Istorija

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom (1)

Birute-Fedaraviciene

Skaitytojams pristatome antrąjį pokalbį apie XX a. Vilniaus istoriją iš ciklo „Vilniaus Golgota“. Kovo 4 dieną šimto metų jubiliejų švenčianti Birutė Verkelytė-Fedaravičienė į Vilnių mokytis atvyko 1923 metais. Čia ji baigė lietuvišką mokyklą ir buvo viena iš nedaugelio lietuvių studentų lenkiškame Stepono Batoro universitete. Šimtametės gyvenimas kupinas ne tik pažinčių su tokiais žmonėmis kaip Jonas Basanavičius, bet ir žygdarbių savo ir kitoms tautoms – 1995 metais ji apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą holokausto metais bei LDK Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. Galiausiai 2011 metais Dalia Grybauskaitė jai įteikė Garbės kryžių už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Šie nuopelnai, nors tą nelengva suprasti, yra už tarnybą dar Pirmosios Respublikos metais Lietuvos konsulate Vilniuje gelbstint Lenkijos karo pabėgėlius. Skaityti toliau

Visa Lietuvos istorija – per 45 minutes (video, nuotraukos) (0)

spM 040-K100

Pastaruoju metu rašau tik apie tai, apie ką nerašyti negaliu. Šio rašinio neketinau rašyti, bet mano apsilankymas Kauno lėlių teatre mane įkvėpė ir paskatino pasidalyti mintimis su tais, kurie jau tą patyrė (tokių dar labai nedaug, nes įvyko tik du spektakliai) ir tais, kurie dar nematė. Nematė Lietuvos istorijos, nulipdytos ir išdainuotos per 45 minutes – tiek, kiek trunka pamoka. Ar tai įmanoma? Pakviesta į „Molinio sapno“ premjerą, tuo kiek abejojau.

Tačiau kaip akimirka prabėgusi įstabi istorijos pamoka išsklaidė mano abejones ir viršijo lūkesčius. Skaityti toliau

Seime vyks signatarų konferencija skirta 25-oms Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinems (4)

Sajudzio zenklas 1990-KOVO-11-2015Kovo 6 d., penktadienį, 11 val. Vilniuje, Seimo posėdžių salėje (II rūmai) vyks tarptautinės konferencijos „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ I dalis. Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Nepriklausomybės Akto signatarų klubas irLietuvos mokslų akademija. Dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Valdemaras Razumas.

Renginyje bus aptarti Lietuvos valstybės pasiekimai, pamokos ir tolesnė vystymosi strategija. Skaityti toliau

Duris iškilmingai atvers Burbiškio dvaras (0)

Burbiškio dvaro rūmai (Anykščių r.) | Indrės Užuotaitės nuotr.

Šią savaitę pagaliau iškilmingai duris atvers restauruotas pagal 1853 metų projektą Burbiškio dvaras. Į šventinį renginį planuoja susirinkti didelis būrys kultūros, meno, verslo ir pramogų pasaulio atstovų. Tai svarbus istorinis įvykis Lietuvoje. XIX–XX amžiais dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo per 3300 dvarų sodybų. Karai, reformos bei sovietinė okupacija sunaikino didžiąją dalį istorinių paminklų. Dabartinį laikotarpį būtų galima pavadinti dvarų atgimimo amžiumi. Europos sąjungos ir privačių lėšų dėka istoriniai architektūros perlai Lietuvos provincijoje vėl ima spindėti ir džiugina lankytojus. Skaityti toliau

Kaip istorijos pamokose ugdyti veiklesnį pilietį (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Istorijos pamokose nepakanka kalbėti apie pokyčius: kas kada atsirado, įvyko ar išnyko. Jose itin svarbu atskleisti ir padėti mokiniams suvokti tas idėjas ir vertybes, kurios laikui bėgant nekinta, buvo ir tebėra aktualios lietuvių tautai, Lietuvos politinei bendruomenei.

