Kultūros paveldas

Paskelbtas 2020-ųjų metų Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas (nuotraukos) (0)

Sodyba „Prie šaltinio“ | | EKGT nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija paskelbė 2020-ųjų metų Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą. Šiame konkurse kviečiami dalyvauti  Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkai.

Pagrindinis konkurso tikslas – etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, gyvūnų bei  augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtra Lietuvos kaimo turizmo sektoriuje. Skaityti toliau

Kaune atidengtas kenotafas Jono Jablonskio jaunesniojo atminimui (0)

urm.lt nuotr.

Gegužės 27 dieną Kauno Petrašiūnų kapinėse, šeimos iniciatyva,  atidengtas kenotafas Lietuvos diplomato, vertėjo ir rezistento Jono Jablonskio jaunesniojo atminimui.

Jonas Jablonskis buvo vertėjas, žurnalistas ir Lietuvos diplomatas.

Gimęs 1906 metais Vilniuje, jis buvo jauniausias iš penkių kalbininko Skaityti toliau

VU archeologinėje ekspedicijoje Šventininkuose – išskirtiniai radiniai (7)

Archeologiniai radiniai | vu.lt nuotr.

Tiesiant Lietuvos ir Lenkijos magistralinį dujotiekį, kartu jau tris mėnesius vykdomi ir archeologiniai kasinėjimai Šventininkų k. (Kaišiadorių r.) senovės gyvenvietėje. Ištyrus daugiau kaip 500 m2 ploto, jau surinkta tūkstančiai archeologinių radinių, paimta daug bandinių laboratoriniams tyrimams. Šio projekto vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorius dr. Albinas Kuncevičius sako, kad archeologų bendruomenei tai vienas didžiausių projektų. Skaityti toliau

J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai? (19)

Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai | e-ausra.pl nuotr.

Šis klausimas seniai man nedavė ramybės, ypač tada, kai pradėjau gilintis į seminarijos istoriją ir įvairiuose šaltiniuose skaičiau apie stropiai kaupiamą lituanistinę biblioteką. Lietuviai klierikai stengėsi, kad bendroje seminarijos bibliotekoje būtų kuo daugiau knygų, iš kurių galima būtų mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, pažinti lietuvių literatūrą.

Kaip rašo buvęs šios seminarijos auklėtinis vyskupas Pranas Būčys, tam tikru metu klierikai prašė vyriausybės, kad už dovanotus seminarijai pinigus būtų ne keliamos vaišės, o perkamos knygos bibliotekai. Buvo ir dėstytojų, kurie praturtindavo tą biblioteką įvairiais leidiniais apie Skaityti toliau

Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai? (21)

Lūžų akmenyje ryškios skilimo žymės, 2019 m. | Gražutės regioninio parko nuotr.

Paveldosaugininkus pastaruoju metu neramina vis pasitaikantys ugnies kūrenimai ant dubenuotųjų akmenų, kurių daugelis yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Visi jie – mūsų kultūros paveldas, bylojantis apie tose vietose buvusias pagoniškas šventvietes. „Vaizdinys, kad dubenuotieji akmenys yra senovės aukurai, yra klaidingas, bet labai gajus. Akivaizdu, kad kažkur švietime buvo padaryta didžiulė spraga, jog toks vaizdinys įsišaknijo“, – sakė Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus vedėja Donata Armanavičienė. Skaityti toliau

Lietuvoje prasidėjo „Afrikos dienos“ (0)

Pixabay.com nuotr.

Gegužės 25 d. Lietuvoje ir visame pasaulyje švenčiama tarptautinė Afrikos diena. Šią  dieną, kuri Lietuvoje minima jau nuo 1999-ųjų, įprastai organizuojami įvairūs kultūriniai bei edukaciniai renginiai, skirti gilesniam ir artimesniam Afrikos kontinento pažinimui Lietuvoje.

