Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija dėl registruojamų įmonių pavadinimų nuolaidų nedarys (6)

Nelietuviški įmonių pavadinimai | visalietuva.lt nuotr.

Sausio 17 d. Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) išplatino pranešimą, kuriame praneša, jog pasikeitus padėčiai atšaukia parašą „Deklaracijoje dėl pirmųjų verslo metų“. Šia VKI, bei kitų 42-jų verslo priežiūros institucijų, pasirašyta deklaraciją, be viso kito, buvo siekiama gerinti verslo aplinką, mažinti administracinę naštą, padėti ekonominę veiklą pradėjusiam subjektui sėkmingai veikti konkurencingoje aplinkoje.

Šią deklaraciją pasirašiusi VKI buvo be kita ko įsipareigojusi netaikyti poveikio priemonių pirmus metus veikiančioms įmonėms dėl įmonių pavadinimų atitikties Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Skaityti toliau

Kodėl užsieniečiai nori mokytis lietuvių kalbos? (1)

„Kokį Lietuvos įvaizdį kuria užsienietis, besimokantis lietuvių kalbos?“ | lnb.lt nuotr.

Sausio 14 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Kokį Lietuvos įvaizdį kuria užsienietis, besimokantis lietuvių kalbos?“ Diskusijoje bus svarstoma, kodėl užsieniečiai nori mokytis lietuvių kalbos, kuo juos žavi mūsų šalis, kaip užsieniečiams sekasi įsitvirtinti Lietuvoje.

Sausio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursai, kuriuose studentai iš daugiau nei penkiolikos pasaulio šalių mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija.

Pastaraisiais metais Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose dalyvauja studentai, kurie, vedami stiprios motyvacijos, ieško mūsų šalyje lietuviškų šaknų, susiburia dėl būsimų studijų ir karjeros Lietuvoje.

Skaityti toliau

Prof. G. Michelinis pristatys lietuvių kalbos pranašumus (video) (38)

prof. Gvidas Mikelinis | kf.vu.lt, J. Kirkučio nuotr.

Sausio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks italų kalbininko prof. dr. G. Michelinio paskaita „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“.

Viena seniausių, viena sudėtingiausių, balsinga ir maloni ausiai, konservatyvi. Šie ir daugybė kitų tiek jausmingų, tiek istoriškai ir moksliškai pagrįstų apibūdinimų skiriama lietuvių kalbai. Nors lietuvių kalba greičiausiai netaps universalia bendravimo priemone, padėsiančia bet kurioje pasaulio šalyje, italų kalbininka sprof.  Gvidas Mikelinis (Guido Skaityti toliau

Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje (1)

Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje | VDU nuotr.

Trys tūkstančiai studentų iš daugiau nei 30 viso pasaulio šalių – tiek Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centras jau išugdė lietuvių kalbos mylėtojų. Centro vadovė Vilma Leonavičienė gimtosios kalbos įdomybėmis su kalbos kursų dalyviais dalijasi beveik dvidešimtmetį. Edukologė teigia esanti laiminga, kad jos darbas parodo kitą, dažno lietuvio nepastebimą šalies pusę – traukiančią net iš kitų žemynų atvykstančius entuziastus. Pašnekovė džiaugdamasi pastebi, kad Skaityti toliau

A. Ažubalis. Gydytojas, savo gyvenimą paskyręs lietuviškam žodžiui (0)

Jonas Spudulis | wikipedija.org nuotr.

Jono Spudulio 160-osioms gimimo metinėms

Būsimasis karo gydytojas-medicinos tarnybos generolas majoras ir lietuvių kultūros veikėjas J.Spudulis gimė1860 m. sausio 7 d. Pašvinių kaime, Šiaulių r. Pradinį mokslą išėjo namuose, 1881 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją.

J.Spudulis labai mėgo kalbas ir ypač domėjosi gimtąja lietuvių kalba, kurios dar rusiškoje gimnazijoje mokydamasis pradėjo mokytis savarankiškai. Tuo metu gerai išmokti lietuvių kalbą buvo nelengva, nes ją dėstė tik Kauno dvasinėje seminarijoje. Skaityti toliau

J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia! (14)

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Ištraukos iš įvairių raštų, surinktų leidinyje: Jonas Basanavičius. Raštai, II: „Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 106, 143–146, 179, 180, 187, 194.

