Kalba

Valstybinė kalbos komisija neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių (26)

VLKK posėdis | Alkas.lt J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), gegužės 22 dienos posėdyje nepritarė išimtims, kurias numato Andriaus Kubiliaus inicijuoto Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas.

Nors didieji Lietuvos interneto portalai, pvz. Delfi.lt, LRT.lt, Lrytas.lt, Lzinios.lt ir kiti, remdamiesi BNS informacija, po VLKK posėdžio suskubo  pranešti klaidinančią žinią, esą, „Kalbos komisija siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje“, tačiau VLKK ir šį karta liko ištikima savo jau ne kartą išsakytai pozicijai. Skaityti toliau

Valstybinė kalbos komisija įvertins Seimo svarstomus projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose (9)

VLKK posėdis: D. Vaišnienė, J. Palionytė, G. Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 22 d., pirmadienį, 14 val. prasidėsiančiame posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.  VLKK aptars ir pateiks išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu (Nr. XIIIP-535) siūloma leisti Lietuvos piliečiams atsisakyti pasuose įrašų valstybine kalba ir leisti juos rašyti nelietuviškais rašmenimis naudojant lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitu  (Nr. XIIIP-471) – nelietuviškais rašmenimis pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, neišstumiant įrašų valstybine kalba. Skaityti toliau

Kviečiama teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų finansavimo (0)

paraiskos-pasirao-parasas_zum-lt

Iki birželio 16 d. 12 val. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo.

Finansavimas skiriamas vadovaujantis šiais kriterijais:

1.1 projektai padeda sutelkti valstybės, savivaldybių institucijas, mokslo įstaigas, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas istorinės reikšmės lituanistikos paveldo problemoms nagrinėti, įžymioms paveldo vertybėms ir jų kūrėjams, pasiekimams ir įvykiams pažinti, skleisti ir įprasminti;

Skaityti toliau

V. Sinica. Valstybingumo išbandymas „trimis raidėmis“ (atsakymas A. Nikžentaičiui) (17)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis paskelbė tekstą, kuriame teigia, kad „trijų raidžių“ (w, q, x) rašybos įteisinimas Lietuvos piliečių pasuose išspręstų bent penkias reikšmingas Lietuvos problemas. Jos esą 1) padėtų integruoti Lietuvos lenkus, 2) pagerintų santykius su Lenkija, 3) yra būtinos norint padėti lietuvėms, kurioms tų raidžių pase reikia po santuokų su užsieniečiais, 4) mažins migraciją ir 5) padės pasirinkti geresnį atviros Lietuvos ateities scenarijų. Deja, neįmanoma sutikti nei su vienu iš šių penkių teiginių. 

Lietuvos lenkų problemos

A. Nikžentaitis teigia, kad „Daugumos šios [lenkų] tautinės bendrijos narių protėviai nuo Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Rinkevičius – apie baltų kalbų likimus (video) (3)

Vytautas Rinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Pasaulyje yra apie septynis tūkstančius kalbų. Lietuvių kalba laikoma archajiškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Kas vienija baltų kalbas? Kas mes – baltai ar aisčiai? Kodėl prūsų kalba išnyko? Kaip ji atkuriama? Laidos vedėja Nijolė Jačėnienė apie baltų kalbų likimus kalbasi su kalbos istoriku, poliglotu dr. Vytautu Rinkevičiumi.

Kultūros laidos skirtos Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ transliuojamos per Balticum TV kiekvieną sekmadienį. Skaityti toliau

Vroclavo universitete jau ketvirtąjį kartą vyks Tarptautinis Lituanistų Kongresas (8)

Vroclavo universiteto lietuvių kalbos ir kultūros studijų vadove dr. Tatjana Vologdina | Kongreso Feisbuko paskyros nuotr.

2017 metai gausūs įvairių simbolinių įvykių Lietuvai. IV Kongresui pasirinktos tris pagrindines temos:

1. Lietuvių kalbos kultūra. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Kongresas sieks atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos išskirtinumą ir jos ypatingą reikšmę

Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie asmenvardžių rašymą, 2019-ųjų Prezidento rinkimus ir aukštųjų mokyklų pertvarką (video) (1)

Eugenijus Jovaiša | Penki.lt nuotr.

Laidoje aptariame pagrindinius šios savaitės įvykius – Seime dar kartą svarstytus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus ir tebesitęsiančią diskusiją apie aukštųjų mokyklų pertvarką. Tai komentuoja Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša. Bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko pirmąjį tyrimą, kas gali geriausiai pasirodyti 2019 m. Prezidento rinkimuose. Pokalbis su bendrovės vadovu Ignu Zoku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, Skaityti toliau

G. Grigas. Dėl Q, W, X (ir ne tik) raidžių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiuose (24)

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas svarsto du asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose projektus, kurie skiriasi tuo, kur leisti vartoti raides Q, W ir X, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje: pirmajame paso puslapyje ar antrajame (kitų įrašų) puslapyje. Diskutuojama daugiausia remiantis politiniais argumentais. Pabandykime nuo jų atsiriboti ir pasvarstyti kokius skirtumus pajusime priėmus vieną ar kitą įstatymo variantą.

Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi. Norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens Skaityti toliau

E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu (54)

dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo balsavo dėl asmenvardžių rašymo pasuose projektų. Akivaizdu, kad Seimas šiuo klausimu nėra pasiekęs sutarimo. Ir pirmojo puslapio, ir latviškajam variantui pritarta po pateikimo. Abiem pritarė ir dauguma valstiečių.

Kadangi diskusijos dėl šių projektų apipintos daugybe mitų ir klaidinančios informacijos, norėtųsi pabrėžti kelis dalykus:

Šiandien Seimui teikiamo Andriaus Kubiliaus inicijuoto projekto (Nr. XIIIP-535) 4 straipsnio 1 dalis dėl asmenvardžių rašymo teigia: Skaityti toliau

T. Baranauskas: To, kas vyksta pas mus, istorija neregėjo (27)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė projektui, kuris leistų nelietuviškas raides pagrindiniame paso puslapyje ir viršutinėje asmens tapatybės kortelės pusėje. Ar istorijoje būta atvejų, kai kuri nors Tauta savanoriškai į savo kultūrą įsileidžia „svetimkūnius“? Kokios būna ir gali būti to pasekmės? Ar nebus taip, kad, patenkinus vieną lenkų reikalavimą, paskui turėsime tenkinti ir kitus? Apie tai – „Vakaro žinių“ pokalbis su istoriku Tomu Baranausku.

Seimas linkęs į lietuvių kalbą įtraukti svetimas raides. Ką rodo istorija – kas paprastai laukia Tautų, kurios į savo kultūrą įsileidžia svetimų kultūrų elementus? Kokios to pasekmės? Skaityti toliau

Socialdemokratai Seimui toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą (video, nuotraukos) (22)

Socialdemokrtai toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

Nepaisydami Konstitucinio teismo išaiškinimų ir pastarojo meto Lietuvos administracinio teismo suformuotos teisinės praktikos bei bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui pateiktų įstatymų projektų, grupė Seimo narių ir toliau bando stumti antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą. 

Socialdemokratas Gediminas Kirkilas susitaręs su konservatoriumi Andriu Kubiliumi ir valstiečių ir žaliųjų deleguotu Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu gegužės 9 d. Seimui pristatė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (Nr. XIIIP-535) kuriuo yra siūloma Lietuvos Respublikos piliečiams oficialiuose dokumentuose leisti atsisakyti įrašo Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą (31)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.

Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video) (31)

Alkas.lt koliažas.

Gegužės 9 d. 12.40–13 val. Seime lietuvių kalbos išdavikai – Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius, remiami Sauliaus Skvernelio, vėl eilinį kartą bandys kėsintis į valstybinę lietuvių kalbą, siekdami kai kuriems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikti išimtinę teisę jų pasuose atsisakyti vardo ir pavardės įrašo valstybine kalba. 

Dabar jau niekam nebe paslaptis, kad tokios privilegijos Lietuvoje jau daugelį metų siekia Lenkijos Respublikos politikai. Ar ne keista, kad Lenkija to nereikalauja ne iš vienos pasaulio valstybės, o tik iš Lietuvos? Nereikalaujam to nei iš Vokietijos, nei iš Latvijos, nei iš Ukrainos, nei Baltarusijos, nei juo labiau iš JAV. Tad kodėl Skaityti toliau

Užsienio lituanistinės mokyklos „Draugystės tiltą“ šiemet statys Hamburge (0)

Rengėjų nuotr.

Šiemet birželio 9-11 dienomis pirmą kartą Europos lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“ vėliava plėvesuos Vokietijos mieste Hamburge. Į uostamiestį renginio dalyviai sugužės iš 11 šalių – Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Austrijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos, o taip pat ir iš Vokietijos.

Kai prieš 12 metų Švedijos lietuviai nusprendė suburti į vieną vietą šalyje įsikūrusias lituanistines mokyklas, jų mokytojus, vaikus ir jų tėvus, nesitikėjo, kad vieną dieną renginys išaugs į sąskrydį, kuris ties tiltus per Europą ir sieks net kitą Atlanto pusę. Skaityti toliau

Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną? (0)

 Pranciškus Skorina. Graviūra iš „Būties“ knygos Praha 1519 m. | Wikipedia.org nuotr.

Gegužės 11 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks prof. habil. dr. Sergejaus Temčino paskaita „Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną?“.

Rusėnas Pranciškus Skorina (*prieš 1490 Polocke – †prieš 1552-01-29 Prahoje) buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (ir visų rytų slavų) knygų leidėjas, vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas, švietėjas humanistas ir mokslininkas (medikas ir botanikas). 2017 m. Europa mini reikšmingą jubiliejų: 500-ąsias Pranciškaus Skorinos Prahoje išspausdintos rusėniškos Biblijos metines. Skaityti toliau

Raštingiausiems 2017 metų mokiniams įteiktos vertingos Švietimo ir mokslo ministerijos dovanos (0)

Nacionalinio diktanto apdovanojimai 2017_lrp.lt

Gegužės 2 d. Prezidentūroje Švietimo ir mokslo ministrė apdovanojo geriausiai Nacionalinį diktantą šiemet parašiusią Druskininkų „Ryto“ gimnazistę Rusnę Kuliešiūtę ir kitus konkurso prizininkus. Raštingiausiai 2017 metų moksleivei įteikta elektroninė skaityklė su įrašytais pasaulio ir lietuvių autorių literatūros kūriniais.

Nacionalinio diktanto II vietos laimėtojomis pripažintos Klaipėdos licėjaus dvyliktokė Gustė Čėsnaitė ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos trečiokė Gabija Tubelevičiūtė. III vieta atiteko Tauragės „Versmės“ gimnazijos antrokei Simonai Viseckytei. Skaityti toliau

K. Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą (26)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas (Nr. XIIIP–535, 2017-04-04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius.

Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta nelietuviškais „lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir perėmė jo pavardę“ (2017-04-05 Seimo TS–LKD frakcijos pranešimas). Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys (video) (1)

Seimo ir PLB bendruomenės komisija.lrs.lt nuotr

„Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Išreiškusi mintį, kad bendra veikla turėtų būti skiriama lietuvių bendruomenių visame pasaulyje sutelkimui, pažymėjo, jog turime skatinti pasaulio lietuvių aktyvų, Skaityti toliau

„Lietuva skaito!“ jaunųjų lietuvių autorių kūrinius (video) (0)

Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d.,  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos leidėjų asociacija kviečia prisijungti prie skaitymo erdvės ir skaityti jaunųjų Lietuvos autorių prozos, poezijos, dramos kūrinių ištraukas, eilėraštį Mamai, pažinti pačios Knygos gyvenimą komiksuose, atrasti patogiausias skaitymo pozas akcijos video filmuke ir kt.

Skaitymo akcijoje dalyvauja net 45 jaunieji kūrėjai. Vieni jų jau gali pasigirti savo kūrybą suguldę į knygą (-as) ar gavę ne vieną apdovanojimą, kiti tik pradeda literatūrinį kelią.

Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos (17)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau

Jauna mokytoja: Lietuvių kalba ir literatūra – dėkingiausias dalykas norint pažinti mokinį (0)

RimaKasperionyte_leu.lt

Vilniaus A. Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) doktorantė Rima Kasperionytė jau ilgą laiką vadovaujasi lotyniška sentencija „Totis viribus!“ – „Visomis išgalėmis!“: visomis išgalėmis ne tik dirbti, bet ir mylėti – gyventi. Jauna lituanistė šypsodamasi teigia apsisprendusi tapti lietuvių kalbos mokytoja būdama vos penkerių. Ir štai jau penktus metus Rima kasdien visomis išgalėmis įvairaus amžiaus mokinius moko lietuvių kalbos gudrybių ir žadina norą kuo daugiau skaityti. Negana to, doktorantė šiuo metu rašo disertaciją, o paklausta, kaip viską suspėja,

Skaityti toliau

V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė? (23)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie judėjimą „Už saugią Lietuvą“ ir asmenvardžių rašybą (video) (2)

Lilijana Astra | Penki.lt nuotr.

Ką judėjimo „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai patarė Prezidentei? Interviu su Algirdu Kaušpėdu, Daiva Žiemyte ir Andriumi Tapinu.

Trijų raidžių problema: Valstybinės kalbos įstatymą Seimas koreguos pagal aviatorių bendravimo taisykles? Komentuoja psichologijos daktarė Lilijana Astra.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lietuvių asmenvardžių slavinimas ir lenkinimas (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 21–31. Sutrumpinta.

Lietuvių asmenvardžių, kaip ir viso lietuviško vardyno, slavinimą bei lenkinimą tyrė daugybė mokslininkų, tiek lietuvių, tiek ir užsieniečių. Iš pastarųjų minėtini Jano Otrembskio (Jan Otrębski) ir Jurgeno Princo (Jürgen Prinz) darbai. Šių eilučių autorius taip pat nemažai šiais klausimais yra rašęs. Todėl čia bus priminti tik patys svarbiausi dalykai. Skaityti toliau

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba  (28)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad  pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra  viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau

Lituanistės atlikusios praktiką JAV: Įgijome daugiau tikėjimo tuo, ką darome (0)

Lituanistine praktika JAV_CLM

Švietimo mainų paramos fondas kiekvienais metais skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse.

Keletas Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų kasmet dalyvauja šiame konkurse, o laimėjusieji meta sau iššūkį pabūti mokytoju svetur, išbando save lietuvių kalbos ir kultūros mokydami užsienio lietuvius ir parsiveža neišdildomų įspūdžių.

Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (51)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą? (19)

Dovilas Petkus_Albert Komar nuotr

Lietuvoje jau du dešimtmečius sprendžiamas ir it karšta bulvė vis kitai Seimo kadencijai permetinėjimas klausimas apie asmenvardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba lieka neišspręstas. Nors švietimo ir mokslo komitete yra pateiktas daugiau nei 60 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytas, vadinamasis „latviškasis“ asmenvardžių rašymo projektas, kuris nurodo, jog asmens pageidaujama pavardės forma galėtų būti užrašyta antrajame paso puslapyje, toliau delsiama priimti sprendimą arba siūlomi kiti, dar daugiau tarptautinių bei vidaus problemų sukelsiantys asmenvardžių rašymo projektai. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video) (41)

Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) triuškinančiai laimėjusi 2016-ųjų metų Seimo rinkimus ir sužadinusi daugelio viltis, kad Lietuvos politikoje pagaliau ką nors gali pradėti reikšti valstybės ir Tautos ateičiai neabejingų paprastų Lietuvos piliečių balsai ir siekiai, išgyvena neeilinį išbandymą.

Seimo rinkimus laimėjusios partijos paskirtas Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis meta iššūkį partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

S. Skvernelis atvirai ir demonstratyviai stoja prieš jį į Lietuvos premjero postą atvedusio LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio asmenybę bei LŽVS programą. Skaityti toliau