Kalba

G. Karosas. Ąžuolų Lietuva (4)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu. 

Buvau neseniai pradėjęs kurti pasaulio meno muziejų po atviru dangumi Europos parką Vilniaus rajone. Ieškodamas palaikymo 1992 m. kreipiausi į kelias organizacijas, Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (4)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau

Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą (9)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Kovo 16 d. grupė konservatorių Seime įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-471) leidžiantį nelietuviškais rašmenimis užrašyti asmenvardžius Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams ir atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Skaityti toliau

Seimas raginamas priimti 69 000 piliečių parašais pateiktą nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektą (10)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalba

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai kreipėsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, prašydami priimti TALKOS prieš du metus inicijuotą ir 69 000 šalies piliečių parašais Seimui pateiktą įstatymo projektą. Pagal TALKOS siūlymą, vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių pasuose galėtų būti rašomi tik papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. TALKA taip pat primena, jog šį projektą savo viešais parašais palaiko virš 150 šalies kultūros, mokslo, meno atstovų, rezistentų, valstybės kūrėjų ir kitų žinomų asmenų, kvietusių pasirašyti TALKOS projektą.

Rašte pagrindinėms nacionalinės valdžios institucijoms TALKOS atstovai taip pat išdėsto Skaityti toliau

50 kalbų suprantantis poliglotas: Anglų kalba yra per daug paini tautų dialogui (4)

Klodas Azezas_vdu.lt

Kasmet kovo mėnesį minint Tarptautinės Frankofonijos organizacijos (pranc. OIF) įkūrimo metines, viso pasaulio prancūzakalbės šalys kviečia į kultūrinį, politinį, kalbinį dialogą pačiomis aktualiausiomis šiuolaikinį globalų pasaulį dominančiomis temomis.

Lietuvoje taip pat tradiciškai vyksta Frankofonijos mėnesio renginiai, primindami apie didėjančią prancūzų kalbos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje ir prancūzakalbių šalių kultūrą. Svarbiausius nacionalinius renginius Lietuvoje visą kovą organizuoja praėjusių metų rudenį Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkurtas Frankofonijos šalių universitetinis centras. Skaityti toliau

„TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba (10)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui,Lietuvos Respublikos Vyriausybei

DĖL ASMENVARDŽIŲ RAŠYMO PASUOSE NEVALSTYBINE KALBA

Viešojoje erdvėje pasirodė Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei adresuotas žinomų asmenų raginimas („Ragina pagaliau sutvarkyti asmenvardžių rašybą“, bernardinai.lt, 2017-03-13) priimti įstatymų pataisas, kuriomis būtų įteisintas asmenvardžių rašymas nevalstybine kalba Lietuvos Respublikos piliečių pasuose. Reaguodama į šį pareiškimą, piliečių TALKOS už valstybinę kalbą iniciatyvinė grupė jaučia pareigą jį gavusioms Skaityti toliau

I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą (6)

Kas ir kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 4 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas mūsų studentas užsienietis. Ir ji yra didelė keliais atžvilgiais.

Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Ji panaši į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų, ypatybių. Skaityti toliau

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina  tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau

T. Baranauskas. Naudingi idiotai (96)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir vėl „grupė intelektualų“ kovoja už lietuvių abėcėlės reformavimą pagal Lenkų rinkimų akcijos programą… Regis, raidės „w“ batalijos buvo aprimusios, pritrūko aistrų? Vėl liejasi tulžis „vardan civilizuotumo“, kurį, žinoma, atstovauja pareiškimą pasirašę autoriai…

Kitais, 2018-aisiais metais štai jau minėsime atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį ir kovos už „w“ 10-metį. Leiskite paklausti, vardan ko vyksta ši kova? Dėl geresnių santykių su lenkais? Tikrai?

Konflikto tuščioje vietoje provokavimas, nuolatinis reanimavimas, vilties, kad reikia tik Skaityti toliau

Elektroninių audioknygų populiarumas Lietuvoje auga (0)

Audioknygos tinka tiems, kuriems pritrūksta laiko paimti knygą į rankas | Audioteka.lt nuotr.

