Kultūros paveldas

Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus (0)

Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalnio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį, spalio 16 d., 18 val., Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Gdansko archeologijos muziejumi, rengia tarptautinę archeologinės avalynės parodą „200 batų – 700 metų“.

Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vyksianti paroda atskleis, ką nuo XII iki XVIII amžiaus avėjo miesto aukštuomenė ir eiliniai gyventojai, kokios buvo avalynės mados, iš kur jos atėjo, kas darė joms įtaką? Kiekvienas eksponatas papasakos apie to laikmečio Gdansko, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Kernavės gyventojų įpročius ir pomėgius, statusą, sunkius laikus ir meilės istorijas. Skaityti toliau

Lankytojams bus atverti nauji Vilniaus katedros požemių lankymo keliai (13)

Arkikatedros požemiai | bpm.lt,_A. Baltėno nuotr.

Spalio 18 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje lankytojams bus atverti nauji požemių lankymo keliai. Viena įdomiausių, istoriškai ir kultūriškai vertingiausių Lietuvos erdvių, liudijančių valstybės istoriją nuo XIV a. iki šių dienų, kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų. Ligšiolinė lankytojams atvira ekspozicija užėmė vos kiek daugiau nei trečdalį viso požeminio katedros ploto.

Naujai atveriami lankymo keliai – šiaurinė katedros požemių dalis – leis lankytojams pamatyti ir išgirsti apie ilgus metus tiesiogine to žodžio prasme buvusias neprieinamas, užmūrytas ar užtvertas erdves.

Lankytojai galės apžiūrėti vienų seniausių Lietuvoje mūrų, XIII–XIV a. bokšto ir laiptų liekanas, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Senelis, penki ponai ir darbininkas (1)

intangibleoven.com nuotr.

Kitą kartą buvę penki ponai ant vieno darbininko, ir suvisu jiems blogai sekęsis: kad ir visi jį vertę skubint, rėkę, spaudę ir mušę, bet tas žmogelis, kad ir kaip stengęsis, tik nesuspėjęs, ir gana.

Atėjęs senelis – o tai buvęs Ponas Dievas, – tie ponai klausęsis:
– Ką čion dabar reiks veikti, kad tas mužikas mums nespėja uždirbti duonos?

Senelis pasakęs:
– Bus gerai, tik jūs imkit dirbti, o jis viens lai bus ant jūsų ponu.

Nuo to ir ėję visiems gerai. Skaityti toliau

F. Kavoliūtė: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams. (16)

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliūtė | R. Bacevičiaus nuotr.

Šiais, Vietovardžių metais, reikėtų pasidomėti, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai kalbėtasi su dviem pašnekovais – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu bei Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docente, mokslų daktare Filomena Kavoliūte, nuo 1998-metų rašančia ir kalbančia apie vietovardžių naikinimą.

– Ar galima atsekti, maždaug kelintame amžiuje vienos ar kitos vietovės pavadinimas atsirado? Kaip tai daroma? Skaityti toliau

To dar nebuvo: tarptautinė paroda apie kunigaikščius Radvilas priblokš ir visko mačiusiuosius (1)

Tarptautinė paroda apie kunigaikščius Radvilas priblokš ir visko mačiusiuosius | Valdovų rūmų muziejaus (Vytauto Abramausko) nuotr.

Spalio 10 d., Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, atidaryta tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“. Pirmą kartą surengta garsiausiai Lietuvos didikų giminei skirta paroda jau spėjo pelnyti didžiausios ir sudėtingiausios parodos šalies istorijoje vardą – į ją atkeliavo daugiau kaip 350 eksponatų iš bemaž 40 įvairių institucijų ir kolekcijų, esančių 7 pasaulio valstybėse.

„Pagaliau namie. Nors šie rūmai, tiesą sakant, niekuomet nepriklausė Radviloms, netoli buvo bene devynios Radviloms priklausiusios rezidencijos. Radvilos dažnai viešėdavo pas Lietuvos didžiuosius kunigaikščius. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Konfucijaus „Apmąstymų ir pašnekesių“ biografiją (0)

Konfucijus | rengėjų nuotr.

Spalio 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks  Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Loretos Poškaitės paskaita, kurioje ji pristatys reikšmingiausią konfucionizmo tradicijos tekstą, išminčiui Konfucijui priskiriamus „Apmąstymus ir pašnekesius“ (Lúnyǔ, 論語).

