Kalba

Lietuvių kalbos dienų renginiai tęsiasi – džiaugtasi tarmėmis (1)

Renginys „Pažink savo kaimynus tarmėje“ | ignalina.lt nuotr.

Liepos 7 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje surengtas šeštasis Lietuvių kalbos dienų sostinės renginys „Pažink savo kaimynus tarmėje“. Ignaliniečiai kviesti pasižiūrėti filmą „Dzūkija“, pasiklausyti dzūkų ir aukštaičių tarmiškos šnekos, sužinoti įdomių kalbinių dalykų, labiau pažinti pietiečių papročius ir tradicijas.

Renginyje dalyvavo Lietuvių valstybinės kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, programų koordinatorė Vilija Ragaišienė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyr. specialistė, kultūrologė Sigutė Mudinienė. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (II) (11)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. I dalis ČIA.

Šiuolaikinė internetinė žiniasklaida tapo negyvos kalbos veisykla. Į ją įjunko ir sparčiai dauginasi įvairūs lavonrašiniai su užkrečiamų negyvažodžių įdaru. O platinami jie vadinamais „pranešimais spaudai“ – rašiniais gyvybiškai svarbiais šiuolaikinės internetinės žiniasklaidos gyvasčiai palaikyti. Internetinių dienraščių turiniui būdinga greitai kisti ir atsinaujinti. Čia jau ne dienraščiai, o minutraščiai per savo vidurius praleidžiantys copy/paste ir kitokiu būdu įsisavinamų Skaityti toliau

D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (II) (video) (16)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kokia lietuvių kalbos vertė? Koks jos santykis su kitomis kalbomis? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums gimtoji kalba? Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogaus poreikius? Ar pakankamai skiriame dėmesio gimtosios kalbos puoselėjimui ir pažinimui? Ar mokame savo kalbą? O gal yra geresnių, pajėgesnių kalbų į kurias verta iškeisti savo protėvių kalbą?

Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, Skaityti toliau

A. Antanaitis apie valstybinės kalbos politiką: Svarbiausia – švietimas (video) (11)

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Buvusį Alkas.lt redaktorių, dabar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.

Kaip sekasi atsakingose VLKK pirmininko pareigose įpusėjus šios svarbios pareigybės kadencijai? Ar pavyko pateisinti visuomenės pasitikėjimą? Kas nuveikta ir kokius svarbiausius darbus dar reiktų nuveikti, kad galima būtų pasakyti – aš savo padariau? Skaityti toliau

Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaida nuotoliniame pasaulyje (1)

Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos trajektorijos nuotoliniame pasaulyje | VDU nuotr.

Po pasaulį pasklidęs užkratas keičia ir vasaros mokyklų darbą. Jau daugiau nei 19 metų lietuvių kalbos ir kultūros mokymai užsieniečiams ir trečius metus intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams rengia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šįkart iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis.

Mokytis lietuvių kalbą ir artimiau susipažinti su jos kultūra žmones paskatina įvairiausi dalykai – tai ir lietuviškos šaknys, ir Skaityti toliau

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas pasmerkė Vilniaus mero veiksmus (6)

Šimašiaus pliažas Lukiškių aikštėje | J. Česnavičiaus nuotr.

Birželio 25 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis išplatino pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų sostinės Lukiškių aikštėje įrengiant paplūdimį su angliškais užrašais.

„Tautai minint Birželio 23 d. sukilimą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius už savivaldybės pinigus ir be tarybos pritarimo atidaro paplūdimį sostinės Lukiškių aikštėje. Tą vertinu ne tik kaip pasityčiojimą iš skaudžių Lietuvos istorijos įvykių, Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie Jonines kalbiniu atžvilgiu (1)

Šiauliečiai Joninėse prie Rėkyvos ežero palydėjo trumpiausią naktį | tumblr.com nuotr.

Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą.
Vydūnas

Joninės, Rasos šventė ar kitaip?

Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Dabartinės šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė (dažnai vadinama daugiskaita – Rasos). Rasos Skaityti toliau

D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (I) (video) (15)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kokia lietuvių kalbos vertė? Koks jos santykis su kitomis kalbomis? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums gimtoji kalba? Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogaus poreikius? Ar pakankamai skiriame dėmesio gimtosios kalbos puoselėjimui ir pažinimui? Ar mokame savo kalbą? O gal yra geresnių, pajėgesnių kalbų į kurias verta iškeisti savo protėvių kalbą?

Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, Skaityti toliau

Išleistas ketvirtas Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ numeris (7)

išleistas ketvirtasis Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ numeris | rengėjų nuotr.

Kupolinių proga išleistas ketvirtasis Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ numeris. Lietuviškai parašytoje žurnalo santraukoje rašoma:

„Iš šio, jau ketvirtojo, Svaikstos metraščio medžiagos lietuvių skaitytojus bene labiausiai sudomins straipsnis, kuriame gvildenamos Lietuvoje ir Gudijoje užrašytos sakmės apie Geležinį vilką. Vieną iš jų apytikriai žinom visi: Gediminui susapnavus tą mįslingą padarą ir sapną savitai išaiškinus žyniui Lizdeikai, esą pradėtas statyti Vilnius, vėliau tapęs Lietuvos sostine, iš kurios buvo valdomos didžiulės žemės Skaityti toliau

2020 metų Kalbos premija paskirta legendiniam kalbininkui Aldonui Pupkiui (2)

Aldonas Pupkis | vle.lt, B. Simanavičienės nuotr.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija (SLTPĮK) kiek vėliau nei įprastai priėmė sprendimą dėl žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančios Kalbos premijos skyrimo. Šiais 2020 metais Kalbos premija skiriama iškiliam legendiniam lietuvių kalbininkui doc. dr. Aldonui Juozapui Pupkiui. Kalbos premija skirta už viso gyvenimo nuopelnus – reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos norminimą, visuomenės švietimą ir lietuvių kalbotyros istorijos puslapių įamžinimą ateities kartoms. 

A. J. Pupkis – vienas daugiausiai nuveikusių visuomenės kalbinio ugdymo Skaityti toliau

Kalbininko P. Būtėno ir jo mokinės A. Kazickienės atminimą įamžinanti premija skirta Ritai Miliūnaitei (0)

R. Miliūnaitė | A.Šleinotienės nuotr.

Birželio 17 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių kultūrinės veiklos, lituanistinio švietimo mecenatė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė (1920–2011). Pagerbiant šią šviesią ir taurią asmenybę, birželio 17 d. 18 val. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios, o 19 val. vyks Aleksandros Kazickienės ir jos mokytojo Petro Būtėno atminimą įamžinančios premijos įteikimo šventė.

2020-ųjų premijos laureatė – Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Rita Miliūnaitė. Mokslininkės interesų sritys – norminamoji kalbotyra, sociolingvistika, Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime? Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) (6)

Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) | Vikipedija.org nuotr.

Pirmosios lietuviškos knygos autoriui 500 metų

Prieš 500 metų, 1520 metais gimė Martynas Mažvydas Vakarų Žemaitijoje (spėjama Švėkšnos ar Žemaičių Naumiesčio viename iš kaimų, neturtingų bajorų šeimoje). Martynas Mažvydas Vaitkūnas, pirmosios lietuviškos knygos, taip ir vadinamos Mažvydo „Katekizmu“ autorius, 1546-1548 metais, pastebėtas kaip gabus jaunuolis to meto Prūsijos kunigaikščio iš gediminaičių dinastijos Skaityti toliau

A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video) (9)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis susitikime su asociacijos „Talka tautai ir kalbai“ nariais perskaitė pranešimą „Ar lietuvių kalba turi ateitį“ kuriame ne tik aptarė valstybinės lietuvių kalbos padėtį šiuolaikinėje globalioje visuomenėje bet ir pristatė svarbiausias mūsų gimtosios kalbos puoselėjimo strategijos gaires.

