Kultūros paveldas

Kaip atrodys pirmoji pasaulyje skaitmeninė moneta Vasario 16-osios akto garbei (0)

Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Lietuvos banko valdyba patvirtino būsimos kolekcinės skaitmeninės monetos LBCOIN fizinio atitikmens, arba fizinės monetos, etaloną. Tai originali sidabro moneta, kurios vertė – 19,18 Eur – įamžina Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo metus. LBCOIN skirta šiam istoriniam aktui ir dvidešimčiai jį pasirašiusių signatarų.

Skaitmeninę monetą lydėsianti kolekcinė fizinė moneta yra kredito kortelės dydžio ir formos, joje vaizduojamas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir suskaitmeninta, šiuolaikiškai interpretuota Lietuvos Tarybos nuotrauka. Pastaroji Skaityti toliau

Įteiktas 11-asis Martyno Liudviko Rėzos vardo apdovanojimas (0)

Neringa.lt nuotr.

Sausio 11 d. Juodkrantėje buvo įteiktas 11-oji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno apdovanojimas (premija).  Pirmą kartą jį gavo užsienio valstybės pilietė prof. dr. Ruta Kibelka-Leiserovič (Ruth Leiserowitz) už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą mokslinėje tiriamojoje ir kultūros puoselėjimo srityje.

Prof. dr. R. Leiserovič mokslinė ir kultūrinė veikla jau tris dešimtmečius yra Skaityti toliau

Išleistas naujas veikiančioms Lietuvos kenesoms skirtas leidinys (0)

Leidinio, skirto Lietuvos karaimų kenesoms, viršelis | kpd.lt nuotr.

Pažintinis leidinys „Lietuvos karaimų šventovės – kenesos“ pristato Trakų ir Vilniaus karaimų sakralinio paveldo objektus. Abi kenesos – svarbus karaimų bendruomenės Lietuvoje paveldas, jos yra saugomi Lietuvos architektūros paminklai.

Šiuo metu Lietuvoje tik Trakų ir Vilniaus kenesos yra išlikusios: Panevėžyje stovėjusi buvo nugriauta 1970 metais (jos vietą dabar žymi tik paminklinis akmuo), dar anksčiau jų būta ir Biržuose bei Naujamiestyje.

Leidinys išleistas penkiomis kalbomis (lietuvių, anglų, lenkų, vokiečių ir rusų). Jį sudaro tekstai ir istorinės bei dabartinės šių pastatų Skaityti toliau

Prezidento A. Smetonos žūties metinės ir atminimo įamžinimas (0)

Prieš 76 metus, 1944 m. sausio 9 d., Klivlande, JAV, nuomojamame name kilus gaisrui žuvo Prezidentas Antanas Smetona. Jo palaikai ilsisi netoli Klivlendo esančiame Čardono Visų sielų kapinių mauzoliejuje Ohajo valstijoje, JAV.

Lietuva neteko centrinės XX amžiaus Lietuvos istorijos asmenybės. Tačiau svarbu svarstyti ne apie žūties aplinkybes, o apie Smetonos vaizdinį istoriniame pasakojime, jo paliktus gilius kultūrinius ir istorinius pėdsakus. Pastarųjų nesunku atrasti bemaž kiekviename Lietuvos mieste, nors 50 metų jie buvo trinami, Skaityti toliau

Bus atidaryta paroda „M. K. Čiurlionis – pirmasis lietuvos kosmonautas“ (0)

Parodos „M. K. Čiurlionis – pirmasis lietuvos kosmonautas“ plakatas | M. K. Čiurlionio namų nuotr.

Sausio 13 d., 13:13 val., M. K. Čiurlionio namuose, Vilniuje, atveriama klubo „Penktadienis 13“ kūrybos paroda „M. K. Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas“. Parodos pristatymas vyks 18:00 val. Paroda skirta kūrybinių ryšių su kosmosu tyrinėjimams.

Kosminiai Čiurlionio kūrybos pasiekimai akivaizdūs bet nėra suprantami dar ir šiandien, kas skatina jo genialumo priežasčių ieškoti už Žemės ribų.

