Kalba

Kaune pristatoma keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta A. J. Greimui atminti (0)

Greimas1-semiotika.lt

Birželio 26 d. (pirmadienį) 19 val. Kaune, galerijoje „POST“ (Laisvės al. 51a, 4 aukštas) vyks interaktyvios keliaujančios parodos „Pasaulis semiotiko akimis“, skirtos įžymaus kalbotyrininko, semiotiko, rezistento ir lietuvių diasporos kultūros veikėjo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) 100-osioms gimimo metinėms, atidarymas.

Keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“ sukurta, minint semiotiko, kalbotyrininko, mitologo, publicisto, rezistento, pabėgėlio, lietuvio ir prancūzo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) šimtąsias gimimo metines. Ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Skaityti toliau

G. Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas? (6)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius, nori kaitalioti beveik viską, neįžvelgdami esmingumo, ilgalaikių pasekmių Lietuvos ateičiai ir, panašu, nesidomėję pirminėmis vienokio ar kitokio sprendimo priežastimis.

Norisi paklausti, ar tapatumo niveliavimas neatrodo šventvagiškas, nes tuos pačius Skaityti toliau

P.R. Liubertaitė-Žižiūnienė. Atviras laiškas Seimo pirmininkui dėl pavardžių rašybos (23)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo 1998 metų aktyviai dalyvavau diskusijose dėl pavardžių rašybos tiek dokumentuose, tiek viešojoje erdvėje: žiniasklaidoje, leidiniuose. Buvome sukūrę Valstybinę kalbos grupę prie Lietuvos vartotojų asociacijos, kuriai daugybę metų vadovavau. Valstybinės kalbos grupės veikloje aktyviai dalyvavo garbūs kalbininkai Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis, šviesaus atminimo Vincas Urbutis; filosofai Krescencijus Stoškus, šviesaus atminimo Romualdas Ozolas ir Ipolitas Ledas ir kt. 

Seku visus su šia dirbtinai sureikšminta problema susijusius įvykius, pati rašau straipsnius Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. S. Skvernelis išprievartavo Teisingumo ministrę M. Vainiutę? (video) (29)

Alkas.lt koliažas.

Birželio 19 d. popietę buvo išplatinta žinia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė  įstatymo pataisoms, kurios atvertų kelią valstybinės lietuvių kalbos naudojimo apribojimui oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose.

Vyriausybė pritarė Kirkilo-Kubiliaus įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 siūlančiam leisti Lietuvos piliečių pavardes pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti ir nelietuviškais rašmenimis, ir nepritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-471, kuriuo siūloma nelietuviškus asmenvardžius rašyti kitame paso puslapyje, pagrindiniame paso puslapyje išsaugant ir įrašus valstybine kalba. Skaityti toliau

E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą (8)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis.

Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais. Šiai progai pažymėti balandžio mėnesį 70 Seimo narių (19 TS-LKD,  liberalai, Skaityti toliau

A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos (9)

Alkas.lt koliažas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

„šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1] Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės (5)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai, III, Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2003, p. 94–101.

Šie rajonai po karo buvo gerokai atmiešti naujai atsikėlusiais gyventojais. Tų atsikėlėlių pavardės čia nebus liečiamos. Kalbėsime tik apie senųjų gyventojų pavardes.

Pirmiausia konstatuotina, kad jos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitose Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių pavardžių, tik labiau aplenkintos ir apskritai suslavintos. Skaityti toliau

Vertėjų į retas kalbas poreikis auga (0)

Pixabay.com nuotr.

Šiandieninis pasaulis – kelionių, kultūrinių mainų ir pasirinkimų laisvės pasaulis. Atviros sienos suteikia galimybę judėti, išbandyti skirtingas patirtis, pažinti naujas kultūras, bendrauti ir bendradarbiauti. Vis daugiau europiečių drąsiai ir smalsiai tyrinėja ne tik senąjį žemyną, bet ir tolimas šalis. Į Aziją, Afriką ar Pietų Ameriką dažnai nuveda ne tik atostogų planai ar nuotykių troškimas, bet ir profesiniai interesai – verslo perspektyvos, kūrybiniai sumanymai, meno projektai ar mokslinis smalsumas. Plečiant veiklos geografiją itin aktualus tampa ne tik individualus kalbų mokėjimas ir tobulinimas, bet ir kokybiškos vertimo paslaugos. Skaityti toliau

Seime keltas Lietuvos vietovardžių išsaugojimo klausimas (nuotraukos, video) (1)

Konferencija-forumas „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ | EKGT nuotr.

Birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Etninės kultūros globos tarybos ir Seimo Kultūros komiteto organizuota konferencija-forumas „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“.

