Kalba

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“. Skaityti toliau

V. Šilas. Kalba Karaliaučiaus krašto žemės vardai (12)

Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į  žemėlapius įrašyti  vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai.

Vokietijoje į valdžią atėjusiems nacionalsocialistams (kitaip,  naciams) labai nepatiko, kad Karaliaučiaus krašto vardai rodo vokiečius čia esant ateiviais ir jie griebėsi falsifikacijų. Skaityti toliau

Egipte lituanistinė mokyklėlė „Jūros arkliukai“ pradėjo naujus mokslo metus (0)

Egipte lituanistinė mokyklėlė „Jūros arkliukai“ pradėjo naujus mokslo metus | urm.lt nuotr.

Spalio 5 dieną, Hurgados (Egiptas) lituanistinė mokyklėlė „Jūros arkliukai“ pradėjo naujus mokslo metus. Naująjį sezoną mokyklėlė pasitinka reaguodama į pokyčius didžiausioje lietuvių bendruomenėje Egipte: stengiamasi orientuotis į besikeičiantį vaikų skaičių, jų poreikius pagal amžių bei pritraukti naujus mokytojus iš bendruomenės narių tarpo.

Mokyklėlė jau gali pereiti į naują kokybinį lygmenį, nes turi pastovias patalpas ir yra sukaupusi pakankamą mokomąją metodinę bazę – viso to labai trūkdavo ankstesniais Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimą dėl baltistikos mokslų prioritetizavimo (audio) (10)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Spalio 3 d. besirūpinanti lietuvių kalba asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą dėl baltistikos mokslų srities padėties Lietuvos mokslo politikoje.

Pareiškime rašoma, kad įvykus esminiams pasikeitimams Lietuvos Mokslo Taryboje, buvo tikėtasi, kad  lituanistikai ir baltistikai pagaliau bus suteiktas nacionalinis prioritetas. Rašte konstatuojama, kad lituanistika ir baltistika vėl palikta šalikelėje.

Pareiškime teigiama: „Lietuvos akademinės institucijos net ir sovietiniais metais Skaityti toliau

I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video) (2)

Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Dabar, kai globalizmas (dažniausiai suvokiamas kaip kosmopolitizmas, nutautėjimas) mūsų viešojoje erdvėje tampa doktrina, o lietuvių kalbos vartojimui jau keliama alternatyva – vis plačiau plečiasi anglų kalbos vartojimas, verta suvokti, kad artėjame prie kryžkelės ir prisiminti mūsų istoriją. Ypač tuos, kurie prieš daugelį šimtmečių ėmėsi savo darbu palaikyti iškeltą XVI a. gimtųjų kalbų vertės idėją ir ją pritaikyti Lietuvos gyvenime. O juk senojoje Lietuvos valstybėje nebuvo tradicijos raštui vartoti lietuvių kalbą. Kalba gyveno ir plėtojosi sakytinės kalbos pavidalu, bet visoje Skaityti toliau

VDU mokslininkai vysto DI technologijų sprendimus lietuvių kalbai (2)

VDU Informatikos fakulteto Intelektinių sistemų laboratorijos vadovo doc. dr. Dariaus Amilevičiaus | VDU nuotr.

2018-aisiais Lietuva tapo viena pirmųjų ES narių, kuri ėmėsi oficialiai skatinti ir vystyti dirbtinio intelekto (DI) technologijas – parengė nacionalinę DI strategiją.

Tačiau be lietuvių kalbos supratimo šių inovacijų nebus galima panaudoti svarbiausiose srityse – todėl valstybės užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai ėmėsi kurti ir modernizuoti kalbos technologijomis paremtus sprendimus. Naujovės – ne tik pažangios, atveriančios naujas galimybes verslui, valstybei, mokslui ir visuomenei, bet ir atviros tolesniam tobulinimui. Skaityti toliau

S. Lanza: Kuo labiau gėriesi savo kalba, tuo labiau nori atsikratyti svetimų žodžių savoje kalboje (37)

Filologijos mokslų daktaras Vytauto Didžiojo universiteto docentas Stefanas M. Lanza (Stefano M. Lanza) | Asmeninė nuotr.

