Kalba

A. Juozaitis. Universitas Vilnensis – po peiliu (25)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiomis liepos dienomis Vilniaus universitete nusilenkėme 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos palaikams. Nusilenkėme Šv. Jonų bažnyčioje, toje pačioje, kurią su didžiausiu rūpesčiu universiteto rektorius Jonas Kubilius, pasaulinio garso matematikas, atkūrė 1979 metais. Fiziškai prie palaikų atėjo ir dabartinis rektorius Artūras Žukauskas. Keistai susitiko 1918-1979-2018 metai, lemtingai susiglaudė po Šv. Jonų skliautais trys epochos. Dievaži, ši metų ir epochų sanglauda yra labai simboliška, ji daug ką liudija. Liudija Universitas Vilnensis tamsą XX amžiaus pradžioje, Universitas Vilnensis Skaityti toliau

L. Kamandulytė-Merfeldienė, V. Kavaliauskaitė. Kalbinis mandagumas vaikystėje: kaip jį ugdyti? (4)

vdu.lt nuotr.

Mandagumas – nuo komunikacijos proceso neatsiejamas sudėtingas reiškinys, įvairiomis formomis atsiskleidžiantis kiekvienoje pasaulio kultūroje. Būdamas įvairialypiu, šis reiškinys gali pasireikšti kalbinėmis ir nekalbinėmis priemonėmis. Kalbinis mandagumas laikomas viena iš svarbiausių komunikacinio akto dalių, formuojančių pašnekovų santykį ir tam tikra prasme dažnai nulemiančių pokalbio sėkmę.

Skaityti toliau

V. Sinica. Miliūtės metų demagogija (video) (27)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viena įtakingiausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė pristatė, galimai, metų demagogiją. Laidoje apie valstybinės kalbos tyrimus ir apsaugą ji kuria vaizdinį, kad kalbininkai yra itin šeriama pinigais kasta, kviečianti rūpintis kalba, nes po to puikiai iš to gyvena.

Miliūtė konstruoja tezę, kad a) valstybinės kalbos apsauga yra nereikalinga arba pakankama; b) ją stiprinti siekiama gviešiantis didesnių lėšų kalbininkams; c) pastarieji ir iki šiol gausiai finansuoti, bet nesugeba nieko nuveikti su tais pinigais. Baisi, galimai korumpuota sritis. Skaityti toliau

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires (video) (18)

Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Stefano Lanza: Lietuviai praranda kalbos jausmą (video) (5)

Stefano Lanza | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Laidos svečias – apie du dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis italas, lietuvių filologijos mokslų daktaras Stefanas Lanza.

Susitikę Vytauto Didžiojo Universitete su Stefanu kalbėjomės apie jo atvykimą į Lietuvą, gyvenimą Kaune ir meilę lietuvių kalbai.  Tiesa, kalbant apie lietuvių kalbą, pašnekovas pripažino, kad čia situacija labai sudėtinga, mes patys jau nebemokame taisyklingai kalbėti savo gimtąją kalba.

Laidos autoriai Arūnas Sartanavičius ir Ditė Česėkaitė. Skaityti toliau

A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos (32)

Audrys Antanaitis | Propatria.lt nuotr.

Birželio 19 dieną Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtoms Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairėms. Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime šiam projektui, siekiančiam sukurti kryptingą valstybinės kalbos apsaugos ir stiprinimo politiką, pasigirdo kategoriška opozicija. Liberalūs TS-LKD ir LLS frakcijų nariai – Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius ir Arūnas Gelūnas – užregistravo pataisas, paremtas principine nuostata, jog gairės nepagrįstai skelbia apie tariamas grėsmes valstybinei kalbai ir kuria esą uždarą, stagnuojančią ir netgi sovietišką kalbos politiką. Apie gairių tikslus, Skaityti toliau

Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą (25)

Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius | propatria.lt nuotr.

Fanatiška kova prieš valstybinę lietuvių kalbą eilinį kartą suvienijo buvusius ir esamus konservatorių ir liberalų atstovus Seime. „MG Baltic” politinės korupcijos byloje figūruojantys Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius kartu su frakcijų kolegomis Edmundu Pupiniu ir Arūnu Gelūnu Seime įregistravo pasiūlymus nutarimui Dėl valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairių. Siūlymais siekiama sumenkinti lietuvių kalbos statusą ir liberalizuoti užsienių kalbų vartojimą viešojoje erdvėje.

Dr. Manto Adomėno ir jo bendražygių nuomone, būtina atsisakyti gairėse išdėstomų prielaidų, kad didėja lietuvių kalbos ir kitų kalbų konkurencija viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

Kazachstanas pereina prie rašybos lotyniškais rašmenis. (7)

Kazachstanas pereina prie rašybos lotyniškais rašmenis | Užupio Respublikos nuotr.

Birželio 15 d., Užupyje, buvo iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta kazachų kalba. Iškilmėse dalyvavo Kazachstano Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Užupyje p. Bauržanas Muchamedžanovas ir Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Šių metų liepos 6 dieną pagrindinis Kazachstano miestas Astana švęs 20 metų tapimo sostine sukaktį. Pradžioje mažai kas tikėjo į provincijos miestelio virsmo sėkmę. Bet nepaisant visų iššūkių Astana tapo ne tik kazachų atgimimo simboliu, bet Skaityti toliau

Lietuviškus garso ir video įrašus nuo šiol tekstu pavers dirbtinis intelektas (0)

Lietuviškus garso ir video įrašus nuo šiol tekstu pavers dirbtinis intelektas | Asociacijos nuotr.

Nuo šiol lietuviškus garso ir video įrašus padės stebėti bei žodžius atpažinti robotai. Dirbtinio intelekto technologija ne tik keliskart paspartins TV ir radijo įrašų monitoringą, bet ir galės pagreitinti žurnalistų, teismo ar posėdžių stenografų bei skambučių centrų darbus. Naujovišką sprendimą rinkos tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ sukūrė kartu su kalbos technologijų bendrove „Tilde IT“.

Automatinio šnekos atpažinimo technologija yra pagrįsta giluminių neuroninių tinklų modeliu, kuris dirbtinį intelektą išmoko atpažinti žodžius ir tam tikras jų struktūras. Skaityti toliau

Kalbininkų konferencija suburs pokalbiui apie kalbų mokymą XXI amžiuje (4)

lingvistu konferencija

Birželio 7 d.,  Vyriausybės Didžiojoje salėje vyks tarptautinė  konferencija „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“.

Dvi dienas vyksianti konferencija suburs kalbų politikos formuotojus, kalbų dėstymo specialistus ir tyrėjus diskusijai apie kalbų mokymo XXI amžiuje misiją ir mokymo kokybės bei efektyvumo reikšmę, analizuos kalbų mokymo(si), kaip priemonės, galinčios pagerinti demokratinio pilietiškumo, socialinio teisingumo, tarpkultūrinio dialogo raidą daugiakultūrėje aplinkoje, Skaityti toliau

A. Papirtienė. Tik tikri cinikai gali lietuvių kalbos ir vertybių puoselėtojus kaltinti cinišku bizniu (14)

Aušra Papirtienė | O. Posaškovos. nuotr.

Neseniai Seime po pateikimo vieningai pritarėme Valstybinės kalbos politikos 2018 – 2022 metų gairių Seimo nutarimo projektui. Prasidėjo šio kalbos politikos dokumento svarstymo stadija. Ir štai sujudo tuo nepatenkinti oponentai.

Viena iš jų – Loreta Vaicekauskienė – nepasitenkinimo nuodus išliejo savo įmantriame tekste, publikuotame 15min.lt. „Aš pati lituanistė – ir dėstytoja, ir tyrėja, bet man užtenka padorumo…“. Suprask, kad visi kiti iškilūs lietuvių kalbos puoselėtojai tikriausiai gyvena su padorumo stoka. „Pinigai ir galia manęs nevilioja tiek, kad nauda sau taptų svarbiau už naudą bendruomenei.“ – toliau sau panegiriką lieja „ir dėstytoja, ir tyrėja“. Skaityti toliau

2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais (0)

Lietuvos pašto nuotr.

Gegužės 29 d. Seimas po svarstymo pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Dėl šių Seimo nutarimų projektų priėmimo vėliau bus balsuojama dar kartą.

2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais siūloma atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2) siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę Skaityti toliau

A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė! (53)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)

Komisijos pirmininką A.Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė. Skaityti toliau

Vilniuje bus atidarytas Baltijos Pasakojimų Centras (video) (2)

Vilniuje buus atidarytas Baltijos Pasakojimų Centras | Rengėjų nuotr.