Konferencijoje pasisakė Stasys Tumėnas (Seimo Kultūros komiteto narys), Virginijus Jocys (Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas), Gintautas Gegužinskas (Pasvalio savivaldybės meras), dr. Filomena Kavoliutė (Vilniaus universiteto docentė), prof. dr. Rimantas Kanapėnas (Pasvalio kraštiečių draugijos pirmininkas), dr. Juozas Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (95)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

Kultūros naktis 2017: bijai slemo – neik į miestą (2)

Kulturos naktis 2017_PlakatasBirželio 16-osios vakarą, kai Lietuvos sostinėje prasidės jau tradiciniu tapęs vienos nakties kultūros ir meno šventė „Kultūros naktis“, nušviesiantis visą miestą, Lietuvių kalbos institutas visus, nebijančius naktinėti ir neabejingus kultūrai, pakvies į vieną iš nakties žiburių – gyvą, interaktyvų slemo vakarą „Bijai slemo – neik į miestą“. Renginys vyks 20:30–22:30 val. kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“ (P. Vileišio g. 5).

Slemas – gyvos kultūros pavyzdys

Miesto žmogus yra gyvas. Jis ne tik stebi – jis kalba. Jis nebijo diskutuoti apie (ne)poetišką kasdienybę, prieštaringą, tikrą gyvenimą. Todėl slemas yra puiki galimybė kiekvienos asmenybės saviraiškai. Skaityti toliau

Seime – bus aptarti išnykusių kaimų vardų išsaugojimo klausimai (tiesioginė transliacija) (3)

Alkas.lt nuotr.

Birželio 5 d., pirmadienį, 10 val., Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Seimo Kultūros komiteto organizuojama konferencija „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“.

Renginio tikslas – aptarti vietovardžių nykimo ir naikinimo klausimus, pasidalyti atskirų savivaldybių, bendruomenių patirtimi juos saugant, teikti siūlymus dėl vietovardžių išsaugojimo. Aptarti šių reikalų kviečiami kalbos, istorijos, žemėtvarkos, žemės kadastro, savivaldybių, geografijos, žiniasklaidos, kultūros, mokslo institucijų, Skaityti toliau

Valstiečiai ir žalieji raginami nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo (video) (28)

Jonas Vaiškūnas, dr. Kazimieras Garšva, dr. Lilijana Atra | Alkas.lt nuotr.

Birželio 1 d. naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvių  kalba – politinio  blogio  akivaizdoje!“  Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovybė buvo paraginta laikytis rinkiminių įsipareigojimų ir nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo.

Du piliečių iniciatyvinės grupės  „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas  hab. dr. Kazimieras Garšva ir internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas bei filosofė Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra Skaityti toliau

A. Zolubas. WQX – triušis iš tuščios skrybėlės (19)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Joks cirkas neapsieina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės  ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka ir fokusus už tikrą pinigą priimantys bei užhipnotizuoti Seimo nariai.

Kaustęs prie televizorių lengvatikius Kašpirovskis, jau nuėjo į užmarštį, Lena Lolašvili, teikusi paslaugas Algirdui Brazauskui ir Rolandui Paksui, „šventinusi“ vandenį ir tualetinį popierių, nei šlovės nei pinigėlių jau nebepelnys, nes jos Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia į spaudos konferenciją „Lietuvių kalba – politinio blogio akivaizdoje!“ (13)

Alkas.lt koliažas.

Birželio 1 dieną, ketvirtadienį, 10 val. Vilniuje,  Naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2) bus surengta spaudos konferencija „Lietuvių  kalba – politinio  blogio  akivaizdoje!“

Spaudos konferencijoje dalyvaus ir pasisakys piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas,  hab. dr. Kazimieras Garšva, internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas  ir filosofe, Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra.

Kai kurioms politinėms jėgoms Seime vis aktyviau bandant brukti nelietuviškų Skaityti toliau

E. Stumbrys. Ar norėtume, kad Seimo nariais taptų Skwernelis, Qbilius ir Winqs? (33)

Eugenijus Stumbrys | Asmeninė nuotr.

Turbūt niekas nesiginčys, kad bet koks asmuo, mokantis lietuviškai skaityti, turėtų gebėti perskaityti Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašytą pavardę. Pabrėžiu, kad ne kokiame nors Lietuvos įstaigos išduotame dokumente transkribuotą ar transliteruotą ne Lietuvos piliečio pavardę (jos gali ir nemokėti perskaityti), o Lietuvos Respublikos piliečio pase!

Iš tokio minimalaus noro kyla pareiga pradinukus supažindinti su lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis ir paaiškinti, kaip jos tariamos, netgi, tarkim, padarius išimtį, kad lietuvių kalbos abėcėlės raidės q, w ir x vartojamos tik pavardėms užrašyti. Skaityti toliau

Varėniškiams bus pristatytas jų šnektos žodynas (0)

Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno pirmasis tomas (A–M) | D. Valentukevičienės nuotr.

