Istorija

Baigtas viešinti KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas (9)

Genocido aukų muziejus | muziejai.lt nuotr.

Šių metų sausio 5 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainėje www.kgbveikla.lt baigtas viešinti agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas. Viešinti KGB dokumentus Centrą įpareigojo LR Seimas,  2010 metais priėmęs LGGRTC įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą. Žurnalo viešinimas pradėtas 2012-ųjų pabaigoje, baigtas 2018 m. sausio 5 d. Išanalizuota 1669 asmenų duomenys. Šis žurnalas nėra ir nebus slaptas dokumentas, jis bus laisvai prieinamas Lietuvos ypatingajame archyve (pagal Liustracijos įstatymo nuostatas nebus skelbiami tik prisipažinę asmenys, kurių žurnale yra 22). Skaityti toliau

„Pelėdų kalnas“ režisierius A. Juzėnas: į kiną veržiasi nepaprastai talentinga jaunų aktorių karta (1)

Nuo vasario 16 d., bus rodoma istorinė vaidybinė drama – „Pelėdų kalnas“, kurią remia Lietuvos kino centras. Kino juostos kūrėjai šį filmą dedikuoja Lietuvai ir jos žmonėms, minintiems valstybės atkūrimo šimtmetį.

Ilgai laukta lietuviška istorinė drama „Pelėdų kalnas“ jau spėjo pakurstyti žiūrovų smalsumą ir pokalbius apie filmą bei jame gvildenamą valstybei skaudžią okupacijos temą. Emociškai sudėtingiems jaunosios pokario kartos vaidmenims atrinkti dar nedaug pažįstami aktoriai taip pat sulaukė visuomenės susidomėjimo Skaityti toliau

Laisvės gynėjai žinojo, kad bus šmeižiami (19)

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Dar neišblėsus partizaniniam pasipriešinimui įžvalgesni Lietuvos partizanai jau numatė, kad ateityje jų pasišventusi kova bus teršiama pagal okupanto pagamintą kurpalį.

„Kelsis Lietuva – mūsų jau nebebus. Joje vėl užvirs gyvenimas – mūsų niekas neatmins, banditų vardais vadins — mums bus skaudu“, – savo dienoraštyje nerimavo Tauro apygardos partizanų kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, kunigas, žuvęs 29-erių.

„Kovoja visi idealistai, gražiausias tautos žiedas, nebijąs už savo tėviškę galvą paguldyti. Nėra kovos be aukų, lygiai kaip nėra laisvės Skaityti toliau

Iš istorinių archyvų: Čiunės Sugiharos trečiasis vaikas gimė Kaune (0)

Sugiharos šeima | vdu.lt nuotr.

Neseniai Čiunės Sugiharos anūkė Madoka Sugihara leido Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centrui paviešinti istorinį tuometinės prof. dr. Prano Mažylio privačios ligoninės (dabartiniai P. Mažylio gimdymo namai Kaune) išrašą Nr. 220, apie trečiojo Č. Sugiharos sūnaus Harukio gimimą. Šis įrašas, rastas Kauno regioniniame archyve, ne tik paliudija, kad šis sūnus gimė Kaune ir šioje ligoninėje, bet ir suteikia naujos informacijos.

Dokumente rašoma, kad Jukiko Sugihara atvyko į ligoninę 1940 m. gegužės 28 d. 13.30 val., po to, kai pajuto gimdymo skausmus. Skaityti toliau

Rengiama paroda „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ (1)

Paroda bibliotekoje_diplomatijaSausio 9 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvėje, II a.) atidaroma paroda, kurioje pristatomos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Parodos rengėjai – Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko reikšmingą vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose Skaityti toliau

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena (video) (0)

Sausio 13-oji: Žmogus su vėliava šalia tarybinio tanko | kam.lt nuotr.

1919 metų sausio 1 d. Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos iškėlė Trispalvę. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis bei Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Istorinė Atmintis yra Vėliava, arba ji plevėsuoja, arba yra nuplėšta ir purve sutrypta bolševikų.

