Istorija

R.Urbono fotoalbumo „Rytų Prūsija“ sutiktuvės I.Simonaitytės bibliotekoje (0)

R.Urbonas "Rytų Prūsija"Balandžio 5 d. (penktadienį) 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Raimundo Urbono fotoalbumo „Rytų Prūsija“ sutiktuvės.

Raimundas Urbonas (1963-1999) – vienas iš originaliausių XX a. pabaigos Klaipėdos fotografų, lietuviškos fotografijos undergroundo atstovas. 1991-1992 metais R.Urbonas intensyviai fotografavo įvairias Karaliaučiaus krašto vietoves. Iš šių nuotraukų sudarytą ciklą „Rytų Prūsija“, bičiulių teigimu, pats autorius ypatingai vertino. Nors ir turėjo siekį išleisti šias fotografijas atskira knyga, to padaryti jam, deja, nepavyko. Po autoriaus mirties kelis kartus buvo surengtos šio ciklo parodos, o nuolatinę ekspoziciją keletą metų galima buvo pamatyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Skaityti toliau

Išleista B.Dombraitės-Usonienės atsiminimų knyga apie Dieveniškių krašto mokyklas 1946–1955 metais (0)

knygos-virselis-K100VšĮ „Vorutos“ fondas išleido lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio jubiliejui skirtą Birutės Dombraitės-Usonienės knygą „Dieveniškių krašto mokyklose. Iš mano atsiminimų 1946–1955“ [1]. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ buvo įsteigta 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje ir veikė iki 1938 m. Draugijos steigėjai ir nariai – J.Basanavičius, A.Smetona, kun. V.Mironas, kun. A.Petrulis, kun. K.Maliukevičius ir L.Gira, pirmasis pirmi ninkas – kun. J.Steponavičius. 2004 m. balandžio 3 d. draugija buvo atkurta ir jos pirmininku tapo Algimantas Masaitis. Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namuose vyks tradicinis dzūkų vakaras, pašvęstas Veisiejų kraštui (0)

knyga_VeisejaiBalandžio 2 d., antradienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose vyksiantis tradicinis dzūkų vakaras pašvęstas Veisiejų krašto švietimo ir kultūros istorijai.

Vakaro metu bus pristatyta neseniai išleista knyga „Veisiejų krašto švietimas ir kultūra 1526-1944“, kurią parengė žymūs šio krašto pedagogai, kraštotyrininkai Joana Vaikšnoraitė ir Albinas Jarmala. Knygoje pasakojama apie švietimo ir kultūros raidą Veisiejuose, buvusias mokyklas, kultūros židinius, čia dirbusius žmones, mokyklų mokinius. Tai – lyg mažoji Veisiejų krašto enciklopedija, talpinanti ne tik platesnius aprašymus, bet ir atskiras biografijas, paįvairinant autentiškais prisiminimais.

Pasak knygos rengėjų, „šios knygos tikslas (…) supažindinti su Veisiejų krašto kultūros, mokyklos istorija iki 1944-ųjų metų, kuomet, įkūrus progimnaziją, prasidėjo naujas ir šias dienas apimantis švietimo ir kultūros raidos tarpsnis Veisiejuose“. Skaityti toliau

Obeliuose siekiama atstatyti okupantų išniekintą paminklą Birželio sukilėliams (3)

1942 m. pastatytas paminklas Obeliuose

Prieš daugiau nei pusšimtį metų okupacinė sovietų valdžia Rokiškio rajone Obelių kapinėse išniekino ir sugriovė paminklą Birželio sukilimo dalyviams. Griauti monumentą sovietai vertė ir vaikus. Atstatyti istorinį paminklą pasiryžę obeliečiai tai laiko mūsų valstybės ir tautos istorinės garbės reikalu ir kviečia visuomenę prie to prisidėti.

Prie žuvusių 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių kapų įspūdingas betoninis monumentas iškilo 1942 m. Obelių kapinėse. Jo centre buvo Kristaus bareljefas, šonuose įmontuoti du Lietuvos karių bareljefai. Skaityti toliau

Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti (4)

Garuozos mūšio minėtuvės | organiz. nuotr.

Kovo 29-30 dienomis, minint didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ , kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kviečia į paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio minėtuves.

Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais. 1287 m. per Gavėnią žiemgalių genties kariai netikėtai įsiveržė į pačią Livonijos širdį – Rygą, sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.

Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Skaityti toliau

Išleista alytiškio kraštotyrininko knyga apie Varviškės „respubliką“ (2)

Lučinskas Gintaras Varviškės „respublika“ (1920–1923). Istorijos apybraiža. Alytus: Gintarinė svajonė, 2013. 112 p. Tiražas – 750 egz. ISBN 978-609-95213-5-0

Kraštotyrininko, knygų apie Dzūkijos istoriją autoriaus Gintaro Lučinsko gausiai nuotraukomis ir dokumentais iliustruota knyga „Varviškės „respublika“ (1920–1923)“, skirta paminėti 90-osioms metinėms, kai 1923 m. kovo 23 d. Lietuvos kariuomenės kariai ir šauliai likvidavo Lietuvos prijungimo prie Lenkijos šalininkų įkurtą prolenkišką „savivaldą“ (lenk. Samorząd Warwiszki) Skaityti toliau

Alytaus kraštotyros muziejus laikinai kraustosi iš centro į miesto pakraštį (0)

Alytaus kraštotyros muziejaus nuotr.

Alytaus kraštotyros muziejus rengiasi dideliems pokyčiams – skirta Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, kuri leis kultūros šviesuliui tapti šiuolaikiška įstaiga, turinčia rekonstruotą pastatą bei sutvarkytą aplinkinę teritoriją.

Dabar muziejus pradėjo kraustytis į buvusį Panemunės pagrindinės mokyklos pradinių klasių korpusą, kur pasistos, kol vyks statybų darbai. manoma, kad tai užtruks apie metus. Skaityti toliau

Signatarų namuose „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės (2)

Kovo 21 dieną, 16 val. Signatarų namuose Vilniuje (Pilies g. 26) vyks istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės.

Renginyje dalyvaus: Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius – kalbininkas, baltistas, dialektologas; Akad. prof. habil. dr. Romualdas Grigas – sociologas, tautotyrininkas; Akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša – istorikas, archeologas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius; Algirdas Patackas, Lietuvos Respublikos Seimo narys; Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra, Skaityti toliau

Kviečia vakaras skirtas Vydūno 145-osioms metinėms ir draminės „Amžina ugnis“ 100-mečiui (1)

Kovo 18 d., pirmadienį, 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks vakaras, skirtas lietuvių literatūros klasiko, filosofo Vydūno 145-osioms gimimo metinėms ir draminės trilogijos „Amžina ugnis“ 100-mečiui.

Vakare dalyvaus Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja doc. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivis Jonas Trinkūnas, apeigų ansamblis „Kūlgrinda“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos II kurso studentai. Skaityti toliau

R.M.Lapas. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (II) (2)

Vera Šernienė su sūnum Žaku. Vichy, Prancūzija, 1930 m | Ž.Šerno asm. nuotr.

Likimo suvestos Paryžiuje

Tarpukario Paryžius, kuriame virė kultūrinis ir meninis gyvenimas, tarsi magnetas traukė gabius žmones iš viso pasaulio. Tad nenuostabu, kad jaunimas iš karo pelenų prisikėlusios Lietuvos irgi vyko ten studijuoti dailę ar muziką. Savo diplomatines įstaigas Prancūzijoje įkūrė ir jaunutė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Likimas suvedė Paryžiuje ir dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonas – Verą Šernienę ir Bronę Klimienę. Skaityti toliau

B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tė. Lie­tu­viš­ko žo­džio kon­tra­ban­da (4)

Kadras iš filmo „Knygnešys", rež. J.Trukanas

Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną. Šių žmonių veikla, prisidėjusi prie lietuviško žodžio išsaugojimo, visais laikais buvo vertinama dviprasmiškai.

Istorijos laikotarpis nuo 1864 iki 1904-ųjų apibūdinamas keturiais žodžiais – lietuviškos spaudos draudimo metai. Tai knygnešių, daraktorių ir vargo mokyklų laikotarpis, išauginęs pirmąją lietuvių inteligentų kartą. Taip jau istoriškai susiklostė, kad ano meto simboliais tapo „Vargo mokykla“ ir „Knygnešys“. Prieš pradedant kalbėti, kodėl taip nutiko, reikia pažymėti, jog požiūris į tam tikrus dalykus priklauso ir yra susijęs su visuomenės požiūriu ir tuo metu valstybėje vykdoma kultūrine politika. Skaityti toliau

Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną (3)

Jurgis Bielinis | grazitumano.lt nuotr.

