Kultūros paveldas

Sutvarkytas ir pritaikytas lankymui Gegrėnų archeologinis kompleksas – du piliakalniai bei senovės gyvenvietė (0)

Sutvarkytas ir pritaikytas lankymui Gegrėnų archeologinis kompleksas – du piliakalniai bei senovės gyvenvietė | lrv.lt nuotr.

Sutvarkyta ir pritaikyta lankymui viena gražiausių Žemaitijos nacionalinio parko vietų – Gegrėnų archeologinis kompleksas, apimantis du piliakalnius bei senovės gyvenvietę. Buvo įrengti nauji infrastruktūros elementai: stendai, informacinės rodyklės, suoliukai. Lankytojų patogumui pagerinti takai.

Gegrėnų archeologinio komplekso tvarkymo projektas – bendras Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbas, kuris buvo vykdomas pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos finansavimo priemonę „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“, įgyvendinant projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“. Skaityti toliau

Salantų regioninio parko pažiba – Kartenos piliakalnis – sužibs 2 tūkstančiais žvakių (0)

Kartenos piliakalnis | vstt.lt nuotr.

Rugpjūčio 8 d. Kartenos piliakalnis, esantis Salantų regioniniame parke,  trauks lankytojų žvilgsnius išskirtiniu reginiu. Piliakalnis virs jūra, laivo burės atspindės palengva slenkančius gamtos stebuklus, sklis terapiniai garsai, įtraukiantys kiekvieną į atgijusios gamtos ir kultūros spektaklį.

Salantų regioninio parko traukos objektu tapęs, šiemet išrinktas vienu gražiausių Lietuvos piliakalnių, Kartenos pažiba – Kartenos piliakalnis – pasipuoš 2 tūkstančiais žvakių ir stebins išskirtinėmis projekcijomis Skaityti toliau

Kviečia 27-oji Dainavos krašto folkloro šventė (1)

Kviečia 27-oji Dainavos krašto folkloro šventė | Druskininkų kultūros centro nuotr.

Jau šį savaitgalį, rugpjūčio 8-9 d., Druskininkų pramogų aikštėje pasklis ypatinga atmosfera, pripildyta magiško senųjų liaudies dainų ir muzikos skambesio, užburs neskubia gyvenimo ritmika, sielą išlaisvinančiais kvapais ir skoniais, mistiškomis apeigomis. Tai, kas čia vyks, žadins norą į beprotiškai lekiantį šiandieninio gyvenimo sūkurį grąžinti atvirą ir nuoširdų mūsų protėvių pasaulio suvokimą bei tikėjimą.

„27-ąjį kartą Druskininkuose rengiama Dainavos krašto folkloro šventė per dainuojamąjį, choreografinį folklorą, tradicinius amatus, kulinarinį paveldą atspindi ne tik Druskininkų, bet ir visos Dzūkijos bei kitų Lietuvos regionų kultūrinį tapatumą ir savitumą,“ – teigia Dainavos krašto folkloro šventės sumanytoja, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. Šventė jau Skaityti toliau

„Mėnuo Juodaragio Kaukynės“ pristatys virš 30 skirtingų amatų, kuriuos galės išmėginti kiekvienas (video) (0)

Amatų kiemas | J. Gutauto nuotr.

Šventės „Mėnuo Juodaragis“ rengėjai šiemet skelbė, kad dėl pandeminės padėties įprasti koncertai ir kiti užsiėmimai nevyks, tačiau ištikimiausius šventės gerbėjus sukvies teminis mažesnės apimties susibūrimas – „MJR Kaukynės“. Viena svarbiausių šio renginio programos dalių rugpjūčio 27–30 dienomis, Dūburio ežero saloje, Zarasų rajone, bus šventės vietoje vyksiantis amatų kiemas, jungiantis etninės kultūros paveldą, šiuolaikinės kūrybos raišką ir kūrybines dirbtuves. Išplėstinėje amatų kiemo programoje skambės koncertai, paskaitos, žaidimai ir tradiciniai šokiai. Skaityti toliau

Muziejai gali nebijoti – virtualios parodos nesumažins jaunimo noro juose lankytis (0)

Kauno lėlių teatras | projekto „Rink(is) kultūrą“ nuotr.

