Istorija

M. Kundrotas. Taip, man skauda. Atsakymas Indrei Makaraitytei (69)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Anksčiau objektyvi ir patriotiška žurnalistė Indrė Makaraitytė įsijungė į kovą su Lietuvos partizanais. Retoriniu klausimu – „Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai?“ Iš tos perspektyvos raginama vertinti visą Lietuvos istoriją. Tiek Joną Noreiką, tiek – tarp eilučių – Kazį Škirpą, Juozą Ambrazevičių ir visą Laikinąją Vyriausybę.

Argumentavimas čia grindžiamas jausmais. Žinia, kad jais lengviau Skaityti toliau

Seime pristatoma nuotraukų paroda, skirta Algirdui Vaclovui Patackui atminti (2)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 28 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Vaclovui Patackui (1943.09.28 – 2015.04.3) butų sukakę 75-eri.  Šiai nepaprastai asmenybei atminti Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) surengta nuotraukų paroda. Parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas (1943–2015)“, kurią parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius, spalio 11 d., ketvirtadienį, 9.30 val. atvers Lietuvos Skaityti toliau

Vėl vyks Medininkų pilies žaidynės (0)

Renginio plakatas | Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Rugsėjo 29-30 d., jau ketvirtą kartą, Medininkų pilyje (30 km į pietryčius nuo Vilniaus), vyks gyvosios istorijos renginys „Medininkų pilies žaidynės“, kuriame istorinės rekonstrukcijos klubai demonstruos viduramžių kovas ir senovinius sportinius žaidimus. Renginį rengia Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyrius.

„Šių metų renginio naujiena – lietuviškų tradicinių imtynių (ristynių) turnyras, – pasakoja Gintautas Terleckas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Žiūrovai galės stebėti visus turnyro etapus – nuo sportininkų Skaityti toliau

Aleksoto bendruomenė paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį (0)

Žygiuoja šaulių būrys | Z. Tamakausko nuotr.

Rugsėjo 16 dieną, Aleksoto bendruomenė ir seniūnija, VDU Botanikos sode surengė didelę šventę, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Rengiant šventę aktyviai dalyvavo  ir Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-os rinktinės 212 kuopos šauliai, vadovaujami kuopos vado Zenono Šalnos.

Į šventę susirinko daugybė žmonių – ne tik aleksotiškiai, bet ir iš kitų miesto vietų. Atvyko svečiai net iš Čekijos respublikos. Įvairių kolektyvų šventinį pasirodymą scenoje gražiai vedė savo malonaus balso tarsena buvęs Kauno radijo diktorius Vilius Kaminskas. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose – įspūdinga Vengrijos dovana šimtmetį švenčiančiai Lietuvai (2)

Batorų giminės herbas | valdovurumai.lt nuotr.

Rugsėjo 25 d., antradienį, vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos archeologinės ekspozicijos salių atidengtas įspūdingas Batorų giminės herbas, pagamintas pagal XV a. originalą, esantį Nyrbatoro reformatų bažnyčioje (Vengrija). Tai Vengrijos dovana Lietuvai, šiais metais mininčiai valstybės atkūrimo šimtmetį.

„Lietuvą ir Vengriją jau nuo Viduramžių sieja glaudūs ryšiai, kuriuos vainikavo vengrų didiko Stepono Batoro išrinkimas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi XVI a. pabaigoje. Tad simboliška, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose esanti salė, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

Neringoje įamžintas prancūzų karių atminimas (nuotraukos) (5)

Neringa.lt nuotr.

Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai tyrinėtą Kuršių nerijos istorijos tarpsnį.

Greta tako link Saulės laikrodžio atidengta skulptūrinė kompozicija-suoliukas prancūzų karių, prisidėjusių prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, atminimui.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad Kuršių nerijos Mirties slėnyje 1916-aisiais buvo prancūzų karo belaisvių stovykla. Skaityti toliau

Daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė duris lankytojams (0)

Rygoje pristatytas projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus | Rengėjų nuotr.

Nuo gegužės 24 iki rugsėjo 16 dienos, daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė savo duris lankytojams. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kiti užsienio keliautojai dalyvavo kelionėje po įspūdingas mūsų šalių pilis ir dvarus, savo keliautojų kortelėse rinko simbolinius „raktus“ (lipdukus arba antspaudus).

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams dedikuotas projektas „Pažinkime Baltijos pilis ir dvarus – švęskime kartu!“ artėja į pabaigą. Skaityti toliau

Žydų gelbėtojai – didžioji žmogiškumo pamoka (0)

Žydai | LCVA nuotr.

Rugsėjo 21 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Šiemet, Lietuvoje, minimos 77-osios Holokausto metinės, o rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 75 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 39 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, Skaityti toliau

A. Zolubas. Pertekliniai procentai? (34)

Faina Kukliansky | Alkas.lt nuotr.

Atgimimo laikais veikusi visuomeninė organizacija „Lietuvos Respublikos piliečių chartija“, kuriai vadovavo literatūros kritikas, literatūrologas Vytautas Kubilius, buvo paprašiusi iš JAV į Lietuvą atvykusį JAV lietuvių visuomenės veikėją, politologą Liną Juozą Kojelį gauti informacijos apie galimybes reikštis JAV žiniasklaidoje.

Iš patirties žinodamas, kad žydų bendruomenė itin sėkmingai naudojasi JAV žiniasklaida, L.J.Kojelis, jo paties tvirtinimu, tuo pačiu klausimu kreipėsi ir į JAV Žydų bendruomenės vadovus. Atsakymas Skaityti toliau

Seime vyks susitikimas-diskusija su Sąjūdį įamžinusiais fotografais ir žurnalistais (0)

Sąjūdis 1988 m. Mokslų Akademijos salėje | J. Česnavičiaus nuotr.

Rugsėjo 26 d., trečiadienį, 13 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks susitikimas-diskusija „Vizualinė Sąjūdžio istorija: pamatyti nematomą“ su 1988–1990 metų Sąjūdžio akimirkas įamžinusiais fotografais ir žurnalistais. Susitikimo dalyviai pasidalys prisiminimais apie savo veiklą, įspūdžiais, patirtais Sąjūdžio metais, taip pat renginyje bus kalbama apie istorinės atminties išsaugojimą ateinančios kartoms.

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.

Seimas, minėdamas Sąjūdžio 30-metį, 2018-uosius yra paskelbęs Sąjūdžio metais,

Skaityti toliau

Europos paveldo dienose bus pristatytos partizaninį pasipriešinimą įamžinančios vietos (2)

Kultūros paveldo departamentas kartu su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka rugsėjo 21 d. kviečia klausyti paskaitos, supažindinančios su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu.  Paskaita yra dalis Europos paveldo dienų renginių, vyksiančių rugsėjo 21–23 dienomis visoje Lietuvoje.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rugsėjo 21 d., penktadienį,  16:30 val. vyks paskaita „Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu“, Skaityti toliau

Seime bus prisimintos įamžintos Sąjūdžio akimirkos (0)

Sąjūdžio mitingas 1988 m. | R. Urbakavičiaus nuotr.

Rugsėjo 26 d., trečiadienį, 13 val., Vilniuje,  Seimo Konstitucijos salėje (Gedimino pr. 53) vyks susitikimas-pokalbis „Vizualinė Sąjūdžio istorija: pamatyti nematomą“ su 1988-1990 metų Sąjūdžio akimirkas įamžinusiais fotografais ir žurnalistais.

Renginyje bus prisimintos nepakartojamos foto ir kino juostose įamžintas Sąjūdžio akimirkos, kalbama apie Sąjūdžio istorinės atminties įamžinimą.

Apie norą dalyvauti šiame susitikime prašoma pranešti iki 2018 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu istorija@lrs.lt, nurodant savo vardą ir pavardę, arba telefonu: (8 5) 239 6119 / 239 6200. Skaityti toliau

Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu (0)

Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu | A. Petrauskienės nuotr.

Rugsėjo 21 d., 16.30 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, vyks istorikės dr. Aistės Petrauskienės vieša paskaita „Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu“.

Šis susitikimas – vienas iš Kultūros paveldo departamento rengiamų Europos paveldo dienų tema „Atraskime šimtmečio paveldą“ renginių.

Laisvės kovų kraštovaizdį sudaro įvairios XIX a. sukilimo, Skaityti toliau

Kokias paslaptis gali atskleisti senieji leidiniai (0)

Kokias paslaptis gali atskleisti senieji leidiniai | Lietuvos medicinos bibliotekos nuotr.

Lietuvos medicinos bibliotekoje Senosios literatūros fonde saugoma daugiau kaip 5000 fizinių vienetų dokumentų nuo XVI a. iki 1917 metų. Tai – enciklopedijos, žinynai, žodynai, atlasai, vadovėliai daugiausia lotynų, lenkų, prancūzų, rusų kalbomis. Taip pat saugoma pirmosios Lietuvoje išleistos medicininės knygos „Commentariola medicina et physica ad aliquot scripta“, išspausdintos Vilniuje 1584 m. Jono Karcano spaustuvėje, faksimilė. Skaityti toliau

Kalta be kaltės (3)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė | KAM nuotr.

Ar patrauks Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės kėdę trys garsios – Donato Banionio, Sauliaus Sondeckio, Vincento Sladkevičiaus – pavardės, paskelbtos baigiamajame viešinti bendradarbiavusiųjų su KGB žurnale, ar nepatrauks – šio fakto aidas vis tiek liks kaip dėl pažeisto stuburo po visuomenės kūną vaikščiojanti gėla.

