Istorija

G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas (24)

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.

Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau

Pradeda veikti virtualus projektas „100 lankytinų kultūros paveldo objektų“ (0)

„Ką kalneliai byloja“ | R. Umbraso nuotr.

Pradeda veikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos paruošta internetinė svetainė patraukliai supažindinanti su pačiais svarbiausiais nekilnojamojo kultūros paveldo objektais. Valstybės atkūrimo šimtmečiui bei Europos kultūros paveldo metams skirtas virtualus projektas „100 lankytinų kultūros paveldo objektų“ kviečia keliauti po savo kraštą, pažinti istoriją ir paveldą per materialius, lankytinus objektus. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – paskaita apie 1863 m. sukilimo vadą K. Kalinauską (0)

Archyviniai dokumentai | Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.

Kovo 29 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), vyks istorikės, archyvarės Neringos Češkevičiūtės paskaita – „1863–1864 metų sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai siekia supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais. Tokią temą nulėmė radiniai Gedimino kalne. Artimiausio vakaro metu Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir Skaityti toliau

Paminėtos 1949 m. kovo mėn. trėmimų metinės (3)

Trėmimai | Nuotrauka iš Genocido aukų muziejaus

Kovo 27 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti (Aukų g. Vilniuje) dalyvavo minėjime, skirtame paminėti 1949 m. kovo 25–29 d. trėmimus. Trėmimų aukoms buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.

1949 m. kovo 25–29 d. įvyko trėmimų akcija, slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduota

Skaityti toliau

Parodoje – radiniai iš signataro J.Šaulio asmeninio archyvo JAV (1)

Dokumentai iš signataro J. Šaulio asmeninio archyvo JAV | vdu.lt nuotr.

VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 3 a.) eksponuojama paroda „Nuo 1917 m. rugsėjo mėnesio Lietuvių konferencijos Vilniuje iki Lietuvos pripažinimo 1918 m. kovo mėnesį“. Joje  – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesniosios mokslo darbuotojos Rasos Zozaitės radiniai, kuriuos ji parsivežė iš Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo, Nepriklausomybės Akto signataro, filosofijos daktaro Jurgio Šaulio asmeninio archyvo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Skaityti toliau

Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė B. Valionytė: Kodėl mes leidžiamės šokdinami? (10)

Birutė Valionytė | respublika.lt nuotr.

Su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte susitikome iškart po to, kai ji visuotiniame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo susirinkime beveik vienbalsiai perrinkta klubo prezidente. Bet kalbėjome ne apie Signatarų klubą, o apie tai, dėl ko signatarei, dėjusiai Lietuvos valstybės pamatus, šiandien „skauda“.

 Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, paminėjome Nepriklausomybės atkūrimo 28-ąsias metines. Koks šis laikas Jums? Skaityti toliau

Pristatyta A. Anušausko knyga apie Prezidento A. Smetonos žvalgą (1)

Arvydo Anušausko knygos sutiktuvės, Kauno istorinėje prezidentūroje, 2018-03-23 | Rengėjų nuotr.

Kovo 23 d., Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, įvyko žinomo istorinių knygų autoriaus Arvydo Anušausko knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ sutiktuvės.

Dr. A. Anušauskas, pristatydamas savo knygą įdomiai papasakojo apie jos parašymo aplinkybes, atskleidė kai kuriuos jos turinio epizodus, susijusius su pačios knygos pagrindiniu asmeniu – 1919 metų Lietuvos savanoriu, Nepriklausomybės kovų dalyviu Albinu Skaityti toliau

Kviečia paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (2)

Kviečia paroda „Krymo totoriai fotografijose“ | Parodos nuotr.

Kovo 26 d., pirmadienį, 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11) bus atidaryta Krymo liaudies Respublikos paskelbimo 100-osioms metinėms skirta paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a.pr.).

