Kalba

Vilniaus knygų mugės rengėjai: 22-antrus metus skaičiuojanti literatūros šventė įvyks! (0)

Knygų mugės akimirkos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dėl koronaviruso pandemijos šiemet buvo atšaukti arba perkelti į virtualią erdvę svarbiausi pasaulio literatūriniai renginiai. Vilniaus knygų mugė buvo bene vienintelė fiziškai įvykusi knygų mugė Europoje. Jos rengėjai sustoti nežada – jau pradėti rengimo darbai ir dėl kitų metų mugės. Rengėjai kviečia ištikimiausius mugės lankytojus bei knygų mylėtojus susitikti įprastu laiku įprastoje vietoje – 2021 m. vasario 25-28 dienomis Litexpo parodų centre.

„Pandemijos laikas dar kartą įrodė skaitymo ir knygos reikšmę visuomenei, todėl šią knygų mugę surengti kaip niekada svarbu, – įsitikinusi Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos kultūros instituto direktorė. – Be abejo, mugei teks prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, ieškoti naujų, neįprastų būdų, sklaidos galimybių“. Skaityti toliau

Prof. dr. S. Rackevičienė: Kalbotyra ir neuroninių tinklų technologijos pasitarnaus mūsų kibernetiniam saugumui (2)

prof. dr. Sigita Rackevičienė ir dr. Andrius Utka | rengėjų nuotr.

Šiuolaikinės technologijos mus supa visur – nuo gertuvės, kuri pati primena kada laikas išgerti vandens, iki mobilios programėlės, padedančios surasti reikiamas žinias vos kelių mygtukų paspaudimu. Tačiau ar susimąstome, kur keliauja duomenys apie mūsų įpročius, sveikatą, kasdieninius veiksmus, kuriuos įsimena išmanūs įrenginiai? Ar pagalvojame apie tai, ar jie yra saugūs ir ateityje nebus panaudojami tam, kad mumis būtų galima pasinaudoti ir sąmoningai valdyti mūsų sprendimus? Ar jie nėra prieinami piktavaliams, kurie galėtų mums pridaryti nuostolių? Skaityti toliau

Ignalina – baigti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai (0)

Ignalina – baigti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Spalio 16 dieną Ignalinos rajono savivaldybėje surengtas baigiamasis, devintasis, Lietuvių kalbos dienų renginys. Šie metai ypatingi – Ignalina garbingai nešė Lietuvių kalbos dienų sostinės vardą. Prisiminta ir pasidžiaugta buvusiomis veiklomis, dėkota partneriams ir pagalbininkams, apdovanoti varžytuvių nugalėtojai ir dar kartą eilėmis ir muzika pagerbta mūsų kalba. Susirinkusius pasveikino savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, kalbos tvarkytoja ir kalbos dienų renginių prižiūrėtoja Laima Sidorenkienė. Renginyje koncertavo Ignalinos M. Petrausko muzikos mokyklos mokiniai, džiugino Birutės Paukštienės ir Aldonos Čeponienės dainos. Skaityti toliau

G. Songaila: Mes dar turime išsaugotą kalbos audinį (video) (III) (7)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Mūsų gimtosios kalbos išskirtinis senumas – kliuvinys o gal galimybė dabartiniame laikmetyje? Mūsų gimtoji kalba ir kitų tautų kalbų kilmės supratimas, slavai ir baltai – bendrystė ir iššūkiai…

Apie visą tai ir ne tik Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui toliau pasakoja visuomenininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, lietuvių kalbos puoselėtojas Gintaras Songaila. Paskutinė pokalbio dalis. Skaityti toliau

VU rinksis ryškiausios Lietuvos asmenybės – kalbės apie lituanistikos vaidmenį valstybėje (6)

Lituanistikos studijos | smm.lt nuotr.

Spalio 15 – gruodžio 4 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto rengiamose „Lituanistikos dienose“ susitiks Lietuvos protinguoliai. Jie apmąstys garsiausius lietuvių kalbos ir literatūros klasikus, jų darbus, aptars lituanistikos tradiciją ir vaidmenį mūsų valstybėje bei pasaulyje.

Šventinių ir akademinių renginių ciklas „Lituanistikos dienos“ skirtas paminėti Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrų įkūrimo VU 80 metų sukaktį. Šventiniu laikotarpiu VU Filologijos fakultetas kvies į gausybę renginių: nuo protingų diskusijų iki dainuojamosios poezijos, dokumentinio filmo peržiūros vakarų. Skaityti toliau

Seimas patvirtino ilgalaikes lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje gaires (0)

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis | VLKK nuotr.

Spalio 13 d. Seimas patvirtino Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gaires, kuriomis siekiama užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, įtvirtinti ir palaikyti lietuvių kalbos statusą informacinėje visuomenėje, skatinti lietuvių kalbai pritaikytų technologijų plėtrą ir gerinti jomis grįstų paslaugų kokybę.

95 balsavime dalyvavusiems Seimo nariams balsavus už, buvo pritarta nutarimui „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ (projektas Nr. Skaityti toliau

U. Harbackis. Apie kraštovardį Gudija (46)

Baltarusijoje tęsiasi šalies piliečių pasipriešinimas diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos režimui | TUT.by nuotr.

Gudiška tema tapo labai svarbi po to, kai Lukašenka suklastojo rinkimus. Tai yra dar viena proga kalbėti tokia svarbia tema kaip paskutinės diktatūros Europoje pavadinimas. Yra žinoma, kad žodžių keitimas sakytinėje praktikoje yra labai sunkus procesas ir dažnai nėra lengvai paveikiamas. Vis dėlto kraštovardis Baltarusija, kurį šiandien vartoja lietuviai, kelia nuostabą. Paprastai lietuviai yra demokratijos ir antisovietizmo šalininkai, jie bando kritiškai pervertinti savo sovietinę praeitį. Lietuva gana greitai sugebėjo atsikratyti sovietinių laikų simbolių, kodų ir veikėjų. Paminklų desovietizavimas vyksta geriau, deja, kalbos gryninimas Skaityti toliau

G. Songaila: Mes dar turime išsaugotą kalbos audinį (video) (II) (6)

gintaras-songaila-alkas-lt-nuotr

Mūsų gimtosios kalbos išskirtinis senumas – kliuvinys o gal galimybė dabartiniame laikmetyje? Mūsų gimtoji kalba kaip kūrybos šaltinis, kalba ir kultūra, kalba ir švietimas, kalba ir istorinė atmintis, kalba ir susikalbėjimas, kalba ir bendrystė, šakninė kalba…

Apie visą tai ir ne tik Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui toliau pasakoja visuomenininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, lietuvių kalbos puoselėtojas Gintaras Songaila. Skaityti toliau

Seimas pritarė ilgalaikėms lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje gairėms (3)

 VDU mokslininkai vysto DI technologijų sprendimus lietuvių kalbai | VDU nuotr.

Spalio 1 d. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-4838(2). Šiuo dokumentu siekiama patvirtinti Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gaires. Nutarimu Vyriausybei siūloma atsižvelgti į Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gaires rengiant Lietuvos skaitmeninimo plėtros 2021–2030 metų programą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų Skaityti toliau

Neringoje – paskaita „Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba“ (0)

Neringoje – paskaita „Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba“ | lrezoskc.lt nuotr.

Rugsėjo 29 d., antradienį, 17.30 val., Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į paskaitą „Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba“, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Parodos dalyviai susipažins su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai Skaityti toliau

G. Songaila: Mes dar turime išsaugotą kalbos audinį (video) (I) (17)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mūsų gimtosios kalbos išskirtinis senumas – kliuvinys o gal galimybė dabartiniame laikmetyje? Gyvosios lietuvių kalbos giminystė su praamžiu sanskritu ir neišnaudotos šios giminystės galimybės…

Ar mūsų kalba gali ateiti į pagalbą informacinių technologijų vystymui?

Apie visą tai ir ne tik Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui pasakoja visuomenininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, lietuvių kalbos puoselėtojas Gintaras Songaila. Skaityti toliau

G. Storpirštis: Gimtieji žodžiai eina per širdį (video) (7)

Gediminas Storpirštis | Asmeninė nuotr.

Apie neįkainuojamą mūsų protėvių palikimą – lietuvių kalbą, apie jos tyrą grožį ir slėpinigą skambesį, apie gimtųjų žodžių paveikumą ir svetimųjų negyvumą… Apie raktą į pasaulėžiūrą ir teisę į nepriklausomą valstybę.

Apie visą tai ir daugiau Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui pasakoja aktorius, dainininkas Gediminas Storpirštis.

Šunų lojimas, vėjo šuorai, variklių gaudesys ir už tvoros rypuojantys kaimynai taip pat įsijungia į pokalbį… Skaityti toliau

A. Milašius. Quo vadis, pasauli? (39)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Ne su viskuo, ką rašo Jonas Vaiškūnas, sutinku. Bet straipsnis geras. O nesutinku su tuo, kad Vaiškūnas mano (taip galima galvoti skaitant jo straipsnį), jog viskas priklauso tik nuo mūsų, tarsi viskas yra žmogaus rankose.

Kadangi istorinis vyksmas vyksta per žmogų (per žmogaus veiklą), tai žmogui ir atrodo, jog viską daro jis taip, kaip jis to nori. Kaip sakė vienas išmintingas filosofas, neabejotina, kad istoriją kuria žmogus. Tačiau jis nežino kokią istoriją jis kuria. Taigi, klausimas yra sudėtingas: kodėl žmogus nori to, ką jis daro? Kodėl jis viską Skaityti toliau

Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba (5)

Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 25 d., 18 val.,  Užupyje (Konstitucijų siena, Paupio gt.),bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba. Iškilmėse dalyvaus Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Užupyje p. Vitas Korseltas (Vít Korselt), Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Norime pasidžiaugti, kad būtent šiais išskirtiniais 2020-aisias metais Užupio konstitucijų alėjoje bus atidengta Užupio Respublikos konstitucija čekų k. Ypatingai smagu, kad čekai, dar ankstyvaisiais Viduramžiais skleidę krikščionybę pagoniškoje Lietuvoje, didvyriškai kovoję už Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Žalgirio mūšyje, XIX a. pabaigoje mums paskolinę tris savo raidyno raides š, ž, č ir įkvėpę patriarchą Joną Basanavičių parašyti prakalbą pirmajam lietuviškam laikraščiui „Aušra“ Skaityti toliau

S. Lanza apie lietuvių kalbą: Jūs prieštaraujate savo protėvių vizijai… (II) (13)

Stefanas Lanza | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos italu, kalbininką, filologijos mokslų daktarą Stefaną Lanzą (Stefano M. Lanza) toliau kalbina Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas – apie lietuvių ir italų kalbas, apie  šių kalbų panašumus ir skirtumus, apie jų istorinius kelius, praeitį ir ateitį, apie skirtingas lietuvių ir italų kalbos politikas, apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį ir jos išlikimą bei likimą…

Ar privalome saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ar turime nekreipti dėmesio į savaimę vykstančią jos kaitą šiuolaikinėje globalioje visuomenėje?  Kas laukia lietuvių kalbos besieniame globaliame pasaulyje? Išnyks ar išliks? Skaityti toliau

S. Lanza apie lietuvių kalbą: Jūs prieštaraujate savo protėvių vizijai… (I) (23)

Stefanas Lanza | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie lietuvių ir italų kalbas, apie  šių kalbų panašumus ir skirtumus, apie jų istorinius kelius, praeitį ir ateitį, apie skirtingas lietuvių ir italų kalbos politikas, apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį ir jos išlikimą bei likimą…

Ar privalome saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ar turime nekreipti dėmesio į savaimę vykstančią jos kaitą šiuolaikinėje globalioje visuomenėje?  Kas laukia lietuvių kalbos besieniame globaliame pasaulyje? Išnyks ar išliks?

Apie visą tai ir daugiau Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina ilgiau nei du Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Saugokime gimtąsias šaknis (111)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Įveikėme hunus, totorius, mongolus, Europos barbarų rinktines pajėgas – kryžiuočius. Išlikome nesudoroti maskolių, apsigynėme nuo lenkų, išsmukome iš sovietinės imperijos…  Per ilgus mūsų tautos istorijos šimtmečius nukraujavome, nusilpome kovoje su įvairiais prievartautojais ir pavergėjais.

Prievartos jėgos nepalaužė titnaginių tautos raumenų. Kuo didesnė prievarta – tuo didesnis pasipriešinimas, tuo didesnė galia ir pergalės siekis sukildavo. Priešai, kurie naudojo jėgą – sulaukė atkirčio. Buvo mėginimų sugniuždyti mūsų kietasprandę tautą sunaikinant jos esmę, jos galių aruodą – gimtąją kalbą – tą pagrindinį Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (I) (178)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senasis tikėjimas, prie kurio laikas grįžti

Mindaugas Karalius:

– Kodėl ir baltai, ir atskirai lietuviai, pradžioje nenusileidę slavams nei gausumu, nei teritorijomis, ilgainiui šitaip nuo jų atsiliko ir išvis atsidūrė ant išnykimo ribos? Ar mes dar galėtume tapti tokie tvirti ir savimi tikri, tarkim, kaip danai savo karalystėje?

Dainius Razauskas: Skaityti toliau

J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai (3)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

1999 m.Išrinkta Šveicarijos bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininke senosios išeivijos prašymu pirmiausia savo veiklą pašvenčiau ŠLB archyvų sutvarkymui. Šešias savo atostogų vasaras (1999-2005 m.) praleidau studijuodama Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje dr. A. Geručio, dr. E. Turausko, dr. V. Dargužo archyvus.

Tada Šveicarijoje senųjų lietuvių išeivių Skaityti toliau

Tęsiami Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai (0)

Tęsiami Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 9 d. Ignalinos krašto muziejuje įvyko septintasis Lietuvių kalbų dienų renginys, skirtas lietuviškiems vardams. Išklausyta Vilniaus universiteto profesorės kraštietės Daivos Sinkevičiūtės paskaita apie vardų įvairovę ir Ignalinos krašto vardus. Džiaugtasi Ignalinos švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos mokinių piešinių paroda, gražiomis muzikinėmis akimirkomis, kurias dovanojo Didžiasalio vokalinio ansamblio „Vėtrungė“ dainininkės. Svečius ir dalyvius pasveikino, padėkos dovanėles įteikė  savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas. Na, o renginio pabaigoje buvo paskelbti muziejaus dar pavasarį rengto gražiausio vardo rinkimų nugalėtojai. Tai vardai Rasa ir Radvilas. Skaityti toliau

Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video) (4)

„Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 8 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks pokalbių ciklo „Kalbos kelias“ pirmasis pokalbis skirtas Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“:

17 val. – diskusija „Rašto kalbos atsiradimas: priežastys ir aplinkybės“, dr. Inga Strungytė-Liugienė, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja
17 val. – diskusija „Lietuviško žodžio paslaptys“ , dr. Jūratė Lubienė, Klaipėdos Skaityti toliau

P. Jegorovas. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas nr.1 (2)

Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Straipsnis skiriamas Aleksandro Dambrausko – Adomo Jakšto 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

Rugsėjo 8 d. sukanka 160 metų išskirtinei Lietuvos asmenybei – žymiam Lietuvos filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui, redaktoriui, publicistui, intelektualui, esperantininkui Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui.

Aleksandras Dambrauskas gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. (pagal senąjį kalendorių rugpjūčio Skaityti toliau

Apsispręsta dėl lituanistiką puoselėjančių projektų dalinio parėmimo (0)

Irena Degutienė | lrs.lt

Rugpjūčio 28 d. posėdyje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija svarstė lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektus, kuriuos pateikė įvairios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Iš viso buvo gautos net 39 paraiškos daliniam finansavimui gauti. Tai yra didžiausias paraiškų skaičius per šią Komisijos kadenciją.

Komisija, vadovaudamasi kultūros ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ĮV-392 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo taisyklių, paraiškos sąmatos, Skaityti toliau

Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas Nr.1 (0)

Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | archyvinė nuotr.

160-osioms Aleksandro Dambrausko – Adomo Jakšto  gimimo metinėms

2020 m. rugsėjo 8 d.  sukanka 160 metų išskirtinei Lietuvos asmenybei – žymiam Lietuvos filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui, redaktoriui, publicistui, intelektualui, esperantininkui Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui.

Aleksandras Dambrauskas gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. ( pagal senąjį kalendorių rugpjūčio 26 d. )  Kuronyse, Pagirių valsčiuje, tuometinėje Ukmergės apskrityje , valstiečių šeimoje. ( mirė 1938 m. vasario 19 d. Kaune ). 1872 – 1880 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Skaityti toliau

Į Australiją išvykusi verslo psichologijos mokslų daktarė, save atrado ir lituanistinėje mokykloje (0)

Vita Aktinaitė | Asmeninė nuotr.

„Manau jog nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje gyvename, – mes esame lietuviai ir turime branginti savo lietuvišką tapatybę“, – tikina dr. Vita Aktinaitė, dvejus metus gyvenanti Australijoje, Perto mieste. Prieš dešimtmetį pabaigusi ekonomikos mokslus Lietuvoje, Vita pakėlė sparnus į Jungtinę Karalystę, kur nusprendė studijuoti toliau.

Praėjus dvejiems metams įgijo magistro laipsnį Londono Karališkajame koledže, vėliau ir daktaro laipsnį Surėjaus universitete. Londone moteriai puikiai sekėsi, ji aštuonerius metus dirbo informacinių technologijų Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių bendruomenės stovykloje – Dianos Nausėdienės dėmesys lituanistiniam švietimui (0)

Diana Nausėdienė | LRT nuotr.

Šią savaitę Diana Nausėdienė aplankė Pasaulio lietuvių, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenių rengiamą ir Švietimo, Mokslo ir Sporto Ministerijos remiamą stovyklą „Pasaulio Lietuva“. Joje susitiko lietuvių kilmės jaunuoliai iš 13 šalių.

Šiemet stovykla vyksta Alytaus rajone, Alovės kaime. Tokių Lietuvoje rengiamų stovyklų išeivijos vaikams pagrindiniai tikslai – supažindinti jaunuolius su Lietuva, susidraugauti vieniems su kitais, bendrauti lietuviškai, stiprinti žinias apie Lietuvą. Skaityti toliau

K. Garšva. Valstybės tarnybos turi laikytis valstybinės kalbos įstatymo (28)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Per 30 metų dar ne visi antrosios Lietuvos Respublikos piliečiai išmoko laikytis savo valstybės įstatymų. Dėl Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų pažeidimo liepos 28 d. raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį prašydamas sustabdyti Valstybės tarnybos departamento Vilniaus rajono seniūnijų seniūnų (valstybės karjeros tarnautojų) prie Vidaus reikalų ministerijos paskelbtus konkursus į Dūkštų, Paberžės, Pagirių seniūnų pareigybes arba panaikinti jų rezultatus, jeigu konkursai būtų įvykę. Skaityti toliau

Kviečia Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas (tiesioginė transliacija) (0)

Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas | lnb.lt nuotr.

Liepos 27 d., 11 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salėje, V a.), vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas, kurio dalyviai ir svečiai kalbės apie lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybes. Forume bus pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistinių studijų dalyviai. Net 25 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 10 pasaulio šalių nuotoliniu būdu gerins lietuvių kalbos, mokymo ir kitus įgūdžius, dalinsis patirtimi su Lietuvos mokytojais, kultūros, meno atstovais. Skaityti toliau

K. Garšva: Asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra neteisingas naudojimasis gramatika, įstatymais, tikra padėtimi (7)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos paribio šnektos. 2007 m. atliko habilitacijos procedūrą (Lietuvių kalbos paribio šnektos: jų raida, struktūra, kontaktai). Dalyvavo 30 ekspedicijų, kuriose rinko dialektologinę medžiagą. 2008–2014 m. vadovavo LKI Vardyno skyriui. Už lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimus ir etninių lietuvių žemių tradicinės kultūros puoselėjimą 2016 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienų renginiai tęsiasi – džiaugtasi tarmėmis (2)

Renginys „Pažink savo kaimynus tarmėje“ | ignalina.lt nuotr.

Liepos 7 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje surengtas šeštasis Lietuvių kalbos dienų sostinės renginys „Pažink savo kaimynus tarmėje“. Ignaliniečiai kviesti pasižiūrėti filmą „Dzūkija“, pasiklausyti dzūkų ir aukštaičių tarmiškos šnekos, sužinoti įdomių kalbinių dalykų, labiau pažinti pietiečių papročius ir tradicijas.

Renginyje dalyvavo Lietuvių valstybinės kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, programų koordinatorė Vilija Ragaišienė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyr. specialistė, kultūrologė Sigutė Mudinienė. Skaityti toliau