Kalba

Vyks knygos visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas (0)

Vyks knygos visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Lapkričio 23 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente, vyks Liudos Petkevičiūtės ir Laimutės Varkalaitės džiugios knygos vaikams ir visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas.

Poringės – tai gausiai iliustruotos ir žodžiais apipintos knygos, jaukiai suburiančios ir įtraukiančios mažus ir didelius skaitytojus į nepaprastą žodžių ir vaizdų sukurtą pasaulį. Šių knygų tikslas – vaizdžiai atskleisti lietuvių kalbos grožį naudojant spalvą, gaivinti jos turtingą žodyną, priminti ir atminti, kaip kalbėjo ankstesnės kartos, puoselėti ir skatinti didžiuotis savo kalba. Skaityti toliau

Seime – konferencija, skirta Vietovardžių metams (tiesioginė transliacija) (3)

Vietovardžių metai | S. Tumėno nuotr.

Lapkričio 13 d., trečiadienį, 13 val. Seimo skaityklos salėje (Seimo III r. 130 k.) Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT) rengia konferenciją „Žemė prašo nepamiršti vardų“, kuri skiriama Vietovardžių metams paminėti. Konferencijai pirmininkaus Seimo narys Stasys Tumėnas, EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Prieš konferenciją 12 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) vyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Skaityti toliau

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės (1)

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

Sukanka 100 metų žurnalui „Švietimo darbas“ (0)

Žurnalo „Švietimo darbas“ viršelis | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Prieš šimtmetį susikūrus nepriklausomai Lietuvai, iškilo būtinybė pertvarkyti švietimo sistemą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo įsteigta Lietuvos švietimo ministerija, kuri rūpinosi mokyklų pertvarkymu. 1919 m. spalio mėnesį pasirodė Švietimo ministerijos lėšomis leidžiamas pedagoginės tematikos mėnesinis žurnalas „Švietimo darbas“. Jis ėjo nuo 1919 iki 1930 m., buvo išleisti 135 numeriai.

„Švietimo darbą“ nuo 1919 m. Nr. 1 iki 1920 m. Nr. 10 redagavo redakcinė komisija, kurią sudarė Antanas Busilas, Pranas Mašiotas ir Antanas Vireliūnas. Vėliau, nuo 1920 m. Nr. 11 iki 1922, Nr. 3/6, leidinį redagavo Vincas Krėvė-Mickevičius; nuo 1922 m. Nr. 7 iki 1924 m. Nr. 10 – Antanas Vireliūnas, o nuo 1924 m. Nr. 11 iki 1930 m. Nr. 12 – Antanas Kasakaitis. Skaityti toliau

Užsienio lietuviai ir užsieniečiai kviečiami į lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus (1)

Užsienio lietuviai, baltistikos centrų ir kiti užsienio studentai kviečiami į lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus Lietuvos aukštosiose mokyklose | Evgenijos Levin nuotr.

Aktyvūs užsienio lietuvių bendruomenių nariai, lituanistikos (baltistikos) centrų ir kiti užsienio aukštųjų mokyklų studentai kviečiami sausio mėnesį praleisti Lietuvoje studijuojant lietuvių kalbą ir kultūrą Klaipėdos, Vytauto Didžiojo arba Vilniaus universitetuose. Atrinktiems dalyviams bus skiriama 570 Eur parama ir apmokėtas kursų mokestis. Konkursą rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Švietimo mainų paramos fondu.

„Kviečiame intensyviam ir prasmingam mėnesiui atvykti lietuvių kilmės asmenis ir užsieniečius, baltistikos centruose studijuojančius mūsų kalbą, pagilinti lietuvių kalbos ir kultūros žinių, iš arčiau susipažinti su Lietuva. Skaityti toliau

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU profesoriui Alvydui Butkui (7)

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU prof. Alvydui Butkui | urm.lt nuotr.

Spalio 31 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2019 metų Baltų apdovanojimą įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alvydui Butkui. A. Butkus apdovanotas už savo veiklą pristatant Latvijos kultūrą ir kalbą Lietuvoje, akademinių mainų tarp abiejų šalių skatinimą, kūrybinę veiklą letonistikos srityje.

„Linkiu jums toliau dirbti dviejų broliškų tautų suartėjimo labui“, – apdovanojimo ceremonijos metu sakė ministras Linas Linkevičius. Baltų apdovanojimo laimėtoją iš penkių kandidatų atrinko bendra Lietuvos ir Latvijos ekspertų komisija. Skaityti toliau

V. Jocys. Kodėl banginiai šoka į krantą? (video) (0)

Autorė pasirašo knygas | V. Jocio nuotr.

Turbūt galima savo įspūdžius iš dr. doc. Filomenos Kavoliutės knygos pristatymo Vilniaus universitete ( VU) spalio 24 d. pradėti moksline, ne labai poetine hipoteze, – „Kodėl banginiai šoka į krantą…?“

Šis klausimas, be tikslaus atsakymo, daug metų kybojo mokslininkų galvose. Kodėl didžiausi pasaulio žinduoliai, užuot plaukioję po mažiau užterštas jūras ir vandenynus, savižudiškai metasi ant kranto ir žūsta. Kiti, žmonių pastangomis nutempti atgal į vandenį, tą aktą netgi pakartoja. Skaityti toliau

Šalies mokslininkai pasitelkę dirbtinį protą – ketina varžytis su „Google“ (4)

Šalies mokslininkai dirbtinį intelektą pasitelkė e. vertyklei – ketina konkuruoti su „Google“ | Pixabay nuotr.

Lietuviai pasitelkė dirbtinį protą, kad sukurtų elektroninę vertyklę, pranokstančią „Google“ vertėją. Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su partneriais kuria sistemą, sugebančią automatiškai versti tekstus iš (į) 5 kalbų poras. Projektą, finansuojamą ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis, žadama užbaigti iki 2021 metų. Į jį bus įdėta 3,8 mln. eurų.

Neuroninių tinklų technologijas taikanti vertimo sistema bus apmokyta „sumaitinant“ jai dešimtis milijonų sakinių turinčių tekstų duomenis – iš grožinės, mokslinės literatūros, specializuotų tekstų ir žiniasklaidos šaltinių. Skaityti toliau

Bus įteiktas antrasis Baltų apdovanojimas (5)

URM nuotr.

Spalio 31 dieną, 14 val., Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) (J. Tumo-Vaižganto g. 2) vyks Baltų apdovanojimo teikimo iškilmės. Apdovanojimą įteiks Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai.

Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo

Skaityti toliau

P. Jegorovas. Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva 160-osioms tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo gimimo metinėms (31)

L. Zamenhofas su knyga | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Prieš 160 metų gimė tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas, didis mąstytojas ir humanistas, garsiausias pasaulio litvakas Liudvikas Lazaris Zamenhofas…

Jungtinių Tautų organizacija švietimo, mokslo ir kultūros klausimais UNESCO du kartus jį buvo įtraukusi į minėtinų žymiausių pasaulio žmonių sąrašą – 1959 m., kai buvo pažymimos Liudviko Zamenhofo 100-osios gimimo metinės, ir 2017 m., kai buvo pažymimos jo mirties 100-osios metinės. O pati tarptautinė esperanto kalba buvo du kartus pagerbta specialiomis UNESCO rezoliucijomis 1959 m. ir 1985 metais, artėjant esperanto kalbos šimtmečiui, pažymint ypatingą šios kalbos reikšmę tarptautinių kultūrinių ir intelektualinių mainų srityje. Skaityti toliau

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“. Skaityti toliau

V. Šilas. Kalba Karaliaučiaus krašto žemės vardai (15)

Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į  žemėlapius įrašyti  vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai.

Vokietijoje į valdžią atėjusiems nacionalsocialistams (kitaip,  naciams) labai nepatiko, kad Karaliaučiaus krašto vardai rodo vokiečius čia esant ateiviais ir jie griebėsi falsifikacijų. Skaityti toliau

Egipte lituanistinė mokyklėlė „Jūros arkliukai“ pradėjo naujus mokslo metus (0)

Egipte lituanistinė mokyklėlė „Jūros arkliukai“ pradėjo naujus mokslo metus | urm.lt nuotr.

Spalio 5 dieną, Hurgados (Egiptas) lituanistinė mokyklėlė „Jūros arkliukai“ pradėjo naujus mokslo metus. Naująjį sezoną mokyklėlė pasitinka reaguodama į pokyčius didžiausioje lietuvių bendruomenėje Egipte: stengiamasi orientuotis į besikeičiantį vaikų skaičių, jų poreikius pagal amžių bei pritraukti naujus mokytojus iš bendruomenės narių tarpo.

