Kalba

Paskelbtas D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtojas (0)

Lietuvos rusų dramos teatro eskizas_lrkm.lt

Rugpjūčio 30 d. Varėnoje vyko Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursas, paraiškų eskizų peržiūra, kuriai buvo pateikta 11 darbų. Konkurso laimėtoju paskelbtas Lietuvos rusų dramos teatro eskizas. Teatro spektaklio pastatymui bus skirta daugiau nei 20 tūkstančių eurų.

Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursui paraiškas pateikė Vilniaus teatras „Lėlė“, Valstybinis jaunimo teatras, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Viešoji įstaiga Oskaro Koršunovo teatras, VšĮ Teatras Atviras Ratas, VšĮ Klaipėdos jaunimo teatras, VšĮ Apeirono teatras, Lietuvos rusų dramos teatras. Skaityti toliau

Kultūros ministras susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų rengėjais ir dalyviais (0)

Lietuviu kalbos mokymu rengejai LRKM_lrkm.lt

Penktadienį, rugpjūčio 26 d. Kultūros ministerijoje lankėsi Lietuvos edukologijos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai, kurie tris savaitės mokėsi lietuvių kalbos ir susipažino su mūsų šalies kultūra, parengė projektus apie Lietuvą. Kultūros ministras Šarūnas Birutis padėkojo kursų rengėjams ir jų dalyviams už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą.

Ministras pasidžiaugė, kad tiek daug jaunų ir talentingų jaunuolių, atvyko iš skirtingų užsienio šalių, kurie pasiryžo iš arčiau susipažinti su nuostabia Lietuva ir jos kultūra. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Lietuva ir Korėja – ar esperanto suartins dvi tautas? (video) (0)

Audrys Antanaitis, So Gilsu | Alkas.lt, nuotr.

Pasaulinis esperantininkų kongresas Slovakijos mieste Nitroje baigėsi. Palikęs puikių prisiminimų, naujų pažinčių ir sumanymų. Esperanto pasaulis pradeda ruoštis kitų metų kongresui, kuris vyks Pietų Korėjos sostinėje Seule.

Tad paskutinę Nitros kongreso dieną Alko komanda – Audrys Antanaitis ir Aleksas Karpovas kalbėjosi su vienu iš būsimojo Seulo kongreso rengėjų, buvusiu Pietų Korėjos esperantininkų sąjungos pirmininku dr. So Gilsu. Skaityti toliau

Žemaitija atveria savo gamtos, kultūros ir kitus lobynus (video) (21)

Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Žemaitija yra išskirtinis Lietuvos etnografinis regionas jau vien dėl to, kad visada juokais ar rimtai turėjo ir turi pretenzijų atsiskirti nuo Lietuvos ir įkurti savo valstybę. O žemaičiai net turi neoficialius žemaitiškus pasus ir net daug metų gyvendami kituose Lietuvos ar pasaulio miestuose tarpusavyje kalba tik žemaitiškai. Savo tarmę, kaip tapatumo ženklą, žemaičiai išlaiko ir kurdami poeziją, rašydami knygas, įvairius himnus. Dėl žemaičių tarmės specifikos daugiausiai anekdotuose pajuokiamas žemaičių nesusikalbėjimas arba savotiškas kitų kalbų traktavimas. Anekdotuose labiausiai išskiriami žemaičio bruožai yra lėtumas ir užsispyrimas. Skaityti toliau

Kalbininkai pildo Salų miestelio gyventojų svajones – jiems pirmą kartą grieš orkestras (0)

Plakatas_kalbotyros konferencijai SaloseLiepos 31–rugpjūčio 7 d. Salų dvare, Rokiškio r. tryliktus metus iš eilės vyks tarptautinė Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija. Tuo pat metu vyks asociacijos „Academia Salensis“ rengiama Salų muzikos šventė, kuri tapo laukiamu įvykiu ne tik mokyklos dalyviams, vietiniams gyventojams, bet ir svečiams iš viso regiono.

