Kultūros paveldas

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008–2010 m.): papildymai, 5 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Kęstučio g. 11 | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos Skaityti toliau

Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas (4)

Gedimino kalne rastas dviašmenis kirvis, išmargintas ženklais. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai | V.Vaitkevičiaus nuotr.

1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų porą vienoje plokštumoje ir priešinga kryptimi pasuktą trečiąją svastiką kitoje; ketvirtoji svastika buvo (arba buvo pradėta rėžti) ties nuskeltąja kirvio dalimi.

Šis unikalus, bet mažai žinomas radinys

Skaityti toliau

Iškilmingai pagerbti Lietuvos tradicinės kultūros puoselėtojai (1)

Iškilmės rotušėje | LNKC nuotr.

Kovo 15 d., Vilniaus rotušėje, pristatytos devynios 2018 metais į nacionalinį sąvadą įrašytos nematerialaus kultūros paveldo vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams bei paraiškų teikėjams. Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, įrašymą į sąvadą liudijančius sertifikatus teikė iškilūs Lietuvos visuomenės, kultūros, sporto veikėjai.

Tam, kad paveldas išliktų ateities kartoms, stiprėtų jo sklaida, svarba, būtų užtikrinta visokeriopa apsauga, Lietuva pasitelkė Skaityti toliau

K. Garšva. Vietovardžių metų gairės (15)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Po 2018 06 14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019 01 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vietovardžių metų planą ir pakvietė ministerijas, savivaldybes, bibliotekas, kultūros centrus ir kitas institucijas, įstaigas jį vykdyti. Pranešta, kad kultūros, švietimo, vietovardžių įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu, sisteminimu, viešinimu, leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus priminta ir kaimų, vienkiemių Skaityti toliau

Nacionalinės bibliotekos leidiniai – Prezidento A. Smetonos dvarui (0)

lnb.lt nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atsiliepė į Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito bibliotekos prašymą, paskelbtą „Facebook“ paskyroje, ir iš Nacionalinės bibliotekos Leidinių mainams katalogo atrinko ir jiems perdavė beveik 130 knygų. Sąraše – Lietuvos pirmosios nepriklausomybės laikotarpio knygų rinkinys, kuriame Lietuvos ir užsienio rašytojų grožinė literatūra, valstybės ir bažnyčios istorijos knygos, vadovėliai, etnografinė ir pažintinė literatūra ir spaudiniai, susiję su Lietuvos Tarybos Pirmininku, Lietuvos Valstybės Prezidentu Antanu Smetona.

Skaityti toliau

Gediminaičių akmuo Vilniuje: ne abejoti, o didžiuotis (2)

Pirmas žinomas Žvėryno akmens su Gediminaičių stulpais vaizdas | V. Šaulio nuotrauka, Liaudies kultūra, 2008, Nr. 5, p. 19).

Vilniuje, Žvėryne prie Neries stūkso unikalus akmuo su karūnuotame apskritime iškaltais Gediminaičių stulpais. Jis mena Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovus ir yra neįkainuojama sostinės vertybė. Šiandien tenka dar kartą sklaidyti abejones dėl ženklų tikrumo ir grąžinti šią vietą į sąmonę, keliautojams skirtus žemėlapius bei istorijos vadovėlius.

1958 m. kraštotyrininko Vlado Šaulio surastas akmuo su ženklais (tuo metu jis dar gulėjo Nerie vagoje) buvo plačiai aprašytas istoriko Edvardo Gudavičiaus ir ne kartą minėtas heraldikos tyrinėtojo Edmundo Rimšos darbuose.

Skaityti toliau

Per kiek laiko galima būtų atstatyti išskirtinius Trakų Vokės dvaro rūmus ir jų parką? (0)

Trakų Vokės dvaro rūmai | wikipedija.org nuotr.

Kaip ir pagal kokius projektus paspartinti tokio išskirtinio kultūros paveldo objekto, kaip Trakų Vokės dvaras, atstatymą ir ką daryti, kad neišnyktų garsiojo prancūzų architekto ir botaniko Eduardo Franco Andre (Edouard Francois Andre), XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kūrusio Lietuvoje parkus, kelias?

