Istorija

M. Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos (0)

Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis | M. Purvino nuotr.

Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą.

Ta riba buvo pasirinkta tinkamai – Deimenos žemupys skyrė du gamtinius regionus: dešiniakrantėje upės pusėje prasidėjo senovinės Nemuno deltos pelkynai, o kairiakrantėje kilo Sembos pusiasalio aukštumos. Į kraštą įsibrovęs Kryžiuočių (Vokiečių) ordinas nuo XIII a. Skaityti toliau

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai (0)

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai | autorės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, ypač pastarąjį dešimtmetį, iš praeities grįžta piliakalnių dvasia, mokanti istorijos, kviečianti ilsėtis kultūringai ir mus lenkianti prie pačių tautos šaknų.

Molavėnuose – Pilėnų dvasia

Molavėnų piliakalnių kompleksas šalia Viduklės (Raseinių r.) dar neseniai buvo neįžengiamas šabakštynas. Šiandien į Molavėnus plūsta žmonių minios jau iš visos Lietuvos. Vyksta čia įvairių šaunių renginių, tačiau už visus juos viršesnis būna Valstybės dienos minėjimas, kai ant piliakalnių dega laužai, simbolizuojantys Pilėnų liepsnas ir nesudegintą Skaityti toliau

Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (nuotraukos) (7)

Prezidento A. Smetonos 140-ųjų metinių minėjime kalba dr. Romas Batūra | kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 8 d. Istorinės Lietuvos prezidentūros sodelyje, kur puikuojasi trijų prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus – skulptūros, įvyko tradicinis pirmojo ir paskutiniojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gimimo metinių minėjimas.

Minėjime dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojas Vasilijus Popovas, rašytojas Gediminas Jankus, parašęs dramą apie A. Smetoną „Kybartų aktai“, savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narys Arimantas Dumčius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, Šaulių sąjungos, Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje bus iškilmingai pagerbtas istorinis Žuvinto-Palių partizanų mūšis (1)

Kęstučio apygardos partizanai | Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų nuotrauka

Rugpjūčio 12 d. 19 val. 30 min. Vilniaus Katedros aikštėje vyks renginys, priminsiantis apie vieną reikšmingiausių Lietuvos partizaninės kovos įvykių – 1945 metų rugpjūčio 6-12 d. vykusį Žuvinto-Palių mūšį.

Renginys, kurį organizuoja Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos Valdovų rūmais, taip pat skirtas partizaninės kovos prieš sovietinį okupacinį režimą Lietuvoje pradžios 70-osioms metinėms paminėti.

Minėjimo renginyje aikštėje greta stos kariai su partizanų uniformomis ir partizanų tradicijas tęsiantys „žaliukai“ – Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, taip pat dalyvaus kitų kariuomenės pajėgų ir padalinių kariai. Skaityti toliau

Minimos Prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (0)

Prezidentas Antanas Smetona | kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos istorinėje prezidentūroje prasidėjo Prezidento Antano Smetonos 140-osios gimimo metinėms skirtų renginių ciklas. Ta proga čia buvo atidaryta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, o šiandien, rugpjūčio 8 d. 12 val. Lietuvos Respublikos istorinės Prezidentūros Kaune sodelyje bus surengta popietė „Su meile Lietuvai”. Dalyvaus Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas, tenoras Osvaldas Petraška.

Parodoje „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“ Skaityti toliau

V. Jocys. Stiprinkime Baltijos kelio atmintį ir gyvąją tradiciją (0)

Baltijos kelias. V.Daraškevičiaus nuotr.

