Kalba

A. Ažubalis ragina premjerą imtis priemonių dėl J. Narkevičiaus elgesio, nesuderinamo su pagarba Konstitucijai (1)

lenkiski-gatviu-uzrasai-2-K100

Seimo narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką Audrių Valotką, prašydamas imtis atitinkamų priemonių dėl to, kad ant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus namo Trakuose yra užkabinta dvikalbė lentelė, nes tai rodo nepagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Remiantis tuo, kad 1995 m. Lietuvos Respublikos valstybinio kalbos įstatymo 14 straipsnis pažymi, kad oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos Skaityti toliau

Seimo nariai reikalauja atšauti nevalstybinės kalbos vartojimą praplečiantį sprendimą (12)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Eugenijus Jovaiša, Aušra Papirtienė ir Stasys Tumėnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, Lietuvos Respublikos l. e. ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantą Vaičiūną, švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Skaityti toliau

V. Krištaponis. Matas Slančiauskas – siuvėjas, knygnešys ir lietuvių tautosakos rinkėjas (2)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

Godus mokslui Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką pasako įrašai kalendorių lapeliuose? (2)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Atsiverčiu 2020-ųjų metų plėšomo sieninio kalendoriaus gegužės 7 dienos lapelį su įrašu: Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, tačiau nė eilutės šiai išskirtinei Tautos istorijai paaiškinti 21-jame amžiuje gimusiems Lietuvos piliečiams. Įdomu, kiek jie žino apie 40-tį metų trukusį caro įsakymą uždraudusį lietuvišką spaudą ir jos gelbėtojus: Tautos pilkuosius didvyrius Knygnešius? Juk LR partijų, besiveržiančių į seimą, programose skirti dėmesio šios labiausiai išskirtinės pasaulyje Tautos istorijos Atminčiai išsaugoti jau 30 metų pakankamo dėmesio nėra. Nenustebtume, jeigu ne visi jaunieji seimo nariai nors ką nors daugiau galėtų paaiškinti… Skaityti toliau

LRT metų žodžiais išrinkti „koronė“ ir „šimonėda“ (3)

LRT televizija | LRT nuotr.

Gegužės 4 d., minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, LRT televizija kvietė gyventojus rinkti LRT žodį ir posakį – siūlyti įdomius, netradicinius, tarmiškus, naują reikšmę įgavusius žodžius bei posakius, kuriuos išgirdo LRT televizijos ir radijo programų laidose ar perskaitė LRT.lt portale per pastaruosius metus.

Laimėtojus rinko LRT.lt portalo skaitytojai ir speciali LRT komisija. Iš viso šių metų rinkimams gyventojai pasiūlė 44 žodžius ir posakius, iš kurių komisijos nariai Marijus Žiedas, Margarita Alper, Edvardas Kubilius, Indrė Česnauskaitė ir Birutė Rutkauskaitė balsavimui atrinko po 10 žodžių ir 10 posakių. Paskelbus dešimtukus LRT.lt portale visi norintieji galėjo balsuoti už įdomiausią žodį ar posakį. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautos poetas Povilas Kulvinskas (0)

Tautos poetas Povilas Kulvinskas | Youtube nuotr.

Jis tironams niekad nedainavo odžių / Tais slogiais sovietiniais laikais, / Kai paniurę vėjai draskė gimtą sodžių / Vyrai kovės virtę milžinais. / Jis garbingai ėjo nesutepęs rankų, / Jis negarbino svetimšalių stabų, / Nebijojo tankų ir patrankų, / Nukreiptų prieš sąžinę žmonių. / Jis ir šiandien liko doras, nesuklupęs, / Savo žemės tyru sūnumi. / Kai ledus pralaužus, veržias laisvės upė, / Tiki jis veržliąja srūtimi. / Doras. Poetui Povilui Kulvinskui Vaclovas Volkus. Skaityti toliau

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ragina Studijų kokybės vertinimo centrą laikytis Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų (3)

Lietuvių kalba | kalba.ktu.lt nuotr.

Balandžio 8 d. Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė klausimą dėl Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus patvirtintoje Studijų krypčių vertinimo metodikoje nustatyto reikalavimo savianalizės suvestines rengti anglų kalba. Tokias savianalizės suvestines turi parengti aukštosios mokyklos, pageidaujančios, kad Centras atliktų krypties ir pakopos studijų vertinimą.