Lankydamasis Trakų Vokės dvare, Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras su departamento Vilniaus skyriaus specialistais domėjosi, kaip galima būtų paspartinti  šio išskirtinio ansamblio rekonstrukciją ir kaip jį pritaikyti visuomenės reikmėms. Skaityti toliau

Paminėtos generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas | wikipedia.org nuotr.

Kovo 15 d. minint generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko iškilmingas minėjimas. Taip pat ir Jurbarko r., Šimkaičių girioje prie gen. Jono Žemaičio Vytauto vadavietės-bunkerio. Čia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai atliko šventinę atminimo salvę.

Jonas Žemaitis-Vytautas, okupuotos Lietuvos Prezidentas, yra drąsos, ištvermės ir ištikimybės visuotiniams laisvės ir Skaityti toliau

Kultūros ministras: nematerialus kultūros paveldas teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį (1)

„Kūlgrinda“ šventėje „Skamba skamba kankliai“

Kovo 15 d. Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai devyniems nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojams. Renginyje pristatytos vertybės, papildžiusios mūsų nematerialų kultūros paveldo sąrašą: tai lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimas bandonijomis Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė „Sabantujus“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas, Biržų krašto sutartinių atlikimas, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija.

Skaityti toliau

Valdovų rūmuose atidaroma paroda, skirta pirmosios lietuviškos istorijos tėvui (0)

Simonas Daukantas. Dail. A. Varnas. 1937 m. | Maironio Lietuvių iteratūros muziejaus nuotr.

Kovo 14 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Simonas Daukantas: Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“. Taip Valdovų rūmų muziejus kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu siekia priminti iškilią XIX a. Lietuvos istorijos asmenybę – Simoną Daukantą (1793-1864), kuris pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai ir vėliau pats pateko į lietuvių kultūros, literatūros istorijos puslapius.

„Tai nėra lengvo turinio paroda ir tai natūralu, nes pati Simono Daukanto Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Paveldosaugos sąjūdis 1989-2019 m.“ (tiesioginė transliacija) (1)

88a9e0c34c28b677e706fdbe2f59b534

Kovo 18 d. 9-12 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje bus surengta Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms skirta konferencija „Paveldosaugos sąjūdis 1989-2019 m.“

Kovo 18 d., minėsime Lietuvos kelyje iš okupacijos į laisvę neabejotinai svarbią datą – sukanka trisdešimt metų Sąjūdžio įsteigtai Lietuvos kultūros paveldo globos tarybai, kuriai vadovavo Romualdas Ozolas ir kuri tapo pirmąja organizacija, sugrąžinusia visuomenės įtaką kultūros paveldo likimui. Skaityti toliau

Vilniaus rotušėje – Nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į nacionalinį sąvadą iškilmės (0)

Lopšinių ir vaikų ugdymo tradicijos Lietuvoje | LNKC nuotr.

Kovo 15 d., penktadienį, 18 val., Vilniaus rotušėje vyks Nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į nacionalinį sąvadą iškilmės.

Iškilmingame renginyje bus pristatoma 2018 metais patvirtintos devynios sąvado vertybės ir teikiami sertifikatai jų saugotojams.

Iškilmių dalyvius sveikins Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje – pirmasis Lietuvos himno garso įrašas (0)

1910 m. plokštelė

Lietuvai švenčiant Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, džiaugiamės, kad seniausias Lietuvos himno įrašas yra saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Emilio Berlinerio įkurta akcinė bendrovė „Gramophone Company“ buvo pirmoji, pradėjusi gaminti gramofono plokšteles, jos filialas „Zonophone Records“ 1902 m. buvo įsteigtas Rygoje, o kompanijos darbuotojai, reklamuodami gramofoną ir ieškodami muzikos ir atlikėjų įrašams, Skaityti toliau

Apdovanoti tarmiškiausi, originaliausi ir meniškiausi Žemaitijos regiono prekės ženklai (0)

rengėjų nuotr.

