Istorija

„Aktualioji istorija“: Ko mokė viduramžių Europos universitetai? (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Vakarų Europos universitetai atsirado palyginti neseniai – XII amžiuje, kuomet kitos aukštojo tipo mokyklos kitose civilizacijose jau buvo žinomos daug šimtmečių. Ir vis dėlto būtent čia buvo sukurtas tas aukštojo mokslo modelis, kuris toliau sėkmingai vystėsi ir šiuo metu vyrauja pasaulyje.

Kas gi buvo pirmieji universitetai? Kaip ir ko juose buvo mokoma? Kaip šios institucijos žengė pirmuosius žingsnius ir pradėjo formuoti dar ir šiandien atpažįstamą savo veidą? Skaityti toliau

Vrubleskių biblioteka kviečia į tarptautinę parodą „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“ (0)

Tarptautinė paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“ | MAB.lt nuotr.

Lapkričio 11 d. 11 val. 11 min. (Lietuvos laiku 12 val. 11 min.) pasaulis, ypač Europa, minės Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 98-ąsias metines. Švarkų atlapuose visi segės popierines aguonas, o ant žuvusių karių kapų bus dedami plastikiniai aguonų vainikai.

Ta proga 2016 m. lapkričio 11 d. (penktadienį) 12 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta tarptautinė paroda Pirmojo pasaulinio karo frontuose. Skaityti toliau

Kviečia filmo apie Prezidentą Kazį Grinių „Kredo: demokratas“ premjera (0)

prezidentas-k-grinius_lnb-lt

Lapkričio 7 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) III a. bendradarbystės erdvėje vyks dokumentinio filmo apie Prezidentą Kazį Grinių „Kredo: demokratas“ premjera. Filmas skiriamas 150-osioms K. Griniaus gimimo metinėms, kurias minėsime gruodžio 17 d. Scenarijaus autorė ir režisierė – LRT laidų vedėja Edita Mildažytė.

Dokumentiniame filme apie trečiąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), vieną pirmųjų Lietuvos demokratų, knygnešį, gydytoją, publicistą ir vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos figūrų, Skaityti toliau

Pašto ženklu bus pažymimas Baltijos šalių bendradarbiavimas (0)

Baltijos Asamblėja | Lietuvos pašto nuotr.

Minint Baltijos Asamblėjos įkūrimo 25-erių metų sukaktį Lietuvos, Latvijos ir Estijos paštai išleidžia bendrą pašto ženklų laidą. Trijų Baltijos šalių tarptautinį bendradarbiavimą įamžinantys pašto blokas ir pašto ženklas apyvartoje pasirodys Baltijos Asamblėjos įkūrimo dieną – lapkričio 8-ąją.

Pašto bloką ir pašto ženklą „Baltijos Asamblėjai – 25 metai“ sukūrė estų dalininkas Indrekas Ilvesas. Proginiame pašto ženkle pavaizduotos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos bei pagrindinis Baltijos Asamblėjos simbolis. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis (1)

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.

Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais. Skaityti toliau

Išleidžiami pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti pašto ženklai (1)

pasto-zenklas-valstybe100_post.lt

Lietuvos paštas pradeda leisti valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą pašto ženklų seriją. Pirmasis pašto ženklų blokas, kuriuo bus įamžinamas lietuvių tautinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ir pirmosios lietuviškos spaudos atminimas, apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, lapkričio 5 dieną.

Pašto ženklų blokas „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ bus išleidžiamas 30 tūkst. tiražu. Proginį pašto ženklų bloką sudaro 3 pašto ženklai. Juose pavaizduotas dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai… (nuotraukos) (0)

Tankai Budapešto Didžiajame Bulvare 1956 m. | wikipedia.org nuotr.

Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais  metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti  ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje.  Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės.  Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune  ir Vilniuje.

