Istorija

„Atspindžiai“: Sigitas Narbutas – apie spausdinto žodžio pradžią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinome per mažai (1)

Sigitas Narbutas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Neseniai Polocke vyko tarptautinė konferencija, skirta spausdintos raštijos Baltarusijoje (ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) atsiradimui. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos keli Lietuvos mokslininkai. Vienas iš jų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, kuris teigia, kad apie XVI amžiuje LDK atsirandančią spausdintą raštiją ir jos pradininką Pranciškų Skoriną žinome dar gerokai per mažai.

Vis dėlto, pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tyrinėjimų, išleidžiama vis daugiau knygų, skirtų Pranciškui Skorinai ir jo laikmečiui. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kuo skyrėsi Vasario16-osios ir Kovo 11-osios Sąjūdžiai? (video) (1)

Audrys Antanaitis, Algimantas Liekis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Aušros“ ir „Varpo“ sąjūdis atvedė į Nepriklausomybę, paskelbtą 1918 metų vasario 16 dieną. 1988 metų birželio 3 dieną gimęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis atvedė į Nepriklausomybę, paskelbtą 1990 metų kovo 11 dieną.

Du sąjūdžiai? Du Lietuvos vienybės ir valios reiškėjai. Kuo jie buvo panašūs? Ir kuo jie skyrėsi?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su istoriku, profesorium, daktaru Algimantu Liekiu. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl griūva mūsų pilys? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie tai, kas daroma su Lietuvos piliakalniais, minint Piliakalnių metus. Prieš akis regėdami griūvantį Vilniaus Pilies kalną, galime suprasti, kad šioje srityje ne viskas gerai…

Kodėl griūva Vilniaus Pilies kalnas, ir kas gi iš tiesų griūva – autentiški XIV a. pilies šlaitai ar XX a. supilti sluoksniai? Kokią įtaką tam padarė ant kalno atsiradę naujadarai – funikulierius ir neseniai sumūryta akmeninė siena? Kodėl paskubomis prireikė sausio mėnesį vykdyti archeologinius tyrimus piliakalnio aikštelėje, o dabar toje vietoje nieko nebedaroma? Ką daryti su Pilies kalnu toliau? Jį darkantį funikulierių, G. Zabielos manymu, reikėtų išvis demontuoti. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Ar lietuviai – kanibalai? (video) (4)

Kauno Hanza dienos | kaunas.kasvyksta.lt nuotr.

Praeitą savaitgaly Kaune praūžė miesto šventė – Hanzos dienos, Kauno miesto šventė, dar vadinama ir Kauno miesto gimimo diena. Šventė graži, reikalinga ir su ja kaip ir viskas gerai. Tik šią šventę vadinti miesto gimimo diena yra kažkoks akibrokštas, netgi galima sakyti, kad tai kruvino nusikaltimo žmoniškumui, įvykdyto prieš 650 metų, neigimas ir dangstymas.

Tada, kaip žinoma, galvažudžiai kryžiuočiai nušlavė nuo žemės paviršiaus  Kauno pilį, visa miestą Skaityti toliau

Paminėtas bolševikų išvarymas iš Panevėžio krašto (nuotraukos) (0)

Paminėtas bolševikų išvarymas iš Panevėžio krašto | T. Stasevičiaus nuotr.

Savaitgalį Panevėžyje vyko bolševikų išvarymo iš Panevėžio krašto istorinės dienos minėjimas.

Šiais metais Bolševikų išvarymo iš Panevėžio krašto istorinės dienos minėjimas sutapo su Lietuvos partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Panevėžio Nepriklausomybės aikštėje vykusiame minėjime dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas Gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, Panevėžio miesto savivaldybės atstovai, Lietuvos kariuomenė, Tremtinių ir politinių kalinių choras likimai, Panevėžio kraštotyros muziejus, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video) (8)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.

Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia susipažinti su krašto tautiniais drabužiais (0)

„Žvejytės“ drabužiai, XX a. I pusė | MLIM nuotr.

Tarptautinės muziejų dienos proga gegužės Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėdo) buvo atidaryta nauja ekspozicija „Nuo gintarinio verpstuko smagračio iki tautinio kostiumo“ skirta Tautinių drabužių metams.

Proginės ekspozicijos pristatymas prasidėjo nuo eksponatų istorijų: „Ko nepamato muziejaus lankytojai“. Susipažinta ir pakalbėta su Anna Gelžyte-Juzaitiene iš Klišių kaimo, klaipėdietėmis Eugenija Rimkute-Seselskiene ir Asta Kosaite-Strumiliene, Birute Kasiulyte-Serviene iš Rusnės, kurių dėka nauja ekspozicija pasipildė vertingais eksponatais. Kad muziejaus Skaityti toliau

Panevėžyje vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė (0)

Partizanu pagerbimas_A.Paliadzio nuotr,kam.lt

Gegužės 20 d., panevėžiečius ir miesto svečius,  prie „Cido“ arenos subūrė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė „Mes – tai Jūs“. Ten karius ir visuomenę sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas.

Šventės dalyvius sveikinęs ministras R. Karoblis ypatingą pagarbą išreiškė partizanams, dėkojo kariams, jų šeimoms ir džiaugėsi didžiausiu per dvylika metų pasitikėjimu Lietuvos kariuomene, krašto apsauga, teigė sieksiantis, kad jis būtų dar didesnis. Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad „Stipri kariuomenė yra saugios valstybės garantas, tačiau stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo“. Skaityti toliau

Tremtinės Jozefos B. laiškai scenoje (0)

Paroda Jozefos laiskai

Gegužės 22 d. 19 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76) rengiamas ypatingas vakaras, kuriame bus skaitomi vienos iš tūkstančių 1940 m. ištremtųjų, vilnietės J￳zefos Bujdo laiškai.

Lietuvos gyventojų tremtis po 1940 metų paliko skaudžių pėdsakų daugelyje šeimų, šiandien gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Išreikšti ir įveikti traumines patirtis, atgaivinti istorinę atmintį padeda menas. 

Šis renginys uždarys iki gegužės 21 d. Genocido aukų muziejuje eksponuojamą parodą „Jozefos laiškai“. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

Per Lietuvą nusidriekė „Lietuvos muziejų kelias“ (0)

Muzieju kelias2017_lrkm.lt

Gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną – kultūros ministrė atidarė paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų šviečiamąjį projektą „Lietuvos muziejų kelias“.

Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, muziejai saugo tikrus mūsų istorijos ir kultūros lobynus. Svarbu šiuos lobynus parodyti ir atverti visai visuomenei.

„Lietuvos muziejų kelio sėkmė neabejotina – projektas auga, plečiasi,

Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ A. Butrimas – apie gintaro tradiciją baltų žemėse (video) (0)

Gintaro skridinys (aversas) iš Daktariškės 5-osios gyvenvietės, III tūkstantmečio pr. Kristų pradžia. Skersmuo – 3,6 cm. | Adomas Butrimas „Lietuvos gintaro tūkstantmečiai“, Lietuvos dailės muziejus, V., 2016 nuotr.

Balandžio 16 d. per Balticum TV pradėjo kiekvieną sekmadienį transliuoti naujas kultūros laidas skirtas Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“. Šiose laidose pasitelkiant įvairių kultūros sričių Lietuvos mokslininkų naujausius tyrinėjimus ir atradimus ieškoma atsakymų, kaip tradicinėje lietuvių kultūroje – tautosakoje, dailėje, muzikoje, papročiuose ir ritualuose – išliko ir į profesionaliąją kultūrą prasismelkė protėvių mitologinis pasaulėvaizdis bei jo simboliai, bandoma perskaityti ir suprasti mūsų laikus pasiekusių senovės padavimų, sakmių ir mitų mums į XXI amžių „transliuojamas“ prasmes.

Gegužės 7 d. laidoje meno istorikas, archeologas prof. dr. Adomas Butrimas papasakos apie gintaro tradiciją baltų žemėse: surastus akmens amžiaus gintaro dirbinius, unikalius Skaityti toliau

Į Trakų salos pilį kviečia dvyliktoji „Naktis muziejuje“ (0)

„Naktis muziejuje“ Trakų salos pilyje | Organizatorių nuotr.

Gegužės 19 d., penktadienį, Trakų salos pilyje jau dvyliktą kartą vyks Tarptautinei muziejų dienai skirtas renginys „Naktis muziejuje“. Nuo 19 iki 23 val. pilyje vyks įvairūs pristatymai, pairodymai, edukaciniai užsiėmimai, bus atidaryta paroda „Lėlės vaidina Trakų pilyje“.

