Kultūros paveldas

Įstabūs Lietuvos archeologiniai radiniai keliasi į pajūrį: grįžta ten, kur ir buvo rasti (0)

Apeiginė lazda su briedės galva - originalas | LNM nuotr.

Liepos 10 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“, kuri suteiks lankytojams unikalią galimybę susipažinti su tūkstantmečius menančiu pajūryje gyvenusių medžiotojų ir žvejų palikimu. Į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių. Tarp jų – ir 5 tūkstančius metų skaičiuojanti apeiginė lazda su briedės galva.

Pusės centimetro eksponatai

Kuršių nerijos istorijos muziejuje įsikūrusioje kilnojamojoje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje lankytojams pristatoma žemės sluoksniuose išsaugota pajūrio akmens amžiaus gyventojų kasdienybė: ūkinės veiklos įrankiai, Skaityti toliau

Plungės dvaro parke – pusės tūkstančio metų senumo Perkūno ąžuolas traukiantis prisiliesti (0)

Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.

Lietuva senovėje buvo ąžuolų kraštas: gamtinės aplinkos raidos tyrinėtojai mano, jog XVI a. ąžuolai galėjo sudaryti 15–20 proc. visų miškų ploto. Tuos laikus mena iki šiol augantis ir žaliuojantis Perkūno ąžuolas, skaičiuojantis 500 metų ar net daugiau. Plungės dvaro parke augantis didingas medis – apipintas ikikrikščioniškomis legendomis ir iki šiol traukiantis turistus ne tik jį pamatyti, bet ir prisiliesti prie jo stipraus kamieno.

Parko gidė Danutė Einikienė pasakoja ekskursijas vedanti jau dvylika metų – per tą laiką Skaityti toliau

Mikytų alkakalnis, maldų šulinys ir mitologinis akmuo – išlikę baltų tikėjimo liudininkai (0)

Velnio akmuo | Žemaitijos nacionalinio parko nuotr.

Iki krikšto Lietuvoje mūsų protėviai turėjo savo, baltų genties, tikėjimą. Jie tikėjo, kad kiekvienas augalas ar gyvūnas turi savo sielą, švęsdavo kalendorines šventes minėdami gamtos virsmus, gerbė savo dievus. Nenuostabu, jog iki šių dienų išliko įvairių prigimtinio tikėjimo Lietuvoje įrodymų ir gausybė šventviečių. Viena jų – Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje esantis Mikytų alkakalnis, akmuo su velnio pėda, maldų šulinys. Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis G. Karosas: Mano tikslas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą (8)

Gintaro Karoso rankose nuotrauka, kurioje jo sukurtas šūkis „I LOVE LITHUANIANS“ R.Reigano rankose | G.Karoso asmen. nuotr.

Lietuvoje viešintis Vyčio simbolio kūrėjas Gintaras Karosas šiuo metu aktyviai dalyvauja savo parodos „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ atidarymuose bei derina naujus patriotinius projektus Lietuvos išeivijos istorijai įamžinti. Liepos 6-osios interviu su Gintaru Karosu.

– Su kokiomis mintimis pasitikote Liepos 6-ąją?

Penkis metu nebuvus Lietuvoje ir dėl Skaityti toliau

Dimitravo dvaras: permainingos XX a. istorijos liudininkas (0)

Dimitravo dvaras | rengėjų nuotr.

Kretingos rajone, Tarvyduose stovintys apleisti raudonų plytų pastatai šiandien atrodo niekuo neypatingas objektas, o ir turistų susilaukia nedaug. Tačiau dauguma vietinių žino, o kai kurie – dar ir prisimena jų permainingą istoriją. Dimitravo dvaru vadinamose valdose kadaise šeimininkavo didikai, tačiau vėliau dvaras tapo priverčiamųjų darbų kalėjimu, vokiečių koncentracijos stovykla ir galiausiai – karine sovietų stovykla.

Istorikas Vaidotas Kuprelis pasakoja, kad dvaras Tarvydų kaime pastatytas XIX a. pr. grafų Zubovų giminės iniciatyva, o Dimitravo pavadinimas jam buvo suteiktas grafo Dmitrijaus Zubovo garbei. Skaityti toliau

„Stebuklingas“ Erškėtyno šaltinis – Žemaičių šventyklos dalis? (0)

Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų | rengėjų nuotr.