Kovo 7 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo apdovanoti konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ laimėtojai. Lietuvių kalbos instituto rengtame konkurse iš viso dalyvavo 12 dalyvių. Trys iš jų tapo specialių nominacijų laimėtojais: bendruomeniška įstaiga „Suodnas“, raktų dirbtuvė „Rāktu meistārnė“ ir valtelės „Kerepieža“ savininkas bei gamintojas Vitalijus Praspaliauskas.

2019 m. paskelbus Žemaitijos metais, Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų išskirtinumą, tarmės kitoniškumą, organizavo prekės ženklo konkursą Skaityti toliau

Valdovų rūmuose – magiškas žvilgsnis į žmones, grąžinusius istoriją (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Šiandien, kovo 7 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Žmonės, grąžinę praeitį. Mindaugo Meškausko ferotipai“. Valdovų rūmų muziejaus 10-mečiui ir rūmų teritorijos sistemingų mokslinių tyrimų 30 metų sukakčiai skirtoje parodoje pirmą kartą pristatomi ne eksponatai, o juos į Lietuvos istorijos ir kultūros apyvartą grąžinę žmonės – archeologai, architektai, restauratoriai ir visi tie, kurie savo rankomis prisilietė prie šioje vietoje aptiktų radinių.

„Minėdami Valdovų rūmų muziejaus dešimtmetį, siekėme atsigręžti į Valdovų rūmų atgimimo stebuklą sukūrusius žmones – norėjome visuomenei Skaityti toliau

Projektuojant Gedimino kalno tvarkymą – pirmenybė pietrytiniam šlaitui (0)

Gedimino kalnas | LGT nuotr.

Kultūros ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, kuriam pirmininkavo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, aptarti artimiausi Gedimino pilies kalno tvarkybos veiksmai.

Posėdyje aptartos institucijų pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtos dokumentacijos Gedimino kalno tvarkymo projektavimo ir tyrimų darbų viešojo pirkimo konkursui skelbti.

Sutarta, kaip dokumentacija bus koreguojama ir kaip vyks tolesnis procesas, Skaityti toliau

Rengiamasi pažymėti Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį (0)

lrv.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio minėjimo 2019–2020 metais planą.

Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo, pilietiškumą skatinančiais renginiais ir veiklomis, konferencijomis ir leidyba bus pažymimas svarbus Lietuvos valstybės atkūrimo įvykis – 1920 m. balandžio 14–15 dienomis visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas – pirmasis moderniųjų laikų Lietuvos parlamentas, gegužės 15 dieną susirinkęs į pirmąjį posėdį. Skaityti toliau

Oskierkų rūmų atstatymas: pirmenybė paveldui ar nekilnojamam turtui? (1)

Oskierkų rūmų atstatymas: prioritetas paveldui ar nekilnojamam turtui? | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Vilniaus senamiestyje, šalia Mokytojų namų, rengiamas dar vienas statybų projektas – žadama atstatyti istorinius Oskierkų rūmus, kuriuose 1785-1803 m. veikė pirmasis Vilniaus viešasis teatras. Tačiau Valstybinės kultūros paveldo komisijos išplatintame pranešime teigiama, kad yra galimai manipuliuojama įstatymais apibrėžta atkūrimo sąvoka ir, kad projektiniai pasiūlymai labiau primena ne atkūrimą, o naują statybą, kurioje atkartojami kai kurie istorinių rūmų elementai.

Oskierkų rūmai buvo stipriai apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais, Skaityti toliau

V. Striužas. Triskart paniekintieji (9)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Pirmasis paniekinimas

Žuvę laisvės kovose arba nužudyti partizanai nudvasėjusių išvaduotojų – čekistų, stribų – būdavo sumetami į roges, sunkvežimius, arba tiesiog pririšami spygliuotomis vielomis, pasitaikiusiomis virvėmis prie ratų, vežimų ir kraujams varvant, teškant suvežami sutempiami į miestų, miestelių, aikštėse, prie stribų būstinių. Nurengus, numovus, geresnius drabužius, labiausiai odinius batus, žuvusių partizanų kūnai nudrebiami, numetami viešoms patyčioms, piktdžiugiškai priešams teigiant: Skaityti toliau

D. Ulvydas sukūrė dokumentinį filmą apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę (0)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė | asmeninė nuotr.

