Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Istorija

A. Mamontovas apie Sausio įvykius: Tai, ką patyrėme mes, dabar Ukraina patiria kiekvieną dieną (0)

Andrius Mamontovas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Tai, ką 1991-ųjų sausį patyrė Lietuva,  šiuo metu Ukraina išgyvena kiekvieną dieną. Būtent todėl Lietuva negali likti nuošalyje ar būti abejinga brolių ukrainiečių skausmui, įsitikinęs vienas garsiausių šalies muzikantų ir visuomenės veikėjų Andrius Mamontovas.

„Ukrainiečiai yra mūsų broliai. Deja, kraupūs mūsų šalies istorijos įvykiai ten šiuo metu kartojasi kiekvieną dieną. Mūsų šalis sieja net daugiau nei draugystė. Kiek dar mes turime tokių draugų, kaip Ukraina ar Gruzija? Mes tiesiog neturime teisės atsukti broliams ukrainiečiams nugaros“, – įsitikinęs A. Mamontovas. Skaityti toliau

Supaprastinamas pažymėjimų išdavimas nukentėjusiesiems nuo okupacijų (1)

lietuvos-gyventoju-genocido-ir-rezistencijos-tyrimo-centras_wikipedija-org

Vyriausybė supaprastina Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, pažymėjimų išdavimo procedūras ir atsisako perteklinių reikalavimų.

Tam ministrų kabinetas posėdyje nutarė pakeisti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nebegalės reikalauti iš prašymą pateikusio asmens dokumentų – piliečio paso ar leidimo nuolat gyventi šalyje kopijos, archyvų išduotų pažymų ir kitų, kuriuos iš valstybės registrų ar archyvų gali gauti pats. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynėjų dienos 26-ąsias metines (dienotvarkė) (0)

Laisvės gynėjai, pasiryžę ginti Lietuvos nepriklausomybę. Vilnius, 1991 m. sausis, Vilius | lrs.lt, V. Jasinevičius nuotr.

Sausio 9-17 dienomis Seime organizuojamuose renginiuose 26-ąjį kartą minėsime Laisvės gynėjų dieną. Ši diena liudija istorines 1991-ųjų akimirkas, kai susitelkimą ir pasiaukojamą ryžtą pademonstravę Lietuvos gyventojai apgynė neseniai atkurtą valstybės Nepriklausomybę.

Sausio 11 d., trečiadienį, 14 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) į interaktyvų edukacinį renginį ,,Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ susirinks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Skaityti toliau

Sausio 13-ąją Kaunas pasitiks simboline eisena, pokalbiais ir atminties laužais (0)

sausio_13_atminimo__lenta_ktu-lt

Kauno technologijos universitetas (KTU) organizuoja renginių ciklą Sausio 13-osios įvykiams prisiminti. Laisvės gynėjų dienos renginių tema yra „Laisvė – ką ji mums reiškia šiandien?“. Prie jų prisijungti raginami ne tik KTU studentai, bet ir miesto bendruomenė.  

Renginiais siekiama ne tik priminti prieš 26 metus aukų pareikalavusius kruvinus įvykius, bet ir vieningai pasidžiaugti iškovotos laisvės jausmu.

Skaityti toliau

Naujieji pašto ženklai primins išskirtines istorines sukaktis (0)

Pašto ženklai | Lietuvos pašto nuotr.

Šiais metais, Lietuvos paštas planuoja išleisti 25 naujoviškus pašto ženklus. Ant šių pašto ženklų bus pavaizduotos Lietuvai ir visam pasauliui svarbios istorinės sukaktys, šalį garsinantys asmenys, išskirtinės kultūros bei gamtos paveldo vertybės.

„Įprasta, kad – pašto ženklas yra tik mokos ženklas, liudijantis apmokėtą laiško siuntimo paslaugą. Tačiau, šio lipnaus popierėlio reikšmė – išskirtinė. Pašto ženklas yra šalį, jos žmones ir istoriją, kultūros ir mokslo pasiekimus pristatančios žinios nešėjas. Šiemet, išleidę naujuosius Skaityti toliau

V. Miliauskas. Baudžiamoji byla Nr.93 (36)

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26 d. | V. Usinavičiaus nuotr.

Šią bylą sudaro 28 tomai. Mano rankose – paskutinis, 28-asis, KALTINAMOJI IŠVADA, spausdinto teksto apimtis 44 puslapiai.

