Istorija

Telšiai kviečia į Durbės mūšio minėjimo iškilmes (0)

Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Liepos 13 d. 20 val. visi kviečiami atvykti į Durbės mūšio skverelį Telšiuose paminėti Durbės mūšio pergalės. Skambės patrankų šūviai, bus įteikti žemaičių pasai, Respublikos gatvėje kaukšės Žemaitukų arklių kanopos, koncertuos Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, skambės pergalės muzikos garsai.

1260 m. pergalė Durbės mūšyje – viena svarbiausių Lietuvos ir net visų Baltijos šalių istorijos datų. Istorikai pastebi, kad jos reikšmė vis dar neįsisąmoninta, tačiau mūšis savo mastais nusileidžia nebent tik Žalgirio mūšiui. Skaityti toliau

Palangos viešojoje bibliotekoje kilnojama paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (1)

Palanga.lt nuotr.

Liepos 11 d. Palangos viešojoje bibliotekoje atidaryra paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“, kuri veiks iki rugpjūčio 29 dienos.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Tautos Atgimimo ąžuolyno fotometraštininkas (0)

Tautos Atgimimo azuolyno fotometrsštis. Romas Cepla_R.Ceplos nuotr.

Romas Čėpla daugžodžiauti nemėgsta. Jo žodžiai rupūs, suvalkietiškai taupūs. Daug iškalbingesni darbai – nuotraukos. Ištisas archyvas! Paveiksluoti sakosi pradėjęs būdamas dar šeštoje klasėje. Buvo toks rusiškas juostinis fotoaparatas „Smena“. Juostas reikėdavo ryškinti. Nuotraukos gimimo procesas  buvo kur kas sudėtingesnis, bet gal ir įdomesnis. Kas bandė – žino: ryškumo, nuotolio iki objekto nustatymas reikalavo įgūdžių, o kiekvienas kadras branginamas. Nepleškinsi, kiek panorėjęs. Su tokiu fotoaparatu R.Čėpla ir pradėjo Skaityti toliau

Partizanų archyvo vietoje – indas su paslaptimi (0)

 Šalinamos žemės, esančios aplink metalinį puodą | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Valstybės dieną būrelis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio įamžintojų ir jų talkininkų Ustronės vienkiemyje Čiobiškio prieigose ieškojo archyvo, kurį pirmaisiais partizaninio karo metais paslėpė partizanų rėmėjai. Istorinės Bagdonavičių sodybos, dabar priklausančios Petrui Škiudui kieme, beveik metro gylyje, metalo ieškiklio pagalba aptiktas senovinis virimo puodas, užvožtas metaliniu dubeniu. Iš puodo kyšojo nemažos metalinės dėžutės kampas, tačiau šią ir daugelį kitų mįslių įmins nebe archeologai, o Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriai. Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda skirta Petrui Klimui (0)

Petriui Klimui skirta paroda_lnmb.lt

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“, taip pat pristatyta to paties pavadinimo knyga. Parodoje pristatoma dalis unikalios P. Klimo šeimos dovanos Lietuvos kultūrai – Nacionalinei bibliotekai perduota daugiau kaip 600 išskirtinių lituanistinių knygų, per dešimtmečius diplomato surinktų Europoje ir išsaugotų per visas istorines negandas. Parodoje galima pažiūrėti Lietuvos centriniame valstybiniame archyve saugomą dokumentinį filmą, Skaityti toliau

Trakuose vyks Karaimų kalbos ir kultūros stovykla, skirta 620-mečiui paminėti (0)

karaimumokykla2014_trakai.lt

Lietuvos karaimų bendruomenė šįmet mini 620 metų karaimų gyvenimo Lietuvoje jubiliejų. Pagrindinis šiai sukakčiai skirtas bendruomenės renginys yra 15-oji, irgi jubiliejinė, tarptautinė Karaimų kalbos ir kultūros stovykla. Ji vyks Trakuose liepos 14–21 dienomis.

Stovykla turi svarbią ir pastovią idėją – mokyti karaimų kalbos ir naujais būdais žvelgiant į paveldą skleisti žinias apie karaimų kultūrą. 620-mečio jubiliejus šiemet įpareigoja stovyklos veiklai suteikti istorinę perspektyvą. Ji atsiskleis visose stovyklos programos dalyse. Skaityti toliau

Šį savaitgalį kviečia Kernavė į gyvosios archeologijos dienas! (programa) (0)

Rengėjų nuotr.

Liepos liepos 6-8 d. prasideda XVIII tarptautinis eksperimentinės archeologijos šventę „Gyvosios archeologijos dienos“ Kernavėje.

