Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Istorija

A. Bumblauskas nesupranta kaip kažkoks „tipas“ jam iš panosės nugvelbė Vasario 16-oisos Akto atradimą (audio) (27)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Kovo 29 d. vakare Lietuvos žiniasklaidai paskelbus, kad kad Vokietijoje pagaliau surastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas, „etatinis“ Lietuvos-Lenkijos istorikas Alfredas Bublauskas suglumo, – kaip be jo žinios jam nežinomas kažkoks mažylis „tipas“ iš panosės nugvelbė stulbinantį atradimą.

Paklausykite interneto erdvėse platinamų tartum girto profesoriaus nusistebėjimų: Skaityti toliau

Vokietijoje rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas (12)

Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas | Alkas.lt nuotr.

Kovo 29 d. Lietuvą apskriejo neįtikėtinai džiugi žinia, kad Vokietijos diplomatiniame archyve pagaliau surastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas.

Tai patvirtino šio Lietuvai itin svarbaus dokumento atradėjas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. LRT naujienų laidai „Panorama“ jis sakė, kad neabejoja jo atrasto dokumento autentiškumu.

Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktas  užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve buvo saugomas dokumentų bylų rinkinyje įvardintame „Baltijos Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams (1)

Pranešėjas Zigmas Tamakauskas | A. Grigaitienės ir R. Kazakevičiuaus nuotr.

Kovo mėnesį   kasmet  pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS  Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama  Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.

Apie  Lietuvos knygnešius ir jų veiklą  pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime   išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

R. Garuolis apie prieš 30 metų įkurtą legendinį Vilniaus roko klubą (video) (0)

Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Prieš 30 metų 1987 kovo 7 d. įvyko legendinis Vilniaus roko klubo atidarymas.

Vilniaus roko klubo atidaryme dalyvavo grupės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos. Lietuvai atstovavo „Dinda Polimantika“, „Exlibris“, „Faktas“ „Horoskopas“, „Komanda V“ , „Kvadratas“, „MF“, „Ramybės skveras“, „Roko laboratorija“, „Tigro metai“, „Seifas“, „Tu ir aš“.

Iš Latvijos atvyko grupė „Lyviai“ („Līvi“), Estijos atstovavo – „Hetero“, Rusiją– „Avia“.  Skaityti toliau

Renginyje „Sekretai iš būtųjų laikų“ vaikai ir mokysis, ir pramogaus (0)

Vaikai per pramogą mokomi Lietuvos istorijos | Staloteatras.lt nuotr.

Balandžio 2 ir 23 dienomis „Stalo teatras“ kviečia jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus ir jų tėvus į renginį „Sekretai iš būtųjų laikų“. Įdomi ir žinių apie Lietuvos istorines asmenybes bei svarbius įvykius suteikianti pramoga šeimoms prasidės  13 val. ekskursija prie Mindaugo paminklo (Arsenalo g. 1, Vilnius), o baigsis spektakliu Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Bilietus į renginį platina Tiketa.

Orams bešylant, mažiesiems žiūrovams ir jų tėveliams siūloma trumpam išeiti iš teatro salių į kiemą ir pasivaikščioti po istorines vietas, į Lietuvos istoriją žvelgiant naujomis akimis. Skaityti toliau

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

Visuomenės veikėjai Lietuvos valdžiai: Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai (28)

Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos  vienuoliams. Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio Skaityti toliau

Pristatyta knyga „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ (0)

Rengėjų nuotr.

Kovo 17 dieną Utenoje vyko knygos „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ pristatymas visuomenei. Pristatyme, kuris vyko Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos vadovybė, Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovai, žuvusiųjų giminės ir artimieji. Susirinkusiems koncertavo Utenos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Ainiai“. Skaityti toliau

Šeštadienį Medininkų pilyje – riterių kovos (0)

Riterių kovos Medininkų pilyje | Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Šį šeštadienį, kovo 25 d., Medininkų pilyje jau šeštą kartą vyks gyvosios istorijos renginys „Medininkų pilies apgultis“. Į garbingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovų istoriją menančią pilį susirinks karybos ir amatų rekonstruktoriai, muzikantai. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Prieš 615 metų, neramų Lietuvai 1402 metų pavasarį, kunigaikštis Švitrigaila, kovodamas dėl valdžios prieš savo brolius, pasitelkė Kryžiuočių ordiną, – pasakoja Gintautas Terleckas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių, Skaityti toliau

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų (0)

Vilniaus arkikatedra | „Vorutos“ nuotr.

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. Magdeburgo teisę, kuri leido vilniečiams autonomiškai tvarkytis miesto reikalus, pirmasis suteikė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila 1387 m. kovo 22 dieną. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pakvietė Vilniaus istorijos mokytojus ir mokyklų vadovus prisiminti šią svarbią datą istorijos pamokose.

