Kalba

Palėpė: lietuvių pavardžių susidarymas (9)

DSC00451-1200Panaršę savo palėpėje, šį kartą jaunajai kartai norime priminti labai įdomią knygą „Lietuvių pavardžių susidarymas“, kurią parašė Vitalija Maciejauskienė, o leidykla „Mokslas“ išleido 1991 metais: Maciejauskienė, Vitalija. Lietuvių pavardžių susidarymas. Vilnius: Mokslas, 1991.

Tokiai knygai parengti prireikė 20-ies metų, o ir nuo išleidimo jau praėję 27 metai. Sena knyga, bet tokios neparašomos ir neišleidžiamos kas keleri metai, tad jaunimui belieka priminti, kad bibliotekose ar tėvų namų bibliotekėlėse tokią knygą Skaityti toliau

Kultūros ministerijoje apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės (0)

Lietuvių kalba | kalba.ktu.lt nuotr.

Vasario 20 d., Kultūros ministerijoje, pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Jau vienuoliktą kartą rengtu konkursu Valstybinė kalbos inspekcija siekia įprasminti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos minėjimo paprotį.

„Tai šventė, kai susitinka kalbos grožis ir verslumas, kūrybingumas ir inovacijos, kai kalbos didybė sujungia mus visus, skirtingų sričių atstovus. Šiandien galime tuo kūrybingumu pasidžiaugti – juk tik savo savitumu esame patrauklūs pasauliui“, – sakė renginio dalyvius sveikinęs Skaityti toliau

Pristatytas knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ 2 tomas (1)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Vasario 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje buvo pristatytas knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ 2 tomas. Pristatymą surengė Vilniaus universiteto Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros centras ir Vilniaus universiteto biblioteka.

Knygos pristatymo proga A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro mokslininkai prof. Kęstutis Nastopka, prof. Arūnas Sverdiolas, dr. Jurga Katkuvienė, dr. Jūratė Levina, dr. Nijolė Keršytė įvairiais požiūriais apžvelgė 2016–2018 m. vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus ir Skaityti toliau

Paroda: „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ (0)

Paroda: „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ | LMAVB nuotr.

Iki kovo 29 d., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks mažoji trijų stendų paroda „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ (K. Būga), skirta Vietovardžių metams paminėti.

Parodoje eksponuojami Vrublevskių bibliotekos fondų dokumentai, iliustruojantys Lietuvos vietovardžių rinkimo bei tyrimo istoriją.

Vietovardžių rinkimas Skaityti toliau

Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką (4)

Herbas | lrkm.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2019-2022 m. gairių įgyvendinimo priemonių planą.

Plane numatytos priemonės, skirtos valstybinės kalbos statusui įtvirtinti ir lietuvių kalbos prestižui stiprinti. Jomis siekiama užtikrinti kalbos lankstumą ir dinamiką, stiprinti lietuvių kalbos statusą daugiakalbės Europos sąlygomis, užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse. Pasiūlytos priemonės taip pat turėtų padėti užtikrinti bendrinės kalbos modernumą, atsinaujinimą ir gausinti jos išteklius visuomenės poreikiams tenkinti. Skaityti toliau

Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus (2)

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 14 d., 15 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės.

Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėjas – dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Ir vis dėlto – žemaičių kalba ar tarmė? (11)

Doc. Dr. Juozas Pabrėža | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.

Šiaulių universiteto docentas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: „Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos Skaityti toliau

Mokslų daktaras atskleidė, kaip dėl kalbos barjerų prarandame milijonus (1)

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | Asmeninio albumo nuotr.

Vasario 1 dieną, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 92 auditorijoje (Universiteto gatvė 5, Vilnius), vyks antrasis Europos kalbų išteklių koordinavimo seminaras, kuriame bus aptariamas klausimas – kodėl svarbu praktikoje įtvirtinti kalbos lygybės idėją.

Daugeliui įprasta, kad užsienio internetinėse parduotuvėse, tarptautinių institucijų ir paslaugų svetainėse informacija pateikiama anglų ar kitomis populiariausiomis kalbomis. Tačiau sparčiai tobulėjančios kalbos technologijos ir Europos Sąjungos deklaruojamas kalbų lygybės principas Skaityti toliau

Vilniuje vyks pokalbis „Ar pasaulio lietuviui išmokti ir išsaugoti kalbą – iššūkis? (0)

Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka | Wikipedia.org nuotr.