Nuo tų įvykių mus skiria jau 60 metų. Abi kovojusios už savo laisvę tautos,  nugalėjusios  sovietinį imperializmą,  sutraukė nelaisvės pančius. Tačiau istorinė  – lietuvių ir vengrų tautų tuomet  parodytos vienybės atmintis liko gyva. Gyvi ir Skaityti toliau

Kobylkoje bus atidengta atminimo lenta LDK kariams ir sukilėliams (1)

T.Kosciuška

Šeštadienį, spalio 29 dieną, 222-ųjų Kobylkos mūšio metinių proga, Lenkijoje, Kobylkos miesto kapinėse, bus atidengta lietuviška atminimo lenta, skirta 1794 m. spalio 26 d. mūšio metu žuvusiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariams ir sukilėliams. Ji bus atidengta greta lenkiškos atminimo lentos, įamžinančios Kobylkos kautynių aukas.

Iškilmėse dalyvaus Kobylkos burmistras Robertas Roguski, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius, Skaityti toliau

Prezidentas K. Grinius bus pagerbtas pašto ženklu (0)

Kazys Grinius

Šiemet minint prezidento dr. Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines Lietuvos paštas išleis proginį pašto ženklą. Jis apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, spalio 29 dieną.

Proginį pašto ženklą, kurio tiražas – 200 tūkst. egzempliorių, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Jame panaudota prezidento K. Griniaus archyvinė nuotrauka. Šio pašto ženklo nominalas – 0,45 euro.

„Šie metai yra skirti prezidento Kazio Griniaus atminimui, todėl ir Lietuvos paštas šią išskirtinę asmenybę ir jos nuopelnus valstybei įamžins pašto ženklu. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija (1)

varanavas-voranava_wikimapia-org

Iš Nijolės Vaišnytės straipsnio „Balatnos (Varanavo) apylinkės: istorija, kultūra ir kalba iš Ramaškonių gyventojų lūpų“ (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 545–556). Ištraukos.

Teritoriškai šios žemės dabar priklauso Baltarusijos Respublikai, tačiau ligi šiol daugelį kaimų nenutrūkstamas dvasinis ryšys sieja su Lietuva. Tai rytinė Balatnos (Varanavo) rajono dalis, kur kiekvienoje apylinkėje rastume kaimų, išsaugojusių baltišką kultūrą, turinčią daug archajiškų bruožų. Skaityti toliau

Rašytoja R. Šepetys Bukarešte pristatė knygą, pasakojančią apie tremtį (0)

URM nuotr.

Lietuvių kilmės amerikiečių rašytoja Rūta Šepetys lankėsi Rumunijoje, Bukarešte, kur knygyne „Humanitas“ skaitytojams pristatė rumunų kalba išleistą savo knygą „Tarp pilkų debesų“ („Printre tonuri cenușii“).

Pristatyme, be pačios autorės, kaip kviestiniai kalbėtojai dalyvavo Lietuvos ambasadorius Rumunijoje Arvydas Pocius, buvęs Rumunijos komunizmo nusikaltimų tyrimo instituto direktorius Stežarelis Olaru  (Stejărel Olaru), Skaityti toliau

Seime pristatoma fotografijų paroda, skirta Prezidento Valdo Adamkaus 90-mečiui (1)

Valdas Adamkus

Spalio 25 d., antradienį, 10.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) pristatoma fotografo Renaldo Malycho darbų paroda „Mano šalies prezidentas“, skirta Prezidento Valdo Adamkaus 90-mečiui. Parodą atvers Seimo narys Darius Petrošius, pristatymo renginyje dalyvaus Prezidentas Valdas Adamkus.

