Istorija

Kaune paminėtos Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 95-osios metinės (nuotraukos) (0)

Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 95 metų  paminėjimas Kaune | rengėjų nuotr.

Birželio 28 d. Kaune buvo paminėtas Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 95-metis. Minėjimo iškilmės prasidėjo Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo apeiga. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vėliavą pakėlė Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Stasys Ignatavičius . Vėliau kelių šimtų šventiškai nusiteikusių Lietuvos šaulių sąjungos narių ir svečių kolona maršo ritmu kartu su orkestru atžygiavo iki Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Čia buvo aukojamos Šv. Mišios už Lietuvą ir  Šaulių sąjungą, vėliau joje prisiekė Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės naujieji nariai. Skaityti toliau

Pilypas Orlykas ir Pirmoji Ukrainos Konstitucija (0)

Pylypas Orlykas | en.wikipedia.org nuotr.

Pilypas Orlykas – vienas iškiliausių kazokų laikmečio Ukrainos valstybinių-politinių veikėjų, Ukrainos etmonas emigracijoje, Ivano Mazepos bendražygis ir jo reikalo tęsėjas.

Pilypas Orlykas gimė 1672 m. spalio 11 d. čekų-lietuvių bajorų šeimoje, gyvenusioje Vilniaus krašto Ašmenos apygardos Kasutos kaime (šiuolaikinės Baltarusijos teritorija). Jo tėvas Stepanas, lenkų kariuomenės karininkas, katalikas, ilgai tarnavo lenkų-lietuvių kariuomenėje.

Mažojo Pilypo motina – Irina Malachovska buvo kilusi iš kilmingos stačiatikių Lietuvos-Baltarusijos didikų, „Hrymala“ herbo turėtojų giminės.
Pilypas mokėsi pirmiausia Kasutos kaimo (Baltarusija) mokykloje prie Šv. Bazilijonų vienuolyno, o vėliau tęsė mokslus Vilniaus jėzuitų akademijoje. Skaityti toliau

Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija (2)

5-8 a. Lietuvių genties kostiumas | organiz. nuotr.

Liepos 4 d. nuo 22 valandos sostinės Valdovų rūmų kieme vyks išskirtinė premjera – per šiuolaikinį šokį, išskirtinius kostiumus, originalią muziką, vaizdo instaliacijas ir J. Aisčio poeziją vakaro sutemose trumpam atgims senovės baltų pasaulis. Specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurtos I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymo proga režisierė ir choreografė Agnija Šeiko su šokio teatro „Padi Dapi fish“ komanda bei vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka sukūrė įspūdingą pasirodymą, kurį galės pamatyti vos pusantro tūkstančio žiūrovų.

„Į septynių baltų genčių gyvenimą bandysime pažvelgti per vyro ir moters susitikimą bei gyvenimą, metų laikų kaitą, gamtos stichijų grožį ir didybę. Tuometinių žmonių laimė ir nuodėmės, ieškojimai ir atradimai padės žiūrovams bent šiek tiek priartėti prie nepaprastai įspūdingo pagoniškos archajinės Lietuvos istorijos tarpsnio“, – sako A. Šeiko. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kur dingo kario dvasia? (69)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Skiriu artėjančiam birželio 29 d. Referendumui dėl Lietuvos Žemės

Mūsų sakmės perspėja – artėja laikai, kai vienam gaidžiui papjauti gali prireikti net devynių vyrų… Ir ne kokiam gaidžiui mutantui, o paprastam lietuviškam kakariekūnui – kokių devynių specialistų, neskaitant buhalterio, direktoriaus ir vadybininko. Didvyrių ir milžinų laikai užtikrintai baigėsi. Įžengėme į nykštukų puotos ant milžinkapių fazę.

Kur dingo kario dvasia? Gal ji perėjo lenkams ar gudams sėkmingai ir sumaniai besisavinantiems herojinę Lietuvos istorijos galią? Skaityti toliau

Signataro Jono Basanavičiaus gimtinė kviečia dalyvauti fotografijos konkurse (0)

Jonas Basanavičius

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė skelbia tradicinį fotografijos konkursą „Viešnagė Jono Basanavičiaus gimtinėje ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne“.