Taigi, ar lietuvių kalba turi ateitį? Pamąstykime kartu su A. Antanaičiu. Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – lietuvių gramatikos specialistas? (21)

Šarūnas Valentinavičius | asmeninė nuotr.

Kaip gerai, kad yra išmanusis internetas. Tik jo dėka (tikiuosi, kad ir kiti internautai) turėjo išskirtinę progą praplėsti lietuvių gramatikos žinias, perskaitę 2020 m. gegužės mėn. 28 d. delfi.lt išspausdintą Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus straipsnį  „Tarp politikos ir gramatikos“. Jau pirmose rašinio eilutėse autorius tvirtina, kad „yra žinoma ir civilizacijų gramatika, kuri padeda suprasti civilizacijų vidines struktūras“. Po tokių žodžių puoliau į paieškas: kas gi ta iki šiol negirdėta, neregėta „civilizacijų gramatika“. Kiek leido interneto galimybės, peržiūrėjau visų garsių Lietuvos kalbininkų mokslinius straipsnius. Ir nuliūdau – anei vienas apie tokios gramatikos Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Kalba yra stipriausias mūsų tapatybės pagrindas (41)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nalšios krašto pokalbiai: apie išėjusius iš Švenčionijos krašto, bet esančiais ten savo širdimi ir tyrinėjimais

Šarūnas Birutis, buvęs kultūros ministras, Seimo ir Europos Palamento narys, tęsia pokalbių ciklą apie Šiaurės Rytų Lietuvos istoriją ir ateities perspektyvas. Šio pokalbio svečias – etnoastronomas, muziejininkas, publicistas Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau

21 metų čekas, kalbantis 11 kalbų: gražiausia lietuviška daina – „Laisvė“ (3)

Pavelas Vitekas (Pavel Vítek) | Asmeninio albumo nuotr.

Pavelas Vitekas (Pavel Vítek) – vos 21-erių, tačiau jis moka įspūdingą skaičių kalbų. Nors lietuvių kalba čekas dar nekalba laisvai, bet, kai tik turi galimybę, mokosi. Kalbiname jį apie pomėgį mokytis kalbų, kada jis susidomėjo lietuvių kalba, kuo ši kalba bei tauta jam atrodo išskirtinės ir ką jis gali patarti žmonėms, norintiems išmokti užsienio kalbą.

– Kiek kalbų mokate? Skaityti toliau

Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje? (5)

Humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | S. Žumbio nuotr.

Dar tik keli mėnesiai, kai humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka vadovauja Valstybinei kalbos inspekcijai. Nedramatizuodamas svetimybėmis teršiamos lietuvių kalbos bei vis didėjančio neraštingumo, pranašauja, kad greitai Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje: politikas, išsižiojęs apie antrą valstybinę kalbą, savo politinei karjerai pasirašys nuosprendį. Pats ne tik inspektuoja, bet ir praktiškai rūpinasi lietuvių kalbos grožiu: Vilniaus universitete studentams skaito stilistikos, Skaityti toliau

Kodėl Indijoje XX amžiaus pirmoje pusėje buvo dėstoma lietuvių kalba? (video) (4)

Kalbos klubo+ pašnekovas – žurnalistas, režisierius ir keliautojas Rimantas Bružas. Jį kalbina lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė | lnb.lt nuotr.

Metų pradžioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus iniciatyva susibūrė Kalbos klubas. Jo tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau, išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus, paskatinti diskusijų dalyvius suvokti, kas iš esmės yra kalba, kokią įtaką ji daro mūsų visokeriopai gerovei, kaip ji galėtų padėti tą gerovę kurti.

Kalbos klubas turi ir savo palydovą – Kalbos klubą+. Skaityti toliau

Seimas raginamas svarstyti bemaž 70 000 piliečių parašais pateiktą įstatymo projektą (23)

Iniciatyvines-grupes-TALKA-nariai-2015m-jono-vaiskuno-nuotrauka

Birželio 2 d. buvę piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ (TALKA) nariai,  kreipėsi  į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir atskirai į valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ragindami svarstyti jau bemaž 5 metus Seime dūlantį jų pateiktą įstatymo projektą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose.

