Kalba

Gimtasis žodis – pasaulio lietuvių bendruomenėms (video) (0)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Tęsiant gražų paprotį, jau antrą kartą į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja lietuvių autorių grožinės literatūros kūriniai, skirti vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Tikimasi, kad ši Lietuvos dovana paskatins svetur gyvenančius mūsų tautiečių vaikus bei jaunimą dar intensyviau domėtis lietuvių kalba ir skaitant lietuvių autorių knygas stiprinti ryšį su Tėvyne.

Šios knygos yra pernai inicijuotos akcijos „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirtos išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams, tęsinys. Šiais metais iniciatyvai įgyvendinti iš viso buvo nupirkta 1 280 knygų. Skaityti toliau

K. Garšva. Ar Lenkija atsisakys nepagrįstų pretenzijų Lietuvai? (28)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Minime šimtmetį, kai Lenkija pradėjo rytų Lietuvos okupacijas. Dabar daugelis spėlioja, ką Varšuvoje darys penktasis Lietuvos prezidentas: ar paminės nepasiteisinusios Liublino unijos sukaktį ir gaus Lenkijos apdovanojimą (kaip V. Pranckietis), ar atsiprašys už nepakankamą paklusnumą Lenkijai (kaip anksčiau – užsienio reikalų ministras), ar pažadės pažeisti Lietuvos Konstituciją (kaip anksčiau – vienas prezidentas)?

„Lietuvos aidas“ (Nr. 25, p.5) pastebėjo, kad užmojis rinktis Varšuvą kaip pirmąjį Skaityti toliau

Nauja lituanistinio švietimo programa padės geriau pasiruošti grįžimui į Lietuvą (0)

Nauja lituanistinio švietimo programa padės geriau pasiruošti grįžimui į Lietuvą | A. Žuko nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino Lituanistinio švietimo integruotą programą, kuria galės naudotis užsienyje esančios lituanistinės mokyklos. Programa ypač naudinga tiems, kurie žada grįžti į Lietuvą, kadangi padės geriau pasiruošti integruotis į lietuvišką švietimo sistemą.

Programa skirta ugdyti vaikus nuo dvejų iki šešiolikos metų amžiaus. Programą sudaro keturios dalys pagal ugdymo pakopas: ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo dalis. Skaityti toliau

Palėpė: Lietuvos miestų vardai – Kaunas (3)

D. Rastenienės nuotr.

Mes ir vėl grįžtame prie Aleksandro Vanago knygos „Lietuvos miestų vardai“.  Šį kartą apie antrą didžiausią Lietuvos miestą Kauną. Pažiūrėkime, ką mokslininkas rašo apie Kauno vardo kilmę.

Antras pagal didumą Lietuvos miestų kartu yra ir vienas seniausių Lietuvoje. Esama nuomonės, kad pirmą kartą jį paminėjo arabų geografas al Idrisijus 1140 m. Šio keliautojo raštuose spėjamas Kauno vardas rašomas įvairiai – Qaynu, Qanys, Kabnu. Jeigu tai tiesa, tada Kauno vardas Skaityti toliau

Kaune bus atidaryta paroda „Kroatų glagolica“ (0)

Kroatų glagolica | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Birželio 27 d., 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė), vyks parodos „Kroatų glagolica“ atidarymas. Renginyje dalyvaus garbės svečias – Kroatijos ambasadorius Krešimiras Kedmenecas (Krešimir Kedmenec).

Kroatų glagolica – seniausiai žinoma slavų abėcėlė, kurią IX a. sukūrė Bizantijos vienuolis šventasis Kirilas iš Teslonikų. Jis ir jo brolis šventasis Metodijus 863 m. buvo pasiųsti skleisti krikščionybę vakarų slavų žemėse. Broliai nusprendė išversti liturgines knygas į senąją slavų kalbą, todėl Kirilas sugalvojo naują raštą  ̶  glagolicą. Kroatijoje glagolica vartota iki XIX a. pradžios. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto lituanistai kalbininkai atsiribojo nuo bendrinei kalbai primetamų nihilistinių idėjų (4)

lituanistu samburis_logoVilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkai parašė laišką valstybės vadovams, Lietuvos mokslo tarybai ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, reikšdami nepasitenkinimą dalies savo kolegų veiklos ir propaguojama „itin liberalia kalbos ideologija“.

Skelbiame pilną Pareiškimo tekstą.

Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkų

PAREIŠKIMAS Skaityti toliau

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš vizitą į Lenkiją kreipėsi į išrinktąjį Prezidentą (10)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba besirūpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą.

Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje. Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų, pateikta Seimui ir su 30 tūkst. parašų – Prezidento kanceliarijai. Skaityti toliau

Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video) (0)

Įvyko vieša diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ | V. Jocio nuotr.