Mistinis, pripildytas simbolių ir paslapčių M. K. Č. pasaulis nėra supainiotas su gyvenimo fragmentais šioje realybės pusėje. Tiek šiuolaikinė išmaniųjų technologijų sąmonė, tiek Čiurlionio kūrybinis palikimas, kuriame susipynusi lietuvių etnokultūrinė protėvių dvasia Skaityti toliau

Netiesa, kad J. Basanavičiaus premiją gauti lengviau (1)

Šių metų Nacionalinė J.Basanavičiaus premija paskirta habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei | S. Žumbio nuotr.

Atrodytų pelnyti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją šansų yra daugiau nei menininkui tapti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoju. Juk aritmetiškai vadinamojo menininkų lauko atžvilgiu, etninės kultūros, lietuvybės tyrinėtojai tėra tik rėželis, tik takelis per tą lauką, vis dar neužželiantis daugiausia entuziastų dėka, nes atsidūręs prioritetinių valstybės sričių pašalyje.

Tačiau, kita vertus, jei J. Basanavičiaus premija būtų skiriama ir „už laikyseną“, „už profesinę atsakomybę“, „ištikimybę“, kaip pasitaiko nacionalinių kultūros ir meno premijų atžvilgiu, ja turėtų būti apdovanoti visi, kurių „laikysena“ ir konkretūs darbai rodo ištikimybę lietuvybei gan nepalankiomis lietuvybei sąlygomis. Skaityti toliau

2020-ųjų – Tautodailės metų – pradžia pažymėta įsimintinu renginiu (0)

Tautodailės metams skirtus renginius iškilmingai pradėjo liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų vainikavimo iškilmės | Rengėjų nuotr.

Tautodailės metams skirtus renginius iškilmingai pradėjo liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laimėtojų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbiausias šalies tautodailininkų, iškilių liaudies dailės kūrinių autorių, įvertinimas.

Šiųmetėje baigiamojoje varžytuvinėje „Aukso vainiko“ parodoje pristatyti dvidešimt aštuonių kūrėjų, geriausių savo apskričių meistrų, vertingiausi vaizdinės liaudies dailės, skulptūros, tapybos, grafikos ir taikomųjų dailės šakų bei kryždirbystės kūriniai. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“ (0)

Sausio 8 d., 17.30 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks architektūros istorikės Mortos Baužienės studijos „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“ pristatymas. Susitikime dalyvaus knygos autorė, paveldo ekspertas prof. Jonas Glemža, gidė Aldona Mikulionienė, leidyklos „Savastis“ direktorius Juozas Bardauskas.

Architektūros istorikė Morta Baužienė naujausioje knygoje kviečia pakeliauti, pasidomėti Vilniaus apylinkių istorija ir paveldu. Pasižvalgymo maršrutai nusidriekia per kadaise klestėjusias, mūsų laikais Skaityti toliau

2020-uosius – Tautodailės metus – pradės geriausių šalies liaudies meistrų karūnavimo iškilmės (0)

Tautodailės metus pasitinkant „Aukso vainikais“ bus karūnuoti geriausi šalies liaudies menininkai | LNKC nuotr.

Sausio 5 d., 14 val., Alytaus kultūros centre vyks iškilmingas Tautodailės metų paskelbimas ir liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų apdovanojimo iškilmės. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekia dvidešimt aštuoni senųjų amatų papročius tęsiantys kūrėjai, parodai pristatę įspūdingas savo darbų kolekcijas.

Šventiniame renginyje dalyvaus LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos regioninių skyrių ir bendrijų nariai, menotyrininkai, etnologai, iškilūs visuomenės, kultūros veikėjai. Skaityti toliau

Šiemet atgijusios kultūros paveldo vertybės laukia lankytojų (0)

Raižių totorių mečetė | kpd.lt nuotr.