2015 m. pasinaudoję Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir surinkę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų, iniciatyvus piliečiai Seimui pateikė privaloma tvarka svarstyti Asmens tapatybės Skaityti toliau

A. Žemietis. Ar tikrai nereikia ginti lietuvių kalbos? (14)

„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

Baimė

Neseniai teko išklausyti radijo pokalbį, skirtą lietuvių kalbos būklei aptarti. Tai atrodė kaip politinio ir kultūrinio išsiblaivinimo pradžia. Iki šiol tos temos buvo paniškai bijoma. Džiugu, kad atsiranda žmonių, kurie nori ir išdrįsta apie tai viešai kalbėti. Bet vienas dalykas labai glumino: autoritetingi pokalbio dalyviai nenorėjo sutikti, kad jiems rūpi saugoti ir ginti gimtąją kalbą. Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“ ragina politikus stiprinti dėmesį valstybinei kalbai (5)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 27 d.  asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ viešai kreipėsi į visas Lietuvos politines partijas prašydama partijų programose „numatyti tikslus, kuriais būtų dar labiau  stiprinama valstybinės lietuvių kalbos sistema, rašybos, tarties, gramatikos, kalbos kultūros normų išlaikymas“.

„Prieš daugiau kaip 100 metų lietuvių kalbos plote kūrėsi Lietuvos Respublika. Mūsų valstybė kuriama ant kalbinio lietuvių kalbos pagrindo, todėl lietuvių kalbos statuso išsaugojimas ir stiprinimas, mūsų nuomone, privalo būti visų politinių partijų pirmaeiliu rūpesčiu ir Skaityti toliau

Lituanistines pasaulio mokyklėles jau trečią kartą pasieks lietuviškos knygos (0)

Lituanistines pasaulio mokyklėles jau trečią kartą pasieks lietuviškos knygos | lrv.lt nuotr.

Prieš dvejus metus, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vyriausybėje gimė sumanymas „Šimtmečio dovana pasauliui“. Jį įgyvendinant, užsienio lietuvių mokyklėlėms visame pasaulyje buvo išsiųsta lietuviškų knygų vaikams ir paaugliams. Tai sulaukė didelio palaikymo iš lietuvių bendruomenių. Šiemet – jau trečią kartą – beveik 2 000 lietuviškų knygų vėl iškeliauja į įvairiausias pasaulio šalis.

„Gyvename sudėtingu laikotarpiu. Skaityti toliau

J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai? (19)

Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai | e-ausra.pl nuotr.

Šis klausimas seniai man nedavė ramybės, ypač tada, kai pradėjau gilintis į seminarijos istoriją ir įvairiuose šaltiniuose skaičiau apie stropiai kaupiamą lituanistinę biblioteką. Lietuviai klierikai stengėsi, kad bendroje seminarijos bibliotekoje būtų kuo daugiau knygų, iš kurių galima būtų mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, pažinti lietuvių literatūrą.

Kaip rašo buvęs šios seminarijos auklėtinis vyskupas Pranas Būčys, tam tikru metu klierikai prašė vyriausybės, kad už dovanotus seminarijai pinigus būtų ne keliamos vaišės, o perkamos knygos bibliotekai. Buvo ir dėstytojų, kurie praturtindavo tą biblioteką įvairiais leidiniais apie Skaityti toliau

A. Ažubalis ragina premjerą imtis priemonių dėl J. Narkevičiaus elgesio, nesuderinamo su pagarba Konstitucijai (1)

lenkiski-gatviu-uzrasai-2-K100

Seimo narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką Audrių Valotką, prašydamas imtis atitinkamų priemonių dėl to, kad ant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus namo Trakuose yra užkabinta dvikalbė lentelė, nes tai rodo nepagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Remiantis tuo, kad 1995 m. Lietuvos Respublikos valstybinio kalbos įstatymo 14 straipsnis pažymi, kad oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos Skaityti toliau