Tai knyga, kurioje aprašyti Konfucijaus ir jo mokinių pokalbiai apie tobulą žmogų ir valdovą, tinkamą valstybės valdymą ir moralines vertybes, kurios ilgainiui tapo konfucianizmo mokymo pagrindu. Tačiau kiek yra pagrįstas šios knygos populiarus įvardijimas „Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie dalingą žmoną (2)

„Vilkų mergaitė“. iliustravo Gelrev Ongbico | leidyklos „Nieko rimto“ nuotr.

Buvo vienas bernas, neturįs laimės. Jam viskas nesisekė, visas jo pelnas į nėkus virto, kartais jisai neturėjo nei kuo apsirengti, nei ką valgyti. Ką jam daryti?

Sumanė jis vieną kartą eiti prie vieno ūkininko tarnauti. Pas tojo ūkininko buvo didelis akmuo klone. Prašo tad tas bernas ūkininko:
– Dirbsiu aš pas tamstas penkerius metus kiek tik galėdamas, denk mane ir valgydink – vietoje algos gi po penkerių metų atiduosi man tik tą akmenį. Skaityti toliau

Šiemet konferencijoje apie architektūros kokybę dėmesys bus skirtas kultūros paveldui (tiesioginė transliacija) (1)

Spalio 7-8 d., minint Pasaulinę architektūros dieną, jau penktąjį kartą Lietuvos architektų rūmai drauge su VGTU Architektūros fakultetu bei šiais metais prisijungusiu Kultūros paveldo departamentu, surengs tarpdisciplininę mokslinę-praktinę konferenciją „Architektūros kokybė: integruotas požiūris į kultūros paveldą“.

Per penkerius metus plečiasi konferencijoje diskutuoti šia tema norinčiųjų profesijų ratas: prie architektų jungiasi teisininkai, istorikai, sociologai, Skaityti toliau

Nupūskime istorijos dulkes: muziejus kviečia susipažinti su saugomu lobynu (1)

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusi lietuvių tradicinių muzikos instrumentų paroda | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia dalyvauti ekskursijų cikle patogesniu metu – trečiadieniais po darbų. Valandos trukmės ekskursijas ves muziejaus gidai ir kviestiniai svečiai, sieksiantys sužadinti lankytojų smalsumą pristatydami iš pažiūros nebylius muziejaus eksponatus.

Šių trumpų pasakojimų tikslas – atskleisti visuomenei dar nepažintas istorijas, iš užmaršties ištraukti įdomius įvykius ir pristatyti jų herojus.

„Lietuvos nacionalinis muziejus turi Skaityti toliau

Šimtmetį kauptas ir saugotas dokumentinis paveldas lankytojams pristatomas pirmą kartą (0)

Paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 9 d. – gruodžio 31 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje, III a., vyks paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“. Parodos atidarymas spalio 9 d. 17.30 val. III a. atrijuje. Tik parodos atidarymo vakarą bus galimybė pamatyti įspūdingą, savo dydžiu išsiskiriantį garsios Valenrodtų giminės genealoginį medį, nupieštą ant pergamento XVIII a. antrojoje pusėje. Renginyje skambės instrumentinio ansamblio „Vilniaus klarnetai“ muzika. Skaityti toliau

Pristatyti nauji Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos vystymo projektai (0)

Projektas 02468 | rengėjų nuotr.

Spalio 3 d. Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilniuje) atidaryta buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos vystymo architektūrinio konkurso darbų ekspozicija. Iš viso sulaukta 12 projektinių pasiūlymų.

Konkursas pirmą kartą buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio mėnesį, tačiau vėliau dėl priimto naujo akto, kuriuo nustatytos naujos vertingosios Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso savybės, taip pat sulaukus visuomenės ir specialistų pastabų, konkursas sustabdytas. Skaityti toliau

Vyksta paroda „Pasaulio lietuviai: Urugvajus ir Argentina“ (2)

Skulptorius Eduardo Lapaitis savo namuose Montevidėjuje. Lietuvos literatūros ir meno archyvo ekspedicija Urugvajuje | B. Tilmantaitės nuotr.

Nuo rugsėjo 25 d. iki lapkričio 25 d., Vilniaus Lukiškių aikštėje, priešais Užsienio reikalų ministeriją, bus eksponuojama paroda „Pasaulio lietuviai: Urugvajus ir Argentina“, kurioje pirmą kartą pristatomi XX a. viduryje į Pietų Ameriką išvykusių lietuvių portretai ir istorijos.

