Kalba

Be kalbos nėra tautos (0)

Lietuvos lenkų mitingas | delfi.lt, A.Solomino nuotr.

– Lietuvoje jaučiamės gerai, braliukai juk mes, paskutinės išlikusios pasaulyje giminingos tautos, – sako Lietuvos latvių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone.

Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius latvių tautybės asmenų, Vilniuje daugiau nei penki šimtai. Lietuvoje latviai daugiausia susitelkę paribio rajonuose, tačiau jų gyvenama ir Vilniuje, Palangoje, Klaipėdoje bei kituose miestuose.

Kaip aiškina Gunta Rone, Lietuvoje nėra latviškų mokyklų, nes nedaug yra to paties amžiaus vaikų. Skaityti toliau

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai vadovaus D.Vaišnienė (3)

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektui, kuriuo numatoma patvirtinti naują Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėtį. Už Seimo nutarimo projektą balsavo visi 55 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariais siūloma paskirti: Skaityti toliau

D.Grybauskaitė: Visi esame atsakingi už unikalios mūsų kalbos išsaugojimą (0)

lrp.lt nuotr.Gegužės 7 d. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos institute atidarė Maironiui skirtus skaitymus ir apžiūrėjo Vileišių rūmus bei ekspozicijas.

„Permainos ir išbandymai nesugniuždė lietuviško žodžio, tik užgrūdino ir išmokė mus dar stipriau jį saugoti bei puoselėti. Visi esame atsakingi už unikalios mūsų kalbos išsaugojimą“, – sakė šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, kalbai gyvuoti svarbios visų pastangos Skaityti toliau

Išmoktų užsienio kalbų ant pečių nenešiosi (0)

Lukas Šalaševičius

Kelių kalbų mokėjimas – langas į pasaulį. Ne veltui liaudies išmintis byloja: „ką išmoksi – ant pečių nenešiosi“. Keliomis užsienio kalbomis kalbančiam žmogui atsiveria platesnės galimybės ne tik keliauti, bet ir susipažinti su kitų šalių žmonėmis, jų kultūra. Todėl jau nuo mažens vaikai mokomi užsienio kalbų, moksleiviams organizuojami įvairūs konkursai, viktorinos ir užsienio kalbų olimpiados. Europos Sąjungos institucijos taip pat skatina moksleivius pažinti kalbų įvairovę. Kasmet Europos Sąjungos šalyse vyksta ES jaunųjų vertėjų konkursas, kuriuo moksleiviams suteikiama unikali galimybė išbandyti vertėjo plunksną ir mokykloje įgytus kalbinius įgūdžius. Skaityti toliau

Kalbininkai apie kainas … geras, brangias ir dar kitokias (0)

efoto.lt | Aušros nuotr.

Pasakymas „reguliari kaina“ netaisyklingas. Turėtų būti „įprastinė kaina“, „įprasta kaina“ (nors angl. regular cost, regular price).   Lietuvių kalboje tarptautinis žodis „reguliarus, -i“ vartojamas tik dviem reikšmėmis: 1. „tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis“, pvz.: reguliari mityba, reguliarus gydymas; 2. „organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas“, pvz.: reguliarioji kariuomenė; dar priev. – reguliariai šaukti susirinkimus“). Skaityti toliau

V.Mikutavičius. Problema ar reikalas? (1)

Nebesakome „ne mano reikalas“, sakome „ne mano problema“. Kodėl dažnai sprendžiame problemas, o ne uždavinius, iškilusius klausimus, esamus reikalus? Nuolatos sprendžiame problemas, kai reikia įveikti kliūtis, nuosmukį, nepasisekimus, mažinti vargus, rūpesčius, išvengti nelaimių, neaiškumo. Tas tarptautinis žodis „problema“ dažnai nepraleidžia gražių, taiklių lietuviškų žodžių. Pasitaiko, kad per pusvalandinę televizijos ar radijo laidą žodis problema pavartojamas 10-15 kartų. Kartais tos problemos atrodo juokingai ir neaiškiai. „Pagijo nuo stuburo problemų“,– sako gydytoja. Galbūt užrašykime ant durų – stuburo problemų kabinetas. Klausimas, susijęs su vandens problema. Skaityti toliau

Raudondvaryje vyks respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso baigiamoji šventė (1)

Lietuvos tarmės | Alkas.lt montažas

Balandžio mėn. 14 d., 14 val. Raudondvario kultūros centre (Instituto 1 a., Kauno r.) dvylikos geriausių kūrinių autoriai bus pakviesti dalyvauti baigiamajame V tarmiškos kūrybos konkurso renginyje. Jame bus paskelbti nugalėtojai, įteikti organizatorių diplomai bei rėmėjų įsteigti prizai.

Jau penktą tarmiškos kūrybos konkursą rengia Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Etninės kultūros draugijos Tarmiškos kūrybos grupės Rytų aukštaičių sambūris, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Raudondvario kultūros centras (Kauno r.) ir kūrėjų klubas „Žaliažolė“. Skaityti toliau

V.Galindas. Kalbos pamoka su istoriniais intarpais (9)

Auskaras | nuotr. I.Gečaitės efoto.lt

Atgimimo pradžioje, kai tik tapome laisvi, ėmėme žiūrėti amerikietišką krepšinį, o modernūs sporto komentatoriai vis kalbėjo: „plejofai“, bet vėliau nustojo. Matyt, dėl garso „f“ nebuvimo lietuvių kalboje pavirto į „plejopai“, bet posovietinei žiūrovų ausiai antroji „p“ galėjo virsti garsu „b“, o tai labai nemandagu iš televizoriaus ekranų girdėti naujadarą su rusišku žodžiu. Iš viso tie komentatoriai yra originalūs: kai tik šneka apie amerikietišką krepšinį vis kartoja žodį „nebijai“, tik kažkodėl sukeičia garsus „n“ su „e“, sakydami „enbijai“.

Arba visai neseniai seimūnų kalboje gimęs naujadaras „atkatas“. Visi klauso, jaunimas nesupranta, o kalbininkai tyli, Skaityti toliau

2013 Tarmių metais kalbėsime penkiolika patarmių ir šimtu šnektų (7)

Alkas.lt montažasSiekiant stiprinti tautos vienybę, pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą 2013-ieji metai buvo paskelbti Tarmių metais.

Mūsų gimtoji kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – labai svarbi tautos kultūros paveldo dalis, kurį Lietuva turi atskleisti pasauliui ir Europos Sąjungos daugiakultūrei visuomenei. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 buvo patvirtinusi „Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programą“. Skaityti toliau

2013 metai paskelbti tarmių metais (6)

Kovo 27 d.  Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, priėmė nutarimą 2013-uosius paskelbti Tarmių metais.

Priimto nutarimo aiškinamojoje dalyje pažymima, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, nes vyrauja neigiama visuomenės nuostata tarmių atžvilgiu, o valstybė dar per mažai skiria dėmesio šiai padėčiai pagerinti.

„Iki šiol Lietuva galėjo pasigirti ypač turtingu tarmių palikimu, nes nė vienoje kitoje Europos valstybėje tokioje mažoje teritorijoje nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmių“, Skaityti toliau

M. Mažvydo Katekizmo eksponavimas tampa gražia tradicija (0)

Vilniaus universiteto biblioteka tęsia tradiciją ir ketvirtus metus iš eilės kviečia visus, norinčius pamatyti pirmąją spausdintą lietuvišką knygą – M. Mažvydo Katekizmo originalą – VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje. M. Mažvydo Katekizmo originalas bus eksponuojamas kovo 30 dieną nuo 9 iki 17 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3).

Šių metų renginys skirtas ne tik paminėti Vilniaus universiteto įkūrimo datą balandžio 1-ąją, bet ir UNESCO programos Pasaulio atmintis 20-metį. Skaityti toliau

Išrinkti „Rašom! 2012“ nugalėtojai (0)

Konkurso nugalėtojai. Organizatorių nuotr.

Kovo 7 dieną Lietuvių kalbos institute paaiškėjo kas Lietuvoje rašo dailiausiai. Pirmasis etapas vyko nuo 2011 metų gruodžio 1 dienos iki 2012 metų vasario 10 dienos nuotoliniu būdu. Rungtyniaujama buvo 3 amžiaus grupėse: 3–6  klasių  moksleiviai,  7–12  klasių  moksleiviai  ir suaugusieji. Iš kiekvienos grupės į finalą atrinkta po 10 gražiausiai rašančiųjų, kurie šiandien (kovo 7d.) rungėsi dėl nugalėtojų titulo.

Jauniausiųjų grupėje dailiausiai rašančia pripažinta Marijampolės mokyklos-darželio „Žiburėlis“ auklėtinė Viktorija Batvinaitė, Skaityti toliau

Įvyks Algirdo Juliaus Greimo atminimui skirta konferencija Paryžiuje (0)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Vasario 27 d. Paryžiuje, Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (Ecole des hautes études en sciences sociales) rengiama tarptautinė konferencija Algirdo Juliaus Greimo dvidešimtosioms mirties metinėms paminėti.

Konferencijoje dalyvaus A.J.Greimo bičiuliai, bendraminčiai ir mokiniai, pagerbdami jo atminimą, pasidalins asmeniniais prisiminimas apie mokslininką bei aptars naujausius semiotinių mokslų tyrinėjimus tarptautiniame kontekste. Skaityti toliau

Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojų apdovanojimai (0)

Valstybinė kalbos inspekcija ketvirtą kartą rengia Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. Šių metų laureatai – uždarosios akcinės bendrovės „Burbulai“ (Vilnius), „Dangiški migdolai“ (Vilnius), „Džiuga“ (Mažeikių r.), „Laimės pasaga“ (Vilniaus r.), „Magiškos rankos“ (Druskininkai), „Puošeiva“ (Klaipėda), „Pabalnotas vėjas“ (Kaišiadorių r.), „Tikslus taškas“ (Vilnius), „Skanulis“ (Vilnius), „Vaikystės sodas“ Skaityti toliau

Netekome kalbininko prof. Vytauto Vitkausko (2)

V.Vitkauskas

Būdamas 76 metų naktį iš penktadienio į šeštadienį mirė kalbininkas Vytautas Vitkauskas. Pastaruoju metu jis sunkiai sirgo.

V. Vitkauskas gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose. Nuo 1958 m., po Vilniaus universiteto baigimo, karjerą pradėjo Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar – Lietuvių kalbos) instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1963 m. – to paties instituto Žodynų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis. Skaityti toliau

Karaliaučiaus studentams – Lietuviškas filmas (3)

Sausio 18 d. Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Karaliaučiuje (Kaliningrade) įvyko susitikimas su lietuvių kalbos besimokančiais „Rytų Europos lingvistinio centro“ studentais, kuriems pristatytas režisieriaus Igno Miškinio kino filmas „Artimos šviesos“.

Generalinis konsulas Vaclavas Stankevičius, kreipdamasis į studentus ir jų dėstytojus, akcentavo kaimyninių šalių kultūros pažinimo ir kalbų mokėjimo svarbą, kultūros atašė Romanas Senapėdis supažindino susirinkusius su filmo režisieriaus I. Miškinio kūryba ir biografijos faktais bei trumpai pristatė filmo siužetą. Skaityti toliau

Skelbiamas konkursas kurti savo žodyną (1)

Lietuvos kultūros sostinė Anykščiai kartu su Lietuvių kalbos institutu skelbia nacionalinį konkursą „Mano žodynas“ ir visus kviečia kurti savo žodyną. Konkursas skirtas pirmojo lietuvių kalbos žodyno sudarytojui Konstantinui Sirvydui, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

„Kas savo kalbą niekina – svetimos neišmoks“, byloja lietuvių liaudies patarlė. Skaityti toliau

Parduotuvė, išparduotuvė, krautuvė, prekybos centras – kuo skiriasi? (0)

Lietuvos Respublikos terminų banke rašoma, kad parduotuvė prekybos įmonė, kuri savo vardu ir rizika perka prekes, kad jas parduotų. Gali būti drabužių, maisto, universalinė ir kitos parduotuvės. Štai alkoholinių gėrimų parduotuvė parduotuvė, kurios prekių asortimentą sudaro tik alkoholiniai gėrimai arba alkoholiniai gėrimai ir gretutinės prekės (sultys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, butelių atkimšimo ir užkimšimo įrankiai, butelių pakuotės, taurės, stiklinės, tabako gaminiai, degtukai ir žiebtuvėliai). Skaityti toliau

Lenkija raginama labiau rūpintis lietuvių kalba (0)

Petras Maksimavičius

Baigiantis 2011 metams Europos Tarybos (ET) ekspertai paskelbė pirmąjį įvertinimą, kaip Lenkija vykdo Europos regionų arba tautinių mažumų kalbų chartiją. ET Ekspertų komitetas praėjusių metų pradžioje tikrino Lenkijos įstatyminę bazę, bet taip pat tai, kaip praktikoje užtikrinama tautinių mažumų kalbų apsauga. Susitiko ne tik su valstybės pareigūnais, bet ir tautinių mažumų atstovais, tarp kitko, lietuviais. Regionų arba tautinių mažumų kalbų chartiją Lenkija pasirašė 2003 metais, o 2009 m. vasario 12 d. dokumentas buvo ratifikuotas. Birželio 1 dieną Lenkijos įsipareigojimai pradėjo oficialiai galioti.

Regionų arba tautinių mažumų kalbos yra neatskiriama unikalaus Europos kultūros paveldo dalis. Skaityti toliau

Nikolajus Kazanskis ir Vanda Kazanskienė – tai ir Lietuvai svarbūs vardai (2)

Prof. G.Blažienė, prof. N.Kazanskis, doc. V.Kazanskienė

Rugsėjo 14–16 d. LR Seime vyko garsiam rusų mokslininkui, baltų ir slavų kalbų bei senosios kultūros tyrinėtojui Vladimirui Toporovui (1928–2005) skirta konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“. Konferencijoje dalyvavo ir vienas žymiausių Rusijos klasikinės filologijos autoritetų, žymus filologas prof. akad. Nikolajus Kazanskis iš Sankt Peterburgo. Profesorius perskaitė pranešimą „Kaip įveikti lingvistinės rekonstrukcijos apribojimus (V. Toporovo patirtis)“, vadovavo konferencijos vakariniam posėdžiui, dalyvavo diskusijose, bet dėl didelio užimtumo dar tą patį vakarą turėjo išvykti atgal į Sankt Peterburgą. Išsamų pokalbį apie Vladimirą Toporovą teks atidėti kitam palankesniam kartui. Skaityti toliau

Ar mokame gražiai padėkoti ir paprašyti? (4)

Ne „didelis ačiū“, ne „ačiū labai“, o „labai ačiū“, „nuoširdžiai dėkoju“, „esu nepaprastai dėkingas“. Prieš porą metų išrinkome gražiausią lietuvišką žodį ačiū. Tačiau dažnai per televiziją, radiją, o dar dažniau gatvėje girdime, kaip reiškiama didelė padėka: Didelis ačiū Jums už nuostabią šventę; Ačiū labai, kad taip gausiai susirinkote šį vakarą; Sakome nuoširdų ačiū už suteiktą pagalbą. Skaityti toliau

Žaisk ir laimėk pakvietimą aplankyti Lietuvos liaudies buities muziejų (0)

Liaudies buities muziejus

Lietuvos liaudies buities muziejaus muziejininkai sukūrė tokį žaidimą „Žaisk ir laimėk“. Atsipalaidavimui, skirkite keletą minučių ir skambant nuotaikingai lietuviškai muzikai pažaiskite – pasitikrinkite savo žinias ir laimėkite pakvietimą aplankyti muziejų. Sėkmės žaidime.
Skaityti toliau

Lituanistikos plėtros komisijos posėdyje aptarta galimybė steigti Baltistikos centrą (6)

A.Kubilius | A.Kubiliaus blogo nuotr.Spalio 3 d. vyko  Lituanistikos plėtros komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Šiame posėdyje buvo svarstomi trys pagrindiniai klausimai: ilgalaikių lituanistinių projektų finansavimas, studentų pritraukimas į lituanistikos studijų programas bei Baltistikos centro įsteigimo poreikis.

Posėdyje atkreiptas dėmesys į būtinybę pailginti lituanistinių projektų finansavimo trukmę. Skaityti toliau

Europoje kalbama 400 kalbų. Kiek mokate jūs? (5)

Rugsėjo 26 d. Europos Sąjungoje švenčiama kaip Europos kalbų diena. Ši diena skirta Europos Sąjungos kalboms pirmą švenčiama nuo 2001 m.

Visame pasaulyje kalbama net 7 000 kalbų. Europoje kalbama maždaug 400 kalbų; į šį skaičių įeina imigrantų bendruomenių, regioninės ir gestų kalbos. Europos Sąjungoje, turinčioje 500 mln. gyventojų, 23 kalbos yra laikomos oficialiosiomis, tačiau joje kalbama dar 60 regioninių ir etninių mažumų kalbų, Skaityti toliau

V.Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų (34)

Vitas Labutis

Savo nuomonę dėl kalbos normų kriterijų, ko nors taisymo, ypač dėl atskirų kalbos faktų normiškumo, gali turėti kiekvienas jos vartotojas. Tačiau nuomonė nuomonei nelygu. Vertingesnė argumentuota nuomonė, o ne emocijų protrūkiai. Jau ima pasigirsti balsų, kad iš viso reikia liautis lietuvių kalbą norminti, ją prižiūrėti. Ypač kelia nerimą skelbiamos mintys apie pačios lietuvių kalbos neįgalumą, skurdumą, negebėjimą derintis prie globalizacijos, naujų technologijų ir kitų staigių šių dienų gyvenimo pokyčių. Deja, tokių lietuvių kalbos menkintojų chore jau girdisi savo nihilistinį požiūrį  deklaruojančių vadinamųjų moderniųjų intelektualų balsų. Jiems toną duoda keletas kalbininkų. Skaityti toliau

Vilniaus universitete kinai mokosi lietuvių kalbos (0)

Pekino užsienio studijų ir Kinijos Liaoningo universitetų studentai atvyko į Vilniaus universiteto (VU) rengiamą vasaros mokyklą. Trylika studentų iš Kinijos dvi savaites mokysis lietuvių kalbos bei geriau susipažins su Lietuvos kultūra ir istorija: dalyvaus lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos paskaitose, lankysis muziejuose ir įžymiose Lietuvos vietose.

Dvi savaites truksiančioje Vilniaus universiteto organizuojamoje vasaros stovykloje kinų studentai mokosi ne tik skaičiuoti, bet ir skaityti bei rašyti. Jaunuoliai atvyko taip pat norėdami patirti, ką reiškia gyventi Rytų Europoje. Kai kurie iš jų ir ateitį sieja su mūsų šalimi. Skaityti toliau

Lietuvių raštingumas gerokai suprastėjęs (0)

Žmonės nebemoka taisyklingai reikšti minčių nei raštu, nei žodžiu, tvirtina lietuvių kalbos specialistai. „Manau, galima konstatuoti – Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė. Ji taip pat pastebi, kad dalis vaikų neberašo nosinių raidžių. Tokioms mintims antrina mokytoja iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos sakydama, kad turime informuotus naujos kartos beraščius.

Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės, galima išskirti dvi suprastėjusio raštingumo problemos puses. „Turbūt turėtume kalbėti ne tik apie raštingumą, ne tik apie kalbos vaizdingumą, taisyklingumą, bet ir apie jaunų žmonių nemokėjimą išreikšti savo mintis“, – mano J. Zabarskaitė. Skaityti toliau

Kviečia kalbotyros vasaros mokykla ir muzikos festivalis (0)

Liepos 31 – rugpjūčio 7 dienomis Rokiškio rajone, Kamajų seniūnijos Salų dvare, jau aštuntą kartą vyks tarptautinė kalbotyros vasaros mokykla „Academia Grammaticorum Salensis Octava“.

Šiemet mokykloje dalyvaus kaip niekad daug kalbininkų iš Lietuvos ir užsienio (Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos, Norvegijos). Tai liudija ne tik nuolat augantį mokyklos populiarumą, bet ir jos veiklos reikšmingumą. Mokyklos tikslai – supažindini su svarbiausiomis pasaulinės lingvistikos tyrimų temomis, naujausiais pasiekimais, skatinti Lietuvos ir užsienio kalbininkų profesinį bendravimą ir bendradarbiavimą, Skaityti toliau

Klaipėdos universitete – užsieniečiai mokysis kalbėti lietuviškai (0)

Jūratė Derukaitė, www.alkas.lt

Klaipėdos universitetas2011 m. liepos 22 – rugpjūčio 19 dienomis Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete vėl šurmuliuos gausus būrys užsieniečių: jau dešimtą kartą vyks lietuvių kalbos vasaros kursai kitakalbiams. Tai intensyvus kursas; kalbos mokymas glaudžiai susietas su plačia kultūrine, pažintine ir pramogine programa.

Lietuvių kalbos mokysis daugiau kaip pusšimtis – 53 – vasaros mokyklos dalyviai iš 17 šalių: dauguma atvyksta iš įvairių Europos šalių, tačiau turėsime kursantų ir iš kitų kraštų: iš Uzbekistano, Korėjos, JAV, Meksikos. Skaityti toliau

G.Iešmantas. Integruojamės (7)

Gintautas Iešmantas, www.aidas.lt

Gintautas Iešmantas

Kuo toliau, tuo gražiau. Lig šiolei Valstybinės kalbos komisija (VKK) karštai gynė užsieniečių pavardžių autentišką rašybą. Ir diegė ją, kur tik galėjo – su pavydėtinu atkaklumu. Dabar to negana. VKK jau kuris laikas stoja ir už originalų Lietuvos piliečių pavardžių rašymą dokumentuose, o tai reiškia – ir visur kitur. Komisijos nariams padedant, Teisingumo ministerijos tuo reikalu parengtas įstatymo projektas, Vyriausybės vadovo A. Kubiliaus pateiktas Seimui svarstyti, buvo ryžtingai atmestas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad premjeras tą žingsnį padarė, norėdamas įsiteikti Lenkijos prezidentui, turėjusiam apsilankyti Lietuvoje. Skaityti toliau