Istorija

Atgimstantis Užutrakis – Lietuvos sėkmės istorija (0)

Užutrakio sodo obelys prieš genėjimą | Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuotr.

Rugsėjo 12 d., šeštadienį, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kviečia į dvi viešas nemokamas ekskursijas po nepažintas ir retai lankomas Užutrakio vietas bei pasiklausyti pasakojimo apie pasaulinio garso kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė (Édouard François André, 1840-1911) sukurtu parku garsėjančios dvaro sodybos atkūrimą.

Ekskursijų dalyviai turės galimybę pasigėrėti neseniai atkurtu istoriniu Užutrakio sodu, kurio obelys dar prieš dešimtmetį buvo užgožtos brūzgynų ir sulaukėjusios, o dabar jau veda puikius vaisius, bei vienu iš atnaujintų tvenkinių – o juk vanduo E. F. Andrė kūryboje yra ypač svarbus ir Užutrakį jis projektavo kaip vandenų parką. Skaityti toliau

LXIV Vilniaus aukcione – gausus lituanistinių kultūros vertybių rinkinys (0)

1776 m. Romos antikvaro ir leidėjo Lodoviko Mirio (Lodovico Mirri) išleisto Nerono Aukso rūmų (klaidingai vadintų Tito termomis) freskų albumo „Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture“ variantai iki ir po Vatikano cenzūros | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 16–17 d. nuo 10 iki 18 val. ir rugsėjo 18 d. nuo 10 iki 14 val., Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10, Vilnius), vyks LXIV Vilniaus aukciono kultūros ir paveldo istorijos rinkinio paroda. O rugsėjo 18 d., 18 val. vyksiantis LXIV Vilniaus aukcionas gali tapti išskirtiniu pildant šalies kultūros ir paveldo istorijos rinkinius: tarp gausiame rinkinyje išsiskiriančių kūrinių šįkart – ir ypatingo rariteto, turinčio didelę reikšmę ne tik Lietuvai, kūrinio pasiūlymas rinkai.

„Šio Vilniaus aukciono rinkinys suskirstytas į septynias temas, o iš viso ją sudaro 160 lotų – tapybos ir grafikos kūriniai, skulptūros, bukinistikos ir kitos Skaityti toliau

Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities (19)

Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities | EDP nuotr.

Rugsėjo 11-20 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Jis nuolat šalia mūsų, tik ne visada įvertintas, pažintas. Europos paveldo dienos – puikus būdas mums visiems prisiminti, kokį turtą turime. Šių metų Europos paveldo dienų tema – kultūros paveldas ir švietimas, tad daugelis renginių leis iš arčiau patyrinėti, savo rankomis kartu su restauratoriais prisiliesti prie paveldo vertybių, susipažinti su senosiomis statybos technologijomis, pastatų puošybos papročiais. Teatralizuoti renginiai stengsis atgaivinti buvusią kultūros paveldo vertybių dvasią. Skaityti toliau

Bus surengti mokymai mokytojams apie Macikų lagerių istorijos svarbą pilietiniam ugdymui (0)

maciku-lageris-siluteinfo_lt

Rugsėjo 17 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejus surengs mokymus šalies mokytojams. Šilutės rajono savivaldybė yra parengusi Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos gulago lagerio objektų komplekso kompleksinio sutvarkymo koncepciją ir jos įgyvendinimo 2019–2024 m. veiksmų planą, kuris padės išsaugoti ateities kartoms istorinę atmintį apie XX a. viduryje vykdytus totalitarinių nacistinio ir stalininio režimų nusikaltimus, vertinti tai liudijančias vietas, įamžinti nužudytų aukų atminimą. Skaityti toliau

Kviečia paroda, skirta filosofijos mokslų daktarui Viliui Gaigalaičiui (0)

Gaigalaitis Vilius-lt.wikipedija.org

…Nes man lietuvystė brangiausias dalykas šiame pasaulyje
Vilius Gaigalaitis (1870–1945)

Rugsėjo 7 – spalio 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „…Nes man lietuvystė brangiausias dalykas šiame pasaulyje“, skirta Viliaus Gaigalaičio 150-osioms gimimo metinėms.