2019 m. sausio mėnesį vykusią Lietuvos literatūros ir meno archyvo ekspediciją į Urugvajų ir Argentiną, kurios metu buvo renkamas lietuvių bendruomenių kultūrinės veiklos dokumentinis paveldas, įrašinėjami prisiminimai ir pasakojimai, finansavo Vasario 16-osios fondas. Ekspedicijos metu įvyko 26 susitikimai, surinkta daug unikalių is Skaityti toliau

A. Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas (9)

Raudonais dažais apipiltas sostinės Lukiškių aikštėje stovintis monumento „Laisvės kalva“ fragmentas | LRT.lt nuotr.

Rusišką patarlę „Против лома нет приема, кроме, как другого лома“, į lietuvių kalbą išversčiau „Prieš laužtuvą tėra būdas – kitas laužtuvas“. Kam prisireikė aptarti tokį necivilizuotą kovos būdą?

Pasirodo, kai vandalizmą ar net šventvagystes provokuoja valdžios (kalbu apie Vilniaus merą Šimašių), piliečiai nebepaiso formalios vertybių apsaugos, patys imasi vykdyti teisingumą necivilizuotai, vandalizmo, tačiau išprovokuoto, būdu. Skaityti toliau

Žurnalui „Talka“ – 100 metų (0)

Žurnalui „Talka“ – 100 metų | LMAVB nuotr.

Kooperacijos žurnalui Talka šiemet sukanka 100 metų. Jis be pertraukų įvairiu dažnumu ėjo Kaune nuo 1919 m. spalio iki 1940 m. liepos. 1919 m. Talką leido Pakaunės kooperacijos bendrovių sąjunga, 1920–1925 m. – Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga, o po 1925 m. – Lietuvos kooperatyvų taryba. 1919–1940 m. iš viso buvo išleisti 438 Talkos numeriai.

Žurnalo pavadinimo prasmė paaiškinta pirmajame numeryje: „koperacija daugiau panėši į baigiamas nykti mūsų sodžiuose talkas. Kuriam reikalui daromos talkos visiems gerai žinoma: vienam kuriam kaimo gyventojui reikia linus minti, rugius kirsti, ar kitą kurį darbą dirbti. Skaityti toliau

Ištautinimo traukinin spraudžiasi ne visi (2)

Saulius Lampickas | Bangos Vaicekauskienės nuotr.

Jeigu Lietuva judės tais pačiais bėgiais, vargu ar podraug su kitomis etninės kūrybos ir paveldo sritimis išsiteks jos vagone tautodailė, kad ir kaip dažnai metus užkeikinėtum tautodailės ar tautinio kostiumo pavadinimais. Vienas geriausių tautos dailininkų Saulius LAMPICKAS iš Alytaus juokauja: jei valdininkai deklaruotų, jog tautodailė nereikalinga, gal imtų ir drožybą kaip kirviu nukirstų, tačiau dabar jie nei nukerta, nei skatina. Kitaip nebus nė kitąmet, nors jie paskelbti Tautodailės metais.

Štai, sako, pragyvenome Tautinio kostiumo metus, bet ar daug kas žinojo tokius buvus, ar kas pasikeitė po jų, ar mes pasistūmėjome artyn tautiškumo? Skaityti toliau

I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video) (2)

Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Dabar, kai globalizmas (dažniausiai suvokiamas kaip kosmopolitizmas, nutautėjimas) mūsų viešojoje erdvėje tampa doktrina, o lietuvių kalbos vartojimui jau keliama alternatyva – vis plačiau plečiasi anglų kalbos vartojimas, verta suvokti, kad artėjame prie kryžkelės ir prisiminti mūsų istoriją. Ypač tuos, kurie prieš daugelį šimtmečių ėmėsi savo darbu palaikyti iškeltą XVI a. gimtųjų kalbų vertės idėją ir ją pritaikyti Lietuvos gyvenime. O juk senojoje Lietuvos valstybėje nebuvo tradicijos raštui vartoti lietuvių kalbą. Kalba gyveno ir plėtojosi sakytinės kalbos pavidalu, bet visoje Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie Laimės senelį (0)

Piliakalnio (stūkso tolumoje) papėdėje - ežeras Vėlys ir kaimas Vėlionys. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Ant kranto Jūrės stovėjo seniai užsigyvenęs kaimas, kurį aplinkiniai paprastai vadydavo Pajūris. Ūkinykų skaitliaus sunku pamyti, nes jau gana senas laikas. Tik kaimas iš tolo išrodydavo labai didelis ir gražus savo apielinkij, nes jovarai ir aržuolai, teipgi ir topeliai iš tolo žaliavo kaip kokia giria. Iš šiaurių pusės Jūrė atrodė visą sodžiaus paveikslą kaip į veidrodį, o iš vakarų krašto tekėjo upė, kuri su šturmu skandino sąnašas ir visokius šapus į marių dugną.