Prieš 25-erius metus minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo–Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė masinę taikią manifestaciją. Vienodo likimo Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – žmonės fiziškai ir dvasiškai rankomis susijungė gyvąja grandine nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Savo dainomis, giesmėmis, prisiminimais išreiškė kiekvienos tautos viltis į tiesą ir laisvę. Manifestacija atkreipė viso pasaulio dėmesį, sukeldama nuostabą savo masiškumu ir taikingumu. Skaityti toliau

Seime paminėtas Gotlando komunikato 25-metis (video) (2)

Gotlando komunikato pasirašymo minėjimas Seime | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Rugpjūčio 6 d. Seime paminėtas Lietuvos nepriklausomybės pagrindus padėjusio dokumento – Gotlando komunikato – 25-metis. Renginio dalyviams buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidentės sveikinimo laiškas. Minėjimo dalyvius taip pat pasveikino ir renginiui vadovavo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Pirmą kartą nuo Lietuvos sovietinės okupacijos lietuviai iš viso pasaulio, susivienijo bendram tikslui,“ – apie Gotlando komunikatą sakė L. Graužinienė. Pasak Seimo Pirmininkės, savo reikšmės dokumentas nepraranda ir šių dienų tarptautinės politikos kontekste: Skaityti toliau

Seime bus paminėtas Gotlando komunikato 25-metis (tiesioginė transliacija) (6)

Gotlando komunikato pasirašymas | lrt.lt sustabdyta akimirka

Rugpjūčio 6 d. 15 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) vyks renginys, skirtas Gotlando komunikato 25-mečiui paminėti „Gotlando komunikatas: pirmasis vieningas lietuvių žodis už nepriklausomybę ir jo svarba šiandien“. Renginio dalyvius sveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Renginio dalyviai diskutuos apie tai, ką Gotlando komunikatas reiškia šiandien ir kokius klausimus sprendžiant lietuvių vieningumas svarbus dabartinėje politinėje situacijoje. Skaityti toliau

Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu (24)

Aleksandras Štromas | vilniausmuziejai.lt nuotr.

1995 m. liepos 18 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) būstinė (A. Jakšto 9-203). su Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintiniu Aleksandru Štomu (1931-1999) kalbėjosi MLRT pirmininkas Vytautas Šilas. Pokalbį registravo MLRT reikalų vedėja Danutė Bakanienė.

Vytautas Šilas. Daug kas pašneka, kad Stalinas siūlė 1946 m. žiemą ar vėliau (istorikas J. Jurginis) Karaliaučiaus kraštą Lietuvai. Bet konkrečių duomenų kaip ir nesurandame. Jums, gyvenusiam A.Sniečkaus namuose, gal žinomi šie dalykai. Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“ (3)

Atgimimo mitingai. Iš KGB arch. nuotraukų archyvo.

Nuo rugpjūčio 1d. iki rugsėjo 1 d. Seimo III rūmų galerijoje eksponuojama paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“. Parodos kuratorius – Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Parodoje eksponuojama KGB sukaupta didelė nuotraukų kolekcija, kurioje įamžinti mitingų už laisvę dalyviai.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėję atgimimo mitingai sutraukdavo tūkstantines minias. Pamiršę ilgus metus kausčiusią baimę, Lietuvos žmonės gyveno Laisvės ir Nepriklausomybės viltimi. Skaityti toliau

Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis (nuotraukos) (1)

Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis | rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 2 d. į Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis.

Ariogaloje rinkosi buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimos, Lietuvos, Latvijos, Estijos partizanų organizacijų vadai, „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviai, Lietuvos kariuomenės atstovai, LŠS, Lietuvos sąjūdžio, LLKS ir kitų patriotinių visuomeninių organizacijų nariai ir užsienio svečiai.

Kiekvieną rugpjūtį šventę rengia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Skaityti toliau

Rugpjūčio 29 dieną kino žiūrovus pasieks filmas – kino kelionė „Radviliada“ (video) (1)

Filmo „Radviliada“ kūrybinės grupės darbo akimirka | FB nuotr.