Šioje parodoje pristatomi XX a. pr. Krymo totorių, palikusių gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje, portretai, jų gyvenimo ir buities akimirkos.  Parodą sudaro nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos. Parodos atidarymo metu Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė ir Tautinių bendrijų tarybos narė Doc. dr. Galina Miškinienė Skaityti toliau

Kernaviškiai kviečia į nuotraukų parodą „Kernavė pasitinka Lietuvą“ (0)

Paminklo Geležiniam Vilkui - Vilniaus simboliui - atidengimas. Autorius nežinomas, 1934 m. | Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archyvo nuotr.

Kernavės archeologinės vietovės muziejus kviečia aplankyti visus metus veiksiančią Lietuvos šimtmečiui skirtą nemokamą istorinių nuotraukų  apie Kernavę parodą „Kernavė pasitinka Lietuvą“.  Kernavė pasitinka Lietuvą – taip kunigas, kraštotyrininkas ir rašytojas Nikodemas ŠvogžlysMilžinas (1899–1985) pavadino savo Kernavės istorijos dalį, nušviečiančią pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus.

Tuo metu Kernavės ir jos apylinkių gyventojai pateko į kovų už Lietuvos nepriklausomybę sūkurį, o miestelis ilgam atsidūrė pafrontėje. Amžininkai piešia gana niūrų tarpukario Kernavės paveikslą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios buvo liberalizmo ir socializmo idėjų ištakos? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba XIX a. ideologijas.

Ar galima sakyti, kad XIX a. – ideologijų amžius? Kur XIX a. ideologijų – liberalizmo, socializmo – ištakos? Kuo pasižymi klasikinio liberalizmo idėjos? Ar jos tiko pramonės perversmo pakeistai visuomenei? Ar Markizas de Sadas – liberalas? Ar pirminis socializmas – socialinės fantazijos? Kas būdinga pirmiesiems socialistams? Ką naujo socializmo idėjoms davė Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas? Ką Engelsas manė apie kolektyvines santuokas? Skaityti toliau

Vydūnas: Tautos augimui reikia visa aukoti (video, audio) (0)

Vakar Kaune atidengtas Vyduno biustas. Tomo Staniko nuotrauka

Šiandien toji diena, kai prieš 150 metų gimė Vydūnas (Vilhelmas Storostas, 1868–1953) – rašytojas, filosofas, muzikas, žymiausias Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. Aukščiausia vertybe laikydamas žmoniškumą, Vydūnas savo įvairiašake veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės, o ne paviršiaus dalykuose laisva. Šį tikslą pasiekti, anot Vydūno, galima tik ugdant tautos dvasinę kultūrą,– mokslą, meną, dorovę (Aušra Martišiūtė-Linartienė, Šaltiniai.info). Skaityti toliau

„Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“ (0)

Portretas: Augustinas Janulaitis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 19 – balandžio 18 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, veikia visuomenės veikėjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, teisės mokslų daktaro Augustino Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms parengta paroda „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“.

Parodoje eksponuojamas gausus ir vertingas Augustino Janulaičio rankraštinis palikimas, atspindintis jo gyvenimą bei veiklą. Iš oficialiųjų dokumentų minėtini: Skaityti toliau

Klaipėdoje bus pristatyta knyga apie Vakarų Lietuvos istorinius drabužius (0)

Knygos „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ viršelis | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Kovo 22 d., ketvirtadienį, 17 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), vyks knygos „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ sutiktuvės. Pristatyme dalyvaus tekstų autorės Ramunė Bračiulienė ir dr. Aušra Kavaliauskienė, archeologinių papuošalų rekonstrukcijų autorius Dionyzas Varkalis, dailininkė Jolanta Gegelevičiūtė. Renginio metu, naują leidinį bus galima įsigyti.

„Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ – tai mokslo populiarinimo leidinys, kviečiantis skaitytojus ieškoti ir atrasti laiko tėkmėje išlikusių istorinių drabužių, Skaityti toliau

Lietuvos mokslų akademijoje bus pristatytos Vydūno knygos vokiečių kalba (0)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Kovo 22 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) žymiojo lietuvių mąstytojo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo, senojo lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ųjų gimimo metinių proga LMA ir Vydūno draugija surengs  Vydūno knygų vokiečių kalba pristatymą.

Renginyje dalybvaus: Vydūno kurybos populiarintojas, knygų leidmo koordinatorius, kun. Miroslavas Danys, Vokietijos Detmoldo miesto Burmistras Raineris Heleris (Rainer Heller),  Detmoldo miesto atstovė spaudai Petra Heidrich-Šrioder Skaityti toliau

Moksleivių dainų šventėje skambės partizanų ir tremtinių dainos (video) (0)

Mokinių dainų šventė „Dainos iš tremties“ | jotvingiai.alytus.lm.lt nuotr.

Kovo 22 d. 10 val. Varėnos Kultūros centre (J. Basanavičiaus g. 2, Varėna) vyks nacionalinis dainų festivalis „Dainos iš tremties“. Minint partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago metus šventėje skambės partizanų ir tremtinių dainos.

Renginyje bus paminėta ir didžiausia Baltijos šalių gyventojų masinio trėmimo operacija „Priboi“ („Bangų mūša), vykusi 1949 m. kovo 25-28 dienomis. Per šį trėmimą iš Lietuvos buvo ištremta 32 tūkst., o iš visų Baltijos šalių – arti 100 tūkst. gyventojų. Skaityti toliau

K. Zaleckis: Turime ko pasimokyti iš senovės civilizacijų miestų planavimo (nuotraukos) (0)

Kęstutis Zaleckis | Kauno technologijos universiteto nuotr.

„Anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“. Tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai“, – sako Meksikoje viešėjęs prof. Kęstutis Zaleckis.

Pasak jo, šias senovės civilizacijų paliktas žinias galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų, o ne statiškų miesto planavimo modelių. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dvi avantiūros: Krymo aneksija ir Klaipėdos prijungimas (4)

Krymas | Penki.lt nuotr.

Prieš ketverius metus Rusija aneksavo Krymą. 2014 m. vasario 27 d. „žalieji žmogeliukai“ įžengė į pusiasalį. Kovo 18 d. aneksija buvo baigta. Bet Rusijos prezidentas V. Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė savaite anksčiau – per pasitarimą siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, neseniai pareiškė buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas. Prezidentas buvo susijaudinęs ir įsiutęs: prieš tai, 22-ąją, vos nepateko į sraigtasparnio avariją Sočyje, kurą jis laikė užsienio specialiųjų tarnybų įvykdytu pasikėsinimu.

V. Putinas aiškiai skubėjo. Jo nuotaika buvo prasta. Tą pačią dieną iš Kijevo pabėgo Skaityti toliau

Vydūno metams − „Lietuvos giesmė“ (audio) (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Šiemet minime ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir vieno ryškiausių mūsų kultūros asmenybių − Vydūno (Vilhelmo Storostos, 1868 m. kovo 22 d.) 150-ąsias gimimo metines. Deja, filosofo, literatūrologo, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjo, Vydūno draugijos garbės pirmininko dr. Vacio Bagdonavičiaus nuomone: „jo gyvenimas nėra toks žinomas, kokio nusipelnė šis įžymus tautos žmogus“.

Kovo 17 d., 8 val. per Extra FM  įžanginėje naujo laidų ciklo „Lietuvos giesmė“ laidoje − nuskambėjo fragmentai pokalbių, kuriuos radijo klausytojai galės išklausyti Skaityti toliau

G. Šapoka. „Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda (video) (25)

„Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda | Alkas.lt koliažas

2014 metais  Jo Ekscelencijai Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui rašiau laišką „Dėl netinkamos lenkų tautybės kunigų veiklos Lietuvoje“, kur aprašiau faktus kaip lenkų tautybės kunigai tęsia Lietuvoje savo antilietuvišką veiklą, naudodamiesi tikinčiųjų religiniais jausmais, laiko pamaldas už Lietuvos okupantą Pilsudskį ir Armijos Krajovos kovotojus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta komisija konstatavo, kad Armijos Krajovos partizanai ruošėsi atplėšti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos ir kėsinosi į Lietuvos žemių vientisumą, žudė nekaltus Lietuvos gyventojus lietuvius. Skaityti toliau

„Kino pavasaryje“ – filmo „100 metų kartu“ premjera (video) (0)

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas | Rengėjų nuotr.