Gaigalaitis buvo ryški ir reikšminga XX a. pradžios asmenybė, dariusi įtaką Mažosios Lietuvos religiniam, kultūriniam, politiniam bei visuomeniniam gyvenimui. Jo indėlis į Klaipėdos krašto lietuvininkų tradicijų ir lietuviškumo išsaugojimą – didelis ir vertas tokio pat pripažinimo ir pagarbos kaip ir kitų garsių Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjų – Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir kitų. Skaityti toliau

Sukurta LGGRT centro konsultacinė žinovų komisija (3)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, atsižvelgdamas į žinovų gebėjimų poreikį vykdant Centro veiklas, o ypač į veiklos strategijų rengimą, sudarė visuomeninę žinovų komisiją. Komisijos nariais paskirti:

Ginas Dabašinskas, žurnalistas, istorikas, komunikacijos specialistas; Gediminas Grina, buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, saugumo politikos žinovas; Angelė Jakavonytė, rezistencijos įamžinimo bendruomenės atstovė, 22-ų nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkė; Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, rašytoja, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Holokaustas Lietuvoje (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt

Šiemet Seimas yra paskelbęs Lietuvos žydų istorijos metus. Ta proga mes jau pradėjome pokalbį apie Lietuvos žydus, kalbėjome apie jų vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę ir joje. Na, o dabar tenka pakalbėti ir apie vieną skaudžiausių žydų istorijos puslapių, tai yra holkaustą. Mes priartėjome prie okupacijų laikotarpio.

Su mumis kalbasi istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius.

Pirmas klausimas toks: ar ta įtampa, kuri kilo 1940 m. dėl kai kurių žydų komunistų dalyvavimo įteisinant Lietuvos okupaciją ir vykdant okupacinės valdžios politiką, ar tai vedė į holokaustą, ar priežastys vis dėlto buvo kitos? Skaityti toliau

Rastą seniausią kirvį Lietuvoje galima pamatyti parodoje! (0)

Rastą seniausią kirvį Lietuvoje galima pamatyti parodoje! | lnm.lt nuotr.

Rugsėjo 9 d., 18 val., Senojo arsenalo archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3) vyks Parodos „Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“ atidarymas (http://inx.lv/LiMV).

Seniausias kirvis Lietuvoje. Biržų rajone kadaise telkšojusio didelio ir seklaus vandens telkinio pakrantėje jis pragulėjo nuo akmens amžiaus. Tyrimai leidžia spėti, kad tai buvo patraukli vieta laikinai stovyklavietei. Iš šiaurės elnio rago pasigamintas, tais laikais klajoklių bendruomenėms nepamainomas įrankis – Lyngby tipo kirvis – greičiausiai buvo pamestas medžioklėje. Skaityti toliau

Z. Kumetaitis. Lietuva ir Rytprūsių parceliavimo peripetijos (45)

Europos sienos po Antrojo pasaulinio karo | smp2014is.ugdome.lt nuotr.

Keičiantis jėgų pusiausvyrai antrajame pasauliniame kare, dar 1943 metų spalio 28 – gruodžio 1 dienomis antihitlerinės koalicijos sąjungininkai – SSSR, Didžioji Britanija ir JAV, vadovaujami šių šalių vadovų Josifo Stalino, Vinstono Čerčilio ir Franklino Ruzvelto, dalyvaujant diplomatijos ir karinių štabų vadams, susitiko Teherane aptarti pokarinės Europos ir nacistinės Vokietijos perspektyvų. Gruodžio 1 d. ketvirtajame posėdyje V. Čerčilis paaiškino kad Didžioji Britanija pradėjo karą su Vokietija dėl duotų Skaityti toliau

Paminėtos J. Lukšos–Daumanto žūties metinės ir pagerbtas Lukšų šeimos atminimas (nuotraukos) (0)

Paminėtos J. Lukšos–Daumanto žūties metinės ir pagerbtas Lukšų šeimos atminimas | R. Kaminsko nuotr.

Rugsėjo 4 d. minint 69-ąsias Juozo Lukšos – Daumanto žūties ir neseniai praėjusias 99-ąsias gimimo metines, buvo surengti renginiai pagerbti ne tik šį legendinį partizaną, bet ir prisiminti visą Lukšų šeimą.  