Galbūt jau pagalvojote, kad ateinančiais 2020-aisiais metais daugiau norėtumėte pakeliauti po Lietuvą ir susipažinti su gimtosios šalies istorija artimiau? Šiais metais atgaivintos ir vėl lankymui pritaikytos kultūros paveldo vertybės įvairiuose šalies regionuose kviečia apsilankyti ir atrasti kultūros paveldą iš naujo.

Kaip ir Žemaitijoje, šįmet nemažai tvarkybos darbų atlikta ir Aukštaitijoje esančiuose kultūros paveldo vertybėse, o ypač išsiskiria Panevėžys. Keliaujantiems po jo apylinkes, durys vėl atviros į dvaro rūmus ar seną malūną. Skaityti toliau

Norbertas Vėlius apie etninę kultūrą (2)

n-velius-1988

– Kas yra etninė kultūra, kiek ji gyva?

Norbertas Vėlius:
Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame. Sunkoka ją apibrėžti. Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitųgenčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį, – viso pasaulio supratimas. Tuo mes ir skiriamės, visa ta savo patirtimi, nuo kitų: nuo vokiečių ar prancūzų. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Suprasti gyvulių kalbą (1)

Sunys susiuosto

Išėjo žmogus į mišką medžioti su dviem savo šunimis, o bemedžiodamas ir bevaikščiodamas po mišką, užklydo ir negalėjo atitikti namų. Taip jam beklaidžiojant, užėjo naktis ir reikėjo miške apsinakvoti, o šunys viens kitam taip šnekėjo:

– Šiąnakt, girdi, ateis į mūsų namus vagis, tai aš eisiu namo, o tu atlik prie gaspadoriaus, kad jis paskui tave eitų, tai tu parvestum rytą jį namo, ale kad jis neis paskui tavęs.

Taip jie pasišnekėjo ir persiskyrė, o gaspadorius, atlikęs nakvoti su vienu šunim, pasirinko kur skarotesnė eglė, susikūrė ugnį ir atsigulė. Skaityti toliau

J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia! (14)

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Ištraukos iš įvairių raštų, surinktų leidinyje: Jonas Basanavičius. Raštai, II: „Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 106, 143–146, 179, 180, 187, 194.

Dirstelėję ant mapos [žemėlapio] to kampo žemės, kurią šiandien gudai ir kiti slovėnai apgyvena, mes veik užtėmijame [pastebime] daugybę lietuviškų vardų vietų, upių ir t. t. visur ten, kur šiandien lietuviškos kalbos nė vieno žodžio neišgirsi. Kokiu būdu tie lietuviški vardai čion atsirado, mes gerai žinome: čion senovėje lietuviai gyveno, dabar į slovėnus (gudus, lenkus ir t. t.) Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas (71)

Atkurto XIV a. - XV a. pradžios puodo iš Bajorų kaimo kapinyno (Elektrėnų sav.) dugno ženklas. Puodžius Dainius Strazdas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Svastikos istorija sena ir sudėtinga, baltų kraštuose ji prasideda prieš beveik 2000 metų. Vienas seniausių svastikomis paženklintų radinių – Lankiškių kapinyno, esančio Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, urna. Pagal panašumą į Vielbarko kultūros, plačiai tyrinėtos Lenkijoje radinius, šis degintinis kapas datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais.

Apie III-IV a. svastikos buvo baltų genčių kiauraraščių krūtinės papuošalų – smeigtukų, prie jų nešiotų grandinėlių skirstiklių, taip pat segių puošybos elementas. Pasak doc. Audronės Bliujienės, buvo sekama pavyzdžiais iš Romos imperijos Noriko ir Ranonijos provincijų.
Skaityti toliau

Atidaroma senųjų kalendorių paroda „Metskaitliai“ (1)

Atidaroma senųjų kalendorių paroda „Metskaitliai“ | lnb.lt nuotr.

Gruodžio 23 d. – 2020 m. kovo 1 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Meno erdvėje atidaroma senųjų kalendorių paroda. Spaudos istorijoje kalendorius – ypatingas reiškinys, turėjęs ne tik visuomenės gyvenimą reguliuojančiąją funkciją, bet ir atlikęs žiniasklaidos vaidmenį.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pirmieji kalendoriai sukurti XIV–XVII a. Spėjama, kai kurie buvo mediniai ir metaliniai. Juose kalendoriniai ženklai padaryti runų rašmenimis ir iš smulkių kniedelių – taškų. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Kodėl medžiai nebešneka? (0)

Ąžuolas | R. Balkutės nuotr.

