Istorija

V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei (4)

Belezu-piliakalnis (1)

Kasmet 1348 m. Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio dalyviai žvarbų vasario 7-8 d. savaitgalį džiaugėsi nuostabiu atradimu – Belezų kaimo laukuose (Elektrėnų sav.) prieš jų akis iškilo didingas, iki šiol nežinomas piliakalnis (LKS94 546549, 6064986). Šalimais gyvenanti Nina Pulauskienė džiaugsmingai sutiko žygeivius ir noriai pasakojo padavimus apie senovės karius, kurie čia buvo įsitvirtinę. Praėjo dar keletas akimirkų ir Ninai iš atminties ūkų išniro senųjų šios vietos gyventojų Augusto ir Zofijos Marozų bei jų dukters Danutės Vankevičienės perduotas piliakalnio pavadinimas Napoleono Kepurė: Skaitas, Napoleonas kap āja, tas kalnas buvaTaip taip taip, kap Napoleono Kepurė! Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“ (0)

ispuolis

Pasaulyje būta visokių respublikų (lot. res publica „viešasis reikalas“). Žinome antikinę Romos respubliką. Bene garsiausia ir galingiausia daugiau kaip du šimtmečius buvo labai jau demokratiškai pavadinta Abiejų Tautų Respublika (ATR) – Lietuvos ir Lenkijos federacinė monarchija, sudaryta po Liublino unijos 1569 m. ir išsilaikiusi iki pirmojo jos padalijimo 1791 m. Ir žinoma, bent trys Lietuvos respublikos (kai kas mano, kad jos buvo dvi: 1918 – 1940 m. ir nuo 1990 iki šių dienų).

Iki A. Hitlerio įsiviešpatavimo egzistavo II reichas – Veimaro respublika (1919– 933),

Skaityti toliau

LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaryta itin vertinga paroda (video, nuotraukos) (0)

Rengėjų nuotr.

Vasario 5 d. 17 val. Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti.

Parodos metu lankytojams pristatomi XVI a. unikalūs ir vienetiniai dokumentai, kurių toks rodymas nebuvo įmanomas prieš 50 metų.

Šaltiniai saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose. Tai – teismų sprendimai, Skaityti toliau

Iškilus šalies didikas M. Radvila Juodasis pagerbtas pašto ženklu (1)

Lietuvos pašto nuotr.

Šiemet minint 500-ąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didiko Mikalojaus Radvilo Juodojo gimimo metines Lietuvos paštas išleis naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys ateinantį šeštadienį, vasario 7 dieną.

Dailininko Domanto Vildžiūno sukurtame pašto ženkle vaizduojamas didiko portretas, o fone – istorinis LDK žemėlapis. 45 euro centų vertės pašto ženklas bus išleistas 200 tūkst. tiražu.

Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I) (8)

algimantas-liekis-r.garuolio-nuotr

Monografijos „Svetimi lietuvių namuose“ santrauka

„Svetimi lietuvių namuose” – ta prieš pusmetį išėjusios istoriko dr. Algimanto Liekio monografijos pavadinimas. Jis yra dar 42 kitų knygų autorius ir per 60 knygų sudarytojas. Kadangi šios knygos greitai neliko knygynuose, skaitytojų pageidavimu spausdiname jos santrauką.

Dr. A.Liekis knygoje atskleidė, kad Lenkija vienintelė Europoje tarpukariu nepripažino Lietuvos valstybės de jure, buvo susitarusi su Adolfu Hitleriu pasidalinti Lietuvą, II Pasaulinio karo metais siūlė savo paramą Josifui Stalinui ir Vinstonui Čerčiliui su sąlyga, Skaityti toliau

Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes (0)

Šv. Rapolo bažnyčia ir Žaliasis tiltas, apie 1892 m

Lietuvos Nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir š. m. vasario 5 d. 17 val. kviečia pasidairyti po XIX amžiaus Šnipiškes, kurias pristatys istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Jogėla.

Šnipiškių priemiesčio istorinė raida nėra plačiau tyrinėta. Pirmosios žinios apie Šnipiškes yra žinomos nuo XVI a. pradžios. Šis priemiestis vystėsi gana lėtai. Čia buvo įvairių savininkų valdos, tačiau laikui bėgant didžioji Šnipiškių dalis tapo Radvilų nuosavybe. Kiek spartesnis Skaityti toliau

Didelio susidomėjimo Alytuje sulaukė filmas apie legendinį partizaną (video) (0)

Filmo-pristatymas-ziurovai-alytus.lt-nuotr

Vasario 1 d. pilnutėliame žiūrovų Alytaus miesto teatre buvo pristatytas dokumentinis filmas „Žaibas – Dzūkijos legenda“. Premjeroje dalyvavo filmo režisierius Andrius Cimbolaitis ir prodiuseris Jonas Cimbolaitis.  Filmo premjeroje dalyvavo ir Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas, tarybos narys Edmundas Čečėta, garsaus Dzūkijos partizano Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksutė Skokauskienė ir kiti garbūs svečiai.

Pasak J. Cimbolaičio filmo kūrimas nebuvo lengvas tiek finansine, tiek režisūrine prasmėmis – teko ieškoti originalių nuotraukų, rekonstruoti istorinių įvykiu vaizdus. Skaityti toliau

Kviečia Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

Nesvyzius - Radvilu centras

Vasario 5 d. 17 val. Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaroma paroda Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti.

Parodos metu lankytojams pristatomi XVI a. unikalūs ir vienetiniai dokumentai, kurių toks eksponavimas nebuvo įmanomas prieš 50 metų. Šaltiniai saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose. Tai – teismų sprendimai, patvirtinti Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo antspaudu, autentiškas karaliaus Žygimanto Augusto raštas, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo protokolų knyga. Šalia minėtųjų rašytinių dokumentų eksponuojami P. Vergerijaus Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta knyga apie garsias seseris – S. Smetonienę ir J. Tūbelienę (0)

dr. Ingrida Jakubavičienė | istorineprezidentura.lt nuotr.

Šių metų vasario 5 d., ketvirtadienį, 17 val. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje vyks istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knygos „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ pristatymas. Apie dvi ryškiausiais tarpukario Lietuvos ponias ir jų indėlį sprendžiant šalies politinius, diplomatinius ir socialinius klausimus diskutuos prof. dr. Virginija Jurėnienė (VU KHF), prof. dr. Jonas Vaičenonis (VDU), knygos recenzentai doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė (VU), prof. dr. Juozas Skirius (LEU) ir knygos autorė dr. Ingrida Jakubavičienė. Istorikų diskusiją muzikine programa pradės Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, VDU muzikos akademijos dėstytojas, daugelio tarptautinių konkursų laureatas Liudas Mikalauskas. Renginio metu bus galima įsigyti pristatomą knygą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos? (3)

vokietijos-kariuomene-klaipedos-uoste-1939-m-kovo-men-wikipedijos nuotr.

Klaipėdos krašto likimas painus ir tragiškas. Jo istorija, ko gero, labiau komplikuota negu Vilniaus krašto. Vilnijos žemė buvo kunigaikščių ir karalių sostinė, o pamarys – Lietuvos vartai į platųjį pasaulį, kaip dabar sakytume, geopolitinis strateginis valstybės placdarmas. Gal todėl čia visais laikais vyko nuožmiausi mūšiai.

Šį kartą prisiminkime Klaipėdos vadavimą iš nacių 1944 m. rudenį – 1945 m. žiemą ir sovietinės kariuomenės bei NKVD žiaurumus. Dėl termino „vadavimas“ iki šiol laužomos ietys, o sovietiniai istorikai ir politikai labai niršta, kai jis rašomas kabutėse, bet šį kartą mes to nedarykime: juk vieni okupantai pakeitė kitus, vieni Klaipėdą vadavo iš kitų…

Iš rankų į rankas ėjęs kraštas…

Pagal 1919 m. birželio 28 d. pasirašytą Versalio sutartį ir vėliau vykusios Paryžiaus taikos konferencijos susitarimus Klaipėda ir jos kraštas buvo Skaityti toliau

Klaipėdoje bus pristatytas naujas leidinys apie Tilžę (0)

Leidinio „Tilžės dominantės“ viršelis

Vasario 5 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) įvyks knygos rusų kalba «Тильзитские доминанты» („Tilžės dominantės“) pristatymas.