Šventinis renginys prasidėjo Kauno raj. Pabartupio kaime, kur bendražygio išduotas žuvo Juozas Lukša-Daumantas (1921-1951). Lukša – buvęs partizanų Birutės rinktinės vadas, Lietuvos kovojančio pogrindžio atstovas Vakaruose, du kartus nelegaliai kirtęs sovietų kontroliuojamą Lietuvos sieną. Vėliau kurį laiką, slapstėsi įvairiuose Skaityti toliau

Vieno eksponato parodoje – pirmasis istorinis romanas apie Lietuvą (0)

Felikso Bernatovičiaus (Bernatowicziaus) romano „Pajauta, Lizdeikos duktė, arba Lietuva XIV šimtmetyje: pirmas istorinis romanas apie Lietuvą“ paroda | lnb.lt nuotr.

Rugsėjo 7 d. – spalio 4 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdvėje prie Martyno Mažvydo biusto, III a., vyks Felikso Bernatovičiaus (Bernatowicziaus) romano „Pajauta, Lizdeikos duktė, arba Lietuva XIV šimtmetyje: pirmas istorinis romanas apie Lietuvą“ paroda.

Vieno eksponato parodoje kviečiame susipažinti su pirmuoju istoriniu romanu apie Lietuvą lenkų kalba ir jo autoriumi. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius šįkart pristato Felikso Bernatovičiaus (Bernatowicziaus) romaną „Pajauta, Lizdeikos duktė, arba Lietuva XIV šimtmetyje: pirmas istorinis romanas apie Lietuvą“. Skaityti toliau

S. Birgelis. Jotvingiai (15)

Jotvingių kariai | punskas.pl nuotr.

X a. Kijevo metraštyje rašoma: „Vladimiras žygiavo prieš jotvingius, ir nugalėjo jotvingius, ir paėmė jų žemę“. Nestoro kronikoje rašoma Jatvagi. Iš lenkų šaltinių jotvingiai (Yaczwagi) minimi Mozūrų Konrado dokumentuose. J. Dlugošas rašo Jaczwingi, o kryžiuočių kronikose minima Terra Jatwezenorum. Prūsai šią tautą bus vadinę jotvings. Kartu minimas ir sūduvių vardas – Sudovia. K. Liuksemburgiečio 1421 m. laiške kryžiuočių magistrui rašoma: terra Sudorum et Jacuitarum. Lietuviai jotvingių kraštą (ar jo sritį) galėję vadinti Dainava. Pasak lenkų mokslininko J. Nalepos, šiaurės vakarų Jotvos dalyje (ties Vilkaviškiu ir Skaityti toliau

J. Brazauskas. Į Vakarus pasitraukė… (1)

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Apie tai istorijos vadovėliuose parašytas tik sakinys.

1944 m. vasara. Artėjo karo frontas prie Lietuvos. Skausminga tapo būsimo pasirinkimo galimybė. Vieni inteligentai traukėsi į Vakarus, kiti skausmingai ieškojo prieglobsčio atokesnėse Lietuvos vietose, pas gimines, treti jaunuoliai iš klojimų pastogių ar kitų vietų traukė ginklus suvokdami, jog artėja metas, kai jų prireiks ir ruošėsi į mišką kovai prieš okupantus. Skaityti toliau

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį (0)

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį | archyvai.lt nuotr.

Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną.

Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias mieste pastebėtas negeroves. Skaityti toliau

J. Brazauskas. Kaip sovietmečiu buvo juodinama lietuvių emigracija? (41)

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Į mano rankas netikėtai pateko Juozo Mikuckio knyga „Šioje ir anoje pusėje“ apie lietuvių emigraciją. Knyga išleista 1974 m. Juozas Mikuckis – prieškario metais buvo sudėtingo likimo žmogus. Iš pradžių užėmė aukštas pareigas valdžios aparate (Kauno kalėjimo viršininkas,  Kauno apskrities policijos  vadas), vėliau atitrūko nuo Lietuvos valstybinio gyvenimo. Pokario metais pasitraukė į JAV.

Emigracijoje domėjosi lietuvių išeivija. Knygą parašė jau sugrįžęs iš emigracijos. Tautos patriotu pristatomas J. Mikuckis išsijuosęs juodino lietuvių išeivius. Rašytojas Juozas Baltušis, Skaityti toliau

V. Baltrūnas. O gal šitaip? (Stabtelėjus prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje) (79)

P. Cvirkos paminklas Vilniuje | V. Baltrūno nuotr.

Neseniai žiniasklaidoje šmėstelėjo mintis, kad neverta nuversti P. Cvirkos paminklą Vilniuje, gal užtektų tik jo skulptūrą nukelti nuo postamento ir pastatyti šalia. Ši mintis verta dėmesio, ypač girdint (ir skaitant) aršių nuvertimo entuziastų bei ašarojančių paminklo išsaugojimo šalininkų pasisakymus.