Komiteto nuomone, toks reikalavimas gali prieštarauti Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad išorinis studijų vertinimas, Skaityti toliau

Mažvydo „Katekizmas“ – vartykite ir atraskite (0)

Mažvydo „Katekizmas“ | Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr.

Kasmet balandžio 1 d., švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį, biblioteka kviečia visus pamatyti pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“. Šįmet 450 metų sukaktį mininti VU biblioteka dėl pasaulyje susiklosčiusios padėties išskirtinį leidinį kviečia apžiūrėti virtualiai, o ekspozicija nukeliama į, tikimasi, netolimą ateitį. Taip pat tai puiki proga panaršyti po bibliotekos skaitmeninių kolekcijų lobyną ir iš arti apžiūrėti kiekvieną kultūros paveldo objektą. Skaityti toliau

G. Deksnys: Ar lietuvių kalba – paveldas ar tiktai įrankis? (video) (25)

Gintaras Deksnys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žurnalistas, TV laidų redaktorius ir vedėjas, filmų garsintojas, paskaitininkas Gintaras Deksnys nuoširdžiai susirūpinęs lietuvių kalbos likimu. Daugiametis  žurnalistinis darbas ir viešas kalbėjimas radijo ir TV eteryje leido betarpiškai pajusti lietuvių kalbos viešosios raiškos ypatybes šiuolaikinėje visuomenėje ir iškelti daug betarpiškų klausimų jos valstybiniams ir akademiniams prievaizdams ir puoselėtojams.

Kokia Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos (VLKK) misija šiandien  – saugoti tradiciją ir konservuoti kalbą ar pamažu įforminti gatvės kalbą, ar tiesiog prilaikyti arklį? Kam skirti Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I) (117)

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Nors beveik visų mintys prikaustytos prie karo su koronavirusu, bet  vis tik noriu atkreipti dėmesį ir į virusą ėdantį mūsų gimtąją kalbą bei dvasią. Abiejų užkratų šaknys regis tos pačios – „pažangusis“ globalizmas. Tik kūno mirtis atrodo  grėsmingesnė ir išreklamuota labiau nei kalbos.

Mūsų gimtoji kalba, nepridengta jokiais šarvais ir apsauginėmis kaukėmis, jau seniai varstoma viso pasaulio garsų ir raidžių virusų. Negausios mokslininkų pajėgos ir valstybiniai kalbos saugotojai – bejėgiai prieš juos. Skaityti toliau

A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video) (13)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 7 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekos vyko antrieji Lietuvių kalbos draugijos skaitymai „Lietuvių kalba – tautos išlikimo laidas“ skirti Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui. Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis savo pranešime „Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj“ prisiminė, lietuvių kalbos skaudulius keltus prieš 30 metų vykusiame Lietuvos kultūros kongrese, aptarė kaip ano meto siekiai ir lūkesčiai atrodo žvelgiant iš šių dienų lietuvių kalbos padėties ir ateities Skaityti toliau

O. Voverienė. Žvilgsnis į poetą ir jo kūrybą, kai… sieloje tamsu (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Poetas saugo dievų pėdsakus ne tik apskritai žmogiškoje egzistencijoje, bet ir savo tautos gyvenime. Tauta be poetų yra tauta be ateities, nes ji nebeturi žmonių, kurie ją šauktų ir vestų. Todėl kiekvieną naktinį tautos buvimo metą mūsų akys krypsta į anuos sugrįžimo giesmininkus, kurie mums skelbia kitą rytojų, naują būties tarpsnį, geresnę ateitį ir mus guodžia būsimos laisvės ir gerovės pažadu. Antanas Maceina. Laiškas poetui Bernardui Brazdžioniui.

Mums, lietuviams, tokiu poetu šaukliu sovietinėje okupacijos dvasinėje tamsoje buvo Skaityti toliau

Auga jaunų žmonių karta, su pasididžiavimu kalbanti savo krašto tarme (1)

Etninės kultūros olimpiada | R. Galinienės nuotr.