Režisierius Donatas Ulvydas, legendinių  kino filmų „Tadas Blinda. Pradžia“ ir „Emilija iš Laisvės alėjos“ autorius baigia kurti dar vieną – šį kartą dokumentinį filmą „Valstybės paslaptis“, kurį žiūrovai galės išvysti kino teatruose nuo balandžio 12 dienos.

Pagrindinė filmo herojė – kadenciją baigianti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vieni ją mylėjo, kiti nekentė. Kad ir kaip ten būtų – abejingų nebuvo. Kitokia lyderė ir kitoks valstybės dešimtmetis. Skaityti toliau

Seime bus atidaryta Sauliaus Tamulio Užgavėnių kaukių paroda (0)

Užgavėnių kaukės | S.Tamulio nuotr.

Vasario 25 d., pirmadienį, 15 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus atidaryta tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“.

Parodoje matysime 141 iš medžio drožtą kaukę. Parodos sumanytojas Vilniaus etninės kultūros centras. Parodą atidarys Seimo narys Tomas Tomilinas, susirinkusiuosius linksmins Šiaulių krašto tautodailininkų folkloro ansamblis „Margulis“ (vad. Paulius Vaišnoras). Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities (0)

Pajautos kapas | A.Kurilienės nuotr.

Yra tokių vietų Lietuvoje, kurios išsaugojo atmintį apie XIII−XIV a. lietuvių religinį gyvenimą ir su juo susijusius dieviškus asmenis. Viena jų − Pajautiškės kaimas (Kaišiadorių r.), su kuriuo sietina mitinė kunigaikštienė Pajauta ir jos šventasis kapas.

Lietuvos metraštis, aprašęs ne tik istorinius LDK įvykius, bet ir su Lietuvos valdovais sietus mitus, taip byloja apie LDK kunigaikščio Živinbudo žmoną ir kunigaikščio Kukovaičio motiną Pajautą: Skaityti toliau

Partizanai Kėdainių krašte (0)

kedainiai.lt nuotr.

J. Basanavičiaus ir Dotnuvos gatvių sankirtoje Kėdainiuose esančiame Atminties skvere šeštadienį, minint Vasario 16-ąją, buvo atidengta atminimo lenta, skirta Kėdainių krašto partizaninio karo dalyviams, žuvusiems sovietinių okupacijų metais. Pateikiama Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovės, istorikės Audronės Pečiulytės kalbą, pasakytą atidarymo metu.

Pirmieji partizanų būriai Kėdainių apskrityje pradėjo kurtis 1944 m. vasarą. Sovietų saugumo duomenimis, Skaityti toliau

Kauno IX forto muziejaus lankytojai nuaudė šimtmečio linkėjimų audinį (0)

IX forto muziejaus lankytojų linkėjimai | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Nuo 2018 m. vasario 16 d. Kauno IX forto muziejus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga kvietė lankytojus simboliškai prisiliesti prie audimo tradicijų, vienos seniausių lietuvių liaudies meno šakų, kuri byloja apie lietuvių tautos kūrybinę galią, atskleidžia savitą meninį skonį.

Muziejaus lankytojai buvo raginami prisiminti, kad VALSTYBĖ – TAI MES, ir pagalvoti, ko palinkėtų Lietuvai, tautiečiams, sau? Užrašytus sveikinimus ir linkėjimus atkurtai Lietuvai muziejaus lankytojai audė į bendrą kūrinį – šimtmečio audinį. Skaityti toliau

Iškilmingai atidengtas stogastulpis Nepriklausomybės kovų dalyviams (0)

R. Rapalienės nuotr.

Saulėtą Vasario 16-osios rytą, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ąsias metines, Gargždų krašto muziejaus kiemelyje atidengtas stogastulpis, skirtas 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų Gargždų valsčiaus savanoriams atminti.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Bronius Markauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, vicemerė Violeta Riaukienė, Skaityti toliau

Bitėnuose vyks Vydūno draugijos vasaros stovykla (0)

Vaizdas nuo Rambyno į Tilžę | T. Staniko nuotr.