Dirstelėję ant mapos [žemėlapio] to kampo žemės, kurią šiandien gudai ir kiti slovėnai apgyvena, mes veik užtėmijame [pastebime] daugybę lietuviškų vardų vietų, upių ir t. t. visur ten, kur šiandien lietuviškos kalbos nė vieno žodžio neišgirsi. Kokiu būdu tie lietuviški vardai čion atsirado, mes gerai žinome: čion senovėje lietuviai gyveno, dabar į slovėnus (gudus, lenkus ir t. t.) Skaityti toliau

Degaičių seniūnas atsisakė apdovanojimo kuriuo yra apdovanotas ir A. Bumblauskas (15)

Antanas-Kontrimas | wikipedija.org nuotr.

Gruodžio 27 d. „Telšių žinios“ pranešė, jog Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas atsisakė priimti jam skirtą atminimo ženklą „Už nuopelnus Žemaitijai“.

„Gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas Žemaičių muziejuje „Alka“ įteikė 63 atminimo ženklus „Už nuopelnus Žemaitijai“. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Naujas karas su lietuvių kalba (46)

Alkas.lt ekrano nuotr.

Lapkričio 20 d. Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai pasirašė tautinių mažumų švietimo deklaraciją. Ją pakomentavau, nurodęs, kad tai nelygiavertė deklaracja, teikianti valstybinės kalbos nemokėjimo lengvatų Lietuvos lenkams, bet jokių Lenkijos lietuviams.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič neseniai pareiškė, kad lietuvių, t.y. valstybinės kalbos egzaminas ir toliau lenkiškose mokyklose turi būti susilpnintas. Savo komentare pastebėjau, kad jeigu Lenkijos lietuvių mokyklose valstybinė lenkų kalba taptų susilpninta, Lenkijos valdžia Skaityti toliau

Kauno rajonas – lietuvių bendrinės kalbos lopšys (8)

V. Makūnas, A. Bagdonas ir D. Mikulėnienė | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Taip tvirtina Lietuvių kalbos instituto (LKI) Geolingvistikos centro profesorė, habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, kurios vadovaujama mokslininkų grupė parengė išsamią studiją apie Pakaunėje vyraujančias tarmes.

2018 – 2019 metais vykusi ekspedicija kitąmet bus tęsiama, o surinkta medžiaga panaudota knygoje, prie kurios leidybos ketina prisidėti ir Kauno rajono savivaldybė. „Dar liko „baltųjų“ zonų Karmėlavos, Vilkijos apylinkių Skaityti toliau

Kviečia Pasaulio lietuvių metams skirtas renginys „Lietuviais esame mes gimę“ (0)

Pasaulio lietuvių metams skirtas žurnalistų projektas „Lietuviais esame mes gimę“ | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 17 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks žurnalistės Lilijos Valatkienės fotografijų parodos „Lietuviais esame mes gimę!“ pristatymas ir bus surengtas viešas pokalbis su buvusiu ilgamečiu Australijos lietuvių bendruomenės pirmininku Vytautu Jonu Juška apie lietuvius ir lietuvybę šiuolaikiniame pasaulyje.

Šią parodą ir pokalbį Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija kartu su L. Valatkiene ir V. J. Juška skiria ypatingai progai – 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Skaityti toliau

A. Pangonytė. Diskusija dėl asmenvardžių. Ar laisvė yra Layla? (1)

Skaityti toliau

P. Jegorovas. Liudvikas Zamenhofas Lietuvoje (15)

Knygos „Zamenhofas: biografinė apybraiža“ viršelis | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Pažymint tarptautinės Esperanto kalbos kūrėjo žymiausio pasaulio litvako Liudviko Lazario Zamenhofo gimimo 160-ąsias metines Pasaulio lietuvių centro leidykla  bendradarbiaudama su Lietuvos esperantininkų sąjunga išleido Aleksandro Korženkovo knygą „Zamenhofas: biografinė apybraiža“. Tai jau septintoji lietuvių kalba išleista knyga  apie šio didžio humanisto ir mąstytojo gyvenimą, kūrybą, veiklą. Pirmasis platesnę L. Zamenhofo biografiją parašė ir paskelbė Aleksandras Dambrauskas-Jakštas dar 1930 m.  rinkinyje „Užgesę Skaityti toliau

J. Palionis. Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis? (189)

Prof. habil. dr. Jonas Palionis | Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.

Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per „Žinių“ radiją tvirtino, kad Vytautas kalbėjęs rytų aukštaičių tarme. Kuo buvo paremtas toks tvirtinimas, jis nepaaiškino. Veikiausiai jis rėmėsi akademiko Zigmo Zinkevičiaus darbais, kuriuose neišskiriama dzūkų tarmė ir nevartojamas dzūkų terminas.

Ši tarmė jo suplakama su rytų aukštaičių tarme ir vadinama vilniškių vardu (žr. jo Skaityti toliau

Po diskusijos apie vardų rašybą – siūlymas kreiptis į Konstitucinį Teismą (6)

Po diskusijos apie vardų rašybą – siūlymas kreiptis į Konstitucinį Teismą | Teisingumo ministerijos nuotr.

Kodėl įstatymas draudžia civilinės būklės aktuose rašyti lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančius vardus, bet teismai tenkino tokius žmonių prašymus? Ar nereikėtų liberalizuoti vardų rašymo dokumentuose taisykles? Šie klausimai buvo aptariami šiandien Teisingumo ministerijoje vykusioje diskusijoje dėl vardų rašymo civilinės būklės aktų įrašuose. Joje dalyvavo civilinės metrikacijos įstaigų atstovai, kalbininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei teisininkai.

„Įstatymas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba, Skaityti toliau

Seime – konferencija apie lietuvybės būklę viešajame gyvenime (tiesioginė transliacija) (8)

„Lietuvybė viešajame gyvenime“ | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 6 d., penktadienį, 11 val. Seimo Konstitucijos salėje įvyks konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Konferencijoje įvairiais pjūviais bus aptarta lietuvybės istorinė sklaida laike ir erdvėje, taip pat – moderniosios lietuvybės šerdį sudarančios lietuvių kalbos būklė Lietuvos gyvenime.

Konferenciją sudarys dvi dalys. Pirmojoje bus pristatyta lietuvybės raida istoriniu, archeologiniu, antropologiniu, genetiniu ir kalbiniu požiūriu. Antrojoje bus nagrinėjama lietuvių kalbos teisinė padėtis nepriklausomoje Lietuvoje, nagrinėjami atskiri asmenvardžių, vietovardžių, Skaityti toliau

A. Antanaitis: Globalumas – tai vaikiškos provincialumo ligos apraiškos naujajame pasaulyje (17)

udrys Antanaitisa | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs: maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. Tačiau, o tempora, o mores (o laikai, o papročiai), ir kaip dainuojama šviesaus atminimo Vytauto Kernagio dainoje – dainuojam angliškai, kaip mokam. Šiandien, kai atrodo yra sudarytos visos sąlygos lietuvių kalbai klestėti, kalbame apie vis labiau didėjančias jai grėsmes. Apie globalumo įtaką lietuvių kalbai, prastėjančius Skaityti toliau

Vyks knygos visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas (0)

Vyks knygos visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Lapkričio 23 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente, vyks Liudos Petkevičiūtės ir Laimutės Varkalaitės džiugios knygos vaikams ir visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas.

Poringės – tai gausiai iliustruotos ir žodžiais apipintos knygos, jaukiai suburiančios ir įtraukiančios mažus ir didelius skaitytojus į nepaprastą žodžių ir vaizdų sukurtą pasaulį. Šių knygų tikslas – vaizdžiai atskleisti lietuvių kalbos grožį naudojant spalvą, gaivinti jos turtingą žodyną, priminti ir atminti, kaip kalbėjo ankstesnės kartos, puoselėti ir skatinti didžiuotis savo kalba. Skaityti toliau

Seime – konferencija, skirta Vietovardžių metams (tiesioginė transliacija) (3)

Vietovardžių metai | S. Tumėno nuotr.

Lapkričio 13 d., trečiadienį, 13 val. Seimo skaityklos salėje (Seimo III r. 130 k.) Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT) rengia konferenciją „Žemė prašo nepamiršti vardų“, kuri skiriama Vietovardžių metams paminėti. Konferencijai pirmininkaus Seimo narys Stasys Tumėnas, EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Prieš konferenciją 12 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) vyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Skaityti toliau

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės (1)

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

Sukanka 100 metų žurnalui „Švietimo darbas“ (0)

Žurnalo „Švietimo darbas“ viršelis | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Prieš šimtmetį susikūrus nepriklausomai Lietuvai, iškilo būtinybė pertvarkyti švietimo sistemą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo įsteigta Lietuvos švietimo ministerija, kuri rūpinosi mokyklų pertvarkymu. 1919 m. spalio mėnesį pasirodė Švietimo ministerijos lėšomis leidžiamas pedagoginės tematikos mėnesinis žurnalas „Švietimo darbas“. Jis ėjo nuo 1919 iki 1930 m., buvo išleisti 135 numeriai.

„Švietimo darbą“ nuo 1919 m. Nr. 1 iki 1920 m. Nr. 10 redagavo redakcinė komisija, kurią sudarė Antanas Busilas, Pranas Mašiotas ir Antanas Vireliūnas. Vėliau, nuo 1920 m. Nr. 11 iki 1922, Nr. 3/6, leidinį redagavo Vincas Krėvė-Mickevičius; nuo 1922 m. Nr. 7 iki 1924 m. Nr. 10 – Antanas Vireliūnas, o nuo 1924 m. Nr. 11 iki 1930 m. Nr. 12 – Antanas Kasakaitis. Skaityti toliau

Užsienio lietuviai ir užsieniečiai kviečiami į lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus (1)

Užsienio lietuviai, baltistikos centrų ir kiti užsienio studentai kviečiami į lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus Lietuvos aukštosiose mokyklose | Evgenijos Levin nuotr.

Aktyvūs užsienio lietuvių bendruomenių nariai, lituanistikos (baltistikos) centrų ir kiti užsienio aukštųjų mokyklų studentai kviečiami sausio mėnesį praleisti Lietuvoje studijuojant lietuvių kalbą ir kultūrą Klaipėdos, Vytauto Didžiojo arba Vilniaus universitetuose. Atrinktiems dalyviams bus skiriama 570 Eur parama ir apmokėtas kursų mokestis. Konkursą rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Švietimo mainų paramos fondu.

„Kviečiame intensyviam ir prasmingam mėnesiui atvykti lietuvių kilmės asmenis ir užsieniečius, baltistikos centruose studijuojančius mūsų kalbą, pagilinti lietuvių kalbos ir kultūros žinių, iš arčiau susipažinti su Lietuva. Skaityti toliau

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU profesoriui Alvydui Butkui (7)

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU prof. Alvydui Butkui | urm.lt nuotr.

Spalio 31 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2019 metų Baltų apdovanojimą įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alvydui Butkui. A. Butkus apdovanotas už savo veiklą pristatant Latvijos kultūrą ir kalbą Lietuvoje, akademinių mainų tarp abiejų šalių skatinimą, kūrybinę veiklą letonistikos srityje.

„Linkiu jums toliau dirbti dviejų broliškų tautų suartėjimo labui“, – apdovanojimo ceremonijos metu sakė ministras Linas Linkevičius. Baltų apdovanojimo laimėtoją iš penkių kandidatų atrinko bendra Lietuvos ir Latvijos ekspertų komisija. Skaityti toliau

V. Jocys. Kodėl banginiai šoka į krantą? (video) (0)

Autorė pasirašo knygas | V. Jocio nuotr.

Turbūt galima savo įspūdžius iš dr. doc. Filomenos Kavoliutės knygos pristatymo Vilniaus universitete ( VU) spalio 24 d. pradėti moksline, ne labai poetine hipoteze, – „Kodėl banginiai šoka į krantą…?“

Šis klausimas, be tikslaus atsakymo, daug metų kybojo mokslininkų galvose. Kodėl didžiausi pasaulio žinduoliai, užuot plaukioję po mažiau užterštas jūras ir vandenynus, savižudiškai metasi ant kranto ir žūsta. Kiti, žmonių pastangomis nutempti atgal į vandenį, tą aktą netgi pakartoja. Skaityti toliau

Šalies mokslininkai pasitelkę dirbtinį protą – ketina varžytis su „Google“ (4)

Šalies mokslininkai dirbtinį intelektą pasitelkė e. vertyklei – ketina konkuruoti su „Google“ | Pixabay nuotr.