Gegužės 26 d. Varėnoje vyksiančiame folkloro šventėje „Dzūkų godos“ bus pristatytas „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas“. Varėniškiai ir miesto svečiai su jų gimtajai tarmei skirtu žodynu galės susipažinti  Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje (J. Basanavičiaus g. 17) vyksiančioje konferencijoje, į kurią registracija prasidės nuo 9:30.

Dzūkų šnektos žodyną 2017 m. sausio mėnesį išleido Lietuvių kalbos institutas. Varėnoje vyksiančiame festivalyje, skirtame Lietuvos šimtmečiui paminėti, dalyvaus ir žodyno sudarytojos – dr. Asta Leskauskaitė ir dr. Vilija Ragaišienė.  Žodyno Skaityti toliau

Valstybinė kalbos komisija neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių (26)

VLKK posėdis | Alkas.lt J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), gegužės 22 dienos posėdyje nepritarė išimtims, kurias numato Andriaus Kubiliaus inicijuoto Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas.

Nors didieji Lietuvos interneto portalai, pvz. Delfi.lt, LRT.lt, Lrytas.lt, Lzinios.lt ir kiti, remdamiesi BNS informacija, po VLKK posėdžio suskubo  pranešti klaidinančią žinią, esą, „Kalbos komisija siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje“, tačiau VLKK ir šį karta liko ištikima savo jau ne kartą išsakytai pozicijai. Skaityti toliau

Valstybinė kalbos komisija įvertins Seimo svarstomus projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose (9)

VLKK posėdis: D. Vaišnienė, J. Palionytė, G. Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 22 d., pirmadienį, 14 val. prasidėsiančiame posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.  VLKK aptars ir pateiks išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu (Nr. XIIIP-535) siūloma leisti Lietuvos piliečiams atsisakyti pasuose įrašų valstybine kalba ir leisti juos rašyti nelietuviškais rašmenimis naudojant lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitu  (Nr. XIIIP-471) – nelietuviškais rašmenimis pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, neišstumiant įrašų valstybine kalba. Skaityti toliau

Kviečiama teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų finansavimo (0)

paraiskos-pasirao-parasas_zum-lt

Iki birželio 16 d. 12 val. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo.

Finansavimas skiriamas vadovaujantis šiais kriterijais:

1.1 projektai padeda sutelkti valstybės, savivaldybių institucijas, mokslo įstaigas, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas istorinės reikšmės lituanistikos paveldo problemoms nagrinėti, įžymioms paveldo vertybėms ir jų kūrėjams, pasiekimams ir įvykiams pažinti, skleisti ir įprasminti;

Skaityti toliau

V. Sinica. Valstybingumo išbandymas „trimis raidėmis“ (atsakymas A. Nikžentaičiui) (22)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis paskelbė tekstą, kuriame teigia, kad „trijų raidžių“ (w, q, x) rašybos įteisinimas Lietuvos piliečių pasuose išspręstų bent penkias reikšmingas Lietuvos problemas. Jos esą 1) padėtų integruoti Lietuvos lenkus, 2) pagerintų santykius su Lenkija, 3) yra būtinos norint padėti lietuvėms, kurioms tų raidžių pase reikia po santuokų su užsieniečiais, 4) mažins migraciją ir 5) padės pasirinkti geresnį atviros Lietuvos ateities scenarijų. Deja, neįmanoma sutikti nei su vienu iš šių penkių teiginių. 

Lietuvos lenkų problemos

A. Nikžentaitis teigia, kad „Daugumos šios [lenkų] tautinės bendrijos narių protėviai nuo Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Rinkevičius – apie baltų kalbų likimus (video) (3)

Vytautas Rinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Pasaulyje yra apie septynis tūkstančius kalbų. Lietuvių kalba laikoma archajiškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Kas vienija baltų kalbas? Kas mes – baltai ar aisčiai? Kodėl prūsų kalba išnyko? Kaip ji atkuriama? Laidos vedėja Nijolė Jačėnienė apie baltų kalbų likimus kalbasi su kalbos istoriku, poliglotu dr. Vytautu Rinkevičiumi.

Kultūros laidos skirtos Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ transliuojamos per Balticum TV kiekvieną sekmadienį. Skaityti toliau

Vroclavo universitete jau ketvirtąjį kartą vyks Tarptautinis Lituanistų Kongresas (8)

Vroclavo universiteto lietuvių kalbos ir kultūros studijų vadove dr. Tatjana Vologdina | Kongreso Feisbuko paskyros nuotr.