Rugpjūčio 3-10 d., Bitėnuose, veiks Vydūno draugijos stovykla. Rugpjūčio 3 d., šeštadienį, stovyklos dalyviai rinksis ir įsikurs mokytojų Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje.

Rugpjūčio 4 d., sekmadienį, vyks stovyklos atidarymas – vėliavos pakėlimas, Vydūno kapo Bitėnų kapinaitėse lankymas, popietė ant Rambyno.

Žadama konferencija Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje, skirta Vydūno ir Skaityti toliau

V. Turčinavičius: Be memorialinių muziejų nublanktų bendra kultūra (3)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pokalbis su Vladu Turčinavičiumi, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus vadovu apie plintančią iš neoliberalistinių sluoksnių – įžymių asmenybių memorialinių muziejų nereikalingumą šiandieninei visuomenei.

Kalbina Loreta Jonušaitė, Vilniaus universiteto Paveldosaugos studijų programos II kurso studentė, rašanti magistrinį darbą tema „Memorialiniai muziejai XX-XXI a. sandūroje: sėkmių ir nesėkmių istorijos“.

– Kaip apibūdintumėte, kas gi yra memorialinis muziejus? Skaityti toliau

Vasario 16-osios proga galima pamatyti vieną pirmųjų 1918 m. JAV lietuvių trispalvių vėliavų (3)

03_Foto.PL_1

Vasario 16 dieną Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje bus galima pamatyti istorinę JAV lietuvių vėliavą bei 1922 m. nuotrauką, kurioje ši vėliava užfiksuota. Didžiule istorinę 1918-1922 m. vertybę išsaugojo Lorenco (Masačiusetso valstijos, JAV) lietuvių bendruomenė. Taip pat galima bus nemokamai aplankyti nuolatinę V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus ekspoziciją. Apžiūrėti veikiančias Lietuvos ir JAV šimto metų draugystei skirtą parodą „Per Atlantą“. Taip pat muziejuje veikia paroda „sUKurti tiLTai”, skirta Jungtinės Karalystės ir Skaityti toliau

Atidengta skulptūra Jonui Basanavičiui (nuotraukos, video) (0)

J. Basanavičiaus skulptūra | S. Žiūros nuotr.

Vasario 16-osios išvakarėse sostinės Jono Basanavičiaus progimnazijoje didžiulė šventė – daugiau nei dešimtmetį iki tol Filharmonijoje stovėjusi bronzinė signataro J. Basanavičiaus skulptūra iškilmingai atidengta progimnazijos fojė. Praėjusių metų pabaigoje miesto Tarybai pritarus, ji padovanota dr. Jono Basanavičiaus progimnazijai po to, kai aikštėje priešais Filharmoniją buvo atidengta naujoji skulptūra tautos patriarchui. Mokyklos bendruomenė įsitikinusi, kad skulptūra progimnazijoje kurs palankesnę emocinę aplinką, papuoš edukacinę erdvę. Skaityti toliau

V. Terleckas. Kas siekia uzurpuoti žodžio laisvę ir tiesą? (16)

Vladas Terleckas | voruta.lt nuotr.

Ne man vienam keisčiausia, kad nežinoma už ką, kokius kūrinius Mariui Ivaškevičiui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Tai tapo vos ne „valstybine paslaptimi“. Jos sužinoti nepavyko ir žurnalistui Ferdinandui Kauzonui, jis buvo siuntinėjamas nuo Ainošiaus pas Kaipošių (Respublika, 2019 m. vasario 8 d.). Kultūros ministro oficialiame atsakyme nevyriausybinėms organizacijoms biurokratiškai rašoma: „Už drąsų literatūros žingsnį“. Ar 30 tūkst. eurų gauti pakanka drąsaus žingsnio?! Juk pasitaiko, kad meška ar dramblys drąsiai įžengia į kokią nors parduotuvę. Matyt, komisijos nariai supainiojo drąsą su įžūlumu, bravūra. Skaityti toliau