Nuo 2004 m. Salų miestelyje rengiamos tarptautinės kalbotyros vasaros mokyklos, kuriose paskaitas skaito žinomi šiuolaikinių lingvistikos mokyklų – gramatinės ir leksinės tipologijos, kognityvinės lingvistikos, priklausomybių, generatyvinės, funkcinės diskursinės gramatikos, arealinės lingvistikos – atstovai iš įvairių šalių. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Pokalbis su Lietuvos esperantininkų sąjungos prezidentu Povilu Jegorovu (video, nuotraukos) (0)

Audrys Antanaitis ir Povilas Jegorovas | Alkas.lt, A. Karpovo nuotr.

Slovakijos Nitroje tęsiasi liepos 23 d. prasidėjęs 101-asis pasaulinis esperanto kongresas. Liepos 24 d., sekmadienį įvyko iškilmingas kongreso atidarymas. Kongreso dalyvius pasveikino Slovakijos prezidentas Andrej Kiska, Nitros meras Jozefas Dvončas (Jozef Dvonč), užsienio šalių ambasadoriai.

Ta proga kongrese dirbanti Alko komanda siūlo keletą atidarymo akimirkų ir pokalbį su Lietuvos esperantiinkų sąjungos prezidentu Povilu Jegorovu. Jį kalbina Audrys Antanaitis, už kameros Aleksas Karpovas. Skaityti toliau

Kelionė po neaprėpiamą R.Granausko kūrybos žemę (0)

Vakaras Granauskui_ Solveigos Pempienės nuotr

Šitiek metų rašau – ir šitiek metų džiaugiuosi: kokia gera mūsų kalba! Esu dėkingas likimui, kad „paskyrė“ mane rašyti lietuviškai.
Romualdas Granauskas

Liepos 20-ąją Birštono viešoji biblioteka pakvietė į šeštus metus organizuojamo, Lietuvos kultūros tarybos ir kurorto savivaldybės remiamo, žiūrovų pamėgto projekto ,,Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2016 m.“ renginį, skirtą prozininkui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojui Romualdui Granauskui. Skaityti toliau

Britų mokslininkai pabandė atkurti Europos kalbų pramotę ir išgirdo lietuviškus žodžius (video) (28)

Rasos-svente-Verkiuose-2016-Keisos-nuotr

Mokslininkai iš Kembridžo ir Oksfordo universitetų pabandė atkurti, kaip skambėjo prieš 8 tūkst. metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina.

Pasitelkus šiuolaikines technologijas kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Lietuviams šios kalbos žodžiai turi būti labiausiai suprantami.

Tapusi visų šiuolaikinių Europos kalbų motina ji atsirado kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros ir gyvavo 6000-3500 m. pr. Kristų. Skaityti toliau

V. Zaikauskas. Ar egzistuoja lietuvių kalbos sistema? (10)

Vitalius Zaikauskas | asmenine.nuotr

Nesitikėkime dar  vienos nuomonės apie pavardžių rašymą  dvigubą „V“ ar lietuviškos abėcėlės keitimą, temų  – vėl ir vėl sugrįžtančių į mūsų žiniasklaidą. Nekalbininkui  kartais keistai ir nesuprantamai atrodo bandymai keisti, naujinti  mūsų žodyną, kartais ir vėl sugrįžtant prie seniai  išgyvento senojo.  Gal nebūtų čia nieko keisto – kad iš savo kalbos mes pašalinam kai kuriuos žodžius. Jie ima nebeatitikti laiko dvasios, moraliai arba fiziškai pasensta, kai kuriuos tiesiog pamirštam, nes tai, ką jie reiškia, jau nebesipainioja mums po kojomis.

Visokie būna žodžių ir vardų likimai, o kartais ne ką prastesni nei mūsų gyvenimai – ne mažiau dramatiški. Kai kurie žodžiai, rodos, miršta, mes juos tarytum ir palaidojam, tačiau Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie liepos mėnesio šventes, pavadinimą, medį (3)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Vakar, liepos pirmą dieną, – buvo Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką galima rasti apie šį pavadinimą pavarčius „Lietuvių kalbos žodyną”?