Mokyklėlė jau gali pereiti į naują kokybinį lygmenį, nes turi pastovias patalpas ir yra sukaupusi pakankamą mokomąją metodinę bazę – viso to labai trūkdavo ankstesniais Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimą dėl baltistikos mokslų prioritetizavimo (audio) (10)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Spalio 3 d. besirūpinanti lietuvių kalba asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą dėl baltistikos mokslų srities padėties Lietuvos mokslo politikoje.

Pareiškime rašoma, kad įvykus esminiams pasikeitimams Lietuvos Mokslo Taryboje, buvo tikėtasi, kad  lituanistikai ir baltistikai pagaliau bus suteiktas nacionalinis prioritetas. Rašte konstatuojama, kad lituanistika ir baltistika vėl palikta šalikelėje.

Pareiškime teigiama: „Lietuvos akademinės institucijos net ir sovietiniais metais Skaityti toliau

I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video) (2)

Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Dabar, kai globalizmas (dažniausiai suvokiamas kaip kosmopolitizmas, nutautėjimas) mūsų viešojoje erdvėje tampa doktrina, o lietuvių kalbos vartojimui jau keliama alternatyva – vis plačiau plečiasi anglų kalbos vartojimas, verta suvokti, kad artėjame prie kryžkelės ir prisiminti mūsų istoriją. Ypač tuos, kurie prieš daugelį šimtmečių ėmėsi savo darbu palaikyti iškeltą XVI a. gimtųjų kalbų vertės idėją ir ją pritaikyti Lietuvos gyvenime. O juk senojoje Lietuvos valstybėje nebuvo tradicijos raštui vartoti lietuvių kalbą. Kalba gyveno ir plėtojosi sakytinės kalbos pavidalu, bet visoje Skaityti toliau

VDU mokslininkai vysto DI technologijų sprendimus lietuvių kalbai (2)

VDU Informatikos fakulteto Intelektinių sistemų laboratorijos vadovo doc. dr. Dariaus Amilevičiaus | VDU nuotr.

2018-aisiais Lietuva tapo viena pirmųjų ES narių, kuri ėmėsi oficialiai skatinti ir vystyti dirbtinio intelekto (DI) technologijas – parengė nacionalinę DI strategiją.

Tačiau be lietuvių kalbos supratimo šių inovacijų nebus galima panaudoti svarbiausiose srityse – todėl valstybės užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai ėmėsi kurti ir modernizuoti kalbos technologijomis paremtus sprendimus. Naujovės – ne tik pažangios, atveriančios naujas galimybes verslui, valstybei, mokslui ir visuomenei, bet ir atviros tolesniam tobulinimui. Skaityti toliau

S. Lanza: Kuo labiau gėriesi savo kalba, tuo labiau nori atsikratyti svetimų žodžių savoje kalboje (37)

Filologijos mokslų daktaras Vytauto Didžiojo universiteto docentas Stefanas M. Lanza (Stefano M. Lanza) | Asmeninė nuotr.

Ekspertų teigimu, kalbos yra tarsi gyvi kūnai, kurie nuolat keičiasi ir prisitaiko prie juos supančios aplinkos. Tam įtaką daro įvairūs skoliniai, žargonas, tačiau būdų, kaip atskleisti ir išsaugoti kiekvienos kalbos grožį ir lobyną, yra nemažai. Minint Europos kalbų dieną, Lietuvoje žinomi šios srities specialistai dalijasi įžvalgomis, kodėl reikia mokytis užsienio kalbų, ir kaip atrasti tiek jų, tiek savosios kalbos grožį.

Jau 20 metų Kaune gyvenantis ir didžiąją dalį lietuvių kalbos plonybių įvaldęs Skaityti toliau

Seime – mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seime – mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 10 val. Seime (Seimo III rūmai) vyks Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, skirta Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms ir Alfonso Nykos-Niliūno (Alfonso Čipkaus) 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Mokytojų konferencijos tikslas – įprasminti Pasaulio lietuvių metus, aptarti tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjo, lietuvių prozos klasiko, kritiko ir literatūros istoriko Juozo Tumo-Vaižganto, išeivijos lietuvių poeto, vertėjo, literatūros Skaityti toliau

Baltų vienybė: reali ar mitinė? (29)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.

– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?

Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius. Skaityti toliau

Prancūzas Vilniuje parašė ir apsigynė disertaciją lietuviškai (0)

Arno Parentas (Arnaud Parent) | Asmeninė nuotr.

Gimęs Prancūzijoje, apkeliavęs pusę pasaulio, baigęs teisės magistro studijas Belgijoje, atlikęs praktiką Dubline advokatų kontoroje, Arno Parentas (Arnaud Parent) galiausiai nusprendė, kad teisė ne jam. Prieš penkiolika metų jis atsikraustė gyventi į Vilnių. Išmoko lietuvių kalbą, dėsto prancūzų kalbą ir apie dešimtmetį rašė disertaciją „Prancūzai abiejų tautų Respublikos pertvarkyme Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu – 1764-1995“, kurią pernai lietuvių kalba apsigynė Vilniaus universitete ir Lietuvos istorijos institute. Šiuo metu Arno dėsto prancūzų kalbą Skaityti toliau

Protestuodamas prieš udmurtų rusifikaciją susidegino filosofijos mokslų daktaras Albertas Razinas (video) (30)

Albertas Razinas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rugsėjo 10 d., antradienį, apie 10 val. ryto vietos laiku, Rusijos sudėtyje esančios Udmurtijos sostinėje Ižkare (rus. Iževskas, Ижевск), prie Udmurtijos valstybinės tarybos pastato, prieš pat tarybos sesijos pradžią, dalyvaudamas pikete susidegino nusipelnęs Udmurtijos veikėjas, buvęs Udmurtijos universiteto docentas ir Žmogaus instituto direktorius, filosofijos mokslų daktaras Albertas Razinas.

Apie tai pagal liudytojų žinias pranešė Udmurtijos naujienų portalas izhlife.ru. Prieš susidegindamas jis laikė 2 transparantus kuriuose buvo parašyta: „Ar aš turiu Skaityti toliau

Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida? (4)

Rugsėjo 16 d., 13.30 val., Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.

Jau papročiu tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojamos lietuvių kalbos taisyklės, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Skaityti toliau

Rusijos lietuvė: Lietuviai žino, kad turi turtingą paveldą – ir laisvę, kurią reikia ginti (1)

Diana Žukauskaitė | VDU nuotr.

„Man patinka Lietuva – čia žmonės labai gražiai sugyvena su gamta, gyvenimas ramesnis: ne lėtas, bet pamatuotas, darnus. Jaučiasi, kad lietuviai labai saugo savo papročius ir kultūrą, jie žino, kad turi turtingą paveldą – ir laisvę, kurią reikia ginti“, – susižavėjimo Lietuva neslepia Diana Žukauskaitė, 24 metų lietuvių kilmės studentė iš Rusijos, šiemet sudalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengemuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose.

Mergina pasakoja, jog pirmą kartą Lietuvoje ji apsilankė dar vaikystėje, būdama trejų Skaityti toliau

G. Blažienė: Mėgstu avantiūrą moksle (0)

Grasilda Blažienė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta akademikės prof. Dr. Grasildos Blažienės jubiliejui skirta mokslo ir veiklos darbų paroda „Prarastos kalbos beieškant“. Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 4 d.

Šiais metais akademikė prof. dr. Grasilda Blažienė švenčia jubiliejų. Tai proga apmąstyti kalbininkės nuveiktus darbus. Pokalbyje su mokslininke pasiteiravome apie kalbininkės kelią, akademinius Skaityti toliau

Jungtinėje Karalystėje užaugęs lietuvis: Lietuvių kalba padeda užmegzti ryšius ir užsienyje (1)

Lietuvių kalba | kalba.ktu.lt nuotr.

Dvidešimt vienerių Tomas visą gyvenimą praleido Jungtinėje Karalystėje. Jo mama – lietuvė, o tėtis – britas. Nors lietuviškai Tomas buvo mokomas nuo mažens, tačiau norėdamas geriau įsilieti į lietuvių bendruomenę ir galvodamas apie ateities galimybes, suprato, kad šios kalbos žinios stipriai šlubuoja.

„Lietuvių kalbą naudojau tik buityje, todėl norėjau išmokti ne tik taisyklingiau kalbėti, bet ir rašyti, suprasti taisykles ir lietuvių kalbos dėsnius“, – pasakoja Tomas, kuris jau trečią vasarą iš eilės nemažai laiko praleidžia lietuvių kalbos kursuose Vilniaus universitete. Skaityti toliau

Kviečia kalbininkei G. Blažienei skirta paroda „Prarastos kalbos beieškant“ (0)

Filologė akademikė Grasilda Blažienė | V. Valuckienės nuotr.

Rugpjūčio 19 – rugsėjo 4 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje veikia LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto parengta filologei akademikei Grasildai Blažienei skirta jubiliejinė paroda „Prarastos kalbos beieškant“.

Parodos pristatymas vyks 2019 m. rugsėjo 3 d., antradienį, 15 val.

Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi prof. dr. Grasildos Blažienės mokslo darbai: moksliniai straipsniai, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Už Atlanto „Vaivos juosta“ šviečia (0)

„Vaivos juosta“ mokyklėlė Čikagoje | V. Švenčionytės - Šol nuotr.

Su Vaiva Švenčionyte – Šol (Scholle) sėdime vienoje iš Vilniaus gatvėje įsikūrusių kavinių, prieš kadaise čia buvusius jos vaikystės namus. Vaiva mane pataiso, čia prabėgo ne tik vaikystė, bet ir jaunystė. Vėliau pirmo aukšto gyventojus iškėlė, atsidarė suvenyrų parduotuvėlės, knygynas, kavinės…

„Ar dar skauda?“ – klausiu savo pašnekovės, su kuria esu pažįstama daugiau nei 30 metų. „Jau nebe, – atsako Vaiva, – liko tik  šviesūs prisiminimai. Kiekvieną kartą, grįžusi iš Amerikos, praeinu šia gatve, sutinku daugybę pažįstamų. Jau 19 metų gyvenu už Atlanto, Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Žydauka, žydelka – o kaip kitaip lietuviškai dar vadindavo? (60)

Pixabay.com nuotr.

Maniau, kad tikriausiai tik aš viena pagalvojau, kad sinagogos uždarymas Vilniuje – tai provokacija, kliaučių ieškojimas. Dar sovietmečiu išmokau tokius dalykus vertinti įtariai. Bet kai Faina Kukliansky užsipuolė Vytautą Landsbergį neva užgauliai pavartojus žodį žydelka (jis eilėraštyje parašė, kad Dievo Motina buvusi žydelka), jau ėmiau abejoti, ar tikrai ta Kuklianski nuoširdi ir tokia jau teisuolė. Kad nėra kukli, tai aišku – prilyginti save Dievo Motinai! O dėl teisumo – mokiausi klase aukščiau toje pačioje mokykloje su ja ir tikrai žinau, kad nebuvo tų patyčių, apie kokias ji dabar (beje, tik dabar) pradėjo pasakoti. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kontraversiškos Evelinos Dobrovolskos mintys (25)

Evelina Dobrovolska | Alkas.lt ekrano nuotr.

Visi pripažins, kad buvusios įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos praktiškai neliko. Kaip ir tarp lietuvių ir lenkų Lietuvoje. Vis dėlto retkarčiais Lietuvos žiniasklaidoje, o Lenkijos nacionalistinėje gana dažnai pasirodo straipsnių/interviu neadekvačiai vertinančių lenkų mažumos padėtį Lietuvoje ir todėl įtampą tarp mūsų tautų vis dar keliančią.

Stebėtina, bet žinoma Lietuvos lenkų veikėja, Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska, pristatyta Skaityti toliau

Linkuvoje paminėti vietovardžių metai (0)

Paminklas išnykusiems Linkuvos apylinkių kaimams | Pakruojis.lt, R. Pupinytės nuotr.

Lygumom keliavus, kalnan palypėjus,
Gimė nuostabioji mūsų Linkuva.
Negresia pavojus Mūšai išsiliejus
Šimtmečius stovėjus ji tvirta, gyva.
Birutė Stasiūnaitė

Kai Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vietovardžių metais, buvo pabrėžiamas vienas iš pagrindinių tikslų: „visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų Skaityti toliau