Lietuviai pasitelkė dirbtinį protą, kad sukurtų elektroninę vertyklę, pranokstančią „Google“ vertėją. Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su partneriais kuria sistemą, sugebančią automatiškai versti tekstus iš (į) 5 kalbų poras. Projektą, finansuojamą ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis, žadama užbaigti iki 2021 metų. Į jį bus įdėta 3,8 mln. eurų.

Neuroninių tinklų technologijas taikanti vertimo sistema bus apmokyta „sumaitinant“ jai dešimtis milijonų sakinių turinčių tekstų duomenis – iš grožinės, mokslinės literatūros, specializuotų tekstų ir žiniasklaidos šaltinių. Skaityti toliau

Bus įteiktas antrasis Baltų apdovanojimas (5)

URM nuotr.

Spalio 31 dieną, 14 val., Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) (J. Tumo-Vaižganto g. 2) vyks Baltų apdovanojimo teikimo iškilmės. Apdovanojimą įteiks Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai.

Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo

Skaityti toliau

P. Jegorovas. Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva 160-osioms tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo gimimo metinėms (36)

L. Zamenhofas su knyga | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Prieš 160 metų gimė tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas, didis mąstytojas ir humanistas, garsiausias pasaulio litvakas Liudvikas Lazaris Zamenhofas…

Jungtinių Tautų organizacija švietimo, mokslo ir kultūros klausimais UNESCO du kartus jį buvo įtraukusi į minėtinų žymiausių pasaulio žmonių sąrašą – 1959 m., kai buvo pažymimos Liudviko Zamenhofo 100-osios gimimo metinės, ir 2017 m., kai buvo pažymimos jo mirties 100-osios metinės. O pati tarptautinė esperanto kalba buvo du kartus pagerbta specialiomis UNESCO rezoliucijomis 1959 m. ir 1985 metais, artėjant esperanto kalbos šimtmečiui, pažymint ypatingą šios kalbos reikšmę tarptautinių kultūrinių ir intelektualinių mainų srityje. Skaityti toliau

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“. Skaityti toliau

V. Šilas. Kalba Karaliaučiaus krašto žemės vardai (15)

Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į  žemėlapius įrašyti  vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai.

Vokietijoje į valdžią atėjusiems nacionalsocialistams (kitaip,  naciams) labai nepatiko, kad Karaliaučiaus krašto vardai rodo vokiečius čia esant ateiviais ir jie griebėsi falsifikacijų. Skaityti toliau

Egipte lituanistinė mokyklėlė „Jūros arkliukai“ pradėjo naujus mokslo metus (0)

Egipte lituanistinė mokyklėlė „Jūros arkliukai“ pradėjo naujus mokslo metus | urm.lt nuotr.

Spalio 5 dieną, Hurgados (Egiptas) lituanistinė mokyklėlė „Jūros arkliukai“ pradėjo naujus mokslo metus. Naująjį sezoną mokyklėlė pasitinka reaguodama į pokyčius didžiausioje lietuvių bendruomenėje Egipte: stengiamasi orientuotis į besikeičiantį vaikų skaičių, jų poreikius pagal amžių bei pritraukti naujus mokytojus iš bendruomenės narių tarpo.

Mokyklėlė jau gali pereiti į naują kokybinį lygmenį, nes turi pastovias patalpas ir yra sukaupusi pakankamą mokomąją metodinę bazę – viso to labai trūkdavo ankstesniais Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimą dėl baltistikos mokslų prioritetizavimo (audio) (10)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Spalio 3 d. besirūpinanti lietuvių kalba asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą dėl baltistikos mokslų srities padėties Lietuvos mokslo politikoje.

Pareiškime rašoma, kad įvykus esminiams pasikeitimams Lietuvos Mokslo Taryboje, buvo tikėtasi, kad  lituanistikai ir baltistikai pagaliau bus suteiktas nacionalinis prioritetas. Rašte konstatuojama, kad lituanistika ir baltistika vėl palikta šalikelėje.

Pareiškime teigiama: „Lietuvos akademinės institucijos net ir sovietiniais metais Skaityti toliau