Apsilankę senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje bus galima susipažinti su atkurtais priešistorės, ankstyvųjų viduramžių amatais ir gyvenimo būdu. Vyks viduramžių kovos, konkursai ir žaidimai vaikams. Koncertuos senosios muzikos ansambliai „Trys keturiose”, „VISI“, Rugiaveidė su folkloro grupe „Sedula“, „Marga muzika“ (Lietuva), „ESSA“, „Javaryna“ (Baltarusija), „Sugallo“ (Vengrija), „Village Harmony“ (JAV). Skaityti toliau

Premjeras išlydėjo „Misija Sibiras’17“: dalijimasis tremtinių patirtimi stiprina lietuvių vienybę (0)

Facebook.com nuotr.

Liepos 5 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė „Misija Sibiras‘17“ dalyvius. Premjeras, išlydėdamas jaunąją kartą į 16-ąją ekspediciją, padėkojo jai už šio kilnaus tikslo tąsą ir palinkėjo dar stipriau skleisti lietuvių vienybės dvasią.

„Tai, ką daro šis jaunimas, yra prasminga ir naudinga. Jų sąlytis su vietos lietuvių bendruomene, sužinant tremtinių gyvenimo patirtį ir dalijantis ja su kitais, stiprina mūsų tautos vienybę. Iš tiesų, įdomu sužinoti, kaip gyvena ir jaučiasi svetur esantys lietuviai, todėl labai svarbu, kad šią žinią parvežtumėte atgal į mūsų šalį“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Skaityti toliau

G. Navaitis. Kelias į karalystę (6)

Spektaklis „Mindaugo tiltas“ | rengėjų nuotr.

Valstybės diena primena – ant mūsų karaliaus Mindaugo galvos buvo uždėta karūna.

Mindaugo dėka Lietuva įėjo į Vakarų krikščioniškos kultūros erdvę, kas gerai dera su dabartiniais valstybiniais tikslais. Mindaugas tapo istoriniu lietuvių herojumi įkūrusių valstybę. Jo vardu vadiname gatvės ir aikštės, jam statome paminklus. Bet gal net daugiau nei istorijos studijos karaliaus Mindaugo vaizdinį ugdė Justino Marcinkevičiaus dramą kurioje nors ir minėti istoriniai vardai vis dėlto, kaip pripažino ir pats autorius, siekta nepavaizduoti XIII a. Lietuvą, o visai kitų tikslų. Skaityti toliau

Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis (35)

Architekto restauratoriaus Napalio Kitkausko atrastos Mindaugo laikų Vilniaus katedros grindys, išklotos keraminėmis glazūruotomis plytelėmis | Archyvinė nuotr.

Svarbiausio šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo dokumento, 1918 m. vasario 16-osios akto, originalą surado entuziastas, kurį net artimieji ir pažįstami vadina keistuoliu.  Akto paieškas išjudino alkoholio ir žiniasklaidos  bendrovės pasiūlytas  milijono eurų atlygis už radinį.  Tačiau įstaiga, kurios pareiga užpildyti baltąsias ir pilkąsias  istorijos dėmes, valstybinis Lietuvos istorijos institutas, taip  pat universitetų istorijos fakultetai, katedros kitų  Lietuvos praeities paslapčių  iki šiol neatskleidė.  Visuomenė tebespėlioja,  kur yra  tiksli Vorutos, legendinės  karaliaus Mindaugo laikų Lietuvos sostinės, geografinė vieta, kas 1382 m. įsakė nužudyti  garsiausią Skaityti toliau

Mindaugo vardo reikšmė ir ką reiškia „karalius“ (23)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvęs labai valingas, atkaklus ir nuoseklus, garbėtroška, negailestingas, tačiau ir labai išmintingas.

Nesunku atspėti, kodėl lietuviai apie jį taip manė – jis tuo metu sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė daugelį Kryžiuočių ordino planų. Istorikas A. Dubonis knygos „Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių“ įžangoje rašo: Toks žmogus, kurio praeities šaltiniai neįstengia apibūdinti Skaityti toliau

J. Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“ – iššūkis baleto meistrams (0)

Valdovų rūmai | valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 5-6 dienomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose  įvyks išskirtinis Justino Marcinkevičiaus poemos „Mindaugas“ pastatymas. Režisierė Marija Simona Šimulynaitė istorinę poemą ryžosi paversti moderniu šokio ir vaizdo spektakliu. Todėl itin atsakingas vaidmuo scenoje patikėtas šiuolaikinio baleto meistrams.