Yra kovotojų kurie kovoja už Vėliavą visą savo gyvenimą, o yra saloninių komunistų, Skaityti toliau

D. Petkus. Kam turime dėkoti už savo šimtmetį? (23)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės šimtmetis beldžiasi į Lietuvos duris. Turbūt natūralu, jog atėjus tokiai progai susimąstome apie tuos, kurie mūsų šalį sukūrė. Galvojam, kaip galėtume savo tėvus kūrėjus įamžinti ir pagerbti, stengiamės įvertinti tuos, kuriems vis dar esam nepakankamai dėkingi. Mūsų pirmtakams atsibodo būti „imperijų kampininkais“, tad jie drąsiai stojo ginti savo Tėvynės idėjų. Vis dėlto Lietuvos šimtmečio spindesy pasigirsta ir nuomonių, jog už mūsų nepriklausomybę turėtume būti dėkingi suirutėms arba kaimyninių šalių diktatoriams. Kaip yra iš tiesų? Skaityti toliau

Filmo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui, vieša peržiūra (0)

Kadras iš filmo

Gruodžio 30 d., šeštadienį, 12 val. Europos parko švietimo centre (Europos parko g. 302, Vilniaus r. sav.) rengiama žinomo dokumentininko Algirdo Tarvydo filmo „EUROPOS PARKAS. PRADŽIA“ pirmoji vieša peržiūra.

Dokumentinis filmas yra išskirtinis įvairiais aspektais. Nespalvotoje kino juostoje užfiksuoti neeiliniai kadrai, atskleidžiantys Europos parko kūrimo pradžią, eigą, įvykius, garsių menininkų portretus. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip lietuvių kilmė susijusi su senaisiais europiečiais ir finougrais? (video) (3)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį su Gintaru Songaila apie lietuvių kilmę. Praėjusioje laidoje aptarėme, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai, dabar daugiau dėmesio skiriame archeologijos ir lingvistikos duomenims ir aiškinamės, kaip jie dera su genetika, kas dar, be indoeuropiečių, gali būti mūsų protėviais?

Kokia Algirdo Girininko hipotezės apie šiaurinius indoeuropiečius esmė? Kas Lietuvoje galėjo gyventi iki Duobinių kapų (Jamnos) kultūros ekspansijos? Ar lietuvių kalboje yra ikiindoeuropietiškos senųjų europiečių kalbos paveldo? Kokią įtaką mums padarė finougrai ir iš kur jie atėjo? Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauno deputatų klubo išvyka (nuotraukos) (1)

Šakiuose prie dr. Vinco Kudirkos paminklo giedame Kauno deputatų klubo himną (Maironio „Užtrauksme naują giesmę“ ištrauką) | R. Gaidžio ir R. Kazakevičiaus nuotr.

Kauno  Deputatų klubas (jį sudaro įvairių kadencijų buvę miesto savivaldybės tarybos nariai, jo prezidentas – miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius), klubo prezidento pavaduotojo Raimondo Gaidžio iniciatyva, dr. Vinco  Kudirkos mirties 118 metų minėjimo  išvakarėse  ir  artinantis mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, surengė  labai prasmingą išvyką Vinco Kudirkos keliais. Pakeliui sustodavome pasidairyti  ir po kitus miestelius, daugiau žinomus kultūros istorijoje. Malonu, kad šioje kelionėje dalyvavo ne tik klubo nariai, bet ir jų artimieji. Skaityti toliau

Klaipėdoje įamžintas dr. A. Kalvaičio atminimas (0)

Dr. Antanas Kalvaitis | LTSC Čikago, S.Budrio nuoraukų archyvo nuotr.

„Aš viską padariau, ką galėjau, savo Tėvynės labui“, – iš Lietuvos Respublikos diplomato dr. Antano Kalvaičio laiško Lietuvos diplomatijos vadovui S. Lozoraičiui. Berlynas, 1940 m.

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI)  ir kitų JAV lietuvių organizacijų pastangomis Klaipėdoje buvo įamžintas iškilaus Lietuvos Respublikos diplomato, generalinio konsulo Čikagoje dr. Antano Kalvaičio atminimas. Tai savotiška kukli Čikagos lietuvių atminimo dovana pasitinkant Lietuvos šimtmetį. Skaityti toliau

Valstybės atkūrimo jubiliejui išleista Lietuvos ir Vokietijos santykių istorija (0)

URM nuotr..

