Istorija

R. Maceikianecas. Lietuvos lenkai – kas jie yra? (11)

Ryšardas Maceikianecas | asmeninė nuotr.

Jau senais sovietmečio laikais buvo juokaujama, kad prekybą ir kultūrą išmano kone kiekvienas, nes tos epochos pabaigoje apie tai buvo kalbama dažnai ir karštai. Nors prekybos iš tiesų nė nebuvo, ir tai liudijo vis ryškiau šviečiančios tuščios parduotuvių lentynos, o kultūros veikla, skirta laimėjimų, kurių nebuvo, propagavimui, taip pat žadino pagrįstų abejonių, ar apskritai tikslinga ją vykdyti anuometiniu pavidalu.

Šiandien viena iš tokių temų, kurias Lietuvoje išmano visi, yra Lietuvos lenkų problemos. Skaityti toliau

Išleista istoriko J. Skiriaus knyga apie Lietuvos valdžios ryšius su JAV lietuviais 1926–1940 m. (0)

S. Černiutės nuotr.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) istorikas prof. dr. Juozas Skirius išleido knygą „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“. Knygoje autorius pasakoja apie Lietuvos ir išeivijos itin komplikuotų santykių raidą, analizuoja Lietuvos valdžios tikslus, priežastis, pastangas, priemones, būdus ir formas, siekia suartėti su užsienio lietuviais ir išryškinti skirtingus JAV lietuvių organizacijų ir įtakingų veikėjų požiūrius į suartėjimą su Lietuva, jo prielaidas ir konkrečius veiksmus. Knygoje bandoma atkreipti dėmesį į tai, kokį poveikį JAV lietuviai padarė Lietuvos vidaus ir užsienio politikai. Skaityti toliau

Bus minimos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (0)

A. Sakalausko žūties minėjimas | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Rugpjūčio 21 d., sekmadienį, Seime vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 25-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

14 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Nepriklausomybės gynėjų sąjunga surengs konferenciją „1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje, jo pasekmės Vilniuje ir atgarsiai pasaulyje. Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimas“. 

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Skaityti toliau

Kairėnuose atidengta skulptūra diplomatiniams Kanados ir Lietuvos santykiams prisiminti (0)

Sustabdyta vaizdo įrašo akimirka

Rugpjūčio 11 dieną Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose buvo atidengta skulptūra „Inukšukas“, skirta Lietuvos ir Kanados diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui.

Inukšukas – nacionalinis Kanados simbolis, vaizduojamas šiaurės Kanados Nunavuto teritorijos vėliavos centre ir herbe. Inukšuku vadinama žmogaus sukurta akmenų skulptūra, kurią Kanados Arkties regiono gyventojai naudoja kaip informacinę nuorodą keliautojams. Ji taip pat suteikia informacijos apie žvejybos vietas, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Slavų christianizacija ir krikščionybės skilimas (video) (7)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna| Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame temų ciklą, padiktuotą istorijos egzaminų programos. Su laidos svečiu, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju Dariumi Alekna aptariame antrąjį krikščionybės plėtros etapą – slavų christanizaciją. Misionierių Kirilo ir Metodijaus dėka IX a. prie Europos liturginių kalbų, kuriomis iš esmės buvo pripažįstamos tik lotynų ir graikų kalbos, prisideda slavų kalba.

Krikščionybė pirmą kartą daro didelį šuolį už buvusių Romos imperijos ribų ir apima jau beveik visą Europą. Pagoniškos lieka tik baltų žemės ir labiausiai į šiaurę nutolę Europos pakraščiai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Katalikų bažnyčios įtaka Europos gyvenimui ir kryžiaus žygių pradžia (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna| Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ – dar viena tema, kuri turėtų būti tiek istorijos besimokantiems moksleiviams, tiek ir plačiajai istorija besidominčiai visuomenei. Kokią įtaką Katalikų bažnyčia darė Vakarų Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui? Koks buvo bažnytinės administracijos vaidmuo valstybės struktūroje?

Kas pasikeitė po XI a. vidurio reformų? Ar Katalikų bažnyčiai būdingas išskirtinis karingumas? Kaip buvo ateita iki pirmojo kryžiaus žygio idėjos, kokie buvo šio žygio tikslai ir padariniai?
Į šiuos klausimus atsakymų ieško laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Darius Alekna.

Skaityti toliau

Užugiryje vėl bus paminėtos Lietuvos Prezidento A. Smetonos gimimo metinės (nuotraukos, video) (14)

Smetoninės | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 13 d. Užugiryje, Ukmergės r. Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvare bus švenčiamos Prezidento 142-osios gimimo metinės.

Minėjimas prasidės 12 val.  Šv. Mišiomis Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Lėne. Giedos mecosopranas Eugenija Klivickaitė.

13.15 val. prasidės Prezidento A.Smetonos gimtadienio minėjimo iškilmės Prezidento tėviškėje Užulėnyje prie gimtojo namo pamatų. Kalbės: Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, Tautininkų Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip išplito krikščionybė Europoje? (video) (11)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

„Aktualioji istorija“ pradeda moksleiviams aktualių laidų ciklą, kurio klausimus padiktavo istorijos egzaminų programa. Tai – istorijos pažinimo pagrindai, kuriuos verta žinoti ir kiekvienam sąmoningam Lietuvos piliečiui.

Su Alko radijo svečiu Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, studentams skirto vadovėlio „Vakarų Europos Vidurinių amžių istorijos paskaitos“ (2011) autoriumi Dariumi Alekna kalbamės apie krikščionybės pradžią, jos plitimą Romos imperijoje ir už jos ribų, visų pirma Europoje, germanų genčių tarpe, iki VIII amžiaus. Skaityti toliau

K. Stadalnykaitė. Moterų šaulių labdaringa veikla Lietuvoje 1927–1940 m. (0)

Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m.

Pirmieji žingsniai

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau

Archeologiniai atradimai Naisių apylinkėse (nuotraukos) (0)

2016 m. archeologiniai tyrinėjimai | Ž. Montvydo nuotr.

Apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Naisių (Šiaulių raj.), kairiajame Kulpės upelio krante plytintis dirbamas laukas – vienas iš daugelio apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančia vieta pastaraisiais metais susidomėjo archeologai. Jų tyrimai atskleidė, kad kelių hektarų plote, kur auginamos Lino Šateikos ūkio daržovės prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo žiemgalių gyvenvietė!

2014 m. pavasarį Naisių bendruomenė pakvietė archeologus bendradarbiauti, kuriant krašto muziejų ir pažadėjo šiam darbui visapusišką paramą. Netrukus Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius subūrė jaunuosius tyrėjus ir Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejus kviečia į paskaitą apie XVI–XVII a. Trakų miesto dvarus (0)

Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 9 d., antradienį, 16 val., Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje vyks paskaita „XVI–XVII a. Trakų miesto dvarai archeologiniais duomenimis”. Paskaitą skaitys Trakų istorijos muziejaus archeologijos skyriaus vedėjas Ugnius Budvydas. Šis renginys – projekto „Lietuvos muziejų kelias“ šių metų temos „Dvarų kultūros atspindžiai” renginių ciklo dalis.

„Rašytinių šaltinių fragmentiškumas neleidžia tiksliai nustatyti kur ir kiek XVI–XVII a. Trakuose būta dvarų, – pasakoja  Ugnius Budvydas. – Miestas kūrėsi bei formavosi ežerų apsuptyje. Dėl ribotos erdvės Skaityti toliau

„Baltų genas“: A.Girininkas apie neolito gyvybės ir mirties simbolius (audio) (1)

Akmens amžiaus amuletai iš Kretuono | Alkas.lt koliažas

Vienoliktoje „Extra FM“ radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie Gyvybės ir mirties simbolius neolite Lietuvos teritorijoje.

„Gyvybė ir mirtis yra nenutrūkstamas procesas tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Jį atskirais priešistorės laikotarpiais žmonės įsivaizduodavo ir įprasmindavo skirtingai. Vienu svarbiausiu chtoniškojo pasaulio simboliu buvo gyvatė-žaltys, jam priklausė ir aptikti žuvies atvaizdai; su gyvybės ir mirties simbolika reikėtų sieti ir gintaro dirbinius.

Skaityti toliau

J. Radziulis. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau

F. Kauzonas. Istorija apie slepiamą istoriją (19)

Stansilovas Urbonas | respublika.lt, A. Bernacko koliažas

Jeigu būčiau paklaustas ką, mano galva, būtų galima vadinti NORMALIU ŽMOGUMI, manoji galva, esu tikras, nedvejodama nė sekundėlės, pasufleruotų ir aš nedelsdamas atsakyčiau: „Tą, kuris yra toks, kaip visi“. Bet atsidūsėjęs liūdnai pridurčiau: „Tik jeigu visi pasaulyje būtų normalūs, žmonija dar ir šiandien gyventų akmens amžiuje“. Taip jau pasaulis surėdytas – jį judina, keičia, stumia pirmyn tie, kurie KITOKIE. NENORMALŪS.

Ar kas nors dar pamenate 1988-1991-ųjų Lietuvą, staiga virtusią KITOKIA. Beveik visa didžiulė imperija tada mus ėmė garsiai vadinti nenormaliais ir krūpčiojo nuo kiekvieno mūsų nusičiaudėjimo Rytų link. Civilizuotosios Europos didžiuma tiesiai tada Skaityti toliau

Bus pagerbtas rusų okupantų nužudyto Lietuvos vidaus reikalų ministro K. Skučo atminimas (37)

Generolas Kazys Skučas gimtinėje Maručiuose. Stovi iš kairės: K. Skučas, žmona Stefanija, mama Gertrūda, brolio Prano žmona Marija, dukra Jūratė. 1940 m. | archyvinė nuotr.

Liepos 30 d., šeštadienį, 12 val., Mauručiuose, ties Kauno rajono ir Prienų rajono riba (šalia automagistralės „Via Baltica“) bus paminėtos paskutiniojo tarpukario Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, brigados generolo, Vyties Kryžiaus kavalieriaus Kazimiero Skučo 75-osios žūties metinės ir atidengtas paminklinis akmuo.

Renginį rengia generolo dukterėčios – žurnalistė Virginija Skučaitė ir poetė Ramutė Skučaitė, joms padeda Kauno rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Ežerėlio kultūros centras.

K. Skučas buvo pirmąja tarpukario Lietuvos vyriausybės auka. Rusiškieji Lietuvos okupantai jis sušaudė 1941 m. liepos 30-ąją Maskvos Butyrkų kalėjime. Okupantų sufabrikuota K. Skučo baudžiamoji byla iki šiol dar negrąžinta Lietuvai.

Skaityti toliau

„Baltų genas“: A. Girininkas apie baltų etnogenezę (audio) (23)

Algirdas Girininkas | asmeninė nuotr.

Dešimtoje „Extra FM“ radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie baltų etnogenezės ir archeologinių tyrimų naujienas.

„Pirmasis žmogaus rankų dirbinys – kūjelis, pagamintas iš Šiaurės elnio rago, arba mokslinėje literatūroje vadinamas „Liungbiu“ tipo dirbinys, 2015 m. aptiktas Šnaukštų karjere (Klaipėdos r.) ir datuotas 43–41 tūkstm. pr. m. e., rodo, kad Lietuvos teritorijoje žmonių gyventa vėlyvojo paleolito pradžioje, kai Europos teritorijoje dar galėjo gyventi Neandertalio žmonės.“

Skaityti toliau

Klaipėdos piliavietėje aptikti seniausi statiniai (0)

Sustabdyta vaizdo įrašo akimirka

Nuo balandžio vidurio Klaipėdos piliavietėje vystantys intensyvūs archeologiniai tyrinėjimai duoda netikėtų vaisių – aptikti seniausi statiniai – XIII amžiaus pabaigos medinis pastatas ir šulinys.

Žinovų manymu, rasta vieta, kur prasidėjo Klaipėdos miestas.

Kaip sako Klaipėdos universiteto archeologas Rokas Kraniauskas, Klaipėdai tai yra unikalus dalykas, kadangi XIII amžiaus radinių iki šiol nebuvo atrasta. Skaityti toliau

Išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“ (0)

Misija Sibiras2016_FB foto

Liepos 17 d., Pasaulio lietuvių vienybės dieną, išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“. Šiais metais komanda, sudaryta iš 16 pilietiškų jaunų žmonių, keliaus į vieną tolimiausių ir svarbiausių lietuvių tremties vietų – už Šiaurinio poliarinio rato esantį Igarką, kur yra išlikusios vienos didžiausių lietuvių kapinių buvusios SSRS teritorijoje.

„Misija Sibiras 2016“ dalyviai – verti pagarbos. Šiandien, vedini pareigos ir meilės Tėvynei, Jūs išvykstate į garbingą misiją, padėsiančią išsaugoti istorinę atmintį. Dėkoju už žygdarbį, kurį atliksite Lietuvai ir mums

Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių vienybės dieną atidengtas stogastulpis Prezidento A.Smetonos gimtinėje (0)

Stogastulpio atidengimas_rengėju nuotr

Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Henke atidengė stogastulpį Užugiryje, Ukmergės rajone. Tai Pasaulio lietuvių bendruomenės dovana Prezidento Antano Smetonos gimtajam kraštui.

Sveikindama visus susirinkusiuosius parlamento vadovė džiaugėsi tautiečių vienybe, peržengiančia kasdienybės rėmus. „Kartais mums, gyvenantiems čia, atrodo, kad jūs esate kažkur toli, kad mes gyvename savo reikalais, o jūs – savo. Bet iš tiesų taip nėra. Skaityti toliau

Kultūros ministerijoje atidaryta E.Senapėdienės fotografijų paroda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“ (0)

LRKM nuotr.

Kultūros ministerijos Židinio galerijoje atidaryta istorikės, žurnalistės, redaktorės dr. Eglės Senapėdienės fotografijų paroda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. Keliasdešimtyje spalvotų nuotraukų užfiksuoti Karaliaučiaus krašto kultūros ir istorijos paveldo objektai, glaudžiai susiję su lituanistika, lietuvių raštijos bei kultūros istorija ir asmenybėmis.

„Malonu, kad Kultūros ministerija atgaivino tradiciją rengti parodas ir paįvairinti kasdienybę. Kiekviena šios parodos nuotrauka turi savo gilią istoriją nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Skaityti toliau

Briuselyje atidaryta fotografijų paroda, pasakojanti apie Ukrainos kovą už laisvę (0)

URM nuotr.

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje liepos 13 dieną atidaryta fotografo Artūro Morozovo nuotraukų paroda „Viyna“ (Karas), organizuota kartu su Lietuvos nuolatine atstovybe prie NATO. Parodoje įamžinti pastarųjų dvejų metų įvykiai Ukrainoje – nuo masinių protestų Kijevo Maidano Nepriklausomybės aikštėje iki karo Donbaso regione.

Susirinkusiems svečiams Lietuvos nuolatinė atstovė ES ambasadorė Jovita Neliupšienė kalbėjo apie tai,

Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Verčiant Algimanto Liekio knygos „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“ puslapius (video) (0)

Algimantas Liekis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Birželio 2-ą dieną Lietuvos edukologijos universitete buvo pristatyta istoriko dr. Algimanto Liekio knyga „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“ Knyga apie seniausių pasaulio tautų, gyvenančių šiame regione istoriją.

Knyga apie šių tautų sudėtingą praeitį ir iš jos išplaukiančią dabartį. Knyga apie pastarojo šimtmečio įvykius ir žmones, juos išgyvenusius..
„Alko“ komanda dalyvavo šiame renginyje. Siūlome Jums kai kuriuos jo momentus ir pokalbį su pačiu dr. A. Liekiu. Jį kalbina Audrys Antanaitis, už kameros – Arūnas Sartanavičius.

Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Apie Azerbaidžaną, Lietuvą ir istoriją… (video) (1)

Audrys Antanaitis, Hasan Mammadzada | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Birželio 2-ą dieną Lietuvos edukologijos universitete vykusios dr. A. Liekio knygos „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“ „Alko“ komanda turėjo galimybę pabendrauti su Azerbaidžano Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Hasan Mammadzada.

Pokalbis nebuvo ilgas, bet turiningas. Šias kelias įdomias minutes ir siūlome Jums. Ambasadorių kalbina Audrys Antanaitis, už kameros Arūnas Sartanavičius.

Skaityti toliau

A. Zolubas. Žiupsnelis Lietuvos radijo ir televizijos istorijos (0)

Prie mikrofono stoties vadovas Petras Mikalajūnas | archyvinė nuotr.

1926 metais birželio 12 d. Kaune prasidėjo pirmoji Lietuvos radijo transliacija. Kaip gimė Lietuvos radijas, kas buvo tie radijo pradininkai ir bendražygiai, ką teko patirti radijui ir televizijai tragiškais 1991-aisiais?

Radijo pradininkai ir bendražygiai

Vieno renginio metu Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje Milda Mildažytė-Kulikauskienė man įteikė jos parengtą, tėvo šimtmečiui skirtą knygą Antanas Mildažis ir artimiausi jo bendražygiai (Kaunas, 2005). Vos atsivertęs rengėjos žodį, aptikau, kad Antanas Mildažis – mano Skaityti toliau

Palangos kino teatras kviečia į filmo „Vėjų žemė“ pristatymą (0)

Palanga.lt nuotr.

Pirmą kartą Palangoje, kino teatre „Naglis“, liepos 16 d., šeštadienį, 15.30 val. bus galima išvysti meninės dokumentikos filmą „Vėjų žemė“. Filmas pasakoja apie Šventosios miestelį ir jame gyvenančią kuršių – Lietuvos latvių bendruomenę.

Išvysite charizmatišką kraštotyrininką Mikelį Balčių, jo bičiulius ir bendraminčius, grožėsitės kvapą gniaužiančiais Šventosios panoraminiais vaizdais, klausysitės Rucavos etnografinio ansamblio dainų ir jaudinančių vietinių gyventojų atsiminimų. Po peržiūros planuojamas susitikimas su kūrybinės grupės atstovais. Skaityti toliau

Salantų regioninis parkas kviečia praverti kuršių genties vartus (1)

Liepos mėn. 23 d. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į renginį – „Kuršių genties vartus pravėrus“.

Salantų regioniniame parke palei Salanto-Minijos žemupį einanti senovės kuršių gynybinė piliakalnių linija atveria gausų kuršių genties istorinį ir kultūrinį palikimą. Kuršių gentis buvo nukariauta kryžiuočių, išblaškyta tarp kitų genčių, ilgainiui jose asimiliavosi, dalis jų sulatvėjo, kiti sulietuvėjo, todėl jau apie XVII amžių kuršiai išnyko.

Kretingos krašto gyventojai iš kuršių perėmė kai kurias kalbos ypatybes (kretingiškių patarmės ribos atitinka kuršių istorinės žemės ribas), todėl žodinė tradicija, Kretingos krašto padavimai ir legendos bei archeologinis ir istorinis paveldas (piliakalniai, Skaityti toliau

Valdovų rūmuose bus pagerbtas garsus istorikas Mečislovas Jučas (0)

Profesorius Mečislovas Jučas | valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 7 d., ketvirtadienį, 18–19 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks istorikų pokalbis „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos“. Šis renginys bus skirtas profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio sukaktuvėms ir šiai sukakčiai parengtos knygos sutiktuvėms.

Prof. Mečislovas Jučas, gimęs 1926 m. balandžio 26 d., šiais metais švenčia savo 90-ąjį jubiliejų. Renginyje bus aptariamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualijos prof. Mečislovo Jučo daugiau nei 60 metų trunkančios mokslinės kūrybos kontekste. Skaityti toliau

Trakuose Valstybės dieną skambės šiuolaikiškai perdainuojamos patriotinės dainos (0)

Alkas.lt nuotr.

Liepos 6 dienos vakarą Trakai taps ne tik jungiančiąja scena vieningai keturių Lietuvos sostinių atliekamo himno transliacijai, bet ir kvies gyvai dalyvauti Valstybės dienos šventėje. Nuo 20.00 val. renginyje šiuolaikiniai jauni atlikėjai moderniam skambesiui prikels visiems žinomas patriotines dainas. Visas renginys bus verčiamas į gestų kalbą, taip suteikiant galimybę bendram himnui jungtis ir žmonėms, turintiems klausos negalią.

„Pagrindinis Trakų renginio muzikinis sumanymas yra tiek senas, tiek naujas patriotines dainas įvilkti į naują muzikinį rūbą. Skaityti toliau

E. Dikčienė. Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio takais (0)

Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio takais | rengėjų muotr.

Šlama šimtamečiai klevai, augantys prie mūrinės Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios tvoros. Skamba varpas, kviečiantis Musninkų parapijos tikinčiuosius į mišias. Ne vienas tikintysis, eidamas į mišias, sustoja prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia amžino poilsio atgulė Musninkuose dirbę kunigai: Laurynas Stasiūnas, Kazimieras Pielutis, Leonas Smalinskas.   Čia ir kunigo Alfonso Petrulio kapas. Kunigas Alfonsas Petrulis buvo Nepriklausomybės akto signataras. Centrinė miestelio aikštė  pavadinta jo vardu. 2011 metais, Musninkų gimnazijos bendruomenei pageidaujant, gimnazijai buvo suteiktas Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio vardas. Kasmet Vasario 16-ąja musninkiečiai pagerbia  Nepriklausomybės akto Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (III) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA ir ČIA.

Atgimimo metais daug mokslininkų, dėstytojų, studentų  buvo gana revoliucingi, pasiryžę panaikinti sovietmečio mokslo ir studijų sistemų, demokratinių teisių varžymą,  atsisakyti disertacijų ir mokslo darbų rašymo rusų kalba ir kt. Beveik  visos aukštųjų mokyklų bendruomenės  organizavo  rinkimus į įvairių padalinių tarybas. Visa tai sukrėtė daugelį vadovų, nors ir talentingus mokslininkus, bet įpratusius būti tik LKP CK, ministerijos valios vykdytojais. Sovietmečiu kartą papuolęs į nomenklatūrininkus, jeigu nenusikalsdavo partinei valdžiai, dažnai vadovaudavo vos ne iki mirties, neretai susikurdamas ir  „nepakeičiamojo“ aureolę. Skaityti toliau