„Konkursu siekiame paskatinti visuomenę domėtis krašto istorija ir kultūros paveldu, taip pat populiarinti Jono Basanavičiaus gimtinės sodybą ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną, kaip šeimos lankytiną objektą“, – sako Jono Basanavičiaus gimtinės vadovė Rūta Vasiliauskienė. Konkursui pateikti darbai turi atspindėti šias temas: šeima Jono Basanavičiaus gimtinėje ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, Skaityti toliau

Tremtinių atminimui rengiama pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“ (2)

Tremtiniams atminti | facebook.com nuotr.

Kaune rengiama porą mėnesių truksianti akcija „Mes niekad nepamiršim“, skirta pagerbti ir prisiminti nukentėjusiuosius nuo XX a. viduryje Sovietų Sąjungos vykdytų Lietuvos gyventojų trėmimų.

Pirmosios nuotraukos stende bus demonstruojamos jau penktadienį, birželio 27-ąją.

Nuotraukas iš tremties ir jų istorijas, kuriose atsispindėtų gyvenimas tremties vietose, kviečiami atnešti tremtiniai, jų šeimų nariai, giminaičiai. Skaityti toliau

Vinco Kudirkos muziejuje – valanda 80-osioms Kudirkos Naumiesčio sukaktims paminėti (0)

vkmu | nm.lt nuotr.

Birželio 28 d. 11 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspoziciniame padalinyje Vinco Kudirkos muziejuje (Kudirkos Naumiestis, V. Kudirkos g. 29) bus paminėtas Vinco Kudirkos paminklo atidengimo ir Vinco Kudirkos vardo suteikimo Naumiesčiui 80-metis.

1934 m. paminklo, kurį sukūrė skulptorius Vincas Grybas, atidengimo iškilmėse Naumiestyje dalyvavo apie 10 tūkstančių naumiestiečių ir miestelio svečių. Tautine vėliava apdengtą paminklą atidengė Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, pašventino vyskupas Mečislovas Reinys. Iškilmėse dalyvavo Prezidentas Kazys Grinius, Skaityti toliau

E. Bunka. Paskutinis Vytauto Didžiojo pagoniškas ąžuolas? (15)

Rietavo miškų urėdijos miškininkai prieš keletą metų Tverų girininkijoje rado seną, vardo neturintį ąžuolą. Apie septynių metrų apimties jis tikrai yra storiausių Lietuvos medžių dešimtuke, tačiau saugomų gamtos paminklų sąraše jo nėra. Nemini jo ir istorikai, nors po juo buvusios sodybos vietoje liko akmuo su iškaltu lenkišku užrašu, bylojančiu, jog šios vietos savininkas, iš Mingailos giminės kilęs Tomas Antoninas Piotrovskis finansavo tilto statybą, kuri baigta 1792 metų liepos 3 dieną. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie tremtį ir prezidentės ryžtą kontroliuoti valdžios įstaigas (video) (2)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Ši kartą „Penki TV“ apžvalginė laida „Savaitės pjūvis“ paliečia skaudžią tremčių temą. Apžvalgininkas Česlovas Iškauskas klausia istoriko Algimanto Liekio: kaip šiandien visuomenė reaguoją į šią tautos tragediją? Antroje laidos dalyje politologas Lauras Bielinis komentuoja Prezidentės ryžtą kontroliuoti valdžios įstaigas ir Vyriausybę.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, portaluose www.alkas.lt ir www.veidas.lt. Skaityti toliau

Ruošiamasi paminėti 103-ąjį Česlovo Milošo gimtadienį (0)

Česlovas Milošas | kedainiai.lt nuotr.