Mer­ki­nės Vin­co Krė­vės gim­na­zi­jo­je įvy­ko Lie­tu­vos moks­lei­vių et­ni­nės kul­tū­ros olim­pia­da, še­šių na­rių ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jai va­do­va­vo Aly­taus lop­še­lio-dar­že­lio „Vo­lun­gė­lė“ di­rek­to­rė Auš­ra Plyt­nin­kai­tė. „Olim­pia­da vyks­ta an­trą kar­tą, jos at­si­ra­di­mas ne­sie­ja­mas su 2020-ai­siais kaip Tau­to­dai­lės me­tais, ta­čiau tau­to­dai­lė kaip et­ni­nės kul­tū­ros da­lis šios olim­pia­dos kon­teks­te už­ima la­bai svar­bią vie­tą. Gal­būt olim­pia­dos at­si­ra­di­mas la­biau sie­ti­nas su et­ni­nės kul­tū­ros plėt­ra be­si­rū­pi­nan­čių Skaityti toliau

A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video) (100)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Koks visuomenės vaidmuo kalbos puoselėjimo baruose? Koks Lietuvoje lietuvių kalbos santykis su anglų kalba? Kas lemia ir skatina lietuvių kalbos nuvertinimą? Kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? Kokius darbus turi skubiai atlikti valstybės institucijos?

Apie tai ir kitus dalykus, po 2-ųjų jungtinių Lietuvių kalbos draugijos skaitymų, skirtų Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui, „Lietuvių kalba – tautos išlikimo laidas“, Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų… (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Bevaikščiodami Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio takais, prisiminėme ir knygnešius. Užsukame pro muziejaus bokšto pastatą į dar 1939 metais įrengtą   knygnešiams skirtą Atminties sodelį. Viename jo krašte stovi Bernardo Bučo sukurtas „Sėjėjas“, kitame – Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, o tarp jų – skulptoriaus Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864-1904“. Šio sodelio gilumoje prie esančios sienos pagal architekto Karolio Reisono projektą pastatyta vadinama „Knygnešių sienelė“. Joje įrašytos labiausiai nusipelniusių Skaityti toliau

D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video) (251)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas laukia lietuvių kalbos XXI globalizacijos amžiuje? Iki šiol gyva viena iš seniausių kalbų išsaugojusi artimiausią indoeuropiečių prokalbei skambesį, turinį ir dvasią šiandien išgyvena išbandymą globaliuoju pasauliu. Ar išliks, ar išgyvens, ar nugalės šiuolaikinio pasaulio iššūkius? Ką apie tai sako mūsų daugiaamžė istorija, kur link einame, kur nueisime, ką turime daryti, kaip turime gyventi ir elgtis, kad mūsų gimtoji lietuvių kalba gyvuotų ir klestėtų, kad nenunyktų, kad augtų ir skleistųsi išreikšdama giliausius ir šviesiausius mūsų sielos  jausmus, mūsų proto supratimus? Skaityti toliau

Visagine sumušta mokytoja už tai, kad mokė lietuvių kalbos (8)

Visagine sumušta mokytoja |Alkas.lt koliažas

Kovo 2 d. Visagine buvo užpulta ir sumušta Visagino „Verdenės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja. Liudininkai pasakoja, kad peiliu apsiginklavęs 24 metų amžiaus banditas pirmiausia buvo įsiveržęs į gimnazijos klasę, bet, kaip rašoma žiniasklaidoje, esą didelis konfliktas tuo metu nespėjo įsiplieksti. Kadangi nebuvo iškviesta policija, tai banditas mokytoją patykojo vėliau, po keleto valandų išėjusią po darbo, jau už mokyklos ribų. „Kodėl tu mokai lietuvių kalbos? Kam mums jos reikia?“ – rusiškai šaukė užpuolikas daužydamas ir spardydamas moterį.  Tik atsitiktinai užpultą mokytoją išgelbėjo netoliese prie miškelio buvę mokiniai. Manoma, kad nusikaltimas Skaityti toliau

J. Ivoška. Ar tautybė yra rinkos santykių objektas? (21)

Jonas Ivoška | mokslolietuva.lt nuotr.

Nors Adomas Mickevičius žymiausius savo kūrinius parašė lenkų kalba, tačiau savo Tėvyne jis laikė Lietuvą („Litwo, Ojczyzno moja!“). Dėl to pagal A. Mickevičiaus tautojautą savo Tėvynę ir tautybę nevalia sieti vien su gebėjimu kalbėti kuria nors kalba arba tautybę kaip prekę pasirinkti pagal ekonominį naudingumą. Gerbdamas poeto talentą ir vertindamas jo pasaulėjautą, norėčiau tautiškumo tema pareikšti keletą įžvalgų.