Pasak režisierės M.S. Šimulynaitės, vaizdas ir muzika, aktoriai ir šokėjai yra neatsiejamos teatrinės stichijos, kurios darniai ir sklandžiai papildo viena kitą spektaklio „Mindaugas“ metu. Skaityti toliau

Gyvosios istorijos šventė „Jotvos Vartai“ šeštą kartą pagerbė protėvių darbus ir žygius (nuotraukos) (0)

„Jotvos vartai“ | A. Sabonytės nuotr.

Liepos 1–2 d., artėjant Lietuvos valstybės dienai, Alytaus miesto piliakalnio papėdėje jau šeštą kartą vyko jau senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos šventė „Jotvos vartai“

Nemuno krantai ir Alytaus piliakalnis, menantys čia VII-XIV amžiuje stovėjusią pilį ir jos paėdėje buvusią senovine gyvenviete vėl atgijo – prisipildė muzikos bei dainų skambesio, šokių klegesio ir karių skydų bei kalvijų žvangesio. Atkurti praeities kovų vaizdus šventėje padėjo iš šešių kaimyninių šalių atvykę istoriniai klubai. Skaityti toliau

Nuspręsta tęsti Valstybės Nepriklausomybės stipendijos teikimą (0)

Valstybes_nepriklausomybes_stipendija-vu.lt

Birželio 29 d. Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje, svarstant Valstybės Nepriklausomybės stipendijos klausimą, buvo nutarta dėl jos tęstinumo. Peržiūrėjus Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo nuostatus ir sudarius skyrimo komisiją, stipendiją būtų galima skirti jau 2018 metais. Tai būtų simboliška, nes pirmoji Valstybės Nepriklausomybės stipendija buvo įteikta minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Stipendija buvo teikiama, kol dirbo penkerius metus paskirta Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija (2009–2014). Skaityti toliau

Seime įvyko konferencija Vydūno idėjoms prisiminti (video) (0)

Alkas.lt koliažas

Birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seime  Vakarų Lietuvos regiono atstovų laikinoji grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ ir Vydūno draugija surengė mokslinę praktinę konferenciją „Vydūnas  šiuolaikiniam  Lietuvos  valstybingumui“.

Iškilaus kultūros veikėjo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) gimimo 150-metis bus minimas kitąmet. Artėjančios sukakties proga Seime surengtoje konferencijoje buvo prisimintos Vydūno idėjos, siekiai ir puoselėtos vertybės. Vydūnas savo kūryboje nuolat pabrėžė lietuvių tautinės savimonės ugdymą bei ragino visuomenę rinktis dvasinės kultūros puoselėjimo kelią. Jis skyrė dideles pastangas tautos kūrybinių galių stiprinimui ir kvietė Skaityti toliau

V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos? (18)

vytautas-sinica-ausra.pl-nuotr.

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

Apie Baltijos jūros paslaptis (2)

Jono V. nuotr

Žinojote, kad Baltijos jūros, tokios, kokia ji yra dabar, anksčiau net nebuvo, o šiuo metu jos dugne aptinkama netikėtų archeologinių radinių? Kokias paslaptis ji slepia, kam tai yra tikrieji namai ir kiek apie tai mums papasakoja televizija?

Mena gilią praeitį

Pasak povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininko, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Vlado Žulkaus, acheologija Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Vydūnas šiuolaikiniam Lietuvos valstybingumui“ (tiesioginė transliacija) (1)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Birželio 28 d., 15–17 val., Vilniuje, Seimo Konferencijų salėje (III rūmuose) vyks mokslinė-praktinė konferencija „Vydūnas  šiuolaikiniam  Lietuvos  valstybingumui“. Ją Seimo pavasario sesijai besibaigiant surengs Lietuvos Respublikos Seimo narių Vakarų Lietuvos regiono atstovų laikinoji grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ ir Vydūno draugija. k

Kitąmet minėsime iškilaus kultūros veikėjo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storostos) gimimo 150-metį. Artėjančios sukakties proga rengiamoje konferencijoje bus prisimenamos Vydūno idėjos, siekiai ir puoselėtos vertybės. Vydūnas Skaityti toliau

Kernavėje – 50-oji Rasos šventė ir Rasos šventės 50-mečiui skirta konferencija (0)

JonasTrinkūnas – Rasos švenčių Kernavėje sumanytojas – sako prakalbą Rasos šventėje | Archyvinė nuotr.

Birželio 23 d. 16 val. Kernavėje, Valstybiniame Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje (Kerniaus g. 4A,) bus surengta Rasos šventės atkūrimo 50-mečiui skirta konferencija „Rasos šventumo beieškant“.