Ekspertų teigimu, kalbos yra tarsi gyvi kūnai, kurie nuolat keičiasi ir prisitaiko prie juos supančios aplinkos. Tam įtaką daro įvairūs skoliniai, žargonas, tačiau būdų, kaip atskleisti ir išsaugoti kiekvienos kalbos grožį ir lobyną, yra nemažai. Minint Europos kalbų dieną, Lietuvoje žinomi šios srities specialistai dalijasi įžvalgomis, kodėl reikia mokytis užsienio kalbų, ir kaip atrasti tiek jų, tiek savosios kalbos grožį.

Jau 20 metų Kaune gyvenantis ir didžiąją dalį lietuvių kalbos plonybių įvaldęs Skaityti toliau

Seime – mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seime – mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 10 val. Seime (Seimo III rūmai) vyks Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, skirta Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms ir Alfonso Nykos-Niliūno (Alfonso Čipkaus) 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Mokytojų konferencijos tikslas – įprasminti Pasaulio lietuvių metus, aptarti tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjo, lietuvių prozos klasiko, kritiko ir literatūros istoriko Juozo Tumo-Vaižganto, išeivijos lietuvių poeto, vertėjo, literatūros Skaityti toliau

Baltų vienybė: reali ar mitinė? (29)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.

– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?

Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius. Skaityti toliau

Prancūzas Vilniuje parašė ir apsigynė disertaciją lietuviškai (0)

Arno Parentas (Arnaud Parent) | Asmeninė nuotr.

Gimęs Prancūzijoje, apkeliavęs pusę pasaulio, baigęs teisės magistro studijas Belgijoje, atlikęs praktiką Dubline advokatų kontoroje, Arno Parentas (Arnaud Parent) galiausiai nusprendė, kad teisė ne jam. Prieš penkiolika metų jis atsikraustė gyventi į Vilnių. Išmoko lietuvių kalbą, dėsto prancūzų kalbą ir apie dešimtmetį rašė disertaciją „Prancūzai abiejų tautų Respublikos pertvarkyme Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu – 1764-1995“, kurią pernai lietuvių kalba apsigynė Vilniaus universitete ir Lietuvos istorijos institute. Šiuo metu Arno dėsto prancūzų kalbą Skaityti toliau

Protestuodamas prieš udmurtų rusifikaciją susidegino filosofijos mokslų daktaras Albertas Razinas (video) (30)

Albertas Razinas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rugsėjo 10 d., antradienį, apie 10 val. ryto vietos laiku, Rusijos sudėtyje esančios Udmurtijos sostinėje Ižkare (rus. Iževskas, Ижевск), prie Udmurtijos valstybinės tarybos pastato, prieš pat tarybos sesijos pradžią, dalyvaudamas pikete susidegino nusipelnęs Udmurtijos veikėjas, buvęs Udmurtijos universiteto docentas ir Žmogaus instituto direktorius, filosofijos mokslų daktaras Albertas Razinas.

Apie tai pagal liudytojų žinias pranešė Udmurtijos naujienų portalas izhlife.ru. Prieš susidegindamas jis laikė 2 transparantus kuriuose buvo parašyta: „Ar aš turiu Skaityti toliau

Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida? (4)

Rugsėjo 16 d., 13.30 val., Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.

Jau papročiu tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojamos lietuvių kalbos taisyklės, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Skaityti toliau

Rusijos lietuvė: Lietuviai žino, kad turi turtingą paveldą – ir laisvę, kurią reikia ginti (1)

Diana Žukauskaitė | VDU nuotr.

„Man patinka Lietuva – čia žmonės labai gražiai sugyvena su gamta, gyvenimas ramesnis: ne lėtas, bet pamatuotas, darnus. Jaučiasi, kad lietuviai labai saugo savo papročius ir kultūrą, jie žino, kad turi turtingą paveldą – ir laisvę, kurią reikia ginti“, – susižavėjimo Lietuva neslepia Diana Žukauskaitė, 24 metų lietuvių kilmės studentė iš Rusijos, šiemet sudalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengemuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose.