„Tilžės dominantės“ – leidinys, skirtas Sovetsko (Tilžės) miesto architektūrai ir pasakojantis jo istoriją. Knygos teksto autorė – menotyrininkė Tatjana Urupina, fotografijų autorius – Kaliningrado fotomenininkų sąjungos narys Jakovas Rozenbliumas. Kaip pasakoja pati knygos autorė, šis leidinys – tai ilgo ir kruopštaus darbo, trukusio aštuonerius metus, rezultatas, pristatantis Tilžės miesto architektūrą europiniame kontekste. T. Urupina knygoje išsamiai aprašo kaip buvo planuojama miesto struktūra, buvusius ir išlikusius pastatus, architektūros stilius, dekorą, meninius metalo elementus. Skaityti toliau

Vyks naujos A. Terlecko knygos pristatymas (0)

Terleckas A_llks.lt

Vasario 3 d., antradienį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) vyks naujos Antano Terlecko knygos „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ pristatymas. Renginio pradžia – 17.30 val. Dalyvaus knygos autorius Antanas Terleckas, jo šeimos nariai, draugai ir bendražygiai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Knygą „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Joje pateikiamos ištraukos iš Antano Terlecko 1987 m. ir 1988 m. pradžios dienoraščio, rašyto grįžus po kalinimo ir tremties į Lietuvą. Skaityti toliau

Kviečia žygis Strėvos mūšiui atminti (2)

Zygis Strevos musiui atminti_facebook.com

Vasario 7-8 d. Elektrėnų apylinkėse rengiamas žygis Strėvos mūšiui atminti. 1348 m. vasario 2 d. prie Strėvos įvyko vienas iš daugelio lietuvių mūšių su kryžiuočiais. Minint šį įvykį kasmet rengiamas pėsčiųjų žygis, aplankant svarbias mūsų krašto istorines vietas.

Šiais metais žygis rengiamas į PERKŪNKIEMIO kraštą, Elektrėnų apylinkėse. Sovietiniais metais buvo patvenkta upė Strėva ir keturi pratekantys ežerai: Anykštai, Dumbliukas, Jagudis ir Puikinas; ant tvenkinio kranto pastatyta šiluminė elektrinė, Skaityti toliau

Istorikai kviečia į diskusiją „Karas dėl partizanu – su savimi ir su priešais“ (8)

Tauro apygardos vadovybė | Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Sausio 28 d. 18 val. Vilniuje bare „Būsi trečias“ (Totorių g.) Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija rengia diskusiją „Karas dėl partizanu – su savimi ir su priešais“.  Diskusijoje dalyvaus istorikai Bernardas Gailius ir Norbertas Černiauskas.

Paskutinis Lietuvos partizanas su ginklu rankoje krito prieš pusę amžiaus, jo pergalė iškovota prieš ketvirtį šimtmečio, tačiau „miško brolių“ karas dar nesibaigė. Tiksliau, jis vyksta naujame – mūsų atminties bei mūsų vidaus ir tarptautinės politikos fronte. Tai, kada jis baigsis ir, svarbiausia, kaip – nežinia. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija apie Prezidentą Antaną Smetoną (5)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Sausio 28 d., trečiadienį, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks septintoji konferencija „Prezidentas Antanas Smetona ir Lietuva“, kurią organizuoja Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai“ ir kraštiečių draugija „Kur tas šaltinėlis“. Renginį atidarys ir sveikinimo žodį tars Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Konferencijoje Seimo narys Povilas Urbšys nagrinės Vokiečių ir Sovietų sąjungos ekspansinius veiksmus Lietuvoje, 1939-1940 metų lemtingus įvykius, tragišką 1940 metų birželio mėnesio sovietų invaziją. Skaityti toliau

Vilniuje atidaroma „Laisvosios Europos radijo“ 65-mečiui skirta paroda (0)

hoorferl.stanford.edu  nuotr.

Sausio 22 d., ketvirtadienį, 17.30 val. , Vilniuje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11)  įvyks parodos „Laisvės balsai Šaltojo karo laikotarpiu. Laisvosios Europos Radijas“ atidarymas.

