Istorija

Narvos pilyje Estijoje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ (0)

Kilnojamoji paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ | organiz. nuotr.

Kovo 6 d. Lietuvos ambasadorius Estijoje Neilas Tankevičius ir užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas Narvos pilyje Estijoje atidarė tarptautinę kilnojamąją parodą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“.

Atidaryme dalyvavo Narvos administracijos, kultūros, spaudos, visuomenės atstovai ir kovo 6–7 d. čia vykstančiame Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo bei Vyšegrado grupės susitikime dalyvaujantys šių šalių užsienio reikalų ministrai ir viceministrai. Skaityti toliau

Kovo 11-ąją Klaipėdoje – spalvingas meilės Lietuvai šokis (dienotvarkė, video) (1)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, Kovo 11-osios paminėjimui, Klaipėdoje organizuojama patriotinė žaibinė jaunimo mobilizacija „Laisvės spalvos“. Jaunatviška energija ir patriotiškas šokis užlies laisvę švenčiančią Atgimimo aikštę.

„Kovo 11-oji – tai jaunos Lietuvos jaunų žmonių šventė, tai diena, kiekvienam iš mūsų padovanojusi istorinę galimybę, kurios galėjo ir nebūti. Mūsų laisvės spalvos ryškios ir energingos – kodėl jomis nenudažius mūsų miesto? Patriotizmą juk galime puoselėti ne tik iškilmingomis kalbomis, bet ir jaunatvišku šokio ritmu“, – sako Dalia Grikšaitė, VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė. Skaityti toliau

Ištirtas 1757 m. dokumentas atskleidžia K. Donelaičio epochą (0)

DokumentasLMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas visas pluoštas su K. Donelaičio epocha Rytprūsiuose tiesiogiai susijusių dokumentų. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis darbuotojas Darius Barasa publikavo vieną iš dokumentų – atliko F. Pastenacio, špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmento tyrimą. Publikacija „Apie upėn išpiltus miltus ir išbaidytus žydų lupikautojus. Septynmečio karo atgarsiai viename 1757 m. dokumente“ išspausdinta straipsnių rinkinyje Acta Historica Universitatis Klaipedensis (t. XXVI). Skaityti toliau

Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas (0)

Katalogo  viršelio dalis

Kovo 12 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleistas katalogas „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Pristatyme dalyvaus leidinio sudarytoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė bei vienas iš katalogo straipsnių autorių Šiaulių universiteto dėstytojas doc. dr. Simonas Strelcovas.

2013 m. sukako 150 metų nuo 1863 m. sukilimo. Pabrėždamas istorinę ir kultūrinę sukilimo reikšmę lietuvių, lenkų ir baltarusių tautoms, LR Seimas šiuos metus paskelbė 1863 m. sukilimo metais. Istorinė sukilimo atmintis dažniausiai siejama su muziejais, kuriuose saugomi eksponatai – išlikę tiesioginiai sukilimo liudytojai ir sukaupta archyvinė medžiaga. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“ (1)

A.Slapšio pav.

Kovo 11 d., antradienį, 13 val., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Trakų salos pilyje vyks  parodos „Viduramžių Lietuvos valdovai“ atidarymas ir knygos „Viduramžių Lietuvos Viešpačiai“ pristatymas. Dalyvaus paveikslų autorius, dailininkas  Artūras Slapšys, istorikai Inga ir Tomas Baranauskai,  Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė, sutartinių giedotojų grupė Skaityti toliau

Kuršių nerijos metraštis „Nidos mokyklos kronikos“ bus pristatomas Berlyne (1)

„Nidos mokyklos kronikos“ rankraščio viršelio dalis | lrkm.lt nuotr.

Kovo 10 d. 19 val. Lietuvos ambasadoje Berlyne Lietuvos ir Vokietijos kultūros istorijos analų ciklo rėmuose vyks „Nidos mokyklos kronikos“ pristatymas, dalyvaujant dr. Kristinai Šiler (Christiane Schiller) (Humboldtų universitetas, Berlynas), V. Gerulaitienei (Lietuvos istorijos institutas). Vakarą ves dr. Klausas Hareris (Klaus Härer) (Vokietijos kultūros forumas Rytų Europai).