„Stebuklingos“ vietovės visad traukė žmones, – tai įrodo ir tokios vietos kaip Erškėtynas. Šaltinis su stebuklingu vandeniu, kadaise buvęs kuršių ir žemaičių šventyklos su astronominiu kalendoriumi dalimi, o vėliau tapęs ir krikščionims svarbia vieta, iki šiol išlieka paslaptinga šventa vieta dėl savo istorijos ir tikrosios paskirties.

Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų. Kadaise susiformavęs natūraliu būdu, šiandien jis – jau nemažai pakeistas žmogaus rankos: yra įkastas ir įleistas rentinys, aplinka paaukštinta ir išklota betoninėmis plytelėmis. Skaityti toliau

Ploni siūleliai, vingrūs rašteliai – naujoje parodoje „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje. Nėriniai. Kilpinėliai. Tinklai“ (0)

„Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje. Nėriniai. Kilpinėliai. Tinklai“ | rengėjų nuotr.

Liepos 3 d.  A. ir A. Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius) atidaryta paroda „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje. Nėriniai. Kilpinėliai. Tinklai“. Tai jau antroji Tautodailės metams skirto tęstinio projekto paroda, kurią rengia Vilniaus etninės kultūros centras bei Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija.

Parodoje pristatomi trijų tautodailininkių darbai, sukurti pasitelkiant XIX a. pab.–XX a. Lietuvoje paplitusias tradicines nėrinių technikas. Šių rankdarbių subtilumas žavi ir kartu verčia susimąstyti apie tradicijų perėmimą, tąsą ir pritaikymą šiuolaikiniame gyvenime. Skaityti toliau

Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos (0)

Paroda „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Liepos 6-ąją penkioliktąjį gimtadienį švenčianti Istorinė Prezidentūra kviečia į išskirtinę parodą „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“, kurioje eksponuojamos vien tik dovanotos vertybės. Per 15 Istorinės Prezidentūros veikimo metų 110 žmonių ir organizacijų patikėjo muziejui daugiau kaip 2000 vertingų nuotraukų, istorinių artefaktų bei šeimos relikvijų. Prezidentūros donatorių, kurie vadinami „mažaisiais mecenatais“, ir dovanojamų eksponatų skaičius nuolat auga – kartu auga ir institucijos galimybės atkurti ir lankytojams perteikti dar tikresnį pristatomo istorinio laikotarpio paveikslą. Skaityti toliau

VDU Botanikos sode pagerbtas Eugenijos Šimkūnaitės atminimas (0)

2020 07 01 E. Šimkūnaitės mokslinis praktinis seminaras VDU Botanikos sode | VDU Botanikos sodo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti.

Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ dalis, buvo analizuojama tradicinės medicinos puoselėtojos Eugenijos Šimkūnaitės mokslinė, šviečiamoji ir gamtosauginė veikla, vaistinių augalų tyrimai ir racionalus jų panaudojimas. Skaityti toliau

Į Valdovų rūmus atkeliavo ypatinga dovana: Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biustas (0)

Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biustas | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Šiais metais minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo (gimė 1520 m. rugpjūčio 1 d.) metines, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė dovanų – kultūros mecenatas, verslininkas Pranas Kiznis ir Vyčio paramos fondas dovanoja muziejui šio valdovo bronzos biustą.

Ukrainoje sukurtas ir iš šios šalies atkeliavęs meno kūrinys papuoš Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių Skaityti toliau

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašas papildytas naujai įtrauktomis išsaugotomis tradicijomis (tiesioginė transliacija) (0)

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės | alkas.lt nuotr.

Liepos 2 d. 16 val. tiesioginė transliacija iš iškilmingo renginio Rotušėje – Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų.

Šiuo įrašymu sąvadą papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija. Skaityti toliau

Saulės akmens persikūnijimai – Palangos gintaro muziejuje (video) (0)

Jurgita Erminaitė Šimkuvienė „Krikštai“ | Palangos gintaro muziejaus nuotr.

Liepos 2 dieną, ketvirtadienį, 16 val., Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus atidaro jungtinę Lietuvos autorių gintaro kūrinių parodą „Saulės akmens metamorfozės“, kurioje lankytojams atskleidžiamos 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų gintaro dizaino pokyčiai. Parodos atidarymo metu muzikuos tarptautinių varžytuvių laimėtojas pianistas Paulius Andersonas (Andersson).

Liepos 1-4 dienomis Palangos gintaro muziejuje vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose savo meistriškumu dalinsis menininkai Marytė Dominaitė, Dovilė Žydelienė, Eglė Čėjauskaitė- Skaityti toliau

Kartenos piliakalnio kompleksas: istorijos apie žemaičių karalių, minkštus akmenis ir laumes (0)

Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.

