Istorija

Seime bus pristatyta retų XVI–XIX amžiaus žemėlapių paroda (0)

M.K.Radvila,_1613m LDK zemelapis_lt.wikipedija. org

Birželio 30 d., 14 val. Seime, Seimo galerijoje, bus pristatyta retų XVI–XIX amžių didelio tikslumo žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa ir jos aplinka, paroda.

Lietuvos kartografų draugijos teigimu, šie kūriniai patvirtina, kad teritorijos, prieš jas pavadinant Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, buvo suvokiamos kaip šalis, turinti senas, vientisai europinei kultūrai priklausančias civilizacijos tradicijas.

Seimo nario Gedimino Jakavonio iniciatyva rengiamoje parodoje bus rodomos Milvydo Juškausko ir Violetos Sirvydytės iš užsienio šalių gautų žemėlapių kopijos bei, pasak rinkinių savininko, su Lietuvos Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui (1)

Alkas.lt nuotr.

Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau

Klaipėdoje atidaryta retų istorinių laikrodžių paroda „Istoriniai rūmų laikrodžiai“ (nuotraukos) (0)

D. Mukienės nuotr.

Laikrodžiai – kiekvieno iš mūsų kasdieniai palydovai, bet nedaugelis susimąsto, kokį ilgą ir idomų kelią jie nutiksėjo. Pastaraisiais šimtmečiais sukurtų ir ištobulintų laikrodžių mechanizmai buvo talpinami į korpusus, kuriuos visais laikais gamino nagingiausi staliai ir baldžiai, skulptoriai ir juvelyrai, talentingi amatininkai ir dizaineriai.

XVI–XIX a. laikrodžiai buvo brangios retenybės, juos galėjo įsigyti tik turtingieji. Skaityti toliau

Kaune paminėtas 1941-ųjų metų sukilimas (nuotraukos) (0)

1941-ųjų metų sukilimo paminėjimas Kaune | LSKT nuotr.

Birželio 23 d.  Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko renginys, skirtas paminėti 1941 m. birželio sukilimo 74-asias metines. Renginys prasidėjo kariliono varpams skambinant  Lietuvos himną.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas  trumpai supažindino su 1941 m. birželio 23 d. Kauno radiofone paskelbtu dokumentu „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ bei apžvelgė sukilimo priežastis ir jo istorinę reikšmę. Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda, skirta partizaninėms kovoms paminėti (0)

Rekonstruotame partizanu bunkeryje LGGRTC darbuotojai istorikai Darius Juodis, Vilius Kyguolis ir Grenadieriaus klubo narys Ramunas Skvireckas-genocidas.lt

Birželio 22 – liepos 27 d. Seimo III rūmų galerijoje eksponuojama Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ Parodos kuratorius – Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Partizaninėms kovoms  paminėti skirtoje parodoje pristatomos linksmos ir nuotaikingos kovotojų išgyventos akimirkos. Dauguma pogrindžio armijos kovotojų buvo jauni, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II) (17)

Vytis – LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Istoriniai, literatūriniai ir religiniai tekstai, autorių skelbti šimtmetiniais LDK laikais, senąja religine slavų, ar lotynų, ar lenkų kalbomis yra Lietuvos kūryba, nes dauguma Europos tautų, valstybių tais laikais kūrė ne savo kalba, bet skelbiamos religijos kalba. Todėl daugelio Europos tautų kalbos tapo lotynizuotos ar slavizuotos ir išnyko, tačiau iš baltų kalbų išliko tik lietuvių ir latvių kalbos, o tai rodo mūsų kultūros gilumą ir stiprumą. Tad pažvelkime istoriniu žvilgsniu į dabarties oficialius įvykius ir jų traktavimą.

Dar į Europos informacijos erdvę neįvedėme savo didingos istorijos, kultūros paminklų, o jau stengiamasi minėti 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucjos dieną, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame (7)

hitleris-jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Lietuvis visais laikais, lyg tas rambus jautis, net ir pliekiamas botagu sunkiai pasiduodavo muštrui, juo labiau, kai muštruotojas būdavo okupantas – carinis, lenkiškasis, bolševikinis, sovietinis ar vokiškasis.