Sausio 23 d. 18 val. Adomo Mickevičiaus bibliotekoje vyks pokalbis (diskusija) „Ar pasaulio lietuviui išmokti ir išsaugoti kalbą – iššūkis?“  

Šis pokalbis skirtas Pasaulio lietuvių metams. Pokalbyje dalyvaus – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė, lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyvis argentinietis Emanuelis Džiakoja (Emanuel Giacoia), Autralijos, Lenkijos, Singapūro lituanistinėse mokyklose dirbusi Sandra Jeglinskė, Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Bezdonių gyventojų tautinė kilmė (6)

Bezdonys | wikimedia.org nuotr.

1999 metų rugsėjo 27 dieną teko dalyvauti Bezdonių mokyklos 95 metų sukakties minėjime. Ta proga susipažinau su šios mokyklos pirmųjų mokinių (1911 m.) sąrašu, esančiu Vilniaus švietimo apygardos byloje Nr. 31677 (Lietuvos valstybės istorijos archyve, f. 567, ap. 11, b. 401). Jame surašyti 64 mokiniai, turintys 38 pavardes. Tautybė nenurodyta. Įrašyta tik kalba, kuria mokinys šneka šeimoje, ir jo tikyba.

Šeimos kalbos yra tokios: lietuvių, latvių ir žydų po vieną mokinį, gudų (baltarusių) – keturi mokiniai, rusų – aštuoni, visų kitų mokinių šeimos kalba nurodyta lenkų. Pažymėtina, kad šeimos kalba dažnu atveju kertasi su pavardės kilme. Antai vienintelis iš lietuviškai kalbančios šeimos mokinys užrašytas Устинъ Шульскiй, Skaityti toliau

L. Vyšniauskienė. Nelegalai nori keisti mūsų kalbą (21)

Migrantai | Vengrijos policijos nuotr.

Kiek yra rėksnių, garsiai trimituojančių, kad pas mus pažeidinėjama etika ir žmogaus teisės, neskaičiuosiu. Tiesiog pastebėjau, kad nemaža jų dalis kažkokių teisių ieško keistose sferose. Rėksnių nuomone, mes pažeidžiame teises ir etiką, jei nelegalius migrantus vadiname nelegalais, čigonus – čigonais, didžkukulius – cepelinais.

Dėl cepelinų teisių vadintis didžkukuliais negaliu pasakyti nieko – nežinau jų nuomonės. Tačiau kartą teisme pasiteiravus, kur vyks čigonų byla, tapau aršiai „paauklėta“. Nes, girdi, ne čigonai jie, o Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški? (video) (17)

VLKK Kalbos politikos pakomisės narė prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių asmenų pavadinimus. Prieš rinkimus politikai tuo ypač susirūpino, todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pačią pirmą naujųjų 2019 m. metų darbo dieną, sausio 3, iš ankstyvo ryto paskelbė klausymus dėl siūlymų keisti Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnius. Tiesa, dalyvavo tik du komiteto nariai, Julius Sabatauskas ir Irena Hasse, bet, tikriausiai, Skaityti toliau

Vystyti verslą užsienyje verslininkams trukdo lietuviški įmonių pavadinimai? (8)

Dr. Jono Basanavičiaus paminklas nelietuviškų įrašų apsuptyje | S. Paškevičiaus nuotr.

Sausio 3 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai, kuriuose buvo aptariami Ūkio ministerijos (ŪM) parengti Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Taip pat siūloma leisti juridinio asmens pavadinimus kurti ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai bei skaitmenų arba jų derinių.

Klausymuose dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė teigė, kad Skaityti toliau

D. Razauskas. Įmonių pavadinimai: Lietuva trukdo sėkmingam verslui? (64)

Dr. Jono Basanavičiaus paminklas | S. Paškevičiaus nuotr.

Įsivaizduokime žmogų, kuris gėdijasi savo tėvo, motinos, senelio, senelės, brolio, sesers, gėdijasi juos primenančių savo veido bruožų, gėdijasi bendros su jais pavardės. Jam atrodo, kad jie meta jam šešėlį, užverčia nereikalingą naštą, trukdo jo gyvenimo sėkmei.

Jam atrodo, kad nuslėpus savo kilmę ir šiek tiek pakeitus pavardę, gyvenimas iš esmės palengvėtų, pagerėtų, sutaurėtų. Prieš šimtą metų, pavyzdžiui, Urmanas dėl to prisidūrė lenkišką galūnę ir tapo Urmanavičiumi; dabar Urmanavičiūtė tą galūnę – nes ji jau virto lietuviška – atmetė ir tapo Urmana. Skaityti toliau

Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų (5)

smm.lt nuotr.

Tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. planuojama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui.  

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas stiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, Skaityti toliau

Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų (12)

Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų | smm.lt nuotr.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, žadama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas stiprina lietuvių kalbos mokymą Skaityti toliau

Siekiama, kad Lietuvos įmonių pavadinimai būtų rašomi ir nelietuviškais rašmenimis (video) (24)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas | lrs.lt stop kadras

Gruodžio 19 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas Ūkio ministerijos (ŪM) parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, leidžiantiems Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.

Pagal šį siūlymą Lietuvoje įmonių pavadinimus galima būtų kurti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Skaityti toliau

VDU Vilniuje rengs mokytojus Lietuvos mokykloms kuriose mokoma lenkų kalba (video) (9)

VDU Vilniuje rengs mokytojus Lietuvos mokykloms kuriose mokoma lenkų kalba | Pixabay nuotr.

Gruodžio 14 d., Seime įvyko spaudos konferencija „Dėl lenkų filologijos pedagogikos studijų“, kurios metu pranešėjai Seimo narys Eugenijus Jovaiša, Jaroslavas Narkevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis pasirašė susitarimą, skelbiantį, kad VDU Vilniuje vykdys lenkų filologijos pedagogikos ir kitų dalykų studijas ruošiant pedagogus mokykloms lenkų mokomąja kalba.

Nuspręsta, kad VDU tęsia lenkų kalbos pedagogikos krypties studijas ir skelbia priėmimą į šias studijas 2019 m. Susitarta dėl Skaityti toliau

Teisės aktai gina piliečių teisę suprasti pavadinimus (video) (5)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisijos konsultantai praėjusį mėnesį Registrų centrui suteikė daugiau nei 2000 konsultacijų dėl įmonių pavadinimų. Atlikus apžvalgą, paaiškėjo, kad daugiau nei 40 proc. įmonių pavadinimų neatitiko bendrinės lietuvių kalbos normų.

Nepasidomi, kaip rašyti

Dažniausiai pasitaikiusios klaidos – tiesioginių ir simbolinių pavadinimų neskyrimas, rašybos, skyrybos klaidos, Skaityti toliau

K. Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (tiesioginė transliacija) (15)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, gruodžio 6 d. 16.45 val. Seime Dovilė Šakalienė teikia „Tautinių mažumų įstatymo“ projektą, kuris valstybėje vėl gali sukomplikuoti padėtį.

1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M.Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą ir armiją.

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad  teikiamame projekto tekste dominuoja tik Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Su šakėmis prieš valstybinę kalbą. Ar pavyks Šakalienei apstatyti Seimo narius? (tiesioginė transliacija) (14)

Su šakėmis prieš valstybinę kalbą | Alkas.lt, koliažas

Įminkite mįslę: nepraėję pro duris, ropščiasi pro langą, neįsiropštę pro langą, lenda pro kaminą – kas? Neatspėjot – Šakalienė, Sabatauskas ir lenkų rinkimų akcija. Trukt už vadžių, vėl iš pradžių. 

Slapčiomis, patyliukais, be didelio vėjo ir audrų, prieš kovas už naująjį Lietuvos valstybės biudžetą, Seimo darbotvarkėje išdygo Valstybinės kalbos įstatymo (VKI) pataisos. Kokios? Ogi visai nekaltos. Kaip ką tik akeles atmerkęs naujagimis. Ir kas jomis taisoma? Ogi nieko – tik trijose VKI vietose įterpti nieko neįpareigojantys, kaip globalios migracijos paktas, mantros Skaityti toliau

Martyno Mažvydo premija paskirta Sigitui Lūžiui (3)

Sigitas Lūžis | lrkm.lt nuotr.

Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui šiais metais skiriama  Sigitui Lūžiui už Kazimiero Semenavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ pirmosios dalies vertimą iš lotynų kalbos ir reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.

Kultūros istoriko, knygotyrininko, pedagogo ir vertėjo, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo Sigito Lūžio pastarųjų metų veikla Skaityti toliau

Rašymas balsu – ne už kalnų (3)

Renata Špukienė | Tilde nuotr.