Dar neseniai Lietuvoje mažai kam žinomos audioknygos sparčiai populiarėja. Garsinių knygų platforma Audioteka.lt skaičiuoja, kad pastarąjį pusmetį vartotojų skaičius kas mėnesį išauga 10–15 procentų.

Audioteka.lt  vadovo Aurimo Mikalausko teigimu, stereotipas, kad garsinės knygos yra skirtos tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, po truputį atsitraukia. Visuomenė pradeda suprasti, kad šios knygos puikiausiai tinka aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms, kuriems dažnai pritrūksta laiko paimti knygą į rankas. Skaityti toliau

Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai (0)

smm.lt nuotr.

Kovo 8 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą visuomenėje, visų pirma – vaikų ir jaunimo grupėse, paskatins domėjimąsi gimtąja kalba ir jos istorija.

„Lietuvių kalba yra ne tik viena seniausių kalbų pasaulyje, bet ir mūsų tvirtybės, vienybės simbolis. Galbūt kartais net nepagalvojame, kokia ilgaamže, unikalia ir daugelio pasaulio kalbininkų tyrinėjama kalba bendraujame. Skaityti toliau

LVAT dar karta patvirtino, kad asmenvardžius dokumentuose galima rašyti ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau ne vietoje užrašo valstybine kalba (13)

Alkas.lt koliažas

Kovo 7 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Migracijos valdybos sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti asmens tapatybės korteles, jei jose būtų nurodytos pavardės su nelietuviškomis raidėmis, įpareigojo AVPK išduodamose tapatybės kortelėse asmens pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, tačiau ne vietoje užrašo valstybine kalba.

Šiuo sprendimu LVAT galutinai išsprendė dviprasmišką padėtį, kuomet skirtingų vietinių pirmosios instancijos teismų sprendimai dėl įrašų oficialiuose Lietuvos Respublikos Skaityti toliau

Valstybės kontrolė: Kultūros ministerija mažai skiria dėmesio kultūros politikai (0)

Kultūros ministerija | wikipedia.org nuotr.

Kultūros ministerija turėtų daugiau dėmesio skirti pagrindinei veiklai – formuoti valstybės kultūros politiką, nustatyti aiškius šalies kultūros prioritetinius tikslus, svarbiausius siekius ir tinkamai įvertinti iškeltų tikslų pasiekimą, rodo Valstybės kontrolės atlikto ministerijos audito rezultatai.

„Valstybės kontrolė yra atlikusi įvairių kultūros srities auditų: pavaldžių įstaigų, ministerijos vykdomų programų, kultūros paveldo valdymo ir kitų. Pastebėta, kad tiek valstybės auditorių, tiek Vyriausybės ar kitų institucijų ministerijai pateiktos rekomendacijos buvo įgyvendinamos vangiai, o Skaityti toliau

Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video) (3)

Erikos piešinys | švarikalba.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su pagalbininkais kviečia mokinius dalyvauti jubiliejiniame lietuvių kalbos konkurse „Švari kalba – švari galva“, kuris šiais metais vyks jau dešimtą kartą. Konkurso tikslas – skatinti mokinius internetinėje erdvėje vartoti lietuviškus rašmenis ir taisyklingą lietuvių kalbą. Simboliška, kad jubiliejinis renginys sutampa su Lietuvių kalbos kultūros metais.

„Kalba – kiekvienos tautos išskirtinumo ženklas, tad turime ją labai branginti. Labai svarbu, kad rašyti lietuviškomis raidėmis ir vartoti taisyklingą lietuvių kalbą skatinantis gražia tradicija tapęs konkursas suburia Lietuvoje ir užsienyje besimokančius mokinius“, – sako švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas? (64)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje dėl „x“ ir „w“ rašybos Lietuvos Respublikos pase. Šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką jau kuri laiką besitęsiančioje dviprasmiškoje padėtyje kuomet vietiniai pirmosios instancijos teismai, jau anksčiau priėmę nutartis, suteikiančias teisę daryti įrašus oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba, tartum kūrė šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus. 

Vasario 28 d. LVAT, išnagrinėjęs minėtą bylą ir pripažinęs privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje,  įpareigojo Migracijos valdybą Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video) (6)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis? Aušra įsidienojusi – pabudome ir kelkimės!“ Atpažįstate, kokios dainos tai žodžiai? Eiles parašė aktorius, režisierius ir poetas Kęstutis Genys, muziką – Rolandas Paulauskas, ją įdainavęs su „Ąžuoliuku“. Ko gero, tai žymiausia Sąjūdžio laikų daina, tapusi Atgimimo giesme. O štai jos paskutinis posmas:

Pabudome, o dvasioje dar pasilikom elgetos.
Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis, Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės (17)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Rašytojos Audronės Urbonaitės veidaknygės  sienoje  vyksta karšta diskusija – kalbame apie dabartines lietuvių autorių kūrybas, apie kalbos švarinimą, kol  koks  išsišokėlis nepareiškia, kad visokiems  išvažiavėliams  ir  turintiems jau  nevietines (suprask – nelietuviškas) pavardes šiukštu apie lietuvybę ir  kalbėti. Atseit –  tie jau nelietuviai.  Va toks tai griežtas teritorinis susiskirstymas. Už Lietuvos rubežiaus tu jau nelietuvis.

Lyg ir prieštvaninis požiūris į žmogų, į visuomenę, į pasaulį.  Bet ir nesitiki, kad toks neatsakingas teiginys atspindėtų daugumos nuomonę, norisi tikėti, kad  tai tik atskirų žmonių  atitrūkusios nuo tikrovės ambicijos. Skaityti toliau

Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės (0)

Lietuvių kalbos institutas | wikipedia.org nuotr.

Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.

Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ Skaityti toliau

Bus pristatyta nauj A. Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ (0)

Aldonas Pupkis | Alkas.lt nuotr.

Vasario 24 d., penktadienį, 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje (Laisvės pr. 5, 5.5 salėje) Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras pristatys naują dr. Aldono Pupkio knygą „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ sutiktuves. 

Renginyje dalyvaus: Antanas Balašaitis, Janina Švambarytė-Valužienė, Regina Venckutė, knygos autorius ir kt. Renginį ves Audrius Valotka.

Bus kalbama apie tai kas buvo lietuvių kalbos sąjūdis sovietmečiu? Bus aptarti šie klausimai:

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

Rengiama spaudos konferencija, skirta Lietuvių kalbos dienų renginių atidarymui (video) (0)

lkd_logotipasVasario 14 d., antradienį, 8.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks spaudos konferencija, skirta Lietuvių kalbos kultūros metams ir Lietuvių kalbos dienų atidarymui.

Seimas, siekdamas ugdyti visuomenės kalbinį sąmoningumą, skatinti taisyklingos kalbos įgūdžių formavimąsi, sudaryti geresnes galimybes neformaliam lietuvių kalbos mokymui, 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais.

Kultūros ministro įsakymu 2016 m. spalio 27 d. sudaryta komisija iš Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – „Kelionė laiku su knyga“ (0)

AB „Rytas“ knygynas XX a. 4 deš. | Rengėjų nuotr.

Vasario 16 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Kelionė laiku su knyga“. Jame bus atidaryta nauja muziejaus ekspozicija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga“ bei pristatytas leidinys „Lietuvos vėliavą iškėlus“.

Naujai įrengtoje muziejaus ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su knygos ir raštijos kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmenybė čia teikiama rankraščiams ir spaudiniams lietuvių Skaityti toliau

Pietinių pietų aukštaičių (dzūkų) šnektų žodyno pristatymo vakaras (1)

Dzūkė tautiniais rūbais | lkc.lt nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 18 val., Vilniaus mokytojų namų Svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks vakaras iš ciklo „Viešnagėn pas Vilniaus dzūkulius“. Renginio metu bus pristatytas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno I tomas. Pirmojo tomo pagrindą sudaro ekspedicijose tyrėjų surinkti ir užrašyti žodžiai nuo A iki M raidės.

Žodyne išsamiai aprašytos pietinių pietų aukštaičių šnektos ir jų plotas, analizuojamas šnektų savitumas ir nurodomos būdingesnės ypatybės, aptinkamos  Marcinkonių, Puvočių, Rudnios, Kaniavos, Ašašnykų, Dubičių ir kitose apylinkėse. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Apie Pašaminės kaimo gyventojų pravardes (10)

Pašaminės kaimo jaunimas, 1926 m. | P. Šimkavičiaus asmeninio albumo nuotr.

Pašaminė – tai seniūnaitijos centras Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių rajone, įsikūręs netoli Švento (tarmiškai Švinto) ežero.

Straipsnyje pateikiamos Pašaminės kaimo gyventojų pravardžių vartojimo priežastys ir atsiradimo motyvai. Domėtasi, kaip pravardžiuojami pašaminiškiai ir kodėl pravardžiuojamam žmogui priskirta tokia pravardė.

Dėl objektyvių priežasčių tikrieji pravardžiuojamųjų asmenvardžiai neminimi, išskyrus tuos atvejus, kai pavardė ar vardas yra pravardės atsiradimo motyvas. Skaityti toliau

Profesorius O. Poliakovas: Lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše (5)

Olegas Poliakovas | VU nuotr.

Kiekvienam kalbančiajam lietuvių kalba tikriausiai tekę girdėti, kad ši kalba yra viena seniausių pasaulyje. Su tuo sutinka ir žymus šalies baltistas prof. habil. dr. Olegas Poliakovas ir paaiškina, kodėl užsieniečiams taip sunku išmokti lietuvių kalbą.

Mokslininko teigimu, indoeuropiečių (ide.) kalbos, kurioms priskiriama ir lietuvių kalba, plačiai paplitusios visuose žemynuose. Jos kilusios iš bendros ide. prokalbės, kuri į atskiras kalbas suskilo daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų. Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas (10)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos.  Skaityti toliau

Lavonprakaitis, mirtvandenis ir raugė – žmonių siūlomi nelegalaus alkoholio pavadinimai (0)

technologijos.lt nuotr.

Kalbininkams ir visuomenininkams pasiūlius atsisakyti nelegalų alkoholį romantizuojančių terminų naminukė, samanė ir naminė degtinė, žmonės buvo pakviesti siūlyti savo pavadinimus, kurie tinkamiausiai apibūdintų šešėlinėje rinkoje gaminamus alkoholinius gėrimus. Anot kalbininko Antano Smetonos, dauguma visuomenės pasiūlytų žodžių turi neigiamą atspalvį arba pašaipos prieskonį.

Dalis pavadinimų – šmaikštūs Skaityti toliau

Kalbos apdovanojimas įteiktas kalbininkui, vertėjui Lionginui Pažūsiui (video) (0)

Lionginas Pažūsius | llvs.lt nuotr.

Gruodžio 15 d. Valdovų rūmuose 2016 metų Felicijos Bortkevičienės kalbos apdovanojimas įteiktas kalbininkui, vertėjui doc. dr. Lionginui Pažūsiui.

Šis garbingas apdovanojimas L. Pažūsiui skirtas už reikšmingą lituanistinę veiklą – lietuvių kalbos vartojimo viešajame gyvenime puoselėjimą ir skatinimą, akademinio lietuvių kalbos diskurso plėtrą, lietuvių kalbos akademinių darbų vertimą į anglų kalbą ir lietuvių poezijos sklaidą anglų kalba.

1940 metais gimęs L.Pažūsis visą savo profesinį gyvenimą skyrė anglų ir lietuvių kalbų Skaityti toliau

Knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas (0)

knygnesiai-iv-knygaKetvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys. IV-tą tomą, inicijavus Lietuvos knygnešio draugijai, parengė Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius. Jų pastangomis dar 2004 m. buvo parengtas ir fundamentalus žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Sudarytojai vadovavosi ankstesnių „Knygnešio“ tomų sudarymo principais. Straipsniai suskirstyti į tris skyrius, pavadintais kraštais, kas faktiškai atitinka tuometinius administracinius vienetus – gubernijas. Ketvirtą tomą norėta išleisti minint lietuvių spaudos uždraudimo 150-ąsias metines – 2014 metais. Skaityti toliau