Žinoma, kiekvienoj tautoj atsiranda atskalūnų ir parsidavėlių, tačiau lietuvio charakterį gerai apibūdina stagnaciniais 1965 m. Vytauto Žalakevičiaus sukurto filmo „Niekas nenorėjo mirti“ herojai.

Į milicininkų siūlymą imti rusišką šautuvą Broniaus Babkausko suvaidintas valstietis Marcinkus atsako be jokių užuolankų: Skaityti toliau

Vilniuje jau galima paskambinti Žemaitei, K.Donelaičiui, Gediminui (4)

Rengėjų nuotr.

Šiandien, birželio 18 d., 12 val. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus skvere (prie LR Prezidentūros) prasideda kultūrinis-mokomasis renginys „Vilniaus kalbančios skulptūros“. Renginį paskelbs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dalyvaus Nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius p. Valerijus Žovtenko, Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Frederikas Belido.

„Vilniaus kalbančios skulptūros“ – tai interaktyvus projektas. Į vilniečių ir miesto svečių išmaniuosius telefonus paskambinusios Vilniaus senamiesčio skulptūros kalbės lietuviškai ir angliškai, o keletas istorinių daugiakultūrio Vilniaus iškilių asmenybių prabils ukrainiečių, prancūzų ir jidiš kalba.  Skaityti toliau

Šlapelių muziejus kviečia į kultūrinės atgaivos akciją (0)

Arbatvakariai Slapeliu muziejujeBirželio 19 d., penktadienį, 18 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus (Pilies g. 40) virs senobine arbatine „Pas Motyną“. Kultūros nakties šurmulyje Šlapelių namų kiemelis vilios praeivius sugrįžti į nostalgišką senąjį Vilnių, kur skambės prieškario Lietuvos aukso fondų muzika, garuos firminė Šlapelienės arbata, pakvips Iceko keptais gardėsiais.

Nuo 18.00 val. iki 20.30 val. veiks senobinė arbatinė „Pas Motyną“. Skaityti toliau

Seniausias LDK raštijos paminklas bus pristatytas faksimiliniame leidinyje (0)

Birželio 18 d. 15 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje LMA Vrublevskių biblioteka, Baltarusijos nacionalinė biblioteka bei Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje pristato faksimilinį Turovo evangelijos leidinį. Pirmąkart atkurtas vienas seniausių LDK raštijos paminklų – XI a. Turovo evangelijos (Trumpo šventadieniams skirtų evangelijų skaitinių rinkinio) fragmentas. LMA Vrublevskių biblioteka yra originalios rankraštinės knygos saugotoja, Baltarusijos nacionalinė biblioteka – faksimilinio leidinio rengėja. Skaityti toliau

Okupacijos ir genocido dieną priminti ir paskutinės tarpukario Vyriausybės narių likimai (0)

Gedulo dienos minejimas.kam.lt

Minint okupacijos, genocido ir sovietmečio represijas, birželio 15–ąją įvairių kartų žmonės tradiciškai susirinko prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Lietuvos kančių kelią prisiminė aukščiausi šalies politikai, Seimo ir Vyriausybės nariai, garbingo amžiaus buvusių tremtinių būrys, gražus jaunimo žiedas.

Okupacijos aukų pagerbimo iškilmėse kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad žodžiai „okupacija“, Skaityti toliau

Britų aktorė Lietuvoje susitiko su savo vaidmens įkvėpėja (0)

B. Povley ir I. S. Špakauskienė | „Tauras films“ nuotr.

Rūtos Šepetys knygos „Tarp pilkų debesų“ ekranizacijoje vaidinsianti britų aktorė Bel Povley Lietuvoje susitiko su Irena Saulute Špakauskiene, kuri kartu su šeima paauglystėje buvo ištremta į Sibirą ir įkvėpė R. Šepetys romano herojės Linos istoriją.