„Bendradarbiaujame su „Lėlės“ teatru jau bene 17 metų. Nuotaikingi teatro spektakliai visada džiugina mažuosius mūsų švenčių dalyvius, − sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. − Lėlininkų spektakliai kunigaikščių ir kitų didikų Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Valdovų rūmuose – Senasis Baltijos sidabras (video) (0)

Dalius Avižinis | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 17 dieną Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bs atidaryta tarptautinė paroda „Senasis Baltijos sidabras“. Parodoje bus pristatyta daugiau nei šimtas įspūdingų Gotikos, Renesanso, Baroko, Klasicizmo ir Istorizmo sidabro dirbinių, pristatančių Latvijos auksakalystės raidą bei europinį meninį lygį.

Apie šią parodą Audriui Antanaičiui papasakojo Muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis. Filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Trojanovo mūšis – viduramžių Lietuvos kovų Lenkijoje aidas (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi didžiausią viduramžių Lietuvos pergalę kovose su Lenkija – Trojanovo mūšį. Alfredas Bumblauskas yra pasakęs, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos viduramžiais buvo perdėm draugiški, ir, skirtingai nei su kitais kaimynais, mūšių su lenkais mes neturėjome. Su tuo nesutinka R. Dediala – kovos tarp lietuvių ir lenkų XIII–XIV a. vyko gan intensyviai, ir geriausias to įrodymas – 1294 m. birželio 10 d. Vytenio vadovaujamos Lietuvos kariuomenės pergalė prieš Lenčicos kunigaikščio Kazimiero II kariuomenę.

Kodėl, dar netapęs Lietuvos valdovu, Vytenis jau pasižymėjo kaip karvedys? Ką galima pasakyti apie šį iškilų kunigaikštį? Ar ne be reikalo jis paliekamas žymiojo savo įpėdinio Gedimino šešėlyje? Kokia buvo jo politika Lenkijoje? Kokiomis aplinkybėmis įvyko Trojanovo mūšis ir kokios buvo jo pasekmės? Šiuos ir kitus klausimus svarstome laidos metu. Skaityti toliau

„Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“ (0)

Sigitas Narbutas | Rengėjų nuotr.

Gegužės 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks šios bibliotekos direktoriaus doc. dr. Sigito Narbuto vieša paskaita „Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“.

Lektorius pristatys LDK raštiją, kuri suformavo Pranciškų Skoriną – vertėją, leidėją, poetą ir religinių raštų rengėją. Bus pasakojama apie LDK rankraštinių knygų savitumą, taip pat Rusėniškosios Biblijos amžininkes – pirmąsias Lietuvos autorių parengtas ir užsienyje išspausdintas knygas. Pasirėmus tokiais kontekstais, atskleidžiamas Rusėniškosios Biblijos savitumas. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų (3)

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad  Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

Tos pačios šešios ar septynios nuotraukos iš KGB archyvų, kuriomis ketvirtį amžiaus paprastai iliustruojami visi straipsniai apie 1972 m. gegužės 14-ąją dėl Lietuvos laisvės susideginusį Romą Kalantą ir po jo laidotuvių prasidėjusį Kauno pavasarį, neatspindi to sukilimo dramatizmo. Nuotraukose matome tik linksmus, atrodo, net šiek tiek įkaušusius, Laisvės alėja šokių žingsniu einančius jaunuolius, sovietų milicininkų nugaras, o rusų kariuomenės sunkvežimių „Ural-375“, įsirėžusių į sukilėlių barikadas, joks fotoobjektyvas, nei valdiškas, nei slaptas, kažkodėl neužfiksavo. Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro veikla svarbi puoselėjant istorinę atmintį (0)

Partizanas Antanas Baksys-Klajunas_genocid.lt

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) išklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2016 metų ataskaitą, kurią pristatė Centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Genocido centras 2016 metais nuosekliai vykdė tęstines istorinių ir specialiųjų tyrimų programas, šių programų rezultatus skelbė mokslinėse publikacijose bei konferencijų pranešimuose. Taip pat buvo projektuojami ir statomi memorialiniai ženklai, Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Valdovų rūmuose – Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Oginskio gobelenai (video) (0)

Živilė Mikailienė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Nacionaliniame muziejuje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“ veikia unikali gobelenų iš LDK etmono Mykolo Kazimiero Oginskio rūmų Slanime paroda. Per stebuklą išsaugoti septyni gobelenai šiandien priklauso Krokuvos Vavelio muziejui, tačiau iki birželio 11-os Lietuvos žmonės galės jais grožėtis Vilniuje.

Apie šią parodą Audriui Antanaičiui pasakoja Valdovų rūmų Parodų ir leidybos koordinatorė Živilė Mikailienė. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Valdovų rūmuose – pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knyga (video) (0)

Povilas Andrius Stepavičius, Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose turime galimybę pamatyti pirmąją LDK išleistą knygą – Pranciškaus Skorinos „Mažąją kelionių knygelę“. Tiesa, šiandien ši knygelė priklauso ne Lietuvai, bet nuo to ji nėra mums mažiau svarbi. Greta „Mažosios kelionių knygelės“ matome ir penkeriais metais anksčiau Prahoje to paties Pranciškaus Skorinos išleistą „Jobo knygą“.

Lietuvos piliečiai ar bent žmonės, kuriems yra įdomi Lietuvos istorija, kultūra ir paveldas, žvelgti savo akimis į originalius mūsų Skaityti toliau

Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį (0)

Lietuvos Respublikos Konstitucija | D.Vasiliauskienės nuotr., diena.lt

Gegužės 17 d., trečiadienį, Seime vyks renginiai, skirti Steigiamojo Seimo dienai ir 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-mečiui paminėti.

11.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) bus atverta Seimo kanceliarijos parengta paroda „Ne vienai valandai: Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 95“, skirta Lietuvos Konstitucijos istorinei raidai XX amžiuje, 12 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks apskritojo stalo diskusija „Lietuvos konstitucingumo raida“.

Apskritojo stalo diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, pranešimus skaitys Lietuvos istorikai ir teisininkai: Skaityti toliau

Jaunoji karta – daug pilietiškesnė, nei manėte (0)

KarolisZemaitis._asmen.nuotr

Gegužės 10 d. LDK Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“ apie jaunosios kartos pilietiškumą ir jį lydinčius mitus kalbėjo Karolis Žemaitis, vienas iš projekto „Misija Sibiras’16“ rengėjų ir ekspedicijos dalyvių. „Misija Sibiras“ subūrė Lietuvos mokyklų vadovus, istorijos, geografijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokytojus ir ekspertus, priėmusius iššūkį pažvelgti į savo šalies ir pasaulio pažinimą jaunosios kartos akimis.

„Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais. Mes galime džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, galime laisvai keliauti ir Skaityti toliau

Generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjimas Lietuvoje (8)

Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Gegužės 11 ir 30 dienomis vyks renginiai, skirti Tado Kosciuškos atminimui paminėti. 2017 metais minimos Tado Kosciuškos – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinio didvyrio 200-osios mirties metinės. Šie metai Lenkijoje yra paskelbti Tado Kosciuškos metais. Balandį panašią rezoliuciją vienbalsiai priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės yra įtrauktos ir į UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą. 

Tadas Kosciuška (lenk. Tadeusz Kościuszko) gimė 1746 metais Merečovščiznos kaime dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Mokėsi pijorų kolegijoje Liubešive, po to Riterių Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Daumantas – nežinomas Lietuvos didysis kunigaikštis (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi apie ko gero menkiausiai pažįstamą Lietuvos didįjį kunigaikštį Daumantą, valdžiusį po Traidenio mirties (1281 ar 1282 m.) iki 1285 m., kuomet jis žuvo Tverės žemėje. Pranešimas apie jo mirtį – vienintelė išlikusi žinia apie šį valdovą, tačiau jo valdymo laikotarpio įvykiai leidžia apie jo politiką pasakyti daugiau.

Kiek karo žygių surengta Daumanto laikais ir ką jie sako apie patį Daumantą? Kodėl jo vykdyta politika buvo kitokia, nei jo Skaityti toliau

Tarptautinė muziejų naktis Kernavės archeologinės vietovės muziejuje (0)

Kernavės archeologinė vietovė | Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuotr.

2017 m. gegužės 20 d. Tarptautinės muziejų nakties renginiai vyks ne tik didžiuose Lietuvos miestuose, bet ir Kernavėje. Šventinį šeštadienį Kernavės archeologinės vietovės muziejaus (Kerniaus g. 4a, Kernavė, Širvintų r.) ekspozicijas ir parodas bei kultūrinį rezervatą bus galima lankyti netradiciniu laiku – nuo 18 iki 23 val.

Kernavės archeologinės vietovės muziejus kviečia atrasti praeities magiją, atgyjančią Juditos Vaičiūnaitės poezijoje. Poetės kūryboje susipynę tolimos priešistorės, Skaityti toliau

VDU duris atvers botaniko Liudo Vailionio auditorija (2)

Liudas Vailionis _vdu.lt

Gegužės 12 d., penktadienį, 14 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Biologijos studijų pastate (Ž. E. Žilibero g. 2, Kaunas) vyks Lietuvos botaniko, VDU profesoriaus Liudo Vailionio auditorijos atidarymo iškilmės.

Liudas Vailionis buvo vienas iš Lietuvos aukštosios mokyklos iniciatorių, botanikos ir biochemijos mokslų Lietuvoje pradininkas, vienas iš „Lietuvos botanikos žodyno“ sudarytojų, gamtosaugos puoselėtojas, lietuvybės ugdytojas ir patriarchas. Už vaisingą pedagoginį ir mokslinį darbą Vytauto Didžiojo universitete jam buvo suteiktas profesoriaus mokslinis laipsnis. Skaityti toliau

Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną? (0)

 Pranciškus Skorina. Graviūra iš „Būties“ knygos Praha 1519 m. | Wikipedia.org nuotr.

Gegužės 11 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks prof. habil. dr. Sergejaus Temčino paskaita „Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną?“.

Rusėnas Pranciškus Skorina (*prieš 1490 Polocke – †prieš 1552-01-29 Prahoje) buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (ir visų rytų slavų) knygų leidėjas, vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas, švietėjas humanistas ir mokslininkas (medikas ir botanikas). 2017 m. Europa mini reikšmingą jubiliejų: 500-ąsias Pranciškaus Skorinos Prahoje išspausdintos rusėniškos Biblijos metines. Skaityti toliau

Prasideda pirmieji pasirengimo 2018 metų Lietuvos dainų šventei darbai (0)

Lietuvos dainų šventė | LNKC nuotr.

Gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko pirmasis Vilniaus miesto organizacinio komiteto posėdis, skirtas 2018 m. Lietuvos dainų šventės organizaciniams – dalyvių atvežimo, apgyvendinimo ir maitinimo, viešosios tvarkos, dalyvių saugumo – bei miesto infrastruktūros klausimams aptarti. 2018 m. birželio 30–liepos 6 d. Vilniuje vyksianti jau dvidešimtoji Dainų šventė „Vardan tos…“ skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Susitikime didelis dėmesys skirtas Dainų šventės renginių erdvių klausimams. Skaityti toliau

Geologai tiria naują piliakalnį Žemaitijos nacionaliniame parke (0)

Medsedziu piliakalnis_lgt.lt

Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialisto Sauliaus Sidabro pakviesti apžiūrėjo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Medsėdžių geomorfologinį draustinį ir jame esantį neseniai (2015 m.) atrastą piliakalnį. Medsėdžių piliakalnis yra limnoglacialinės plokščiakalvės pietuose tarp dviejų gilių stačiašlaičių šaltiniuotų raguvų. Aikštelė, kurios aukštis virš jūros vandens lygio kyla nuo 163 iki 170 m šiaurės rytų kryptimi, yra apjuosta 6–10 m aukščio šlaitais, išskyrus tą dalį, kuri jungiasi su plokščiakalvės viršumi. Skaityti toliau

Konkurso „Lietuvos spaudos fotografija” nugalėtojams 16-ąjį kartą įteikti Auksinio kadro apdovanojimai (0)

Europos metai_Saulius Ziura

Gegužės 5 d. Vilniaus rotušėje įvyko 16-ojo nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2017“ nugalėtojų paskelbimo iškilmės. Jos metu fotografams buvo įteikta dvylika Auksinio kadro apdovanojimų, įteiktas Kolegų prizas ir pirmą kartą apdovanota naujos konkurso temos „Multimedija” kūrėjų grupė. Šiais metais tarptautinė komisija Auksinio kadro nugalėtojus rinko iš daugiau nei 4 000 fotografijų. Visas atrinktas fotografijas iki gegužės 31 d. bus galima pamatyti Vilniaus rotušėje veiksiančioje parodoje. Vėliau paroda tęs kelionę po Lietuvą. Skaityti toliau