Lietuvoje iš viso skaičiuojama net 850 piliakalnių – toks piliakalnių tankumas yra vienas didžiausių pasaulyje. Nors lankytojus traukia gerai žinomi Kernavės, Šatrijos ir Merkinės piliakalniai, verta apsilankyti ir mažesniuose, su ne mažiau turtinga istorija. Būtent toks yra Kartenos piliakalnis, ant kurio kadaise stovėjusi medinė pilis buvo kuršių Ceklio (dabartinės teritorijos Žemaitijos šiaurės vakaruose) žemės apygardos gynybinis ir administracinis centras.

Šiandien Kartenos piliakalnis lankytojus traukia sutvarkyta aplinka ir nutiestais takais, Skaityti toliau

Gražiausi Lietuvos piliakalniai (2)

vstt.lt nuotr.

Iš viso Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip 900 piliakalnių. Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio pilis, bet nuo veiksmažodžio pilti.  Skaityti toliau

Statybos istoriniuose ansambliuose – meškos paslauga kultūros paveldui (1)

Vilniaus baroko paminklas | vkpk.lt nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, reaguodama į visuomenės keliamus klausimus peticijoje prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose, atliks statybų istoriniuose ansambliuose ekspertinį tyrimą ir sieks nustatyti sistemines problemas, keliančias grėsmę Vilniaus istorinio centro išskirtinei visuotinei vertei.

Prieš keletą savaičių paviešinta peticija prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose atnaujino jau kelerius metus trunkančias diskusijas dėl stagnuojančios kultūros paveldo apsaugos sistemos, skirtingo teisės aktų interpretavimo ir tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, sudarančio sąlygas gimti rezonansiniams projektams ir visuomenės pasipriešinimui. Šiame kontekste labiausiai Skaityti toliau

Valstybinė kultūros paveldo komisija: paplūdimio įrengimas Lukiškių aikštėje nedera su istorine ir memorialine jos reikšme (10)

kpd.lt nuotr.

Lukiškių aikštėje, vienoje Vilniaus svarbiausių reprezentacinių erdvių, vakar Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu pradėtas pilti smėlis įrengiant paplūdimį. Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) nuomone, toks sprendimas nesuderinamas su istorine ir memorialine Lukiškių aikštės reikšme. 

Lukiškių aikštės istorija siejama su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija. Tai pažymi ne tik archyviniai duomenys, bet ir įrengta atminimo lenta, įamžinanti 1863 m. sukilimo dalyvių mirties vietą bei akmuo Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo (nežinomo kario) būsimam paminklui. Skaityti toliau

Vaistinių augalų žiniuonės E. Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų (0)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.

„Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos – sritį, tai yra vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. Šia proga 2020-uosius paskelbus Eugenijos Šimkūnaitės metais, VDU Botanikos sodas bei Gamtos mokslų fakultetas rengia renginių ciklą. Skaityti toliau

Lankytojams atverti VU senamiesčio ansamblio kiemeliai (1)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Žymieji Vilniaus universiteto (VU) senamiesčio ansamblio kiemeliai nuo šiol bus nemokamai prieinami visiems sostinės gyventojams ir svečiams. Be to, jie bus atveriami ir įvairių viešų kultūros renginių, koncertų organizatoriams.

Iki šiol patekimas į istorinį VU ansamblį buvo mokamas. Planuojama, kad panaikinus įėjimo į kiemelius mokestį, siekiant padengti infrastruktūros naudojimo kaštus, mokamas išliks tik aukščiausio Vilniaus senamiesčio taško – VU Šv. Jonų bažnyčios varpinės – lankymas. Skaityti toliau

Vinco Kudirkos klėtelės saugotojas mokytojas Stasys Ankevičius (0)

Stasys Ankevičius griežia Vinco Kudirkos smuiku. 1980–1985 | Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų nuotr.