Tenka sutikti individų, kurie be jokio pagrindo įvardija save ne tik kokios nors objektyviai nepagrindžiamos nacionalinės priklausomybės atstovais, bet ir tituluojasi, pavyzdžiui, Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu arba kuriuo nors LDK kunigaikščiu. Tačiau oficialūs asmenys, kurie vadovaujasi objektyvumo kriterijais, tokiais jų nepripažįsta ir duoklių jiems nemoka. Skaityti toliau

Įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą (nuotraukos) (2)

 Įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą | Rengėjų nuotr.

Kovo 28 d. Vilniuje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Lietuvos mokslų akademijos surengtame Lietuvių kalbos dienų renginyje Mokslų akademijoje, šeštą kartą buvo įteikė apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Šie apdovanojimai nuo 2016 metų kasmet skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, tardamas įžangos žodį, pasveikino visus susirinkusius ir minėjo, kad apdovanojimai lietuvių kalbos puoselėtojams teikiami jau šeštą kartą. Skaityti toliau

Užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams rengiamos sustiprintos studijos Lietuvoje (0)

VDU rengiami lietuvių kalbos kursai užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams | vdu.lt nuotr.

Užsienyje dirbantys lituanistinių mokyklų mokytojai jau trečius metus iš eilės kviečiami vasarą sugrįžti į Tėvynę – čia jie tobulinasi lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, keičiasi patirtimis su Lietuvos mokytojais ir iš arti susipažįsta su šalies kultūra, istorija ir papročiais. Liepą ir rugpjūtį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos siekia paruošti mokytojus XXI amžiaus iššūkiams, akcentuoja platų išsilavinimą, skirtingų gebėjimų ugdymą.

Dviejų savaičių trukmės studijose Kaune ir Vilniuje mokytojai galės išklausyti paskaitas, skirtas pedagogikai, lietuvių kalbai, poezijai, etnografijai, istorijai. Skaityti toliau

Bus įteikti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą (2)

Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) | VLKK nuotr.

Vasario 28 d., penktadienį, 14 val. Vilniuje, Mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Lietuvos mokslų akademijos rengiamame Lietuvių kalbos dienų renginyje, jau šeštą kartą bus įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą.

Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet apdovanojami daugiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ (2019) autoriai: prof. habil. dr. Antanas Žiliukas, Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienų sostinės viešojoje bibliotekoje pristatyta Danguolės Mikulėnienės knyga (3)

Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė (antra iš kairės) | Rengėjų nuotr.

Ignalinoje įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Ignalinos viešosios bibliotekos ir savivaldybės rengtas antrasis Lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys. Vasario 25-ąją viešojoje bibliotekoje pristatyta profesorės, habil. dr. Danguolės Mikulėnienės knyga „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“.

Solidus mokslinis leidinys – patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė aptaria Skaityti toliau

Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai (0)

Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai | LRKM nuotr.

Kultūros ministerijoje apdovanoti Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Jau dvyliktą kartą rengtu konkursu Valstybinė kalbos inspekcija siekia įprasminti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos minėjimo tradiciją.

„Norėčiau mums visiems palinkėti ne tik puoselėti, bet ir mylėti gimtąją lietuvių kalbą. Galbūt didžiųjų kalbų įsigalėjimas kelią tam tikrų įtampų, bet, manau, kad kartu suteikia galimybių labiau mylėti savo kalbą. Ir būtent tai rodo lietuvių verslininkai, kurie pavadina įmones gražiais Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienos Nacionalinėje bibliotekoje (0)

Lietuvių kalbos dienos Nacionalinėje bibliotekoje | lnb.lt nuotr.

Nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje minimos Lietuvių kalbos dienos, kurių tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Rengėjai kviečia dalyvauti renginiuose, kartu kurti ir puoselėti lietuvių kalbą.