Birželio 12 d., VU bibliotekos Baltojoje salėje, įvyko vieša diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ Ją surengė VĮ „GIS-Centras“ kartu su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM bei Vilniaus universiteto biblioteka. Šia diskusija siekta sutelkti vietovardžių duomenų teikėjus, derinančias institucijas ir duomenų naudotojus. Taip pat siekta skatinti dalintis vietovardžių duomenimis, atverti juos, plačiau naudotis.

Buvo perskaitytas pranešimas apie oficialų Lietuvos vietovardžių erdvinių duomenų rinkinį (VĮ „GIS-Centras“ atstovai). Skaityti toliau

T. Čelkis. Ką apie LDK pasakoja vietovardžiai (29)

Nemenčinės klebonijos žemių prie Simoniškių palivarko planas. 1767

XIX a. Vilniaus centriniame archyve dirbo latvių kilmės archyvaras Janis Spruogis. Jo paties liudijimu, apie dvidešimt metų užsirašinėjo įvairius toponimus, kuriuos aptikdavo skaitydamas XVI a. žemaičių žemės teismų knygas. Šį neįprastą jo darbą, o gal ir pomėgį vainikavo 1888 m. paskelbtas „Senosios žemaičių žemės geografinis žodynas“. Jame archyvaras vietovardžius surašė abėcėles tvarka ir pateikė tikslias jų nuorodas į teismų knygas. Vis dėlto kokia buvo šio darbo prasmė? Leidinio įvade J. Spruogis teigė, kad surinkti vietovardžiai yra vertingi moksliniu ir kultūriniu požiūriu, nes liudija Skaityti toliau

Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjus įvertintas 2019 metų Kalbos premija (1)

Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjaus direktorius Alvydas Nevulis | Džojos Gundos Barysaitės (LRS) nuotrauka

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė Kalbos premijos laureatą. Už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjui.

Renginyje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Skaityti toliau

L. Rėzos 243-ųjų gimimo metinių minėjimas (0)

Liudvikas Rėza | Vikipedija.lt nuotr.

Birželio 7 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje bus paminėtos Martyno Liudviko Rėzos 243-osios gimimo metinės. M. L. Rėzos kūrybos bei veiklos tyrinėtoja, Raštų rengėja, literatūros istorikė ir tekstologė humanitarinių mokslų dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pristatys Rėzos raštus, folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė) atliks programą „Esu kilęs iš lietuvių giminės“.

Liudvikas Gediminas Martynas Rėza – žymiausias XIX amžiaus pradžios lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių) kultūros veikėjas, apibendrinęs lietuvininkų kultūros Skaityti toliau

Maskvoje surengta 29-oji baltų-slavų tyrimų konferencija (nuotraukos) (4)

Maskvoje surengta baltistikos ir slavistikos tyrimų centro konferencija | L. Leikumos nuotr.

Gegužės 14-15 d. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute ir Lietuvos ambasadoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, vyko konferencija „Teritorija BALTO-SLAVICA per kalbų ir literatūrų prizmę“.

Tai buvo 29-oji tokio pobūdžio konferencija (pirmoji vyko 1998 m.), kuri šiais metais buvo skirta Baltų-slavų tyrimų centro dešimties metų sukakčiai ir vieno iš jo steigėjų, akademiko, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus Viačeslavo Ivanovo (1929–2017) devyniasdešimties metų sukakčiai. 

Lietuvai ir ypač lietuvių akademinei bendruomenei Skaityti toliau

9-ojoje Lietuvių terminologijos konferencijoje – dėmesys kalbos technologijoms (0)

kompiuteris | pixabay.org nuotr.

Birželio 7 d., penktadienį, 9 val. Vilniuje, Seime (Seimo III rūmai) įvyks 9-oji Lietuvių terminologijos forumo (LTF) konferencija, skirta kalbos technologijoms.

Konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, žymūs Lietuvos mokslininkai ir kalbos technologijų kūrėjai skaitys pranešimus apie lietuvių kalbai sukurtas, pritaikytas arba pageidaujamas technologijas, sistemas ir duomenų bazes: rašytinės ir sakytinės kalbos automatinį atpažinimą, neuroninį mašininį vertimą, išteklių informacinę sistemą „Raštija“, naująją ES terminų bazę IATE bei Lietuvos Respublikos terminų banką ir kt. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą (3)

1918 m. M. Šalčius Japonijoje (pirmas iš dešinės) | Voruta.lt nuotr.

Gegužės 26-ąją sukako 79-eri metai, kai Lietuva neteko garsaus žurnalisto, keliautojo, visuomenės veikėjo ir savo krašto garsintojo Mato Šalčiaus. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone, 7 km link Kauno, netoli Išlaužo, o mirė toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. Neseniai, gegužės 17 d., Prienuose įvyko konferencija, kurios pavadinimas parinktas pagal kažkada laiškuose artimiesiems parašytus žodžiu „Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą“. Joje buvo skaitytas humanitarinių mokslų daktaro, prof. Benedikto Šetkaus pranešimas apie M. Šalčiaus gyvenimą ir veiklą. Skaityti toliau

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos (9)

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu, dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai. Net 100 tūkst. žmonių pasirašė už tai, kad lietuvių kalba būtų saugoma.