Gegužės 18-20 d. „Menų spaustuvėje“ Vilniuje įvyks Baltijos Pasakojimų Centro (Baltic Storytelling Centre) atidarymo renginiai, kuriuose pasirodys profesionalūs pasakotojai iš užsienio. Pasakojimo meno žanras Lietuvoje yra mažai žinomas, o paminėjus žodį „pasakotojas“, dažnam iškyla tautiniais rūbais apsirengusio senolio vaizdas. Baltijos Pasakojimų centro įkūrėja, šiuolaikinė Lietuvos pasakotoja Milda Varnauskaitė, teigia sieksianti keisti šį senamadišką pasakojimo meno suvokimą Baltijos šalyse bei atgaivinti pasakojamąją tradiciją pritaikydama ją šiuolaikiniam Skaityti toliau

Apdovanoti geriausi „Mano žodyno“ kūrėjai (0)

MANO ŽODYNASLietuvių kalbos instituto leksikografai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 metų kas dvejus metus rengia nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, kurio metu visos Lietuvos gyventojai, tiek moksleiviai, tiek garbaus amžiaus išminčiai, yra kviečiami pabūti tikrais žodynininkais ir parengti savo žodyną. Konkurso rengėjai siekia skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, tarmėmis, stiprinti tautinį tapatumą ir sąmoningumą, lavinti kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Pastebima, kad kasmet sulaukiama vis daugiau originalių, kūrybiškų, tautinį lietuvių tapatumą atskleidžiančių darbų. Skaityti toliau

V. Galindas. Kodėl turėčiau? Kodėl norėčiau? Kodėl privalėčiau? (video) (26)

eurovizijos-nugaletoja-2018-alkas-lt-nuotr

Ši žodžių jungtis lietuvių retai vartojama, o ypač bendraujant su kitais. Gal kartais tik mintyse tą pakartojame.  Regis, anglų kalboje labai dažnai sutinkame šią žodžių formą, tą pastebėjau  žiūrėdamas filmus, jų veikėjų pokalbius. Ar ne laisvo žmogaus, ilgai gyvenusio demokratiniame pasaulyje, dažnai vartojami žodžiai? Taigi, vergiškos ir baudžiaunikiškos sąmonės asmuo niekada nevartoja šių žodžių jungties, nes jo sąmonė per šimtmečius nuolankiai ir prisitaikančiai kalba kaip greičiau vykdyti gautą iš kitų, gal stipresnių ar aukščiau stovinčių, asmenų nurodymą ar užduotį. Skaityti toliau

Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva (10)

Liudvikas Zamenhofas | Lietuvos žydų bendruomenės nuotr.

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m., gruodžio 15 d., Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Skaityti toliau

Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės (7)

Irena Degutienė | lrs.lt nuotr.

Gegužės 10 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis Skaityti toliau

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama (7)

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga Skaityti toliau

M. Šidlauskas. Neišeiti iš kalbos namų (6)

Marijus Šidlauskas | asmeninė nuotr.

Pranešimas skaitytas gegužės 7 d. Spaudos atgavimo dienos proga Signatarų namuose.

Mieli ir garbūs lietuvių kalbos bičiuliai,

Kalbos šventė sukvietė mus į Signatarų namus, garbingiausią tautos apsisprendimo ir valstybės atkūrimo vietą. Čia ir dabar kreipdamasis į jus šiuose namuose, pradėti norėčiau nuo kalbos ir kultūros atminties. Minint valstybės šimtmetį šiandieninėse kalbos pagerbimo iškilmėse tebus prisiminti kalbai įsipareigoję kultūrininkai, mūsų modernios valstybės amžininkai. Tai prieš šimtą Skaityti toliau

Lietuvių kalba – mūsų tapatumo, kovos ir savitumo simbolis (nuotraukos) (3)

Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai | lrp.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jau vienuoliktą kartą surengto Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir organizatorius.

Pasak šalies vadovės, simboliška, kad Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai apdovanojami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, mums rūpi lietuvių kalbos ir kultūros ateitis. Tai dar kartą primena, kaip tvirtai Lietuvos istorijoje yra susijusi kova dėl gimtosios kalbos ir dėl valstybingumo, kai iš tautos buvo atimta ir viena, ir kita.

Iškilmėse Prezidentė padėkos raštus įteikė 14 raštingiausių Skaityti toliau

Šių metų Kalbos premija skirta Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei (1)

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė | Respublika.lt. S. Žumbio nuotr.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose surengė tradicinius Spaudos pusryčius, kurių metu buvo paskelbtas kasmetinės Kalbos premijos laimėtojas. 2018 metų Kalbos premija komisijos sprendimu skiriama etnologei, visuomenės veikėjai Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei.

Bradūnaitė-Aglinskienė gimė Vokietijoje, poeto Kazio Bradūno šeimoje. Vėliau gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Skaityti toliau

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją (6)

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai sureng literatūrinę protesto akciją | Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – šiais metais neliks vien simbolinė. 12 val. lituanistiniai institutai surengs subtilią literatūrinę protesto akciją. Keturių mokslo įstaigų darbuotojai ir visi knygos bičiuliai Vileišių rūmuose skaitys Maironio poemą „Jaunoji Lietuva“ – tarytum paraginimą valdžiai rimčiau susirūpinti humanitarinių mokslų padėtimi.

Atsakydami į Švietimo ir mokslo ministerijos optimizavimo lūkesčius apjungiant keturis institutus, patys keturi institutai Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos (82)

Straipsnis parengtas pagal 2018 m. balandžio 26 d. Daugpilio universitete skaitytą pranešimą šio universiteto Garbės daktaro vardo suteikimo autoriui proga.

Valdovo titulatūros klausimas

Senasis lietuviškas valdovo pavadinimas buvo viešpat(i)s – tokia jo reikšmė pasiekė ir lietuvių raštijos laikus, net XIX a., plg.: Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį (S. Daukantas). Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ reikalauja registruoti prekių ir paslaugų ženklus tik su lietuviškais užrašais (16)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, siūlydama valstybinės kalbos įstatymu reguliuoti prekių ar paslaugų ženklų įrašus.

Viešojoje erdvėje daugėja oficialių užrašų ne lietuvių kalba: ne valstybinę kalbą registruodamos prekių ir paslaugų ženklus pasirenka net valstybinės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos. Precedentas: Kauno miesto savivaldybės inicijuotas „Like Bike Kaunas“ projektas, pagal kurį visame mieste sutvarkyti ir atnaujinti dviračių takai žymimi šiuo nelietuvišku ženklu. Skaityti toliau

Nepraleiskite pirmosios virtualios kalbos viktorinos! (0)

Nepraleiskite pirmosios virtualios kalbos viktorinos! | Pixabay nuotr.

Artėja gegužės 7 d. –  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga Lietuvių kalbos draugija pakvies visus dalyvauti pirmojoje visuotinėje virtualioje lietuvių kalbos  viktorinoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Viktorinos tikslas – skatinti visuomenę labiau domėtis lietuvių kalba. Joje galės dalyvauti ir Lietuvoje, ir užsienyje gyvenantys kalbos įdomybių mėgėjai. Viktorinos dalyviams reikės atsakyti į 25 nestandartinius klausimus, parinktus iš Skaityti toliau

A. Juozaitis. Alvydas Butkus – Daugpilio universiteto doctor honoris causa (7)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nepaprasatai džiugu, kad Latvija įvertino jos kultūros ir mokslo ambasadorių Lietuvoje — profesorių ALVYDĄ BUTKŲ. Daugpilio universitas suteikė jam doctor horis causa, ir tai — didi simbolinė akcija. Ne tik akademinė, ne tik kultūrinė, bet ir politinė. Nes kas yra mūsų Letonikos centro įkūrėjas Kauno VD univeritete? — gryniausias kultūrtrėgėris, tariant svetima kalba, bet įdedant į ją baltišką turinį.

A. Butkus ne tik įkūrė, bet ir tebevadovauja tam centrui. Vadovauja visam Lietuvos latviškajam pasauliui, kuris be jo būtų dešimtį kartų mažesnis ir silpnesnis. O juk tai — tikra „būties politika”, baltų pasaulio išlikimo politika. Skaityti toliau

Prof. Alvydui Butkui suteiktas Daugpilio universiteto Garbės daktaro vardas (3)

Alvydas Butkus | vdu.lt nuotr.

Balandžio 26 d. 11 val. Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Lituanistikos katedros profesoriui, habilituotam mokslų daktarui, Letonikos centro įkūrėjui ir vadovui, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkui habil. dr. Alvydui Butkui bus suteiktas Latvijos Daugpilio universiteto (DU) garbės daktaro vardas.

Šis garbingas įvertinimas A. Butkui bus suteiktas jubiliejinėje 60-ojoje Daugpilio universiteto tarptautinėje mokslinėje konferencijoje kurios plenariniame posėdyje A. Butkus perskaitys garbės daktaro pranešimą „Lietuvos valstybingumo formos ir jų interpretacijos“. Skaityti toliau

A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai (24)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), siekdama didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti „keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams“. Balandžio 11 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas Aušros Lėkos straipsnis „Iškreiptas lietuviškumas“, kuriame kalbinami Artūras Skaityti toliau

Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“ (9)

Valstybinė kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas | Valstybinės kalbos inspekcijos nuotr.

Balandžio 18 d. 10 val. Vilniuje, Kultūros ministerijos Baltojoje salėje (J. Basanavičiaus g. 5) Valstybinė kalbos inspekcija surengs pokalbis  „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“.

Renginio tikslas – paprastai papasakoti apie kalbos norminimo būtinybę ir reikšmę, atskleisti tikrąsias kalbos vartotojų baimės priežastis, Kalbos inspekcijos veiklos plonybes, netaikomas nuobaudas, aptarti užsienio valstybių praktiką ir aptarti kitus su lietuvių kalba susijusius klausimus. Skaityti toliau