„Laisvėje užaugusiam žmogui protu sunku suvokti Linos iš „Tarp pilkų debesų“ istoriją: merginai, turėjusiai augti, mokytis, džiaugtis, pirmą kartą įsimylėti, teko iškęsti badą, kankinimus ir artimiausiųjų mirtį. Mane iki širdies gelmių sugraudino ponios Irenos gyvenimo istorija ir Skaityti toliau

Bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas (0)

Aleksandras-Barkauskas-Valstybes-sienos-apsaugos-tarnybos-prie-Lietuvos-Respublikos-vidaus-reikalu-ministerijos-Pasienieciu-muziejaus-nuotr

Birželio 15 d., pirmadienį, 14 val. įvyks pirmosios sovietų okupacijos aukos – pasieniečio, Šaulių sąjungos nario Aleksandro Barausko – minėjimas jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos r.). 75-osioms Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko žūties metinėms skirtoje ceremonijoje kalbą pasakys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

12.30 val. Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Laisvės g. 21) už A. Barauską bus aukojamos šv. Mišios. Prieš minėjimą Ūtoje finišuos tradicinio bėgimo nuo sienos su Baltarusija dalyviai.

Renginyje dalyvaus A. Barausko duktė Ona Marija Brasiūnienė. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I) (6)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas

Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be mūsų intelektualų plataus ir viešo kalbėjimo.

Kai  atvykę britų intelektualai klausia: „Mums įdomu, kas jūs esate per tauta, kad gyvendami Europos centre iki 13–14 a. sugebėjote būti neapkrikštyti? Skaityti toliau

Seime – konferenciją „Kūryba ant skustuvo ašmenų“ (tiesioginė transliacija, video) (0)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Birželio 17 d., trečiadienį, 10–14 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Kūryba ant skustuvo ašmenų: kaip sovietmečiu buvo ginama profesionalioji lietuvių kultūra. Liudytojų parodymai“, kurią rengia Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba.

Pagrindinis šio renginio tikslas – aptarti, kaip lietuvių kultūra galėjo išlikti sovietinėje Lietuvoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti šios epochos liudytojai ir jaunoji karta, žinanti šią epochą iš rašytinių dokumentų bei žmonių pasakojimų. Skaityti toliau

Paminėtos Kluoniškių mūšio 70-osios metinės (nuotraukos) (1)

Paminetos-Kluoniskiu-musio-70-osios-metines-kauno-r-savivaldybes-nuotr

Birželio 13 d. Kluoniškių kaime (Zapyškio sen., Kauno r.), buvusioje Zigmo Balsio sodyboje, paminėtos čia vykusio mūšio tarp partizanų ir enkavedistų 70-osios metinės.

Likęs gyvas šių įvykių liudininkas, Lietuvos laisvės armijos štabo vadas Vytautas Balsys prisimena, kaip 1945 m. birželio 13 d. kautynėse su NKVD trisdešimties kareivių būriu žuvo, o vėliau sode buvo palaidoti „Tauro“ apygardos partizanai Viktoras Balsys, Aleksandras Jansonas, Vladas Šidiškis, Viktoras Šlionskis, Vincas Vaidelys, Patašius. Tai buvo dar visai jauni vaikinukai: jauniausiam jų V. Balsiui buvo vos 17 metų, o vyriausiam V. Vaideliui – 26-eri. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Omonininkų išteisinimas: kokiems dievams meldžiamės? (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pernai rudenį į lietuvių kalbą buvo išverstas ir išleistas rusų rašytojo fantasto Viktoro Pelevino groteskinis romanas „Omonas Ra“. Tiesa, pagrindinio knygos herojaus vardas neturi nieko bendro su tuo OMONu, kurį žinome ir kurio kumštį prieš 25 metus patyrėme mes, tačiau neskubėkime to ryšio atmesti.

Omonas Krivomazovas, kaip ir milijonai kitų jaunuolių sovietmečiu, nuo vaikystės svajoja tapti kosmonautu, jis gyvena aklinai užmūrytoje raketoje su nupieštomis durimis, čia, šioje totalitarinėje uždaroje sistemoje, melas nesiskiria nuo realybės, sveikas protas – nuo beprotybės, Skaityti toliau

Užsienio reikalų ministras kartu su vilniečiais padėkojo Islandijai už Nepriklausomybės pripažinimą 1991 m. (0)

Renginys.aciu tau Islandija_youtube.com

Birželio 12 d. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo akcijoje „Ačiū Tau, Islandija“ (Takk Island). Ši akcija vyksta Vilniuje Islandijos gatvėje jau ketvirtus metus iš eilės. Ministras taip pat dalyvavo akcijos metu rengtoje diskusijoje „Dviejų mažų šalių supergalios“.