Kovo 16 d., Vilniuje, kino teatre „Pasaka“, įvyko filmo „100 metų kartu“ premjera. Apie kūrybinį kelią ir tai, kas liko už kadro, papasakojo filmo režisierė E. Kabaraitė ir prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

Ketvirtadienį prasidėjusio „Kino pavasario“ programoje „Metų atradimai“, puikuojasi ir lietuvių režisierės Editos Kabaraitės dokumentinis filmas „100 metų kartu“, rodantis šviesius, teigiamus Lietuvos šimtamečių veidus, neapsakomą jų humoro jausmą, meilę Tėvynei bei istorijas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip keitėsi visuomenė pramonės perversmo metu? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie XIX a. besikeičiančią visuomenę.

Kokia buvo darbininkų padėtis pramonės perversmo metu besikuriančiuose fabrikuose? Ar sunki „proletarų“ padėtis – marksistinė tezė? Kokios buvo realios to meto darbo sąlygos? Kaip keitėsi įstatymai, reguliuojantys darbo santykius? Kodėl atsirado darbininkų judėjimas ir socialistinės idėjos? Kaip keitėsi gyventojų skaičius? Skaityti toliau

M. Purvinas. Klaidingi teiginiai apie Kristijono Donelaičio paveldą (4)

MAŽOSIOS Lietuvos paveldo tyrėjas dr. Martynas Purvinas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto vyresn. mokslo darbuotojas | ve.lt nuotr.

Vilniaus universiteto Komunikacijų fakultetas, vykdydamas mokslo temą „Dokumentinių medijų fundamentalieji ir taikomieji tyrimai“, parėmė žinomo knygotyrininko Domo Kauno studiją „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“, kurią 2016 m. išleido „Akademinė leidyba“, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai.

Atidžiau susipažinus su, berods, solidžiu ir nemažos apimties veikalu, ten aptinkama nemažai keistų dalykų, gal primenančių dabartinio Lietuvos istorijos mokslo bėdas. Antai, D. Kauno veikale užsimenama apie mokytoją L. Venau (Lutz F. W. Wenau) iš Vokietijos, parašiusį „keletą vertingų savilaidos kraštotyrinių knygų apie Donelaičių genealoginius ryšius ir giminės narių istoriją“ (psl. 257 ir kitur). Nepanorėta nurodyti, kad tas Donelaičių giminės palikuonis per daugelį kruopštaus darbo metų surinko gausias žinias apie K. Donelaitį ir jo giminę, Skaityti toliau

Vydūno idėjos ir gyvensenos medicina (0)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Kovo 21 d., Seime, vyks konferencijos, skirtos Vydūno 150-osioms gimimo metinėms ir gyvensenos medicinos integravimui į sveikatos apsaugos sistemą.

Konferencijų prižiūrėtojas – Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio pirmininkas prof. Algimantas Kirkutis.

Programa:

11:00–11.30 val. – Konferencijos atidarymas. Dalyvių pasveikinimas Skaityti toliau

Pažymimos žymiojo fotografo Juozapo Čechavičiaus 200-osios metinės (0)

Juozapas Čechavičius (1818-1888) | Archyvinė nuotr.