Fotografas turėjo unikalią galimybę iš arti pamatyti, kaip buvo vystoma užsienio politika. Valdas Adamkus ne tik pats keliavo, bet ir nemažai pasaulio valstybių lyderių pasitiko Lietuvoje – Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Džordžą Bušą, Didžiosios Britanijos karalienę Elžbietą II, Japonijos imperatorių Akihito ir imperatorienę Michik bei daugelį kitų. Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Arnionių dvaro koplyčių istoriją (1)

Aistės Bimbirytės-Mackevičienė | youtube.com sustabdytas kadras

Spalio 27 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, (Žygimantų g. 1), vyks menotyrininkės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės vieša paskaita„Arnionių dvaro koplyčių pėdsakais“, atskleisianti dar vieną iki šiol nepažintą Lietuvos dvarų kultūros puslapį.

„… o mano nuodėmingą kūną, kuris Aukščiausiojo Kūrėjo valia iš žemės dulkių paimtas ir vėl į tokias pat dulkes privalo būti paverstas, mano mielas sūnus ponas Steponas Šveikovskis su mano mielais Skaityti toliau

Budapešte pagerbtas 1956 metų Vengrijos revoliucijos aukų atminimas (0)

URM nuotr.

Lietuvos ambasados Vengrijoje darbuotojai ir lietuvių bendruomenės nariai spalio 23 dieną pagerbė per 1956 metų vengrų revoliuciją kritusių kovotojų už laisvę atminimą. Lietuviai padėjo gėlių bei uždegė atminimo žvakeles naujosiose Budapešto bei Kerepešio kapinėse, kuriose žuvusiųjų atminimui pagerbti pastatyti lietuviški koplytstulpiai.

1990 m. spalio 23 d. Vengrijoje pirmą kartą buvo oficialiai minimas 1956 m. Tautos sukilimas. Ta proga lietuvių tautodailininkai Rimantas Zinkevičius, Vidas Cikana, Skaityti toliau

Archeologui M.Michelbertui įteiktas Lenkijos mokslinės archeologijos draugijos apdovanojimas (0)

VU profesorius emeritas Mykolas Michelbertas apdovanotas aukščiausiu Lenkijos mokslinės archeologijos draugijos apdovanojimu | E. Kurausko nuotr.

Spalio 20 d. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriui emeritui Mykolui Michelbertui Lenkijos mokslinės archeologijos draugija (LMAD) iškilmingai įteikė prof. Juzefo Kostževskio (Józef Kostrzewski) apdovanojimą.

Tai aukščiausias LMAD apdovanojimas. Nors jis Lenkijoje teikiamas jau beveik trisdešimt metų, tačiau pirmą kartą skirtas užsienio mokslininkui.

„Tai man yra didelė garbė. Ir nustebau, ir labai apsidžiaugiau – gal tai bus impulsas Skaityti toliau

Kauniečiai paminėjo 1956-ųjų Vengrijos revoliuciją ir Vėlinių įvykius (nuotraukos) (3)

Kauniečiai paminėjo 1956-ųjų Vengrijos revoliuciją ir Vėlinių įvykius | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

Spalio 21 d. Kaune buvusiose Senosiose kapinėse prie Vytauto prospekto vyko tradicinis 1956 metų Vėlinių įvykių ir Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos minėjimas.

Minėjime dalyvavo ir Kauno sąjūdžio atstovai su Lietuvos laisvės kovotojais.

Vengrijos revoliucija Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? (6)

A. Ramanauskatė-Skokauskienės nuotr.

Skiriama partizanų A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Vandos suėmimo šešiasdešimtmečiui paminėti

Kaune, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos esančiame skverelyje stovi paminklas su užrašu : „Lietuvos partizanui-generolui  Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“  , o netoliese yra ir  paminklinė juodo granito lenta, kuri byloja:  „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas (2)

Bitėnų kapinės | wikipedia.org nuotr.

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Likimas iš tų šimtų tūkstančių pasirinko vieną seserį ir trylika brolių. Beveik visi kaip vienas sakėme laisvei „Taip“ vasario 9-ąją. Su tuo žodžiu lūpose į kapus lydėjome ir liepos 31-osios aukas. Dvasios stiprybė laimėjo, auka buvo priimta, ir, baigiantis rugpjūčiui, skausmo ašaras pakeitė iškentėto džiaugsmo ašaros. Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas..

