Kalba

Iš kalbos paslapčių mokomės pažinti save (0)

Dalia Kiseliūnaitė | asmeninė nuotr.

Pokalbis su Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesore Dalia Kiseliūnaite.

 ‒ Jau daug metų esate Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė. Dėstote kalbotyros įvadą, morfologiją ir žodžių darybą, latvių kalbą ir kultūrą, lyginamąją baltų kalbų gramatiką. O kaip išsirutuliojo Jūsų interesų kryptys: baltų kalbos, geolingvistika, onomastika ir dabar labai populiari sociolingvistika? Kuri Jums yra artimiausia ir kodėl?

 ‒ Klaipėdos universitete dirbu nuo studijų baigimo. Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (12)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

V. Astas. Ko norėčiau paklausti kandidato į prezidentus (10)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Šiomis dienomis kandidatai į prezidentus dalyvauja įvairiausiuose debatuose, susitikimuose, atsakinėja į klausimus, pateikia savo nuostatą ir savo matymą. Deja, dažnai tie klausimai ir tos pokalbių temos yra tik apie ekonomiką, socialinę atskirtį ir panašius dalykus, tarsi prezidentas būtų tas stebukladarys, kuris turi stebuklingą lazdelę ir gali viens du pagerinti mūsų gerovę, padidinti BVP ir daugiau duoti vargšams. Svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų nemažai priklauso nuo prezidento, kažkodėl lieka nepaminėti. O būtų labai svarbu prieš pasirenkant už ką balsuoti, žinoti kandidato nuomonę Skaityti toliau

Balstogėje atnaujinta Lenkijos lietuvių draugijos skyriaus veikla (1)

Lenkijos lietuvių draugijos Balstogės skyriaus valdyba | punskas.pl nuotr.

Š. m. balandžio 12 d. Balstogėje įvyko mieste gyvenančių lietuvių susitikimas, kurio metu atnaujinta Lenkijos lietuvių draugijos Balstogės skyriaus veikla.

1957 metais įkurta Lietuvių visuomeninė kultūros draugija, kuri vėliau, 1992 m. (besikeičiant santvarkai) pervadinta Lenkijos lietuvių draugija. Įvairiais draugijos veiklos laikotarpiais organizacijos skyriai veikė įvairiuose Lenkijos miestuose, tame tarpe ir Balstogėje. Pagal išlikusius šaltinius LLD skyrius Balstogėje įkurtas 1963 metais. Tačiau ilgainiui jo veikla nutrūko. Skaityti toliau

Vroclave vyks V Tarptautinis Lituanistų Kongresas (4)

V Tarptautinis Lituanistų Kongresas Vroclave | Alkas.lt koliažas

Gegužės 16–17 dienomis Vroclavo universitete jau penktąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuva, lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, lietuvių-lenkų ir kitų kaimynų santykiais dalyvauti šiame renginyje.
2019 metais sukanka dvi simbolinės, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybingumui reikšmingos metinės. Tai 450-tos Liublino unijos sudarymo metinės bei 15-tos Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą (ES) metinės, todėl šiuometinio Kongreso temos apims klausimus nuo Skaityti toliau

Pasaulio paukščių pavadinimai šešiakalbiame žodyne (0)

Irena ir Mečislovas Žalakevičiai | A. Umbraso nuotr.

Kad ir kokios interneto platybės būtų visagalės ir visažinės, turėti po ranka išsamų, patikimą žodyną – visada kur kas geriau ir net ramiau. Nereikia blaškytis, ieškant vieno ar kito pavadinimo ar termino. Tie, kurie domisi paukščiais, gali jaustis privilegijuoti, nes Mečislovo ir Irenos Žalakevičių sudarytas „Paukščių pavadinimų žodynas“ – neįkainojama vertybė. Jame galima rasti bemaž visų pasaulio paukščių lietuviškus pavadinimus.

Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos ornitologų akademikui habil. dr. M. Žalakevičiui mintis imtis paukščių pavadinimų žodyno rengimo gimė iš karto atkūrus Nepriklausomybę: „Žmonės pradėjo važinėti po pasaulį ir leisti knygas, Skaityti toliau

Palėpė: Lietuvos miestų vardai – Vilnius (2)

D. Rastenienės nuotr.

Mes toliau tvarkome savo palėpę ir šluostome dulkes nuo senų gerų knygų. Šį kartą pristatome dar vieną seniai išleistą Aleksandro Vanago knygą „Lietuvos miestų vardai“. Knygai 23-eji metai. Šie, 2019-ieji metai paskelbti vietovardžių metais, todėl knygą suaktualinti ypač svarbu:

Aleksandras Vanagas. Lietuvos miestų vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius (1)

Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.