„Magdeburgo teisės suteikimas pradėjo Vilniaus, kaip tikro miesto, istoriją, kuri ir atvedė mus čia, kur dabar esame – į modernią Lietuvos sostinę, kurioje gyvena laimingi ir laisvi Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? (27)

Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? | Alkas.lt muliažas

Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai premjeras grąžins vienuolyną, šis bus „atviras visuomenei“. Senojo vienuolyno patalpose ponas Marekas sukurs pranciškonų istorijos muziejų, kur esą bus pagerbtas ir čia vėliau gyvenęs J. Basanavičius, o taip pat – Lietuvių mokslo draugija bei pati pirmoji po carinio lietuvybės draudimo dviklasė lietuvių mokykla. Skaityti toliau

Kauniečiai spręs, kur statyti išeivių Kaunui dovanojamą J. Vileišio paminklą (3)

Rengėjų nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti J. Vileišio paminklą. Kauniečiai kviečiami dalyvauti apklausoje ir nuspręsti, kuri miesto vieta šiam paminklui yra tinkamiausia.

„100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J. Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar galime didžiuotis pirmąja Europos švietimo ministerija? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie 1773–1803 m. Lietuvos švietimo sistemai vadovavusią Edukacinę komisiją, kuri laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje.

Kodėl prireikė švietimo reikalams steigti valstybinę instituciją? Ar Edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Ar ji lenkino Lietuvą? Kokią vietą tuo metu užėmė idėja įvesti vieną bendravimo kalbą – lenkų? Kaip Edukacinės komisijos veikloje ir jos parengtuose vadovėliuose atsispindėjo Skaityti toliau

Luizė grįžta į Klaipėdos rotušę (0)

Klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos miesto rotušėje (Danės g. 17) nuo šiol galima iš arčiau susipažinti su Prūsijos karaliene Luize – merijos pirmojo aukšto posėdžių salėje įrengta „Rotary“ klubo „Karalienė Luizė“ pastangomis sukurta paroda.

Atverstos knygos formatu eksponuojami stendai pasakoja apie laikotarpį, kai Prūsijos karališkoji šeima gyveno Klaipėdoje. Parodos autorės – „Rotary“ klubo „Karalienė Luizė“ narės Andželika Baroti ir Jūratė Bizauskienė. Skaityti toliau

Seimo nariai Ž. Pavilionis ir P. Urbšys kreipėsi į Vilniaus merą dėl parodos uždarymo (11)

skirtingi-karai_rengeju nuotr

Kovo 16 d. Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių dėl Vilniaus rotušėje eksponuojamos parodos „Skirtingi karai“ uždarymo.

Pasak Seimo narių, parodoje pristatomi Sovietų Sąjungos vykdyti nusikaltimai yra ne tik nepasmerkiami, bet ir pateisinami. Tuometinė bolševikinė sistema įvardijama kaip „gyvybingas ir gerai organizuotas mechanizmas“, o Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos bei regiono valstybių okupacija (Ribentropo-Molotovo paktas) pateisinami, Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos? (9)

Fania Jocheles ir Michoelis Brancovskis 1944 m. liepą apdovanoti „Didžiojo tėvynės karo partizanų“ medaliais. Po 73 metų Lietuvos Prezidentūroje F. Jocheles–Brancovskajai toje pat vietoje ant krūtinės buvo užkabintas Riterio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“ | Archyvinė nuotr.

Vasario 21 d. „Ūkininko patarėjas“, pirmasis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių, pranešė visuomenei, kad Prezidentūra, Vasario 16-osios proga „už nuopelnus Lietuvai“ užkabinusi „riterės“ kryžių sovietinei diversantei, Rytų Lietuvos Kaniūkų kaimą išžudžiusios žydų gaujos narei Faniai Brancovskajai, iš tiesų apdovanojo ir reabilitavo visus lietuvių tautos genocido vykdytojus. Po straipsnio redakcija gavo naujų šiurpių liudijimų apie masinį Kaniūkų moterų ir vaikų naikinimą, todėl Prezidentūros dekretas dėl Skaityti toliau

Seimo komisija pritarė Vyčio paminklo pastatymui Lukiškių aikštėje (20)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 15 dieną Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija posėdyje pritarė idėjai, kad Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas Lietuvą reprezentuojantis Vyčio paminklas.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. Dar 1999 m. vasario 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos Seimo nutarime Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

Dėmesio centre – diplomatas Eduardas Turauskas (0)

Knyga apie Turauska

Kovo 22 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje vyks Joanos Vigos Čiplytės  parengtos dokumentinės monografijos „Eduardas Turauskas (1896-1966). Ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys“ pristatymas.

