Istorija

R. Grigas: Taikus tiesos sakymas buvo Dievo malonė ir mūsų išsigelbėjimas (1)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Prieš 30 metų vykusiame istoriniame mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvavo, o šiemet jo minėjime kalbėjo kun. Robertas Grigas. Apie tai, kokios mintys kilo praėjus trims dešimtmečiams po šio įvykio, su juo kalbasi „XXI amžiaus“ apžvalgininkas Mindaugas Buika.

– 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitinge pirmą kartą dar okupacinio režimo sąlygomis buvo pasmerktas slaptas stalininės Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos susitarimas, atvedęs į Lietuvos valstybingumo praradimą, ir pareikalauta grąžinti mūsų šalies nepriklausomybę. Skaityti toliau

Palangos kurorto muziejus kviečia į filmo „Karo laivas „Prezidentas Smetona“ peržiūrą (0)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugsėjo 30 d. 16 val. Palangos kurorto muziejaus salėje bus rodomas režisieriaus Rimo Bružo dokumentinis filmas „Karo laivas „Prezidentas Smetona“.

Šių metų vasarą Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovai škuna „Brabander“ plaukė Estijos krantų link vykdyti mokslinės ekspedicijos.

Ekspedicijos vadovas prof. Vladas Žulkus yra minėjęs,­ kad ekspedicijos tikslas buvo identifikuoti „Prezidentą Smetoną“ ir kitus tame rajone karo metais nuskendusius mažesnius prekybinius tarpukario Lietuvos laivus „Panevėžys“, „Kretinga“ ir „Utena“. Skaityti toliau

Paminklą dr. Jonui Basanavičiui žadama atidengti per Tautos patriarcho gimtadienį (1)

J.Basanaviciaus paminklo modelis_S.Ziuros nuotr, vilnius.lt

Paminklą dr. Jonui Basanavičiui ir jo vardo aikštę vilniečiai ir miesto svečiai išvys kitų metų lapkričio 23-ąją, minint Jono Basanavičiaus gimtadienį. Rugsėjo 28 d. Nacionalinėje filharmonijoje vyko konsultacinis pasitarimas, kuriame pristatytas tarpinis skulptūros modelis ir preliminarus aikštės sutvarkymo projektas.

Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai  Gediminas Antanas Sakalis ir Algirdas Rasimavičius – siekė išraiškingai ir kontekstualiai įprasminti dr. Jono Basanavičiaus asmenybę, charakterį, jo ryžtą, valią ir Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (53)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, buvo pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas (0)

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas | Alfredo Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 28 d., krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.

Ši diena skirta atminti ir pagerbti 1944–1947 m. NKGB–MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tik 7 žmonių palaikai buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido aukų palaikai, 2004 m. lapkričio 2 d., buvo perkelti į koplyčią-kolumbariumą.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kai revoliucijai pritarė visi, išskyrus karalių (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį apie Didžiąją Prancūzijos revoliuciją. Praėjusioje laidoje aptarę revoliucijos priežastis, dabar vėl kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autoriumi Algiu Kasperavičiumi, kuris atskleidžia pirmojo revoliucijos etapo (1789–1791 m.) ypatybes.

Kaip amžininkai žiūrėjo į 1789 m. išrinktų Generalinių luomų, pasivadinusių Steigiamuoju susirinkimu, reformas? Kodėl Paryžiuje kilo neramumai ir buvo paimta Bastilija? Ką naujo Europai davė jo paskelbta Žmogaus teisių deklaracija? Kaip į reformas reagavo Prancūzijos karalius Skaityti toliau

Lietuvoje gamintiems kino filmams – tarptautinių renginių sėkmė (1)

Lietuvoje filmuotas filmas – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“). Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera) | Rengėjų nuotr.

Lietuva – įdomi valstybė tiems užsienio kino kūrėjams, kurie čia atvyksta ieškoti ne tik lanksčių kino gamybos darbų ir paslaugų kainų, bet ir profesionalios komandos bei patrauklių vietų. Su Lietuvoje filmuojamais kino sumanymais dirba pasaulinio garso aktoriai, režisieriai, prodiuseriai, kino gamybos kompanijos, jiems talkina gausus Lietuvos kino profesionalų būrys, o mūsų šalies miestų gatvės virsta įvairiausiomis pasaulio valstybėmis – Italija, Japonija, Vokietija.

Tačiau kaip Lietuvoje nufilmuotoms kino juostoms, kuriose neretai vaidina ir Lietuvos aktoriai, sekasi tarptautinėje kino rinkoje? Skaityti toliau

Dvarų keliais. Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešiniai 2007–2017 (0)

Pauslajo (Kušleikiškio) dvaras. Kėdainių r. 2014. Popierius, tušas, 69,6×49,3 cm | lnm.lt nuotr.

Rugsėjo 28 d., 16 val., Naujajame Lietuvos nacionalinio muziejaus arsenale, Vilniuje, bus atidaryta Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešinių, sukurtų 2007–2017 m., paroda.

Po dešimties metų pertraukos, Lietuvos nacionalinis muziejus pristato architekto Arūno Eduardo Paslaičio sukurtus dvarų piešinius. Su šiuo ypatingu žinomo architekto pomėgiu, visuomenė galėjo susipažinti 2006 metais surengtoje parodoje, kurioje buvo galima pamatyti visą jo kūrybą, pradedant ankstyviausiais darbais. Skaityti toliau

Panerių memoriale buvo pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas (0)

Panerių memoriale pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas | Alfredo Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 26 d., krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo iškilmėse Panerių memoriale. Ministerijos ir kariuomenės vardu jie padėjo gėlių vainiką Holokausto aukoms atminti.

Gėles Lietuvos žydų genocido aukoms atminti taip pat padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Antrojo pasaulinio karo metais, nacistinė Vokietija vykdė surengtą žydų genocidą. Masinis Skaityti toliau

Valstybės istorinės atminties komisija siūlo Seimui 2018-uosius paskelbti Sąjūdžio ir Adolfo Ramanausko-Vanago metais (0)

Adolfas_Ramanauskas-Vanagas_wikipedija.org

Seimo Valstybės istorinės atminties komisija posėdyje apsvarstė ir pritarė nutarimų „Dėl 2018 m. paskelbimo Sąjūdžio metais“ ir „Dėl 2018 m. paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“ projektams. Šie projektai bus teikiami Seimui svarstyti ir tvirtinti.

Komisija, siekdama aiškesnio ir konkretesnio atmintinų metų nustatymo apibrėžimo, posėdyje aptarė atmintinų metų nustatymo principus. Siūloma, kad Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovų bei kultūros, kitos Lietuvos valstybingumui svarbios datos būtų minimos pradedant 20-osiomis metinėmis ir minimos kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas dvidešimt penkerius metus; iškilių asmenybių, Skaityti toliau

Spalio 3-ią dieną bus pristatyti atrinkti projektai, siūlomi Lukiškių aikštei (3)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Rugsėjo 27 d. posėdyje Seimo Kultūros komitetas svarstė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje klausimą.

Komitetas kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento, Kultūros ministerijos, Šiuolaikinio meno centro, Vyriausybės darbo grupės Lukiškių aikštės Vilniuje klausimams koordinuoti atstovais apžiūrėjo Lukiškių aikštę, kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo vietą. Skaityti toliau

Kaip 4 Lenkijos premjerai apiplėšė traukinį Bezdonyse (9)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Šiandien sukanka 109 metai kuomet 1908 m. rugsėjo 26 d. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama dabar didvyriu Lenkijoje laikomo Juzefo Pilsudskio, įvykdė traukinio apiplėšimą Bezdonių geležinkelio stotyje.

Apiplėšimo metu buvo pavogta 200 000 rublių, vežtų į valstybės iždą iš Varšuvos į Sankt Peterburgą. Pavogti pinigai esą turėjo būti skirti tramvajaus linijai Vilniuje tiesti, tačiau atiteko lenkų pogrindžiui. Skaityti toliau

Dieveniškėse rūpinamasi kultūriniu paveldu (0)

????????????????????????????????????

Vykdydami projektą „Atėję iš praeities…“ Dieveniškių regioninio parko direkcijos darbuotojai pirmiausia prisiminė seniai išėjusiųjų paveldą. Kaip bebūtų gaila, tačiau dažnai senosios kaimo kapinaitės lieka neprižiūrimos ir apleistos.

Siekdami paskatinti vietos bendruomenių patriotiškumą bei rūpestį kultūros paveldu, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija surengė senųjų kaimo kapinaičių tvarkymo talkas. Tvarkytos Šiudainių, Padvarių, Dailidžių, Dainavėlės bei Stakų kaimo kapinaitės: surinktos šiukšlės, nukritusios šakos, Skaityti toliau

Kviečia konferencija „Atstatytai Medininkų piliai – 5 metai“ (0)

Medininkų pilis | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 27 d., trečiadienį, Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus r.) vyks Trakų istorijos muziejaus rengiama konferencija „Atstatytai Medininkų piliai – 5 metai“. Konferencijos pranešimai sugulė į to paties pavadinimo leidinį, kurio tiražas – 150 egz.

Konferencijoje bus kalbama apie seniausias Lietuvos mūrines pilis, apžvelgta Medininkų pilies nykimo ir gelbėjimo raida, pristatyti piliavietės archeologiniai tyrimai, XIV–XV a. Skaityti toliau

Atidaryta paroda, skirta Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės 150-osioms gimimo metinėms paminėti (0)

Lazdynų Pelėda, 1921 m. | Lietuvos albumo nuotr.

Rugsėjo 18 – spalio 13 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Svajojau apie heroizmo darbus, pasišventimą…“, skirta Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Eksponuojami Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės darbai bei tekstai apie jos gyvenimą ir kūrybą.

Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėjo seserys Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė. Skaityti toliau

Kaune – pažintis su esperanto kalbos įkūrėju Liudviku Zamenhofu (9)

Zamenhofas paroda | organizatorių nuotr.

2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias Skaityti toliau

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ (0)

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ | tbn.lt nuotr.

Rugsėjo 20 – spalio 16 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje, pradėjo veikti paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“.

Dar 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi, jo raidą veikė įvairūs istoriniai įvykiai, jis visada buvo daugiatautis. Jame sugebėjo sugyventi gausybė skirtingų tautybių, kultūrų žmonių. Skaityti toliau

Išėjo A. Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ antra dalis (0)

Algimantas Katilius 1948 m. I Archyvinė nuotr.

Antrajoje Algimanto Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ dalyje aštuoniolikametis paauglys pasakoja apie savo gyvenimą pabėgus iš Sibiro ir besimokant Utenos berniukų gimnazijoje 1948–1951 metais, esant pačiam Stalino režimo įkarščiui, kai buvo įvykdytas ne vienas šiurpus nusikaltimas prieš lietuvių tautą.

Leidinys skirtas plačiam skaitytojui ratui, o ypatingai jaunimui. Bendraamžio žodžiais, paaugliai išgirsta kaip sovietmečiu buvo varžoma žmogaus ir žodžio laisvė, kaip jaunas žmogus buvo verčiamas laviruoti tarp sovietinio saugumo pinklių ir deginančio troškimo kovoti už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę. Skaityti toliau

Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas 5-iems metams bus atvežtas į Lietuvą (1)

Rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 20 d. Vyriausybė pritarė, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas būtų eksponuojamas Lietuvoje.

