Kalba

Protestuodamas prieš udmurtų rusifikaciją susidegino filosofijos mokslų daktaras Albertas Razinas (video) (30)

Albertas Razinas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rugsėjo 10 d., antradienį, apie 10 val. ryto vietos laiku, Rusijos sudėtyje esančios Udmurtijos sostinėje Ižkare (rus. Iževskas, Ижевск), prie Udmurtijos valstybinės tarybos pastato, prieš pat tarybos sesijos pradžią, dalyvaudamas pikete susidegino nusipelnęs Udmurtijos veikėjas, buvęs Udmurtijos universiteto docentas ir Žmogaus instituto direktorius, filosofijos mokslų daktaras Albertas Razinas.

Apie tai pagal liudytojų žinias pranešė Udmurtijos naujienų portalas izhlife.ru. Prieš susidegindamas jis laikė 2 transparantus kuriuose buvo parašyta: „Ar aš turiu Skaityti toliau

Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida? (4)

Rugsėjo 16 d., 13.30 val., Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.

Jau papročiu tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojamos lietuvių kalbos taisyklės, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Skaityti toliau

Rusijos lietuvė: Lietuviai žino, kad turi turtingą paveldą – ir laisvę, kurią reikia ginti (1)

Diana Žukauskaitė | VDU nuotr.

„Man patinka Lietuva – čia žmonės labai gražiai sugyvena su gamta, gyvenimas ramesnis: ne lėtas, bet pamatuotas, darnus. Jaučiasi, kad lietuviai labai saugo savo papročius ir kultūrą, jie žino, kad turi turtingą paveldą – ir laisvę, kurią reikia ginti“, – susižavėjimo Lietuva neslepia Diana Žukauskaitė, 24 metų lietuvių kilmės studentė iš Rusijos, šiemet sudalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengemuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose.

Mergina pasakoja, jog pirmą kartą Lietuvoje ji apsilankė dar vaikystėje, būdama trejų Skaityti toliau

G. Blažienė: Mėgstu avantiūrą moksle (0)

Grasilda Blažienė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta akademikės prof. Dr. Grasildos Blažienės jubiliejui skirta mokslo ir veiklos darbų paroda „Prarastos kalbos beieškant“. Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 4 d.

Šiais metais akademikė prof. dr. Grasilda Blažienė švenčia jubiliejų. Tai proga apmąstyti kalbininkės nuveiktus darbus. Pokalbyje su mokslininke pasiteiravome apie kalbininkės kelią, akademinius Skaityti toliau

Jungtinėje Karalystėje užaugęs lietuvis: Lietuvių kalba padeda užmegzti ryšius ir užsienyje (1)

Lietuvių kalba | kalba.ktu.lt nuotr.

Dvidešimt vienerių Tomas visą gyvenimą praleido Jungtinėje Karalystėje. Jo mama – lietuvė, o tėtis – britas. Nors lietuviškai Tomas buvo mokomas nuo mažens, tačiau norėdamas geriau įsilieti į lietuvių bendruomenę ir galvodamas apie ateities galimybes, suprato, kad šios kalbos žinios stipriai šlubuoja.

„Lietuvių kalbą naudojau tik buityje, todėl norėjau išmokti ne tik taisyklingiau kalbėti, bet ir rašyti, suprasti taisykles ir lietuvių kalbos dėsnius“, – pasakoja Tomas, kuris jau trečią vasarą iš eilės nemažai laiko praleidžia lietuvių kalbos kursuose Vilniaus universitete. Skaityti toliau

Kviečia kalbininkei G. Blažienei skirta paroda „Prarastos kalbos beieškant“ (0)

Filologė akademikė Grasilda Blažienė | V. Valuckienės nuotr.

Rugpjūčio 19 – rugsėjo 4 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje veikia LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto parengta filologei akademikei Grasildai Blažienei skirta jubiliejinė paroda „Prarastos kalbos beieškant“.

Parodos pristatymas vyks 2019 m. rugsėjo 3 d., antradienį, 15 val.

Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi prof. dr. Grasildos Blažienės mokslo darbai: moksliniai straipsniai, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Už Atlanto „Vaivos juosta“ šviečia (0)

„Vaivos juosta“ mokyklėlė Čikagoje | V. Švenčionytės - Šol nuotr.

Su Vaiva Švenčionyte – Šol (Scholle) sėdime vienoje iš Vilniaus gatvėje įsikūrusių kavinių, prieš kadaise čia buvusius jos vaikystės namus. Vaiva mane pataiso, čia prabėgo ne tik vaikystė, bet ir jaunystė. Vėliau pirmo aukšto gyventojus iškėlė, atsidarė suvenyrų parduotuvėlės, knygynas, kavinės…

„Ar dar skauda?“ – klausiu savo pašnekovės, su kuria esu pažįstama daugiau nei 30 metų. „Jau nebe, – atsako Vaiva, – liko tik  šviesūs prisiminimai. Kiekvieną kartą, grįžusi iš Amerikos, praeinu šia gatve, sutinku daugybę pažįstamų. Jau 19 metų gyvenu už Atlanto, Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Žydauka, žydelka – o kaip kitaip lietuviškai dar vadindavo? (60)

Pixabay.com nuotr.

Maniau, kad tikriausiai tik aš viena pagalvojau, kad sinagogos uždarymas Vilniuje – tai provokacija, kliaučių ieškojimas. Dar sovietmečiu išmokau tokius dalykus vertinti įtariai. Bet kai Faina Kukliansky užsipuolė Vytautą Landsbergį neva užgauliai pavartojus žodį žydelka (jis eilėraštyje parašė, kad Dievo Motina buvusi žydelka), jau ėmiau abejoti, ar tikrai ta Kuklianski nuoširdi ir tokia jau teisuolė. Kad nėra kukli, tai aišku – prilyginti save Dievo Motinai! O dėl teisumo – mokiausi klase aukščiau toje pačioje mokykloje su ja ir tikrai žinau, kad nebuvo tų patyčių, apie kokias ji dabar (beje, tik dabar) pradėjo pasakoti. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kontraversiškos Evelinos Dobrovolskos mintys (25)

Evelina Dobrovolska | Alkas.lt ekrano nuotr.

Visi pripažins, kad buvusios įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos praktiškai neliko. Kaip ir tarp lietuvių ir lenkų Lietuvoje. Vis dėlto retkarčiais Lietuvos žiniasklaidoje, o Lenkijos nacionalistinėje gana dažnai pasirodo straipsnių/interviu neadekvačiai vertinančių lenkų mažumos padėtį Lietuvoje ir todėl įtampą tarp mūsų tautų vis dar keliančią.

Stebėtina, bet žinoma Lietuvos lenkų veikėja, Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska, pristatyta Skaityti toliau

Linkuvoje paminėti vietovardžių metai (0)

Paminklas išnykusiems Linkuvos apylinkių kaimams | Pakruojis.lt, R. Pupinytės nuotr.

Lygumom keliavus, kalnan palypėjus,
Gimė nuostabioji mūsų Linkuva.
Negresia pavojus Mūšai išsiliejus
Šimtmečius stovėjus ji tvirta, gyva.
Birutė Stasiūnaitė

Kai Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vietovardžių metais, buvo pabrėžiamas vienas iš pagrindinių tikslų: „visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Skaityti toliau

Gimtasis žodis – pasaulio lietuvių bendruomenėms (video) (0)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Tęsiant gražų paprotį, jau antrą kartą į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja lietuvių autorių grožinės literatūros kūriniai, skirti vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Tikimasi, kad ši Lietuvos dovana paskatins svetur gyvenančius mūsų tautiečių vaikus bei jaunimą dar intensyviau domėtis lietuvių kalba ir skaitant lietuvių autorių knygas stiprinti ryšį su Tėvyne.