2016 m. minint Eduardo Turausko 120-ąsias gimimo bei 50-ąsiais mirties metines Joana Viga Čiplytė kartu su leidykla „Versus aureus“ parengė solidžią dokumentinę monografiją, kurioje sutilpo ne tik ilgas E. Turausko gyvenimo kelias, bet ir reikšminga politinė bei visuomeninė veikla.

Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Adolfas Žygas – karo aviacijos karininkas, sąžiningai tarnavęs tėvynei   (0)

Adolfas Žygas 1936 m. | V. Žygas asmeninė nuotr.

Skiriama Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų 98-ųjų įkūrimo metinėms 

1919 m. kovo 12 d. Lietuvoje įkurta nauja kariuomenės rūšis – karo aviacija, kurios užuomazga tapo dar sausio pabaigoje Inžinerijos kuopos sudėtyje pradėtas formuoti Aviacijos būrys. Jo vadu buvo paskirtas vienintelis tuo metu aviacijos specialistas karininkas Konstantinas Fugalevičius (1893-1919). Kovo 1 d. Aviacijos būrys buvo pertvarkytas į kuopą, o jau kovo 12 d. Aviacijos kuopos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis, kurios vadu paskirtas karininkas Petras Petronis (1887-1950). Skaityti toliau

Užsienio baltistikos centrų studentai sveikina Lietuvą su Kovo 11-ąja (video) (0)

Baltistikos centru studentai_smm.lt

27-nių užsienio baltistikos centrų studentai iš Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano Lietuvos edukologijos universitete baigę intensyvų lietuvių bendrinės kalbos ir kirčiavimo įvadinį kursą, palavinę tarimą, nutarė pasveikinti Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo proga – studentai dainuoja dainą „Oi neverk, matušėle“, sveikina lietuviškai ir savo gimtosiomis kalbomis (žr. video). Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie tris datas – 1918, 1949, 1990 ir jungtinį mokyklų tinklą (video) (1)

Dr. Bernardas Gailius | Penki.lt nuotr.

Ką mums reiškia trys datos: 1918, 1949 ir 1990? Pokalbis su istorijos m. dr. Bernardu Gailiumi.

Jungtinis mokyklų tinklas – sena nauja idėja. Interviu su Seimo švietimo ir mokslo komiteto nariu Edmundu Pupiniu ir Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų pirmininku Andriumi Navicku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginiai Vilniuje ir Kaune (2)

Kovo 11-oji | Alkas.lt koliažas

1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba (AT) priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“. Už jį balsavo 124, susilaikė 6 AT deputatai. Šiuo aktu AT, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENOS  KOVO 11-OSIOS RENGINIAI VILNIUJE: Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-oji: mūsų laimėjimai ir realybės paradoksai (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-oji žymi antrosios XX amžiuje mūsų Respublikos pradžią, valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tuometis Prancūzijos prezidentas F. Miteranas 1990 metų Lietuvos Kovo 11-ąją įvertino taip: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas- diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės.“ Štai taip.

Visiškai panašiai XVIII amžiaus pabaigoje garsusis prancūzų švietėjas Volteras sveikino Rusijos imperatorės Jekaterinos II pastangas „sutvarkyti, modernizuoti“ atsilikusį lietuvių ir lenkų kraštą, pritardamas jo okupacijai. Skaityti toliau

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė tęsia pokalbį apie dramatiškus XVIII a. įvykius, vedusius į Lietuvos valstybingumo sunaikinimą. Kalbamės apie 1793–1795 m. įvykius – Antrąjį ir Trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir bandymą jiems pasipriešinti – pralaimėjusį Tado Kosciuškos 1794 m. sukilimą.

Kodėl 1793 m. vėl imta dalinti Respublikos teritoriją? Kas buvo šio padalijimo iniciatorius? Kodėl šio padalijimo rezultatus patvirtino paskutinis Respublikos seimas, sušauktas 1793 m. Gardine, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Skaityti toliau

Seime vyks gėlių, skirtų padėti ant signatarų kapų, perdavimo iškilmės (0)

tautine-puokste-geles_tarpgeliu.lt

Kovo 10 d. 13 val., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) vyks tradicinės gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo iškilmės, bus pagerbtas Anapilin išėjusių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų šviesus atminimas.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perduos gėles ir įgalios Joniškio, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Pakruojo, Palangos, Plungės, Ukmergės savivaldybių atstovus ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karius aplankyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapus ir padėti ant jų gėles nuo Lietuvos Respublikos Seimo ir visų Lietuvos žmonių vardu. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Celebrity Net Worth