Istorija

T. Baranauskas. 2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai (24)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2016-aisiais minėsime keletą svarbių Lietuvos istorijos sukakčių, tame tarpe – jubiliejinių. Priminsiu, kad jubiliejus klasikine prasme – tai 50 metų periodas, o ne jokia kita „apvali“ sukaktis. Naujoviškesnė jubiliejaus sąvoka dar apima ir „pusinius“ jubiliejus, t. y. 25-mečius.

Tačiau pirmiausia paminėtina, kad Lietuvos Seimas 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais, nors ir nesulaukęs jubiliejinės sukakties. Tokius paskubėjimus reikėtų laikyti bendro sistemingo požiūrio į Lietuvos istorinės atminties politiką nebuvimo pasekme, nes Seimas vis nesiryžta priimti Tautos istorinės atminties įstatymo. Skaityti toliau

Prieš 40 metų iš Vilniaus į Kauną išvyko pirmasis elektrinis traukinys (0)

traukiniai_sumin.lt

Prieš 40 metų, gruodžio 29-ąją, iš Vilniaus į Kauną pajudėjo pirmasis elektrinis traukinys. Šiuo metu maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno yra pats populiariausias tarp keleivių, jų kasmet pervežama apie 1,2 mln. Nuo 2008-ųjų Kalėdų keleiviai tarp šių dviejų miestų vežami moderniais dviaukščiais traukiniais.

1975 m. gruodžio 29 d. Latvijoje pagamintas elektrinis traukinys pirmą kartą iš Vilniaus išvyko į Kauną. Skaityti toliau

Anykščiai sieks atstatyti Vorutos pilį (13)

Anykščių rajono sav. nuotr.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, 2017 metais turėtų iškilti iš medinių rąstų pastatyta Vorutos pilis.

Rajono meras Kęstuts Tubis teigė, jog rūpintis XIII amžiaus pilies statybomis jį skatina noras padaryti šį kraštą dar patrauklesnį ir patiems anykštėnams, ir svečiams.

Voruta (arba Varuta) – Volynės metraštyje apie 1251 m. paminėta lietuvių pilis, kurioje Livonijos ordino kariuomenės dalinio remiamas Mindaugas apie 1251 m. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Šarlatanų taikinyje – Lietuvos istorija (apie „tikrąjį“ Jogailą) (78)

Švietėjas Pranas Valickas skaito paskaitą „Gaublio" klube | kadras iš filmuotos medžiagos

Prorusiškas „švietėjiškas“ sambūris „Mūsų gretos“ (jie gi – ir studija „Šauksmas“) toliau „dirba“ su Lietuvos istorija. Priminsiu, kad šią vasarą šie simpatijų dabartiniam Kremliaus režimui neslepiantys veikėjai sugebėjo meistriškai apmulkinti mūsų Krašto apsaugos ministeriją, kuri sudalyvavo provokatorių inicijuotame 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio Žaliojo tilto mūšio „pergalės“ minėjime. Iš tiesų tą dieną įvyko vienas skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos istorijoje – Lietuvos kariuomenei atsitraukiant, Rusija pirmą kartą užėmė ir nusiaubė Vilnių bei laikė jį okupuotą 6 metus… Skaityti toliau

Eksponuojamas LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas (0)

Paminklo maketas

Nuo gruodžio 29 d. iki sausio 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamas LDK didžiojo etmono K. Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas, sukurtas Lietuvos ir Ukrainos skulptorių. Pagal šį maketą planuojama atkurti paminklą, stovėjusį Kijevo Pečerų Lauros Uspenjės sobore. Idėjos iniciatoriai: leidykla „Baltia-Druk“ (Kijevas) ir LMA Vrublevskių biblioteka. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Valdovų rūmai – tarp praeities ir ateities (audio) (1)

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė | valdovurumai.lt nuotr.

Tęsiame naują žurnalisto ir Alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio autorinį radijo laidų ciklą „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.

Praeitis didinga. Ateitis šviesi. Karališkieji Vilniaus rūmai tapo vienu pagrindinių Lietuvos kultūros centrų. Kokie buvo jiems besibaigią metai?

Skaityti toliau

Vėl kviečia tradicinis pėsčiųjų nakties žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ (0)

1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviai | archyvai.lt nuotr.

2016-ųjų sausio 15-16 d. Klaipėdoje vėl vyks tradicinis pėsčiųjų naktinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ skirtas 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių, Lietuvos šaulių – savanorių atminimui.

Šį žygį rengia Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ąja rinktine padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iajai rinktinei ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui. Skaityti toliau

„Baltų kelias“ – kultūros paveldui saugoti ir turizmui skatinti (1)

baltu kelias latviai naisiu baltu muziejus_rengeju nuotr

Lietuvoje ir Latvijoje iki šiol nebuvo sistemos, kuri apjungtų paveldą, kultūrą, turizmą ir verslą. Asociacija „Baltų centras“ ėmėsi projekto „Nacionalinis/tarptautinis kultūros kelias „Baltų kelias“, siekiant skatinti kultūrinį turizmą. Buriamas partnerių tinklas kol kas dviejose šalyse, esant potencialui plėstis ir toliau. Surengtas seminaras ir pirmas partnerių susitikimas pateisino jau antrus metus kultūrinį turizmą plėtojančių šiauliečių lūkesčius. Susirinkusieji skatino tęsti pradėtus darbus.

Dviejų dienų seminare, vykusiame Vilniuje, Kultūros ministerijoje, vėliau persikėlusiame į Šiaulių Universiteto biblioteką, „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyrių Skaityti toliau

Atidus žvilgsnis į bibliotekos istorijos vingius (0)

Kauno-viesoji-biblioteka-kaunoaleja.lt

Šiais metais Kauno apskrities viešoji biblioteka mini 65-ąsias veiklos metines. Paskutinis jubiliejinių renginių maratono akordas nuskambėjo gruožio pradžioje – buvo pristatyta knyga „Kauno apskrities viešosios bibliotekos istorija. 1 dalis. Biblioteka sovietiniais metais (1950–1989)“. Ją per kelerius metus parengė buvęs bibliotekos direktorius Alvydas Samėnas. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Justinianas Didysis rastų bendrą kalbą su Vytautu Didžiuoju? (audio, video) (1)

alko-radijo-laida-apie-bizantija-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr-1200

Tęsiame naują žurnalisto ir Alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio autorinį radijo laidų ciklą „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.

Šios laidos tai pirmosios kregždės pranešančios, kad jau ne už kalnų ta diena, kuomet Alkas.lt portale pasigirs šiuo metu kuriamo „Alko radijo“ šaukiniai.

Tūkstantmetės Bizantijos imperijos paveldas – milžiniškas ir neįkainojamas. Tačiau ar suprastas? Ar pritaikomas? Kas paveldėtojai? Konstantinopolis skelbėsi esąs Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar pasauliui reikia tarptautinės kalbos? (audio) (0)

Povilas Jegorovas ir Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Į klausimą, ar pasauliui reikalinga tarptautinė kalba, dauguma, greičiausiai, atsakytų – tokia jau yra – anglų. Tačiau ar sutinka su tuo prancūzai, vokiečiai, ispanai? Ar vienos kalbos įsigalėjimas nesuteikia pranašumų tiems, kuriems ta kalba yra gimtoji?

Esperanto kalba gyvuoja jau antrą šimtmetį. Pasaulyje šia kalba šneka apie šeši milijonai žmonių visuose kontinentuose.

Tačiau ar nepraėjo jos laikas? Ar ji dar turi šansų tapti tikra tarptautine kalba? Skaityti toliau

Filmas apie Č. Sugiharą Japonijoje nusileidžia tik Džeimsui Bondui (video) (0)

Juostos sustabdyta akimirka

Gruodžio pradžioje tekančios saulės šalyje įvyko filmo apie Čijunę Sugiharą „Persona non grata“ premjera. Ji neabejotinai prisidėjo prie dvigubai išaugusių japonų turistų srautų Kaune.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje Egidijaus Meilūno, šiuo metu filmas rodomas daugiau nei 300 Japonijos kino teatrų ir pagal populiarumą nusileidžią tik kino juostai apie Džeimsą Bondą. Kino teatruose ir masinio susibūrimo vietose taip pat dalinami lankstinukai apie Kauną. Šiuo metu Japonijoje tikras sujudimas. Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (7)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

Seime – knygos „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ pristatymas (0)

knyga.okupuotalietuvaGruodžio 16 d., trečiadienį, 16 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro naujo leidinio „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ („Lithuania in 1940-1991: the History of Occupied Lithuania“) pristatymas. Knygos redaktorius – Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Renginyje autoriai pristatys į anglų kalbą išverstą knygą, diskutuos ir atsakys į svečių klausimus. Pristatyme kviečiami dalyvauti leidėjai, vertėjai, Skaityti toliau

Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui atidengiamas kitą penktadienį Vilniaus centre (0)

Vladas Jurgutis_archyvai.lt

Kitą penktadienį, gruodžio 18 d., 12 val. prie Lietuvos banko centrinio pastato Vilniuje (Gedimino pr. 6) atidengiamas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario.

Paminklo atidengimo renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, paminklo autorius Gediminas Piekuras.

Maloniai kviečiame atvykti į šį renginį vilniečius, miesto svečius ir visus tuos, kuriems brangus Vlado Jurgučio atminimas. Vlado Jurgučio biustas stovės ant postamento. Jame – tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų, buvusių apyvartoje iki euro įvedimo, vaizdai. Skaityti toliau

Kviečia tradicinis arbatvakaris „Gyvo žalio“ (video) (0)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Šventų Kalėdų proga Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus vėl kviečia į jau tradiciniais tapusiuis lietuviškus arbatvakarius. „GYVO ŽALIO“ – tai trečioji arbatvakarių ciklo premjera, kviečianti susiburti draugėn ir paklaidžioti senojo Vilniaus gatvėmis, susitikti iškilias sostinės asmenybes, išgyventi prasmingas akimirkas ir nors trumpam sustabdyti nenumaldomai skubantį laiką.

Programoje – XX a. pradžios Vilnius ir vilniečiai, dainos, arbata, loterija bei kiti „cūdni“ nutikimai.

Arbatvakariai – tai tokie XX a. pradžioje lietuvių rengti slapti ar pusiau slapti susibūrimai, kur buvo dainuojamos lietuviškos dainos, šokami tautiniai šokiai, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Kazio Pakšto projektuota „Dausuva“ buvo tiktai fantazija? (audio) (0)

Dainius Kinderis, geografė Genovaitė Kynė, žurnalista-keliautojas Gerimantas Statinis Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Laidoje vieši ekspedicijos į Belizą, Meksiką ir Gvatemalą dalyviai Gerimantas Statinis, Genovaitė Kynė bei Dainius Kinderis.

Skaityti toliau

Kaip silkė sujungė Lietuvą ir Norvegiją (0)

paroda Silkes_Alfonso Mazuno nuotr

Gruodžio 11 d., Advento laiku, Klaipėdos Bendruomenės namuose (Debreceno g 48) Lietuvos jūrų muziejus kviečia į kilnojamąją parodą „Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą 1820-1870 m.“, pasakojančią apie vieną pagrindinių šio ikikalėdinio laikotarpio akcentų – silkę ir jos nulemtus Lietuvos ir Norvegijos ryšius.

Silkė Stavangerį pavertė klestinčiu miestu

Daug kam gali pasirodyti keistas ar egzotiškas faktas, jog šis jūros produktas prieš porą šimtų metų ir tapo pagrindine jungtimi Skaityti toliau

Seime atidaryta paroda, skirta Nepriklausomybės Akto signatarės B. Nedzinskienės 60-osioms gimimo metinėms paminėti (0)

B.Nedzinskienei skirta paroda_plakatasVitražo galerijoje eksponuojama paroda, skirta Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Nedzinskienės 60-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Seimo archyvo fondų: Birutės Nedzinskienės asmeninio šeimos archyvo, fotografų Romualdo Damulio, Andriaus Petrulevičiaus archyvų.

Birutė Nedzinskienė – 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė. Įtemptomis 1991 m. sausio dienomis išryškėjo signatarės drąsa ir šaltakraujiškumas. Sausio 8 d. „jedinstvininkams“ bandant šturmuoti Seimo rūmus, ji išėjo pro fasadines duris ir kreipėsi į minią, taip apramindama įsisiautėjusius užpuolikus. Skaityti toliau

Bus pristatytas žurnalisto M. Milinio istorinis romanas „Partizanas“ (2)

M.Milinio istorinis romanas Partizanas

Gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje,  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyks žurnalisto Mindaugo Milinio istorinio romano „Partizanas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius M. Milinis, rašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Naglis Puteikis, leidyklos „Briedis“ atstovai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

„Partizanas“ – tai istorinis romanas, kuriame aprašomi pirmieji antrosios sovietinės okupacijos metai. Nuo Tilžės kilusį Vermachto šaulį Dovą Gelžaitį karo pabaiga užklumpa Kuršo katile. Skaityti toliau

Neįprasti ir pavojingi Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nuotykiai (0)

Knygos antraštinis viršelis, saugomas Vrublevskių bibliotekoje

Gruodžio 3 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė skaitys viešą paskaitą „Neįprasti ir pavojingi Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nuotykiai“.

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis buvo vienas garsiausių keliautojų visoje LDK istorijoje. Aplankęs tolimus ir pavojingus kraštus, visus savo kelionės įspūdžius aprašė veikale „Kelionė į Jeruzalę“. Skaityti toliau

V. Urbonas. Stasio Šilingo asmenybės bruožai (1)

Stasys-Silingas-archyviniu-nuotrauku-Alkas.lt-montazas

Minint 130-ąsias gimimo metines 

Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto bei publicisto talentą, bet susiklosčiusių aplinkybių ir didelio noro pasitarnauti savo tautai ir Lietuvai verčiamas atsidūrė politikoje ir jai atidavė beveik visą savo gyvenimą. Skaityti toliau

Ketvirtadienį vyks kultūros istorijos vakaras „Paplauja – senasis priemiestis palei Vilnią“ (1)

Paplauja, 1870–1880 m.madeinvilnius.com

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Gruodžio 3 d. 17 val. (Arsenalo g. 3.) vyks menotyrininkės Jūratės Markevičienės paskaita „Paplauja – senasis priemiestis palei Vilnią“.

Pasak Vlado Drėmos, Paplauja (Paplavos) – vienas iš žaviausių ir tapybiškiausių Vilniaus kampelių, toli nutįsęs nuo senamiesčio į rytus palei Vilnios vagą, tarp Belmonto šilo stačių šlaitų ir Markučių ąžuolyno. Šio Vilniaus priemiesčio grožį dar XIX a. viduryje aprašė Adomas Kirkoras, piešė Pranciškus Smuglevičius, Tadas Bičkauskas, Karolis Račinskis, Kanutas Ruseckas, fotografavo Juozapas Čechavičius, Jonas Bulhakas ir daugelis kitų. Skaityti toliau

Ką gali papasakoti Kauno senamiesčio istorijos (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šį savaitgalį įsižiebs Kauno Kalėdų eglutė, tradiciškai papuošianti senosios Rotušės aikštę. Besigrožėdami eglute, nepasididžiuokite žengti kelis žingsnius į šoną… Kauno senamiesčio eglutę supa pastatai, grožiu ir istorijomis nenusileidžiantys jai.

Jei paeisite Aleksoto gatvele link Nemuno, prieisite Perkūno namą. Neįmanoma nepastebėti šio nuostabaus, senoviško, raudonų plytų namo. Pasakojama, kad kažkada šioje vietoje buvo dievo Perkūno šventykla. Tačiau mokslininkai Skaityti toliau

A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių (7)

molkslasplius.lt nuotr.

Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.

Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.

1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa. Kazio Škirpos atminimo ženklų panaikinimo siekiantys asmenys teigia, kad LAF’as savo antisemitiniais atsišaukimais, parengtais Berlyne ir perskaitytais pirmomis sukilimo dienomis Lietuvoje, neva prisidėjo prie holokausto, vos ne inicijavo jį. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaroma paroda apie Tilžės akto signatarą Valterį Didžį (2)

V. Didžys (pirmas dešinėje) Bitėnuose. Iš kairės: Pagėgių progimnazijos direktorius L. Tonas, A. Brakas, J. Stikliorius su V. Didžio dukra Rūta ir E. Jankutė. XX a. 3 deš.

Lapkričio 30 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda). vyks parodos „Tilžės akto signataras, lietuvybės puoselėtojas, gydytojas Valteris Didžysatidarymas. Renginys skiriamas Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto dienai paminėti. Jo metu V. Didžio asmenybę ir gyvenimą pristatys doc. dr. A. Arbušauskaitė, žurnalistas G. Pilaitis, Pagėgių sav. M. Jankaus muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė, V. Didžio vaikaitis M. Didžys bei Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas-istorikas R. Adomavičius. Paroda muziejuje bus eksponuojama iki 2016 m. sausio 9 d. Skaityti toliau

Lisabonoje atidaryta fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“ (nuotraukos) (0)

Lisabonoje atidaryta fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“ | rengėjų nuotr.

Lapkričio 24 d. Europos Komisijos atstovybėje Lisabonoje (Europos namai) buvo atidaryta fotografų Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“. Kartu buvo išleistas bukletas, kuriame publikuojama ir Sąjūdžio metraštininkės Angonitos Rupšytės anotacija, apžvelgianti įamžintas nepakartojamas kovos už laisva Liietuvą akimirkas ir išgyventas emocijas bei to laiko dvasią. Paroda surengta Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje iniciatyva, minint Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 25-metį. Atidaryme dalyvavo ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgirytė Skaityti toliau

Paminėtas Lietuvos partizanų vado B. Vaičėno gimimo 100-metis (nuotraukos) (0)

IMG_7166-1500

Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse, lapkričio 21 dieną, Obeliuose, Rokiškio raj. buvo iškilmingai paminėtos Lietuvos partizanų vado Balio Vaičėno 100–osios gimimo metinės. Šv. mišias už žuvusį kovotoją ir jo bendražygius Obelių šv. Onos bažnyčioje aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Garbės sargyboje ir eisenoje pagerbti žuvusių partizanų su 2014 m. Vilniaus Gedimino pilies bokšto nuleista ir perduota saugoti Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai vėliava dalyvavo Jurgio Kairio skautų draugovė.

Prie paminklo partizanams ir simbolinių partizanų Balio Vaičėno, jo brolio Broniaus kapų vėliavas lenkė Lietuvos laisvės sąjūdžio Vytauto apygardos kovotojai, kalbėjo buvę Skaityti toliau

G. Papinigis. Stasio Šilingo, Lietuvos valstybės atkūrėjo, 130–mečiui (1)

stasys-silingas-Maskvos-universiteto-studentas-pie-1910m-silingu-seimos-archyvas

1885 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, gimė būsimasis Lietuvos valstybės vadovas, mūsų valstybingumo bei tautos tapatumo gaivintojas – Stasys Šilingas.

Kas akimirką atitoldami nuo 1918 m. vasario 16–tosios meto Lietuvos atgimimo, gauname vis daugiau stulbinančių žinių apie mūsų Tautos ir Valstybės atkūrėjų praeitį.

Lietuvos laisvės kovotojas, kilmingųjų didikų Šilingų palikuonis, didžiai garbingai pratęsė 1831 m. sukilimo dalyvių, jau po caro amnestijos į Lietuvą grįžusių ir vėl 1863 m. sukilimą ruošusių, kun. Antano Mackevičiaus būrius Paberžėje apmokiusių bei apginklavusių, grafų Šilingų pasiaukojamą kovą už Lietuvos išsilaisvinimą. Skaityti toliau

Mirė istorikė Aldona Gaigalaitė (1)

Aldona Gaigalaitė | lituanistika.lt nuotr.

Eidama 89-uosius metus mirė istorikė, pedagogė, vadovėlių autorė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Gaigalaitė. „Joje puikiai derėjo dvi savybės: kietas stuburas – reikalingas rimtam mokslininkui ir lankstumas. Labai gaila, bet daugiau jos „tėviškų patarimų“ nebeišgirsime…“ – sako Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto prodekanė Sandra Grigaravičiūtė.

A. Gaigalaitė gimė 1927 m. birželio 15 d. Gaižiūnuose (netoli Linkuvos, Pakruojo raj.). Mokėsi Rimkūnų pradžios mokykloje, Linkuvos gimnazijoje.

1946–1950 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Skaityti toliau