Istorija

G. Šapoka. Šv. Aleksandro Nevskio soboro sunaikinimas Varšuvoje (video) (18)

Warszawa_Alexandro-Nevsky_sobor_1910-e_02_dic.academic.ru_nuotr

Ukrainos įvykių fone labai dažnai Lietuvos politikai dairosi į artimiausius kaimynus ir stebi veiksmus. Mums artimiausia vakarietiška valstybė yra Lenkija, ne visada atitinka mūsų lūkesčius. Pastaraisiais metais mūsų valstybiniuose santykiuose nesimato jokio pozityvaus progreso. Kai kurie politikai jau linkę nusileisti tautinių mažumų klausimais, kiti svarsto ar tai nebus lietuvių tautos interesų išdavystė. Neseniai buvo paskelbtas Andriaus Kubiliaus straipsnis „Ir aš myliu Lenkiją“, kuriame jis pakvietė atsisakyti nuo Narbuto ir prieškarinių istorikų laikų išlikusios naujųjų laikų Abiejų Tautų Respublikos istorijos supratimo, kai po Liublino unijos viskas buvo blogai ir ieškoti „savo“ Lietuvos istorijos supratimo po Liublino unijos. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas (4)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos žemę dažnai lankydavo visokie karaliai, diktatoriai, prezidentai ir kt. Vieni – kaip užkariautojai, kiti – siekiantys draugiškų santykių ir teikti paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį.

Visa naikinantis Napoleono „vizitas“

Kad nenuklystume į ankstesnius laikus, pradėkime nuo Napoleono Bonaparto, kuris tuometinėje carinėje Lietuvoje viešėjo du kartus – pirmą kartą kaip užkariautojas, po pusmečio – gėdingai pralaimėjęs ir bėgantis. 1812 m. birželio 24-ąją jis per Nemuną įžengė į Kauną,

Skaityti toliau

S. Maslauskaitė-Mažylienė. Su niekuo nepalyginama dovana (0)

Sigita-Maslauskaite_zurnalasmiskai.lt

Kai žurnalo „Miškai“ redaktorius paprašė „glaustai ir esmingai“ pasidalyti mintimis apie Lietuvos atkurtos laisvės 25 metų kelią, pirmoji aplankiusi mintis: „Kaip sunku gražiausius gyvenimo dalykus nebanaliai apibūdinti.“ Lietuvos nepriklausomybė man yra viskas. Tai neįkainojama, su niekuo (net asmenine laime) nepalyginama dovana. Turėti savo valstybę, matyti ją kasmet vis laisviau kvėpuojančią, vis stropiau atsikratančią sovietinio tvaiko ir įpročių yra toks džiaugsmas, kurį galėčiau palyginti su sveikatos ar gyvybės atgavimu.

Skaityti toliau

Gintaras Songaila: Ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien (5)

Gintaras Songaila_voruta.lt

Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio steigiamojo susirinkimo vienas iš dalyvių buvo Gintaras Songaila.  Kaip visa tai vyko ir kaip tai atsitiko, norime paklausti Gintarą, Vasario 16 – osios signataro Donato Malinausko premijos įteikimo proga, nes pats Gintaras yra seniai bendraujantis ir rašantis įvairius straipsnius „Vorutai“.

Praėjus daugiau nei 25 m. nuo Sąjūdžio įsikūrimo, prašome Gintarą prisiminti, kaip visa tai buvo?

Jūsų klausimas kiek per platus. Apie Sąjūdžio istoriją jau parašyta keletas gan išsamių knygų ir įvairių prisiminimų, tačiau nemanau, kad įvykiuose nedalyvavusi nauja lietuvių karta net ir iš šios, jau gausios literatūros gali susidaryti tikrą vaizdą kaip viskas buvo.

Skaityti toliau

Klaipėdos rajone archeologai aptiko tūkstančių metų senumo kapą (0)

Archeologų nuotr.

Tiesiant naujo magistralinio dujotiekio vamzdyną į Kuršėnus Klaipėdos rajone netyčia rastas tūkstančių metų senumo kapas su unikalia urna, praneša „Lietuvos žinios“.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, senovės baltų paminklą netoli Gargždų, greta Kvietinių kaimelio žvalgymų metu prieš dujotiekio tiesimo darbus aptiko Vilniaus ir Klaipėdos universitetų archeologų komanda. Tyrinėtojus pribloškė tai, kad senesniais laikais sunaikintame iki 2,5 tūkst. metų Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Sektino gyvenimo pavyzdys (0)

kazimieras-kalibatas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr-K100

Prieš keturias savaites į Viešpaties namus iškeliavo įžymus folkloristas, talentingas muzikos pedagogas, violončele grojimo meistras, daugelio ansamblių steigėjas bei vadovas, kraštotyrininkas ir Lietuvos laisvės kovų dalyvis Kazimieras Kalibatas.

Jis amžinam poilsiui atgulė Vilniaus Saltoniškių kapinėse, kuriose ilsisi daug žymių žmonių – muzikantas Petras Biržys – „Pupų dėdė“, Žaslių geležinkelio katastrofoje 1975 metais kitus gelbėjęs ir pats žuvęs žymus kraštotyrininkas Gintautas Masaitis, kompozitorius ir Lietuvos Sąjūdžio veikėjas Julius Juzeliūnas ir kiti.

Naujai supiltą Kazimiero Kalibato kapą palaimino dvasininko ranka, Skaityti toliau

Prieš 100 metų apie Palangos apšaudymą sužinojo visas Pasaulis (0)

Palanga XX a. pradžioje

Lygiai prieš 100 metų, Pirmojo pasaulinio karo metu, vokiečių kreiseriai apšaudė Palangą. Po šių įvykių apie Palangą pasaulis išgirdo toli už Rusijos imperijos ribų. Tąkart žuvo mažiausiai keturi civiliai žmonės, buvo suniokoti Tiškevičių rūmai, pramušta bažnyčios siena, rašo dienraštis „Klaipėda“.

Teigiama, jog Palangos apšaudymas Didžiojo karo įkarštyje buvęs ne šiaip sau. Rusijos kariuomenė 1915 m. kovo viduryje užėmė Klaipėdą, bet ją iš ten greitai išvijo, tad vokiečiai, neturėdami pakankamai Skaityti toliau

Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą (video) (1)

Lietuvių restauruota Tolminkiemio bažnyčia | Kadras iš filmo

Didžiąją Lietuvos istorijos dalį gyvavo dvi Lietuvos – Didžioji ir Mažoji. Nagrinėdami Lietuvos istoriją, dažniausiai turime galvoje Didžiąją Lietuvą, kurią paprastai vadiname tiesiog Lietuva. Tai – kunigaikščių Lietuva, kadaise – galinga valstybė „nuo jūros iki jūros“. Mažoji Lietuva dažniausiai lieka paraštėje, iškyla daugiausia tik tada, kai kalbama apie kultūros, ypač literatūros, istorijos siužetus. Iš tiesų ji labai sunkiai pritampa prie politinės Lietuvos istorijos, nes ta jos istorija iš tiesų kitokia – valstybiniu požiūriu Mažoji Lietuva priklausė Kryžiuočių ordino valstybei, vėliau – Prūsijos kunigaikštystei, karalystei, Vokietijos imperijai. Skaityti toliau

Kauniečiai V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje paminėjo laisvės dieną (nuotraukos) (0)

IMG_6968

Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko renginys Laisvė būti savimi, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui.

Apie Lietuvos nepriklausomybės ženklus kalbėjo profesorius Stanislovas Sajauskas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas susirinkusius supažindino su paminklais Laisvei ir Nepriklausomybei. Prieškario Lietuvos buvusio užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio dukterėčia Marija Urbšytė Skaityti toliau

Dokumentinis filmas apie Oršos mūšį (video) (0)

Valdas Rakutis | Kadras iš filmo

Pernai Oršos mūšio 500 metų jubiliejus buvo minimas ypatingomis sąlygomis – 1514 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės laimėta pergalė, kuri sulaikė Rusijos agresiją, priminė 500-ųjų jos metinių aktualijas, nes atsinaujino Rusijos ekspansija Vakarų kryptimi. Skaityti toliau

Vienintelei Jonavoje išlikusiai sinagogai suteikta teisinė apsauga (0)

A. Naureckaitės nuotr.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė suteikti teisinę apsaugą Jonavos sinagogai. Įtraukti į Kultūros vertybių registrą šią sinagogą pasiūlė Jonavos rajono savivaldybė, gavusi savininkų prašymus.

„Maldos namai ─ itin svarbi žydų bendruomenės gyvenimo dalis. Juolab, kad iš septynių tarpukariu Jonavoje veikusių sinagogų išliko tik ši vienintelė ─ vadinamoji „Beit Knesset Hagadol“ („susirinkimų namai“), esanti Vilniaus ir Sodų gatvių sankryžoje. Skaityti toliau

Išleista nauja dviejų tomų knyga „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ (0)

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

VšĮ Leidybos idėjų centras išleido išskirtinio turinio ir apimties dviejų tomų leidinį „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Šis leidinys skirtas atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 25-erių metų jubiliejui, todėl juo stengtasi aprėpti šio laikotarpio svarbiausius Lietuvos įvykius, valstybės veiklos sritis, jų raidą ir pažangą, asmenybes, reikšmingai prisidėjusias prie svarbiausių darbų ir pasiekimų įvairiose srityse.

Pirmajame 720 puslapių knygos tome – apie 40 autorinių apžvalgų, Skaityti toliau

Lietuviai ir latviai kartu kurs filmą apie žiemgalius (7)

Karalius Nameisis | euratlas.net nuotr.

Lietuviai kartu su latviais ketina kurti filmą apie baltų gentį žiemgalius ir jų kunigaikštį Nameisį. Planuojama, kad filme vaidins lietuvių ir latvių aktoriai.

Pasak filmo režisieriaus latvio Aigaro Graubo (Aigars Grauba) svarbiausia filmo tema bus vienybė. A. Graubo nuomone to meto Latvijoje gyvenusios gentys ir jų vadovai nesugebėjo susitarti tarpusavyje, todėl kryžiuočiams pavyko įsitvirtinti jų žemėse.

Pradžioje filmą buvo sumanyta pavadinti „Nameisio žiedas“. Tačiau filmą sutikusi platinti britų kompanija „Kaleidoscope“ pareiškė, kad vardas Nameisis pasaulyje nieko nereiškia. Skaityti toliau

G. Paulauskas atkūrė Lietuvos partizano švarką (video) (0)

G.Paulausko nuotr.

XX a. pirmosios pusės istorija, to laiko drabužiais, uniformomis, papuošalais, skiriamaisias ženklais ir ginklais besidomintis siuvėjas Giedrius Paulauskas pagarbą partizanams išreiškė atkurdamas tikrąjį lietuvių partizano švarką.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga jis surengė parodą, kurioje – jo paties atkurtas pokario Lietuvos partizanų švarkas. Kartu su juo rodoma ir unikali tarpukario Lietuvos karininko uniforma bei ekipuotė, kurią naudojo pokario partizanai. Skaityti toliau

K. Čeponis. Lietuvos Valstybės valdovai – kunigaikščiai ar karaliai? (52)

Lietuvos didysis kunigaikštis soste. Piešta apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje | Iliustracija iš E. Rimšos knygos "Heraldika" (2004)

Anglų kalboje yra germaniškos kilmės žodis „king“ – būtent šiuo titulu anglai jau daugiau kaip 1000 metų vadina savo valdovą. Žodis „king“ yra tiesioginis senovės germanų (taip pat ir germanų skandinavų) žodžių „kung“, „koning“, „konung“, „kunig“, „kunigaz“, „koningaz“ kalbinis-etimologinis bei istorinis-prasminis atitikmuo.

Lietuvių kalboje šių žodžių pilnas atitikmuo yra senovinis lietuviškas titulas „kunigas“. Istoriškai jis (kaip ir germanų kalbose) reiškė ir valdovą, ir vyriausiąjį šventiką. Būtent tokiais ir buvo Lietuvos Valstybės valdovai iki krikšto. Tačiau po to, kada Lietuvą pakrikštijo, valdovo ir šventiko funkcijos „išsiskyrė“, ir lietuvių kalboje žodžiu „kunigas“ pradėjo vadinti katalikų šventikus, o valdovą pradėjo vadinti išvestiniu žodžiu „kunigaikštis“. Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (1)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namai kviečia į vakaronę „Knygnešio diena su naujais vardais“ (0)

vilniaus-mokytoju-namai-kultura.lt-nuotr

Kovo 16 d. 16.30 val. Knygnešių dienos proga Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) įvyks vakaronė „Knygnešio diena su naujais vardais“.

Renginyje bus pristatytas naujas žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904“ antroji knygą.  Dalyvaus: autoriai Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius, istorikas akademikas Antanas Tyla, „Diemedžio” leidyklos vyr. red. Danas Kaukėnas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, Mažvydo knygos klubas, knygnešių ainiai. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos kario savanorio A. Kraujelio žūties 50-osios metinės (0)

Antanas Kraujalis 1928-1965

Kovo 17 d., antradienį, 14 val. Seimo galerijoje vyks kario savanorio Antano Kraujelio žūties 50-ųjų metinių minėjimas. Renginio rengėjas – Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Minėjime kalbės Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis, Seimo nariai Mantas Adomėnas, Milda Petrauskienė, Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis, Lietuvos politinių kalinių sąjungos narys Petras Girdzijauskas. Koncertuos Lietuvos mokslo akademijos mišrus choras. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V) (1)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA.

Okupantų nužymėtomis ribomis…

Kovo 11–osios Lietuva atkurta su sienomis, kurias buvo nužymėjusi okupantė TSRS, paskelbus sieną su taip pat socializmą „kuriančia“ Lenkija, kaip TSRS valstybinė siena.       

2013 m. lapkričio 5d. Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje paskelbta, kad “padėtas taškas oficialiai įteisinant visą Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos dokumentaciją”. Pavyzdžiui, portalas „Delfi“ paskelbė: “ Istorinį dokumentą pasirašė abiejų šalių Sienos komisijų pirmininkai – Skaityti toliau

Birštone iškilmingai paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osios metinės (nuotraukos) (0)

Birštono sav. nuotr.

Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirti renginiai Birštone prasidėjo kovo 9 d. Birštono gimnazijoje vyko filmo „Nematomas frontas“ aptarimas, buvo suorganizuota akcija „Lietuvai ir man“, vyko kiti Kovo 11-ąjai paminėti skirti renginiai. Kovo 10 d. Birštono muziejuje vyko lopšelio-darželio „Vyturėlis“ parodos „Mano gimtinė – Lietuva“ pristatymas ir darželinukų koncertas. Birštono vienkiemio darželio-mokyklos moksleiviai Birštono bendruomenei, kurorto svečiams surengė akciją „Mes mylime Laisvę“ – dovanojo Trispalvę nešančius, Laisvę simbolizuojančius paukščius. Skaityti toliau

Kovo 11-ąją jaunimas kėlė nacionalinės valstybės išsaugojimo idėją (1)

Rasiniu_konkurso_nugaletojas_G.Zaveckas-K100

Kovo 11-ąją jaunimo sambūris „Pro Patria“ ir Lietuvos Mokinių Parlamentas pakvietė vilniečius bei miesto svečius į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio minėjimo renginį „Kam reikalinga Lietuvos valstybė?“, kuris vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Minėjimo renginyje skambėjo uždegančios kalbos, gražios dainos ir drąsinantys palinkėjimai, o taip pat buvo apdovanoti mokinių rašinių konkurso „Kam reikalinga Lietuvos valstybė?“ nugalėtojai.

Jubiliejiniame Kovo 11-osios minėjime dalyvavo ir šiandienai svarbiomis įžvalgomis dalinosi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis, Skaityti toliau

D. Tarailienė. 1990 metų kovo 11-oji – pirmoji mūsų nepriklausomos valstybės diena (0)

dalia-tarailiene-asmenine-nuotr-K100

Ant darbo stalo atverčiu šios dienos kalendoriaus lapelį. Kovo 11 – oji, sekmadienis. Taip! Sekmadienis, aš darbe, ir nieko nuostabaus. Mes dirbame neskaičiuodami nei dienų, nei valandų. O ypač dabar, kai toks didžiulis pakilimas. Taip laukta pavasario saulė įspindo ne tik pro langus, bet ir į mūsų laisvės ir nepriklausomybės išsiilgusias širdis.

Vakar naujai išrinktoji Aukščiausioji Taryba (AT) pradėjo savo darbą. Turėdamos nors minutėlę laiko, bėgome su kolege Meile Kirdaite į posėdžių salę, stebėjome naujuosius Tautos išrinktus deputatus. Dauguma jų gerai pažįstami – tai Sąjūdžio veikėjai. Kaip mes džiaugėmės, kad pasiekėme tokią didžiulę pergalę. Akivaizdžiai matome, kad tarybinis mūras pradeda byrėti. Nuo pamatų. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Apie kovo 11-ąją, Aleksandrą Stulginskį ir nepatogų paveldą (3)

vykintas-vaitkevicius

Bičių ir bitininkystės tyrinėjimai atvedė į Laumenų kaimą prie Kaltinėnų, į Antano Pociaus namus. Juose su nuostaba klausiausi pasakojimų apie senovės lietuvių bitininkavimą ir kartu – nekasdieniškos, įtraukiančios šiuolaikinio gyvenimo dramos. Joje prigimtinė kultūra, pilietiškumas persipynė su istorija, paveldosauga ir politika. Apie tai kalbu ne vien todėl, kad 1885 m. kovo 11 d., t.y. lygiai prieš 130 metų prie Laumenų prigludusiame Kutalių kaime gimė Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis, ne vien todėl, kad čia dar rymo gimtoji jo troba, ne vien todėl, kad Aktyvių kaimo žmonių bendruomenė dėjo ir deda pastangas, siekdama įamžinti žymaus valstybininko atminimą. Skaityti toliau

Prezidentūroje islandų filmo premjera (video) (1)

tie_kurie_isdrista

Tęsiant atvirų erdvių renginius Prezidentūroje, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga bus rodomas islandų režisieriaus Oulavo Rioginvaldsono (Ólafur Rögnvaldsson) filmas „Tie, kurie išdrįsta“. Vilniečiai ir miesto svečiai šį trečiadienį, kovo 11 d., 18 val., kviečiami į filmo premjerą ir susitikimą su kūrybine grupe Prezidentūros Kolonų salėje.

Filmas „Tie, kurie išdrįsta“ yra Islandijos kūrėjų žvilgsnis į pirmuosius nepriklausomos Lietuvos žingsnius į Vakarus. Filme pasakojama apie tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją, kurioms lemtingu metu paramą pareiškė Islandija ir Danija. Filme taip pat pristatomi ir Lietuvos, Latvijos, Estijos politikai ir kovotojai už laisvę ir nepriklausomybę. Skaityti toliau

Tęsis signatarų konferencija Seime „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ (tiesioginė transliacija) (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 10 d., antradienį, 11 val. Vilniuje, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmai) vyks tarptautinės konferencijos „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ II dalis. Renginį rengia Lietuvos Respublikos Seimas ir Nepriklausomybės Akto signatarų klubas. Konferencijoje dalyvius ir sveikinimo kalbą pasakys Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Konferencijoje asmenys, dalyvavę Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos Nepriklausomybės atkūrimo procese, aptars šių šalių valstybingumo raidos patirtį ir perspektyvas. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai kviečia į parodą „Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro“ (video) (0)

Pinigų muziejaus nuotr.

Kovo 10 d. 15.30 val. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) pristatoma paroda „Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro“, atskleidžianti jau ilgiau negu šešis šimtmečius tęsiamą tradiciją lietuviškose monetose vaizduoti raitelį ant žirgo – vytį. Lietuvos banko Pinigų muziejaus parengtą parodą pristatys šio muziejaus vadovas, istorikas Vidmantas Laurinavičius. Dalyvavimas renginyje nemokamas.

Parodos lankytojai turės progą susipažinti su lietuviškų pinigų istorija nuo XIV a. pab. iki šių dienų, išvysti, kokios monetos kaldintos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Abiejų Tautų Respublikoje bei prieškario ir dabartinės Lietuvos Respublikos laikais. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia (22)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Po to, kai šiomis dienomis Mečys Laurinkus augančiai kartai paskelbė „atradimą”, kad Sąjūdis esą siekė ne tik Nepriklausomybės, bet ir laukinio kapitalizmo, būsiu tiesmukas: „Kolega, atsiprašau! Ar bent kiek savigargos ir gėdos jausmo pats dar turi?” Todėl pradžiai tiesmukai priminsiu ir pačiam gerai pažįstamo mano kolegos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Marcelijaus Martinačio įžvalgas. Tikiuosi, padės prašviesinti ir pačiam istorinę atmintį.

Prieš dvejus metus amžinam poilsiui iškeliavęs poetas dar 1991 m. pranašiškai pastebėjo, jog tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų“ gamybą: Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, Skaityti toliau

Atidaroma paroda apie sovietų agentų-smogikų sunaikinto partizanų bunkerio tyrimus (1)

parodos fragmentas_02-K100

Kovo 9 d., pirmadienį, 16 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) vyks parodos „Dainavos apygardos Genio grupės partizanų žūtis. 1952 m. gegužė“ atidarymas. Parodą, remdamasis 2012 m. Varėnos r.  Zervynų–Palkabalių miške vykdytais archeologiniais Genio grupės partizanų bunkerio tyrimais, parengė LGGRTC Genocido aukų muziejus. Renginyje dalyvaus LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, LR Seimo narys Algis Kašėta, tyrimus vykdę LGGRTC „Gyvosios atminties“ programos koordinatorius Dalius Žygelis ir Vilniaus universiteto doc. dr. Gintautas Vėlius, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę? (0)

lietuvos-kariuomenes-paradas-katedros-aiksteje-1939-m-lapkricio-15-organizacijos nuotr

Tėvynės meilė, patriotizmas, valstybės gynimas… Kokie gražūs žodžiai! Ta karta, kuriai šios sąvokos buvo įaugusios į kraują, jau vos slenka, pasiramsčiuodama lazdele.

Vidurinioji – jų vaikai ir anūkai – užsiėmusi verslu ir dėl visa ko perka namus Vakaruose, pinigus perveda į užsienio bankus. Jaunimas sprunka uždarbiauti, ir apie jokį Tėvynės gynimą nė galvoti nenori… Kas belieka? Kariuomenė? Šauktiniai, kurių keli tūkstančiai po šešerių metų pertraukos „loterijos“ tvarka įsilies į ginkluotųjų pajėgų gretas?

Skaityti toliau

Signatarų konferencija Seime „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ (tiesioginė transliacija, video) (7)

Sajudzio zenklas 1990-KOVO-11-2015Kovo 6 d., penktadienį, 11 val. Vilniuje, Seimo posėdžių salėje (II rūmai) vyks tarptautinės konferencijos „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ I dalis.

Renginį rengia Lietuvos Respublikos Seimas, Nepriklausomybės Akto signatarų klubas ir Lietuvos mokslų akademija. Dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Valdemaras Razumas.

Renginyje bus aptarti Lietuvos valstybės pasiekimai, pamokos ir tolesnė vystymosi strategija. Skaityti toliau