Rugpjūčio 29 dieną kino žiūrovus pasieks filmas – kino kelionė „Radviliada“, kuri pasakos apie legendinius Lietuvos didikus: Radvilą Juod1jį, Radvilą Rud1jį ir Radvilą Našlaitėlį, kurie savo mąstysena ir poelgiais buvo peraugę ir savo laikmetį, ir tuometinį Europos elitą.

Legendinio keliauninko, piligrimo bei pirmo lietuvio bestselerio autoriaus Radvilos Našlaitėlio gimtadienio proga (rugpjūčio 2 d.) galime pažvelgti į jo legendinės kelionės Į Jeruzalę „užkulisius“.

Šiandien mass media pasaulyje populiariausios laidos, straipsniai yra apie geografiją bei keliones, o prekinis Discovery ženklas laikomas antru Skaityti toliau

Talpusis latvių kultūros aruodas (4)

Cėsio pilis | Wikimedia.org nuotr.

Ar žinote, koks Latvijos miestas buvo Rygai rimtu konkurentu varžantis dėl 2014 m. Europos kultūros sostinės titulo? Šį miestą broliai latviai vadina savo šalies širdimi, o Rygą – galva.

90 km nuo šios esantis nedidukas Cėsis (nesutinku su kai kur sutinkama forma Cėsys, – tai jums ne Pasvalys, kirčiuoja pirmą skiemenį) laikomas latviškiausiu respublikos miestu, o mums jis pasirodė nepaprastai kultūringas nepaisant mažumo: ne dydis šiame reikale svarbu! Skaityti toliau

Ariogaloje kariai pagerbs okupacinio režimo aukų ir laisvės kovotojų atminimą (programa) (3)

kam.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 2 d. Lietuvos kariai ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dalyvaus Ariogaloje (Raseinių r.) vyksiančiame tradiciniame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“.

Šventė tradiciškai prasidės jos dalyvių – buvusių Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių, rezistentų ir kitų svečių – eisena nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios iki Dubysos slėnio, kurią lydės Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

Kartu su kitais renginio dalyviais Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ – patriotiškumą skatinanti jaunimo iniciatyva (video) (0)

„Misija Sibiras' 2014“ prezidentūroje | president.lt nuotr.

Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė po ilgos kelionės į Lietuvą grįžusius ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvius pakvietė pusryčių. Ankstyvą penktadienio rytą tiesiai iš Vilniaus geležinkelio stoties į Prezidentūrą atvykę jaunuoliai dalijosi įspūdžiais, šalies vadovei pasakojo apie nuveiktus darbus, sutiktus iki šiol Sibire gyvenančius lietuvius.

„Misija Sibiras“ – išskirtinė iniciatyva, skatinanti patriotiškumą Skaityti toliau

„Misija Sibiras‘14“ rengėjai kviečia sutikti ekspedicijos dalyvius (0)

Misija Sibiras dalyviai | rengėjų nuotr.

„Misija Sibiras‘14“ organizatoriai kviečia rugpjūčio 1 d. rytą, 7:45 val., Vilniaus geležinkelio stoties pirmajame perone sutikti  projekto dalyvius bei išgirsti pirmuosius jų įspūdžius.

Liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko traukinys su šešiolika ekspedicijos „Misija Sibiras‘14“ dalyvių.

Dvyliktą kartą vyksiančiai ekspedicijai pasiryžusių jaunų žmonių kilnus tikslas – Rusijos Federacijos Krasnojarsko krašte daugiau nei pusę amžiaus niekieno nelankytų Skaityti toliau

Istorinėje Prezidentūroje bus atidaryta paroda apie A.Smetoną (0)

kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 d., 17 val. Istorinėje Prezidentūroje, Kaune bus atidaryta Prezidento Antano Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metinėms skirta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje”.

Parodoje bus pristatyti Lietuvos Prezidento A. Smetonos paskutinieji veiklos metai (1940-1944) pasitraukus iš Lietuvos.