Dėl šios priežasties direktorės Teresės Birutės BURAUSKAITĖS veikla susidomėjusi Seimo Valstybės istorinės atminties komisija su išvadomis neskuba, tačiau pačiai direktorei jau šiandien aišku: tai, kas teisėta, ne visuomet yra teisinga. Skaityti toliau

Nepažįstamo Vilniaus scenos Konstantino Kukevičiaus litografijose (0)

Kukevičiaus litografija Kepurių pardavėjas, 1839 m. | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 13 – lapkričio 2 d., LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia paroda „Konstantino Kukevičiaus litografijos. Nepažįstamo Vilniaus scenos“. Skaityklos stenduose eksponuojamos Retų spaudinių skyriaus rinkiniuose esančios XIX a. I p. dailininko Konstantino Kukevičiaus litografijos.

Konstantino Benedikto Antano Kukevičiaus (1818–1840) kūryba apima XIX a. ketvirtą dešimtmetį, kurį sudrebino sukilimas ir uždarytas Vilniaus universitetas – du lemtingi įvykiai, Skaityti toliau

Senų ir retų knygų kolekcininkas J. Gumbis: Lietuva turi kuo didžiuotis (0)

Jauniaus Gumbio knygų kolekcijos rinkinio dalis | A. Lukšėno nuotr.

Jau nuo rugsėjo 13 iki spalio 21 dienos, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vyksta „Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“ paroda. Parodos laikotarpiu Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys ir to paties pavadinimo albumą, supažindinantį su J. Gumbio senųjų knygų kolekcija.

„Senosios knygos išskirtinės ir išore, ir turiniu, paliečiančiu beveik visas gyvenimo sritis. Jose galime rasti ne tik istorinę, religinę, teisinę, bet ir geografinę Lietuvą. Kolekcijos knygos – tai religinės ir pasaulietinės tematikos meno kūriniai, kurie leidžia simboliškai, iš naujo, specifiškai ir intelektualiai atrasti Lietuvos istoriją“, – pasakoja teisės mokslų daktaras Jaunius Gumbis, Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Vandalizmas Lukiškių aikštėje (4)

Sudaužyta Lietuvos vėliava apjuosto žirgelio skulptūrėlė Lukiškių aikštės Šimtmečio žiede - Lietuvos istorinės atminties įamžinimo politikos atspindys | wikipedia.org nuotr.

Nejaugi Lietuvos Laisvės kovų ir kovotojų už Lietuvos Nepriklausomybę relikvijoms mūsų valstybėje nepriklauso jokia apsauga ir pagarba?

Tikriausiai, jau nusibodo mano vardas ir rašiniai ne tik leidinių redaktoriams, bet ir skaitytojams. Bet ir vėl negaliu tylėti, nes prabilti privertė ką tik pasibaigusios vadinamosios Vilniaus Tautų mugės rengėjų ir dalyvių akibrokštas Lukiškių aikštėje. Šeštadienį, rugsėjo 15 d. centrinėje šios aikštės dalyje stovėjusi scena buvo pastatyta ne tik kad Skaityti toliau

Trakų Sąjūdžio 30-metį minint (0)

Trakų rajono sąjūdžio grupių Steigiamasis susirinkimas 1988 m. rugsėjo 14 d. -Z.Vilbranto nuotr

Prieš 30 metų 1988 m. rugsėjo 14 d. Trakų kultūros rūmuose surengtas didžiulis Trakų rajono sąjūdžio grupių Steigiamasis susirinkimas, kuris išrinko Trakų miesto sąjūdžio tarybą.

Susirinkime dalyvavo du garbingi svečiai: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai prof. Vytautas Landsbergis ir Arvydas Juozaitis. Susirinkimas buvo audringas, klausimų daugybę, susitikime kalbėjo ir trakiečiai Z. Ramanauskas, B. Lisauskaitė, S. Markevičius, R. Lankas, E. Lukoševičiūtė, R. Jurgilas, A. Stankevičius, R. Kancleris, J. Leonavičius. Pasibaigus susirinkimui pirmą kartą buvo sugiedota „Tautiška giesmė“. Skaityti toliau

Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ (nuotraukos) (1)

Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kurią Lietuvą mes statome šiandien – P. Cvirkos ar A. Ramanausko-Vanago? (nuotraukos) (13)

P. Cvirka – tarybinis rašytojas, sovietinis pašto ženkliukas | Šaltiniai.lt nuotr.

Kai kas turi iliuzijų dėl Petro Cvirkos. Mano, kad jam paminklą bolševikai pastatė už jo „beletristiką“. Paminklas jam pastatytas už Lietuvos išdavystę, ne už grožinę kūrybą.