Iš vienos pusės, tai būtų didele dalimi išsaugotas žymaus skulptoriaus Juozo Mikėno (architektas Ignas Laurušas) kūrybinis darbas (1959), skirtas talentingo rašytojo įamžinimui, iš kitos pusės, gan taiklus, gal ir ironiškas, buvusio iškilaus sovietinio kolaboranto, su bendraminčiais Lietuvai atnešusio Stalino saulę iš Maskvos, „nužeminimas“ iki postamento. Ant pastarojo, žinoma, tiktų ir lentelė su komentaru. Skaityti toliau

V. Krištaponis. Generolo Povilo Plechavičiaus gyvenimas ir veikla (3)

Generolas Povilas Plechavičius | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d. Bukončių k., Židikų vls. (dabartinis Mažeikių rajonas) ūkininkų šeimoje. Ši šeima, pagal žmonos giminę, priklausė bajorų luomui. Būsimasis generolas buvo antras šios gausios šeimos vaikas, nes be jo čia dar augo penki broliai ir šešios seserys.

Pradėjęs mokytis gimtajame krašte, 1908 m. Maskvoje P. Plechavičius baigė gimnaziją. Siekdamas aukštesnio išsilavinimo, jis 1911 m. baigė Maskvos komercijos institutą, o 1914-ųjų gegužės 13 d. Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Skaityti toliau

„Visi kaip vienas į laisvės dieną“: bus paminėtos Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinės (1)

„Visi kaip vienas į laisvės dieną“ | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 30 d., 16.00 val., Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje, Kaune, vyks renginys „Visi kaip vienas į laisvės dieną“, skirtas 27-osioms Rusijos kariuomenės dalinių išvedimo iš Lietuvos teritorijos metinėms paminėti. Renginyje išgirsite Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendą, matysite Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos salves, galėsite dalyvauti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei Karo muziejaus parengtoje mokomojoje veikloje ir pasivaikščioti po Karo technikos ekspoziciją. Skaityti toliau

V. Kavolis. Represyvioji sistema lietuvių kultūroje (5)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (V. Kavolis. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 384–402 ir išnašos p. 533–536).

Daugelio, ypač Europos, istorinių kultūrų modernizacijoje galime atpažinti mus ne per daug žavintį laikotarpį, kuriame susiformuoja represyvioji sistema. Tokios sistemos žymės:

1) institucinis autoritetas ar kolektyvas, galintis nustatyti, ką ir kaip laikyti esminiais dalykais; 2) ideologinių mažumų su skirtingom esminių dalykų sampratom visokeriopas slopinimas; 3) hegemonijos teisinimas iracionaliais, egzaltuotais siaubą ir išsigelbėjimo viltį intensifikuojančiais argumentais; 4) tokios struktūros ir tokio diskurso pasekmės: rezignavęs klusnumas, „savo likimo“ pasyvus priėmimas ir pusiau spontaniškos, pusiau organizuotos agresijos prieš „svetimuosius“ pagausėjimas. Skaityti toliau

Dzūkų šventė „Čiulba ulba“ kviečia pasitikti rudenį šilų delnuose (video) (0)

Dzūkų šventė „Čiulba ulba“ kviečia pasitikti rudenį šilų delnuose | Varėnos kultūros centro nuotr.

Rugsėjo 4-6 dienomis, Mardasavo kaime, Varėnos rajone, pirmąkart rengiama šventė „Čiulba ulba“ pakvies naujai pažvelgti į senuosius Dainavos krašto papročius bei džiaugtis naujoviškomis dzūkiškos kultūros formomis.