Juozapo Čechavičiaus 200-ųjų gimimo metinių sukakties kandidatūra 2016 m. buvo pateikta UNESCO, palaikant Baltarusijai, Latvijai, Lenkijai ir Ukrainai, prašant įtraukti šią sukaktį į UNESCO minimų datų kalendorių. UNESCO atsižvelgė į šio žymaus Vilniaus, Kauno, Gardino ir Liublino kronikininko indėlį į fotografijos ir dokumentinio paveldo istoriją  ir 2017 m. rudenį UNESCO Generalinės konferencijos 39-oji sesija pritarė šiai kandidatūrai, įtraukdama šią sukaktį į visam pasauliui ir UNESCO reikšmingų sukakčių kalendorių.

Minint J. Čechavičiaus 200-ąsias gimimo metines, bus surengtos dvi parodos – metų pabaigoje Vilniaus paveikslų galerijoje vyks tarptautinė paroda „Fotografija Čechavičiaus laikmečiu“ Skaityti toliau

Lietuvos partizanai kovojo atvirai, o Maskva – kaip Sirijoje (6)

Partizanas | KAM nuotr.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų  vadas  Adolfas Ramanauskas- Vanagas, kurio gimimo šimtmetį minime kovo 6-ąją, buvo viena ryškiausių ginkluoto antisovietinio 1944–1953 m. pasipriešinimo asmenybių.

Anot istorikų, A. Ramanausko-Vanago vadovaujami mūsų pogrindžio kariai kovojo atvirai – vilkėjo uniformas su trispalviais antsiuvais, nors tai kenkė konspiracijai, veikė partizanų karo lauko teismai.  O sovietai nuslopino pasipriešinimo sąjūdį išdavikų, provokatorių, agentų Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymų vakare – pažintis su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais (1)

Akmenės rajono tyrimai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kovo 14 d., 17 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje, rengiamas trečiasis skaitymų vakaras, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais.

Pavasarį, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija visus, besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norinčius sužinoti daugiau, kviečia į penkioliktuosius žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtus skaitymus. Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmėse (1)

Kovo 11-ąją Nepriklausomybės aikštėje iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11 d., Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasveikino trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmėse, skirtose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 28-ajai sukakčiai, dalyvius.

Seimo Pirmininko V. Pranckiečio sveikinimas: 

„Gerbiamieji,

Nepriklausomybės aikštė – laisvės vieta. Skaityti toliau

Birštone duris atvėrė tarpukario Lietuvos elito pamėgta „Baltoji vila“ (0)

Birštone duris atvėrė tarpukario Lietuvos elito pamėgta „Baltoji vila“ | Birštono savivaldybės nuotr.

Kovo 9 d., minint valstybės šimtmetį, Birštone svečiams oficialiai duris atvėrė „Tulpės“ sanatorijos „Baltoji vila“. Atnaujintoje viloje vienu metu galės apsigyventi 141 asmuo. Į „Baltosios vilos“ renovaciją „Tulpės“ sanatorija investavo daugiau nei 2 milijonus eurų.

Renovuotoje viloje svečiai galės apsigyventi vardiniuose patogiuose ir erdviuose vienviečiuose, dviviečiuose, šeimyniniuose kambariuose ir apartamentuose. Netoli Laikinosios sostinės, prie upių tėvo Nemuno įsikūręs, Skaityti toliau

Vytauto Lietuvai Europoje nebuvo lygių (10)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Neseniai per vieną Prancūzijos televizijos kanalą nuskambėjo tokia žinia: Lietuva vienu metu buvo didžiausia pasaulio valstybė. Tai išgirdęs gentainis net išsižiojo ir paprašė redakcijos išsiaiškinti, ar iš tiesų taip galėjo būti. Taip, teigia istorikas Tomas Baranauskas, Vytauto laikais LDK plotas galėjo siekti beveik 1 mln. kvadratinių kilometrų.

Kovo 11-osios aktu atkurta Lietuvos valstybė užima maždaug 65,3 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą. Tai – vadovėlinis faktas. Visi lietuviai žino ir tai, Skaityti toliau