Ši trumpa, bet kartu ir labai dramatiška Prezidento gyvenimo atkarpa plačiajam visuomenės ratui menkai žinoma, apipinta stereotipų ir išankstinių nusistatymų. Skaityti toliau

Mūsų karta turi unikalią galimybę – pažymėti modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (1)

simtmecio metai 1918Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos Seimas jau paskelbė 2018-uosius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Iš 1918 metų vasario 16-osios signatarų rankų mes gavome ne tik valstybės pamatus, bet ir priesaką ją saugoti, turtinti ir gražinti. Kokiais realiais darbais, konkrečiais projektais užpildysime šiuos kol kas popierinius planus? Kuo sustiprinsime savo valstybę, kuo praturtinsime jos žmones?

Lietuvos piliečiai yra Lietuvos valstybės šeimininkai. Koks bus šalies jubiliejus – priklauso nuo visų mūsų, mielieji žmonės. Šalies jubiliejus – tai VISOS LIETUVOS sukaktis. Tai ir išeivijos, neatskiriamos Tautos dalies, šventė. Skaityti toliau

Ką pasakoja prisikeliantys Žemaitijos dvarai (0)

Plungės dvaro rūmai dėl savo puošnumo dažnai tituluojami Žemaitijos Versaliu. Ant rūmų stogo montuojama skulptūrnė 3 deivių kompozicija | ve.lt, D. Grikšaitės nuotr.

XIX – XX a. sandūroje Lietuvoje buvo apie 3300 dvarų, Žemaitijoje – stambiausi, didingiausi ir turtingiausi šalyje. Dabar jų liko apie 500, ir šį kultūros paveldą iš karų, politinių sukrėtimų paliktų griuvėsių prikelia naujieji savininkai, atgaivindami jų kultūrines bei ūkines tradicijas ir plačiai atverdami vartus miestelių bendruomenėms ir šalies svečiams. Pasidomėjome, kaip pradėjo formuotis pirmosios dvarvietės ir kokia buvo jų istorinė reikšmė, ir, žinoma, pakalbinome restauratorius.

„Lietuvos dvarų vystymasis glaudžiai susijęs su Europos istorijos raida, architektūrine, kultūrine, ūkine raiška. Dvaro pavadinimo kilmė sietina su senąja gudų, baltarusių, lenkų, pietų vidurio slavų teritorijų arealu“, Skaityti toliau

A. Patackas. Niekada jie netaps broliais… arba kaip gimsta tauta (video) (53)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Liepos 27 dieną, garsi Ukrainos poetė Anastasija Dmytruk kartu Romanu Koliada, grupės „TaRuta“ klavišininku, bei kanadiečiu Maiki Maiklu (Mickey Michael) dalyvaus paramos Ukrainai koncerte, kuris įvyks po šv. Mišių ir ekumeninių pamaldų Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje Vilniuje. Ta proga skelbiame signataro Algirdo Patacko rašinį apie A. Dimitruk ir Ukrainos išsilaisvinimą nuo Rusijos.

Jaunutė ukrainiečių poetė Anastasija Dmitruk parašė eilėraštį, kuris akies mirksniu pasklido tarp visų rusiškai suprantančių interneto skaitytojų. Kas atsitiko, kad pradedanti poetė, iki šiol rašiusi Skaityti toliau

Baltijos kelio 25-mečiui įkurtas virtualus Baltijos kelias (0)

Baltijos kelias | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šiais metais Baltijos valstybės minės Baltijos kelio 25-metį. Gyva beveik 2 mln. žmonių grandinė, nusidriekusi apie 650 km, 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną sujungė

tris valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją – laisvės ir nepriklausomybės vardan.

Likus mėnesiui iki minėjimo datos, liepos 24 dieną virtualioje erdvėje buvo paskelbtas  interaktyvus projektas, kuris kviečia vėl susiburti tuos, kurie susikibę už rankų stovėjo Baltijos kelyje prieš 25 metus. Skaityti toliau

Kaune bus minimos tremtinių palaikų atskraidinimo iš Sibiro metinės (0)

Liepos 28 d., Kaune bus minima Igarkos tremtinių palaikų atskraidinimo į Kėdainių oro uostą 25-erių metų sukaktis.