Šiemet gegužės 25 – birželio 1 dienomis minima „Afrikos dienų savaitė“ Lietuvoje ­bus kitokia. Dėl koronaviruso užkrato dauguma Afrikos dienų renginių virs nuotoliniais – televizijos laidomis, tinklalaidėmis (podcast) Skaityti toliau

Skelbiamos 2020 metų Baltų apdovanojimo varžytuvės (0)

Skelbiamos 2020 metų Baltų apdovanojimo varžytuvės | urm.lt nuotr.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos skelbia varžytuves 2020 metų Baltų apdovanojimui gauti. Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, abiejų šalių materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo tyrimai, tiriamoji žurnalistika apie šalių istoriją, kultūrą ir turizmą. Skaityti toliau

Išleista folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“ (0)

Folkloro ansamblis „Aušrinė“ | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras dalinasi muzikine naujiena iš vasarėjančio kurorto. Išleista kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“.

Ypatingo skambesio lietuvininkų dainos

Tai antrasis ansamblio muzikos rinkinys, kuriame sutalpinta net 16 savito Skaityti toliau

Seimo nariai susirūpino dėl pasikartojančių vandalizmo išpuolių prieš istorinius ir religinius paminklus (3)

Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta | lrt.lt nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kartu su Vilniaus miesto tarybos nare Kamile Šeraite kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą ir Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, atkreipdami dėmesį, kad pastaruoju metu Vilniaus mieste pagausėjo vandalizmo išpuolių prieš istorinius ir religinius paminklus.

„Savaitgalį buvo išniekinta lietuvių tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus kapavietė Vilniaus Rasų kapinėse – apspjaudytas Skaityti toliau

Ką žinomiems atlikėjams reiškia laisvės kovų dainos? (video) (2)

Indrė Dirgėlaitė | E. Genio nuotr.

Didžioji dalis dažnai niūniuojamų dainų yra autentiški laisvės kovotojo žodžiai – partizanų kūryba. Eilinis lietuvis paklaustas ar žino dainas – „Palinko liepa šalia kelio“ arba „Pražydo jazminai po langu“, net nedvejodamas gali padeklamuoti kelis stulpelius, bet tik retas, kuris žino, jog tai partizanų dainos. Lietuvos partizanų kūryba labai gausi. Jas kūrė, rašė, perrašinėjo ir net spausdino laisvės gynėjai, kurių visų vardų jau niekas nebesužinos, tačiau šios dainos atgyja vėl ir vėl. Yra nemažai šių dienų atlikėjų, muzikantų, kurie naujai įprasmina laisvės kovotojų dainas. Skaityti toliau

V. Krištaponis. Matas Slančiauskas – siuvėjas, knygnešys ir lietuvių tautosakos rinkėjas (2)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

Godus mokslui Skaityti toliau

Skausminga Tibeto „Išrinktojo“ paieška (10)

Dalai Lama | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 17 d., 19 val., Tibeto skvere Vilniuje Tibeto rėmimo grupės nariai uždegs žvakeles ir tokiu būdu prisijungs prie visame pasaulyje vykstančios XI Pančen Lamos pagrobimo metinių minėjimo akcijos. Tibetiečiai pakvietė žmones uždegti žvakeles ir savo namų languose – taip parodysime Kinijos režimui, kad jo nusikaltimas nėra pamirštas ir po 25 metų.

Gegužės 7 d. grupė Lietuvos parlamentarų ir aktyvių visuomenės narių pasirašė Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės pirmininko Andriaus Navicko Skaityti toliau

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija pristato vaizdo įrašą ir kviečia pažinti Lietuvos dvarus (video) (0)

Pienionių dvaras | L. Bartašiaus nuotr.

Naujuoju vaizdo įrašu, kuriame atskleidžiamas gamtos, istorinių pilių ir dvarų grožis, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija skatina keliauti po Lietuvą ir pažinti jos kultūrinį paveldą.