2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties.

Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Skaityti toliau

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia Kalbos premijos konkursą (1)

Felicija Bortkevičienė | LCVA nuotr.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia 2019 metų Felicijos Bortkevičienės Kalbos premijos konkursą. Žodžio laisvės gynėjos, labdaros rinkimo rengėjos F. Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti premija kasmet skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Nusipelniusieji gauti premiją vertinami pagal šiuos kriterijus:

1) pastangos skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime Skaityti toliau

K. Garšva. Vietovardžių metų gairės (15)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Po 2018 06 14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019 01 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vietovardžių metų planą ir pakvietė ministerijas, savivaldybes, bibliotekas, kultūros centrus ir kitas institucijas, įstaigas jį vykdyti. Pranešta, kad kultūros, švietimo, vietovardžių įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu, sisteminimu, viešinimu, leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus priminta ir kaimų, vienkiemių Skaityti toliau

„Persų muzikos ir sutartinių gija“ (video) (0)

„Persų muzikos ir sutartinių gija“ | Rengėjų nuotr.

Kovo 7 d., Juodkrantėje, 18 val., L. Rėzos kultūros centre, seminaru „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“, prasideda persiškos muzikos žygis per Lietuvą kartu su svečiu iš Irano, dainininku grojančiu dafu (didelis vidurinių rytų būgnas) Hamidrezu Ojagiu (Hamidreza Ojaghi).

Kovo 8 d., 18 val., Klaipėdos etnokultūros centre vyks seminaras „Irano ritmai ir tradicija“. Skaityti toliau

Latvijoje vyksta lietuvių kalbos dienų renginiai (0)

lkdLatvijos lietuviai jau ketvirtą kartą dalyvauja Lietuvių kalbos dienose, skirtose lietuvių kalbos sklaidai, mokymosi motyvacijai ir kalbos prestižui didinti. 2019 metus Seimas yra paskelbęs Pasaulio lietuvių, Juozo Tumo-Vaižganto ir Vietovardžių metais, todėl renginiuose daugiausiai dėmesio skiriama šioms temoms.

Renginiai vyksta Rygoje ir Daugpilyje, organizuojama lietuvių kalbos olimpiada ir viktorina „Atidarykime kalbos kraičio skrynią”, renginys „Juozas Tumas-Vaižgantas Daugpilio realinėje gimnazijoje”, Latvijoje gyvenantys lietuviai ir lietuvių kalbą mokantys bičiuliai Skaityti toliau

Nacionalinį diktantą rašysime kovo 8 d. (0)

smm.lt nuotr.

Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 8 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.

Tradiciškai diktantą bus galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse. Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai, jie tai gali daryti savo patalpose. Užsienio lietuvių bendruomenės iš organizatorių gaus diktanto įrašą ir diktantą galės rašyti patogiu laiku – kovo 9–10 d. Skaityti toliau

Palėpė: lietuvių pavardžių susidarymas (9)

DSC00451-1200Panaršę savo palėpėje, šį kartą jaunajai kartai norime priminti labai įdomią knygą „Lietuvių pavardžių susidarymas“, kurią parašė Vitalija Maciejauskienė, o leidykla „Mokslas“ išleido 1991 metais: Maciejauskienė, Vitalija. Lietuvių pavardžių susidarymas. Vilnius: Mokslas, 1991.

Tokiai knygai parengti prireikė 20-ies metų, o ir nuo išleidimo jau praėję 27 metai. Sena knyga, bet tokios neparašomos ir neišleidžiamos kas keleri metai, tad jaunimui belieka priminti, kad bibliotekose ar tėvų namų bibliotekėlėse tokią knygą Skaityti toliau

Kultūros ministerijoje apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės (0)

Lietuvių kalba | kalba.ktu.lt nuotr.

Vasario 20 d., Kultūros ministerijoje, pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Jau vienuoliktą kartą rengtu konkursu Valstybinė kalbos inspekcija siekia įprasminti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos minėjimo paprotį.