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad liepos mėnesį yra tik viena valstybinė šventė – liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios liepos dienos: 15-oji – Žalgirio mūšio diena, paskutinis mėnesio sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena. Skaityti toliau

52–ąjį kartą renkasi Baltijos esperantininkai į tradicines vasaros dienas (0)

esperanto-memrise.com-nuotr

Liepos 2-10 dienomis Birštone penkiasdešimt  antrąjį  kartą Baltijos šalių  esperantininkai  renkasi  į  savo  kasmetines  tradicines  vasaros  dienas.

Iškilmingas  52-ųjų  Baltijos  esperantininkų  dienų  atidarymas  vyks  liepos  3  d. 15  val. Birštono  kultūros  centro ( Jaunimo gt. 4 )  salėje.  Renginio  uždarymas – liepos 9 d. 14.30 val.

Renginiui  globą suteikė  ir  Pasaulinė  esperantininkų  sąjunga.

Renginio dalyvius pasveikino  Birštono  merė  Nijolė  Dirginčienė,  Pasaulinės esperantininkų  sąjungos  prezidentas prof. Mark  Fetees (Markas Fets) (Kanada). Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte (3)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Šv. Kazimiero draugijos skyriai, skaityklos, vaikų darželiai (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 152–186). Ištraukos:

Viena įtakingiausių lietuvių organizacijų okupuoto Vilniaus krašto kaimuose buvo Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Tokios tautiškai katalikiškos draugijos idėja kilo kun. Nikodemui Raštučiui. Jo pasiūlymui pritarė kunigai Petras Kraujalis, Jonas Skruodys, Vincentas Taškūnas ir Vincas Zajančkauskas. Dar 1922 metų pradžioje parengiamas Šv. Kazimiero draugijos įstatų projektas. Manyta, kad šv. Kazimiero vardas ne tik pabrėš organizacijos katalikišką kryptį, bet ir sumažins pretekstų prie draugijos kibti valdžios pareigūnams. Tikėtasi Skaityti toliau

Vilniuje vyks pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų sambūris (0)

Seminaras lituanistinių mokyklų mokytojams_2015, Nida

Birželio 20–23 dienomis Vilniuje viešės lituanistinių mokyklų mokytojai iš Argentinos, Urugvajaus, Australijos, Egipto, Prancūzijos, Islandijos, Čekijos, JAV ir kitų šalių. Dalykinį seminarą ir edukacinę programą jiems surengė Švietimo ir mokslo ministerija.

Seminaras „Mokytojo vaidmuo lituanistiniame švietime užsienyje“ prasidės birželio 20 d. 11.30 val. viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“.

Per tris seminaro dienas iš įvairių kraštų atvykstantiems mokytojams ir lietuvių bendruomenių švietimo tarybų pirmininkams Skaityti toliau

I. Česnauskaitė. Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: ką daryti, kad lietuvinti būtų lengviau? (21)

Indrė Česnauskaitė | LEU nuotr.

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų baigiamųjų darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto (LF) lietuvių filologijos (su tekstų tvarkybos specializacija) studijų programos IV kurso studentės Indrės Česnauskaitės pranešimas, parengtas pagal bakalauro darbą „Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: kalbos tvarkytojų nuostatos“ (darbo vadovė – doc. dr. Lina Murinienė). „Kai trečiame kurse ėmiau redaguoti laikraštį, realiai susidūriau su svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimu. Susiradau nutarimą, kuriame nurodyta, kaip reikia lietuvinti, skaičiau, nagrinėjau ir bandžiau ten užrašytas taisykles pritaikyti praktiškai. Iš pradžių sekėsi tikrai labai sunkiai. Nesu poliglotė, daug kalbų nemoku, nežinau, kaip tarti prancūziškus, suomiškus, turkiškus, kitų kalbų vardus ir pavardes. Skaityti toliau