Tęsiant Lietuvos ir Vokietijos kultūros istorijos analų ciklą Vokietijoje, Berlyne vyks praeitais metais Vilniuje išleisto „Nidos mokyklos kronikos“ rankraščio pristatymas. Šią knygą, parašytą vokiečių kalba, Skaityti toliau

Ženevoje pasirašytas susitarimas dėl istorinių Lietuvai svarbių dokumentų išsaugojimo (2)

urm.lt nuotr.

Kovo 3 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas ir JT biuro vadovas Mihaelis Moleris (Michael Møller) pasirašė memorandumą dėl Tautų Lygos archyvuose saugomų Lietuvai svarbių dokumentų išsaugojimo juos perkeliant į skaitmenines laikmenas.

Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas ir JT biuro vadovas Mihaelis Moleris kovo 3 dieną pasirašė memorandumą dėl Tautų Lygos archyvuose saugomų Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau

Kauno savivaldybėje atidaryta Vilijampolei skirta fotografijų paroda (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Nuo šios savaitės pradžios Kauno miesto savivaldybės centrinio pastato antrajame aukšte miestiečiai gali išvysti eksponuojamą fotomenininko Evaldo Butkevičiaus fotografijų parodą „Senoji Vilijampolė – žydų geto teritorija XX–XXI a.“

Pasak fotomenininko, Vilijampolės teritorija yra unikali – iki šios dienos nepasikeitęs gatvių tipas, mediniai žydų amatininkų namukai ir šio rajono savitumas. Iki XX a. antrojo dešimtmečio Vilijampolė buvo atskiras miestelis, valdytas atskira teise, dauguma jį garsinusių gyventojų buvo žydų tautybės. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys (28)

Lietuvos partizanai | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje žinomi du pagrindiniai valstybės nepriklausomybės dokumentai, priimti 1918 ir 1990 m. Bet dažnai pamirštamas trečias, kuris gimė išties baisiomis okupacijos ir nepaprastos konspiracijos sąlygomis – prie spingsulės partizanų slėptuvėje. Jokiu būdu nedėdami šių dokumentų ant svarstyklių, drįstame teigti, kad 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracija tiesiogine prasme pasirašyta tautos patriotų krauju.
Bet iš pradžių pasikartokime istoriją. Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje apdovanoti patriotiškiausių knygų autoriai (0)

 „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai“

Agnė Žagrakalytė, Andrius Tapinas ir grupė istorikų – 2013 metų patriotų premijų laimėtojai.  Jiems krašto apsaugos viceministras Antanas Valys ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas vasario 20 d. Vilniaus knygų mugėje įteikė nugalėtojų  apdovanojimus.

„Gera knyga yra tas mokytojas, kuris pasiekia kiekvieno širdį. O krašto apsaugai labai svarbu, kad knyga žadintų mūsų patriotizmą – tiek vidinį žmogaus nusiteikimą, tiek viešą dialogą visuomenėje,“ – nugalėtojų apdovanojimo iškilmėse sakė krašto apsaugos viceministras. Skaityti toliau

Apie Klaipėdos piliavietės tyrinėjimus kultūros istorijos vakare Lietuvos nacionaliniame muziejuje (dienotvarkė) (0)

CaptureVasario 20 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) archeologas Jonas Genys ir architektė Snieguolė Stripinienė skaitys paskaitą „Klaipėdos piliavietės ateities paieškos: nuo tyrimų iki projektų“.

Kultūros istorijos vakare visuomenei bus pristatyta Klaipėdos piliavietės ateities vizija. Piliaviečių tvarkybos ir pritaikymo problema šiandien ypač aktuali, sulaukianti plačių diskusijų ir kontroversiškų nuomonių. Klaipėdos pilies ateitis aktuali keliais aspektais. Sugrąžinti piliavietę į miesto urbanistinę struktūrą – labai svarbus urbanistinis sprendimas Skaityti toliau

Kviečia M.Gimbutienės skaitymų vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2)

M.Gimbutienė, 1970

Vasario 19 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) prasidės tradiciniai Marijos Gimbutienės skaitymai.

Žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921-1994) dedikuotus skaitymus Lietuvos archeologų draugija ir Lietuvos nacionalinis muziejus rengia vienuoliktą kartą. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų archeologinių temų ratą: tyrėjų asmenybes ir archeologijos mokslo istoriją, probleminius krašto apgyvendinimo klausimus, artefaktų tyrimus ir rekonstrukcijas. Skaityti toliau

E.Lukoševičius. Be istorinės atminties mes neturime savasties (nuotraukos) (0)

Činšas Petras, Činšilo sūnus

„Garbė žuvusiems už Tėvynę ir garbė Tėvynei,kad yra kam už ja žūti“
Juozas Tumas Vaižgantas

Šiemet minėsime 96-ąsias atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metines. Ne už kalnų ir garbingas šimtmetis. Laikas negrįžtamai bėga, žmonių kartos keičiasi, bet Vasario 16-oji – tai tarsi kertinis mūsų valstybės akmuo, ant kurio pamatų stovi šiuolaikinė 21-ojo amžiaus Lietuva.

Be istorinės atminties mes neturime savasties, todėl besiklausydami kalbų, dalyvaudami įvairiuose renginiuose ir minėjimuose, šventėse, pokyliuose, skirtuose Vasario 16-osios progai, nepamirškime ir tų, kurie už ją ir už Lietuvą guldė savo galvas ir klojo pamatus modernios Lietuvos ir mūsų pačių ateičiai. Skaityti toliau

T.Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva (15)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą lietuvių tauta atėjo jau turėdama tam tikrą politinio gyvenimo patirtį. Buvo ne tik išsikristalizavusios pagrindinės politinės partijos, bet ir nusistovėjusios jų politinės kovos tradicijos, nes nuo 1906 iki 1912 m. jos jau dalyvavo keturiuose Rusijos valstybės dūmos rinkimuose. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos politiniame gyvenime įsitvirtino socialdemokratai ir demokratai, iš kurių radikalesnio sparno ilgainiui susiformavo valstiečiai liaudininkai, o iš nuosaikesnio – tautininkai. Taip pat būrėsi ir krikščionys demokratai, tačiau galutinai savo partinę struktūrą jiems pavyko sukurti jau tik po Lietuvos valstybės atkūrimo. Skaityti toliau

Vasario 16-oji prieš 96-erius metus. Kas tuomet vyko Kėdainiuose? (0)

Kėdainių miesto taryba 1921-24 m.

Vasario 16-ąją, prieš 96-erius metus, dvidešimt Tautos šviesuolių pasirašė nepaprastai svarbų dokumentą – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą. Jis skelbė, kad Lietuvos Taryba atstato nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos Valstybę su sostine Vilniuje ir tą Valstybę atskiria nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.  Šie tobulai surikiuoti žodžiai tiksliai nusakė kelią, kurį pasirinko lietuvių tauta. Kelią, kuris pareikalavo atkaklaus darbo, didvyriškumo ir aukos.

Nors valstybės atkūrimo Aktas buvo paskelbtas vasario mėnesį, realūs valstybės kūrimo Skaityti toliau

Švenčių pavadinimai: Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Galima pamatyti pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ą dieną, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reikėtų internete susirasti Darbo kodekso 162 straipsnį „Švenčių dienos“ir Atmintinų dienų įstatymą (atsivėrus langui ieškokite aktualios redakcijos).  Skaityti toliau

Istorinės rekonstrukcijos brolija „Vilkatlakai“ (0)

„Vilkatlakai“ | klubo nuotr.

Tie, kas dažniau apsilanko istoriniuose renginiuose ar domisi Lietuvos praeitimi, turbūt ne kartą įvairiuose festivaliuose ir kituose istoriniuose renginiuose matė atkuriamas baltų kovas ir gyvenimą tais laikais, kai tik nuo žmogaus fizinių galių ir sugebėjimo pažinti gamtą priklausė jo gyvenimo trukmė.