Artėjant 100-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms Vokietijoje išleista knygą „Vokietijos-Lietuvos santykiai šimtmečio šviesoje“ (vok. Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen), kurioje Berlyno universiteto istorikai E. Syvaldo (Enrico Seewald) ir M. Dornfeldas (Matthias Dornfeld) gvildena Lietuvos santykius su Vokietija nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1009 metais iki diplomatinių santykių atkūrimo 1991 metais. Knygos autoriai remiasi autentiškais, didžiąja dalimi iki šiol neskelbtais Vokietijos archyviniais dokumentais. Skaityti toliau

G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką (160)

Tadas Kosciuska | Wikipedija.org nuotr.

Lietuviai labai dažnai pamiršta tuos, kurie kovėsi už Lietuvos laisvę, tą  liudija ir Lietuvos savanorių kapų paieškos Antakalnio kapuose. Nuo jų palaidojimo dar nepraėjo ir šimtas metų, o mes apie juos nieko nežinome. Sovietinė Lietuvos valdžia naikino visa, kas buvo susiję su Lietuvos valstybingumu.

Dar blogiau yra su kovojusių prieš carizmą kapais: Kosciuškos, 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių. Labai dažnai asmenis, kilusius iš etnografinės Lietuvos, mes labai lengvai priskiriame kitoms tautoms – prieš jų valią. Štai Adomo Mickevičiaus atvejis: jis skelbėsi esąs lietuvis, rašė apie Lietuvą, nei vienos dienos negyveno Lenkijoje, o visuose šaltiniuose pristatomas kaip lenkų poetas. Skaityti toliau

Ekspertų išvada – Vokietijoje rastą Nepriklausomybės aktą surašė signataras J. Šaulys (6)

Vasario 16-osios akto originalas vokiečių kalba | www.facebook.com nuotr.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, atlikę rašysenos tyrimą, paskelbė specialisto išvadą – Lietuvos Nepriklausomybės aktas, kurį Vokietijoje rado profesorius Liudas Mažylis, surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka.

Į policijos ekspertus profesorius kreipėsi su prašymu nustatyti, kieno ranka surašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Atliekant tyrimą, pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J. Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens, pranešė Policijos departamentas

Lietuvos policija, atsižvelgdama istorinę šio dokumento reikšmę, tyrimą atliko neatlygintinai.

Ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Mažylis rado Vokietijos Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video) (13)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gintaru Songaila kalbamės apie tai, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai?

Kokie yra trys pagrindiniai genetinių tyrinėjimų objektai? Kodėl norvegų, lietuvių ir estų genofondas laikomas artimiausiu indoeuropietiškajam paveldui? Kur buvo indoeuropiečių protėvynė ir su kokia archeologine kultūra ji siejama? Koks yra lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės indėlis į pasaulinį mokslą? Kodėl ir lietuviai, ir estai vyrai priklauso iš esmės dviems giminėms – su indoeuropiečiais siejama R1a ir su finougrais siejama N1c? Ar genetika jau davė atsakymus į iš jos kylančius klausimus? Kokias problemas slepia šiaurinių indoeuropiečių kilmė? Skaityti toliau

V. V. Česnulis. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai. Julius Navikas (1)

„Mūsų artojas“ | Archyvinė nuotr.

Vilniuje leistų lietuviškų laikraščių „Kelias“ ir „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi pasirašinėjęs Julius Navikas gimė 1854 m. kovo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių). Gimtinė – Gačkiškiai, kaimas Inturkės parapijoje (Molėtų r.). Juozo ir Rozalijos Misiūnaitės sūnus. 1876–1881 m. tarnavęs rusų kariuomenėje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir dirbo Petro Vileišio žemės ūkio mašinų fabrike „Vilija“. Karo metu kartu su „Vilija“ buvo išvažiavęs į Rusiją. Kaip technikas darbavosi keliuose Rusijos miestuose. Po karo grįžo į Vilnių ir dirbo įvairiose geležies įrankių dirbtuvėse. Skaityti toliau

JAV pagerbs Adolfą Ramanauską-Vanagą (5)

Šv. Andriejaus bažnyčia Niu Britene | genocid.lt nuotr.

Puiki žinia pasiekė iš JAV – kitąmet minint partizano Adolfo Ramanausko – Vanago šimtąsias gimimo metines čia bus jam pastatytas paminklas.

Paminklas stovės Konektikuto valstijoje, Niu Britene (New Britain), kur 1918 m. kovo 6 dieną gimė ir Šv. Andriejaus bažnyčioje buvo pakrikštytas vienas iš partizaninio pasipriešinimo vadų.

Niu Briteno valdžia pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangoms įamžinti Adolfo Ramanausko – Vanago atminimą jo gimimo vietoje. Skaityti toliau

Geriausias 2013 metų lietuviškas filmas „Ekskursantė“ rodomas Rusijos žiūrovams (video) (4)

Filmo „Ekskursantė“ akimirka | kūrėjų nuotr.

Gruodžio 14 d. režisieriaus Audriaus Juzėno filmas „Ekskursantė“ apie tremtį Sibire parodytas Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje.

Ambasadorius Remigijus Motuzas, kreipdamasis į filmo peržiūrą susirinkusius lietuvių bendruomenės narius, lietuvišku kinu bei istorinės atminties įamžinimu Rusijoje besidominčius svečius, pasidalino ir savo giminių, ištemtų į Sibirą, istorija. Ambasadorius pabrėžė, kad trėmimai palietė beveik kiekvieną Lietuvos šeimą.

Į filmo pristatymą atvykęs filmo režisierius Audrius Juzėnas teigė sulaukęs teigiamų atsiliepimų apie filmą iš Rusijos žiūrovų, nes filmo tematika artima Rusijos auditorijai, jame vaidina daug garsių rusų aktorių. Filmas yra gavęs prestižinį Rusijos kino akademijos apdovanojimą „NIKA“. Skaityti toliau

A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas (45)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai ir jos valstybingumui, o dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos okupacijos siūlyta vos ne vienos rusų humoristinės laidos personažo žodžiais – suprasti ir atleisti.

Adamas Michnikas: „Pilsudskis neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus“ Skaityti toliau

A. Šlepikas: Nežinodamas praeities nežinai, ką reiškia dabartis (video) (0)

Slepiko TV filmas1

Nuo sausio 7 dienos į LRT televizijos eterį sugrįžta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas dokumentinių vaidybinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“. Projekto režisierius Alvydas Šlepikas džiaugiasi, kad kūrybinė komanda galėjo toliau tęsti prasmingą švietėjišką darbą.

Dokumentinių vaidybinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ pasakoja apie Lietuvai svarbias istorines asmenybes. Pasak režisieriaus A. Šlepiko, šio filmų ciklo idėja aiški – pristatyti asmenybes, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video) (12)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.

Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų Skaityti toliau

E. Jovaiša: Holokausto aukų vardai turi išlikti (7)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 15 d., 11 val., Leipalingio miestelyje, Druskininkų r., bus pristatytas informacinis stendas, skirtas 1941 metais vykusių Leipalingio žydų žudynių aukoms atminti ir pagerbti.

Renginyje dalyvaus Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amiras Maimonas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Leipalingio progimnazijos mokiniai, miestelio bendruomenė ir kt. Renginio metu Leipalingio progimnazijos mokiniai perskaitys visų Leipalingio žydų žudynių aukų vardus. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. „Vanagaitės skandalas“ – pabaiga ar tęsinys? (7)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Diskusijos apie Antrąjį pasaulinį karą, Holokaustą, kolaboravimą ir pasipriešinimą Vidurio ir Rytų Europai yra ir dar, matyt, ilgai liks vienos skausmingiausių. Sovietinės Holokausto marginalizacijos bei oficialiosios propagandos, skelbusios antitarybinius „buržuazinius nacionalistus“ kriminaliniais nusikaltėliais ir nacių pagalbininkais, atgarsiai svarstant šitas temas tebekelia sunkumų ir konfliktų. Daugeliui istorikų liekant ištikimiems įsivaizdavimui, kad jų darbas yra tik korektiški moksliniai tyrimai, bet ne savo pasiekimų sklaida visuomenei jai suprantama kalba, kaip ir oficialiojoje atminties Skaityti toliau

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų. Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske (0)

 „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske | Punsko „Aušros“ leidyklos nuotr.