Šios knygos yra pernai inicijuotos akcijos „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirtos išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams, tęsinys. Šiais metais iniciatyvai įgyvendinti iš viso buvo nupirkta 1 280 knygų. Skaityti toliau

K. Garšva. Ar Lenkija atsisakys nepagrįstų pretenzijų Lietuvai? (28)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Minime šimtmetį, kai Lenkija pradėjo rytų Lietuvos okupacijas. Dabar daugelis spėlioja, ką Varšuvoje darys penktasis Lietuvos prezidentas: ar paminės nepasiteisinusios Liublino unijos sukaktį ir gaus Lenkijos apdovanojimą (kaip V. Pranckietis), ar atsiprašys už nepakankamą paklusnumą Lenkijai (kaip anksčiau – užsienio reikalų ministras), ar pažadės pažeisti Lietuvos Konstituciją (kaip anksčiau – vienas prezidentas)?

„Lietuvos aidas“ (Nr. 25, p.5) pastebėjo, kad užmojis rinktis Varšuvą kaip pirmąjį Skaityti toliau

Nauja lituanistinio švietimo programa padės geriau pasiruošti grįžimui į Lietuvą (0)

Nauja lituanistinio švietimo programa padės geriau pasiruošti grįžimui į Lietuvą | A. Žuko nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino Lituanistinio švietimo integruotą programą, kuria galės naudotis užsienyje esančios lituanistinės mokyklos. Programa ypač naudinga tiems, kurie žada grįžti į Lietuvą, kadangi padės geriau pasiruošti integruotis į lietuvišką švietimo sistemą.

Programa skirta ugdyti vaikus nuo dvejų iki šešiolikos metų amžiaus. Programą sudaro keturios dalys pagal ugdymo pakopas: ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo dalis. Skaityti toliau

Palėpė: Lietuvos miestų vardai – Kaunas (3)

D. Rastenienės nuotr.

Mes ir vėl grįžtame prie Aleksandro Vanago knygos „Lietuvos miestų vardai“.  Šį kartą apie antrą didžiausią Lietuvos miestą Kauną. Pažiūrėkime, ką mokslininkas rašo apie Kauno vardo kilmę.

Antras pagal didumą Lietuvos miestų kartu yra ir vienas seniausių Lietuvoje. Esama nuomonės, kad pirmą kartą jį paminėjo arabų geografas al Idrisijus 1140 m. Šio keliautojo raštuose spėjamas Kauno vardas rašomas įvairiai – Qaynu, Qanys, Kabnu. Jeigu tai tiesa, tada Kauno vardas Skaityti toliau

Kaune bus atidaryta paroda „Kroatų glagolica“ (0)

Kroatų glagolica | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Birželio 27 d., 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė), vyks parodos „Kroatų glagolica“ atidarymas. Renginyje dalyvaus garbės svečias – Kroatijos ambasadorius Krešimiras Kedmenecas (Krešimir Kedmenec).

Kroatų glagolica – seniausiai žinoma slavų abėcėlė, kurią IX a. sukūrė Bizantijos vienuolis šventasis Kirilas iš Teslonikų. Jis ir jo brolis šventasis Metodijus 863 m. buvo pasiųsti skleisti krikščionybę vakarų slavų žemėse. Broliai nusprendė išversti liturgines knygas į senąją slavų kalbą, todėl Kirilas sugalvojo naują raštą  ̶  glagolicą. Kroatijoje glagolica vartota iki XIX a. pradžios. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto lituanistai kalbininkai atsiribojo nuo bendrinei kalbai primetamų nihilistinių idėjų (4)

lituanistu samburis_logoVilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkai parašė laišką valstybės vadovams, Lietuvos mokslo tarybai ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, reikšdami nepasitenkinimą dalies savo kolegų veiklos ir propaguojama „itin liberalia kalbos ideologija“.

Skelbiame pilną Pareiškimo tekstą.

Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkų

PAREIŠKIMAS Skaityti toliau

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš vizitą į Lenkiją kreipėsi į išrinktąjį Prezidentą (10)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba besirūpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą.

Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje. Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų, pateikta Seimui ir su 30 tūkst. parašų – Prezidento kanceliarijai. Skaityti toliau

Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video) (0)

Įvyko vieša diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ | V. Jocio nuotr.

Birželio 12 d., VU bibliotekos Baltojoje salėje, įvyko vieša diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ Ją surengė VĮ „GIS-Centras“ kartu su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM bei Vilniaus universiteto biblioteka. Šia diskusija siekta sutelkti vietovardžių duomenų teikėjus, derinančias institucijas ir duomenų naudotojus. Taip pat siekta skatinti dalintis vietovardžių duomenimis, atverti juos, plačiau naudotis.

Buvo perskaitytas pranešimas apie oficialų Lietuvos vietovardžių erdvinių duomenų rinkinį (VĮ „GIS-Centras“ atstovai). Skaityti toliau

T. Čelkis. Ką apie LDK pasakoja vietovardžiai (29)

Nemenčinės klebonijos žemių prie Simoniškių palivarko planas. 1767

XIX a. Vilniaus centriniame archyve dirbo latvių kilmės archyvaras Janis Spruogis. Jo paties liudijimu, apie dvidešimt metų užsirašinėjo įvairius toponimus, kuriuos aptikdavo skaitydamas XVI a. žemaičių žemės teismų knygas. Šį neįprastą jo darbą, o gal ir pomėgį vainikavo 1888 m. paskelbtas „Senosios žemaičių žemės geografinis žodynas“. Jame archyvaras vietovardžius surašė abėcėles tvarka ir pateikė tikslias jų nuorodas į teismų knygas. Vis dėlto kokia buvo šio darbo prasmė? Leidinio įvade J. Spruogis teigė, kad surinkti vietovardžiai yra vertingi moksliniu ir kultūriniu požiūriu, nes liudija Skaityti toliau

Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjus įvertintas 2019 metų Kalbos premija (1)

Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjaus direktorius Alvydas Nevulis | Džojos Gundos Barysaitės (LRS) nuotrauka

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė Kalbos premijos laureatą. Už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjui.

Renginyje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Skaityti toliau

L. Rėzos 243-ųjų gimimo metinių minėjimas (0)

Liudvikas Rėza | Vikipedija.lt nuotr.

Birželio 7 d., penktadienį, 18 val. Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje bus paminėtos Martyno Liudviko Rėzos 243-osios gimimo metinės. M. L. Rėzos kūrybos bei veiklos tyrinėtoja, Raštų rengėja, literatūros istorikė ir tekstologė humanitarinių mokslų dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pristatys Rėzos raštus, folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė) atliks programą „Esu kilęs iš lietuvių giminės“.

Liudvikas Gediminas Martynas Rėza – žymiausias XIX amžiaus pradžios lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių) kultūros veikėjas, apibendrinęs lietuvininkų kultūros Skaityti toliau

Maskvoje surengta 29-oji baltų-slavų tyrimų konferencija (nuotraukos) (4)

Maskvoje surengta baltistikos ir slavistikos tyrimų centro konferencija | L. Leikumos nuotr.

Gegužės 14-15 d. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute ir Lietuvos ambasadoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, vyko konferencija „Teritorija BALTO-SLAVICA per kalbų ir literatūrų prizmę“.

Tai buvo 29-oji tokio pobūdžio konferencija (pirmoji vyko 1998 m.), kuri šiais metais buvo skirta Baltų-slavų tyrimų centro dešimties metų sukakčiai ir vieno iš jo steigėjų, akademiko, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus Viačeslavo Ivanovo (1929–2017) devyniasdešimties metų sukakčiai. 

Lietuvai ir ypač lietuvių akademinei bendruomenei Skaityti toliau

9-ojoje Lietuvių terminologijos konferencijoje – dėmesys kalbos technologijoms (0)

kompiuteris | pixabay.org nuotr.

Birželio 7 d., penktadienį, 9 val. Vilniuje, Seime (Seimo III rūmai) įvyks 9-oji Lietuvių terminologijos forumo (LTF) konferencija, skirta kalbos technologijoms.

Konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, žymūs Lietuvos mokslininkai ir kalbos technologijų kūrėjai skaitys pranešimus apie lietuvių kalbai sukurtas, pritaikytas arba pageidaujamas technologijas, sistemas ir duomenų bazes: rašytinės ir sakytinės kalbos automatinį atpažinimą, neuroninį mašininį vertimą, išteklių informacinę sistemą „Raštija“, naująją ES terminų bazę IATE bei Lietuvos Respublikos terminų banką ir kt. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą (3)

1918 m. M. Šalčius Japonijoje (pirmas iš dešinės) | Voruta.lt nuotr.

Gegužės 26-ąją sukako 79-eri metai, kai Lietuva neteko garsaus žurnalisto, keliautojo, visuomenės veikėjo ir savo krašto garsintojo Mato Šalčiaus. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone, 7 km link Kauno, netoli Išlaužo, o mirė toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. Neseniai, gegužės 17 d., Prienuose įvyko konferencija, kurios pavadinimas parinktas pagal kažkada laiškuose artimiesiems parašytus žodžiu „Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą“. Joje buvo skaitytas humanitarinių mokslų daktaro, prof. Benedikto Šetkaus pranešimas apie M. Šalčiaus gyvenimą ir veiklą. Skaityti toliau

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos (9)

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu, dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai. Net 100 tūkst. žmonių pasirašė už tai, kad lietuvių kalba būtų saugoma.

Žinomas kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva asociacijos „Talka kalbai ir Tautai“ vardu kreipėsi į būsimąjį prezidentą, ragindamas atsilaikyti prieš politikų spaudimą Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas (0)

Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau

Parodos „Gera rašyti ranka…“ atidarymas (1)

Parodos „Gera rašyti ranka...“ atidarymas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 6 d., Lietuvių kalbos institute, atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

„Gera rašyti ranka…“ – tai jungtinė menotyrininko Sauliaus Pilinkaus ir Lietuvių kalbos instituto XIX a. pab. – XX a. 4 deš. daiktų, raštinės reikmenų, knygų ir rankraščių paroda, sugrąžinusi į plunksnos skrebinimo laikus. Skaityti toliau

2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui (2)

Punsko licėjus | feisbuko nuotr.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose surengė tradicinius Spaudos pusryčius, kurių metu buvo paskelbtas kasmetinės Kalbos premijos laureatas. Už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui.

Lietuviškas licėjus Punske veikia nuo 1956 metų. Tai išskirtinė mokymo įstaiga, nes jos istorijoje atsispindi ir dabartinės Lenkijos lietuvių Skaityti toliau

R. Miliūnaitė: Atėjo metas keisti kalbos politikos ir švietimo kryptį (5)

Lietuvos spauda | E. Jankausko nuotr.

Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šios tautai reikšmingos dienos išvakarėse Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės klausėme, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lietuvių kalba, spausdintas žodis ir kam labiausiai trūksta kalbinės savigarbos.

– Minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ar šiandien turime ką atgauti? Gal yra dalykų, kuriuos lietuvių kalba jau prarado? Skaityti toliau

Palėpė: moterų įvardijimas XVI–XVIII a. (0)

D. Rastenienės nuotr.

Palyginti negausioje lietuvių istorinės antroponimikos literatūroje mažiausiai dėmesio yra sulaukusi moterų įvardijimo raida. (Duomenų apie moterų įvardijimą pateikta: Z. Zinkevičius. Lietuvių antroponimika (V., 1977), Maciejauskienė, V. Moterų įvardijimas XVI–XVIII a. dokumentuose. Iš: Kalbos kultūra. V., 1980, Nr.38, p. 81–89, Ramonienė, M. Vakarų ir vidurio Lietuvos moterų antroponimai XVIII a.pabaigoje. Iš: Kalbotyra. V., 1985, T.36, p.  52–62). Tai lėmė objektyvios aplinkybės, kurių svarbiausia ta, kad lietuvių moterys palyginti retai buvo minimos istorijos dokumentuose Skaityti toliau