Neseniai sukako 115 metų, kai 1905 m. balandžio 25 d. Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus Stanaičių kaime Juozo ir Elžbietos Ankevičių šeimoje gimė būsimasis mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas, muzikantas, daktaro Vinco Kudirkos klėtelės saugotojas Stasys Ankevičius (1905–2002). 1910 m. gausi, šešiavaikė, šeima apsigyveno Šakių apskrities Būblelių valsčiaus Jančių kaime. Kitais metais mirus tėvui (vyriausiajam vaikui tuomet buvo 16 metų, jauniausiam nebuvo nė vienų, o Stasiui – penkeri) duoną vaikai turėjo užsidirbti patys: tarnavo samdiniais, padėjo motinai prie ūkio darbų. Skaityti toliau

Tradicinio dainavimo užsiėmimai Lietuvoje kvies pažinti etnokosmosą ir išlaisvinti balsą (0)

Tradicinio dainavimo užsiėmimai Lietuvoje kvies pažinti etnokosmosą ir išlaisvinti balsą | Rengėjų nuotr.

Liepos 26 – rugpjūčio 1 dienomis, patirti paprotį, išlaisvinti balsą ir atrasti išskirtinius dainavimo stilius pakvies Tarptautiniai tradicinio dainavimo užsiėmimai. Antrą kartą renginys sukvies besidominčiuosius dainavimu susiburti ir kartu ieškoti išskirtinių dainavimo būdų, pažinti platų žanrinį dainų pasirinkimą, ieškoti dainavimo ir jo tradicinių kontekstų sąsajų. Ryškiausias kursų bruožas – autentiško papročio pažinimas, jo perėmimas ir pritaikymas. Užsiėmimuose dėstys lietuvių, žydų, ukrainiečių ir lietuviškų sutartinių tradicinio dainavimo žinovai, be to, užsiėmimų programoje numatytos paskaitos, amatų užsiėmimai, ekskursijos, vakaronės. Skaityti toliau

Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos (1)

Europos archeologijos dienos | Rengėjų nuotr.

Birželio 19-21 d. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Prie prancūzų tarptautinės iniciatyvos šiemet prisijungs 5 šalies muziejai, iš jų trys – nacionaliniai. Oficialus šių dienų rengėjas Lietuvos nacionalinis muziejus bendradarbiaudamas su Kultūros paveldo departamentu pasiūlys gausiausią renginių programą.

Paskaitos, garso ekskursijos ir virtualus žaidimas

Oficialus Europos archeologijos dienų rengėjas šalyje Lietuvos nacionalinis muziejus Skaityti toliau

Bernardinų kapinėse ruošiamasi tvarkyti nuo gamtos negandų nukentėjusias kapavietes (0)

Bernardinų kapinės | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Pastarųjų savaičių meteorologiniai iššūkiai tapo rimtu išbandymu ir istorinėms Bernardinų kapinėms Užupyje. Specialistams teks tvarkyti po snygio, o vėliau – ir po škvalo, išvirtusių medžių apgadintus antkapius, atkūrinėti nepataisomai sugadintas kai kurių jų dalis, restauruoti tvoreles.

Miesto priežiūros ir paveldo specialistai rinkosi vertinti viesulo pastarąjį savaitgalį, birželio 13–14 dienomis, padarytą žalą. Audringas vėjas išrovė du iš pažiūros sveikus, bet senus medžius, kurie griūdami kliudė kapavietes. Skaityti toliau

Sutvarkyti bajorų Moigių namai viešam naudojimui (0)

Restauruoti Moigių namai | G. Kartano nuotr.

Panevėžyje baigti prieš dvejus metus pradėti tvarkybos darbai kraštotyros muziejaus pastate – Moigių namų komplekso trečiajame name (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 30370), Vasario 16-osios g. 25A. Tvarkybos darbų priėmimo komisijos posėdis priėmė tvarkybos darbus, kurių metu buvo restauruoti, sutvirtinti pastato pamatai, lauko laiptai, įrengta atgrinda, restauruotas sienų mūras, karnizai, atkurtos durų ir langų sąramos, atstatytas rūsio skliautas, restauruotos rūsio degto molio plytų grindys, pagal ikonografiją atkurti sandrikai virš langų ir kapiteliai ant piliastrų iš pilnavidurių degto molio plytų. Skaityti toliau

Pradedama teikti nauja paslauga Lietuvos kultūros paveldo vertybių savininkams ir valdytojams (0)

Pradedama teikti nauja paslauga Lietuvos kultūros paveldo vertybių savininkams ir valdytojams | FIXUS Mobilis projekto nuotr.

Į nekilnojamųjų Kultūros vertybių registrą Lietuvoje yra įtraukta daugiau nei 20 000 kultūros paveldo vertybių. Gruodžio mėnesį prasidėjęs projektas FIXUS Mobilis suteikia galimybę šių objektų savininkams ir valdytojams, susiduriantiems su jų priežiūros problemomis, gauti nemokamą pagalbą. Per trejus projekto įgyvendinimo metus žadama suteikti nemokamas paslaugas 200 objektų.