Žinomas kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva asociacijos „Talka kalbai ir Tautai“ vardu kreipėsi į būsimąjį prezidentą, ragindamas atsilaikyti prieš politikų spaudimą Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas (0)

Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau

Parodos „Gera rašyti ranka…“ atidarymas (1)

Parodos „Gera rašyti ranka...“ atidarymas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 6 d., Lietuvių kalbos institute, atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

„Gera rašyti ranka…“ – tai jungtinė menotyrininko Sauliaus Pilinkaus ir Lietuvių kalbos instituto XIX a. pab. – XX a. 4 deš. daiktų, raštinės reikmenų, knygų ir rankraščių paroda, sugrąžinusi į plunksnos skrebinimo laikus. Skaityti toliau

2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui (2)

Punsko licėjus | feisbuko nuotr.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose surengė tradicinius Spaudos pusryčius, kurių metu buvo paskelbtas kasmetinės Kalbos premijos laureatas. Už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui.

Lietuviškas licėjus Punske veikia nuo 1956 metų. Tai išskirtinė mokymo įstaiga, nes jos istorijoje atsispindi ir dabartinės Lenkijos lietuvių Skaityti toliau

R. Miliūnaitė: Atėjo metas keisti kalbos politikos ir švietimo kryptį (5)

Lietuvos spauda | E. Jankausko nuotr.

Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šios tautai reikšmingos dienos išvakarėse Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės klausėme, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lietuvių kalba, spausdintas žodis ir kam labiausiai trūksta kalbinės savigarbos.

– Minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ar šiandien turime ką atgauti? Gal yra dalykų, kuriuos lietuvių kalba jau prarado? Skaityti toliau

Palėpė: moterų įvardijimas XVI–XVIII a. (0)

D. Rastenienės nuotr.

Palyginti negausioje lietuvių istorinės antroponimikos literatūroje mažiausiai dėmesio yra sulaukusi moterų įvardijimo raida. (Duomenų apie moterų įvardijimą pateikta: Z. Zinkevičius. Lietuvių antroponimika (V., 1977), Maciejauskienė, V. Moterų įvardijimas XVI–XVIII a. dokumentuose. Iš: Kalbos kultūra. V., 1980, Nr.38, p. 81–89, Ramonienė, M. Vakarų ir vidurio Lietuvos moterų antroponimai XVIII a.pabaigoje. Iš: Kalbotyra. V., 1985, T.36, p.  52–62). Tai lėmė objektyvios aplinkybės, kurių svarbiausia ta, kad lietuvių moterys palyginti retai buvo minimos istorijos dokumentuose Skaityti toliau

Vilniuje bus atidaromas J. Jablonskio skveras (1)

Jonas Jablonskis apie 1912–1914 m. | lnm.lt, Jablonskių šeimos nuotr.

Gegužės 7 d, 16 val. šalia Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyks lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio vardo skvero atidarymas. Renginyje koncertuos Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“.

Apie J. Jablonskį susirinkusiems papasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė. Bus skaitomos Janinos Degutytės, Justino Marcinkevičiaus eilės.

Renginio vedėjas – Gintaras Mikalauskas. Skaityti toliau

Spaudos atgavimo dienai – nepaprasta žurnalistų dovana Vrublevskių Bibliotekai (0)

Spaudos atgavimo dienai – unikali žurnalistų dovana Vrublevskių Bibliotekai | Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d., 15 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Ta proga Lietuvos žurnalistų sąjunga, švenčianti devyniasdešimtmetį, įteiks Bibliotekai dovaną – vienintelį rankraštinės knygos „Linkėjimai šimtmečiui“.

Autografų kolekcija“ egzempliorių. Sveikinimo žodį tars LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Knygą su žmonių linkėjimais Lietuvos šimtmečiui ir autografais įteiks Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti (0)

plunksna-rasiklis-parkeris_am-lt

Gegužės 6 d. (pirmadienį), 16 val., Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5, Vilnius), pirmojo aukšto fojė, bus atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  

Lietuviška raidė lotyniškais rašmenimis buvo uždrausta daugiau kaip 40 metų – nuo 1863-1864 m. sukilimo iki 1904 m. nueitas ilgas žodžio, rašto ir tautos brandos kelias. Šį laikotarpį pažymėjo sukilimai, maištai, kovos už gimtąjį žodį, knygnešių žygiai ir, pagaliau, tautinis atgimimas. Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus (1)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaBalandžio 24 d. įvyko asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ visuotinis susirinkimas. TALKOS pirmininkas Gintaras Karosas pristatė, o susirinkimas dauguma balsų patvirtino asociacijos 2018 m. veiklos ataskaitą. Vėliau patvirtintos revizoriaus išvados, finansinės ataskaitos rinkinys. Su Tarybos nariais ir svečiais dalyvavo 18 žmonių. Daug diskutuota dėl 2019 m. ir tolimesnių metų veiklos planus, kviesta tarybos narius teikti savo pastabas ir siūlymus, aktyvinti asociacijos veiklą. 