Jeigu jis būtų buvęs tik rašytojas, jokių paminklų komunistai jam niekad nebūtų statę, kaip nestatė tikriausiai didesnio talento autoriams V. Mykolaičiui-Putinui, A. Miškiniui, J. Grušui, kitiems.

Kodėl šiandien puolami Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Kazys Škirpa, kiti Lietuvai ištikimi išlikę patriotai ir rezistentai, Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Balstogės krašto pavardės. Slavizacijos apybraiža (20)

Baltstogės herbas | Wikipedia.org nuotr.

Pratarmė

Kokiame plote senovėje buvo kalbama lietuvių ir apskritai baltų kalbomis, rodo baltiškų vietovardžių, ypač vandenvardžių (hidronimų), paplitimas. Tuos vietovardžius tyrė ir toliau tebetiria daugelis mokslininkų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kartu atitinkamuose plotuose išryškinamas ir gyventojų perėjimas prie slavų kalbos (kalbų), kitaip sakant, tų kraštų slavizacija. Savaime kyla klausimas: ar ten nėra išlikę baltiško (lietuviško) paveldo ir žmonių pavardėse, apskritai asmenvardžiuose? Skaityti toliau

Klaipėdoje bus atidaryta paroda, skirta Rumunijos Didžiojo Susivienijimo šimtmečiui (0)

PARODA: 100 metų Rumunijai | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Rugsėjo 14 d., 16 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta nuotraukų paroda, skirta 1918 metų Rumunijos Didžiojo Susivienijimo šimtmečiui.

Tarpukario Rumunijos fotografijų paroda apima šaliai svarbius šio laikotarpio įvykius: karaliaus Ferdinando karūnavimą, Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, 1918 m. Didįjį susivienijimą (Besarabijos, Bukovinos ir Transilvanijos prijungimas prie Rumunijos), Paryžiaus taikos konferenciją (1919–1920 m.). Skaityti toliau

Atgyja Tautos diena! (nuotraukos) (1)

Ugniniai Gedimino stulpai | vilnius.lt nuotr.

Rugsėjo 8 dieną Vilniuje, Tauro kalno terasoje kilo aitvarai, skambėjo prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibo didžiulės ugnies skulptūros, reginys „Ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje“.

Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis paskatino atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius.

Rugsėjo 8-ąją švęsdavo visa tarpukario nepriklausoma Lietuva. Diena pirmą kartą Prezidento Antano Smetonos siūlymu pažymėta 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Skaityti toliau

A. Lukšas. Išpuolis prieš Generolą Vėtrą – čekistinio žanro klasika (8)

Kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra su būsima žmona Antanina Karpavičiūte | LGGRTC nuotr.

Rugsėjo 10 d. įtakingas JAV dienraštis bei interneto portalas „The New York Times“ paskelbė Andrew Higginso straipsnį „Nacių kolaborantas ar tautos didvyris? Testas Lietuvai“. Šiame rašinyje mėginama dar kartą mesti šešėlį ant antinacinio ir antisovietinio pogrindžio veikėjo Jono Noreikos, kuris mūsų laisvės kovų istorijoje amžiams pasiliko kaip bebaimis ir pasiaukojantis Generolas Vėtra.

Iš esmės šiame rašinyje nėra nieko nauja. Straipsnio autorius, remdamasis SSRS-Vokietijos karo pradžioje į Sovietų Sąjungą pabėgusio ir taip Holokausto išvengusio vilniečio sūnumi Eugenijumi Bunka, Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga (0)

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, pristatyta autorių kolektyvo parašyta knyga „Žydai Pakaunėje“.

Leidinį sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, dr. Inga Stepukonienė. Knygoje atskleisti dar mažai žinomi Pakaunės litvakų gyvenimo puslapiai.

Renginyje dalyvavo knygos autoriai, istorikai, žydų bendruomenės atstovai. Skaityti toliau

Vyriausybės kancleris: jūsų darbai padeda išsaugoti istorinę atmintį (1)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Rugsėjo 10 d., Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis įteikė padėkas istorikams, archeologams, kitiems specialistams, kurie Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, prisidėjo prie jų identifikavimo.

„Jūsų iniciatyvumas, profesionalumas ir nuoširdžios pastangos padėjo atskleisti bandytą nuslėpti žiaurų Lietuvos laisvės gynėjų istorijos puslapį. Tai dar vienas labai svarbus žingsnis tyrinėjant „karo po karo“ Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę (4)

Estijos Prezidentė pagerbia žuvusiųjų už Tėvynę atminimą prie Nepriklausomybės monumento | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 31 dieną, Lukiškių aikštėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti. Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Skaityti toliau