Kaltinamas Algimantas Andreika, Antano s., pagal Lietuvos TSR BK 68 str. I d. Byla pradėta 1981 m. gegužės mėn. 25 d., baigta 1982 m. vasario mėn. 25 d. Pasirašo LTSR Saugumo komiteto tardymo sk. viršininko pavaduotojas papulkininkis V. Kažys ir LTSR Saugumo komiteto Pirmininkas generolas majoras J. Petkevičius. Skaityti toliau

L. Linkevičius: bendra europinė Lietuvos ir Ukrainos istorija – tvirtas pagrindas europinei ateičiai (0)

URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 4 dieną Vilniuje susitikęs su Ukrainoje 2016 metų knyga išrinkto istorinio leidinio apie LDK kunigaikščius Višnioveckius autoriais ir leidėjais pažymėjo, kad Lietuvai svarbus bendros istorinės atminties regione išsaugojimas ir jos populiarinimo skatinimas.

„Džiugu, kad apie Lietuvai ir Ukrainai svarbias istorines asmenybes pasakojanti knyga, kurios leidybą iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija, sulaukė sėkmės Ukrainoje“, – sakė L. Linkevičius. Ministras pabrėžė, Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) (12)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės.

Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas 2012 m. paskelbė didelį rašinį apie „vaizduotės regioną“ – esą lietuvių prasimanytą Mažąją Lietuvą. Smerkdamas lietuvininkų atminimą ginančius žmones, jis teigia: „… šios grupės palaiko mitą aukos, kurios kultūrą buvo pasikėsinta išnaikinti, žinoma, teigdamos, kad aktyviausiai šia linkme veikta sovietmečiu. Sovietmetis Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Liauda – literatūroje naudojamas, bet istorijai dar mažai žinomas regionas (0)

lentele-bistrampolyje-h-senkeviciui

… Ant vaškuotų gi grindų
Šoka plikos lig blauzdų
Liaudos gražios bajoraitės…
(Maironis, „Čičinskas“)

Henriko Senkevičiaus metų renginiai Skaityti toliau

Gedimino pilies bokšto vėliava bus perduota Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio gimnazijai (0)

veliava-vaikas_smm-lt

2017 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšto vėliava, plevėsavusi jame 2016 m., bus perduota saugoti Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio  gimnazijai, pasižymėjusiai pilietinio ir tautinio ugdymo srityje. Ši gimnazija aktyviausiai dalyvavo nacionaliniuose Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijų organizuojamuose pilietinio ugdymo konkursuose, tapo konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ laimėtoja. Gimnazija ypač aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga.

Nuo 2006-ųjų metų senoji Gedimino pilies bokšto vėliava iškilmingai įteikiama mokyklai, pasižyminčiai pilietiniu ir tautiniu mokinių ugdymu, kurią išrenka Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos. Skaityti toliau

Beveik dešimtmetį restauruotą Gruževskių šeimos portretą pažinti padės interaktyvus gidas (0)

Gruževskių šeimos portretas | Nuotrauka iš „iziTRAVEL“

2016 m. rudenį Chaimo Frenkelio vilos ekspoziciją „Provincijos dvaras“ papildė išskirtinio dydžio (220 x 195,5 cm) ir reikšmės Gruževskių šeimos portretas, nutapytas apie 1825 m. ir kadaise kabėjęs Kelmės dvaro salone.

Įvertinant tai, kad grupinių portretų Lietuvos ir Lenkijos dvaruose būta nedaug ir jie dažniausiai vaizdavo nuo dviejų iki penkių asmenų, šis Gruževskių šeimos portretas stebina vaizduojamų asmenų gausa – jame įamžinta dešimt šeimos narių. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

Patriotinės organizacijos siūlo deramai įamžinti Lietuvos Prezidento A. Smetonos atminimą (40)

Prezidento Antano Smetonos valdymas įvardijamas kaip žiauri diktatūra, sukėlė Lietuvos patriotinių organizacijų pasipiktinimą | archyvinė nuotr.

Jau gegužės 11 d.  Seimo rūmuose buvo paminėtos gruodžio 17 d. gimusio Lietuvos Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Seimo galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Gegužės 14 d. Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento K. Griniaus metais. 

Gruodžio 15 d. Seimas antrą kartą iškilmingu minėjimu pagerbė K. Griniaus 150-asias gimimo metines. Liberaliosios demokratijos šalininkų skatinami minėjimo renginiai vyko bibliotekose, mokyklose. Skaityti toliau

D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje (13)

Domas Boguševičius | ktu.edu nuotr.

Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.

Matyt, panašūs socialinės inžinerijos atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijoje šiomis dienomis strategavę Lietuvos piliečio ugdymo prioritetus, paskelbė: „Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (9)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila kalba apie Lietuvos valstybės pradžią ir karalių Mindaugą.