Mergina pasakoja, jog pirmą kartą Lietuvoje ji apsilankė dar vaikystėje, būdama trejų Skaityti toliau

G. Blažienė: Mėgstu avantiūrą moksle (0)

Grasilda Blažienė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta akademikės prof. Dr. Grasildos Blažienės jubiliejui skirta mokslo ir veiklos darbų paroda „Prarastos kalbos beieškant“. Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 4 d.

Šiais metais akademikė prof. dr. Grasilda Blažienė švenčia jubiliejų. Tai proga apmąstyti kalbininkės nuveiktus darbus. Pokalbyje su mokslininke pasiteiravome apie kalbininkės kelią, akademinius Skaityti toliau

Jungtinėje Karalystėje užaugęs lietuvis: Lietuvių kalba padeda užmegzti ryšius ir užsienyje (1)

Lietuvių kalba | kalba.ktu.lt nuotr.

Dvidešimt vienerių Tomas visą gyvenimą praleido Jungtinėje Karalystėje. Jo mama – lietuvė, o tėtis – britas. Nors lietuviškai Tomas buvo mokomas nuo mažens, tačiau norėdamas geriau įsilieti į lietuvių bendruomenę ir galvodamas apie ateities galimybes, suprato, kad šios kalbos žinios stipriai šlubuoja.

„Lietuvių kalbą naudojau tik buityje, todėl norėjau išmokti ne tik taisyklingiau kalbėti, bet ir rašyti, suprasti taisykles ir lietuvių kalbos dėsnius“, – pasakoja Tomas, kuris jau trečią vasarą iš eilės nemažai laiko praleidžia lietuvių kalbos kursuose Vilniaus universitete. Skaityti toliau

Kviečia kalbininkei G. Blažienei skirta paroda „Prarastos kalbos beieškant“ (0)

Filologė akademikė Grasilda Blažienė | V. Valuckienės nuotr.

Rugpjūčio 19 – rugsėjo 4 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje veikia LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto parengta filologei akademikei Grasildai Blažienei skirta jubiliejinė paroda „Prarastos kalbos beieškant“.

Parodos pristatymas vyks 2019 m. rugsėjo 3 d., antradienį, 15 val.

Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi prof. dr. Grasildos Blažienės mokslo darbai: moksliniai straipsniai, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Už Atlanto „Vaivos juosta“ šviečia (0)

„Vaivos juosta“ mokyklėlė Čikagoje | V. Švenčionytės - Šol nuotr.

Su Vaiva Švenčionyte – Šol (Scholle) sėdime vienoje iš Vilniaus gatvėje įsikūrusių kavinių, prieš kadaise čia buvusius jos vaikystės namus. Vaiva mane pataiso, čia prabėgo ne tik vaikystė, bet ir jaunystė. Vėliau pirmo aukšto gyventojus iškėlė, atsidarė suvenyrų parduotuvėlės, knygynas, kavinės…

„Ar dar skauda?“ – klausiu savo pašnekovės, su kuria esu pažįstama daugiau nei 30 metų. „Jau nebe, – atsako Vaiva, – liko tik  šviesūs prisiminimai. Kiekvieną kartą, grįžusi iš Amerikos, praeinu šia gatve, sutinku daugybę pažįstamų. Jau 19 metų gyvenu už Atlanto, Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Žydauka, žydelka – o kaip kitaip lietuviškai dar vadindavo? (60)

Pixabay.com nuotr.

Maniau, kad tikriausiai tik aš viena pagalvojau, kad sinagogos uždarymas Vilniuje – tai provokacija, kliaučių ieškojimas. Dar sovietmečiu išmokau tokius dalykus vertinti įtariai. Bet kai Faina Kukliansky užsipuolė Vytautą Landsbergį neva užgauliai pavartojus žodį žydelka (jis eilėraštyje parašė, kad Dievo Motina buvusi žydelka), jau ėmiau abejoti, ar tikrai ta Kuklianski nuoširdi ir tokia jau teisuolė. Kad nėra kukli, tai aišku – prilyginti save Dievo Motinai! O dėl teisumo – mokiausi klase aukščiau toje pačioje mokykloje su ja ir tikrai žinau, kad nebuvo tų patyčių, apie kokias ji dabar (beje, tik dabar) pradėjo pasakoti. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kontraversiškos Evelinos Dobrovolskos mintys (25)

Evelina Dobrovolska | Alkas.lt ekrano nuotr.

Visi pripažins, kad buvusios įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos praktiškai neliko. Kaip ir tarp lietuvių ir lenkų Lietuvoje. Vis dėlto retkarčiais Lietuvos žiniasklaidoje, o Lenkijos nacionalistinėje gana dažnai pasirodo straipsnių/interviu neadekvačiai vertinančių lenkų mažumos padėtį Lietuvoje ir todėl įtampą tarp mūsų tautų vis dar keliančią.

Stebėtina, bet žinoma Lietuvos lenkų veikėja, Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska, pristatyta Skaityti toliau

Linkuvoje paminėti vietovardžių metai (0)

Paminklas išnykusiems Linkuvos apylinkių kaimams | Pakruojis.lt, R. Pupinytės nuotr.

Lygumom keliavus, kalnan palypėjus,
Gimė nuostabioji mūsų Linkuva.
Negresia pavojus Mūšai išsiliejus
Šimtmečius stovėjus ji tvirta, gyva.
Birutė Stasiūnaitė

Kai Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vietovardžių metais, buvo pabrėžiamas vienas iš pagrindinių tikslų: „visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų Skaityti toliau

Gimtasis žodis – pasaulio lietuvių bendruomenėms (video) (0)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Tęsiant gražų paprotį, jau antrą kartą į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja lietuvių autorių grožinės literatūros kūriniai, skirti vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Tikimasi, kad ši Lietuvos dovana paskatins svetur gyvenančius mūsų tautiečių vaikus bei jaunimą dar intensyviau domėtis lietuvių kalba ir skaitant lietuvių autorių knygas stiprinti ryšį su Tėvyne.

Šios knygos yra pernai inicijuotos akcijos „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirtos išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams, tęsinys. Šiais metais iniciatyvai įgyvendinti iš viso buvo nupirkta 1 280 knygų. Skaityti toliau

K. Garšva. Ar Lenkija atsisakys nepagrįstų pretenzijų Lietuvai? (28)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Minime šimtmetį, kai Lenkija pradėjo rytų Lietuvos okupacijas. Dabar daugelis spėlioja, ką Varšuvoje darys penktasis Lietuvos prezidentas: ar paminės nepasiteisinusios Liublino unijos sukaktį ir gaus Lenkijos apdovanojimą (kaip V. Pranckietis), ar atsiprašys už nepakankamą paklusnumą Lenkijai (kaip anksčiau – užsienio reikalų ministras), ar pažadės pažeisti Lietuvos Konstituciją (kaip anksčiau – vienas prezidentas)?

„Lietuvos aidas“ (Nr. 25, p.5) pastebėjo, kad užmojis rinktis Varšuvą kaip pirmąjį Skaityti toliau

Nauja lituanistinio švietimo programa padės geriau pasiruošti grįžimui į Lietuvą (0)

Nauja lituanistinio švietimo programa padės geriau pasiruošti grįžimui į Lietuvą | A. Žuko nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino Lituanistinio švietimo integruotą programą, kuria galės naudotis užsienyje esančios lituanistinės mokyklos. Programa ypač naudinga tiems, kurie žada grįžti į Lietuvą, kadangi padės geriau pasiruošti integruotis į lietuvišką švietimo sistemą.

Programa skirta ugdyti vaikus nuo dvejų iki šešiolikos metų amžiaus. Programą sudaro keturios dalys pagal ugdymo pakopas: ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo dalis. Skaityti toliau

Palėpė: Lietuvos miestų vardai – Kaunas (3)

D. Rastenienės nuotr.

Mes ir vėl grįžtame prie Aleksandro Vanago knygos „Lietuvos miestų vardai“.  Šį kartą apie antrą didžiausią Lietuvos miestą Kauną. Pažiūrėkime, ką mokslininkas rašo apie Kauno vardo kilmę.

Antras pagal didumą Lietuvos miestų kartu yra ir vienas seniausių Lietuvoje. Esama nuomonės, kad pirmą kartą jį paminėjo arabų geografas al Idrisijus 1140 m. Šio keliautojo raštuose spėjamas Kauno vardas rašomas įvairiai – Qaynu, Qanys, Kabnu. Jeigu tai tiesa, tada Kauno vardas Skaityti toliau

Kaune bus atidaryta paroda „Kroatų glagolica“ (0)

Kroatų glagolica | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Birželio 27 d., 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė), vyks parodos „Kroatų glagolica“ atidarymas. Renginyje dalyvaus garbės svečias – Kroatijos ambasadorius Krešimiras Kedmenecas (Krešimir Kedmenec).

Kroatų glagolica – seniausiai žinoma slavų abėcėlė, kurią IX a. sukūrė Bizantijos vienuolis šventasis Kirilas iš Teslonikų. Jis ir jo brolis šventasis Metodijus 863 m. buvo pasiųsti skleisti krikščionybę vakarų slavų žemėse. Broliai nusprendė išversti liturgines knygas į senąją slavų kalbą, todėl Kirilas sugalvojo naują raštą  ̶  glagolicą. Kroatijoje glagolica vartota iki XIX a. pradžios. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto lituanistai kalbininkai atsiribojo nuo bendrinei kalbai primetamų nihilistinių idėjų (4)

lituanistu samburis_logoVilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkai parašė laišką valstybės vadovams, Lietuvos mokslo tarybai ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, reikšdami nepasitenkinimą dalies savo kolegų veiklos ir propaguojama „itin liberalia kalbos ideologija“.

Skelbiame pilną Pareiškimo tekstą.

Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkų

PAREIŠKIMAS Skaityti toliau

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš vizitą į Lenkiją kreipėsi į išrinktąjį Prezidentą (10)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba besirūpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą.

Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje. Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų, pateikta Seimui ir su 30 tūkst. parašų – Prezidento kanceliarijai. Skaityti toliau

Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video) (0)

Įvyko vieša diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ | V. Jocio nuotr.

Birželio 12 d., VU bibliotekos Baltojoje salėje, įvyko vieša diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ Ją surengė VĮ „GIS-Centras“ kartu su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM bei Vilniaus universiteto biblioteka. Šia diskusija siekta sutelkti vietovardžių duomenų teikėjus, derinančias institucijas ir duomenų naudotojus. Taip pat siekta skatinti dalintis vietovardžių duomenimis, atverti juos, plačiau naudotis.

Buvo perskaitytas pranešimas apie oficialų Lietuvos vietovardžių erdvinių duomenų rinkinį (VĮ „GIS-Centras“ atstovai). Skaityti toliau

T. Čelkis. Ką apie LDK pasakoja vietovardžiai (29)

Nemenčinės klebonijos žemių prie Simoniškių palivarko planas. 1767

XIX a. Vilniaus centriniame archyve dirbo latvių kilmės archyvaras Janis Spruogis. Jo paties liudijimu, apie dvidešimt metų užsirašinėjo įvairius toponimus, kuriuos aptikdavo skaitydamas XVI a. žemaičių žemės teismų knygas. Šį neįprastą jo darbą, o gal ir pomėgį vainikavo 1888 m. paskelbtas „Senosios žemaičių žemės geografinis žodynas“. Jame archyvaras vietovardžius surašė abėcėles tvarka ir pateikė tikslias jų nuorodas į teismų knygas. Vis dėlto kokia buvo šio darbo prasmė? Leidinio įvade J. Spruogis teigė, kad surinkti vietovardžiai yra vertingi moksliniu ir kultūriniu požiūriu, nes liudija Skaityti toliau

Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjus įvertintas 2019 metų Kalbos premija (1)

Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjaus direktorius Alvydas Nevulis | Džojos Gundos Barysaitės (LRS) nuotrauka

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė Kalbos premijos laureatą. Už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjui.

Renginyje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Skaityti toliau