„Gera gimti mažame krašte, Lietuvoje, poezijos ir mitų žemėje“, – Nobelio premijos paskaitoje 1980 m. pasakė Česlovas Milošas, niekada neužmiršęs savo šaknų. O jos, kaip žinia, – Kėdainių rajone. Prieš trejetą metų minint kūrėjo gimimo šimtmetį, Kėdainiuose buvo suorganizuota daug renginių, nuveikta nemažai kitų darbų. O dabar štai birželio pabaigoje, minint 103-ąjį Č. Milošo gimtadienį, jo Č. Milošo gerbėjai bus pakviesti į dviejų dienų renginį. Jis vyks birželio 27–28 dienomis Daugiakultūriame centre, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Kėdainių rotušės kiemelyje ir, žinoma, Nobelio premijos laureato gimtinėje Šeteniuose. Skaityti toliau

Birželio 14-oji. Vienas paveikslas (0)

Parodoje, prie paveikslo Aleksandro Karpovo paveikslo „Juodoji skylė. 1941 m. birželio 14 d. deportacija. Lyvanai“ | Alkas.lt, L.V. Medelio nuotr.

Kiekviena tauta, nors ir patyrusi tą patį skausmą ir paniekinimą kaip kitos, linkusi tas nuoskaudas apverkti viena ir savaip.  Matyt, kitaip negali ir būti. Bet suartina ir nelaimės. 1941 –ųjų Birželio 14- oji bendra visų Baltijos tautų netekčių naktis.

To jausmo atvaizdą didžiausia jėga gali perduoti kitiems tik meno kūrinys. Vienas tokių – visų  Baltijos sesių, tautų, žmonėms pajaučiama Aleksandro Karpovo (Karpovs) realiu pagrindu sukurta litografija „Juodoji skylė. 1941 m. birželio 14 d. deportacija. Lyvanai“. Skaityti toliau

Laisvė – svarbiausia neginčijama vertybė (2)

Gedulo dienos minėjimas | prezidente.lt nuotr.

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties dienos proga pagerbė masinių trėmimų aukas. Šalies vadovė dalyvavo iškilmingame minėjime Seime ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje bei pasakė kalbą genocido ir sovietmečio aukų represijų paminėjime.

Birželio 14-oji kiekvienais metais mūsų tautai reiškia ir skausmą, ir viltį.

„Pagerbiame okupacijos ir genocido aukas, prisimename Lietuvos žmones naikinusias sovietmečio represij as, tačiau kartu viliamės daugiau niekada neprarasti laisvės. Tikimės, kad šiandieniniame pasaulyje ji išliks kaip svarbiausia ir neginčijama vertybė“, – sakė valstybės vadovė. Skaityti toliau

A. Katilius. Tremtinio užrašai (II) (0)

Vaikai, kadras iš filmo ,,Vaikai tremtyje“ |  C. Svider asmeninio albumo nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Artėjant birželio 14 d., Gedulo ir Vilties dienos minėjimui, spausdiname kelias ištraukas iš Algimanto Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ kurią 2013 m. išleido leidykla „Gimtasis žodis“ (sudarytoja Rasa Bačiulienė).

Knygą galima įsigyti leidykloje „Gimtasis žodis“: el. paštas : info@gimtasiszodis.lt, tel. +370 527 25352 (vadybininkė Violeta).

Ištraukas iš knygos „Tremtinio užrašai“ birželio 14 d. 14 val. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Palinkėkime vieni kitiems ramybės… (video) (18)

Berznyko kapinės | punskas.pl nuotr.

Ar teko Jums kada nors patirti gėdą už kitų asmenų atliktą veiksmą? Ko gero, taip. Ypač tuomet, kai tokius protu nesuvokiamus akibrokštus padaro žmonės, kuriuos laikai savo artimais bičiuliais, draugais ar netgi broliais Kristuje. Tačiau, kai tampi liudininku sąmoningo patyčių ir šmeižto akcijos, nukreiptos prieš visą tautą ar valstybę, šis jausmas persipina su apmaudu, garbės ir orumo pažeidimu bei dvasiniu pažeminimu.

Visa ši išgyvenimų paletė užvaldo apsilankius vos 3,5 km nuo Lietuvos sienos Seinų valsčiuje esančiose Berznyko kapinėse, kur ilsisi Lietuvos savanorių, Skaityti toliau

A. Katilius. Tremtinio užrašai (I) (1)

tremtinio-uzrasai-knyga2Artėjant birželio 14 d., Gedulo ir Vilties dienos minėjimui, spausdiname kelias ištraukas iš Algimanto Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ kurią 2013 m. išleido leidykla „Gimtasis žodis“ (sudarytoja Rasa Bačiulienė).