Žmonių, kurie neskuba įsitraukti tik į šiandienos patogumų pilną gyvenimą, o trokšta pažinti mūsų tautos istoriją iš arčiau, suprasti, kuo mūsų protėviai gyveno, ką valgė, kaip gynėsi nuo priešų, atsiranda vis daugiau. Skaityti toliau

Ukmergėje vyks leidinio „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ pristatymas (0)

Partizanas Danielius Vaitelis-Briedis

Vasario 13 d., ketvirtadienį, 15 val. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 30, Ukmergė) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinio „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ pristatymas. Renginyje dalyvaus leidinio rengėjas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis, Danieliaus Vaitelio artimieji, kiti svečiai. Partizanų dainas atliks Siesikų kultūros namų kaimo kapela „Vieversa“ (vadovas Mindaugas Grainys). Bus galima įsigyti pristatomą knygą. Skaityti toliau

Šiuolaikiškas ir įdomus projektas „Kurkime Respubliką“ telkia mokyklas ir organizacijas (0)

Kauno jaunųjų turistų klubas

Prieš savaitę paskelbus apie nacionalinių projektų „Skaidrumo laboratorija“, „Auginkime vieni kitus“ ir „Atgal į ateitį“ pradžią, prie jų panoro prisijungti ne tik gausus būrys mokyklų, bet ir įvairios organizacijos, iniciatyvos. Tarp jų – Kauno jaunųjų turistų klubas, pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“, profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“, pilietinė iniciatyva „Baltosios pirštinės“ ir kiti.

„Sulaukėme daug mokyklų ir įvairių organizacijų laiškų ir skambučių, atsakinėjome į jų klausimus, pasakojome apie savo planus, – teigė Skaityti toliau

Kauno miesto muziejuje veiks Vasario 16-ąjai skirta paroda (0)

Steigiamojo Seimo atstovės. Sėdi iš kairės: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė. Stovi iš kairės: Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Salomėja Stakauskaitė. 1921 m. Fotografas nežinomas. Nuotrauka saugoma Panėvėžio kraštotyros muziejuje, PKM GEK 920/F 72

Vasario 12 d., trečiadienį, 16 val., Kauno miesto muziejus, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kviečia į Lietuvos dailės muziejaus parengtos ir nuo vasario 4 d. veikiančios kilnojamosios stendinės parodos „XIX a. II p.-XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“ pristatymą.

Parodą pristatys Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS centro vedėja, parodos kuratorė Danutė Mukienė. Pranešimą „Vasario 16-oji Laikinojoje sostinėje“ skaitys Kauno miesto muziejaus Edukacinių programų ir renginių organizavimo skyriaus vedėja, Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Eurointegracija viduramžiais ir šiandien: ar sugebame mokytis iš praeities? (29)

Inga Baranauskienė

Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.

Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau

Pagerbtas pirmojo žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos kariuomenės savanorio atminimas (nuotraukos) (0)

Kėdainių rajono savivaldybės nuotr.

Penktadienį buvo pagerbtas Povilo Lukšio, pirmojo Lietuvos kariuomenės savanorio, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę,atminimas: padėta gėlių bei uždegta žvakelių prie paminklo P. Lukšio žūties vietoje Taučiūnuose bei Kėdainių Dotnuvos gatvės kapinėse ant jo kapo.

Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas, mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, tarybos sekretorė Aldona Paškevičiūtė, tarybos narė Zita Civilkaitė, Vilainių seniūnas Antanas Bružas, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių II rinktinės atstovai, Kėdainių šaulių kuopos atstovai ir kt.  Skaityti toliau

Rengiama ekskursija pažinčiai su LDK valdovu Aleksandru Jogailaičiu (2)

Aleksandras Jogailaitis

Vasario 8 d., šeštadienį, 14 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į ekskursiją „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis: nuopelnai ir nesėkmės, dorybės ir ydos“. Ekskursija prasidės Vilniaus katedroje, vėliau dalyviai keliaus į Bažnytinio paveldo muziejų, pakeliui sustodami prie valdovo funduotos Šv. Onos bažnyčios.