2017 metai gausūs įvairių simbolinių įvykių Lietuvai. IV Kongresui pasirinktos tris pagrindines temos:

1. Lietuvių kalbos kultūra. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Kongresas sieks atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos išskirtinumą ir jos ypatingą reikšmę

Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie asmenvardžių rašymą, 2019-ųjų Prezidento rinkimus ir aukštųjų mokyklų pertvarką (video) (1)

Eugenijus Jovaiša | Penki.lt nuotr.

Laidoje aptariame pagrindinius šios savaitės įvykius – Seime dar kartą svarstytus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus ir tebesitęsiančią diskusiją apie aukštųjų mokyklų pertvarką. Tai komentuoja Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša. Bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko pirmąjį tyrimą, kas gali geriausiai pasirodyti 2019 m. Prezidento rinkimuose. Pokalbis su bendrovės vadovu Ignu Zoku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, Skaityti toliau

G. Grigas. Dėl Q, W, X (ir ne tik) raidžių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiuose (27)

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas svarsto du asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose projektus, kurie skiriasi tuo, kur leisti vartoti raides Q, W ir X, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje: pirmajame paso puslapyje ar antrajame (kitų įrašų) puslapyje. Diskutuojama daugiausia remiantis politiniais argumentais. Pabandykime nuo jų atsiriboti ir pasvarstyti kokius skirtumus pajusime priėmus vieną ar kitą įstatymo variantą.

Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi. Norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens Skaityti toliau

E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu (57)

dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo balsavo dėl asmenvardžių rašymo pasuose projektų. Akivaizdu, kad Seimas šiuo klausimu nėra pasiekęs sutarimo. Ir pirmojo puslapio, ir latviškajam variantui pritarta po pateikimo. Abiem pritarė ir dauguma valstiečių.

Kadangi diskusijos dėl šių projektų apipintos daugybe mitų ir klaidinančios informacijos, norėtųsi pabrėžti kelis dalykus:

Šiandien Seimui teikiamo Andriaus Kubiliaus inicijuoto projekto (Nr. XIIIP-535) 4 straipsnio 1 dalis dėl asmenvardžių rašymo teigia: Skaityti toliau

T. Baranauskas: To, kas vyksta pas mus, istorija neregėjo (27)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė projektui, kuris leistų nelietuviškas raides pagrindiniame paso puslapyje ir viršutinėje asmens tapatybės kortelės pusėje. Ar istorijoje būta atvejų, kai kuri nors Tauta savanoriškai į savo kultūrą įsileidžia „svetimkūnius“? Kokios būna ir gali būti to pasekmės? Ar nebus taip, kad, patenkinus vieną lenkų reikalavimą, paskui turėsime tenkinti ir kitus? Apie tai – „Vakaro žinių“ pokalbis su istoriku Tomu Baranausku.

Seimas linkęs į lietuvių kalbą įtraukti svetimas raides. Ką rodo istorija – kas paprastai laukia Tautų, kurios į savo kultūrą įsileidžia svetimų kultūrų elementus? Kokios to pasekmės? Skaityti toliau

Socialdemokratai Seimui toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą (video, nuotraukos) (23)

Socialdemokrtai toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

Nepaisydami Konstitucinio teismo išaiškinimų ir pastarojo meto Lietuvos administracinio teismo suformuotos teisinės praktikos bei bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui pateiktų įstatymų projektų, grupė Seimo narių ir toliau bando stumti antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą. 

Socialdemokratas Gediminas Kirkilas susitaręs su konservatoriumi Andriu Kubiliumi ir valstiečių ir žaliųjų deleguotu Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu gegužės 9 d. Seimui pristatė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (Nr. XIIIP-535) kuriuo yra siūloma Lietuvos Respublikos piliečiams oficialiuose dokumentuose leisti atsisakyti įrašo Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą (31)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.

Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video) (31)

Alkas.lt koliažas.

Gegužės 9 d. 12.40–13 val. Seime lietuvių kalbos išdavikai – Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius, remiami Sauliaus Skvernelio, vėl eilinį kartą bandys kėsintis į valstybinę lietuvių kalbą, siekdami kai kuriems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikti išimtinę teisę jų pasuose atsisakyti vardo ir pavardės įrašo valstybine kalba. 

Dabar jau niekam nebe paslaptis, kad tokios privilegijos Lietuvoje jau daugelį metų siekia Lenkijos Respublikos politikai. Ar ne keista, kad Lenkija to nereikalauja ne iš vienos pasaulio valstybės, o tik iš Lietuvos? Nereikalaujam to nei iš Vokietijos, nei iš Latvijos, nei iš Ukrainos, nei Baltarusijos, nei juo labiau iš JAV. Tad kodėl Skaityti toliau