Kviečia keliauti

Pilys ir dvarai, žaliuojančių parkų supami architektūriniai ansambliai, gaubiami istorinio šydo, lyg brangakmeniai nubarstantys visos Lietuvos kraštovaizdį… Skaityti toliau

Lietuvos muziejai pristato po vieną atrinktą išskirtinę vertybę iš savo fondų (video) (0)

Perkunas | youtube.com nuotr.

Kasmet gegužės 18-ąją visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė muziejų diena šiais metais bus pažymima kitaip – šventę palydintys Europos muziejų nakties renginiai ir nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo projekto „Lietuvos muziejų kelias“ renginiai dėl karantino perkeliami į metą, kai bus saugu lankytis.

Negalėdami lankytojų pakviesti į viešus renginius, Lietuvos muziejai gegužės 18-osios proga visuomenei parengė staigmeną – virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia „atrasti“ ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną Skaityti toliau

Visuomeninė Rasų kapinių draugija šiemet švenčia trisdešimtmetį (0)

Atnaujintas Dorotos Lovčinovskos antkapinis paminklas Senųjų Rasų kapinėse 2019 m. | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Vilniaus Rasų kapinės – vienos žymiausios ir seniausios išlikusios Lietuvoje kapinės, įkurtos 1801 m. Tai lietuviškos ir lenkiškos kultūros jungiamoji dalis, visos mūsų šalies istorijos bei kultūros paminklas, „atversta istorijos knyga“. Didžiausią niokojimo bangą kapinės patyrė po II pasaulinio karo. Sovietinis laikotarpis nešė vis didesnį kapinių nuosmukį: buvo vogiamos geležinės tvorėlės, šalinami metaliniai kryžiai, kurie dažnai patekdavo į metalo laužo supirktuves. Be to, vandalai niokodavo koplyčias, daužydavo antkapinius paminklus. 1991 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę. Tais pačiais metais Lietuvos lenkė, gimusi ir užaugusi Vilniuje, Alicija Marija Klimaševska, kartu su kultūros veikėjais Halina Jotkela (Jotkiallo), Olgierdu Koženieckiu ir Ježi Survilo, pradėjo svarstyti, kokiu būdu gali praktiškai prisidėti prie Senųjų Rasų kapinių atnaujinimo ir klestėjimo. Skaityti toliau

Istorinis kvartalas prie Lukiškių a. – savivaldybės sprendimas paskatino rasti kokybiškesnės architektūros kontūrus (3)

Istorinis kvartalas prie Lukiškių aikštės | „Do Architects“ nuotr.

Šv. Jokūbo ligoninės komplekso pertvarkos projektiniai pasiūlymai sulaukė Vilniaus miesto Vyriausiojo architekto skyriaus pritarimo.

Po karštų visuomenės ir architektų bendruomenės diskusijų projekto vystytojo paskelbtas tarptautines architektūros varžytuves laimėjusi architektūros studijos „Do Architects“ komanda gavo teisę rengti techninį projektą, kuriuo detalizuos prieš tris savaites viešai pristatytus planus atgaivinti teritoriją prie Lukiškių aikštės ir Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios. Skaityti toliau

Steigiamojo Seimo šimtmetis bus minimas virtualiai (tiesioginė transliacija) (0)

Modernios Lietuvos pagrindus kūrusio Steigiamojo Seimo šimtmetis bus minimas virtualiai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lietuvoje jau antrą mėnesį galiojantis karantinas pakoregavo Lietuvos nacionalinio muziejaus planus paminėti 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinkusio Steigiamojo Seimo šimtmetį. Signatarų namuose turėjusi vykti konferencija persikelia į virtualią erdvę ir truks visą savaitę.