Savo pasisakyme L.Linkevičius padėkojo Islandijai, kuri pirmoji pripažino 1991 m. atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Skaityti toliau

Seime bus pristatyta paroda, skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems lietuviams atminti (0)

rengėjų nuotr.

Birželio 15 d. 9.20 val. Seime, Vitražo galerijoje, bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus parengta paroda „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“. Parodą atvers Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, pristatyme taip pat kalbės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė ir 1942–1943 m. sovietų represinių struktūrų sušaudytų Lietuvos Respublikos piliečių  Sverdlovske  artimųjų vardu – buvusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pulkininko leitenanto Juozo Papečkio ir Lietuvos kariuomenės kapitono Antano Petruškevičiaus anūkė atsargos kapitonė Daina Kemeraitienė. Skaityti toliau

Kluoniškių kaime bus paminėtas partizanų mūšio 70-metis (nuotraukos) (1)

Buvęs partizanų vadas V. Balsys

Birželio 13 d., Kauno rajone, Kluoniškių kaime (Zapyškio sen.), buvusioje Zigmo Balsio sodyboje bus paminėtos čia vykusio mūšio tarp partizanų ir enkavedistų 70-osios metinės.
Likęs gyvas šių įvykių liudininkas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio armijos vadas Vytautas Balsys prisimena, kaip 1945 m. birželio 13 d. kautynėse su NKVD trisdešimties kareivių būriu žuvo, o vėliau sode buvo palaidoti „Tauro“ apygardos partizanai Viktoras Balsys, Aleksandras Jansonas, Vladas Šidiškis, Viktoras Šlionskis ir Vincas Vaidelis. Skaityti toliau

Seime bus rodomi neįkainojami XVI–XIX amžiaus žemėlapiai (0)

monetos_M.Janusausko

Birželio 8 – liepos 13 dienomis Seime, Parlamento galerijoje, veiks paroda unikalių XVI–XIX amžiaus didelio tikslumo žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa ir jos aplinka. Lietuvos kartografų draugijos teigimu, šie kūriniai patvirtina, kad teritorijos, prieš jas pavadinant Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, buvo suvokiamos kaip šalis, turinti senas, vientisai europinei kultūrai priklausančias civilizacijos tradicijas.

Seimo nario Gedimino Jakavonio iniciatyva rengiamoje parodoje bus rodomos Milvydo Juškausko ir Violetos Sirvydytės iš užsienio šalių gautų žemėlapių kopijos Skaityti toliau

Prisiminsime Lietuvos okupaciją ar iškilmingai minėsime okupacijos 75-metį? (dienotvarkė) (5)

Lietuvos-okupacija-1940-0615-LCVA-nuotr

Birželio 15 d. sukaks 75 metai, kai Sovietų Sąjunga, tęsdama su nacistine Vokietija sutartą kitų valstybių naikinimą, okupavo o po to ir aneksavo Lietuvos valstybę.

Po metų, 1941-ųjų birželio 14 d., sovietiniai okupantai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.

Nors šie skaudūs mūsų šaliai įvykiai prisimenami ir paminimi kasmet, tačiau šiemet Seimo pirmininkės vardu išplatintas kvietimas į minėjimo renginius daug ką suglumino. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pasirašytame kvietime rašoma: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites (9)

1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.

75-eri mus skiria nuo tos datos, kai Lietuva prarado nepriklausomybę. Prie jos vairo stojo okupantų atsiųsti vykdytojai, dažniausiai lietuviškomis pavardėmis, tačiau prižiūrimi sovietinių prižiūrėtojų. Kai kurie valdžios vyrai dėjo į kojas, kiti buvo suimti ir sušaudyti, pateko į lagerius, treti susigūžę laukė atėjūnų malonės ir santvarkos pasikeitimo. Buvo dar vieni – jie nesiliovė kovoję…

Tokia istorinė tikrovė. Gali ja tikėti ar ne, vienus aukštinti, kitus smerkti, tačiau nereikia užmiršti, kad tai buvo sudėtingas laikmetis, kuris patikrino visos tautos, jos išrinktųjų ir kiekvieno jos atstovo brandą. Skaityti toliau

Lietuvos ypatingasis ir istorijos archyvai kviečia į gyvo archyvo dienos renginius (0)

Buve KGB rumai_archyvai.lt

Artėjantį antradienį, birželio 9 d. Lietuvos ypatingasis archyvas kviečia susipažinti su archyve saugomais dokumentais, nemokamai aplankyti buvusius KGB rūmus ir Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų dokumentų saugyklas.