Šventės lankytojų laukia trys svetingos ir atradimų kupinos dienos, apjungiančios senąsias bei naujai atgimusias dzūkų dainas, nebylųjį juodai-baltą ir naujausią kiną, šiuolaikinę poeziją ir tradicinius vietos amatus. Mardasavas, kuriame įvyks ši šventė, išgarsėjo dar praeitame amžiuje kaimo pasakoriaus, dainininko Petro Zalansko (1900-1980) dėka. Šįmet garsiajam Mardasavo dainiui, palikusiam ateities kartoms per 300 dainų ir pasekusiam net 150 pasakų, būtų suėję 120 metų, todėl dalis šventės renginių bus skirta pažinti būtent šią ypatingą asmenybę ir prisiminti gausų Petro Zalansko tautosakos palikimą. Skaityti toliau

„Santaros-Šviesos“ suvažiavime – pokalbis apie „laisvųjų šaulių“ palikimą, mūsų teisių būklę, Baltarusios ateitį, aplinkosaugą, sovietmečio kultūrą (4)

„Santaros-Šviesos“ suvažiavimas | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 28 dieną, penktadienį, Vilniaus universiteto Teatro salėje darbą pradės kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. Jame bus aptariamas nepriklausomų intelektualų, „laisvųjų šaulių“, Vytauto Kavolio, Arvydo Šliogerio, Algimanto Gurecko idėjų svarba, nagrinėjama žmogaus teisių ir laisvių būklė šiandienos Lietuvoje, svarstomos baltarusių laisvės kovos galimybės, diskutuojama apie žmogaus ir gamtos santykius antropoceno eroje, Lietuvos mokyklą ir mokytojus. Suvažiavimuose taip pat bus apžvelgiami istoriniai valstybių tyrimai, sovietmečio literatūros ir kultūros palikimas, Skaityti toliau

„Muzika ant vandens“ – atkurtai Nepriklausomybei (0)

„Muzika ant vandens“ – atkurtai Nepriklausomybei | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 28 dieną, penktadienį, 19 val. Neries krantinėse, vyks jau tradiciniu tampantis koncertas „Muzika ant vandens“, nešantis bendrystės ir atkurtos laisvės žinią.

„Muzika ant vandens“ – tai prieš trejus metus pradėtas rengti renginys, nuo pirmųjų akordų pamiltas vilniečių ir sostinės svečių bei įsitvirtinęs Kristupo vasaros šventės programoje. Laive „Ryga“ pasirodys Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas Egidijaus Ališausko ir charizmatiškasis Skaityti toliau

Priimamos paraiškos išskirtiniams 2021 m. Europa Nostra apdovanojimams (0)

2021 m. Europa Nostra apdovanojimai | vkpk.lt nuotr.

Europa Nostra yra viena svarbiausių žemyno nevyriausybinių kultūros paveldo organizacijų. Ji kiekvienais metais skiria prestižinius apdovanojimus už iškiliausius pasiekimus kultūros paveldo apsaugos srityje. Lietuvoje šių apdovanojimų nauda vis dar nėra pakankamai įvertinta. Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) ragina paveldo valdytojus, žinovus, architektus, restauratorius, mokslininkus, muziejus, viešas ir privačias institucijas, vietos bendruomenes ir savanorius teikti paraiškas ir garsinti savo pasiekimus Skaityti toliau

V. A. Gocentas. Žymus Lietuvos istorikas A. Matulevičius apie Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomeną Europos kultūroje (1)

Dr. Algirdas Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žymus Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas Algirdas Matulevičius šiemet paminėjo savo amžiaus 80-ąją sukaktį – gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikines astronomijos varžytuves. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos (SMD) pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau

Aukščiausiosios Tarybos gynėją A. Sakalauską prisimenant (1)

Kasp garbės sargyba prie paminklo | V. Mintaučkio nuotr.

Rugpjūčio 21 d., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį ir Lietuvos valstybės paskelbimo demokratine respublika šimtmetį, prie paminklinio akmens žyminčio paskutinės sovietų agresorių nužūdyto savanorio Artūro Sakalausko žūties vietą, vyko iškilmingas minėjimas. Jame dalyvavo savanorio mama Genutė Sakalauskienė, pagarbą atidavė pagarbą LR Prezidento, Seimo ir vyriausybės atstovai, Nepriklausomybės akto signatarai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės ir padalinių bei visuomeninių organizacijų atstovai, Aukščiausiosios Tarybos (AT) gynėjai, Artūro Sakalausko bendražygiai, Skaityti toliau

J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos (0)

Edita Barauskienė | Asmeninė nuotr.

Lietuvos istorijos brangintojai su įdomumu skaito Klaipėdos „Eglės“ leidyklos 2020 m. išleistą rašytojos Editos Barauskienės knygą „Gyvasis lietuvybės kraujas“, p. 385. Ketvirtasis knygos viršelis skelbia, kad knygos autorė „Didžiosios ir Mažosios Lietuvos dukra, kuriai visa ši istorija eina per širdį tiesiogine, o ne perkeltine prasme“.

Atiduota pagarba ir meilė Kraštui, kurio istorija išskirtinė, su niekuo pasaulyje nesulyginama, jo piliečių pilietiškasis moralinis turtas nepasveriamas ir neįkainojamas. Skaityti toliau

Muziejus pristato prieš 35-erius metus rastą lobį (0)

Aukštvilkių lobis. Jį sudaro – vokiškos sidabrinės ir auksinės monetos, ordinas, du auksiniai vestuviniai žiedai, laikrodis | Laima Penek, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Iki rugpjūčio 23 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje lankytojai gali išvysti išskirtinį muziejaus eksponatą – lobį, kurį prieš 35-erius metus surado vaikai. Vieno jų motina, Tauragėje gyvenanti pensininkė, šiandien sako: „Tiek mes tąkart ir tesupratom, kad čia lobis. Kelios monetos – didesnės, mažesnės.“

Oficiali istorija pasakoja, jog prieš 35-erius metus netoli dabartinės Lietuvos–Rusijos sienos, Aukštvilkių kaime, ravėdami pastarnokų lauką, moksleiviai netikėtai aptiko lobį. Skaityti toliau

A. Kairys. Takelis į Baltijos kelią (2)

Mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo dalyviai. Autorius – nuotraukos dešinėje pusėje, apatinėje dalyje, 1987 m.rugpjūčio 23 d. | LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus nuotr.

Kiekvienais metais rugpjūčio 23-ąją mane užplūsta tie patys prisiminimai iš jaunystės dienų. Galbūt, gerbiamam skaitytojui bus įdomu ir svarbu nusikelti į 1987 metus, taigi, atsukti laiko ratą – 33 metus atgal. Tai buvo ištakos to, kas dabar vyksta ir ko mes taip siekėme – tai Lietuvos laisvės. Nuo tų dienų daug kas pasikeitė – žmonių mąstymas, interesai ir vertybės.

Esu užaugęs religingoje šeimoje, ypač pamaldi buvo mano mama. Skaityti toliau

Kazio Škirpos keliu: gyvoji atmintis oš ąžuolais (5)

Kazio Škirpos keliu: gyvoji atmintis oš ąžuolais | Straipsnio autorių nuotr.

Rugpjūčio 17 dieną (K. Škirpos 41-ųjų mirties Vašingtone metinių išvakarėse; taip sutapo) pulkelis Savanorių Kūrėjų Aukščiausios Tarybos gynėjų, savanorių ir šaulių, vyko į Pasvalį, Saločius, Namajūnus, Biržus ir Gerkiškius. Kryptinga kelionė labai pasisekė: Namajūnuose, K. Škirpos tėvonijoje, prie savanoriui, pulkininkui ir diplomatui skirto paminklinio akmens suoš šiam iškiliam asmeniui (maršalo K. G Manerheimo lygmuo!) skirtas ąžuolynas. Dokumentai sklypui, paskirtam visuomenės reikmėms, kraštovaizdžio brėžinio, kad ąžuolai sudarytų Gedimino stulpus bei reikiami kiti, – baigiami parengti. Skaityti toliau

Paskelbtos varžytuvės paminklui žydus gelbėjusių lietuvių įamžinimui (3)

Paminklas_lrkm.lt

Paskelbtas paminklo Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinio-architektūrinio sumanymo atviros varžytuvės.

Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos projekto tikslas ir uždaviniai – vadovaujantis istorinio teisingumo principais pagerbti, įamžinti ir aktualizuoti nacionaliniu ir pasauliniu lygmeniu Lietuvos gyventojus, gelbėjusius žydus nacių okupacijos metais, sukurti pagarbų, socialiai paveikų, tęsiantį žydų tautos pagerbimo tradicijas sprendinį, tinkamai reprezentuoti Pasaulio Teisuolius įamžinančios vietos turinį ir esmę, prisidėti prie pasauliui ir istorijai atviros visuomenės ugdymo. Skaityti toliau