Išnagrinėjęs humanitarinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų rezoliuciją, ŠMKK teikia siūlymus Vyriausybei (0)

lituanistikos-zidinys-ad-lt-nuotr

Birželio 8 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK)  posėdyje apsvarstė visuotinio humanitarinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų susirinkimo rezoliuciją, kurią pasirašė dauguma šių institucijų darbuotojų. Rezoliucijos rengėjai išsakė problemas, kurios trukdo dirbti ir kokybiškai atlikti mokslinius tyrimus.

Po karštos diskusijos komitetas priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybę ir siūlyti:

parengti ir 2016 metais patvirtinti ilgalaikę lituanistikos mokslo prioriteto įgyvendinimo programą ir konkretų priemonių planą, kuriame, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte (4)

Anastazija Kairiukstyte_skriaudziai.lt

Nastazija Kairiūkštytė. Lydos lietuviai ir jų siekiai išlaikyti lietuvybę (1919–1939) (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 134–151). Ištraukos:

Lydos kraštas siejamas su jo administracinėmis apskrities ribomis. Tačiau šios ribos nebuvo nuolatinės. Priklausomai nuo administracinių pokyčių didėjo arba mažėjo apskrities teritorija. 1913 m. Lydos apskritis užėmė 4,9 tūkst. kv. km plotą, kuriame buvo 237,6 tūkst. gyventojų. Jie gyveno 23 valsčiuose, apėmusiuose 1,1 tūkst. kaimų.

Pasak istorinių šaltinių, Lydos kraštas yra etninės lietuvių žemės, išsidėsčiusios Nemuno intakų Ditvos ir Gaujos baseinuose. Po III Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1795 m.) Lydos apskritis, patekusi carinės Rusijos priklausomybėn, Skaityti toliau

Italų kalbininkas, baltistas P.U.Dini apdovanotas garbės ženklu (0)

italu kalbininkas_lrkm.lt

Gegužės 28 d. Venecijos architektūros bienalės Baltijos pavilijone už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje, kultūros ministerijos aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, apdovanotas italų kalbininkas, baltistas prof. Habil. Dr. Pietro Umberto Dinis.

Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, LR ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė. Įteikdamas apdovanojimą kultūros ministras pasidžiaugė, kad P. U. Dinis, Skaityti toliau

Žurnalistai bendravo esperantiškai (nuotraukos, video) (0)

esperantininku-stovykla-2015-alakas-a-sartanavicius

Gegužės 21–22 d. Aukštadvaryje vyko devintoji Lietuvos esperantininkų žurnalistų seminaras – stovykla, kurioje dalyvavo apie penkiasdešimt žurnalistų, rašančių esperanto tema. Tai buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Esperantininkų žurnalistų skyriaus ir Lietuvos esperantininkų žurnalistų asociacijos bendras renginys.

Iš įvairiausių Lietuvos vietų susirinkę žurnalistai aptarė informacinių technologijų poveikį ir iššūkius šiuolaikinei žurnalistikai, diskutavo apie išaugusius reikalavimus žurnalistinei etikai. Seminare pranešimus skaitė Lietuvos Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Lietuvių kalba Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 102–133). Ištraukos:

Kalbas, kuriomis Vilniaus vyskupijos bažnyčiose sakomi pamokslai, reikalauta žymėti 1828 ir 1830 metų vizitacijose. Tose vizitacijose akivaizdžiai ignoruojami Lydos aps. lietuviai. Antai 1828 metų Asavos bažnyčios vizitacijoje nurodyta, kad parapijoje gyventojų, kalbančių svetima, t.y. lietuvių, kalba, nėra. Todėl ir pamokslų kalba nenurodyta, kaip savaime suprantama. Deja, net po šimtmečio didesnė šios parapijos gyventojų dalis dar kalbėjo lietuviškai. Tais pačiais metais Varenavo ir Žirmūnų bažnyčiose būdavo sakomi tik lenkiški pamokslai. Skaityti toliau

Vokietijos verslo semiotikas: Net ir šiuolaikinė šeima veikia kaip verslo įmonė (0)

Klaus M. Bernsau_ktu.lt

„Į semiotikus įmonių vadovai kreipiasi tada, kai būna išbandę visa kita. Tada jie sako: „Blogiau nebus, pabandom“, – juokauja Klausas M. Bernsau, įmonių konsultantas, Duisburg-Esseno (Vokietija) universiteto mokslininkas, savo metodus pristatysiantis Kauno technologijos universitete (KTU) vyksiančiame Naujųjų humanitarinių mokslų kongrese („ICoN‘2016“).

Pasak jo, semiotikai, ir apskritai humanitarinių mokslų atstovai, nėra linkę dirbti su verslu, o verslas ne visada supranta, kokios vertės galėtų gauti iš šių specialistų: „Atrodytų, kad humanitariniai mokslai ir pinigai yra tiesiog nesuderinami“. Skaityti toliau

Humanitarinių institutų mokslininkai dėl susidariusios padėties kreipsis į Prezidentę (1)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 17 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinė sąjunga sušaukė susirinkimą, kuriame buvo aptartos humanitarinių mokslinių institutų darbuotojams svarbūs klausimai ir priimta rezoliucija.

Rezoliucijoje teigiama, kad valdančiosios institucijos nesiima jokių priemonių spręsti įsisenėjusių mokslo finansavimo bėdų:

„Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra vienas iš mokslą ir studijas grindžiančių principų, o šį prioritetą įgyvendinantys Lietuvos istorijos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Skaityti toliau

R. Švedienė. Kad nebūtų taip: vienas apie ratus, o kitas – apie batus (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Mus supa žodžių jūra. Niekas jų visų nepavartoja. Kalbininkai irgi – kai reikia, atsiverčia žodynus, pasižiūri, pasitikrina retesnių žodžių prasmes. Žodžius galima įvairiai grupuoti. Yra tokia grupė – paronimai. Manau, mažai kam girdėtas šis žodis. Šįkart trumpai apie juos.

Painioja ne tik užsieniečiai

Tai panašiai tariami ar rašomi žodžiai, kurių reikšmė dažniausiai yra skirtinga. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: R. Žepkaitė. Rytų Lietuvos užgrobimas ir naikinimas XX a. (4)

Regina Zepkaite_alytausgidas.lt

Regina Žepkaitė. Lietuvių rytinių etninių žemių valstybinės priklausomybės problemos istorijos vingiuose (Lydos krašto lietuviai, I, p. 92–101). Ištraukos:

Žvelgdami į XIII a., t. y. į Lietuvos valstybės kūrimosi laikus, matome, kad Mindaugo laikų valstybės branduolys kūrėsi etninėse lietuvių žemėse, kurios rytuose siekė Breslaują, Pastovis, Krėvą, apėmė Ašmeną, Lydą, siekė ir Gardiną. Kad šiose žemėse dar XVI a. viduryje gyveno lietuviai, jau įrodyta archeologijos ir onomastikos duomenimis, lietuvių, baltarusių, rusų bei lenkų istorikų ir kalbininkų (Z. Zinkevičiaus, A. Vidugirio, E. Klimčiuko, P. Kušnerio, M. Grinblato, H. Turskos, J. Ochmanskio ir kt.) tyrinėjimais. Skaityti toliau

A. Belovodskaja: Rusų kalbos specialistų poreikis ateityje tik didės (8)

Anastasija Belovodskaja | E.Kurausko nuotr.

Atsidarius bet kurį didįjį Lietuvos naujienų portalą, skaitytoją pasitinka neigiamą Rusijos įvaizdį formuojanti antraštė. Politinės realijos, militaristinės ir nacionalistinės kaimyninės valstybės nuotaikos, smunkanti ekonomika ir kiti geopolitiniai niuansai dažnai užgožia lingvistinę plotmę, kurioje rusų kalbos išmanymas iš tiesų turi didelį profesinį, kultūrinį ir savęs ugdymo potencialą.

Rusų filologija Vilniaus universitete (VU) dėstoma daugiau nei du šimtus metų. VU yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur rusų ir kitų slavų kalbų bei kultūrų dėstymas ir tyrinėjimas turi tokias gilias tradicijas.

Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Nuo lietuvių iki suahili (video) (0)

Audrys Antanaitis ir Gediminas Degėsys | alkas.lt nuotr.

Afrikanistas Gediminas Degėsys yra poliglotas. Gal jis ir pats negali pasakyti, kiek kalbų moka.

Nes vienas moka puikiai, kitas gerai. Vienos klasikinės (mūsų požiūriu), kitos – egzotiškos.

Gediminas moka tikrai gražias ir egzotiškas kalbas – lietuvių, esperanto ir suahili. Tai lyg trys stulpai, tarp kurių telpa dešimtys kitų kalbų.

Vilniaus knygų mugėje su Gediminu Degėsiu buvo susitikusi Alko komanda. Skaityti toliau

2016 m. Kalbos premijos laimėtojas – kalbininkas, vertėjas doc. dr. L. Pažūsis (0)

Lionginas Pazusis_llvs.lt

Gegužės 7 d. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos surengtuose tryliktuosiuose Spaudos pusryčiuose paskelbtas komisijos sprendimas dėl 2016 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laimėtojas.

Už reikšmingą lituanistinę veiklą – lietuvių kalbos vartojimo viešajame gyvenime puoselėjimą ir skatinimą, akademinio lietuvių kalbos diskurso plėtrą, lietuvių kalbos akademinių darbų vertimą į anglų kalbą ir lietuvių poezijos sklaidą anglų kalba – 2016 m. Kalbos premijos laureatu tapo kalbininkas, vertėjas doc. dr. Lionginas Pažūsis. Premija bus iškilmingai įteikta Kalbos vakare gruodžio mėn., Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos organizuojamame renginyje minint Didžiojo Vilniaus Seimo sukaktį. Skaityti toliau

A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę (89)

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais formuotas vietinių kultūrų – nuo Svidrų-Madleno iki Narvos ir brūkšninės keramikos. Taip tvirtina archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algirdas Girininkas. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Vėlius, A. Stanaitis. Lydos kraštas (3)

norbetas_velius_lnb.lt

Norberto Vėliaus pratarmė knygai Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 5–9. Ištraukos:

Pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį Lydos krašto lietuviai atiteko Lietuvai, tačiau tais pačiais metais buvo lenkų okupuoti. 1939 m. jie dar kartą buvo atskirti nuo Lietuvos. Jų troškimas gyventi Lietuvos valstybėje neišsipildė ir Atgimimo metais. 1992 m. žlugus Sovietų Sąjungai, jie liko Baltarusijos Respublikos sudėty – ir toliau bedaliai įnamiai savo tėvų ir protėvių žemėje. Daug šimtmečių jie iškentėjo kitataučių apsupty, dažnai pašiepiami, paniekinami, neturėdami jokių politinių teisių, negalėdami viešai lietuviškai kalbėti, mokytis, netgi melstis. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių (0)

Žodis

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) sveikina visus savo tautos kalba kalbančius, laisvai žinias skleidžiančius, visus knygų ir spaudos leidėjus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (gegužės 7-ąja) ir linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių bei toliau aktyviai skleisti geras žinias apie šių dienų istorinius ir etnokultūrinius įvykius.

EKGT globos tarybos prašymu atlikto tyrimo „Etnografinių regionų metų žinių sklaida informacinėje erdvėje“ (dr. T. Petreikis ) duomenimis įvairiose žiniasklaidos priemonėse 2015 m. buvo  paviešinta apie 437 Etnografinių regionų metams skirtų renginių, Skaityti toliau

R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien (2)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau