Kalba

Lavonprakaitis, mirtvandenis ir raugė – žmonių siūlomi nelegalaus alkoholio pavadinimai (0)

technologijos.lt nuotr.

Kalbininkams ir visuomenininkams pasiūlius atsisakyti nelegalų alkoholį romantizuojančių terminų naminukė, samanė ir naminė degtinė, žmonės buvo pakviesti siūlyti savo pavadinimus, kurie tinkamiausiai apibūdintų šešėlinėje rinkoje gaminamus alkoholinius gėrimus. Anot kalbininko Antano Smetonos, dauguma visuomenės pasiūlytų žodžių turi neigiamą atspalvį arba pašaipos prieskonį.

Dalis pavadinimų – šmaikštūs Skaityti toliau

Kalbos apdovanojimas įteiktas kalbininkui, vertėjui Lionginui Pažūsiui (video) (0)

Lionginas Pažūsius | llvs.lt nuotr.

Gruodžio 15 d. Valdovų rūmuose 2016 metų Felicijos Bortkevičienės kalbos apdovanojimas įteiktas kalbininkui, vertėjui doc. dr. Lionginui Pažūsiui.

Šis garbingas apdovanojimas L. Pažūsiui skirtas už reikšmingą lituanistinę veiklą – lietuvių kalbos vartojimo viešajame gyvenime puoselėjimą ir skatinimą, akademinio lietuvių kalbos diskurso plėtrą, lietuvių kalbos akademinių darbų vertimą į anglų kalbą ir lietuvių poezijos sklaidą anglų kalba.

1940 metais gimęs L.Pažūsis visą savo profesinį gyvenimą skyrė anglų ir lietuvių kalbų Skaityti toliau

Knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas (0)

knygnesiai-iv-knygaKetvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys. IV-tą tomą, inicijavus Lietuvos knygnešio draugijai, parengė Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius. Jų pastangomis dar 2004 m. buvo parengtas ir fundamentalus žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Sudarytojai vadovavosi ankstesnių „Knygnešio“ tomų sudarymo principais. Straipsniai suskirstyti į tris skyrius, pavadintais kraštais, kas faktiškai atitinka tuometinius administracinius vienetus – gubernijas. Ketvirtą tomą norėta išleisti minint lietuvių spaudos uždraudimo 150-ąsias metines – 2014 metais. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video) (0)

lietuviu-kalbos-zodynai_mokslosriuba-lt

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva (138)

lietuviu-kalba-rastas_prigimtine-lt

2009 m. rudenį šviesaus atminimo doc. Rimantas Krupickas kultūros paveldui skirtame renginyje Elektrėnuose pirmą kartą parodė, kad rūpestis dėl lietuvių kalbos yra ne vien kalbininkų, bet ir kiekvieno iš mūsų. Geografo kalba ir kalbėjimas mane apstulbino, bet jo pastangų kalbėti lietuviškai ir kurti tarptautinių žodžių atitikmenis, atvirai prisipažįstu, tada nesupratau. Prisimenu, kaip Rimantas tarė saugomija ir ji tąkart man kėlė tik juoką, o šiandien šį žodį vietoje junginio saugoma teritorija norėčiau tarti ir girdėti kuo dažniau.

Skaityti toliau

A. Zolubas. Jei inspekcija valstybinė, neturėtų būti bedantė (3)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Atkreiptinas dėmesys į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus Lietuvių kalbos įstatymo pažeidimus, siejamus su jo siekiu pataikauti kitataučiams, žinoma, turint tikslą įgyti jų balsus per rinkimus.

Kaip skelbia žiniasklaida Vilniaus meras R. Šimašius asmenine iniciatyva iškilmingai atidenginėja Rusų, Varšuvos, Islandų ir kt. gatvių pavadinimų lenteles su tų tautų rašmenimis ir net pavadinimų vertimais iš lietuvių kalbos į atitinkamą kalbą. Kiekvienam aišku, jog taip prieš rinkimus meras siekia įsiteikti kitataučiams, sau jų balsus medžiojo. Visiems aišku, kad medžioklė nelegali – tikras brakonieriavimas. Valstybinės lietuvių kalbos ir kiti norminiai dokumentai gatvių Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“ (0)

lietuviu-kalbos-institutas_tiesa-com

Gruodžio 1 d., 10 val., Vilniuje Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5,) vyks mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“, 12 val. Profesorės Jolantos Zabarskaitės mokslo darbų parodos atidarymas Lituanistikos židinyje. Renginio dalyviai susipažins su mokslo darbų atsiradimo keliu, bus vaišinami kava, tortu!

„Mokslo darbų parodos atidaromos, kai yra ką parodyti, kuo pasidžiaugti. Jolantą Zabarskaitę apibūdintų esminiai žodžiai: meilė ir atkaklumas. Meilė savo šeimai, kalbai, idėjai, gimtinei. Atkaklumas susijęs su savo misijos suvokimu ir atsidavimu tai Skaityti toliau

Seimo komitetas aptarė lietuvių kalbos padėtį įprastoje ir elektroninėje erdvėse (1)

smm.lt nuotr.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lapkričio 30 d. posėdyje išklausė akademiko Laimučio Telksnio pranešimą „Lietuvių rašytinė ir sakytinė kalba įprastoje ir elektroninėje terpėse“. Akademikas kėlė klausimą apie lietuvių kalbos išlikimą 7 mlrd. žmonių, kalbančių įvairiomis kalbomis ir rašančių įvairiais rašmenimis, gausoje ir teikė siūlymus, kaip to pasiekti.

Komiteto posėdyje dalyvavusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė atkreipė dėmesį, kad kai kurie

Skaityti toliau

Kada politikai išmoks taisyklingai kirčiuoti? (4)

Seimas | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Didelė garbė svetimą kalbą mokėti,
didelė gėda savosios gerai nemokėti
Dionizas Poška

Baigiasi 26-ji nepriklausomos Antrosios Lietuvos respublikos metai, tačiau Seimų nariai ir Valstybės vadovai (!) taip ir neišmoko taisyklingai kirčiuoti žodžių Lietuva, parlamentas, departamentas. Dažniau nei kitus valstybės tarnautojus juos girdime per radiją, matome televizoriaus ekrane. Kai išgirsti politiką bandantį įtikinti, kad jis eina koja kojon su Lietuvà (turi būti Líetuva), pasitikėjimas juo iškart dingsta. Ar šito reikia jiems ir mums? Skaityti toliau

„Baltų genas“: M. Smetona apie vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje (audio) (8)

am.lt nuotr.

Dvidešimt penktojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto Skaitmeninės filologijos centro lektorius Hum. m. dr. Marius Smetona etnolingvistiniu požiūriu aptaria vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje. 

„Įdomus pastebėjimas: yra namų konceptas ir yra vandens. Namų konceptas turi visą mitologinę reikšmę išlaikęs, o vandens – nieko nebeturi šiuolaikinio žmogaus mąstysenoje. (…) Kadangi mes ritualų nebeturime, vandens nebegerbiame, jo nebesaugome, mes jį tik vartojam, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. „Vatnikai“ be kabučių (22)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šis žargoniškas slavizmas lietuvių kalboje padarė stulbinančią karjerą – berods nuo Krymo okupacijos ir aneksijos laikų. Etimologija nesudėtinga – tai dėvintys vatinukus (rusų k.„vatinki“), šimtasiūles, kurios kadaise buvo sovietinio gulago „zekų“, dabar – Kremliaus šalininkų uniforma.

Tačiau žargono konkretus  politinis turinys ilgainiui išsitrynė, „vatnikai“ pradėjo išstumti mūsiškio elito pamėgtus „ runkelius“ ir „budulius“. Regis, net kalbos redaktoriai ir inspektoriai kapituliavo, neprotestuoja, kai šis svetimžodis rašomas be kabučių, matyt, prisibijo, kad ir jų nepakrikštytų „vatnikais“. Skaityti toliau

„Baltų genas“: I. Smetonienė apie lietuvių kalbą ir… garbę (audio) (7)

Irena Smetonienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt ketvirtojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos katedros profesorė dr. Irena Smetonienė pasakoja apie lietuvių kalbą ir garbę.

„Garbė – tai savivertės bei atsakomybės jausmas, kai žmogus jaučiasi įvertintas už savo gyvenimą, nuveiktus darbus, ir geras vardas, pelnytas visuomenėje už gerus ir nesavanaudiškus darbus, už dorą elgesį, dorą gyvenimą, aukštą moralę, už sąžiningumą, teisingumą, žodžio laikymąsi, pagarbą kitiems ir rūpestį kitais, už pasiaukojimą tėvynei, idėjai, kitų žmonių gerovei, patriotizmą ir didvyriškumą,“ – sako I. Smetonienė. Skaityti toliau

Prašoma atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą (3)

Dvikalbystė | N. Zverko nuotr.

Lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisija (VKRVK), kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą.

Susitikime su valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutiene dalyvavo visuomeninės komisijos pirmininkė Eglė Mirončikienė, Nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Skaityti toliau

Į Vilnių susirinko lituanistinių mokyklų vadovai ir mokytojai (0)

smm.lt nuotr.

Lietuvių kalba tinkama apibūdinti kosmoso ir fizikos terminus, o ne tik kalbėti apie šiaudines skrybėles… Lietuvių kalba svetur gyvenantiems jauniems tautiečiams gali tapti paaugliško maišto išraiška – esu išskirtinis, nes galiu susikalbėti tokia kalba, kurios aplinkiniai nesupranta. Kaip motyvuoti kitose šalyse gyvenančius vaikus ir suaugusiuosius mokytis kalbos ir kalbėti lietuviškai, kaip juos patraukliai ir šiuolaikinėmis priemonėmis mokyti, – apie tai diskutuojama Vilniuje vyksiančiame seminare užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminare „Puoselėjame lietuvybę: pilietiškumas, kūrybiškumas, tautinės savimonės išsaugojimas“ Skaityti toliau

Panevėžio muziejuje vyks virtualios parodos apie Petrą Būtėną pristatymas (0)

Petras Butėnas | paneveziomuziejus.lt nuotr.

Spalio 31 d. 15 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-Osios g. 23,  I a. salė) bus pristatyta virtuali paroda, skirta kalbininko ir visuomenės veikėjo Petro Būtėno 120 gimimo metinėms.

P. Būtėnas – kalbininkas, tautotyrininkas, vertėjas, pedagogas, Lietuvos kariuomenėssavanoris. 1925–1944m. dirbo mokytoju Panevėžyje: iki 1936 m. – mokytojų seminarijoje, vėliau – valstybinėje ir mergaičių gimnazijose, vadovavo mokytojų kursams. Nuo 1939 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys. 1940 m. liepos–1941 m. sausio mėn. sovietinės valdžios kalintas Panevėžio kalėjime. 1941 m. leido savaitraštį „Išlaisvintasis panevėžietis“.  Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava (9)

lyda-gedimino-pilis_nezin-dailininkas-1874_wikimedia-org

Albinas Griška. Armoniškių Dainava (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 518–545). Ištraukos.

Albinas Griška gimė 1915 m. kovo 1 d. Dainavos kaime, Balatnos (Varanavo) valsčiuje, Lydos apskrityje. Mokytis pradėjo gimtojo kaimo lenkiškoje mokykloje, nes lietuviškos lenkų okupacinė valdžia neleido atidaryti. 1927 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Gimnaziją baigęs, 1937 m. įstojo į Stepono Batoro universitetą studijuoti chemiją. 1939 m. perkėlus Chemijos fakultetą į Kauno universitetą, studijas tęsė Kaune. Skaityti toliau

Kaip sparčiau išmokti užsienio kalbų? (1)

Algirdas Karalius | publicum.lt nuotr.

Tyrimų duomenimis, be gimtosios kalbos didžioji dauguma lietuvių moka bent vieną užsienio – pagal šią statistiką esame viena iš pirmaujančių šalių Europoje. Vis dėlto  šiais laikais vienos užsienio kalbos mokėjimas jau tapo įprasta ir netgi būtina kiekvieno suaugusio žmogaus patirtimi. Tai priežastis, kodėl vis daugiau žmonių yra pasiryžę praleisti ilgas valandas prie knygų besimokydami dar vienos užsienio kalbos. Žinovai skuba patarti ir sako, kad tai nėra būtina – žinant paprastas technikas, mokymosi vyksmą galima paspartinti ir netgi paversti malonumu.

Skaitmeninių mokymų programos „Samsung Mokykla ateičiai“ paskaitininkas, greito Skaityti toliau

Lietuvių kalba Europos kalbų dieną skambėjo Aleksandrijoje (0)

URM nuotr.

Lietuvos ambasada Egipte rugsėjo 26 dieną dalyvavo Europos kalbų dienos renginyje Aleksandrijoje, kur lankytojus kvietė susipažinti su Lietuvių kalbos instituto parengta ekspozicija, pristatančia lietuvių kalbą, jos istoriją ir vietą tarp pasaulio kalbų „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“, pasakojo apie mūsų gimtąją kalbą, rengė edukacinius žaidimus.

Lietuvos ambasados stende buvo galima susipažinti ne tik su lietuvių kalbos vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje ar kalbos istorija, Skaityti toliau

Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas, pabrėždamas moksleivių lietuvių kalbos žinių prastėjimą, vertindamas lietuvių kalbos išskirtinumą ir originalumą ir siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą visuomenei, nusprendė 2017-uoius paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-4475) balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Skaityti toliau

Aleksandrijos bibliotekoje bus pristatyta lietuvių kalba (0)

Aleksandrijos biblioteka | D. Zapkutės nuotr.

Tarptautinės Europos dienos kalbų dienos proga, rugsėjo 26 d., Egipto Aleksandrijos bibliotekoje rengiamoje šventėje bus pristatyta ir lietuvių kalba. Lietuvių kalbos instituto parengtą ekspoziciją, pristatančią mūsų kalbą ir jos istoriją.

„Vienoje didžiausių pasaulio Aleksandrijos bibliotekoje kasmet vyksta kelias savaites trunkantis renginys, kurio metu pristatomos Europos kalbos. Paprastai savąsias kalbas pristato didieji Europos institutai, kurie Aleksandrijoje turi atstovybes. Skaityti toliau

Seime vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencija (programa) (0)

lietuvos-kalbu-pedagogu-asociacija_lkpa-lt

Rugsėjo 26 d., pirmadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų švietimo darbuotojųasociacijos konferencija „Kalbos mokyklose, kultūrose, valstybėse: kūrybiškumas, verslumas, socialinė įtrauktis“.

Konferenciją rengia Lietuvos kalbų pedagogų asociacija, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto Kalbų mokymo centras, Valstybės institucijų kalbų centras, Vilniaus kolegijos Užsienio kalbų centras.

Skaityti toliau

LEU Lituanistikos fakultete vyks konferencija „Kultūrų tiltai ir patiltės“ (1)

leu_leu-lt

Rugsėjo 23–24 d. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete (LEU LF, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija, kurią organizuoja Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija kartu su LEU LF.

Konferencija, pasitelkusi „tilto ir patiltės“ metaforas, tęsia 2009 m. organizuoto Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo kongreso temą „Savo ir svetimo susitikimai“. Tikroji komparatyvistikos paskirtis – tiesti tiltus tarp savo ir svetimo, tarp šalių, kultūrų ir civilizacijų, išryškinant panašumus ir aiškinant skirtumus, kurie liudija kiekvieno palyginimo nario savitumą.

Skaityti toliau

L. Graužinienė abejoja ar šios kadencijos Seimas imsis vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis (video) (3)

Loreta Graužinienė | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 dieną Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė surengtoje spaudos konferencijoje be kitų klausimų palietė ir vardų ir pavardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis dokumentuose klausimą.

Atsakydama į užklausą dėl vardų ir pavardžių rašymo, Seimo pirmininkė L. Graužinienė sakė abejojanti, kad šios kadencijos parlamentas priimtų įstatymą šiuo klausimu. Pasak jos, iki spalio 9 dienos ji nematanti galimybės įtraukti šį klausimą į šios kadencijos Seimo paskutinės sesijos darbų programą, juolab kad ir Seimo nariai šiuo klausimu pasidaliję perpus. Be to, ji priminė, kad Seimo Švietimo, Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Pakalniškienė apie lietuviškus, baltiškus vardus (audio) (7)

prof. dr. Dalia Pakalniškienė | asmeninė nuotr.

Šešioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Dalia Pakalniškienė pasakoja apie lietuviškus, baltiškus vardus.

„Vardas sako nepaprastai daug apie pasaulį, istoriją, kiekvienos atskiros valstybės ir tautos istoriją. Ir apie mūsų savimonę, mūsų požiūrį, mūsų vertybes. (…) Pasaulis pasidarė mažas, mes galime bet kur nukeliauti, mes galime pamatyti bet kurį pasaulio kampelį ir, natūralu, kad, jeigu vardai gražiai skamba, mes juos ir pasiimame. (…) Tas mūsų lietuviškas vardynas lyg sluoksniuotas pyragas – čia mūsų istorija, mūsų pasaulėjauta, vertybės ir mados,“ – teigia D. Pakalniškienė. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (4)

Lietuva i r jos apylinkės 1867-1914 m. | wikipedija.org nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.

Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą,  mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau

Sostinės Totorių gatvėje pakabinta lentelė totorių kalba (4)

Vilniaus sav. nuotr.

Vilniaus mieste Totorių gatvėje ketvirtadienį, rugsėjo 15 dieną, pakabinta dekoratyvinė lentelė totorių kalba, nepaisant vyriausybės atstovės raginimo tokias lenteles sostinėje nukabinti.

„Šiandien Totorių gatvėje švenčiame ne tik totorių bendruomenės buvimą čia, bet ir viso Vilniaus margumą, įvairovę, draugiškumą ir taikų sugyvenimą. Džiaugiuosi susitelkusia ir tradicijas puoselėjančia gausia totorių bendruomene. Šiandien mums visiems tai nėra tik lentelės atidengimas, o žymiai svarbesnis dalykas Skaityti toliau

Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis (1)

dnaindia.com nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius), 15 val. vyks svečio iš Nepalo, tyrėjo Radhunatho Adhikario paskaita „Lietuvių, sanskrito ir nepaliečių kalbų bendrieji lingvistiniai ypatumai“.

Paskaitos dalyviai turės progą ne tik susipažinti su Nepalo kultūra ir nepaliečių kalbos ypatybėmis, bet ir atrasti nepaliečių kalbos panašumų su lietuvių ir sanskrito kalbomis. Skaityti toliau

Tautininkų sąjunga reikalauja pašalinti neteisėtas Vilniaus gatvių pavadinimų lenteles ne lietuvių kalba (11)

Tautininkų sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ emblemos

Tautininkų sąjunga šiandien kreipėsi į Valstybinę kalbos inspekciją bei Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo ir įpareigojimų pašalinti gatvių pavadinimų užrašus nelietuvių kalba. Taip tautininkai sureagavo į rugsėjo 4 dieną gatvių pavadinimų lentelių lenkų ir rusų kalbomis iškabinimą greta gatvių pavadinimų lietuvių kalba Varšuvos ir Rusų gatvėse Vilniuje, prisidengiant Europos kalbų dienos proga („ulica Warszawska“ ir „Русская улица“). Šių lentelių atidengime dalyvavo Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius. Skaityti toliau

Paskelbtas D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtojas (0)

Lietuvos rusų dramos teatro eskizas_lrkm.lt

Rugpjūčio 30 d. Varėnoje vyko Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursas, paraiškų eskizų peržiūra, kuriai buvo pateikta 11 darbų. Konkurso laimėtoju paskelbtas Lietuvos rusų dramos teatro eskizas. Teatro spektaklio pastatymui bus skirta daugiau nei 20 tūkstančių eurų.

Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursui paraiškas pateikė Vilniaus teatras „Lėlė“, Valstybinis jaunimo teatras, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Viešoji įstaiga Oskaro Koršunovo teatras, VšĮ Teatras Atviras Ratas, VšĮ Klaipėdos jaunimo teatras, VšĮ Apeirono teatras, Lietuvos rusų dramos teatras. Skaityti toliau

Kultūros ministras susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų rengėjais ir dalyviais (0)

Lietuviu kalbos mokymu rengejai LRKM_lrkm.lt

Penktadienį, rugpjūčio 26 d. Kultūros ministerijoje lankėsi Lietuvos edukologijos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai, kurie tris savaitės mokėsi lietuvių kalbos ir susipažino su mūsų šalies kultūra, parengė projektus apie Lietuvą. Kultūros ministras Šarūnas Birutis padėkojo kursų rengėjams ir jų dalyviams už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą.

Ministras pasidžiaugė, kad tiek daug jaunų ir talentingų jaunuolių, atvyko iš skirtingų užsienio šalių, kurie pasiryžo iš arčiau susipažinti su nuostabia Lietuva ir jos kultūra. Skaityti toliau