Istorija

V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui (0)

Martyno Kuktos spaustuvėje M. Dovoinos-Sil­vestravičiaus išleistas atvirukas. Apie 1908 m.  | Iš V.Girininkienės asmen. archyvo

Vinco Kudirkos ir Prano Vaičaičio biografijos, atrodo, gerai žinomos, ką čia naujo besurasi ir bepasakysi. Visi dokumentai yra jau kieno nors matyti, tvarkyti, tačiau tyrinėtojų dėl įvairių priežasčių nepastebėti. Ne visada juose esama naujų biografinių faktų, tačiau jie papildo kultūros istoriją, sukelia minčių, paskatina tirti. Juk visoje žmonijos istorijoje nėra taškų: viena karta gal ir mano juos sudėjusi, tačiau kita karta nubraukia, ir vėl viskas prasideda iš naujo… Gamtos istorijoje taškų nėra, gali paveikti ar net nukreipti nedidelio upelio tėkmę, o didžiosios upės kaip plaukė taip ir plauks sava vaga. Gamta tampa jungtimi, jei kraštovaizdį suvoksime, pasak Rasos Čepaitienės, kaip kalbą, kurioje užkoduotos ekonominės, socialinės ir kultūrinės sąvokos1. Tą kalbą suvokė visi… Skaityti toliau

Kviečia tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę“ (dienotvarkė) (0)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 22 d., penktadienį, minint Molotovo-Ribentropo pakto 75-ąsias ir Baltijos kelio 25-ąsias metines, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyks tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę“, skirta paminėti šiuos svarbius istorinius įvykius.

1939 m. pasirašytas Molotvo-Ribetropo paktas nulėmė tragišką Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių likimą ir nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų. 1989 m. šimtai tūkstančių Baltijos šalių gyventojų dalyvavo „Baltijos kelyje“ reikalaudami panaikinti pakto pasekmes ir atkurti šalių nepriklausomybę. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija (14)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23-iąją minėsime Baltijos kelio, sujungusio trijų Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, 25-ių metų sukaktį. Prieš 75-ius metus Vokietija ir Tarybų Sąjungą slaptaisiais Ribentropo – Molotovo susitarimais pasidalino Europą. Kiek reikės pasauliui pamokų, kad suprastų, jog karas nėra išeitis žmonijai? Kodėl Sirijos, Irako, Šiaurės Afrikos ir Ukrainos karo įvykių fone ir diskutuojant, bus ar nebus trečiasis pasaulinis karas, faktiškai jau prasidėjus naujam šaltajam karui, Lietuvoje lengvabūdiškai viešai samprotaujama, kad laikas pamiršti Baltijos kelią – unikalų ir vargu ar pakartotiną Skaityti toliau

Prieš 25 m. amerikietis Dž.Holsoplas fotografijose įamžino Baltijos kelią (0)

ve.lt nuotr.

Rugpjūčio 22 dieną, Baltijos kelio 25-jųjų metinių minėjimo išvakarėse, LCC tarptautinis universitetas pakvies klaipėdiečius į šiai sukakčiai skirtos fotografijų parodos atidarymą.

Parodos autorius, LCC vizualinės komunikacijos dėstytojas dr. Džeris Holsoplas (Jerry Holsopple), savo darbuose įamžino ne tik Baltijos kelio dalyvių portretus, bet ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vietoves praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo dienos, kai du milijonai žmonių taikiu protestu pasisakė už laisvę. Skaityti toliau

Atidaryta paroda, pristatanti Baltijos kelią Panevėžyje (1)

Čia veikia Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija | PKM nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje atidaryta paroda „Tauta prabilo“. Parodoje, skirtoje Baltijos kelio 25 metų sukakčiai paminėti, eksponuojamos fotonuotraukos ir dokumentai iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Kolektyvinė atmintis 1939 m. rugpjūčio 23 d. saugo kaip blogio, užklupusio jauną Lietuvos valstybę, pradžią. Tai savotiškas atskaitos taškas, lėmęs skaudžius padarinius mūsų kraštui. Skaityti toliau

Senųjų amatų dienos į Trakų salos pilį kviečia jau 10-ąjį kartą (dienotvarkė) (0)

Riterių turnyras Trakų pilyje | A. Statkevičiaus

Rugpjūčio 23–24 dienomis Trakų salos pilyje vyks „Senųjų amatų dienos“. Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejus – laukia visų, besidominčiu tautos praeitimi ir norinčių perimti istorinę patirtį.