Gruodžio 16 d., Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza g. 23) vyks X „Terra Jatwezenorum“ istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ istorijos paveldo metraščio (9 tomo) sutiktuvės.

Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau devintus metus iš eilės išnyra iš istorijos ūkų „Jotvingių kraštas“. „Terra Jatwezenorum“ – tai tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, kurio leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

„Istorija mums primena praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, Skaityti toliau

Kviečia paroda „Lietuvos piliakalnių šviesa jaunųjų dailininkų akimis“ (0)

Vaiku piesiniai. Piliakalniu sviesa

Gruodžio 8-31 d. Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse galima aplankyti mokinių dailės parodą ir susimąstyti apie Lietuvos piliakalnių praeitį, dabartį, ateitį, pamatyti jų šviesą kūrybingų Lietuvos jaunųjų kūrėjų akimis.

Balandžio mėnesį Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija draugiškai atvėrė duris 68 jauniesiems šalies dailininkams ir juos atlydėjusiems dailės mokytojams. Čia vyko 23-ioji Lietuvos mokinių dailės olimpiada „Piliakalniai: praeities retrospektyva, dabarties realijos, ateities vizijos“. Skaityti toliau

Mokslininkai patvirtina: Vilniaus Našlaičių kapinėse kitąmet ketinama ieškoti garsių Lietuvos partizanų palaikų (2)

 Vilniaus Našlaičių kapinės | wikimapia.org nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai baigė Vilniaus Našlaičių kapinių kompleksinių tyrimų pirmąjį etapą. Konstatuota, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956–1969 m. mirties bausme nuteistų asmenų kūnai. LGGRTC teigimu, dalis sušaudytų kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, kiti – kaltinti politiniais nusikaltimais.

Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šiose kapinėse turėtų būti užkasti ir garsių Lietuvos partizanų – Adolfo Ramanausko-Vanago, Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Pasak mokslininkų, čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video) (14)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.

Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau

Valstybės istorinės atminties komisija reiškia susirūpinimą dėl Lietuvos istorijos mokslinių tyrimų ir jų viešinimo (2)

Lietuvos istorija | Alkas.lt nuotr.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisija kartu su Lietuvos universitetų ir mokslo bei tyrimų institucijų atstovais istorikais svarstė mokslinių tyrimų sovietmečio ir partizaninio karo tematika būklę. Posėdyje buvo iškelti ir bendresni istorijos mokslo situacijos Lietuvoje klausimai, esamos problemos.

Komisija nutarė kreiptis į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu išnagrinėti ir įvertinti šias problemas:

– istorijos ir pilietinio ugdymo dalykų turinio būklę bei mokymo perspektyvas bendrojo ugdymo įstaigose; Skaityti toliau

Pilypo ir Povilo Fridricho Ruigių lietuvių kalbotyros veikalams – 270 (0)

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vykusių ekspedicijų Karaliaučiaus krašte metu rastas Ruigio, Povilo Fridricho kalbotyros veikalas: Ruigys, Povilas Fridrichas (apie 1725–po 1781). Anfangsgründe einer littauischen Grammatick, in ihrem natürlichen Zusammenhange entworfen / von Paul Friedrich Ruhig … . – Königsberg : druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1747. LMAVB RSS LK-18/9 | LMAVB nuotr.

2017 m., gruodžio 5– 2018 m., sausio 8 d., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vieno eksponato parodoje bus galima pamatyti taip vadinamą 1747 m. leidybinį  konvoliutą, kuriame paskelbti tėvo ir sūnaus Ruigių lietuvių kalbotyros veikalai.

LMA Vrublevskių bibliotekoje, saugomi du šio leidybinio konvoliuto egzemplioriai. Vienas iš jų paveldėtas su Vrublevskių bibliotekos rinkiniais, kitas surastas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vykusiose ekspedicijose Karaliaučiaus krašte. Skaityti toliau