Vasario 25 d. 18 val.: diskusija „Kaip lietuvių autorių poezija (ne)ateina į muziką?“ Skaityti toliau

Pagausėjo angliškų ir netaisyklingos darybos įmonių pavadinimų (4)

Nelietuviski imoniu pavadinimai_visalietuva.lt

Valstybinė kalbos inspekcija praneša, kad nuo šių metų pradžios registruojama daug angliškų ir netaisyklingos darybos įmonių pavadinimų. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitus įmonių pavadinimų registravimo tvarką, pagal kurią tapo neprivaloma įmonių pavadinimo ekspertizė, kurią Valstybinė lietuvių kalbos komisija nemokamai atlikdavo ne vėliau kaip per šešias valandas.

Verslininkai Inspekcijos teiraujasi, kokios administracinio poveikio priemonės taikomos įregistravus įmonės pavadinimą,

Skaityti toliau

Dirbtinis protas nustatė aiškiausiai kalbančių TV žinių vedėjų dešimtuką (5)

„Kantar“ komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus | Asmeninio albumo nuotr.

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis protas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk vykdžiusi bendrovė „Kantar“ išnagrinėjo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.

Robotas beveik neklysdamas suprato LRT televizijos žinių vedėjos Justės Tamošaitienės tarseną (99,85 proc.). Taip pat sklandžiai atpažino kone visus TV žinių vedėjų Guodos Pečiulytės ir Igno Andriukevičiaus bei LNK žinių vedėjos Linos Kairytės žodžius (visi trys – per 99 proc.). Skaityti toliau

Ignalina – Lietuvių kalbos dienų sostinė (1)

Ignalina – Lietuvių kalbos dienų sostinė | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Vasario 12 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje, buvo šventiškai atidarytos Lietuvių kalbos dienos. Ignalina sulaukė garbių svečių, buvo skaitomi pranešimai apie kalbos naujienas, pasirašytas savivaldybės ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos susitarimas. Džiugino meninė programa.

Šventinį renginį vedė aktorius Rimantas Bagdzevičius. Šventinį renginį papuošė ir praturtino Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojų meninė programa, nuostabi muzika, jausmingos Birutės Paukštienės, Aldonos Čeponienės ir Jurgitos Antonovienės dainos. Skaityti toliau

Vertėjo krėslo apdovanojimas paskirtas Laurai Laurušaitei (0)

Laura Laurušaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Vasario 18 d., 16 val., Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4), Laurai Laurušaitei bus įteiktas Vertėjo krėslo apdovanojimas.

Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos įsteigta Vertėjo krėslo apdovanojimas šiemet paskirta Laurai Laurušaitei už meistriškai įveiktus įvairiapusius originalo teksto iššūkius verčiant Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“ („Tyto alba“, 2019).

Laurušaitė – vertėja iš latvių ir anglų kalbų, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos Skaityti toliau

Vilniaus universitete atidaryta akademiko Z. Zinkevičiaus auditorija (video) (1)

Zigmas Zinkevičius 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 7 d. Vilniaus universiteto filologijos fakultete, vienam garsiausių, įžymiausių Lietuvos kalbininkų, baltistui, dialektologui akademikui Zigmui Zinkevičiui  pagaliau atidaryta jo vardu pavadinta auditorija.

Z. Zinkevičius buvo daugelio akademijų narys: Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos (1982 m.), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1990 m.), Norvegijos mokslų akademijos (1991 m.), Lietuvių katalikų mokslo akademijos (1991 m.), Latvijos mokslų akademijos narys (1995 m.). Skaityti toliau

Atnaujinamo Reformatų skvero puošmena – išskirtinis paminklas su vandens tėkme (0)

Planuojamas paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Praėjusią savaitę Valdovų rūmuose įvykęs paramos koncertas „Iš meilės tiesai“ – žinomų menininkų iniciatyva surinkti trūkstamas lėšas Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams skirtam paminklui pastatyti. Paminklas bus statomas pagal architektės Jurgos Silvijos Večerskytės Šimeliūnės projektą rekonstruojamame Reformatų skvere Vilniuje, Pylimo gatvėje.

Šis paminklas išsiskiria tuo, kad jo centre yra numatyta vandens tėkmė – fontanas, kuris simbolizuoja gyvybę ir nenutrūkstamą ciklą. Pasak jo technologinės dalies autoriaus Mantvydo Šakalio, Valdovų rūmuose įvykęs iškilmingas renginys davė svarbų impulsą šio projekto kūrėjams. Skaityti toliau