Ar teisingas vadovėlinis teiginys, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas? Kuo prasidėjo Mindaugo politinė veikla? Kas susibūrė į koaliciją prieš Mindaugą ir ką tai reiškė Lietuvai? Kodėl Mindaugas turėjo krikštytis? Ar sėkmingas buvo Mindaugo Lietuvos krikšto projektas? Kodėl vienintelio išlikusio Mindaugo karūnacijos dokumento negalėtume iškilmingai perskaityti jo karūnavimo šventės proga? Ar Mindaugas tapo marionete kryžiuočių rankose? Koks buvo Mindaugo vaidmuo, nutraukiant sąjungą su Vokiečių ordinu ir kodėl Treniota organizavo jo nužudymą? Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau

XX a. Pilėnai. 1946 m. Kalėdos Labūnavoje (2)

Kulkosvaidininkas Zenonas | I. Meškausko asmen. archyvo nuotr.

Niekas neprisimena, kada pastatytas Labūnavos dvaro mūrinis bokštas. Galbūt dar baudžiavos laikais: dvarininkui savo valdoms apžvelgti, kaip dirba baudžiavininkai jų laukuose kavos puodelį išgerti. Daug ką matė laukuose stovintis vienišas bokštas. Tik vargu, ar jis yra matęs tokią aršią vietinių artojų kovą su svetimaisiais. Bokštas tapo tartum dvidešimto amžiaus Pilėnai? Tik šį kartą nelaimę atnešė ne krikšto nešėjai iš Vakarų, baltais apsiaustais su juodais kryžiais, o „pasaulio išvaduotojai“ žvaigždėtomis kepurėmis iš Rytų. Bokšto sieną varpė ne aštrios ietys, o spiečius kulkų „dum-dum“. Šios mūro sienos dengė ne tik kovotojus, bet moteris ir vaikus, kurie nenorėjo nusilenkti atėjūnams. Stovi kulkų suvarpytas, apšepęs bokštas, bylodamas, Skaityti toliau

Visuomenininkai ir Birželio sukilimo dalyviai reikalauja palikti K. Škirpos gatvės pavadinimą (5)

Kazys_Skirpa_wikipedija.org

Daugiau nei 10 visuomeninių organizacijų kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją, reikalaudamos palikti esamą Vilniaus Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Inicijuotą Kreipimąsi pasirašė ir Birželio sukilimo dalyviai Jonas Algirdas Antanaitis ir Alfonsas Žaldokas.

Pareiškimo autoriai atkreipia dėmesį, kad K. Škirpos nuopelnai įtvirtinant ir mėginant atkurti Lietuvos valstybingumą, kurie ir yra pagerbiami pavadinant gatvę jo vardu, yra akivaizdūs ir neginčijami net jo kritikų. Nėra jokių istorinių duomenų apkaltinti K. Škirpą nei tiesioginiu dalyvavimu Holokauste, nei žudynių kurstymu. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Kaip Zubovai Rusijos kultūrą gelbėjo (video) (0)

Georgijus Kovalevskis ir Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grafai Zubovai – reikšminga Rusijai ir Lietuvai svarbi didikų giminė, ypač iškilusi XVIII amžiaus pabaigoje, kada carienė Jekaterina II turtais ir įtaka apdovanojo savo favoritą Platoną Zubovą. Šis Lietuvoje įgijo nemažai žemių, kurias paveldėjo jo brolis Dmitrijus, pradėjęs Zubovų Lietuvos šaką, pasižymėjusią švietėjiška ir kultūrine veikla.

„Alko“ komanda – Audrys Antanaitis ir Jonas Vaiškūnas lankėsi ten, kur užgimė Zubovų didybė – Sankt Peterburge. Būtent tenai, pačiam miesto centre, prie pat Isakijaus soboro, stovi Zubovų rūmai, kuriuose šiandien įsikūręs Rusijos menų institutas. Po Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Vorkuta šiandien (1)

vorkuta_r-jasukaitienes-nuotr

Kiekvienam lietuviui Vorkutos pavadinimas pirmiausia asocijuojasi su trėmimais, šachtomis, kuriose dirbo ne tik mūsų tautiečiai. Čia, šiaurės poliaračio link, buvo tremiami įvairių tautų (anti)sovietiniai piliečiai. Ir ne tik. Pasitaikydavo vokiečių, lenkų, suomių,  net amerikiečių.

Einu į parodą, o vaizduotėje jau matau aplūžusius, į žemę susmegusius medinius kryželius, bekyšančius iš storos sniego pusnies, ištuštėjusias šachtas, apleistus barakus, kuriuose gyveno politiniai kaliniai. Tikiuosi palyginti Raimondo Puišio nuotraukas su savo tėvelio, buvusio kalinio, vėliau amnestuoto, bet nepaleisto-neišleisto į tėviškę, kol nepasibaigė tremties laikas – nuotraukomis, darytomis prieš šešis dešimtmečius toje pat Komijoje, tik gretimama mieste – Intoje. Vorkuta – šiauriausias miestas, iki kurio buvo nutiestas geležinkelis, kaip pasakoja ten kalėjusieji, ant tremtinių kaulų. Skaityti toliau

„Laikinoji sostinė 10/160“ – kvietimas susipažinti ir iš naujo įsimylėti (0)

katalogas_lauko-parodu-virselis_istorineprezidentura-lt

Gruodžio 15 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyko naujo leidinio „Laikinoji sostinė 10/160“ sutiktuvės. Miestiečių ir miesto svečių teismui buvo atiduotas Istorinės Prezidentūros sodelyje 2007–2016 metais rengtų fotografijos parodų katalogas, kuriame lietuvių ir anglų kalba pasakojama 10 laikinosios sostinės istorijų ir pateikiama 160 unikalių iliustracijų. Renginyje dalyvavo leidinio sudarytojai, projekto partneriai ir publikuojamų nuotraukų saugotojai/savininkai. Savo įžvalgomis dalinosi istorikas, VDU prof. Jonas Vaičenonis ir Kauno istoriniu paveldu besidomintis, vienas iš „Ekskurso“ iniciatorių Žilvinas Rinkšelis.

Skaityti toliau

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau

Muziejams perduotose nuotraukose, dokumentuose, rankraščiuose – Lietuvos Nepriklausomybės kelio liudijimai (0)

3_Sajudis

Jau galima susipažinti su paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“, parengta pagal informaciją, kurią 2016 m. muziejams pateikė gyventojai ir organizacijos, perduodami jiems saugoti nuotraukas, dokumentus, rankraščius ar šių objektų skaitmeninius vaizdus, liudijančius apie mūsų valstybės kūrimąsi nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija. Su paroda internete galima susipažinti  čia.

Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius ar Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje atidaryta Lietuvos Prezidentui K. Griniui skirta virtuali paroda (1)

Kazys Grinius | lnb.lt nuotr.

Gruodžio 17 d. sukako 150 metų, kai gimė parlamentinės demokratijos Lietuvoje kūrėjas ir veikėjas, Steigiamojo ir I, II, III seimų narys, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės Ministras Pirmininkas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866–1950).

Šių neeilinių sukaktuvinių proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta virtuali paroda „Kazys Grinius – gydytojas, švietėjas, Ministras Pirmininkas ir Prezidentas“.

Joje išsamiai pristatoma K. Griniaus biografija, K. Griniaus visuomeninė veikla bei jo Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Prezidentinei Lietuvai – 90“ (9)

Prezidentas Antanas Smetona | archyvinė nuotr.

Gruodžio 21 d., trečiadienį, 13 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks konferencija „Prezidentinei Lietuvai – 90“. Bus paminėtas svarbus Lietuvos istorijos įvykis, kada patriotiniškai nusistatę nepriklausomos Lietuvos karininkai užkirto kelią komunistuojančiai valdžiai įstumti Lietuvą į chaosą galėjusį sunaikinti Lietuvos valstybingumą bei atvėrė kelią kurti modernią lietuvišką ir vakarietišką Lietuvą.

Konferencijos rengėjai sieks atkreipti dėmesį į tai, kad prabėgus devyniems dešimtmečiams mes vis dar negalime tinkamai suvokti ir įvertinti 1926 gruodžio 17 d. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (14)

vincas-martinkenas_mab-lt

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

Paminėtas Lietuvos laisvės armijos 75-metis (nuotraukos) (1)

Generolo K. Veverskio žūties vietoje paminėtas LLA 75-metis | rengėjų nuotr.

Gruodžio 17 d. Romainių kaime,  Kauno r., prie paminklo generolui Kaziui Veverskiui, buvo iškilmingai paminėtos Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrimo 75-osios metinės.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respubliko seimo narys Lauras Stacevičius, Kauno r. savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Lietuvos laisvės kovų štabo viršininkas Vytautas Balsys, Kauno sąjūdžio vadovai, šauliai, vietos bendruomenės atstovai, laisvės kovų dalyviai iš Klaipėdos krašto.

Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius Lietuvos laisvės kovotojus, po to Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko iškilmingas LLA 75-mečio paminėjimas, kurio metu buvo įteikti atminimo ženklai. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Celebrity Net Worth usernames for Kik