Laisve alsuoti pradėjusią Lietuvą  lyg žaibas nušvietė dar vienas ypač svarbus tų pačių Skaityti toliau

A. Juozaitis: Niekuomet Klaipėda nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar (0)

klaipeda-memelio-paslaptisFilosofas, rašytojas bei publicistas Arvydas Juozaitis paskyrė 12 metų tam, kad kruopščiai išnagrinėtų didžiųjų Baltijos pakrantės miestų – Rygos, Karaliaučiaus (Kaliningrado) ir Klaipėdos – istoriją. Naujausia autoriaus knyga – „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, yra trečioji ir paskutinė, triptichą užbaigianti dalis. Visas tris knygas A. Juozaitis įvardina kaip savo dovaną Lietuvai, kuri vis dar per mažai pažįsta savo pajūrio šaknis, rašoma pranešime spaudai.

Šimtmečius gyvavęs ir augęs ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas, Klaipėdos miestas vis dar tebėra mums paslaptis. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar vienuoliai tik meldėsi? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie viduramžių vienuolynus. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Darius Alekna aptaria vienuolynų vaidmenį to meto visuomenei. Pokalbyje išryškėjo keturios pagrindinės vienuolynų veiklos sritys – mokslo žinių saugojimas ir sklaida, ūkinės inovacijos, karinė veikla (vienuolių riterių ordinai) ir ligoninių steigimas bei išlaikymas. Skaityti toliau

Bus pristatyta trečioji akademiko E. Jovaišos monografija apie aisčius (39)

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus pristatyta neseniai išleista trečioji archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos monografija apie aisčius „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Ši knyga paskirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai: Skaityti toliau

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V. Žuravliovo nuotr.

Spalio 16 d. minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) žvėriškos žudynės. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Vokietiją. Skaityti toliau

Mažeikiuose vyko gyvosios istorijos pamoka „Laisvės gynėjų keliais“ (nuotraukos) (0)

Mazeikiai.lt nuotr.

Spalio 11 d., antradienį, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, drauge su Švietimo skyriumi, Lietuvos šaulių sąjungos Mažeikių kuopa ir Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriumi surengė pažintinę ekskursiją „Laisvės gynėjų keliais“ mokiniams ir jų mokytojams. Rengėjams talkino Tirkšlių Juozo Vitkaus Kazimieraičio ir Užlieknės pagrindinių mokyklų istorijos mokytojai.

Nepabūgę spūstelėjusio šaltuko, ekskursijos dalyviai iš dvylikos rajono ugdymo įstaigų, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kai miestai buvo maži… (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ aiškinamės, kas buvo ir kokiomis savybėmis pasižymėjo viduramžių miestai. Apskritai viduramžiai – miestų nuosmukio laikotarpis. Tik nuo maždaug 1000-ųjų metų miestai Vakarų Europoje pradeda atsigauti, o tą skatino ir jiems suteikiamos savivaldos teisės. Tačiau Antikos laikų dydį Europos miestai pasiekė tik XVIII amžiuje. Viduramžių Europos miestai dydžiu neprilygo ir to paties laikotarpio Azijos miestams. Tačiau šios nedidelės miestų bendruomenės sugebėjo pakovoti už savo teises ir tapti feodalinį susiskaldymą bandančių įveikti karalių sąjungininkais. Už tai jie buvo apdovanoti savivaldos teise. Skaityti toliau

Tūkstančiai senųjų žydų kapų atguls virtualioje nuotraukų galerijoje (0)

Žydų kapinės | Kaunas.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto studentai prisijungė prie Kauno iniciatyvos atgaivinti senąsias žydų kapines Žaliakalnyje. Šiomis dienomis baigti daugiau kaip mėnesį trukę fotofiksavimo darbai, kuriais įamžinti beveik 6 tūkst. antkapių.