Dideli ir maži, apsiavę ir basi, pėsti, raiti ir ratuoti, biednesni ir bagoti, pavieniui ir poromis, atplaukę mariomis bei jūromis bus pasveikinti atvykę į unikalią, autentiškai atstatytą, Viduramžių dvasia alsuojančią Trakų salos pilį. Nepaprastą bei iškilmingą vietą, kurioje jau dešimtąjį kartą vyksta tarptautinės Senųjų amatų dienos. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (0)

A. Sakalausko žūties minėjimas | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Rugpjūčio 21 d., ketvirtadienį, 18 val. vyks Lietuvos laisvės kovotojo, Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 23-iųjų žūties metinių minėjimas prie paminklinio akmens savanorio žūties vietoje.

Minėjime kalbės Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika, kario savanorio Artūro Sakalausko motina Genovaitė Sakalauskienė, dalyvaus Laisvės gynėjo tėvas Pranas Sakalauskas, Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Laisvės gynėjai, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę Skaityti toliau

Pogrindžio kultūros žmogus (0)

Juozas Prapiestis

Pro memoria Juozui Prapiesčiui (1947-2013)

Prieš metus mirė Juozas Prapiestis, pogrindžio kultūros žmogus, žygeivis, literatas, savilaidos žurnalo „Pastogė“ redaktorius (kartu su Gina Vosyliūte ir Algirdu Patacku). Turėjo subtilų stiliaus jausmą, rašė prozą ir eilėraščius – mat tarp „pastogininkų“ galiojo nerašyta taisyklė nesispausdinti sovietinėje spaudoje, tad liko nežinomas platesniam ratui skaitytojų. Tik 1982m. išeivių „Aiduose“, redaguojamuose Juozo Girniaus, buvo išspausdinta keliolika „Pastogės“ autorių eilėraščių – aišku, slapyvardžiais. Skaityti toliau

Marvos dvaro 500-ųjų metinių jubiliejaus renginys (0)

Marvos dvaro 500-ųjų sukaktuvių minėjimas | organiz. nuotr.

Rugpjūčio 15 d., penktadienio popietę, bene seniausioje Kauno vietoje – Marvelėje – vyko Marvos dvaro 500-ųjų metinių jubiliejaus šventė. Renginyje skirtame paminėti Marvos dvaro istoriją jaukiam pasibuvimui kartu susirinko gausus būrys miestiečių.

Renginio metu visi susirinkę miestelėnai galėjo išsamiau susipažinti su Marvos dvaro ir gyvenvietės istorija, pabendrauti su vietos gyventojais, menančiais senuosius Marvelės laikus.  Apie Marvelės istoriją pasakojo seniūnaitis Saulius Jakutavičius, Skaityti toliau

Panevėžyje vyks konferencija „Baltijos kelias – tautos savimonės išraiška“ (0)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 22 d. (penktadienį) Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kartu su Panevėžio kraštotyros muziejumi kviečia į konferenciją „Baltijos kelias – tautos savimonės išraiška“, skirtą Baltijos kelio 25-erių metų sukakčiai.

Pirmoji konferencijos dalis, atidarymas kartu su Panevėžio pučiamųjų orkestru „Panevėžio garsas“ (dirigentas Laimutis Raziūnas), vyks Juozo Urbšio tėviškėje (Čiūrų k., Panevėžio r.), pradžia 9.30 val.

Antroji, pranešimų dalis, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje (Respublikos g. 14, Panevėžys), pradžia 12 val.

BALTIJOS KELIUI – 25 Skaityti toliau

Tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę“ kvies prisiminti istoriją (programa) (2)

Baltijos kelias. V.Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 22 d., penktadienį, minint Molotovo–Ribentropo pakto 75-tąsias ir Baltijos kelio 25-tąsias metines, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyks tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę”, skirta paminėti šiuos svarbius istorinius įvykius.

1939 m. pasirašytas Molotvo – Ribetropo paktas nulėmė tragišką Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių likimą ir nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų. 1989 m. šimtai tūkstančių Baltijos šalių gyventojų dalyvavo „Baltijos kelyje“ Skaityti toliau

Australijos lietuviai – naujame Zitos Kelmickaitės dokumentiniame filme (0)

Australijos lietuviai

„Ryto suktinio“ laidų autorė ir vedėja Zita Kelmickaitė Žolinės šventei pateiks karštų Australijos lietuvių prisiminimų, nufilmuotų vasario mėnesį didžiuosiuose tolimojo žemyno miestuose – Adelaidėje, Kanberoje, Melburne ir Sidnėjuje. Zitos Kelmickaitės ir operatoriaus Raimundo Razvadausko užfiksuoti tautiečių prisiminimai sugulė naujame dokumentiniame filme „Australijos lietuviai – tolimi ir artimi“.

„Ryto suktinio“ vedėja neslepia jaunajam operatoriui buvusi negailestinga – kengūromis gėrėtis nebuvo laiko, Raimundas turėjo užfiksuoti Skaityti toliau

Rugpjūčio 16 d. kviečia archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė (dienotvarkė) (4)

Apuole2014plakatasRugpjūčio 16–17 d., siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius, jau vienuoliktus metus iš eilės rengiama senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė.  Skuodo r. Aleksandrijos sen., Apuolės k., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurs senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės. Amatus bei karybą demonstruos, senąsias dainas dainuos bei šokti mokins dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos bei Vengrijos. Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau žiūrovų. Skaityti toliau

Klaipėdos švyturyje pirmą kartą bus švenčiama Pasaulinė Švyturių diena (0)

ŠvyturysRugpjūčio 16 d. Klaipėdos švyturyje pirmą kartą bus švenčiama Pasaulinė Švyturių diena. Šiame tarptautiniame renginyje pernai dalyvavo 54 valstybės bei 526 švyturiai visame pasaulyje. Renginio tikslas – informuoti visuomenę apie švyturius, atkreipti dėmesį į jų išsaugojimą, jūrinės kultūros sklaidą. Tai ir švyturių prižiūrėtojų profesinė šventė, kildinama iš JAV Kongreso 1789 m. priimto įstatymo „Dėl švyturių priežiūros ir išlaikymo“, kurį pasirašė pirmasis JAV Prezidentas Džordžas Vašingtonas.

Pagal susiklosčiusią pasaulinę tradiciją, tądien visuomenei atveriami švyturiai. Pirmą kartą viešam lankymui bus atidarytas seniausias lietuviškas – Klaipėdos švyturys Skaityti toliau

A. Anušauskas siūlo nuimti okupantų ženklus (1)

Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas savivaldybėms pasiūlė „nuimti visus okupantų paliktus ženklus, kurie nėra įrašyti į kultūros vertybių registrus“.

„Rugpjūčio 23 dieną minėsime Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Dabartinės Rusijos agresyvios politikos ir stalinizmo balinimo fone manau, kad reikia patiems dar kartą aiškiai apibrėžti, ką darome su okupantų paliktais ženklais, kuriais reabilituojama stalinizmo politika“, – Skaityti toliau

Baltijos kelio 25-mečiui paminėti išleidžiamos proginės monetos (1)

Lietuvos banko nuotr.

Rugpjūčio 19 d., antradienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 25 ir 50 litų kolekcines (progines) monetas iš serijos „Lietuvos nepriklausomybės kelias“. Monetos skiriamos Baltijos kelio 25-mečiui paminėti.

Tą pačią dieną 11 val. šių monetų pristatymas visuomenei rengiamas Vilniaus Gedimino pilies bokšto trečiojo aukšto salėje (Arsenalo g. 5, Vilnius).

Gedimino kalnas – tai vieta, nuo kurios 1989 m. rugpjūčio 23 d. prasidėjo istorinis Baltijos kelias. Jis tęsėsi per Rygą (Laisvės paminklą) iki Talino (Tompėjaus bokšto) ir išsilaikė Skaityti toliau

Nauji Naskos slėnio mįslės fragmentai: vėjai atpustė nematytų geoglifų (video) (0)

Virš neidentifikuoto paukščio – į lamą panašaus gyvūno atvaizdas | UNESCO nuotr.

Peru plytinčiame Naskos slėnyje stiprūs vėjai ir smėlio audros atidengė iki šiol nematytų piešinių. Juos pastebėjo virš paslaptingojo slėnio skridęs pilotas.

Atradimo autorius – lėktuvo pilotas Eduardas Heranas Gomezas de la Tore (Eduardo Herrán Gómez de la Torre), skridęs virš El Ingenio slėnio kalvų ir Jumana pampų. Archeologai jau surengė ekspediciją į Naskos slėnį įvertinti naujųjų geoglifų autentiškumą. Skaityti toliau

M. Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos (0)

Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis | M. Purvino nuotr.

Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą.

Ta riba buvo pasirinkta tinkamai – Deimenos žemupys skyrė du gamtinius regionus: dešiniakrantėje upės pusėje prasidėjo senovinės Nemuno deltos pelkynai, o kairiakrantėje kilo Sembos pusiasalio aukštumos. Į kraštą įsibrovęs Kryžiuočių (Vokiečių) ordinas nuo XIII a. Skaityti toliau

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai (0)

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai | autorės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, ypač pastarąjį dešimtmetį, iš praeities grįžta piliakalnių dvasia, mokanti istorijos, kviečianti ilsėtis kultūringai ir mus lenkianti prie pačių tautos šaknų.

Molavėnuose – Pilėnų dvasia

Molavėnų piliakalnių kompleksas šalia Viduklės (Raseinių r.) dar neseniai buvo neįžengiamas šabakštynas. Šiandien į Molavėnus plūsta žmonių minios jau iš visos Lietuvos. Vyksta čia įvairių šaunių renginių, tačiau už visus juos viršesnis būna Valstybės dienos minėjimas, kai ant piliakalnių dega laužai, simbolizuojantys Pilėnų liepsnas ir nesudegintą Skaityti toliau

Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (nuotraukos) (7)

Prezidento A. Smetonos 140-ųjų metinių minėjime kalba dr. Romas Batūra | kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 8 d. Istorinės Lietuvos prezidentūros sodelyje, kur puikuojasi trijų prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus – skulptūros, įvyko tradicinis pirmojo ir paskutiniojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gimimo metinių minėjimas.

Minėjime dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojas Vasilijus Popovas, rašytojas Gediminas Jankus, parašęs dramą apie A. Smetoną „Kybartų aktai“, savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narys Arimantas Dumčius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, Šaulių sąjungos, Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje bus iškilmingai pagerbtas istorinis Žuvinto-Palių partizanų mūšis (1)

Kęstučio apygardos partizanai | Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų nuotrauka

Rugpjūčio 12 d. 19 val. 30 min. Vilniaus Katedros aikštėje vyks renginys, priminsiantis apie vieną reikšmingiausių Lietuvos partizaninės kovos įvykių – 1945 metų rugpjūčio 6-12 d. vykusį Žuvinto-Palių mūšį.

Renginys, kurį organizuoja Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos Valdovų rūmais, taip pat skirtas partizaninės kovos prieš sovietinį okupacinį režimą Lietuvoje pradžios 70-osioms metinėms paminėti.

Minėjimo renginyje aikštėje greta stos kariai su partizanų uniformomis ir partizanų tradicijas tęsiantys „žaliukai“ – Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, taip pat dalyvaus kitų kariuomenės pajėgų ir padalinių kariai. Skaityti toliau

Minimos Prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (0)

Prezidentas Antanas Smetona | kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos istorinėje prezidentūroje prasidėjo Prezidento Antano Smetonos 140-osios gimimo metinėms skirtų renginių ciklas. Ta proga čia buvo atidaryta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, o šiandien, rugpjūčio 8 d. 12 val. Lietuvos Respublikos istorinės Prezidentūros Kaune sodelyje bus surengta popietė „Su meile Lietuvai”. Dalyvaus Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas, tenoras Osvaldas Petraška.

Parodoje „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“ Skaityti toliau

V. Jocys. Stiprinkime Baltijos kelio atmintį ir gyvąją tradiciją (0)

Baltijos kelias. V.Daraškevičiaus nuotr.

Prieš 25-erius metus minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo–Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė masinę taikią manifestaciją. Vienodo likimo Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – žmonės fiziškai ir dvasiškai rankomis susijungė gyvąja grandine nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Savo dainomis, giesmėmis, prisiminimais išreiškė kiekvienos tautos viltis į tiesą ir laisvę. Manifestacija atkreipė viso pasaulio dėmesį, sukeldama nuostabą savo masiškumu ir taikingumu. Skaityti toliau

Seime paminėtas Gotlando komunikato 25-metis (video) (2)

Gotlando komunikato pasirašymo minėjimas Seime | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Rugpjūčio 6 d. Seime paminėtas Lietuvos nepriklausomybės pagrindus padėjusio dokumento – Gotlando komunikato – 25-metis. Renginio dalyviams buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidentės sveikinimo laiškas. Minėjimo dalyvius taip pat pasveikino ir renginiui vadovavo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Pirmą kartą nuo Lietuvos sovietinės okupacijos lietuviai iš viso pasaulio, susivienijo bendram tikslui,“ – apie Gotlando komunikatą sakė L. Graužinienė. Pasak Seimo Pirmininkės, savo reikšmės dokumentas nepraranda ir šių dienų tarptautinės politikos kontekste: Skaityti toliau

Seime bus paminėtas Gotlando komunikato 25-metis (tiesioginė transliacija) (6)

Gotlando komunikato pasirašymas | lrt.lt sustabdyta akimirka

Rugpjūčio 6 d. 15 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) vyks renginys, skirtas Gotlando komunikato 25-mečiui paminėti „Gotlando komunikatas: pirmasis vieningas lietuvių žodis už nepriklausomybę ir jo svarba šiandien“. Renginio dalyvius sveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Renginio dalyviai diskutuos apie tai, ką Gotlando komunikatas reiškia šiandien ir kokius klausimus sprendžiant lietuvių vieningumas svarbus dabartinėje politinėje situacijoje. Skaityti toliau

Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu (24)

Aleksandras Štromas | vilniausmuziejai.lt nuotr.

1995 m. liepos 18 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) būstinė (A. Jakšto 9-203). su Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintiniu Aleksandru Štomu (1931-1999) kalbėjosi MLRT pirmininkas Vytautas Šilas. Pokalbį registravo MLRT reikalų vedėja Danutė Bakanienė.

Vytautas Šilas. Daug kas pašneka, kad Stalinas siūlė 1946 m. žiemą ar vėliau (istorikas J. Jurginis) Karaliaučiaus kraštą Lietuvai. Bet konkrečių duomenų kaip ir nesurandame. Jums, gyvenusiam A.Sniečkaus namuose, gal žinomi šie dalykai. Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“ (3)

Atgimimo mitingai. Iš KGB arch. nuotraukų archyvo.

Nuo rugpjūčio 1d. iki rugsėjo 1 d. Seimo III rūmų galerijoje eksponuojama paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“. Parodos kuratorius – Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Parodoje eksponuojama KGB sukaupta didelė nuotraukų kolekcija, kurioje įamžinti mitingų už laisvę dalyviai.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėję atgimimo mitingai sutraukdavo tūkstantines minias. Pamiršę ilgus metus kausčiusią baimę, Lietuvos žmonės gyveno Laisvės ir Nepriklausomybės viltimi. Skaityti toliau

Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis (nuotraukos) (1)

Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis | rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 2 d. į Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis.

Ariogaloje rinkosi buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimos, Lietuvos, Latvijos, Estijos partizanų organizacijų vadai, „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviai, Lietuvos kariuomenės atstovai, LŠS, Lietuvos sąjūdžio, LLKS ir kitų patriotinių visuomeninių organizacijų nariai ir užsienio svečiai.

Kiekvieną rugpjūtį šventę rengia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Skaityti toliau

Rugpjūčio 29 dieną kino žiūrovus pasieks filmas – kino kelionė „Radviliada“ (video) (1)

Filmo „Radviliada“ kūrybinės grupės darbo akimirka | FB nuotr.

Rugpjūčio 29 dieną kino žiūrovus pasieks filmas – kino kelionė „Radviliada“, kuri pasakos apie legendinius Lietuvos didikus: Radvilą Juod1jį, Radvilą Rud1jį ir Radvilą Našlaitėlį, kurie savo mąstysena ir poelgiais buvo peraugę ir savo laikmetį, ir tuometinį Europos elitą.

Legendinio keliauninko, piligrimo bei pirmo lietuvio bestselerio autoriaus Radvilos Našlaitėlio gimtadienio proga (rugpjūčio 2 d.) galime pažvelgti į jo legendinės kelionės Į Jeruzalę „užkulisius“.

Šiandien mass media pasaulyje populiariausios laidos, straipsniai yra apie geografiją bei keliones, o prekinis Discovery ženklas laikomas antru Skaityti toliau

Talpusis latvių kultūros aruodas (4)

Cėsio pilis | Wikimedia.org nuotr.

Ar žinote, koks Latvijos miestas buvo Rygai rimtu konkurentu varžantis dėl 2014 m. Europos kultūros sostinės titulo? Šį miestą broliai latviai vadina savo šalies širdimi, o Rygą – galva.

90 km nuo šios esantis nedidukas Cėsis (nesutinku su kai kur sutinkama forma Cėsys, – tai jums ne Pasvalys, kirčiuoja pirmą skiemenį) laikomas latviškiausiu respublikos miestu, o mums jis pasirodė nepaprastai kultūringas nepaisant mažumo: ne dydis šiame reikale svarbu! Skaityti toliau