Bet tam kaime gyventojai buvo niekam netikę žmonės, nes ar elgetą, ar teip keleivį niekad nepriimdavo į savo namus ir nepriglausdavo ar nakties laike, ar kad kokiam reikale pagelbos negaudavo. Tik buvo vienas senas ūkinykas, Skaityti toliau

Lietuvos himnas: kodėl atlikėjai rizikuoja perdainuodami? (1)

„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos populiariosios muzikos atlikėjo Dynoro „Tautiškos giesmės“ interpretacija nuskambėjo didžiausioje elektroninės muzikos šventėje „Tomorrowland“. Tokie šalies muzikos atlikėjai kaip Žygimantas Kudirka-Mesijus ar Jurgis Didžiulis taip pat yra pateikę savo „Tautiškos giesmės“ versijas, kurios kelia visuomenės susirūpinimą, ar kiekvienas gali imti ir perdainuoti šalies himną? O galbūt himno naudojimui taikomi per griežti apribojimai?

Muzikos atlikėjų Jurgio Didžiulio ir Žygimanto Kudirkos­-Mesijaus bei Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikės prof. dr. Rasos Čepaitienės idėjas apie „Tautišką giesmę“ pristato nacionaliniai pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“. Skaityti toliau

Tautinis drabužis – ne laikina mada, o ilgaamžis stilius (0)

Aukštaitijos krašto tautiniais drabužiais pasipuošusi Deimantė Kazėnaitė | M. Jovaišos nuotr.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su „Neregėtos Lietuvos“ autoriumi ir leidėju Mariumi Jovaiša pradeda tautinio drabužio populiarinimo kampaniją #taudrabuzis. Projekto tikslas – atkreipti jaunimo dėmesį socialiniuose tinkluose ir paskatinti domėjimąsi tradiciniais drabužiais. Instagramo ir feisbuko garsenybės dalyvaus fotosesijose ir dalysis nuotraukomis bei trumpais vaizdo siužetais savo paskyrose.

Jonas Nainys, Dovilė Filmanavičiūtė, Beata Nicholson, Skaityti toliau

Vilniaus rotušėje vyks paskaitos „Vilniaus meno istorija architektūroje“ (programa) (0)

Vilniaus rotušėje prasideda paskaitų, susitikimų ir diskusijų ciklas „Vilniaus meno istorija architektūroje“ | kpd.lt nuotr.

Rugsėjo 30 d., Vilniaus rotušėje, vyks paskaitų, susitikimų ir pašnekesių renginys „Vilniaus meno istorija architektūroje“.

2017 m. rudenį Vilniaus rotušės surengtos paskaitos jau tapo sostinės architektūra besidominčių vilniečių susitikimų priežastimi. Renginys įgyvendinamas siekiant palaikyti nuolatinį viešą kultūrinį dialogą, skatinti vilniečius domėtis paveldo išsaugojimo ir savo gyvenamos aplinkos pažinimo vyksmais. Tuo pačiu Skaityti toliau

Klaipėdoje atidaroma paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“ (0)

Paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“ | Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Rugsėjo 27 d., 17.00 val., Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro dirbtuvėse (Meno kiemas, Daržų g. 10), atidaroma paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“.

Parodoje eksponuojamos Mažosios Lietuvos teritorijoje – Nidoje, Kaliningrado srityje, bei Šventosios gyvenvietėje rastų akmens amžiaus keramikos dirbinių replikos – rekonstrukcijos. Atskirą grupę sudaro bronzos bei geležies amžių Prūsų keramikos rekonstrukcijos. Eksponuojamos replikos padarytos VšĮ „Vilniaus puodžių cecho“ rengiamų vasaros „Archajinių amatų stovyklų“ metu. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Kanados lietuvių bendruomenė“ (0)

Kanados lietuvių bendruomenė | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus galima aplankyti Valstybingumo erdvėje pristatomą parodą, supažindinančią su Kanados lietuvių bendruomene (KLB) ir per 67-erius metus jos nuveiktais politiniais, kultūriniais, švietimo ir kitais darbais. Parodos rengėjai – Kanados lietuvių muziejus-archyvas ir Kanados lietuvių bendruomenė.

Pasaulio lietuvių bendruomenių kūrimąsi skatino Vokietijoje 1949 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) paskelbta Lietuvių charta. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie žmonių nuodėmes (6)

Šulinys | paluse.lt nuotr.

Pas vienų ūkinykų užėja senelis ubagus – o tė buva Dievus – ir praša, kad jį priimtų unt nakvynės.