„Tai šventė, kai susitinka kalbos grožis ir verslumas, kūrybingumas ir inovacijos, kai kalbos didybė sujungia mus visus, skirtingų sričių atstovus. Šiandien galime tuo kūrybingumu pasidžiaugti – juk tik savo savitumu esame patrauklūs pasauliui“, – sakė renginio dalyvius sveikinęs Skaityti toliau

Pristatytas knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ 2 tomas (1)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Vasario 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje buvo pristatytas knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ 2 tomas. Pristatymą surengė Vilniaus universiteto Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros centras ir Vilniaus universiteto biblioteka.

Knygos pristatymo proga A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro mokslininkai prof. Kęstutis Nastopka, prof. Arūnas Sverdiolas, dr. Jurga Katkuvienė, dr. Jūratė Levina, dr. Nijolė Keršytė įvairiais požiūriais apžvelgė 2016–2018 m. vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus ir Skaityti toliau

Paroda: „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ (0)

Paroda: „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ | LMAVB nuotr.

Iki kovo 29 d., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks mažoji trijų stendų paroda „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ (K. Būga), skirta Vietovardžių metams paminėti.

Parodoje eksponuojami Vrublevskių bibliotekos fondų dokumentai, iliustruojantys Lietuvos vietovardžių rinkimo bei tyrimo istoriją.

Vietovardžių rinkimas Skaityti toliau

Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką (4)

Herbas | lrkm.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2019-2022 m. gairių įgyvendinimo priemonių planą.

Plane numatytos priemonės, skirtos valstybinės kalbos statusui įtvirtinti ir lietuvių kalbos prestižui stiprinti. Jomis siekiama užtikrinti kalbos lankstumą ir dinamiką, stiprinti lietuvių kalbos statusą daugiakalbės Europos sąlygomis, užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse. Pasiūlytos priemonės taip pat turėtų padėti užtikrinti bendrinės kalbos modernumą, atsinaujinimą ir gausinti jos išteklius visuomenės poreikiams tenkinti. Skaityti toliau

Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus (2)

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 14 d., 15 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės.

Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėjas – dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Ir vis dėlto – žemaičių kalba ar tarmė? (11)

Doc. Dr. Juozas Pabrėža | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.

Šiaulių universiteto docentas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: „Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos Skaityti toliau

Mokslų daktaras atskleidė, kaip dėl kalbos barjerų prarandame milijonus (1)

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | Asmeninio albumo nuotr.

Vasario 1 dieną, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 92 auditorijoje (Universiteto gatvė 5, Vilnius), vyks antrasis Europos kalbų išteklių koordinavimo seminaras, kuriame bus aptariamas klausimas – kodėl svarbu praktikoje įtvirtinti kalbos lygybės idėją.

Daugeliui įprasta, kad užsienio internetinėse parduotuvėse, tarptautinių institucijų ir paslaugų svetainėse informacija pateikiama anglų ar kitomis populiariausiomis kalbomis. Tačiau sparčiai tobulėjančios kalbos technologijos ir Europos Sąjungos deklaruojamas kalbų lygybės principas Skaityti toliau

Vilniuje vyks pokalbis „Ar pasaulio lietuviui išmokti ir išsaugoti kalbą – iššūkis? (0)

Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka | Wikipedia.org nuotr.

Sausio 23 d. 18 val. Adomo Mickevičiaus bibliotekoje vyks pokalbis (diskusija) „Ar pasaulio lietuviui išmokti ir išsaugoti kalbą – iššūkis?“  

Šis pokalbis skirtas Pasaulio lietuvių metams. Pokalbyje dalyvaus – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė, lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyvis argentinietis Emanuelis Džiakoja (Emanuel Giacoia), Autralijos, Lenkijos, Singapūro lituanistinėse mokyklose dirbusi Sandra Jeglinskė, Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Bezdonių gyventojų tautinė kilmė (6)

Bezdonys | wikimedia.org nuotr.

1999 metų rugsėjo 27 dieną teko dalyvauti Bezdonių mokyklos 95 metų sukakties minėjime. Ta proga susipažinau su šios mokyklos pirmųjų mokinių (1911 m.) sąrašu, esančiu Vilniaus švietimo apygardos byloje Nr. 31677 (Lietuvos valstybės istorijos archyve, f. 567, ap. 11, b. 401). Jame surašyti 64 mokiniai, turintys 38 pavardes. Tautybė nenurodyta. Įrašyta tik kalba, kuria mokinys šneka šeimoje, ir jo tikyba.

Šeimos kalbos yra tokios: lietuvių, latvių ir žydų po vieną mokinį, gudų (baltarusių) – keturi mokiniai, rusų – aštuoni, visų kitų mokinių šeimos kalba nurodyta lenkų. Pažymėtina, kad šeimos kalba dažnu atveju kertasi su pavardės kilme. Antai vienintelis iš lietuviškai kalbančios šeimos mokinys užrašytas Устинъ Шульскiй, Skaityti toliau

L. Vyšniauskienė. Nelegalai nori keisti mūsų kalbą (21)

Migrantai | Vengrijos policijos nuotr.

Kiek yra rėksnių, garsiai trimituojančių, kad pas mus pažeidinėjama etika ir žmogaus teisės, neskaičiuosiu. Tiesiog pastebėjau, kad nemaža jų dalis kažkokių teisių ieško keistose sferose. Rėksnių nuomone, mes pažeidžiame teises ir etiką, jei nelegalius migrantus vadiname nelegalais, čigonus – čigonais, didžkukulius – cepelinais.

Dėl cepelinų teisių vadintis didžkukuliais negaliu pasakyti nieko – nežinau jų nuomonės. Tačiau kartą teisme pasiteiravus, kur vyks čigonų byla, tapau aršiai „paauklėta“. Nes, girdi, ne čigonai jie, o Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški? (video) (17)

VLKK Kalbos politikos pakomisės narė prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių asmenų pavadinimus. Prieš rinkimus politikai tuo ypač susirūpino, todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pačią pirmą naujųjų 2019 m. metų darbo dieną, sausio 3, iš ankstyvo ryto paskelbė klausymus dėl siūlymų keisti Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnius. Tiesa, dalyvavo tik du komiteto nariai, Julius Sabatauskas ir Irena Hasse, bet, tikriausiai, Skaityti toliau

Vystyti verslą užsienyje verslininkams trukdo lietuviški įmonių pavadinimai? (8)

Dr. Jono Basanavičiaus paminklas nelietuviškų įrašų apsuptyje | S. Paškevičiaus nuotr.

Sausio 3 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai, kuriuose buvo aptariami Ūkio ministerijos (ŪM) parengti Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Taip pat siūloma leisti juridinio asmens pavadinimus kurti ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai bei skaitmenų arba jų derinių.

Klausymuose dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė teigė, kad Skaityti toliau

D. Razauskas. Įmonių pavadinimai: Lietuva trukdo sėkmingam verslui? (62)

Dr. Jono Basanavičiaus paminklas | S. Paškevičiaus nuotr.

Įsivaizduokime žmogų, kuris gėdijasi savo tėvo, motinos, senelio, senelės, brolio, sesers, gėdijasi juos primenančių savo veido bruožų, gėdijasi bendros su jais pavardės. Jam atrodo, kad jie meta jam šešėlį, užverčia nereikalingą naštą, trukdo jo gyvenimo sėkmei.

Jam atrodo, kad nuslėpus savo kilmę ir šiek tiek pakeitus pavardę, gyvenimas iš esmės palengvėtų, pagerėtų, sutaurėtų. Prieš šimtą metų, pavyzdžiui, Urmanas dėl to prisidūrė lenkišką galūnę ir tapo Urmanavičiumi; dabar Urmanavičiūtė tą galūnę – nes ji jau virto lietuviška – atmetė ir tapo Urmana. Skaityti toliau

Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų (5)

smm.lt nuotr.

Tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. planuojama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui.  

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas stiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, Skaityti toliau

Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų (12)

Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų | smm.lt nuotr.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, žadama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas stiprina lietuvių kalbos mokymą Skaityti toliau

Siekiama, kad Lietuvos įmonių pavadinimai būtų rašomi ir nelietuviškais rašmenimis (video) (24)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas | lrs.lt stop kadras

Gruodžio 19 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas Ūkio ministerijos (ŪM) parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, leidžiantiems Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.

Pagal šį siūlymą Lietuvoje įmonių pavadinimus galima būtų kurti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Skaityti toliau