Iš karto po karantino atlikta jaunimo apklausa parodė, kad moksleiviai teikia pirmenybę fiziniam apsilankymui muziejuose, dvaruose, koncertų salėse ir kitose kultūros įstaigose. Tokią nuomonę pareiškė net 70 proc. apklaustųjų. Tik 7 proc. moksleivių norėtų apsiriboti virtualiais apsilankymais, kultūros įstaigą „aplankant“ internete ar specialioje programėlėje.

„Karantinas išryškino moksleivių norą kultūrą vartoti „gyvai“. Skaityti toliau

Kviečia gotikos keramikos rekonstrukcijų paroda (0)

Kviečia gotikos keramikos rekonstrukcijų paroda | Rengėjų nuotr.

Liepos 15 – rugsėjo 15 d., Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro keramikos dirbtuvėse (Daržų g. 10), veikia paroda „Gotikos keramikos rekonstrukcijos“. Tai XIII-XVII a. keramikos replikos, pagamintos pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai fonduose saugomą medžiagą.

Parodą Klaipėdoje pristato VšĮ „Vilniaus puodžių cechas“. Istorinių indų Skaityti toliau

Seimo narė G. Skaistė ragina sustabdyti medinio Kauno paveldo niokojimą (0)

Panemunės vasarnamis | G. Skaistės nuotr.

Seimo narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės vadovus dėl Kauno medinio paveldo pastato, esančio Gailutės g. 28, Panemunėje, išsaugojimo.

„Kaune neįmanoma nepastebėti puikių XIX a. pabaigoje-XX a. pirmojoje pusėje statytų medinių pastatų, kuriančių ypatingą ir išskirtinę istorinių Kauno rajonų aurą. Deja, bet šie pastatai dažnai būna gana apleisti, jiems visiems reikia žymiai daugiau priežiūros ir dėmesio. Ypatingą nerimą kelia dar 1926 metais statyto, bene įspūdingiausio Panemunės vasarnamio, esančio Gailutės g. 28, likimas. Aplinkiniai gyventojai skundžiasi dėl apverktinos jo būklės: pastatas visiškai netvarkomas, apdegęs ir Skaityti toliau

Virtuali pažintis su liaudies dailės milžinu Ipolitu Užkurniu (0)

Menininkas Ipolitas Užkurnys | archyvai.lt nuotr.

„Liaudies dailės gigantas“ – šie menotyrininko Vytenio Rimkaus žodžiai nepaprastai taikliai ir tiksliai apibūdina menininką Ipolitą Užkurnį. Jo darbai – portretai, biustai, paminklai, skulptūros, skulptūrėles, bareljefai, horeljefai – išskobti iš medžio, iškalti iš akmens. I. Užkurnys samprotauja: „Kūrinys tik vieną kartą gimsta sąmonėje, ir jei iš karto jį dirbsi, gausi tokį, kokį nori. Jis eina tiesiog iš dūšios, tas kūrinys…“ – nuolat tvirtindavo I. Užkurnys – ir pats besąlygiškai vadovavosi šiuo principu visame savo kūrybiniame kelyje. Užkurnį. O klausiantiems, kur baigė mokslus, su šypsena atsakydavo mokslus baigęs pas Dievą. Skaityti toliau

Virtuali paroda „Kaip balta obelėlė“ (0)

Maestro Juozas Karosas | archyvai.lt nuotr.

Kai išgirstu skambant lietuvių liaudies dainą „Obelėlė“, visada galvoju apie baltagalvį maestro Juozą Karosą. Jį to meto muzikai pažinojo visi: balta galva, spindinčios akys, maloni šypsena, nuotaikingas žodis sudarė tokį derinį, kuris ilgam įstrigdavo atmintin. Nedvejodamas galėčiau sakyti, kad jį pažinojo, gerbė ir mylėjo visa Lietuva. Vaclovas Juodpusis.