GYVO ARCHYVO DIENOS tema – Lietuva sovietinės okupacijos metais. Skaityti toliau

Konferencijoje bus aptartos Lietuvos valstybingumo istorinio paveldo apsaugos problemos (tiesioginė transliacija) (4)

Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 8 d., pirmadienį, Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Lietuvos valstybingumo istorinio paveldo puoselėjimas įamžinant valstybės kūrėjų ir gynėjų atminimą“, skirta artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Pradžia – 10.30 val.

Renginį rengia Lietuvos kultūros politikos institutas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pritarimu.

Konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Renginyje ketinama aptarti Lietuvos valstybingumo istorinio paveldo, esančio Lietuvos miestuose ir rajonuose, taip pat su Lietuvos istorija susijusio paveldo, Skaityti toliau

Kviečia paroda „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ (0)

rengėjų nuotr.

Birželio 11 d., ketvirtadienį, 15 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengtos parodos „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ atidarymas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus parengta paroda skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems Skaityti toliau

Aptarti konkurso „Sąjūdžio keliu“ pasiekimai (nuotraukos) (0)

a.mikoleno-nuotr

Kauno arkivyskupijos muziejuje, artėjant garbingojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus mirties 15-osioms metinėms, drauge su muziejaus vadovybe surengėme Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto inicijuoto tarpmokyklinio konkurso „Sąjūdžio keliu“, skirto Baltijos kelio ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms pažymėti, aptarimo popietę. Pats Kardinolas buvo aktyviai įsijungęs dar sovietinės okupacijos metais į Lietuvos atgimimo sąjūdį, sveikindamas brėkštančią Lietuvos atgimimo aušrą. Todėl tarsi simboliškai sukvietėme konkurso dalyvius, mokytojus ir svečius į tą muziejaus menę, kurioje mokykliniam jaunimui daug kartų rengėme Skaityti toliau

V. Pukas. Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis (24)

berzanskis-klausutis-aukuras-seimos-archyvo-nuotr

Daugiau kaip pusės tūkstantmečio laikotarpis skiria mus nuo pagonybės klestėjimo laikų. Visaip slopinamos senosios kultinės tradicijos  ir apeigos grimzdo užmarštin. Tačiau nemaža jų liko įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, sukaupta tautosakos lobynuose, dalis dar tebegyvena gyvojoje liaudies atmintyje ir tradicijose. Mūsų praeitis – mūsų tautinis pasididžiavimas, jos pažinimas – tautinio atgimimo išraiška, asmenybės drąsos išraiška. Iš praeities mes semiamės sielai peno, dvasinės atsparos. Taip mes geriau suvokiame dabartį ir aiškiau matome ateitį, kuri neatskiriama nuo senojo protėvių tikėjimo. Skaityti toliau

Kodėl svarbu žinoti savo šeimos istoriją? (0)

Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. A. Ragauskas_nuotr. Indres Vaitkeviciutes

Psichologų teigimu, šeima yra pagrindinė socialinė institucija, kurioje auga, bręsta ir ugdosi asmenybė. Kaip teigia daugelis antropologų, šeima yra pamatinis žmonių socialinę bendriją formuojantis elementas. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lietuvos lokaliosios istorijos I kurso magistrantai, vadovaujami prof. dr. Aivo Ragausko, atliko savo šeimų istorijos tyrimą. Sudarinėjant istoriją, buvo svarbus ne tik individualių asmenų (protėvių tiesioginė linija), bet ir šeimos geografinio, ekonominio, socialinio, religinio ir tautinio mobilumo aspektų atskleidimas. Pagal tai, kas buvo atlikta, galima matyti tam tikrus dėsningumus kiekvieno studento šeimoje atskirai ir bendrai, lyginant visų šeimų istorijas.

Skaityti toliau