Kalbėta apie lietuviškų asmenvardžių formų išsaugojimą, kitas iniciatyvas. Priminta apie Vietovardžių metus, siūlyta juos maksimaliai išnaudoti aiškinant jų vertę, Skaityti toliau

M. Petrikaitė-Mažeikienė. Prisiminimai iš prarastos Lietuvos (5)

Žymioji tautosakos pateikėja iš Gervėčių krašto Marija Mažeikienė 2011-ieji. | A. Baltėno nuotr.

Ištraukos iš Gervėčių krašto šviesuolės Marijos Petrikaitės-Mažeikienės, g. 1923, prisiminimų rinkinio: Maniutės sąsiuviniai. Sudarytoja Saulė Matulevičienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. Skliaustuose nurodyti puslapiai.

Pradėsiu nuo mūsų prosenelio Mykolo Petriko, gyvenusio dar baudžiavos laikais, kaip tadu sakydavo – ponščiznos čėsai. Tais laikais kaimo žmonės buvo neraštingi, nemokėjo ir nesuprato kitų kalbų, tik savo gimtąją lietuvišką kalbą. Mūsų prosenelis Mykolas Petrikas Skaityti toliau

A. Butkus. Latviai (0)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt pristato baltisto, VDU Letonikos centro vadovo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininko Alvydo Butkaus knygą „Latviai“ (Kaunas: Aesti, 1995), kuri yra gerokai papildytas ankstesnės knygos „Mūsų broliai latviai“ (Vilnius: Mokslas, 1990) leidimas.

Lnygą sudaro keturi skyriai: Latvijos istorija, Latvių etnografija, Latvių tautosaka, Latvių kalba.

Kadangi knygos tiražas seniai Skaityti toliau

D. Kisieliūnaitė: Iš kalbos paslapčių mokomės pažinti save (3)

Dalia Kiseliūnaitė | asmeninė nuotr.

Pokalbis su Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesore Dalia Kiseliūnaite.

 ‒ Jau daug metų esate Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė. Dėstote kalbotyros įvadą, morfologiją ir žodžių darybą, latvių kalbą ir kultūrą, lyginamąją baltų kalbų gramatiką. O kaip išsirutuliojo Jūsų interesų kryptys: baltų kalbos, geolingvistika, onomastika ir dabar labai populiari sociolingvistika? Kuri Jums yra artimiausia ir kodėl?

 ‒ Klaipėdos universitete dirbu nuo studijų baigimo. Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

V. Astas. Ko norėčiau paklausti kandidato į prezidentus (14)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Šiomis dienomis kandidatai į prezidentus dalyvauja įvairiausiuose debatuose, susitikimuose, atsakinėja į klausimus, pateikia savo nuostatą ir savo matymą. Deja, dažnai tie klausimai ir tos pokalbių temos yra tik apie ekonomiką, socialinę atskirtį ir panašius dalykus, tarsi prezidentas būtų tas stebukladarys, kuris turi stebuklingą lazdelę ir gali viens du pagerinti mūsų gerovę, padidinti BVP ir daugiau duoti vargšams. Svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų nemažai priklauso nuo prezidento, kažkodėl lieka nepaminėti. O būtų labai svarbu prieš pasirenkant už ką balsuoti, žinoti kandidato nuomonę Skaityti toliau

Balstogėje atnaujinta Lenkijos lietuvių draugijos skyriaus veikla (1)

Lenkijos lietuvių draugijos Balstogės skyriaus valdyba | punskas.pl nuotr.

Š. m. balandžio 12 d. Balstogėje įvyko mieste gyvenančių lietuvių susitikimas, kurio metu atnaujinta Lenkijos lietuvių draugijos Balstogės skyriaus veikla.

1957 metais įkurta Lietuvių visuomeninė kultūros draugija, kuri vėliau, 1992 m. (besikeičiant santvarkai) pervadinta Lenkijos lietuvių draugija. Įvairiais draugijos veiklos laikotarpiais organizacijos skyriai veikė įvairiuose Lenkijos miestuose, tame tarpe ir Balstogėje. Pagal išlikusius šaltinius LLD skyrius Balstogėje įkurtas 1963 metais. Tačiau ilgainiui jo veikla nutrūko. Skaityti toliau