„Obelėlė“, „Kur tas šaltinėlis“, „Augo kieme klevelis“, „Palaukėj, palaukėj“… Kas negirdėjo šių J. Karoso suderintų lietuvių liaudies dainų… Šiandien būtų sunku surasti chorą, kurio dainose jų nebūtų. Skaityti toliau

A. Vaicekauskienė: Kartais susipainiojame norėdami būti originalesni už „senąją“ tautodailę (1)

Pirma iš dešinės Aldona Vaicekauskienė | e-ausra.pl nuotr.

Šį kartą apie tautodailę kalbuosi su Punsko mokyklos mokytoja Aldona Vaicekauskiene. Ją vadinti vien mokytoja būtų didelis nusikaltimas. Tai žmogus, kuris turėjo nueiti kalnuotą ir akmenuotą kelią, kad savo stiprią jungtį su lietuvių kalba, kultūra, istorija ir papročiais paverstų darbais, perduodamais jaunoms mokinių kartoms. Todėl jos pačios sukurtų darbų, kuriuos būtų galėjusi kaupti, beveik nėra, nes, kaip pati sako, viskas atsispindi jos mokinių darbuose ir pasiekimuose arba puošia giminių namus. Mokytoja dėl nepaprasto užsispyrimo ir drąsos pasiekė tikslą – pirmiausia įkurti Punske tautodailės muziejų, po to sudaryti puikias sąlygas tautodailei plėstis ir ieškoti naujų jos pritaikymų greitoje kasdienybėje. Skaityti toliau

60-metį švenčiantis Gedimino pilies bokšto prakalbo… (video) (1)

Praėjusių metų rugpjūtį Gedimino pilies bokštą aplankė 43 tūkst. žmonių | A. Šileikio, LNM nuotr.

Gedimino pilies bokšte įkurtas muziejus šiandien 60-tąjį gimtadienį pasitinka su šmaikščiu vaizdo klipu ir nuolatinę ekspoziciją papildžiusią šviesos instaliacija „Traukos taškas“, o savaitgalį gimtadienio proga muziejus lankytojams dovanos nemokamas ekskursijas ir pamokas.

Lygiai prieš 60 metų Gedimino pilies bokšte buvo atidarytas muziejus. Spauda anuomet skelbė, kad jis yra Vilniaus kraštotyros muziejaus filialas, o liepos 15 d. pasirinkta neatsitiktinai, – tą dieną minėtos 550-osios Žalgirio mūšio metinės. Skaityti toliau

Visuomeninė Rasų kapinių draugija skelbia varžytuves draugijos ženklo atnaujinimui (3)

Atnaujintas 1863 m. sukilėlio, knygnešio Valentino Urbonavičiaus antkapis Senųjų Rasų kapinėse 2019 m. | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Visuomeninė Rasų kapinių draugija šiemet švenčia savo veiklos 30-metį. Jau daugelį metų šios ne pelno siekiančios organizacijos skiriamasis ženklas yra angelo figūra, puošianti Vilniaus visuomenės veikėjo ir filantropo Juozapo Montvilos (Józef Montwiłł) antkapinį paminklą. Naudodamiesi gražia proga, Draugijos nariai nusprendė atnaujinti visuomeninės organizacijos logotipą, todėl ieško naujų idėjų ir kviečia kūrybingus žmones dalyvauti varžytuvėse!

Skaityti toliau

Įstabūs Lietuvos archeologiniai radiniai keliasi į pajūrį: grįžta ten, kur ir buvo rasti (0)

Apeiginė lazda su briedės galva - originalas | LNM nuotr.

Liepos 10 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“, kuri suteiks lankytojams unikalią galimybę susipažinti su tūkstantmečius menančiu pajūryje gyvenusių medžiotojų ir žvejų palikimu. Į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių. Tarp jų – ir 5 tūkstančius metų skaičiuojanti apeiginė lazda su briedės galva.

Pusės centimetro eksponatai

Kuršių nerijos istorijos muziejuje įsikūrusioje kilnojamojoje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje lankytojams pristatoma žemės sluoksniuose išsaugota pajūrio akmens amžiaus gyventojų kasdienybė: ūkinės veiklos įrankiai, Skaityti toliau

Plungės dvaro parke – pusės tūkstančio metų senumo Perkūno ąžuolas traukiantis prisiliesti (1)

Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.

Lietuva senovėje buvo ąžuolų kraštas: gamtinės aplinkos raidos tyrinėtojai mano, jog XVI a. ąžuolai galėjo sudaryti 15–20 proc. visų miškų ploto. Tuos laikus mena iki šiol augantis ir žaliuojantis Perkūno ąžuolas, skaičiuojantis 500 metų ar net daugiau. Plungės dvaro parke augantis didingas medis – apipintas ikikrikščioniškomis legendomis ir iki šiol traukiantis turistus ne tik jį pamatyti, bet ir prisiliesti prie jo stipraus kamieno.

Parko gidė Danutė Einikienė pasakoja ekskursijas vedanti jau dvylika metų – per tą laiką Skaityti toliau

Mikytų alkakalnis, maldų šulinys ir mitologinis akmuo – išlikę baltų tikėjimo liudininkai (0)

Velnio akmuo | Žemaitijos nacionalinio parko nuotr.

Iki krikšto Lietuvoje mūsų protėviai turėjo savo, baltų genties, tikėjimą. Jie tikėjo, kad kiekvienas augalas ar gyvūnas turi savo sielą, švęsdavo kalendorines šventes minėdami gamtos virsmus, gerbė savo dievus. Nenuostabu, jog iki šių dienų išliko įvairių prigimtinio tikėjimo Lietuvoje įrodymų ir gausybė šventviečių. Viena jų – Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje esantis Mikytų alkakalnis, akmuo su velnio pėda, maldų šulinys. Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis G. Karosas: Mano tikslas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą (8)

Gintaro Karoso rankose nuotrauka, kurioje jo sukurtas šūkis „I LOVE LITHUANIANS“ R.Reigano rankose | G.Karoso asmen. nuotr.

Lietuvoje viešintis Vyčio simbolio kūrėjas Gintaras Karosas šiuo metu aktyviai dalyvauja savo parodos „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ atidarymuose bei derina naujus patriotinius projektus Lietuvos išeivijos istorijai įamžinti. Liepos 6-osios interviu su Gintaru Karosu.

– Su kokiomis mintimis pasitikote Liepos 6-ąją?

Penkis metu nebuvus Lietuvoje ir dėl Skaityti toliau

Dimitravo dvaras: permainingos XX a. istorijos liudininkas (0)

Dimitravo dvaras | rengėjų nuotr.

Kretingos rajone, Tarvyduose stovintys apleisti raudonų plytų pastatai šiandien atrodo niekuo neypatingas objektas, o ir turistų susilaukia nedaug. Tačiau dauguma vietinių žino, o kai kurie – dar ir prisimena jų permainingą istoriją. Dimitravo dvaru vadinamose valdose kadaise šeimininkavo didikai, tačiau vėliau dvaras tapo priverčiamųjų darbų kalėjimu, vokiečių koncentracijos stovykla ir galiausiai – karine sovietų stovykla.

Istorikas Vaidotas Kuprelis pasakoja, kad dvaras Tarvydų kaime pastatytas XIX a. pr. grafų Zubovų giminės iniciatyva, o Dimitravo pavadinimas jam buvo suteiktas grafo Dmitrijaus Zubovo garbei. Skaityti toliau

„Stebuklingas“ Erškėtyno šaltinis – Žemaičių šventyklos dalis? (1)

Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų | rengėjų nuotr.

„Stebuklingos“ vietovės visad traukė žmones, – tai įrodo ir tokios vietos kaip Erškėtynas. Šaltinis su stebuklingu vandeniu, kadaise buvęs kuršių ir žemaičių šventyklos su astronominiu kalendoriumi dalimi, o vėliau tapęs ir krikščionims svarbia vieta, iki šiol išlieka paslaptinga šventa vieta dėl savo istorijos ir tikrosios paskirties.

Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų. Kadaise susiformavęs natūraliu būdu, šiandien jis – jau nemažai pakeistas žmogaus rankos: yra įkastas ir įleistas rentinys, aplinka paaukštinta ir išklota betoninėmis plytelėmis. Skaityti toliau

Ploni siūleliai, vingrūs rašteliai – naujoje parodoje „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje. Nėriniai. Kilpinėliai. Tinklai“ (0)

„Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje. Nėriniai. Kilpinėliai. Tinklai“ | rengėjų nuotr.

Liepos 3 d.  A. ir A. Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius) atidaryta paroda „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje. Nėriniai. Kilpinėliai. Tinklai“. Tai jau antroji Tautodailės metams skirto tęstinio projekto paroda, kurią rengia Vilniaus etninės kultūros centras bei Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija.

Parodoje pristatomi trijų tautodailininkių darbai, sukurti pasitelkiant XIX a. pab.–XX a. Lietuvoje paplitusias tradicines nėrinių technikas. Šių rankdarbių subtilumas žavi ir kartu verčia susimąstyti apie tradicijų perėmimą, tąsą ir pritaikymą šiuolaikiniame gyvenime. Skaityti toliau

Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos (0)

Paroda „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Liepos 6-ąją penkioliktąjį gimtadienį švenčianti Istorinė Prezidentūra kviečia į išskirtinę parodą „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“, kurioje eksponuojamos vien tik dovanotos vertybės. Per 15 Istorinės Prezidentūros veikimo metų 110 žmonių ir organizacijų patikėjo muziejui daugiau kaip 2000 vertingų nuotraukų, istorinių artefaktų bei šeimos relikvijų. Prezidentūros donatorių, kurie vadinami „mažaisiais mecenatais“, ir dovanojamų eksponatų skaičius nuolat auga – kartu auga ir institucijos galimybės atkurti ir lankytojams perteikti dar tikresnį pristatomo istorinio laikotarpio paveikslą. Skaityti toliau

VDU Botanikos sode pagerbtas Eugenijos Šimkūnaitės atminimas (0)

2020 07 01 E. Šimkūnaitės mokslinis praktinis seminaras VDU Botanikos sode | VDU Botanikos sodo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti.

Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ dalis, buvo analizuojama tradicinės medicinos puoselėtojos Eugenijos Šimkūnaitės mokslinė, šviečiamoji ir gamtosauginė veikla, vaistinių augalų tyrimai ir racionalus jų panaudojimas. Skaityti toliau

Į Valdovų rūmus atkeliavo ypatinga dovana: Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biustas (0)

Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biustas | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Šiais metais minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo (gimė 1520 m. rugpjūčio 1 d.) metines, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė dovanų – kultūros mecenatas, verslininkas Pranas Kiznis ir Vyčio paramos fondas dovanoja muziejui šio valdovo bronzos biustą.

Ukrainoje sukurtas ir iš šios šalies atkeliavęs meno kūrinys papuoš Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių Skaityti toliau

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašas papildytas naujai įtrauktomis išsaugotomis tradicijomis (tiesioginė transliacija) (0)

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės | alkas.lt nuotr.

Liepos 2 d. 16 val. tiesioginė transliacija iš iškilmingo renginio Rotušėje – Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų.

Šiuo įrašymu sąvadą papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija. Skaityti toliau

Saulės akmens persikūnijimai – Palangos gintaro muziejuje (video) (0)

Jurgita Erminaitė Šimkuvienė „Krikštai“ | Palangos gintaro muziejaus nuotr.

Liepos 2 dieną, ketvirtadienį, 16 val., Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus atidaro jungtinę Lietuvos autorių gintaro kūrinių parodą „Saulės akmens metamorfozės“, kurioje lankytojams atskleidžiamos 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų gintaro dizaino pokyčiai. Parodos atidarymo metu muzikuos tarptautinių varžytuvių laimėtojas pianistas Paulius Andersonas (Andersson).

Liepos 1-4 dienomis Palangos gintaro muziejuje vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose savo meistriškumu dalinsis menininkai Marytė Dominaitė, Dovilė Žydelienė, Eglė Čėjauskaitė- Skaityti toliau

Kartenos piliakalnio kompleksas: istorijos apie žemaičių karalių, minkštus akmenis ir laumes (0)

Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.

Lietuvoje iš viso skaičiuojama net 850 piliakalnių – toks piliakalnių tankumas yra vienas didžiausių pasaulyje. Nors lankytojus traukia gerai žinomi Kernavės, Šatrijos ir Merkinės piliakalniai, verta apsilankyti ir mažesniuose, su ne mažiau turtinga istorija. Būtent toks yra Kartenos piliakalnis, ant kurio kadaise stovėjusi medinė pilis buvo kuršių Ceklio (dabartinės teritorijos Žemaitijos šiaurės vakaruose) žemės apygardos gynybinis ir administracinis centras.

Šiandien Kartenos piliakalnis lankytojus traukia sutvarkyta aplinka ir nutiestais takais, Skaityti toliau

Gražiausi Lietuvos piliakalniai (2)

vstt.lt nuotr.

Iš viso Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip 900 piliakalnių. Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio pilis, bet nuo veiksmažodžio pilti.  Skaityti toliau

Statybos istoriniuose ansambliuose – meškos paslauga kultūros paveldui (1)

Vilniaus baroko paminklas | vkpk.lt nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, reaguodama į visuomenės keliamus klausimus peticijoje prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose, atliks statybų istoriniuose ansambliuose ekspertinį tyrimą ir sieks nustatyti sistemines problemas, keliančias grėsmę Vilniaus istorinio centro išskirtinei visuotinei vertei.

Prieš keletą savaičių paviešinta peticija prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose atnaujino jau kelerius metus trunkančias diskusijas dėl stagnuojančios kultūros paveldo apsaugos sistemos, skirtingo teisės aktų interpretavimo ir tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, sudarančio sąlygas gimti rezonansiniams projektams ir visuomenės pasipriešinimui. Šiame kontekste labiausiai Skaityti toliau

Valstybinė kultūros paveldo komisija: paplūdimio įrengimas Lukiškių aikštėje nedera su istorine ir memorialine jos reikšme (10)

kpd.lt nuotr.

Lukiškių aikštėje, vienoje Vilniaus svarbiausių reprezentacinių erdvių, vakar Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu pradėtas pilti smėlis įrengiant paplūdimį. Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) nuomone, toks sprendimas nesuderinamas su istorine ir memorialine Lukiškių aikštės reikšme. 

Lukiškių aikštės istorija siejama su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija. Tai pažymi ne tik archyviniai duomenys, bet ir įrengta atminimo lenta, įamžinanti 1863 m. sukilimo dalyvių mirties vietą bei akmuo Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo (nežinomo kario) būsimam paminklui. Skaityti toliau

Vaistinių augalų žiniuonės E. Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų (0)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.

„Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos – sritį, tai yra vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. Šia proga 2020-uosius paskelbus Eugenijos Šimkūnaitės metais, VDU Botanikos sodas bei Gamtos mokslų fakultetas rengia renginių ciklą. Skaityti toliau

Lankytojams atverti VU senamiesčio ansamblio kiemeliai (1)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Žymieji Vilniaus universiteto (VU) senamiesčio ansamblio kiemeliai nuo šiol bus nemokamai prieinami visiems sostinės gyventojams ir svečiams. Be to, jie bus atveriami ir įvairių viešų kultūros renginių, koncertų organizatoriams.

Iki šiol patekimas į istorinį VU ansamblį buvo mokamas. Planuojama, kad panaikinus įėjimo į kiemelius mokestį, siekiant padengti infrastruktūros naudojimo kaštus, mokamas išliks tik aukščiausio Vilniaus senamiesčio taško – VU Šv. Jonų bažnyčios varpinės – lankymas. Skaityti toliau