Kovo 16-ąją Lietuvoje minime Knygnešio dieną. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Carinės Rusijos vykdyta lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politika, trukusi 40 metų, nenumarino lietuviškosios spaudos. Knygnešystė UNESCO įvertinta kaip unikali ir pasaulyje neturinti atitikmenų.

Po 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje, 1865 m. Carinė Rusija išleido raštą, draudžiantį spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip Lietuvoje buvo pradėtas spaudos draudimas.

Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžios vykdomai politikai nukreiptai prieš lietuvių kalbą, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant provoslavybę. Skaityti toliau

„Aušros“ muziejuje vyks teatralizuotas parodos „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas (0)

Artūro Grotgero piešinys, 1863 m.

Kovo 11-ąją Šiaulių „Aušros“ muziejuje – neeilinė šventė. Bus minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, 150-osios 1863 m. sukilimo ir 90-osios „Aušros“ muziejaus įkūrimo metinės. 11 val. Sukilėlių kalnelyje vyks 1863 m. sukilėlių pagerbimo ceremonija, 13 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) – tarptautinės parodos „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ teatralizuotas atidarymas, kuriame dalyvaus Kauno karo istorijos klubas bei karo istorijos klubas ,,Fuzilierius“ (Kaunas).

2013 m. Lietuvoje paskelbti 1863 m. sukilimo metais. Per Lietuvą sukilimo jubiliejus nusidrieks muziejų keliu „1863 metų sukilimo istorinė atmintis“. Skaityti toliau

Kovo 11-ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija (0)

Giedrė Milerytė | Seimo Ryšių su visuomene skyriaus nuotr.

Kovo 11 d. 15.00 val. Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas įteiks Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. Renginyje, kuris vyks Seimo salėje (Seimo I r., 2 aukštas), kviečiami dalyvauti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos nariai, stipendijos laureatai, mokslo bendruomenės atstovai.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos Respublikos Seime ketvirtus metus iškilmingai įteikiama Valstybės Nepriklausomybės stipendija. Skaityti toliau

Vilniaus senamiestyje duris atvėrė Senųjų amatų dirbtuvės (6)

Vykintas Motuza | S.Gutauto nuotr.

Vos prieš kelias savaites Vilniaus senamiestyje, Savičiaus gatvėje, duris atvėrė naujas ir įdomus „gyvasis“ muziejus – Senųjų amatų dirbtuvės. Užėjęs čia, išvysi kiek neįprastą šiems laikams, vaizdą: palinkęs ties rankenos dekoru sėdi peilininkas; susikaupęs ties viduramžiškos stilistikos rankine dirba odininkas; kauladirbio darbo vietoje išeksponuoti laukiniškai ekstravagantiški papuošalai. Kol kas dar taukši plaktukas, mat daromi baldai kitiems čia dirbsiantiems amatininkams. Apie besikuriančias Senųjų amatų dirbtuves kalbėjomės su vienu iš meistrų, senovinių peilių rekonstrukcijas darančiu Vykintu Motuza: Skaityti toliau

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)

Birutė, XIX a. iliustracija iš Leonardo Chodzkos veikalo „La Pologne historique...“ | atticus.pl nuotr.

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.

Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau

Kovo 11-ąją kauniečių laukia gausybė šventinių renginių (programa) (2)

Veliava-Didzgalvio-nuotr2Kovo 11-ajai skirti renginiai Kaune prasidės jau šį ketvirtadienį. Penkias dienas truksiantys koncertai, akcijos, konkursai, paskaitos, eisenos pakvies pasidžiaugti, jog jau daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvos valstybė žengia nepriklausomybės keliu.

Prieš 23 metus, 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Skaityti toliau

V.Volkus. Nužerkime užmaršties šydą (2)

Marcelė Kubiliūtė

Lietuvių tautos ir valstybės istorija kupina didvyriškumo kovose už laisvę ir nepriklausomą gyvenimą. Tos šventos kovos puslapiuose šalia vyrų aukso raidėmis įrašyta ne viena moteris pagarsėjusi žygdarbiais kautynių metu, savo asmeniniu pavyzdžiu drąsinusi kovos draugus.

Istorijos šaltiniai mini 1831 metų sukilimo dalyvę prieš rusų okupantus pakėlusią kardą 25 metų grafaitę kapitonę Emiliją Pliaterytę – Lietuvoje gimusios už jos laisvę ir žuvusios žygdarbius, kurios vadovaujamas sukilėlių kovos dalinys sutriuškino ne vieną į šalį besiveržiančią grobikų koloną. Skaityti toliau

Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša (0)

Kovo 6 d. 11 val., Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas rengia susitikimą su Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanu, Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatu akademiku, prof. dr. Eugenijum Jovaiša.

E.Jovaiša skaitys paskaitą tema „Aisčiai“.

Pernai buvo išleista E.Jovašos monografija „Aisčiai. Kilmė“. Skaityti toliau

Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I) (1)

Liudvika Zaikauskaitė-Narutavičienė (Jono žmona), Joana Narutavičienė (signataro žmona), duktė Sofija Narutavičiūtė-Krasowska; antroje eilėje: sūnus Kazimieras, signataras Stanislovas Narutavičius, sūnus Jonas ir duktė Elena | K.Narutavičiaus asmen. archyvo nuotr.

Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė, Joana Bilevičiūtė-Narutavičienė. Dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonos. Intuityviai norėjau jas suporuoti. Jutau, kad jas sieja kažkas ypatingesnio, tik ne iš karto supratau kas. Gal tai, kad vaikystėje abi kalbėjo lenkiškai? Ar kad abidvi buvo pamaldžios? Pagaliau dingtelėjo – taigi viena buvo vienos šalies prezidento žmona, o kita – kitos šalies prezidento brolienė!

Bajoraitė, ištekėjusi už inteligento

Sofija Chodakauskaitė gimė 1885 m. sausio 13 d. Gavėnuose. Kaip rašo istorikė Skaityti toliau

V.Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo (62)

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas.

Teiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Birutė – Vytauto Didžiojo motina.

Į Lietuvos metraščių sąvadą XVI amžiaus pradžioje patekęs pasakojimas apie Kęstučio meilę Palangoje sutiktai Birutei tėra graži legenda. Ir nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daug kultūrinių pavidalų. Tad kas galėjo būti Vytauto motina, ir ką kuršių mitologijoje reiškė Birutės vardas, neseniai pasirodžiusio „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ B serijos leidinyje „Bažnyčios istorijos studijos“ išsamiai nagrinėja V.Ališauskas. Skaityti toliau

A.Andriušaitis. Knyga skirta visiems Lenkijos draugams (12)

Leidykla „Artūras Andriušaitis ir partneriai“  lietuvių kalba išleido 1928 m. Paryžiuje pasirodžiusią žymaus prancūzų istoriko ir tarptautinės politikos tyrėjo, pripažinto to meto Centrinės ir Rytų Europos reikalų žinovo, Lilio universiteto profesoriaus Renė Martelio (René Martel) (1893-1972) knygą atskleidžiančią tikrąjį, nepridengtą diplomatinio etiketo, Vakarų to meto požiūrį į Lenkiją, jos istoriją, visuomeninę ir ekonominę raidą.

René Martel. Lenkija ir mes. Legenda ir istorija. Chimeros ir realybė. – Vilnius: Artūras Andriušaitis ir partneriai, 2013. – 191 p. – ISBN 9786099534817. Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas. Skaityti toliau

Kaune pagerbtas prezidento Aleksandro Stulginskio atminimas (0)

Vasario 26 d. Kauno Panemunės kapinėse buvo pagerbtas Pirmojo konstitucinio Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio atminimas. Miesto mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko padėjo gėlių prie prie A.Stulginskio kapo, prisiminė savo 1967 metais įvykusį susitikimą su iš tremties grįžusiu Prezidentu, tuo metu dirbusiu Vytėnų medelyne.

Vicemeras pabrėžė Prezidento reikšmę valstybės istorijoje, atkreipė dėmesį į jo asmenybės paprastumą ir žmogiškumą. Prezidento gimtadienio proga renginį kasmet organizuoja Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla – daugiafunkcinis centras. Skaityti toliau

Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai (1)

Istorinė Lietuvos prezidentūra | istorineprezidentura.lt

Trokšdami didžiuotis dabartine nepriklausoma valstybe su unikalia kultūra ir stipriu tapatybės jausmu, turime kartu atrasti bendrą, vienijantį ir tvirtais saitais su šalies ir tautos praeitimi siejantį pagrindą džiaugtis tuo, kuo buvome ir kuo tapome. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios. Be Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 – 1940) negyventume dabartinėje modernioje Lietuvos Respublikoje. Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo… (15)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Tai jokia fantazija: Lietuvos Karalystės Rūmai (LKR) egzistuoja. Rekvizituose galima rasti net jų adresą, telefoną, nuorodą Lietuvos monarchistų judėjimo (LMJ) svetainėje ir šios asociacijos prie Vilniaus miesto savivaldybės vadovo – LKR senato maršalo Stanislovo Švedarausko pavardę.

LKR buvo įkurta prieš keletą metų, o pernai lapkritį Vokietijos ambasados Vilniuje ir šios nevyriausybinės organizacijos pastangomis buvo surengtas kunigaikščio Inigo fon Uracho – Uracho hercogo Viurtenbergo grafo Fridriko Vihelmo fon Uracho (Frydrich Wilhelm von Urach) anūko – antrasis vizitas Lietuvoje.

Vizitas praėjo gana pompastiškai, ir LKR su „šimto dienų valdovo“ palikuonimi Signatarų namuose pasirašė pretendento į Lietuvos Karalystės sostą sutartį. Nuo pirmojo apsilankymo Lietuvoje 2009 m. save vadinantis Mindaugu II Skaityti toliau

Kviečia dokumentinių filmų vakaras Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (video) (0)

Kadras iš filmo Pavergtųjų sukilimas

Vasario mėn. 19 d., antradienį, 16 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, salė) kviečia į dokumentinių filmų peržiūrą. Programoje – du kino kompanijos „E2K“ dokumentiniai filmai apie Lietuvai svarbius įvykius ir didingas mūsų praeities akimirkas: „Pavergtųjų sukilimas“ ir „Lietuvos pilys: mitai, legendos ir tikrovė“. Įėjimas nemokamas.

Kompanija „E2K“ per pastaruosius kelis metus visuomenei pristatė net 6 dokumentinius filmus, kuriuose pasakojama apie garbingas asmenybes, valstybės raidai reikšmingus, Skaityti toliau

Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją (0)

„Misija Sibiras'12“ | misijasibiras.lt nuotr.

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15-ąją, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijos erdvėje duris atvers pilietiškumu ir patriotiškumu pulsuojančio projekto „Misija Sibiras‘12“ fotografijų paroda. Paroda lankytojų lauks iki Kovo 11-osios, Nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Praėjusių metų vasarą daugiau kaip 5 tūkst. kilometrų į Rusijos Federacijos gilumą vykusi 15 jaunų žmonių komanda dvi savaites lankė lietuvių tremtinių amžino poilsio vietas, ištisus dešimtmečius nepaliestas žmogaus rankos. Tolimojoje Chakasijos Respublikoje su vienu didžiausių ir atsakingiausių gyvenimo iššūkių susidūrę ekspedicijos nariai patirtus išgyvenimus ir pasiekimus iliustruos šioje šalyje užfiksuotomis akimirkomis ir jas papildančių dienoraščių ištraukomis. Skaityti toliau

„Misija Sibiras‘12“ kviečia į fotografijų parodą nacionalinėje UNESCO komisijos galerijoje (0)

„Misija Sibiras '12“ ekspedicija Chakasijos Respublikoje

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15-ąją, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijos erdvėje duris atvers pilietiškumu ir patriotiškumu pulsuojančio projekto „Misija Sibiras‘12“ fotografijų paroda. Paroda lankytojų lauks iki Kovo 11-osios, Nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Praėjusių metų vasarą daugiau kaip 5 tūkst. kilometrų į Rusijos Federacijos gilumą vykusi 15 jaunų žmonių komanda dvi savaites lankė lietuvių tremtinių amžino poilsio vietas, ištisus dešimtmečius nepaliestas žmogaus rankos. Skaityti toliau

Parodos „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje“ atidarymas (0)

Antanas Smetona

Vasario 12 d., antradienį, 15 val. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (Čiurlionio g. 21) bus atidaryta paroda „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje“. Dalyvauja LR Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, laikinai einantis Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas prof. Jūras Banys, Vilniaus universiteto prorektorius dr. Juozas Galginaitis, Vilniaus universiteto prorektorius dr. Aleksas Pikturna, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tarybos nariai. Skaityti toliau

URM bus pristatyta knyga apie Lietuvos diplomatijos istoriją 1925–1940 m. (0)

Urm.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministerijoje vasario 14 dieną vyks humanitarinių mokslų daktaro, ambasadoriaus Vytauto Žalio studijos „Lietuvos diplomatijos istorija 1925–1940 m.“ antrojo tomo pristatymas.

Susirinkusiuosius pasveikins užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Renginį moderuos istorikas dr. Česlovas Laurinavičius.

Renginyje dalyvaus Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Zenonas Butkus, Skaityti toliau