14 val. vyks gėlių padėjimo prie Tremtinių memorialo Petrašiūnų kapinėse ceremonija. Taip pat bus aplankytas tremtinių palaikų atvežimo iš Sibiro į Lietuvą koordinatoriaus V. Putnos kapas. Tremties dainas dainuos ansamblis „Kauno senjorai” (vadovė L. Maslauskienė).

15 val. Kauno Panemunės senelių namuose (Kurtinių g. 1 d) prisiminimais dalinsis buvę ekspedicijos dalyviai ir Igarkos tremtiniai, vyks filmo apie Igarkos tremtinių palaikų Skaityti toliau

Palangoje galima pamatyti vaikščiojančius grafus Tiškevičius (0)

Palangos botanikos parko administracijos nuotr.

Kurorto istoriją palangiškiai pasakoja kiek neįprastai – ją pristato po Birutės parką vaikštinėjantys grafai Tiškevičiai ir jų šeimos nariai. Tiesa, tai – persirengėliai, tačiau yra ir tikinčių, kad į kurortą grįžo ponai, skelbia LRT televizijos naujienų tarnyba.

Ta­čiau jie at­ro­do ir vai­di­na taip įti­ki­mai, kad vie­na pa­gy­ve­nu­si pa­lan­giš­kė net pri­ėjo prie gra­fo ir pa­pra­šė jo pi­ni­gų sa­vo poe­zi­jos kny­gai iš­leis­ti. O ne­ga­vu­si no­ri­mo at­sa­ky­mo nu­sku­bė­jo į Gin­ta­ro mu­zie­jų skųs­tis, ko­dėl gra­fas su ja ne­bend­ra­vo. Skaityti toliau

Įkvepiantis filmas vėl atgaivins partizanų vado J. Lukšos-Daumanto meilės ir pasiaukojimo istoriją (video) (2)

J. Lukšos-Daumanto ir N. Bražėnaitės-Lukšienės santuokos liudijimas

Rugpjūčio 15 d. Lietuvos kino teatruose pasirodys Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Džonstono (Mark Johnston) drama „Nematomas frontas“ („The Invisible Front“), pasakojanti partizanų pasipriešinimo sovietų okupacijai istoriją.

Partizanais buvo vadinami Lietuvos laisvės kariai, kurie išėjo į miškus ginti Tėvynės laisvės, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Aktyvi partizaninė kova tęsėsi daugiau nei dešimt metų (1945–1958 m.). Pokariu Lietuvoje žuvo per 20 000 partizanų. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks paskaita „Palangos viduramžių dvaro paslaptys“ (0)

Liepos 29 d. 16 val. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks nemokama paskaita „Palangos viduramžių dvaro paslaptys“.

Archeologas Ramūnas Šmigelskas (VšĮ „Kultūros paveldo akademija“) bei akademikas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus (Klaipėdos universitetas) pristatys 2014 m. pavasarį Palangoje archeologų aptiktą ir tik istoriniuose dokumentuose iki šiol minėtą XVI–XVII a. smėliu užpustytą dvarvietę bei kasinėjimų metu rastus unikalius radinius. Skaityti toliau

Liepos 20 d. sukako 45 metai nuo pirmo žmonijos žingsnio Mėnulyje (video) (0)

Mėnulio didvyriai (iš kairės į dešinę): Nilas Armstrongas, Maiklas Kolinsas, Edvinas Oldrinas | wikipedia.org nuotr

1969 liepos 20 d. 23 val. 17 min. Lietuvos laiku Mėnulio modulis „Erelis“ su dviem JAV kosminio laivo „Apollo 11“astronautais Edvinu Oldrinu (Edvin Aldrin) ir Nilu Armstrongu (Neil Armstrong) nusileido plačiame tamsios Mėnulio lavos lauke vadinamame Ramybės Jūra.