Knygą galima įsigyti leidykloje „Gimtasis žodis“: el. paštas : info@gimtasiszodis.lt, tel. +370 527 25352 (vadybininkė Violeta).

Ištraukas iš knygos „Tremtinio užrašai“ birželio 14 d. 14 val. Gedulo ir vilties dienos minėjime prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo skaitys aktoriai. Skaityti toliau

M. Valančiaus kūrinių skaitymas subūrė moksleivius (nuotraukos) (0)

Apdovanojimo akimirka | rengėjų nuotrauka.

Jau antrus metus „Lietos” labdaros fondas kartu su „Vilnijos“ draugija ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis vykdo švietimo projektą „Motiejaus Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte”. Jo tikslas – įamžinti M. Valančiaus atminimą ir puoselėti jo sumanymus.Šiais metais vyko trys skaitymų ratai, kurių metu moksleiviai aplankė M. Valančiaus gimtinę ir kitas šalies istorines vietas.

I-ajame projekto rate moksleiviai rinkosi Šalčininkų rajono Dieveniškėse prie ąžuolinio koplytstulio, kuris M.Valančiaus garbei Skaityti toliau

Minėsime Gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido dieną (dienotvarkė) (0)

lrkm.lt nuotr.

Birželio 13–15 dienomis Lietuvoje vyks Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido atmintinų dienų renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Lietuva prisimins ir pagerbs masinio nekaltų žmonių trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas. 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.

Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų. Skaityti toliau

Kaune atidengtas paminklas Vyčio kryžiaus kavalieriui P.Dauniui (1900–1962) (nuotraukos) (1)

Pranas Daunys

Birželio 5 d. Kaune prie Taikos pr. buvo atidengtas paminklas Vyčio kryžiaus kavalieriui, Lietuvos savanoriui, aklųjų ir kurčiųjų švietimo pradininkui, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojui Pranui Dauniui (1900–1962). P. Daunio atminimas buvo įamžintas natūralaus dydžio bronzine skulptūra (skulptorius Jonas Gencevičius).

Paminklą pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Prano Daunio artimieji, Katalikiškojo Prano Daunio fondo prezidentas monsinjoras Juozapas Antanavičius, LR Seimo narė Rasa Juknevičienė, krašto apsaugos viceministras Marijus Velička, Kauno m. savivaldybės tarybos narė Loreta Kudarienė, Skaityti toliau

Neolito radinys atskleidžia naujas paslaptis (0)

Archeologiniai kasinėjimai Biržuose | selonija.lt, E.Mikelionienės nuotr.

„Biržiečių žodis“ rašė apie neolito laikų palaidojimą šalia tiesiamos dviračių tako trasos. Šalia buvo aptikti karvės griaučiai. Aiškėja, jog gyvulys buvo palaidotas kartu su žmogumi. Toks radinys – vienintelis Baltijos šalyse – leidžia manyti, kad mūsų miesto teritorijoje prieš kelis tūkstantmečius buvo neolito laikų gyvenvietė.

Archeologas Karolis Duderis sakė, jog archeologė, paleozoologė dr. Giedrė Piličiauskienė atliko pirminius gyvulio kaulo tyrimus. Visi požymiai leidžia manyti, jog gyvulio kaulai yra to paties laikotarpio kaip ir šalia palaidoto žmogaus. Skaityti toliau

Seimas 2015 metus paskelbė M. K. Oginskio metais (0)

Mykolas Kleopas Oginskis

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 250 metų, kai gimė iškilus valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis, ir į tai, kad šią sukaktį 2013 m. lapkričio mėnesį UNESCO ir valstybės narės įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių sukakčių sąrašą, paskelbė 2015-uosius Mykolo Kleopo Oginskio metais.

Už Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-1229(3) balsavo visi 76 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Skaityti toliau

Karaliui Mindaugui išleidžiamas grynu auksu padengtas medalis (9)

„Monetų namai“ nuotr.

Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.

Ta proga žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ pristato proginių medalių kolekciją „Didingoji Lietuva“. Pirmasis šios kolekcijos, grynu auksu padengtas, medalis skiriamas valstybės suvienytojui, vieninteliui karūnuotam karaliui Mindaugui.

Kolekcijos „Didingoji Lietuva“ medalių autorė – dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos bei Tarptautinės medalininkų asociacijos Skaityti toliau

Seniausiai veikiančios Lietuvos ambasados 90-mečio proga bus surengtas tarptautinis krepšinio turnyras Vašingtone (0)

Lietuvos ambasada Vašingtone | global.truelithuania.com nuotr.

Vašingtone birželio 7 dieną vyks tradicinis Lietuvos ambasados JAV ir Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos rengiamas krepšinio turnyras, skirtas šalies laisvės simboliu užsienyje sovietmečiu tapusios Lietuvos ambasados JAV 90-mečiui.

„Tai seniausiai veikianti Lietuvos ambasada, kurios veikla niekuomet nebuvo nutrūkusi, o per visą sovietų okupacijos laikotarpį ji buvo mūsų laisvės simboliu ir vilties žiburiu. Vašingtone dirbę Lietuvos diplomatai, kartu su JAV lietuviais reikšmingai prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo, o vėliau ir valstybingumo įtvirtinimo tampant visaverčiais ES Skaityti toliau

Seimas paminėjo Pirčiupių kaimo tragedijos 70-ąsias metines (0)

Pirčiupių motina | lt.wikipedija.org nuotr.

Šiandien, birželio 3 d., Seimo posėdyje paminėtos Pirčiupių kaimo tragedijos 70-osios metinės. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė priminė, kad Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. birželio 3 d., nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. „Praėjo dešimtmečiai, tačiau skausmas dėl žiauriai nužudytų nekaltų žmonių niekada neatlėgs. Moterys, vyrai ir pusė šimto vaikų buvo sudeginti gyvi. Šis nepamatuojamas žiaurumas primena mums, kokią didelę kainą mūsų tauta sumokėjo kovodama ir nepasiduodama, ištverdama žudynes, trėmimus, fizinį ir dvasinį genocidą. Atmintyje saugodami ne tik Pirčiupių kaime, bet ir visoje Lietuvoje nukankintų, nužudytų, ištremtų žmonių vardus, branginkime nepriklausomybę ir taiką, galimybę saugiai kurti šalies ateitį“, – kviesdama pagerbti žuvusiuosius tylos minute Seimo posėdyje sakė Seimo vadovė. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Savigarba (18)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui 26-eri. Valdžia nepanoro prisiminti istorinės datos – 1988 m. birželio 3-iąją Mokslų Akademijoje gimusio Sąjūdžio, sėkmingai ir neįtikėtinai greitai pakėlusio Tautą, atvedusio ją prie Kovo 11-osios slenksčio. Suprantama – rinkimai baigėsi, kaukės numetamos.

Tačiau nepanašu, kad atėjo ramybės metas. Ne tik Europos Sąjungoje, kurios biurokratinė valdžia sukėlė net D. Britanijos premjero Deivido Kamerono (David Cameron) atvirą pyktį. Krokuvos Jogailaičių Universiteto profesoriai atšaukė sprendimą suteikti šio universiteto garbės daktaro titulą Europos Komisijos (EK) pirmininkui Žoze Manueliui Barozu Skaityti toliau

Pagerbtas „Amerikos pirtyje“ autorius J.Vilkutaitis-Keturakis (0)

Rengėjų nuotr.

Prienuose atidengta lenta žymiam tarpukario Lietuvos teisininkui, Prienų miesto notarui, literatui ir visuomenės veikėjui Juozui Vilkutaičiui-Keturakiui atminti.

Šiemet minint Juozo Vilkutaičio-Keturakio 145-ąsias gimimo metines, Lietuvos notarų rūmai inicijavo jo atminimo pagerbimą. Atminimo lentą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras.

„Šiemet minime 95-ąsias metines, kai Lietuvoje 1919 metais buvo sudėti nepriklausomo notariato Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“? (3)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Vyresnieji galbūt prisimena su fanfarom SSRS demonstruotą 1960 m. sukurtą karinį filmą „Eskadrilė Normandija – Nemunas“, kuriame menine-agitacine forma buvo pavaizduoti prancūzų lakūnų būrio, priklausiusio Raudonajai armijai, oro mūšiai su vokiečių aviacija. Režisieriaus Žano Drevilio (Jeane Dreville) filmo premjeros tų metų pavasarį įvyko Paryžiuje ir Maskvoje.

NN eskadrilės, numušusios 273 vokiečių lėktuvus, pavadinimas su Nemunu susijęs tik tiek, kad Alytuje ir Antanave, prie Pilviškių, bazavosi prancūzų valdomi rusiški lėktuvai JAK – 1, JAK – 3 ir JAK – 9, o tas Nemuno priedėlis 1944-ųjų lapkritį prigijo tik po sėkmingo upės forsavimo Baltarusijoje vasarą. Pasakojama, Skaityti toliau

Prasideda lemiamas „Misija Sibiras’14“ atrankos etapas (1)

misijasibiras.lt nuotr.

Šeštadienį, gegužės 31 dieną, daugiau nei septynios dešimtys jaunuoliu patrauks savojo tikslo link. Maršrutu, vingiuojančiu vaiskia žaluma pasidabinusiais Dzūkijos miškais, neaplenkiančiu laisvės kovas menančių vietovių ir čia tebegyvenančių gyvų tragiškų Lietuvos istorijos įvykių liudininkų. Juo keliaus tie, kurie šią vasarą pasiryžę tapti vienos kilniausių šalies jaunimo iniciatyvų dalimi ir drauge su トMisija Sibiras’14ヤ ekspedicija vykti į tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos nutolusias lietuvių tremties ir kalinimo vietas Sibire.

Paskutiniąją pavasario dieną, šeštadienį, 8.00 val. ryto Vilniaus geležinkelio stotyje surinks tie, kurie įrodė esantys ypatingesni už šimtus Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video) (16)

Dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tokiu pavadinimu istoriko dr. Algimanto Liekio monografija neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose Tai – 42 autoriaus knyga. Jis ir per 1400 straipsnių autorius, dar apie 60 knygų sudarytojas. Siūlome gegužės 20 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvykusiame knygos tematikos ir problematikos aptarime autoriaus kalbą.

Sena tiesa, kad tikra kaimynystė, draugystė įmanoma tik tarp gerai vieni kitus pažįstančių, geranoriškų ir teisingų partnerių. Tarp artimiausių kaimynų nuo amžių lietuviams buvo lenkai. Skaityti toliau

Į Raudondvarį atkeliavo Lietuvos didikų herbai (1)

heraldikos paroda RaudondvaryjeGegužės 29 dieną 16 val. Raudondvario pilyje bus atidaryta paroda, kurią surengė Raudondvario dvaras kartu su Trakų istorijos muziejumi. Čia bus galima pamatyti daugiau kaip 100 senosios Lietuvos heraldikos pavyzdžių, atspindinčių kelių šimtmečių istorijos laikotarpį. Menėse eksponuojami siuvinėti, nukaldinti ir mediniai herbai. Čia taip pat bus galima pamatyti įvairiais simboliai papuoštų lėkščių, puodelių, spaudų, segių, kišeninių laikrodžių, atvirukų, kardų, taurių, maldaknygių, žemėlapių. Viena graviūra mena XVI a.

Europoje herbai paplito XII a. per kryžiaus karus iš riterių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video) (5)

Vytautas Radžvilas

Lietuvoje netylant kalboms apie informacinius karus ir priešiškų valstybių minkštąsias galias, rečiau kalbama apie tai, kas padaro visuomenę joms atsparią.

Viena iš pagrindinių priemonių kuriant tokią visuomenę – istorijos politika. Tačiau bandymai ją kurti Lietuvoje sulaukė nevienareikšmių vertinimų ir net buvo pradėti lyginti su totalitarizmu. Ypač kritiškai sureagavo dalis istorikų bendruomenės. Nors istorijos politikos tema nemažai diskutuota iš istorikų žiūros taško, ne veltui „istorijos politiką“ sudaro ir antrasis – politinis dėmuo. Kviečiame į šį Lietuvoje menkai aptartą klausimą pažvelgti būtent iš politinės perspektyvos. Skaityti toliau