Konferencijoje pranešimus skaitys ir savo prisiminimais apie pirmąsias Rasos šventes bei etnokultūrinį sąjūdį dalinsis šio sąjūdžio pradininkai ir dalyviai: Nijolė Balčiūnienė, Vacys Bagdonavičius,  Antanas Gudelis, Birutė Teresė Burauskaitė, Inija Trinkūnienė, Veronika  Povilionienė ir kiti. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo vilties žiburėliai (19)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio mėnuo, kaip ir kiekvienais metais,  žymi  mūsų tautą palietusius  svarbius įvykius – lietuviškos spaudos draudimo pradžią, 1926 metais pradėtas transliuoti Lietuvos radijo laidas,  sovietų okupaciją, okupanto vykdytą mūsų žmonių genocidą, tremtį, 1949 metais VLIK-o iniciatyva priimtą Lietuvių chartą, Lietuvos Sąjūdžio gimimą, jo organizuotą Gedimino aikštėje pirmąjį daugiatūkstantinį mitingą.  Šis birželis turės dar vieną istorinį įvykį – Vilniuje bus paskelbtas palaimintuoju mūsų tautos dvasingumo puoselėtojas ir gynėjas, perėjęs visus sovietinių lagerių baisumus – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais (2)

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

Seimui pristatytas siūlymas 2019 metus paskelbti Žemaitijos  metais. Teikiamu nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektu Nr. XIIIP-762 siūloma Seimui, atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos  taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas) 800-osios metinės.

Kartu pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus; Skaityti toliau

Sudaryta Seimo Valstybės istorinės atminties komisija (1)

Alkas.lt nuotr.

Birželio 20 d. Seimas, atsižvelgdamas į būtinybę paspartinti Lietuvos valstybės atkūrimo procesų tyrimą, suprasdamas valstybės istorinės atminties reikšmę Tautos savimonei, išsivadavimo istorijos liudininkų pateikiamų faktų įtaką jaunosios kartos patriotiniam ir pilietiniam ugdymui bei jų svarbą Lietuvos mokslui bei Lietuvos įvaizdžio tarptautinėje arenoje formavimui, nutarė sudaryti Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-582(4) balsavo 57 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai. Skaityti toliau

Ieškoti geriausio būdo Gedimino kalnui išsaugoti padės ir Lenkijos ekspertai (3)

Gedimino kalnas | am.lt nuotr.

Vilniuje šiuo metu viešinti Lenkijos ekspertų – hidrogeologijos, hidrotechnikos ir geologijos specialistų – delegacija Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymu padeda ieškoti tinkamiausio sprendimo, kaip sutvirtinti Gedimino kalno kritinės būklės šlaitus.

Birželio 19 d.  svečiai kalną apžiūrėjo, susipažins su jo tyrimų ir tvarkybos projektais per Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstantį pristatymą. Šiandien, birželio 20 d., Lenkijos ekspertai vėl kils į Gedimino kalną. Skaityti toliau

A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos (10)

Alkas.lt koliažas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

„šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1] Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (31)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės (5)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai, III, Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2003, p. 94–101.

Šie rajonai po karo buvo gerokai atmiešti naujai atsikėlusiais gyventojais. Tų atsikėlėlių pavardės čia nebus liečiamos. Kalbėsime tik apie senųjų gyventojų pavardes.

Pirmiausia konstatuotina, kad jos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitose Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių pavardžių, tik labiau aplenkintos ir apskritai suslavintos. Skaityti toliau

„Kultūros naktis“ pirmąkart vyks ir Sapiegų rūmuose (1)

Sapiegų rūmai | KPD nuotr.

Penktadienį, birželio 16 d., nuo 18 val. vakaro iki 2 val. nakties „Kultūros naktis“ pirmąkart vyks Sapiegų rūmuose. Skambės koncertai, stebins spektakliai, rūmus nušvies vaizdo ir šviesos instaliacijos.

Atvykę į „Kultūros naktį“ Sapiegų rūmuose, turėsite unikalią galimybę susitikti su skirtingų kartų Sapiegų giminės atstovais, kuriuos šviesos pagalba sukurs menininkė Eglė Prokopavičiūtė. Primindami apie savo egzistavimą ir glaudų ryšį su didinga giminės istorija, jie rūmų erdvėse pasirodys šviesos pavidalu. Rūmų sienos, bylojančios senus laikus, yra šių žmonių ir jų giminės egzistavimo liudytojos, tad jų Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau