Istorija

D. Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę? (152)

Razausko 0 DSC_8333

Pradėkime nuo to, kas mes esame, kas yra baltai. Baltų pavadinimas – reikia visuomet tai turėti omeny – yra lingvistinis terminas, XIX amžiaus vidury vokiečių kalbininko Georgo Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) pagal Baltijos jūrą įvestas pavadinti tam tikroms kalboms, nuo to laiko vadinamoms baltų kalbomis. Iš jų gyvos, tebevartojamos bėra išlikusios dvi, latvių ir lietuvių, ir dar viena, gyvai nebevartojama, bet rašytiniais šaltiniais pakankamai paliudyta prūsų kalba. Suprantama, anksčiau artimomis kalbomis ar tarmėmis kalbėjo ir kitos aplinkinės gentys, kurios šia prasme irgi priklauso baltams. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste (4)

Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas | TopFoto/Scanpix DELFI montažas

Prieškario mėsmalėje buvo traiškomi tautų likimai, didelės valstybės papuldavo į ją kaip pagrindiniai ingredientai tuometinių monstrų patiekalui, o mažos – tik kaip prieskoniai. Bet įdomiausia, kad iki paskutinės dienos du mirtini priešai – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – smaguriavo prie bendro pietų stalo.

Draugystė gimė dar bolševikų laikais

Mes jau ne kartą rašėme, kad Maskva ir Berlynas nuo pat Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo tarsi tie pragmatiški meilužiai, kurie meilę vienas kitam išpažįsta tik dėl abipusės naudos.

Skaityti toliau

Rengiama konferencija apie pirmosios lietuviškos gimnazijos direktorių Marceliną Šikšnį (0)

Siksnys Marcelinas_lt.wikipedija.org

Gegužės 14 dieną 18 valandą Vilniaus rotušėje Didžiojoje salėje rengiama konferencija,  skirta ilgamečiam gimnazijos direktoriui, Vilniaus lietuvių visuomenės  veikėjui, matematikos vadovėlių autoriui  ir rašytojui Marcelinui  Šikšniui (1874-1970) paminėti.  Apie tuo metu vienintelę Lenkijos okupuotame Vilniuje veikusią lietuvišką  gimnaziją, kuriai 1922-1939 metais vadovavo M. Šikšnys, konferencijoje įžvalgomis ir atsiminimais dalinsis mokslininkai ir įvykių amžininkai. Skaityti toliau

Kviečia orientacinis pažintinis žaidimas „Dingęs Kaunas“ (0)

Dingęs Kaunas kvietimas registruotis

Registracija muziejų nakties šėlsmui jau prasidėjo! Gyveni Kaune nuo pat gimimo ir galvoji, kad puikiai jį pažįsti? O gal neseniai atvykai į miestą ir nori susipažinti? Visi, kurie nori iš arčiau pajausti miesto genius loci, yra kviečiami dalyvauti orientaciniame pažintiniame žaidime „Dingęs Kaunas“, kuris vyks 2015 m. gegužės 16 d. Preliminari renginio trukmė – 3 val.

Žaidimo dalyviui tereikia geros orientacijos, greičio, sumanumo, truputėlio žinių ir šaunios komandos!
Skaityti toliau

Seniausias Lietuvos oro uostas mini 100 metų sukaktį (1)

Rengėjų nuotr.

Šiais metais sukanka 100 metų nuo S. Dariaus ir S. Girėno oro uosto įkūrimo Kaune. Ta proga rengiamas minėjimas, kuriame žada dalyvauti gausus būrys tiek Lietuvos, tiek užsienio aviacijos mėgėjų.

Balandžio 23 dieną Kauno įgulos Karininkų ramovėje vykusioje konferencijoje buvo pristatyta šventės renginių dienotvarkė.

Minint Kauno S. Dariaus ir S. Girėno oro uosto 100-metį, savo dalyvavimą vasarą vyksiančioje aviacijos šventėje Skaityti toliau

Signatarai sodins Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitę (dienotvarkė) (0)

Azuolyno diena_mokslolietuva.lt

Balandžio 25 d. 12 val. Jono Basanavičiaus gimtinėje (Gimtinės g. 17, Ožkabaliai, Bartninkų sen., Vilkaviškio r.) rengiama Ąžuolyno diena.

Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje bus sodinamas antrasis dvidešimt penkių ąžuolų guotas. Pirmąjį ąžuolą sodins krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

1989 metais pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas – šiandien unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas. Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II) (6)

3foto-G.Songaila_J.Vaiskuno_nuotr.

Tęsinys, pradžia ČIA.

Mūsų istorijos, kai nuo baltų ėmė atsiskirti slavai, pradžios klausimas

Kalbininkai slavų protėvius sieja su vakarų baltų periferiniais dialektais. Glotochronologiniais metodais nustatyta, kad praslavų prokalbė skilo VI a. po Kr., tačiau jų protoslaviškos stadijos, kai jie turėjo atskilti nuo vakarų baltų, chronologija lieka neaiški, kaip ir pačių vakarų baltų atskilimo nuo rytų baltų chronologija. Protoslavų atskilimo ieškoma II tūkst. pr. Kr., tačiau jis arba maždaug sutampa ir su vakarų baltų atskilimu Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Karo prievolės ir Tautos istorinės atminties įstatymus (video) (2)

Valdas Rakutis | penki.lt nuotr.

„Penki TV“ laida „Savaitės pjūvis“ tęsia savaitines apžvalgas. Šioje laidoje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, istorikas Valdas Rakutis apžvalgininkui Česlovui Iškauskui komentuoja Seimo patvirtintas Karo prievolės įstatymo pataisas.

Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Eligijus Masiulis ginčijasi dėl svarstomo Tautos istorinės atminties įstatymo projekto.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I) (52)

vakaru-baltai

Šiame straipsnyje ne šiaip apžvelgsime kokias nors svarbesnes nacionalinės istoriografijos ar istorinės sąmonės raidos temas, bet panagrinėsime opesnius klausimus, kurie susiję daugiausia su mūsų istorijos pradžios problematika. Imdamiesi šių klausimų, nesirengiame pateikti vienintelius teisingus atsakymus ar leistis į abstrakčius išvedžiojimus. Pasiremsime tik paskelbtais moksliniais tyrinėjimais – tiek tais, kurie pateikė daug naujų ir gana esminių duomenų ar mįslių, kažkodėl pasilikusių spengiančioje istorijos mokslo tyloje, tiek tais, kurie, autoriaus nuomone, kaip tik ir sudaro šią „apkurtusią“ aplinką.

Skaityti toliau

Seime vyks konferencija apie pirmąją lietuvių gimnaziją (0)

pirmoji-lietuviska-gimnazijaBalandžio 22 d., trečiadienį, 10 val. Konstitucijos salėje vyks konferencija „Pirmoji lietuvių gimnazija – švietimo, pedagoginės minties ir kultūros istorijos šaltinis“. Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.

Renginyje bus kalbama apie Vytauto Didžiojo gimnazijos paminėjimą dr. Jono Basanavičiaus publicistikoje, Vytauto Didžiojo gimnazijos savivaldą, nevyriausybinių organizacijų veiklą gimnazijoje 1915–2015 m. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos (7)

undesarchiv Bild 146-1976-033-06 | Hitleris pasirašo Miuncheno susitarimą |

Visiems žinoma sena Rytų pasaka apie Drakoną, kai, nukirsdinus galvas vienam, atsiranda kitas, daug geresnis, ir minia džiaugsmingai šaukia „Drakonas mirė, tegyvuoja Drakonas!”

Fašizmas lyg feniksas

Apie ką aš čia? Buvęs diktatorius miršta arba yra nugalabijamas, bet naujas valdovas dažnai žengia senojo pėdomis. Ir problema dažniausiai ne jame, o kaip jį sutinka žmonės, Skaityti toliau

Pristatoma paroda „Kovo 11-oji. Atkurtos nepriklausomos Lietuvos apdovanojimai“ (0)

Kovo-11paroda

Balandžio 17 d., penktadienį, 16 val. – ekskursija po parodą „Kovo 11-oji. Atkurtos nepriklausomos Lietuvos apdovanojimai“. Ekskursiją veda parodos kuratorė Rūta Kuodytė.

2015 m. kovo 11 d. Lietuva minėjo Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Atkūrus nepriklausomą valstybę, padėtas teisinis pagrindas atgaivinti lietuviškus apdovanojimus – valstybingumo ženklus.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje sukauptas išsamus atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės apdovanojimų rinkinys – tai 1991 ir 2002 metais įstatymais atkurti ir įsteigti visų laipsnių apdovanojimai, jų pakaitai: juostelės, miniatiūros, rozetės, taip pat diplomai ir liudijimai. Saugoma ir nemažai žinybinių apdovanojimų. Skaityti toliau

Kviečia į paskaitą „Prarastas Vilnius: universiteto botanikos sodas Sereikiškėse “ (0)

Sereikiškės, Botanikos sodas. 1808 m. | J. Peszkos nuotr.

Balandžio 16 d. (ketvirtadienį) 17:30 val. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija kviečia į paskaitą, skirtą susipažinti su buvusio Vilniaus universiteto botanikos sodo istorine raida Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje, Šv. Jono g. 11, Vilniuje.

Paskaitos metu architektūros istorikė Audronė Kasperavičienė, atstovaujanti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervatą, supažindins su XIX a. Skaityti toliau

Kauno karininkų ramovėje – istorinės partizanų uniformos sugrąžinimas iš praeities (0)

ramoves logo

Balandžio 15 d., trečiadienį 17.30 val. Kauno įgulos karininkų ramovės Mažojoje salėje (II a., A. Mickevičiaus g. 19) duris atvers istorijos tyrinėtojo ir dizainerio Giedriaus Paulausko instaliacija „Nėra istorijos be uniformos: Pokario partizanų aprangos rekonstrukcija“. Ją į Kauną pakvietė nauja kauniečių iniciatyva „Gražinkime Kauną“.

Giedrius Paulauskas – vienas iš įdomiausių jaunosios kartos Lietuvos drabužių kūrėjų, Skaityti toliau

Valdovų rūmuose bus pristatomas mįslingas Vytauto Didžiojo laikų diržas (0)

Valdovų rūmų nuotr.

Šių metų balandžio 17 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė vieno eksponato paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392/1401–1430), vienas žymiausių Lietuvos valdovų tiek amžininkų akyse, tiek ir istorinėje atmintyje, senosios Lietuvos valstybės, jos struktūrų ir galybės kūrėjas, suverenumo gynėjas, Lietuvos ir Skaityti toliau

„Laisvės kovų istorijos“ programa mokyklose bus privaloma (1)

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Balandžio 14 d. Seimas, 27 balsavus už, 3 – prieš ir 18 parlamentarų susilaikius, po pateikimo pritarė Seimo nutarimo „Dėl nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos dėstymo“ projektui Nr. XIIP-2904.

Nutarimu siūloma Seimui, atsižvelgiant į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXII suvažiavimo metu buvo priimta rezoliuciją, kurioje konstatuota kad visose mokyklose tautinis patriotinis ugdymas yra nepakankamas; Skaityti toliau

J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą (0)

vilnius-nuo-jo-pradzios-iki-1750-metuKnygynų lentynose šiemet pasirodė ilgai laukta naujiena – pirmą kartą lietuviu kalba išleista Juzefo Ignaco Kraševskio knyga „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų. I tomas“.

Lietuvių skaitytojai labiau pažįsta Kraševskį rašytoją, o Kraševskis istorikas geriau žinomas gal tik Lietuvos istorijos tyrinėtojams, specialistams. Istorinę monografiją „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750“ J. I. Kraševskis rašė apie 10 metų. Skaityti toliau

Muziejaus „Alka“ parodoje – pažintis su Žemaitijos priešistore (0)

„Alkos“ muziejaus nuotr.

Telšiuose Žemaičių muziejuje „Alka“ atidaryta nauja paroda. Joje –  žemaičių praeitis nuo akmens amžiaus iki Žemaitijos krikšto.

Paroda parengta iš „Alkos“ muziejaus saugyklose saugomų unikalių radinių. Juos archeologai surinko tirdami kapinynus. Lankytojams pateikta tik nedidelė dalis iš bemaž 20 tūkst. radinių kolekcijos.

Ekspozicija pasižymi nuoseklumu, išmoningumu, tai – šiuolaikiškas ir patrauklus informacijos apie seniausius istorijos trupinius pateikimas. Skaityti toliau

Rašytojo A. Vienuolio auklėtiniai susitiko po 70 metų (0)

Muziejaus nuotr.

1945-ųjų pavasarį iš Anykščių po Lietuvą pasklido ypatingas pokario jaunimo būrelis. Antrąją Anykščių gimnazijos abiturientų laidą į gyvenimą išleido vos vienerius metus po karo mokytoju ir auklėtoju dirbęs rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.

Tuo metu į septintąją dešimtį jau įžengęs vaistininkas neturėjo jokios pedagoginės patirties. Tačiau tais metais, kai miestiečiai mynė takelius tarp karo paliktų griuvėsių, ne tai buvo svarbiausia. Vaistininkas, iš kurio vaistinės irgi buvo likę tik griuvėsiai, rašytojas, kurio visa Skaityti toliau

Maskvoje išleista knyga apie mitų, legendų, mįslių ir paslapčių pilną Vilniaus miestą (0)

virselis-vilniaus-padavimai-dalisMaskvoje ką tik pasirodė Prano Vingio knygos „Vilniaus padavimai“, pasakojančios apie paslaptingąjį Vilnių, vertimas į rusų kalba – „Vilniaus padavimai ir legendos“ (Вильнюсские предания и легенды). Šios knygos vertėja dr. Marija Zavjalova ne tik puikiai ją išvertė, bet ir papildė tekstais iš originalios Vladislavo Zahorskio (Władysław Zahorski) leistos knygos lenkų kalba „Podania i legendy Wilenskie“, („Vilniaus padavimai ir legendos“). Tai Rusijos MA Slavistikos instituto Baltų-slavų tyrimų centro leidinys. Marija Zavjalova paskyrė ją savo mokytojo Nikolajaus Michailovo šviesiam atminimui.

Pirmiausia norėtųsi keletą žodžių pasakyti apie šios knygos rengėjus. Nikolajus Michailovas, kurio atminimui ši knyga yra skirta, buvo ne tik puikus savo srities specialistas – baltistas, baltų ir slavų mitologijos tyrinėtojas, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė? (24)

karaliaucius-1945-metai

Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą.

Išdegintos žemės principu

Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės minosvaidžių, reaktyvinių paleidimo įrenginių „Katiuša“ Skaityti toliau

V. Stundys. Tautos istorinės atminties įstatymas – per sunki užduotis Seimui? (3)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

Pirmajame povelykiniame plenariniame posėdyje Seimas po svarstymo nepritarė Tautos istorinės atminties įstatymo projektui ir vos pakako balsų, kad jis būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kad nebūtų atmestas.

Įstatymų leidėjo veikloje tai įdomus atvejis. Po bene trejus metus vykusių diskusijų Seimui buvo pateikta trečioji projekto redakcija, įvertinus visas pastabas ir pasiūlymus. Įstatymas įrašytas į Seimo šios sesijos prioritetinių projektų sąrašą, jam iš esmės pritarė Vyriausybė, vieningai projektui pritarė ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ir staiga netikėtai, po svarstymo plenariniame posėdyje, už jį beveik sutartinai nebalsavo visa valdančioji koalicija (su viena kita išimtimi),

Skaityti toliau

Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai draugijai – 100 metų (0)

Vilnius-K100

Balandžio 9 d. 16:30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje pristatoma paroda, skirta Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. Tai buvo viena svarbiausių lietuvių tautą telkusių organizacijų iki Lietuvos Tarybos išrinkimo. Parodos rengėja – Vrublevskių bibliotekos darbuotoja istorikė Rasa Sperskienė.

Nukentėjusiems dėl karo šelpti draugija tapo viena svarbiausių organizacinių lietuvybės palaikymo struktūrų Vilniaus krašte itin sudėtingomis tarpukario geopolitinėmis sąlygomis. Draugija išlaikė našlaičius ir senelius, rėmė neturtingą besimokantį jaunimą, suteikdama galimybę jiems apsigyventi Skaityti toliau

Ką valgė Lietuvos didieji kunigaikščiai? (0)

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

„Mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, šiek tiek duonos, šiek tiek grūdų, sūrio, viena kita ropė, pastarnokas, termiškai apdorotas kopūsto lapas, nes pagal viduramžių suvokimą, gyvulys ėda žolę, o žmogus valgo termiškai apdorotą maistą“, – taip apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių maistą laidai „Istorijos detektyvai“ kalba  LDK istorinės virtuvės žinovas doc. dr. Rimvydas Laužikas.

Jo teigimu, tipiniai kunigaikščio Vytauto pietūs buvę tokie: „Keptas jautis arba keptas avinas, kokia nors troškinta žąsis ar kaplūnas, sūrio desertui, alaus užsigerti.“ Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Apie archeologinius kasinėjimus, metalo detektorius ir Vytautą Didįjį (video) (4)

mokslosriuba.lt nuotr.

Jei nebūtų archeologijos mokslo, tai žmogus turbūt galvotų, kad jį kažkas sukūrė prieš tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienais metais į muziejus archeologai iš visos Lietuvos atveža šimtus kilogramų radinių. Daugybę amžių po žeme pragulėję daiktai, kaulai, specialistų rankose tarsi atgyja ir pradeda kalbėti. Jie pradeda pasakoti savo istorijas. Mes sužinome, kaip seniau žmonės gyveno, ką veikė, kuo tikėjo.

„Juodoji kultūros vertybių rinka pagal savo apimtį pasaulyje užima trečią vietą po nelegalios prekybos ginklais ir narkotikais. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (VI) (2)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA, penkya dailis ČIA.

Agresijos naujoji forma – „autonomija“ …

Tarp lenkų ir sulenkėjusiųjų yra nemažai dar šovinistų, kurie kaip ir jų protėviai ir tėvai, J. Pilsudskio ir Armija Krajova bei bolševikų palikuonys, vis negali susitaikyti su nepriklausoma Lietuva, nedrįsta pripažinti, kad ir Vilniaus kraštas – tai ne lenkų etninis kraštas, o lietuvių ir, kad agresyvusis lenkų dievukas J.Pilsudskis ir jo gaujos tarpukario metais buvo tą kraštą okupavusios ir aneksavusios, ir, kad bet koks siekimas jį paversti lenkišku Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrandant 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanorius (4)

vykintas-vaitkevicius

Artėjant 1918 m. vasario 16-osios šimtmečiui vienur kitur pasigirsta kalba apie kultūros ir istorijos paveldą, kuris mena Lietuvos valstybingumą, kovą už nepriklausomybę ir laisvės kovotojus. Žuvusiųjų atminimą suskubta įamžinti dar pirmosios Lietuvos Respublikos laikais; pastaraisiais metais Viliaus Kavaliausko pastangomis apie narsiausius karius, apdovanotus Vyties Kryžiumi, išleistas daugiatomis žinynas Lietuvos karžygiai (2008–2014).

Vis dėlto dauguma 1918–1920 m. savanorių atlikę karinę tarnybą sugrįžo į namus, kūrė šeimas, o ant užtarnautos, valstybės paskirtos žemės – naują gyvenimą. Su tam tikra paklaida galim pasakyti kiek vyrų anuomet išėjo ginti Tėvynės, jų vardus, Skaityti toliau

A. Patackas, A. Sabaliauskas. Dar du nauji Galindų slėpiniai (nuotraukos) (17)

A.Patackas-Galindiana-Alkas.lt-J.Vaikuno-nuotr

Algirdas Patackas:

Jau buvo rašyta [1], kad Galisijos (Ispanijos šiaurės-vakarų krašto) hidronimikoje aptinkami galindiški-baltiški pėdsakai. Tai glumina, nes galindai atsirado Galisijoje geriausiu atveju tik VII-VIII a. Kaip žinia, hidronimai yra labiausiai archajiški iš visų vietovardžių, ir paprastai atkilėlių įnašas į naujai atrasto ir apgyvento krašto hidronimiką būna negausus arba išvis jo nebūna, o jeigu ir būna, tai atkilėliai juos taria iškraipytai arba verčia į savo kalbą.

Štai keletas galisiškų vandenvardžių: Skaityti toliau

V. Šiaudinis: Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai (0)

Valentas Šiaudinis

Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį straipsnį ir išleidęs kelias gimtojo krašto gyvenimą Lenkijos ir sovietinės okupacijos metais nušviečiančias knygas. Apie jo paties ir vaikystės prisiminimus ir surinktą istorinę medžiagą naujoje pokalbių ciklo „Vilniaus Golgota“ dalyje kalbamės su pačiu ponu Valentu. Skaityti toliau

V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas (10)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Artėjantį antradienį į Seimo darbotvarkę sugrįžta komitetų palaiminimo sulaukęs Tautos istorinės atminties įstatymas (TIAĮ). Nors sulaukęs aštrios kritikos iš kai kurių šalies istorikų, šis Lietuvai itin reikšmingas projektas kol kas ne tik neatmestas politikų, bet pagaliau sulaukia ir akademinės bendruomenės paramos.

Beveik 30 žinomų šalies istorikų pasirašė kreipimąsi, kuriuo ragina priimti šį įstatymą ir imtis nuoseklios istorijos politikos formavimo. Iš esmės tą patį siūlo ir VU mokslininkai, apibendrinę 5 metus trukusio tyrimo išvadas. Skaityti toliau