Ne visi žino apie kunigaikščio Aleksandro palikimą Vilniuje: Šv. Onos bažnyčią, kurią jis statydino kaip savo mauzoliejų, gynybinę Vilniaus sieną. Jam valdant amatininkai susibūrė į cechus, pradėtas tvarkyti valstybės archyvas, pildyti Lietuvos Metrika. Skaityti toliau

Kaune vyks stiklo parodos „Lietuvos didieji kunigaikščiai ir pasakų motyvai“ atidarymas (0)

Stiklo paroda PlaktasVasario 6 d., ketvirtadienį, 16 val. vyks stiklo parodos „Lietuvos didieji kunigaikščiai ir pasakų motyvai“ atidarymas. Parodoje eksponuojami Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dekoratyvinės plastikos katedros stiklo specializaciją baigusių studenčių Astos Cikanavičiūtės ir Birutės Mileškaitės darbai. Parodos kuratorė Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja, docentė Sigita Grabliauskaitė.

Atidarymo metu sutartines giedos grupė „Kadujo“. Skaityti toliau

Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Vilniaus Mamoničių spaustuvei – 440“ (0)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) atidaryta paroda, skirta Vilniaus Mamoničių spaustuvei. 

Šiais metais sukanka 440 metų nuo to laiko, kai Vilniuje veiklą pradėjo Mamoničių namų spaustuvė. Tai antroji Vilniaus spaustuvė po Pranciškaus Skorinos. Jos gyvavimo etapus trumpai galėtume apibūdinti taip:

Veikė 1574–1624, beveik 50 metų, su pertrauka 1577–1582 metais. Buvo įsikūrusi pirklių Lukos, Kuzmos ir jo sūnaus Leono Mamoničių namuose Skaityti toliau

Bus pristatyta tremtinio R.Racėno knyga „Į mielą šalį Lietuvą“ (0)

Rimvydo Racėno knygos pristatymas

Vasario 6 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimo centre, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) vyks Rimvydo Racėno knygos „Į mielą šalį Lietuvą“ pristatymas. Jame dalyvaus knygos autorius, bus rodomos dokumentinio filmo „Išgelbėti ateitį“ ištraukos, dalijamasi prisiminimais, koncertuos Genocido aukų muziejaus darbuotojos.

Knygos autorius R. Racėnas – buvęs tremtinys, ekspedicijų į tremties vietas ir paminklų statymo organizatorius, Skaityti toliau

V.Volkus. Kuo skiriasi vokiečių rudas erelis nuo lenkų baltojo (8)

Alkas.lt nuotr.

Lietuva po 120 rusų carų nelaisvės metų – nacionalinės priespaudos, gimtojo žodžio draudimo, jos vardo išbraukimo iš pasaulio tautų ir valstybių tarpo, rusinimo ir lenkinimo, dėka lietuviško kaimo nepraradusio lietuvybės, išlaikiusio lietuvių kalbą, iš jo 19 amžiaus pabaigos kilusių šviesuolių, Lietuva buvo prikelta tautiniam atgimimui.

Pasinaudojusi kaimyninių imperinių valstybių tarpusavio prieštaravimais, dėl ko 1914 metais kilo pirmas pasaulinis karas besitęsiąs keturis metus nualino kariaujančias šalis. Kilusiomis revoliucijomis pasinaudojo pavergtos tautos, jų tarpe ir Lietuva. Skaityti toliau

Valdovų rūmai kviečia į paskaitų ciklą „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ (1)

Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 1 d., 14.00 val. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kviečia į Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istorijos tyrinėtojo, žinomo fotografo peizažisto Stanislovo Žvirgždo paskaitų ciklą „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“. Pirmoji ciklo paskaita įvyks jau šį šeštadienį, vasario 1 d., 14.00 val. Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulio auditorijoje. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lenkiškai kalbantys lietuviai (65)

Prof. Zenonas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo), apie kilmę iš belaisvių, kurių narsieji senovės lietuviai iš Lenkijos daug parsivarydavo.

Tie belaisviai esą ir sulenkino vietinius gyventojus. Bet taip niekur nėra buvę, užsilaikę svetimame krašte patys belaisviai nutausta. Skaityti toliau