Kaip paskatinti jaunimą atsigręžti į tikrąsias vertybes? Kaip įkvėpti jomis vadovautis kasdieniame gyvenime? Siekiant šių tikslų Pilietinės visuomenės institutas siūlo išbandyti naują istorijos dalyko modulį – metodinę medžiagą pilietiškumui ugdyti.

„Ši metodinė priemonė padės istorikams sutelkti mokinių dėmesį į tvarias, nekintančias vertybes, pasitelkus praktines, kūrybines Skaityti toliau

Muzikinė grupė „Anafelas“ sukūrė giesmę Pilėnams (audio) (2)

pilenai-XIXa-Wladyslaw-Majeranowski

Vasario 25 d. sukako 689 metai nuo Pilėnų pasiaukojimo. 1336 m. vasario 25 d. Trapėnų žemėje Pilėnų pilies gynėjai atsisakė pasiduoti priešams ir žengę į ugnies liepsnas iškeliavo pas mūsų Dievus ir Protėvius. Priešams, įžengusiems į pilį, beliko degėsiai ir lavonai.

Gudų muzikos grupė „Anafelas“ šiai sukakties proga sukūrė muzikinę kompoziciją „Margiris“, kurią jie paskyrė„vakarinių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sienų gynėjų heroizmui ir pasiaukojimui“.

„Tuomet 1336 m. kryžiuočiai bandę dvasiškai ir fiziškai pavergti dabartinių lietuvių ir gudų protėvius, Lietuvos vakaruose apgulė Pilėnų pilį. Skaityti toliau

Kaune nuo tilto šalinama sovietinė simbolika (10)

Vytauto Didžiojo (buv. Aleksoto) tiltą bjaurojanti sovietinė simbolika greitai taps praeitimi. Ketvirtadienį pradėti plokščių su sovietine simbolika nuėmimo darbai. Planuojama, jog per kelias artimiausias dienas ant tilto pilonų nebeliks nė vienos reljefinės plokštės.

„Aš labai džiaugiuosi, kad paskutiniai mums nedraugiškos valstybės simboliai palieka Kauną. Išties labai simboliška, nes Kovo 11-ąją minėsime ir švęsime mūsų valstybės Nepriklausomybės 25-etį. Tikiuosi, kad per tas dvi savaites iki Kovo 11-osios šių simbolių neliks, nes jie pirmiausia pamina mūsų partizanų, laisvės kovotojų, Skaityti toliau

Pilietiškumo diena Vilniaus bastėjoje ir palinkėjimai Lietuvai (0)

LDS dailininku sajunga logotipasVasario 28 d. Lietuvos dailininkų sąjunga kviečia visus laisvę mylinčius žmones į tapybos akciją, kuri vyks Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje.

Dailės ir pilietiškumo akcija bastėjoje „Laisvė – tai mes“ skirta Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės šventėms paminėti.  Jau savaitė 17 profesionalių dailininkų bastėjoje kuria tapybos darbus tema „Laisvė – tai mes“. Menininkai Romualdas Balinskas, Ričardas Bartkevičius, Ramūnas Čeponis, Algimantas Černiauskas, Saulius Dastikas, Kunigunda Dineikaitė, Tadas Gindrėnas, Evaldas Grinius, Aistė Kirvelytė, Meda Norbutaitė, Giedrė Riškutė Kariniauskienė, Vytautas Poška, Raimondas Savickas, Marius Strolia, Aleksandras Vozbinas, Ričardas Zdanavičius, Lina Žvirblytė

Skaityti toliau

Minėsime atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį (0)

Sajudzio zenklas 1990-KOVO-11-2015Prieš ketvirtį amžiaus – 1990 m. kovo 11 d. pirmuose laisvuose rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą, kuriai vėliau suteiktas Atkuriamojo Seimo pavadinimas, išrinkti Tautos atstovai priėmė vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijoje sprendimų – atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Ši sukaktis bus paminėta renginiais tiek mūsų valstybėje, tiek užsienyje.

Programa:

Nuo vasario 10 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyksta Lietuvos jaunimo akcija „Lietuvai ir man“. Akcijos globėja – Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuo kovo 10 d. ši akcija vyks Seimo rūmuose. Skaityti toliau

Vyks pirmojo Čekoslovakijos prezidento gimimo metinių minėjimas (0)

cekija-lietuva metinesKovo 4 d. 18.00 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, įvyks pirmojo Čekoslovakijos prezidento Tomašo Masaryko (Tomáš Garrigue Masarykovi) 165-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Doc. Dalia Bukelevičiūtė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, skaitys pranešimą „Pirmojo Čekoslovakijos prezidento Tomašo Masaryko vaidmuo tarptautinėje politikoje“, doc. Vincas Liucijus Lapinskas, Lietuvos ir Čekijos draugijos Tarybos narys, – pranešimą „Čekoslovakų legionai Rusijoje 1914–1920 metais“. Skaityti toliau

Signatarų namuose vyks Arvydo Anušausko knygos „KGB. Visiškai slaptai“ sutiktuvės (0)

Anusausko knygaVasario 26 d. 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks Seimo nario, istoriko dr. Arvydo Anušausko knygos „KGB. Visiškai slaptai“ pristatymas. Renginio vedėjas Šarūnas Liekis.

Daugiau kaip pusę XX amžiaus Lietuva buvo už „geležinės uždangos“, o jos piliečius akylai saugojo komunistinės slaptosios tarnybos. Okupuotos Lietuvos teritorijoje 1954–1991 metais veikusi KGB pagrįstai asocijuojasi su represijomis ir psichiatrine prievarta, kankinimais ir šantažu, užsakytomis žmogžudystėmis ir laiškų liustracija, masiniu agentų verbavimu ir slaptomis politinių kalinių kapinėmis. KGB arsenale – klastojimai ir kompromitavimas, psichotropinių preparatų naudojimas ir teroristų bei žudikų globa, Skaityti toliau

Studijų naujovės: pilietiškumo ugdymo paskaitos būsimiems mokytojams (0)

Mindaugas Nefas | asmeninio archyvo nuotr.

„Esu istorikas, tačiau pradėjus dirbti mokykloje teko vesti ne tik istorijos, bet ir pilietiškumo pagrindų pamokas. Buvau tam nepasiruošęs. Taigi, ką dariau? Stebėjau savo kolegas, prisiminiau, kaip šias pamokas vedė mano mokytojai, pasitelkiau fantaziją“, – pasakoja Mindaugas Nefas, Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas. Į tokią situaciją, iš kurios kiekvienas sukasi, kaip išmano, patenka daugelis istorijos ir lietuvių kalbos mokytojų, kuriems tenka mokyti ne tik savo dalyko, bet ir ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą. Skaityti toliau

Teatras kvies „žaisti“ Lietuvos istoriją (1)

Andrius-Ziurauskas-lrkm.lt

Kauno valstybinis lėlių  teatras žiemą žada palydėti premjeriniu plastikos ir objektų teatro spektakliu „Molinis sapnas“. Drąsius kūrybinius sumanymus scenoje realizuoja spektaklio režisierius ir aktorius Andrius Žiurauskas, dailininkas Sergėjus Bocullo ir kompozitorius bei muzikos atlikėjas Artūras Sinkevičius.

Premjera „Molinis sapnas“ – tai lietuvių liaudies legendomis ir mitais perpintas kūrinys, patraukliai ir suprantamai pasakosiantis apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius ir reikšmingiausias datas.

Pagrindinis istorijos herojus – gatvės menininkas, pasitelkęs senuosius amatus ir šiuolaikines technologijas, „žais“ su vaikais Lietuvos istoriją nuo LDK susiformavimo iki šių laikų. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Misija Sibiras‘14“ (0)

Misija_Sibiras'14_2-K100

Vasario 25 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius ) atidaroma kasmetinė paroda „Misija Sibiras‘14“. Paroda veiks iki kovo 16 d.

Tradiciškai paroda vyks tuo laikotarpiu, kai minimos dvi svarbiausios Lietuvos valstybingumo šventės: vasario 16-oji ir kovo 11-oji. Nepamiršti kalbėti apie valstybės istoriją, jaunų žmonių pilietiškumo ugdymo svarbą bei kaskart nušviesti ekspedicijos dalyvių nuveiktų darbų Sibire reikšmę yra svarbi ir ypatinga šio projekto misija. Skaityti toliau

Gimęs tai vietai ir toms pareigoms! (0)

paroda A.Stulginskiui atminti_istorineprezidentura.lt

Prezidento Aleksandro Stulginskio 130-osiosms gimimo metinėms

Šių metų vasario 26 dieną sukaks 130 metų, kai gimė Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Ta proga Istorinė Prezidentūra Kaune kviečia prisiminti patį jauniausią to meto Europos prezidentą.

Vasario 26 d. 17 val. prie A. Stulginskio paminklo Istorinės Prezidentūros sodelyje Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu bus padėtos gėlės. Pagarbą A. Stulginskiui atiduos ir Kauno miesto savivaldybės, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcinio centro atstovai bei miesto visuomenė. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar statysime paminklą „šunsnukiui“? (23)

Prezidentas Antanas Smetona

Paminklus statome arba griauname, niekiname arba puoselėjame, prižiūrime arba apleidžiame. Toks jau jų likimas: valstybės barometras pakrypo į blogą orą – puolame naikinti, nušviečia žydra padangė – ryžtamės statyti panteonus. Panašiai svyruoja požiūris ir į mūsų valstybės veikėjus, karalius ir prezidentus.

2014-uosius metus galėjome vadinti Antano Smetonos metais. Taip jau sutapo, kad tąmet minėjome jo gimimo 140-metį, mirties 70-metį ir pirmo išrinkimo Lietuvos prezidentu 95-ąsias metines. Galbūt nė vienas Lietuvos vadovas taip prieštaringai nėra vertinamas kaip A. Smetona – šis kontroversiškas, gabus ir autoritarinis valstybės vadovas.

Skaityti toliau

V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją (15)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Skaitant VDU istoriko Alvydo Nikžentaičio teiginius, jog Lietuvoje per mažai mokoma apie šių laikų Lenkiją ir per mažai stengiamasi išgyvendinti per XX a. susiformavusį priešiškumą lenkų tautai, apninka abejonės. Jos dar labiau sustiprėja skaitant Andriaus Kubiliaus prisipažinimą meilėje Lenkijai ir kvietimą atsiverti visų Lietuvos teritorijoje gyvenusių tautų istorijai kaip savai, o Vilniaus istorijoje atrasti lenkų ir žydų kultūrą kaip Lietuvos istorijos turtą, kartu pripažįstant, jog pastaraisiais amžiais tai buvo nelietuviškas miestas ir tuo Lietuva netgi gali didžiuotis.

Siūlymai, nors gražūs kaip Adomo Mickevičiaus eilės, tačiau visiškai vienas kitam prieštaraujantys. Iš tiesų galime arba sąžiningai ir be nutylėjimų priimti visą pastarųjų amžių Lietuvoje gyvenusių tautų istoriją, arba per selektyvią istoriją pagerinti Skaityti toliau

Varnių regioniniame parke bus paminėta Pilėnų didvyrių žūtis (0)

Bilionių piliakalnis | vstt.lt nuotr.

Varnių regioniniame parke vasario 22 dieną, 12 val. ant Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) bus prisiminti Pilėnų didvyriai. Degs laužai, vyks Žemaitukų veislės žirgų pasirodymai, senosios Baltų kovos, bus žaidžiami archajiški žaidimai, skambės dainos.

Pilėnai – legendinė Žemaičių pilis. Jai vadovavęs kunigaikštis Margiris.

Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo apie 1336 m. vasario 25 d. vykusį Pilėnų pilies šturmą, Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III) (3)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.

Kaip jau minėjau prie Lietuvos išsivadavimo nuo lenkų  nepadėjo ir pergalė Žalgirio mūšyje. Priešingai, ji tik sustiprino Lenkiją; Žalgiryje, kaip mėgiama kartoti, buvęs „sulaužytas kryžiuočiams nugarkaulis“, bet iš tikrųjų ir to nebuvo. Ordinas, globojamas ir remiamas popiežių bei Šventosios Romos imperijos, dar gyvavo daugiau kaip šimtmetį, nors ir apkarpytas. Bet ir tada, kaip sakoma, geriausia jo vilna atiteko lenkams, nustūmusiems lietuvius nuo jų protėvių – prūsų žemių dalybų.

1453 m. prasidėjus Ordino valdomose prūsų žemėse valstiečių ir miestiečių Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta E. Jovaišos knygą „Aisčiai. Raida“ (3)

LMA tikrasis narys, archeologas, LEU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Eugenijus Jovaisa_LEU-K100

Vasario 19–22 dienomis vyks 16-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Joje tradiciškai dalyvaus ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla. Mugėje, kuri vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius), LEU leidykla parodos lankytojus kvies prieiti prie stendo (3 salė) ir susipažinti su LEU leidžiamomis knygomis. Taip pat kvies ateiti ir į LEU Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos knygos „Aisčiai. Raida“ pristatymą, kuris vyks vasario 20 d. 11 val. salėje 5.1. Pristatyme dalyvaus knygos autorius, A. Kuncevičius, G. Blažienė, A. Butrimas.

Antroji „Aisčių“ knyga „Raida“ tęsia aisčių (vakarų baltų) etninės istorijos tyrinėjimus. Ieškoma Didžiosios aisčių migracijos ištakų, nagrinėjama aisčių pasaulio sklaida į rytus, Skaityti toliau

Tuskulėnų memorialinis kompleksas kviečia švęsti Vasario 16-ąją (0)

Tuskulenu memorialinis muziejus

Vasario 16 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kviečia vilniečius ir miesto svečius į atvirų durų dieną, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Nuo 10 iki 17 val. bus galima susipažinti su ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Konferencijų salėje eksponuojama paroda „Tarpukario Lietuvos policija fotografijose“ iš Skirmanto Andriušio kolekcijos bei aplankyti koplyčią-kolumbariumą, kurioje ilsisi sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai.

13.00 val. Konferencijų salėje bus rodomas Justino Lingio ir Gerimanto Statinio dokumentinis filmas

Skaityti toliau

Atidaryta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952“ (0)

žemėlapisKilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952“, parengta Lietuvių DP (ang. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) spaudos 1945–1952 m. rinkinio, saugomo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Lituanikos skyriaus archyve, pagrindu, atspindi sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį ir aplinkybes. Skaityti toliau

A. Butkus. Iš istorikų apkasų (10)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Palikime istoriją istorikams“ – buvo dažnai kartojama 1993 m. Lietuvos ir Lenkijos derybose dėl sutarties, Lietuvai reikalaujant preambulėje paminėti Lenkijos padarytą skriaudą 1920 m. spalį – Vilniaus okupaciją ir aneksiją. Lietuva nusileido, ir 1994 m. sutartis buvo pasirašyta.

Bet Lenkija nepaliko pačių istorikų, ir po 20 metų Lietuvoje ėmė ryškėti Lietuvos istorijos lenkiškieji naratyvai. Jau pašaudo ir toliašaudė artilerija – mėginama reabilituoti J. Pilsudskį su L. Želigovskiu, vaizduojant juos kaip didelius Lietuvos draugus, norėjusius atkurti didžiąją Lietuvą, nors ir be pačių lietuvių sutikimo. Skaityti toliau

Pirmą kartą kviečiama pasitikrinti istorijos žinias (1)

Istorijos_žinovas_ženklas_2015_01_08Lietuvos istorijos mokytojų asociacija pirmą kartą rengia Nacionalinį konkursą „Lietuvos istorijos žinovas“, kuris vyks 2015 m. kovo 10 d., antradienį, 10.00 val.

Asociacija kviečia visus kartu su bendraminčiais Kovo 11-osios dienos išvakarėse pabūti su Lietuvos istorija ir pabandyti ne tik pasitikrinti savo žinias, bet ir praplėsti akiratį.

„Lietuvos istorijos žinovas“ – puikus būdas suburti skirtingų pažiūrų ir profesijų žmones, apjungti skirtingas kartas ir patirti bendruomeniškumo jausmą.

Skaityti toliau

Daktarą Joną Basanavičių prisimena Bulgarijoje (0)

Basanavicius_bulgarija-virselisМangačev, Petko. (2013). Daktaro Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbas Bulgarijoje 1880–1905 metais. Vertė Laima Masytė. Vilnius: Petro ofsetas, 213 p.

Dairydamasis po internetinių knygynų katalogus ir ieškodamas naujų leidinių apie mūsų kultūros veikėjus gana greitai vieną po kitos šalin stūmiau knygas. Tačiau paieškos baigėsi, išvydus Petko Mangačevo veikalą apie dr. Joną Basanavičių. Nuostabą kėlė tai, jog viena reikšmingiausių mūsų tautos asmenybių yra įdomi ir bulgarų skaitytojams.

Autorius – bulgarų žurnalistas, dirbęs įvairių žurnalų ir laikraščių redakcijose. Jis yra parengęs ir keletą mokslo bei publicistikos leidinių. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei (5)

Belezu-piliakalnis (1)

Kasmet 1348 m. Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio dalyviai žvarbų vasario 7-8 d. savaitgalį džiaugėsi nuostabiu atradimu – Belezų kaimo laukuose (Elektrėnų sav.) prieš jų akis iškilo didingas, iki šiol nežinomas piliakalnis (LKS94 546549, 6064986). Šalimais gyvenanti Nina Pulauskienė džiaugsmingai sutiko žygeivius ir noriai pasakojo padavimus apie senovės karius, kurie čia buvo įsitvirtinę. Praėjo dar keletas akimirkų ir Ninai iš atminties ūkų išniro senųjų šios vietos gyventojų Augusto ir Zofijos Marozų bei jų dukters Danutės Vankevičienės perduotas piliakalnio pavadinimas Napoleono Kepurė: Skaitas, Napoleonas kap āja, tas kalnas buvaTaip taip taip, kap Napoleono Kepurė! Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“ (0)

ispuolis

Pasaulyje būta visokių respublikų (lot. res publica „viešasis reikalas“). Žinome antikinę Romos respubliką. Bene garsiausia ir galingiausia daugiau kaip du šimtmečius buvo labai jau demokratiškai pavadinta Abiejų Tautų Respublika (ATR) – Lietuvos ir Lenkijos federacinė monarchija, sudaryta po Liublino unijos 1569 m. ir išsilaikiusi iki pirmojo jos padalijimo 1791 m. Ir žinoma, bent trys Lietuvos respublikos (kai kas mano, kad jos buvo dvi: 1918 – 1940 m. ir nuo 1990 iki šių dienų).

Iki A. Hitlerio įsiviešpatavimo egzistavo II reichas – Veimaro respublika (1919– 933),

Skaityti toliau

LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaryta itin vertinga paroda (video, nuotraukos) (0)

Rengėjų nuotr.

Vasario 5 d. 17 val. Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti.

Parodos metu lankytojams pristatomi XVI a. unikalūs ir vienetiniai dokumentai, kurių toks rodymas nebuvo įmanomas prieš 50 metų.

Šaltiniai saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose. Tai – teismų sprendimai, Skaityti toliau

Iškilus šalies didikas M. Radvila Juodasis pagerbtas pašto ženklu (1)

Lietuvos pašto nuotr.

Šiemet minint 500-ąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didiko Mikalojaus Radvilo Juodojo gimimo metines Lietuvos paštas išleis naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys ateinantį šeštadienį, vasario 7 dieną.

Dailininko Domanto Vildžiūno sukurtame pašto ženkle vaizduojamas didiko portretas, o fone – istorinis LDK žemėlapis. 45 euro centų vertės pašto ženklas bus išleistas 200 tūkst. tiražu.

Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, Skaityti toliau