Senybėj medžiai ūturdavo (kalbėdavo). Kai nueina, būdavo, jų kirst, tai prašysis, prašysis, kad jų nekirstų, kad jau ir daturėt nebemožna dėl jų prašymo.

Sakydavo: „Ai nekirsk tu manęs, palik tu mane, eik prie kito!“.

Prie kito nueini – kitas prašos nekirst.

Kad taip nebūtų, tai Dievas padarė, kad anie negalėtų ūturti.

[Lietuvių išminties knyga, sudarė Jonas Trinkūnas, Vilnius, 2015 m.] Skaityti toliau

Heraldikos paslaptys ir pasakojimai (2)

Doc. dr. Edmundas Rimša | D. Červokienės nuotr.

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija įsteigė A. Kojalavičiaus-Vijūko medalį už reikšmingiausių darbų, susijusių su Lietuvos istorijos, genealogijos, heraldikos plėtojimą ir tyrinėjimą, paveldo išsaugojimą, sklaidą, inovacinę, kūrybinę, edukacinę ir mokslinę tiriamąją veiklą. Pirmasis juo apdovanotas buvo istorikas doc. dr. Edmundas Rimša.

Po Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos konferencijos, kurioje laimėtojui buvo įteiktas apdovanojimas, jam pateikėme keletą klausimų.

– Kaip susidomėjote heraldika? Skaityti toliau

Ypatingos duonos galios: kuo tikėjo mūsų senoliai? (0)

Ypatingos duonos galios: kuo tikėjo mūsų senoliai? | „Vilniaus duonos“ nuotr.

Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą – ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą. Kokiomis stebuklingomis duonos galiomis tikėjo mūsų senoliai ir kaip su šventa duonele elgėsi per didžiąsias žiemos šventes?

Duonos kepimas buvo prilyginamas pasaulio sutvėrimui. Pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus tris dienas trunkantis ruginės duonos ruošimas laikytas šventa apeiga. Etnologas profesorius Libertas Klimka pastebi, kad šiuo labai svarbiu ir garbingu darbu užsiimti galėjo tik namų šeimininkė, kepaliukai buvo puošiami kryželiu, o iškeptą duoną raikydavo tik tėvas arba Skaityti toliau

Birštono piliakalnis bus naujai pritaikytas lankymui (0)

Birštono piliakalnis bus naujai pritaikytas lankymui | lrv.lt nuotr.

Nemuno kilpų regioninio parko lankytojai džiaugiasi naujuoju Birštono apžvalgos bokštu, kuris yra netoli Škėvonių atodangos. Neužilgo bus naujai pritaikoma lankymui dar viena Nemuno kilpų regioninio parko vertybė – Birštono piliakalnis, dar kitaip vadinamas Vytauto kalnu. Pastaruoju metu lankytojai skundėsi, kad laiptai ir kiti  yra avarinės būklės.

Birštono piliakalnis yra patogioje vietoje – Birštono kurorte. Piliakalnis gausiai lankomas, tačiau laiptai, takai, atraminės sienutės yra stipriai Skaityti toliau

Kviečia Pasaulio lietuvių metams skirtas renginys „Lietuviais esame mes gimę“ (0)

Pasaulio lietuvių metams skirtas žurnalistų projektas „Lietuviais esame mes gimę“ | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 17 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks žurnalistės Lilijos Valatkienės fotografijų parodos „Lietuviais esame mes gimę!“ pristatymas ir bus surengtas viešas pokalbis su buvusiu ilgamečiu Australijos lietuvių bendruomenės pirmininku Vytautu Jonu Juška apie lietuvius ir lietuvybę šiuolaikiniame pasaulyje.

Šią parodą ir pokalbį Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija kartu su L. Valatkiene ir V. J. Juška skiria ypatingai progai – 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė vieną kareivį ir giltinę (0)

Asociatyvi alkas.lt nuotr.

Ėjo kareivis iš kariumenės namon, ir davė jam drauge muškietą. Jis beaidams sutiko giltinę. Sako toj giltinė:
– N’o ką, kareivi, jau aš tave pjausu.

O tas kareivis sako:
– Tai ką tu mane pjausi… Duok nors pareit namon.
– Na, tai ką mudu šnekėsiva aidamu namon?
Sako kareivis:
– Dainas dainuosiva. – Ir sako tas kareivis: – Kol tu dainuosi, tai aš tave nešu, o kaip tu pabaigsi, tai aš dainuosu, tai tu mane turėsi neštie. Skaityti toliau

Apdovanoti sėkmingiausi tradiciniai amatininkai (0)

Tautodailininkai.Paveldas.Juostos_zum.lt

Tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanoti sėkmingiausiai šiais metais dirbę tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras: žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, kalvystės meistras Virgilijus Mikuckis  ir Kelmės kultūros centro Tradicinių amatų centras.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad tautinis paveldas yra be galo svarbi mūsų šalies etninės kultūros ir  tautos savitumo išraiškos forma. Skaityti toliau

Bus pristatytas zoroastrizmo šventraštis – Avesta (0)

VP Fravashi | vu.lt nuotr.

Gruodžio 19 d. 18 val. vyks paskutinis dvidešimtas ciklo susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto iranistikos ir islamo studijų lektorius Algimantas Litvinas pristatys vienos seniausių pasaulio religijos, zoroastrizmo šventraštį – Avestą (ﺖﺸﺗﺭﺯ).

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Skaityti toliau

Galutiniai sprendimai dėl Zapyškio bažnyčios prieigose vykdomo projekto bus priimami pavasarį (1)

Zapyškio bažnyčia | kpd.lt nuotr.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo plačiai  aptarinėjami Zapyškio  bažnyčios tvarkybos  darbai ir jos  prieigose įgyvendinamas  renginiams skirtos aikštės  projektas – neįprasti  istorinei vietai sprendimai sukėlė diskusijas tarp architektų,  paveldosaugos  specialistų, išryškino  nuomonių  įvairovę  visuomenėje.

Kultūros  paveldo departamento  prie  Kultūros ministerijos  sudaryta  komisija Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie gudrų senį (2)

Rykštės | pipedija.com nuotr.

Viens karalius turėjo dideliai gražį paukštį. Ant nelaimės ėmė jis ir išlėkė iš jo sodno. Viens senelis sugavo jį. Sugavęs neša pas karalių, o kelio prie karaliaus nežinojo. Pasipainiojo jam puo kojų žydelis. Senis prašo jo kelį parodyti. Žydelis sako:
– Jei duosi pusę uždarbio, kurį gausi nuo karaliaus už paukščio sugavimą, aš tave nuvesiu.

Ką daryt – ir sutiko ant pusės. Atejo jie pas karaliaus palocius – kareivis stov prie vartų ir neleidžia. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. „Buvęs pastatytas Perkūnas dievaitis su dviem padėjėjais“ (1)

Dukurnonių piliakalnis (Prienų r.), žvelgiant iš už Surmiaus ežero. Prano Kulikausko nuotr., 1953 m. (Lietuvos istorijos instituto bibliotekos Rankraštyno fototeka, Ng. 2327)

Dukurnonių piliakalnio nuotraukos ilgai buvo ryškiausias visų Lietuvos piliakalnių vaizdavimo ir įsivaizdavimo pavyzdys. Šis išraiškingas, apylinkėje vyraujantis Prienų krašto piliakalnis puošė mokslo veikalus, enciklopedijas, metodines priemones ir, atrodo, net degtukų dėžučių etiketes.

Keliautojas nudžiugs – po pusės amžiaus kraštovaizdis čia tebėra mažai pasikeitęs, o valstybės saugomo piliakalnio nuo keliautojų akių nepaslėpė medžiai ir krūmai. Kita vertus, Dukurnonių piliakalnis iki šiol nėra tyrinėtas, ariamoje papėdės gyvenvietėje kitados atsitiktinai rasta tik lipdytos ir žiestos keramikos šukių.

Skaityti toliau

Pristatyta tyrimo apie kultūros paveldo apsaugą ataskaita (1)

Pristatyta tyrimo apie kultūros paveldo apsaugą ataskaita | lrv.lt nuotr.

Kultūros ministerijoje viešai pristatyta tyrimo ataskaita, kurioje pateikta kultūros paveldo apsaugą ir paslaugų teikimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų bei tarptautinių dokumentų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, analizė. Ataskaitoje pateikta ir kultūros paveldo administravimo procese dalyvaujančių institucijų funkcijų analizė. Taip pat pristatyti remiantis šiomis analizėmis sudaryti patarimai, skirti patobulinti kultūros paveldo apsaugos teisinį reglamentavimą ir institucinę sąrangą, kad gyventojams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos veiksmingiausiu būdu. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Paikutis (2)

miskas_vstt

Gilios senovės čėsuos tarp girių viensėdis ūkininks gyvena, a[u]gindams tris sūnus. Tėvai senia[u]siudu didiai mylėja, o mažia[u]sioja nė tėvai, nė broliai niužkenti, bet ir kasdie per paikutį apjuoki. Ką jis kalbėja ar dari, tai vislab kiti, per paikystę išrasdami, juokdavos. Jei broliams koks drabužis nepatikdava, šits turėja nudėvėt, jei koks valgis aniemdviem neskanus, šitam pristumdava, jei anuodu ko prašydava, vislab ga[u]dava, šitas nieka, o jei broliams koks darbs nepamėga, šitam užkra[u]dava.

Tei jam teka kasdie kiaules ganyt, kadangi broliu du tą darbą vengi. O die perdie vis tas pačias kiaules beganydams, jaunia[u]sias giliai įsimislyja ir besimislydams užsigeidi patirt, ar antro šaly girias ir da žmones gyveną. Skaityti toliau

Užmiršti Platelių ežero vietovardžiai (2)

Užmiršti Platelių ežero vietovardžiai | vstt.lt nuotr.

Visi puikiai žinom Platelių ežerą, legendas apie jo kilmę, salų ir pusiasalių pavadinimus. Teisingiau didžiųjų pusiasalių pavadinimus, o kada nežinom pradedam kurti savus. Taip atsiranda ,,Zuikio“ ragas ar ,,Žuvėdrų“ sala. O juk seniau kiekviena įlankėlė, seklumėlė buvo įvadintos, turėjo savo pavadinimus.

Pirmasis rimčiausias Platelių ežero tyrinėtojas Pranas Gaida-Gaidamavičius 1937 m. parašė studiją ,,Babrungo upės aukštupio baseinas“. Joje mini buvus 130 vietovardžių, tačiau visų neišvardina, o daugelio nurodyta vieta žemėlapyje yra labai jau netiksli. P. Gaidamavičius nurodo ežero salas, pagrindinius pusiasalius, keletą įlankų, seklumų bei įdubų ir valksmų (žuvies gaudymas traukiamais tinklais) vietas. Skaityti toliau

Vienintelis Lietuvoje išlikęs baroko ansamblis įamžintas sidabro monetoje (video) (0)

Moneta „Sapiegų rūmai" | monetos.lb.lt nuotr.

Lapkričio 27 d., Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Sapiegų rūmams. Tai antroji serijos „Lietuvos rūmai ir dvarai“ moneta.

„Šią monetų seriją leidžiame siekdami įamžinti turtingą Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą. Baroko perlu vadinami Sapiegų rūmai yra tikrai puikus šio paveldo pavyzdys. Išleisdami šios serijos monetą tradiciškai kviečiame gyventojus apsilankyti monetoje vaizduojamuose rūmuose ir susipažinti su jų istorija. Ta proga organizuojame ekskursijas po rūmų ir parko ansamblį“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi. Skaityti toliau