Seimo nariai reikalauja atšauti nevalstybinės kalbos vartojimą praplečiantį sprendimą (12)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Eugenijus Jovaiša, Aušra Papirtienė ir Stasys Tumėnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, Lietuvos Respublikos l. e. ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantą Vaičiūną, švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Skaityti toliau

V. Krištaponis. Matas Slančiauskas – siuvėjas, knygnešys ir lietuvių tautosakos rinkėjas (3)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

Godus mokslui Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką pasako įrašai kalendorių lapeliuose? (2)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Atsiverčiu 2020-ųjų metų plėšomo sieninio kalendoriaus gegužės 7 dienos lapelį su įrašu: Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, tačiau nė eilutės šiai išskirtinei Tautos istorijai paaiškinti 21-jame amžiuje gimusiems Lietuvos piliečiams. Įdomu, kiek jie žino apie 40-tį metų trukusį caro įsakymą uždraudusį lietuvišką spaudą ir jos gelbėtojus: Tautos pilkuosius didvyrius Knygnešius? Juk LR partijų, besiveržiančių į seimą, programose skirti dėmesio šios labiausiai išskirtinės pasaulyje Tautos istorijos Atminčiai išsaugoti jau 30 metų pakankamo dėmesio nėra. Nenustebtume, jeigu ne visi jaunieji seimo nariai nors ką nors daugiau galėtų paaiškinti… Skaityti toliau

LRT metų žodžiais išrinkti „koronė“ ir „šimonėda“ (3)

LRT televizija | LRT nuotr.

Gegužės 4 d., minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, LRT televizija kvietė gyventojus rinkti LRT žodį ir posakį – siūlyti įdomius, netradicinius, tarmiškus, naują reikšmę įgavusius žodžius bei posakius, kuriuos išgirdo LRT televizijos ir radijo programų laidose ar perskaitė LRT.lt portale per pastaruosius metus.

Laimėtojus rinko LRT.lt portalo skaitytojai ir speciali LRT komisija. Iš viso šių metų rinkimams gyventojai pasiūlė 44 žodžius ir posakius, iš kurių komisijos nariai Marijus Žiedas, Margarita Alper, Edvardas Kubilius, Indrė Česnauskaitė ir Birutė Rutkauskaitė balsavimui atrinko po 10 žodžių ir 10 posakių. Paskelbus dešimtukus LRT.lt portale visi norintieji galėjo balsuoti už įdomiausią žodį ar posakį. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautos poetas Povilas Kulvinskas (0)

Tautos poetas Povilas Kulvinskas | Youtube nuotr.

Jis tironams niekad nedainavo odžių / Tais slogiais sovietiniais laikais, / Kai paniurę vėjai draskė gimtą sodžių / Vyrai kovės virtę milžinais. / Jis garbingai ėjo nesutepęs rankų, / Jis negarbino svetimšalių stabų, / Nebijojo tankų ir patrankų, / Nukreiptų prieš sąžinę žmonių. / Jis ir šiandien liko doras, nesuklupęs, / Savo žemės tyru sūnumi. / Kai ledus pralaužus, veržias laisvės upė, / Tiki jis veržliąja srūtimi. / Doras. Poetui Povilui Kulvinskui Vaclovas Volkus. Skaityti toliau

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ragina Studijų kokybės vertinimo centrą laikytis Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų (3)

Lietuvių kalba | kalba.ktu.lt nuotr.

Balandžio 8 d. Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė klausimą dėl Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus patvirtintoje Studijų krypčių vertinimo metodikoje nustatyto reikalavimo savianalizės suvestines rengti anglų kalba. Tokias savianalizės suvestines turi parengti aukštosios mokyklos, pageidaujančios, kad Centras atliktų krypties ir pakopos studijų vertinimą.

Komiteto nuomone, toks reikalavimas gali prieštarauti Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad išorinis studijų vertinimas, Skaityti toliau