FIXUS Mobilis projektu, kurio Skaityti toliau

Kuriama nauja kultūros paveldo apsaugos sistema (1)

Kultūros ministerija | KM nuotr.

Birželio 15 d. Kultūros ministro įsakymu patvirtinta Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcija.

Koncepcijoje numatomos svarbiausios kultūros paveldo apsaugos kryptys, kurioms įgyvendinti bus rengiamas ir kultūros ministro įsakymu tvirtinamas Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų plano projektas. Plane bus apibrėžtos konkrečios priemonės numatytiems tikslams ir uždaviniams pasiekti. Skaityti toliau

Bus išleistas pašto ženklų rinkinys skirtas seniesiems pašto keliams (0)

Išleidžiama pašto ženklų serija seniesiems pašto keliams | Lietuvos pašto nuotr.

Birželio 12 d. Lietuvos paštas išleis A. Gudyno kurtų pašto ženklų rinkinį „Europa. Senieji pašto keliai“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 25 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte, adresu Gedimino pr. 7, birželio 12 d, penktadienį.

Viename pašto ženkle vaizduojamas buvusio Tauragės pašto pastatų kompleksas su užeigos namais. Tai vienas seniausių istorinių pastatų mieste, pradėtas statyti dar 1840 m. Skaityti toliau

Nacionalinėje biblioteka atidaryta retų spaudinių paroda (nuotraukos) (0)

Planeras | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė į retų spaudinių parodą „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius“.

„Džiaugiamės ir didžiuojamės po ilgai trukusios pertraukos atverdami naują parodą Nacionalinės bibliotekos erdvėse. Nors vis dar esame priklausomi nuo karantino taisyklių, tačiau paroda apie plantenų spaustuvę ir jos įspaudus pasaulinėje kultūros istorijoje tikrai verta gyvo lankytojų susidomėjimo“, – sakoma Skaityti toliau

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke paskirta V. Ščiglienė (0)

Vaidutė Ščiglienė | asmeninė nuotr.

Birželio 9 d. Seimas, atsižvelgdamas į Kultūros komiteto teikimą, Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK)  pirmininke paskyrė menotyrininkė,  humanitarinių  mokslų  daktarę, kultūros  paveldo  tyrinėtoją,  ekspertę  kultūros paveldo srityje Vaidutę Ščiglienę.

Nustatyta, kad V. Ščiglienė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigas eis ne ilgiau, negu baigiasi jos, kaip Valstybinės kultūros paveldo komisijos narės, kadencija (V. Ščiglienė Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare paskirta 2020 m. sausio 8 d.). Skaityti toliau

Minėsime Tarptautinę archyvų dieną (0)

Minėsime Tarptautinę archyvų dieną | archyvai.lt nuotr.

Tarptautinės archyvų dienos, minimos birželio 9-ąją, papročius šiais metais kiek pakeitė karantino meto suvaržymai, tad užuot surengę tradicinę Archyvų iškylą, šįkart minėjimo rengėjai plačiau atveria valstybės archyvuose saugomo dokumentinio paveldo lobius saugiu atstumu – virtualioje erdvėje.

Birželio 8 d. Lietuvos ypatingasis archyvas paskelbs virtualią parodą „Mes esame gimę laisvais žmonėmis“, skirtą pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvio Algimanto Andreikos 70-osioms gimimo metinėms. Skaityti toliau

Aplinkosauginio požiūrio pagrindinė taisyklė – „ką atsinešei į gamtą, tą ir išsinešk“ (video) (0)

Šiukšlių rinkimas | vstt.lt nuotr.

Užklupus viruso pandemijai, išvykti į užsienio šalis tapo sudėtingiau, todėl vis daugiau lietuvių lanko dar nematytus Lietuvos kampelius, o tarp jų – ir Lietuvos piliakalnius. Lietuvoje yra suskaičiuojama apie 850 piliakalnių, kurie yra svarbi šalies kraštovaizdžio dalis ir iki šių dienų mena išskirtinę baltų istoriją.

Visgi, didėjant lankytojų srautui, kyla iššūkis dėl tvarkos piliakalnių teritorijose, todėl svarbu, kad poilsiautojai pasirūpintų ne tik savo, bet ir kitų paliktomis šiukšlėmis. Skaityti toliau