Paroda skiriama prisiminti prieš 65 metus pradėjusį veikti „Laisvosios Europos radiją“ bei vasario 13-ąją minimą Pasaulinę radijo dieną. Ypač Šaltojo karo laikotarpiu radijas buvo neatsiejama ir stipri pasipriešinimo prieš rėžimą forma, socialinių pokyčių jėga, dalijimosi žiniomis ir diskusijų platforma. Ši paroda yra bendras Čekijos Respublikos Totalitarinių režimų tyrimo instituto, Čekijos kultūros sklaidos instituto Miunchene Skaityti toliau

Rastas dokumentas, kurio ieškota 100 metų (0)

Dokumentas

Lietuvos Mokslų akadenijos LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo aptikti pirmosios lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos steigimo dokumentai. Šiemet gimnazija minės garbingą šimto metų jubiliejų, o sausio 22 d. Vytauto Didžiojo gimnazijoje rengiamas 100-ečio metų atidarymas. Itin reikšmingą dokumentą surado Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Rimvydas Ginkus, padedant Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojai Rasai Sperskienei.

Šio unikalaus dokumento buvo ieškoma ne vienerius metus. Gimnazijos direktorė D. B. Puchovičienė kartu su R. Ginkumi tikrino Lietuvos valstybės centriniame archyve ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institute esančias bylas, kur perskaitė daugumą dr. Jono Basanavičiaus rankraščių. R. Ginkus taip pat buvo išstudijavę nemažai Skaityti toliau

Panevėžiečiai susipažins su Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraščiu (0)

Balcio dienorastisSausio 20 d., antradienį, 17 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengto leidinio „…pergyventų jausmų atogarsis“: partizano Balčio dienoraštis, laiškai, eilėraščiai“ pristatymas. Dalyvaus leidinio sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis, koncertuos Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Likimai“ (vadovė Giedrė Baltuškienė). Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Pristatomame leidinyje publikuojamas Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraštis, jo laiškų ir eilėraščių faksimilės. Skaityti toliau

M. Vainorius. Prijungusiuosius Klaipėdą atsimename lyg mankurtai (3)

Klaipedos-krasto-prijungimo-operacijos-Savanoriu-armijos-stabas

Pamilau Klaipėdos kraštą. Pamilau ne dėl to, kad dalyvavau jo susijungime su Didžiąja Lietuva. Pamilau kraštą dėl jo gamtos grožio, žmones dėl jų įgimto nuoširdumo ir paprastumo.
Jonas Polovinskas–Budrys

Centrinės Lietuvos valdžios atstovai kiekvieną sausio 15-ąją mielai pasuokia apie Klaipėdos reikšmę mūsų šaliai, tačiau šio krašto prijungimo prie mūsų valstybės operacijos „architektų“ bei įgyvendintojų atminimas ir toliau grimzta į nebūtį. Neką geriau šiuo atžvilgiu elgiasi ir Klaipėdos valdžia, mėgstanti pabrėžti uostamiesčio svarbą Lietuvai.

Pernai sausio 15–ąją, Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos metinių proga, Skaityti toliau

Su tautiška giesme į šviesią ir teisingą Lietuvą (nuotraukos) (0)

IMG_5432-K100

Lietuva paminėjo Laisvės gynėjų dieną. Pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę Sausio 13-ąją, prisiminti tų kraupių įvykių dalyviai. Nuo 2005-ųjų metų šių įvykių atminimą primena skulptoriaus Dariaus Bražiūno ir architekto Artūro Asausko skulptūra „Aukojimas“, simbolizuojanti rankas į dangų pakėlusią moterį, stovinčią ant didžiulio varpo, kurio apačioje iškalti Lietuvos himno žodžiai. Varpas, kaip šauksmas, kaip nepriklausomybės simbolis.

Tautiškos giesmės, virtusios Lietuvos himnu, sukurtos dr. Vinco Kudirkos Naumiestyje pirmasis paskelbimas taip pat buvo „Varpe“ 1898 m., Nr. 6. Himno žodžiai visais Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Lietuvos himno istorija (2)

Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Žodis himnas kildinamas iš graikų kalbos žodžio hymnos. Tai šventa ir iškilminga giesmė, senesniuose laikuose šlovinanti dievus. Dažniausiai himnai grupuojami į dvi dalis – bažnytinius himnus ir pasaulietinius.

Visos senovės religijos turėjo savo himnus, virtusius dabar jau pačių religijų istorijos dokumentais. Pavyzdžiui, iš himno Nilui, galima sužinoti nemažai žinių tyrinėjant Egipto religijos istoriją. Žydų psalmės – himnai, skirtos vienam tikrajam Dievui garbinti, net sudarė pirmųjų krikščionių liturgijos dalį. Himnus galime rasti ir Šventojo Rašto Naujojo Testamento eilutėse. Tai daug kam žinoma, pavyzdžiui, Magnificat.   Ypač himnų reikšmę liturgijoje iškėlė ketvirtame amžiuje gyvenęs krikščionių teologas ir rašytojas, Skaityti toliau

Panevėžio muziejus švenčia 90-ties metų sukaktį (0)

panevezio-krastotyros-muziejus-vinto-nuotr

Lygiai prieš 90 metų – 1925 m. sausio 18 d. buvo atidarytas Panevėžio kraštotyros muziejus. Šiandien tai vienas iš seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Jo steigimu rūpinosi 1924 m. sausio mėnesį įkurta Gimtajam kraštui tirti draugija. Panevėžio inteligentai mokytojai Jurgis Elisonas, Petras Būtėnas, Petras Bliumas, apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, notaras Jonas Moigis sumanymą įkurti miesto muziejų įgyvendino nuosekliai ir vieningai. Per vienerius metus jų pastangomis buvo surinktos reikiamos lėšos, išrūpintos ir suremontuotos patalpos seniausiame Panevėžio pastate Kranto gatvėje ir parengta ekspozicija. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios (0)

vokieciu-belaisviai-leidyklos-briedis-nuotr.2

Belaisviai nuo seno buvo (ir yra) vertingas nugalėtojų lobis, padedantis siekti tolesnių pergalių. Juos galima iškeisti į saviškius, jais manipuliuojama derybose, jie naudojami kaip spaudimo priemonė diplomatiniuose santykiuose arba paprasčiausiai sunaikinami. Teroristai juos vadina įkaitais, siekiant nuolaidų, savų tikslų, tenkinant beprotiškiausius reikalavimus.

Karo belaisviai – tai dar viena, ko gero, gausiausia šių nelaimėlių kategorija, kuri egzistuoja nuo neatmenamų laikų ir kuria naudojasi visi be išimties režimai. Tačiau šįkart apsistokime ties vokiečių belaisviais, kurių likimas Sovietų Sąjungoje karo ir pokario metu buvo išties nepavydėtinas. Skaityti toliau

Bus pradėti Mykolo Kleopo Oginskio metai (0)

Mykolas Kleopas Oginskis

Sausio 18 d., sekmadienį, 16 val. Vilniaus Rotušėje bus pradėti Mykolo Kleopo Oginskio metai. Lietuvos muzikų sąjunga surengs renginį „Tėvynės labui įnešu savąją dalį: turtą darbą ir gyvenimą“ skirtą paminėti kunigaikščio, įžymaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Abiejų Tautų Respublikos valstybinio veikėjo, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metines.

Vilniaus Rotušėje susirinkę klausytojai turės galimybę išgirsti garsųjį M. K. Oginskio polonezą ir kitas jo kompozicijas, susipažinti su kunigaikščio laiškų, memuarų, autobiografijos, knygos „Atsiminimai“ fragmentais. Bus skaitomos poetų A. Mickevičiaus ir D. Naborovskio eilės,

Skaityti toliau

Klaipėdoje atidaryta paroda „Pakeliui į eurą nuo 1794 m.“ (0)

Rengėjų nuotr.

Lietuvos gyventojams atsisveikinant su ilgus metus šalies nepriklausomybės simboliu buvusiais litais ir pasveikinant naują valiutą – eurą, kolekcininkas Šarūnas Toliušis kviečia pažvelgti, prisiminti, o kai ką galbūt ir susipažinti su šalyje veikusiais pinigais.

„Noriu žmonėms parodyti, kad nors esame maža šalis, mūsų pinigų istorija labai turtinga ir įvairiapusė. Ir ją, deja, žino tikrai nedaugelis“, – sako kolekcininkas. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Istorijos puslapiai: 1991 metų sausis Jurbarke. (0)

Jurbarkas sausis1991_01_14_web2Kiekvienais metais mūsų visuomenei tolstant nuo 1991 metų sausio 13 dienos įvykių, vis sunkiau prisiminti tomis dienomis vykusių įvykių detales (o mūsų vaikai, net knygų ar straipsnių dėka, sunkiai suvokia tą laikmetį) – tačiau lieka esmė: tų metų krizės akivaizdoje išsaugojom atgautą nepriklausomą Lietuvą, atsilaikėme ir išlikome, nes visi buvom kaip niekada KARTU. Daugelio to meto žmonių nebėra gyvųjų tarpe, tačiau jie negali būti užmiršti. Negalima užmiršti tūkstančių Lietuvos valstybės piliečių budėjusių prie strategiškai svarbių objektų ir savo aktyvia pozicija gynusių mūsų ateitį.

Tomis dienomis mes visi buvome savo nepriklausomos valstybės piliečiais, suvokusiais ir panaudojusiais pilietinės visuomenės jėgą prieš kylančią agresija. Toks visuotinis, tačiau taikus pasipriešinimas ir sustabdė prieš Lietuvą nukreiptą karinę jėgą. Skaityti toliau

Birštono savivaldybėje paminėta Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena (0)

Birštono m. nuotr.

Šiandien Birštono savivaldybėje buvo minimos Laisvės gynėjų dienos 24-osios metinės. Sausio 13-osios dienos renginiai prasidėjo ryte, kai Birštono savivaldybė, birštoniečiai, švietimo įstaigos, organizacijos, kurorto įmonės prisijungė prie visuotinės pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-osios aukas, languose buvo uždegtos simbolinės atminties žvakutės. Skaityti toliau

Seime įteikta 2014 m. Laisvės premija (1)

Adamui Michnikui iteikiama Laisvs premija.lrs.lt

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui įteikta 2014 metų Laisvės premija.

Laisvės premijos įteikimo ceremonijos metu Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė A. Michnikui įteikė Laisvės statulėlę, Seimo pirmininko pavaduotoja, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė – Laisvės premijos diplomą.

„Simboliška, kad prieš 24-erius metus, A. Michnikas čia Vilniuje, kaip Lenkijos Respublikos Seimo prezidiumo ir Lenkijos žiniasklaidos atstovas, buvo drauge su mumis, su tauta, pasiryžusia krauju apginti Skaityti toliau

Partizano Balčio dienorašio, laiškų ir eilėraščių pristatymas Istorinėje prezidentūroje (0)

partizano dienorascio pristatymas_istorineprezidentura.lt

2015 m. sausio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengto leidinio „…pergyventų jausmų atogarsis“: partizano Balčio dienoraštis, laiškai, eilėraščiai“ pristatymas. Dalyvaus leidinio sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis, koncertuos nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatė Samanta Veršelytė. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Pristatomame leidinyje publikuojamas Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraštis, jo laiškų ir eilėraščių faksimilės. Skaityti toliau

Laisvės gynėjų susitikime: „Visada prisiminsime, kodėl esame laisvi“ (0)

laisves gyneju susitikimas_lrs.lt

Šiandien, sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko tradicinis Lietuvos valstybės gynėjų susitikimas. Renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Prieš 24-rius metus, gindami parlamentą ir Televizijos bokštą, Jūs apgynėte svarbiausia: Lietuvos ryžtą – 1990 metų Kovo 11-osios ir vėlesnius Aukščiausiosios Tarybos nutarimus, nulėmusius pirmuosius atkurtos valstybės žingsnius. Jūs pastūmėjote Lietuvą eiti dar toliau – laisvu – Europos keliu. Pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje tik patvirtino šį teisingą mūsų apsisprendimą“, – pažymėjo Seimo Pirmininko Skaityti toliau