Pagalvoję apie rašymą šiandien daugelis mintyse išgirstame kompiuterio klaviatūros skrebenimo garsą. Rašyti kompiuteriu tapo taip įprasta, kad ilgesnio teksto užrašymą kitokiu būdu turbūt jau sunkiai beįsivaizduojame. Atrodo, kad rašyti spaudinėjant raidyno ženklais paženklintus mygtukus po ranka yra visai patogu – iki kol nenutinka kas nors netikėto ir, pavyzdžiui, nesusilaužome rankos. Būtent toks nutikimas apie naujus rašymo būdus paskatino pagalvoti daugelio knygų autorę, rašytoją Renatą Šerelytę. Tuo metu kalbos technologijų specialistai sako, kad tokios svajonės jau virsta realybe. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei bus įteikta Kalbos premija (0)

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė | Respublika.lt. S. Žumbio nuotr.

Gruodžio 10 d., pirmadienį, 18 val. Valdovų rūmuose įvyks iškilmingas Kalbos vakaras, kuriame Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė įteiks 2018 metų Kalbos premiją. Šiais metais Kalbos premijos laimėtoja Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė etnologę, visuomenės veikėją Eleną Bradūnaitę-Aglinskienę. Premija skirta už rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje ir užsienyje.

Skaityti toliau

Kaip pakeis alfa kartos vaikus skaitmeninės technologijos? (0)

headline.lt nuotr.

Iš Vakarų atėjęs pomėgis kalbėti apie X, Y ar Z kartas vis dar aplenkia pačią jauniausią, jau tik XXI amžiuje gimusią alfa kartą. Tačiau alfa karta taip pat yra pirmoji vaikų grupė, nuo pat gimimo pripratusi prie technologijų ir laiką leidžianti skaitmeninėje erdvėje.

Ar tai reiškia, kad tai taip pat bus pirmoji karta, nemokanti sukurti artimo gyvo ryšio ar taisyklinga lietuvių kalba parašyti sakinio be internete mėgiamų santrumpų bei emocinių simbolių? O gal vieninteliais autoritetais laikys interneto blevyzgotojus vadinamus „influenceriais“? Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laikas advokatauti Lietuvai (30)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

(…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. Juozapas Mackevičius.

Lietuva pradėjo kovas dėl nepriklausomybės būdama nacionalinės vienybės ir susitelkimo pavyzdys, kai lietuviai, tauta, kurios vardu pavadinta valstybė, sudarė gerokai daugiau negu 80 proc. Tad nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šalis susidurs su kokiomis nors problemomis dėl vadinamųjų mažumų.

Nors rusai tada Lietuvoje buvo didžiausia mažumos grupė, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, kažkas nustatė, kad „reprezentacinė“ Lietuvos Skaityti toliau

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (36)

Benas Volodzka | propatria.lt nuotr.

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu aspektų – nuo kultūros iki geopolitikos, – tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas. Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant lietuviškojo Karaliaučiaus interesus, visuomenėje pasitinkamas kaip nereikalingas problemų kėlimas. Skaityti toliau

Išleistas naujas lietuvių-esperanto kalbų žodynas (3)

Lietuvių - esperanto žodyno viršelis | rengėjų nuotr.

Išleistas didysis lietuvių-esperanto kalbų žodynas.  Šio didžiulės apimties žodyno autoriai  yra žymus Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, redaktorius, vertėjas, žodynininkas Petras Čeliauskas ir ankstesnių žodynų autorius Konstantinas Puodėnas  (1923 – 2009). Žodyną išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga. Žodynas yra leidžiamas ir pristatomas visuomenei pasitinkant Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį, kuris sukaks 2019 metais. Skaityti toliau

Kviečia naujos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Tumo kodeksas: Dariau kitiems gera, o pats tapau laimingas.

Gruodžio 7 d. 18 val. Vilniaus kino teatre „Multikino“ vyks dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera.

Viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozas Tumas Vaižgantas – energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygsta­mą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir, tikrąja to žodžio prasme, laisvas žmogus. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Lietuvių kalbos riktai ir reikalai (18)

Žiniasklaida | sumin.lt nuotr.

Ar pamenate tie, kas dalyvavote Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) praėjusiame suvažiavime, vykusiame 2014 metų lapkričio 22 d. nutarimą Dėl lietuvių kalbos vartojimo žiniasklaidoje? Štai jo pradžia:

Mes, LŽS XVI suvažiavimo delegatai, reiškiame susirūpinimą ir raginame visas žiniasklaidos priemones bei valstybines organizacijas skubiai imtis priemonių prieš lietuvių kalbos susinimą viešojoje erdvėje. Skaityti toliau