Konferencijos dalyviai prisitaikė prie karantino iššūkių ir sutiko skaityti pranešimus, nepaisydami pasikeitusio renginio formato. Ateinančią savaitę, nuo gegužės 11 iki 14 d. virtualūs muziejaus lankytojai išgirs keturias paskaitas apie Steigiamojo Seimo istoriją. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus atveria dar penkis padalinius (0)

Buvusios areštinės pastatas | A. Šileikio, LNM nuotr.

Gegužės 8 d., švelninant karantino sąlygas, Lietuvos nacionalinis muziejus atveria dar penkis savo padalinius: du iš jų – Vilniuje, tris – regionuose. Lankytojai vėl kviečiami apsilankyti išskirtinėje vietoje – Buvusioje areštinėje, kurioje tebevyksta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, o Kazio Varnelio namai-muziejus pasitiks netrukus atsiversiančia nauja paroda.

Buvusios areštinės pastatas traukia lankytojus ir dėl autentiškos erdvės, ir dėl atmosferos – čia besilankantiems atrodo, kad šią areštinę sulaikytieji paliko tik vakar. Iš tiesų pastatas mena XIX amžių, kai Lietuva priklausė Rusijos imperijai, o čia buvo laikomi politiniai kaliniai. Tarp jų ir aštuoni 1863–1864 m. sukilimo dalyviai. Kartu su kitais trylika nuteistųjų savo mirtį jie pasitiko Lukiškių aikštėje, o paslėpti kūnai atrasti tik 2017 metais. Apie tai pasakoja Buvusios Skaityti toliau

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pradės veikti Vilniaus knygrišių gildijos paroda „KNYGrišių KNYGos“ (0)

Vilniaus knygrišių gildijos paroda „KNYGrišių KNYGos“ | Rengėjų nuotr.

Nuo gegužės 5 d., Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, pradės veikti Vilniaus knygrišių gildijos paroda „KNYGrišių KNYGos“.

Parodoje pristatoma virš 60 kūrinių, taip pat knygų restauravimo fotografijos (prieš ir po), bei marmuruoto popieriaus stendas.

Atliekant bibliofilinius meninius įrišimus centrinė ašis kūrybai yra knygos tekstas (dažnai literatūros klasikos ar svarių kultūros temų). Viršelio apipavidalinimas kukliai derinamas prie teksto prasmių ar jausmų, Skaityti toliau

Trakų senamiesčio širdyje – įžūli savivalė, naudojantis karantinu (0)

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuotr.

Gegužės 4 d. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (TINP) pranešė, kad Pačioje Trakų senamiesčio širdyje, priešais Trakų salos pilį, šiandien buvo žemėmis užpiltos trinkelės, kuriomis prieš tai galimai savavališkai išgrįsta dalis sklypo, esančio adresu Karaimų g. 57 – taip bandoma paslėpti pažeidimą, dėl kurio TINP dar prieš tris mėnesius kreipėsi į kontrolės funkciją vykdančias institucijas.

Ši istorija prasidėjo vasario viduryje, kai TINP direkcijos darbuotojai pastebėjo galimai Skaityti toliau

S. Abromavičius. Trys šventos senųjų Rumšiškių vietos (2)

Rumšiškės bažnyčia 1939 metais | V. Augustino nuotr.

Rumšiškių miestelyje buvo daug gražių vietų: lėtai slenkantis Nemunas, Pravienos ir Nedėjos upelių vingiai, jų susiliejimas prie šimtus metų buvusio Vytauto Didžiojo vieškelio, dviejų kepurių kalnas prie jo, vadintas Kokalniu, lygus, kiek tik akys užmato, panemunės slėnis, medinė bažnyčia ir kalnelis prie jos, tiltai per upelius ir keltas per Nemuną.

Visos šios gamtos dovanos buvo brangios, tačiau trys pirmosios vietiniams gyventojams buvo šventos. Tai – senų seniausiai statyta bažnyčia su kapinėmis, Kokalnis ir Nemunas. Skaityti toliau

Nuo balandžio 29 d. duris atveria Kauno IX forto muziejus (0)

Kauno IX forto muziejus | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus, Kauno IX forto muziejuje bus galima apsilankyti jau nuo 2020 m. balandžio 29 dienos. Kol kas lankytojai galės tik savarankiškai susipažinti su ekspozicijomis – ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai muziejuje nebus vedami. IX forto gynybinė siena (požeminės susiekimo galerijos) dėl saugumo vis dar bus uždaryta.

Į muziejų bus įleidžiami lankytojai tik su apsauginėmis veido kaukėmis Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Dailidė, perkūnas ir velnias (4)

snaujienos.lt nuotr.

Sykį viens ja[u]ns vyruks, į dailydes gerai išsimokinęs, užsigeide vandruot. Jam jau kelias dienas ėjus, jis pritika vieną žmogų, o kai tas tuo paču keliu ėja, tai juodu ėja krūvõ, jeib abiem einant čėsas ne teip pailgtų. Pakeliui tas žmogus dailydei išsipažina, kad jis perkūns ėsąs. Teip juodu eidami pritika antrą dieną da vieną, o tas sakės ėsąs velnias.

Dabar jie ėja visi trys ir iškaka į didelę girią, kuriõ daug visokių žvėrių buva, bet jie nieka valgyt neturėja. Tai sake velnias:
– Aš esu drūts* ir greits, aš tuojau parnešiu mėsos ir duonas ir ko šiaip da reiks. Skaityti toliau

A. Filinaitė apie UNESCO pasaulio paveldo metus: ne tik švęsti, bet ir šviesti (10)

A. Filinaitė | Paveldo komisijos archyvo nuotr.

2020-ieji Lietuvoje – UNESCO pasaulio paveldo metai. Šis sprendimas, kaip ir „paraleliniai“ Sugiharos, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos, Steigiamojo Seimo, Tautodailės metai – nuostabi galimybė su mus supančia praeitimi ir įvairiomis jos formomis susipažinti artimiau. Net ir karantino metu, o gal kaip tik jo – šaltinių internete apstu, o ir gamtoje pasivaikščioti patariama, nesiburiuojant.

Ne tik švęsti, bet ir šviesti – toks, atrodo, galėtų būti bet kurių proginių metų moto. Apie tai, kaip lietuviai vertina ir priima UNESCO ženklą, kiek esame pasiruošę švęsti, o ko dar reikėtų išmokti, galų gale, ar Kaunas jau pasiruošęs būti įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą, kalbamasi su LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja Andrijana Filinaite. Skaityti toliau

Kuo galime pasigirti saugodami archeologinį paveldą? (1)

Tarptautinis kontekstas | vkpk.lt nuotr.

Archeologinio paveldo apsaugai ypatingos reikšmės turėjo 1969 m. Londone priimta ir 1992 m. Valetoje pataisyta Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija. Lietuva ratifikavo šį tarptautinį dokumentą prieš daugiau nei dvidešimtmetį, tačiau archeologinio paveldo apsauga mūsų valstybėje dar nėra pažangi. Kokių namų darbų neatlikome?

XX a. II pusėje priimti tarptautiniai dokumentai siekė išspręsti tam laikmečiui svarbius klausimus ir atspindėjo tam tikrus archeologinio paveldo apsaugos minties pokyčius, kuriuos galima apibūdinti kaip perėjimą nuo išskirtinio dėmesio koncentravimo ties moksliniais kasinėjimais (Londono konvencija) į integruotą prevencinę kultūrinio Skaityti toliau

L. Mikšionienė. Griauti negalima išsaugoti! (44)

Kino teatras „Garsas“ | Zenpr.lt nuotr.

Kur kablelį padės valdžia?

Atsižvelgdami į  kultūros ministro, kultūros paveldo komisijos, Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos paklausimus, ar bendruomenė, kuri siekia išsaugoti kino teatrą „Garsas“, mato išeitį iš konflikto dėl Panevėžio savivaldybės žadamo nugriauti seniausio, vienintelio tokio išlikusio ir veikiančio Lietuvoje kino teatro „Garsas“ jo rekonstrukcijos į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC) metu, pranešame – TAIP! mes siūlome išeitį, siūlome kitą, patrauklią, perspektyvią vietą, kur galėtų būti įkurtas SEMC, tai yra šimtametis buvusio Panevėžio konservų fabriko pastatų ansamblis, esantis pačiame miesto centre. Skaityti toliau

Koronavirusas keičia ir Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas (0)

Koronavirusas keičia ir Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas | Valdovų rūmų muziejaus (Mindaugo Kaminsko) nuotr.

Nors Lietuva ir visas pasaulis šiuo metu išgyvena karantiną ir kol kas nėra aiškių prognozių dėl jo švelninimo ir pabaigos, Valdovų rūmų muziejus savo lankytojams pristato ne tik virtualias staigmenas. Šiuo ypatingu laikotarpiu ruošiamasi ne tik įdiegti patikimą lankytojų apsaugos sistemą pasibaigus karantinui, bet ir nustebinti dideliais pokyčiais Valdovų rūmų muziejaus pirmojo maršruto „Istorija, archeologija, architektūra“ ekspozicijose: nuo šiol čia bus galima pamatyti ir tai, kas nebuvo matoma, kas ilgus amžius buvo paslėpta po žeme, – autentiškus medinius polius, į kuriuos rėmėsi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos mūrai, statyti pelkėtoje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Skaityti toliau

Vasarą – daugiau lankomų vietų saugomose teritorijose (0)

Vasarą – daugiau lankomų vietų saugomose teritorijose | lrv.lt nuotr.

Gamtos mėgėjai laukia vasaros, tikėdamiesi, kad karantino padėtis Lietuvoje pasibaigs ir jie galės aktyviau keliauti po nacionalinius ir regioninius parkus. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, nuosekliai vykdydama projektus „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ (I, II), šią vasarą lankytojams atvers dar daugiau objektų saugomose teritorijose.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, siekiama įdomiausias saugomų teritorijų vietas, objektus pritaikyti lankymui bei pažinimui, pagerinti sąlygas gamtosauginiam švietimui. Pagrindinės priemonės – lankytojų centrų tinklo valstybiniuose parkuose išplėtimas ir parodų, Skaityti toliau

„E.paveldas“: ką šiandien valgysime? (0)

Liudvika Didžiulienė-Žmona „Lietuvos gaspadinē, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“ | knygos.lt nuotr.

Gerokai daugiau laiko praleidžiant namuose, dažniau sukiojamasi ir virtuvėje. Dabar, kai pirkinius ir apsilankymus parduotuvėse tenka planuoti kur kas kruopščiau nei įprastai, klausimas – „Ką šiandien valgysime?“ – gali sukelti visiškai nereikalingų diskusijų ir streso. Kad taip nenutiktų, kviečiama apsilankyti kultūros paveldo portale www.epaveldas.lt, kur gardžių patiekalų idėjų galima pasisemti iš daugiau kaip prieš šimtmetį gyvenusių senolių.

Liudvika Didžiulienė-Žmona „Lietuvos gaspadinē, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“ Skaityti toliau

Dingusių Klaipėdos bibliotekos knygų paieška (4)

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia | R. Danisevičiaus nuotr.

2008 metais pradėti Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos pastato atnaujinimo darbai atskleidė tarpukariu šiose patalpose (H. Manto g. 25) veikusios Klaipėdos miesto bibliotekos ženklus. Smalsiems bibliotekininkams kilo natūralus klausimas: O kur dingo čia buvusios knygos? Tai paskatino leistis į neįtikėtiną, išskirtinę kelionę išblaškytų knygų pėdsakais.

Šiuolaikiška senoji biblioteka Skaityti toliau