„Esame dėkingi VDU bendruomenei už tokį geranorišką indėlį atkuriant istorinį paveldą Kaune. Aštuoni studentai atsiliepė į mūsų kvietimą ir atliko išties didelį bei reikšmingą darbą. Skaityti toliau

Istorinėje konferencijoje bus atskleistos Krokuvos ir Vilniaus katedrų paslaptys (programa) (0)

Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rytoj, spalio 12 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės tris dienas truksianti tarptautinė konferencija „ABIEJŲ TAUTŲ SOSTINIŲ KATEDROS. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“. Pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje vykstančiame tokio pobūdžio renginyje pranešimus apie Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – dviejų sostinių pagrindinių šventovių istorinius ryšius ir savitus fenomenus skaitys bemaž 50 mokslininkų, atvykusių iš Lietuvos ir Lenkijos, taip pat kitų Europos kraštų. Skaityti toliau

Gardino ir Kauno rajonai kartu gaivins LDK paveldą (4)

Gardino ir Kauno rajonai kartu gaivins LDK paveldą | Kauno r. savivaldybės nuotr.

Spalio 7 d. Raudondvario dvare pasirašytas ketinimų protokolas, kuris Kauno rajono savivaldybei atvers daugiau galimybių bendradarbiauti su kaimyninės Baltarusijos Gardino rajonu.

Dokumentą parašais patvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Gardino rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Janas Vasilevskis. Abi šalys įsipareigojo skatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius, megzti bendradarbiavimą socialinėje ir švietimo srityse.

„Baltarusija yra artima kaimynė, be to mus vienija bendra Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija, todėl neabejoju, kad bendradarbiavimas regionų lygmenyje bus Skaityti toliau

Seime lankytojų laukia parodos, skirtos Saulės mūšio ir Šiaulių miesto 780-osioms metinėms paminėti (1)

Isivaikinkink sekme_parafinaviciaus-fotografija_siauliukulturoscentras-lt

Spalio 11 d., antradienį, Seime bus pristatytos dvi parodos, skirtos  Saulės mūšio ir Šiaulių miesto 780-osioms metinėms paminėti.

14 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotografijos paroda „Įsivaikink sėkmę“, kurioje eksponuojamos trylikos kūrybingų, aktyvių ir veržlių šiauliečių, skirtingų profesijų atstovų fotografijos ir pasakojamos jų sėkmės istorijos. „Įsivaikink sėkmę“ vienas iš švietimo projektų, skirtų Šiaulių miesto 780-ajam gimtadieniui. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava (9)

lyda-gedimino-pilis_nezin-dailininkas-1874_wikimedia-org

Albinas Griška. Armoniškių Dainava (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 518–545). Ištraukos.

Albinas Griška gimė 1915 m. kovo 1 d. Dainavos kaime, Balatnos (Varanavo) valsčiuje, Lydos apskrityje. Mokytis pradėjo gimtojo kaimo lenkiškoje mokykloje, nes lietuviškos lenkų okupacinė valdžia neleido atidaryti. 1927 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Gimnaziją baigęs, 1937 m. įstojo į Stepono Batoro universitetą studijuoti chemiją. 1939 m. perkėlus Chemijos fakultetą į Kauno universitetą, studijas tęsė Kaune. Skaityti toliau

Užsienio reikalų ministras Istorinei Prezidentūrai Kaune perdavė A. Smetonos relikviją (0)

URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šiandien, spalio 6 d., Istorinei Prezidentūrai Kaune perdavė puošnų Prezidento Antano Smetonos rankšluostį su išaustu „Tautiškos giesmės“ įrašu.

Šį rankšluostį 2015 metais Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje perkėlimo į naujas patalpas proga Lietuvos generaliniam konsului Marijui Gudynui perdavė kunigas Lukas Laniauskas. Teigiama, jog tai – A. Smetonos namuose buvęs rankšluostis, išgelbėtas 1944 metais per gaisrą, nusinešusį Prezidento gyvybę. Skaityti toliau