Sutartį dėl Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Nepriklausomybės skelbimo perdavimo pasirašys užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis. Pagal šią sutartį bus suteikta teisė dokumentą eksponuoti Lietuvoje iki penkerių metų.

„Nuoširdžiai dėkoju Vokietijos Vyriausybei už mums brangaus dokumento išsaugojimą, už geranorišką bendradarbiavimą sprendžiant jo perdavimo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasideda revoliucija? (video) (5)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos temą. Apie šios revoliucijos reikšmę ir priežastis pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius, dar 1989 m. jos istoriją aprašęs savo knygelėje „Didysis Bastilijų šturmas“.

Kodėl Prancūzijoje, XVIII a. buvusi etaloniniu absoliutinės monarchijos pavyzdžiu, 1789 m. susvyravo karaliaus valdžia ir prasidėjo revoliucija? Kokiomis idėjomis gyveno to meto Prancūzijos visuomenė, su kokiomis problemomis ji Skaityti toliau

L. V. Medelis. Vincas Kudirka: …turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenugalėsite (1)

Linas Medelis_asmen. nuotr

Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga  sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje.

1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos. Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo. Skaityti toliau

S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos (5)

Simonas Jazavita | Asmeninė nuotr.

Vilniaus konferencija, prasidėjusi lygiai prieš šimtą metų – labai reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje.  Būtent joje išsigrynino mintis, kad Lietuvos nepriklausomybės reikia ne tik siekti, bet tai bus padaryta ir jau pakankamai greitai.

Šiame svarbiame darbe dalyvavo pakankamai didelis dalyvių skaičius – virš 200. Be abejo, tai buvo be galo skirtingi žmonės. Dalis jų, buvo aktyvūs ir pastebimi šiuose organizaciniuose reikaluose jau gerokai anksčiau – tarkim Antanas Smetona, Petras Klimas ar didelį Skaityti toliau

Į Palangą kviečia tarptautinis turizmo forumas „Baltų kelias“ (0)

Naisiai jau turi kultūrinio turizmo patirties | Siauliugidas.lt nuotr.

Rugsėjo 23 d., šeštadienį, Palangoje visą dieną vyks įvairūs renginiai, skirti Baltų vienybės dienai paminėti. Tą pačią dieną, kaip viena iš sudedamųjų šventinės dienos dalių, viešbutyje „Gabija“ (Vytauto g. 40) vyks tarptautinis turizmo forumas „Baltų kelias“: kultūrinio turizmo perspektyvos. Rengėjai atkreipia dėmesį, kad forumas vyks nuo 11:30 iki 16:00 ir kad dalyvių skaičius yra ribotas, tad norintys dalyvauti privalo iki rugsėjo 21 d. užsiregistruoti per kvietime pateiktą aktyvią nuorodą.

Į forumą kviečiami turizmo, kultūros, meno, gamtos, paveldo, švietimo darbuotojai, Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Rusijos manevrai 1939-aisiais ir 2017-aisiais (4)

1940 m. liepos 19 d. Kaunas. Sovietų politinis vadovas (be antpečių) ir liaudies seimo narys (su raudona rože švarko atlape) praneša Lietuvos liaudies kariuomenės puskarininkiams, kad jie netrukus taps „šlovingosios Raudonosios armijos nariais“ | Archyvinė nuotr.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), rengdama karines pratybas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, aiškiai praneša, kad treniruojasi apginti nuo Rusijos Suvalkų koridorių, o Maskva, nors dar prieš mėnesį privalėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai atskleisti didelio masto manevrų prie NATO rytinių sienų tikslus, slepia tikruosius savo kėslus. Ar iki rugsėjo 20 dienos Baltarusijoje ir Karaliaučiuje vyksiančios pratybos „Vakarai 2017“ (Zapad 2017) skirtos „vidaus vartojimui“ – padidinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingus, nes šios šalies ekonomika smarkiai šlubuoja? Skaityti toliau

Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija) (0)

Lietuvių konferencija Vilniuje (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. F267-2862, lap. 11) | lrs.lt

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyksiančia šventine konferencija, bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis.

1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis, Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, valdžios sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti valstybiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Skaityti toliau

Lietuvos rusų dramos teatre bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (0)

Lietuvos rusų dramos teatras | Wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 19 d. 13 val., antradienį,  Vilniuje Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) Didžiojoje salėje bus paminėtas 1917 metų Lietuvių konferencijos Vilniuje šimtmetis. 

„Lietuvių konferencija Vilniuje buvo vienas pirmųjų ir esminis žingsnis Lietuvos kelyje į laisvą nuo imperijų priespaudos modernią tautinę valstybę, XIX amžiaus tautinio sąjūdžio kulminacija, atvedusi mus į Vasario 16-ąją. Teatras jaučia pareigą paminėti šį įvykį tame pačiame istoriniame pastate, kuriame ir įvyko Lietuvių konferencija. Skaityti toliau

Muziejai moksleiviams nemokamai suteiks galimybę pažinti iškiliausius mūsų valstybės kūrėjus ir puoselėtojus (0)

Nemokami muziejai moksleiviams_lrkm.lt

Įgyvendindama Vyriausybės programą ir siekdama užtikrinti vaikų ir jaunimo kultūrinių kompetencijų ugdymą ir kultūros prieinamumą, Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos muziejų asociacija (LMA), inicijavo specialią muziejų kultūrinio svetingumo programą moksleiviams – „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“.

„Kultūra yra vertybinio ugdymo pagrindas. Kultūra besidomintis, kultūrą vartojantis,

Skaityti toliau

Ant Upytės piliakalnio bus pagerbti ir piliakalniai, ir baltų vienybė (0)

Upytės piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu | Naujienos.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d., penktadienį, Panevėžyje ir netoliese esančiame Tarnagalos kaime ant Upytės piliakalnio įvyks renginys, skirtas Piliakalnių metams paminėti. Kaip žinia, 2017-ieji metai Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais, tad Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centras taip pat nusprendė prisidėti prie šventinių renginių ir į juos pakviesti tiek vietinius gyventojus, tiek iš toliau atvykusius pilietiškus lietuvius.

Ėriškių kultūros centro rengiamas minėjimas prasidės 12 val. Panevėžio kraštotyros Skaityti toliau

Tęsiasi konkursas „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“ (1)

Dzūkė tautiniais rūbais | lkc.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene  2017 metais skelbia  konkursą „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“. Tai pernai vykdyto  konkurso „Pasidalink istorija apie tautinį rūbą tremtyje“ tęsinys. Tik šiais metais kreipiamasi į platesnę auditoriją – visus, kurie gyvena Lietuvoje ar toli už jos ribų.

Konkurse kviečiamas dalyvauti kiekvienas, kuriam tautiniai drabužiai yra svarbus  etninės, regioninės ar asmeninės  tapatybės simbolis arba brangi šeimos relikvija. Konkurso Skaityti toliau

Kviečia paroda apie pirmąją širdies transplantacija Lietuvoje (video) (0)

Širdies transplantacija | P. Katausko nuotr.

Rugsėjo 13 d., trečiadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7) busx atidaryta paroda „Pirmoji širdies transplantacija Lietuvoje Petro Katauskio fotografijose“. Parodos atidaryme bus parodytas Algirdo Tarvydo dokumentinis filmas „Gyventi“, veiks literatūros paroda apie širdies transplantacijas.  Paroda veiks iki spalio 13 d.

Šiemet rugsėjo 2 d. sukanka 30 metų, kai Lietuvoje buvo sėkmingai persodinta donoro širdis. Šį nepaprastą Lietuvos medicinos istorijos įvykį fiksavo fotografas Petras Katauskis, kuris jau nuo 1981 m. pradėjo Skaityti toliau