Sena ir labai drąsi svajonė išsipildė. Žmonės atskrido į Mėnulį!

Po šešių valandų Neilas Armstongas tapo pirmuoju žmogumi žengusiu per nežemiško pasaulio paviršių ir ištarusiu garsiuosius žodžius: „Tai vienas  žingsnelis žmogui ir vienas milžiniškas šuolis žmonijai“. Skaityti toliau

Išlydėti „Misija Sibiras’14“ ekspedicijos dalyviai (0)

„Misija Sibiras'14“ | misijasibiras.lt nuotr.

Liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko traukinys su šešiolika ekspedicijos „Misija Sibiras‘14“ dalyvių.

Dvyliktą kartą vyksiančiai ekspedicijai pasiryžusių jaunų žmonių kilnus tikslas – Rusijos Federacijos Krasnojarsko krašte daugiau nei pusę amžiaus niekieno nelankytų ir sparčiai nuo žemės paviršiaus nykstančių lietuvių kapinaičių tvarkymas, čia tebegyvenančių tautiečių paieška.

Išlydėdamas ekspedicijos dalyvius, kultūros ministras džiaugiasi, kad meilė Lietuvai jiems yra natūralus, prigimtinis jausmas, kuris auga kartu su darbais.  „Sveikinu Jus visus, pasiryžusius, apsisprendusius ir pasirengusius išvykti į kelionę, kuri šiandien, Pasaulio lietuvių Skaityti toliau

Senovės baltų gyvensenos stovykla „Tauro guolis“ kviečia žaisti istoriją (2)

Stovyklos „Tauro guolis“ | organiz. nuotr.

Vasara vaikams nuotykių metas. Dažnai vaikai ir jaunuoliai daugybę įspūdžių patiria įvairiose stovyklose, kur galima susirasti ne tik naujų draugų, pagyventi gamtoje, bet ir sužinoti šį tą nauja. Šiais metais jau antrą kartą organizuojama rekonstrukcijos klubo „Sūduvos tauras“ vaikų ir jaunimo senovės baltų gyvensenos stovykla „Tauro guolis“ kviečia išbandyti save ir apsigyventi taip, kaip gyveno lietuviai prieš kelis šimtus metų.

Vaikai šioje stovykloje sužino, ką reiškia miegoti ant senovinio gulto, susipažįsta su tradicinėmis gyvulių veislėmis, savo rankomis išbando senovinius amatus, keliauja į žygius, pasimatuoja senovės kario ginkluotę. Skaityti toliau

J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais (6)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“

1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos.

Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti nuostata  – įsteigti lenkų nacionalines apylinkes, pripažįstant lietuvių valstybinę kalbą ir lygias teises rusų ir lenkų kalbomis. Taigi viena iš priežasčių, skatinusių skelbti lenkų nacionalines teritorines apylinkes ir rajono pavaldumo miestus buvo Aukščiausiosios Tarybos priimtas sprendimas suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą Skaityti toliau

Kviečia paroda „Tado Kosciuškos sukilimo 1794 m. dokumentai“ (3)

KosciuškaLMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje iki šių metų rugsėjo 12 d. veikia paroda „Tado Kosciuškos sukilimo 1794 m. dokumentai“, skirta 220 sukilimo metinėms.

1794 m. kovo 12–lapkričio 16 d. Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) vyko sukilimas prieš Rusijos ir Prūsijos okupaciją. Pagrindinis sukilėlių siekis buvo atkurti Respubliką su 1772 m. sienomis. Jų ginkluotojų pajėgų vyriausiuoju vadu Krokuvoje kovo 24 d. buvo paskirtas generolas Tadas Kosciuška. Skaityti toliau