Saka:
– Kodel ne, gali. Aik, – saka, – su pemeniuku unt jaujų.

Ir nuėjį atsigula. Naktį senelis pabudina pemeniukų, saka:
– Vaikeli, a man gert neatneštum?
– Kodel ne?.. Skaityti toliau

Per išvyką į Aukštadvario kraštą geologai supažindins ir su „velniškuoju“ paveldu (0)

Gelionių duobė | lrv.lt nuotr.

Ateinantį penktadienį, rugsėjo 20-ąją, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos kviečia į Geologinio paveldo dienai skirtą kelionę po Aukštadvario kraštą. Ji skirta supažindinti su šio regiono geologinio paveldo slėpiniais. Norint dalyvauti būtina užsiregistruoti iki rugsėjo 17 d. el. paštu indre.satkuniene@lgt.lt arba tel. 5 233 1535.

Išvykos dalyviai susitiks rugsėjo 20 d., 9.30 val., Trakų rajone prie Stankos ežero (netoli Strėvos) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jie aplankys Šaltinių kalnelį, Strėvos įgriuvą, Strėvos II duobę, Nikronių akmenį, pamatys požeminio vandens proveržius Aukštadvaryje, Aukštadvario šaltinį, Velnio, Gelionių, Antaveršio duobes, Gedanonių kalną. Skaityti toliau

Kitą savaitę Lukiškių aikštėje bus pristatytas Laisvės kalvos maketas (25)

Kitą savaitę Lukiškių aikštėje bus pristatytas Laisvės kalvos maketas | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Kitą savaitę, Lukiškių aikštėje, skulptorius Andrius Labašauskas žada pastatyti skulptūros „Laisvės kalva“ dalis. Du segmentai leis pamatyti mažą dalį visos būsimos Laisvės kalvos, skirtos įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Dvi savaites aikštėje stovėsiantis maketas ekspertams ir vilniečiams leis įvertinti bendrą projekto vaizdą, taip pat ir pačiam autoriui leis atsakyti į iškilusius profesinius klausimus.

„Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės, erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos. Skaityti toliau

Muziejuje – Dionyzo Varkalio jubiliejinė paroda „Minčių pašnekesiai“ (0)

Dionyzas Varkalis | Asmeninio archyvo nuotr.

Rugsėjo 20 d., 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma jubiliejinė Dionyzo Varkalio metalo plastikos ir juvelyrinių darbų paroda „Minčių pašnekesiai“, kurioje pristatomi naujausi autoriaus darbai iš metalo ir gintaro.

 Varkalis gimė 1934 m. Pagermontės k. Telšių r. Muziejininkas, tautodailininkas (nuo 1968 m.), metalo restauratorius, visuomenininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius ir garbės narys, Lietuvos kultūros fondo Klaipėdoje pirmininko pavaduotojas, aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie du brolius – du gudriu ir vieną kvailą (2)

ugnis.pavaslygiadienis Neries parke

Buvo du broliu gudriu ir vienas kvailas. Gudriejie broliai eina vienu keliu, o kvailys viens pats kitu keliu. Paėjus kokį galą, kvailys ėmė juos šaukti:
– Ee, broliai! Eikita šen! Žiūrėkita, ką aš radau!

Tuodu broliu šnekasi:
– Eiva pasižiūrėti, gal tas kvailys ir gerą kokį daiktą rado. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje pristatomi sakralūs pasaulio tekstai – „Permainų knyga“ (0)

Rugsėjo 12 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Permainų knyga“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 12 d.,  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje, III a., tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos. Skaityti toliau

J. Basanavičiaus gimtinėje veikia tarptautinė puodininkystės paroda (0)

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Basanavičiaus gimtinėje atidaryta tarptautinė tradicinės puodininkystės paroda. Čia pristatomi 38 keraminiai indai, tarp kurių ąsočiai, dubenys, puodynės ir kiti rakandai.

Didžioji dalis puodininkystės parodoje rodomų eksponatų – įvairūs virtuvės rykai: ąsočiai (skirti alui, pienui, girai laikyti), aliejinės (liaudiškai vadinamos lekeliais, kuriose buvo laikomas ir vynas, actas), taip pat puodynės, dubenys ir dubenėliai, lėkštės ir vazos.

Parodos eksponatais tapo Lietuvos ir Lenkijos puodžių pagaminti dirbiniai. Visi keraminiai indai puošti tradiciniais ornamentais, kai kurie iš jų yra autentiškų eksponatų kopijos. Skaityti toliau