Istorija

O. Voverienė. Sugrįžimas iš užmaršties… (1)

Knyga apie seseris - virselis-K100

Žmogus, jeigu nori būti vertas žmogaus vardo, tai turi kiekvienoje būklėje būdamas, stengtis pildyti savo Tėvynės piliečio pareigas…
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Kaip tik apie tai rašoma Ingridos Jakubavičienės knygoje „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ (V., 2014.). Ją drąsiai galima vertinti, kaip svarbų įvykį mūsų kultūros istorijoje ir Lietuvoje jau sparčiai besiformuojančioje vienoje iš sociologijos mokslo krypčių – feminologijoje. Joje negudraujant ir Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks renginys „Nežinomas Krėvė“ (1)

Vladas-Turcinavicius

Liepos 25 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8) vyks renginys „Nežinomas Krėvė“.

Vinco Krėvės muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius pristatys pranešimą „Drąsiausias Lietuvos politinis karinis žygis“ apie svarbų  V. Krėvės vaidmenį rengiant Klaipėdos sukilimą.

Muzikuos  kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė. Bus rodomas G. Sederevičiaus režisuotas filmas „Daivų keliais“ (30 min). Skaityti toliau

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės (video, nuotraukos) (0)

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės |lrs.lt, A. Petruliavičiaus nuotr.

Liepos 23 d. Vilniuje, Vašingtono aikštėje, vyko šventinis Jungtinių Valstijų deklaracijos, pasmerkusios Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją, 75-ųjų metinių minėjimas.

Prieš 75 metus, liepos 23 dieną, paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje „Kartu mes tikime laisve“ JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia.  Atsisakydamos pripažinti Baltijos šalių Skaityti toliau

Sukanka 75 metai nuo JAV deklaracijos dėl Baltijos šalių okupacijos (tiesioginė transliacija) (0)

„Sumnerio Veleso“ deklaracija

Šiemet sukanka 75 metai nuo „Samnerio Veleso“ deklaracijos, kuria buvo pasmerkta Baltijos šalių okupacija.

Prieš 75 metus paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia. Skaityti toliau

Lenkijoje iškilmingai paminėtos 82-osios S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinės (1)

Kauno m. nuotr.

Praėjusį sekmadienį prie Atlanto užkariautojų – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno – žūties vietos Pščelniko miške (Lenkijoje) paminėtos 82-osios Lietuvos lakūnų skrydžio metinės.

Minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius, Kauno miesto vicemeras Vasilijus Popovas ir delegacija, Kauno rajono savivaldybės atstovai, Myslibužo miesto valdžios atstovai bei vietos lietuvių bendruomenės nariai.

„Lakūnų vardai tapo drąsos, patriotizmo bei meilės ir pasiaukojimo Tėvynei simboliais. S. Darius ir S. Girėnas – Lietuvos identiteto dalis“, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (16)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

Ant Žaliojo tilto siūloma įamžinti Vasario 16-osios Deklaracijos autorius (7)

zaliasis-tiltas_vilniausgidas.lt, lrkm.lt

Patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ siūlo ant Žaliojo tilto vietoje ankstesnių sovietinių statulų pastatyti keturių Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos teksto autorių ir signatarų skulptūras. Siūloma įamžinti Vilniuje gyvenusių ir dirbusių Mykolo Biržiškos, Jono Vileišio, Petro Klimo ir Stepono Kairio atminimą.

Šį siūlymą sambūris „Pro Patria“ išplatino po to kai šį savaitgalį nuo Žaliojo tilto buvo nuimtos komunistinę ideologiją šlovinančios statulos ir kai Vilniaus meras pareiškė, kad jų gražinti ant tilto neketinama. Skaityti toliau

Iš Kėdainių krašto kilusios asmenybės – dvitomėje knygoje (0)

Leidybos idėjų centro nuotr.

„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2 272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 64 galima vadinti Kėdainių krašto šviesuoliais. Skaityti toliau

R. Kupčinskas. E. Raubickas. Kauno oro uostui Aleksote 100 metų (video) (0)

Rengėjų nuotr.

Kuo būsi Tu, aviatorių krauju aplaistytoje žemėje? Ar būsi pasyviu stebėtoju, ar kovotoju už istorinės atminties išsaugojimą. O gal būsi bambekliu tvirtinančiu:  „Dabar oro uoste jau nieko nevyksta“ . Ar kitu bambekliu: „ Skraido ir skraido, lango atidaryt negalima“. O gal tūlu verslininku: „O kiek čia žemės, kiek sklypų“… O gal ?…

Su vienu iš seniausių Europoje veikiančių oro uostu geriausia susipažinti pėsčiomis. Skaityti toliau

Istorijos plaktai ir alko pūkenis (0)

Justinas-Stonys-satenai.lt-j.sorio-nuotr-K100

Su pedagogu, išradėju, Senovinės technikos muziejaus Smalininkuose (Jurbarko r.) įkūrėju dr. Justinu Stoniu kalbasi Juozas Šorys

– Likimas ar „geri dėdės“ Jums suteikė galimybę Smalininkuose (Jurbarko r.) įsteigti plačios paveldosauginės aprėpties, retais eksponatais unikalų Senovinės technikos muziejų? Kaip radosi jo idėja ir sumanymas?

– Kai pirmą kartą atvažiavau į Smalininkus, iškart pajutau, kad miestelio ir gyvensena, ir aplinka kitokia. Savita mažlietuviška ar „vokiška“ architektūra, neįprasti vietinių meistrų pastatyti namai. Skaityti toliau

Bona Sforca – Lietuvos ir Italijos ryšių pradžia (0)

Prezidentė Sforcų pilyje atidaro parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 14 d. Milane, Italijoje, darbo vizito išvykusi  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė  Milano Sforcų pilyje atidarė parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“.

Ši paroda skirta kunigaikštienei Bonai Sforcai, kurios ryški asmenybė Renesanso laikais sujungė Vilnių ir Milaną. Milano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, paskatino Renesanso kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje. Ji ‒ Žygimanto Senojo žmona ir Žygimanto Augusto motina. Skaityti toliau

M. Luknietis. Paskutinis Žalgirio karys (15)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Ėjo puikūs 1480–ieji Naujojo Dievo metai. Vasara ėjo į pabaigą, visoje Lietuvoje tvyrojo ramybė ir taika. Derlius šiemet buvo puikus, pavasaris ne per vėlyvas, vasara ne per lietinga – žodžiu, gyvenimas buvo gražus, visi žmonės jautė laimę ir priteklių. Tiesa, pietinėse Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ten tenykščiams pulkams kartais tekdavo susigrumti su netikėliais totoriais, už rytų girių savo šaltose pelkėse bruzdėjo maskoliai, bet Žemaičių seniūnijoje ir visoje Senojoje Lietuvoje viskas buvo tylu ir ramu, kryžiuočių galybė senai palaužta, be karų augo jau trečia karta.

Po ilgos kelionės į senelio Šimkų sodžių, suaugę ir vaikai išsirito iš vežimo. Skaityti toliau

Seime bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.” (0)

paroda lietuviska leidyba_lnb.lt

Liepos 15 d., trečiadienį, 15.15 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.“. Paroda parengta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lituanikos skyriaus archyve saugomo lietuvių DP (ang. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) spaudos 1945-1952 m. rinkinio pagrindu. Ekspozicija atspindi sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį ir gyvenimo aplinkybes. Skaityti toliau

Partizanas Juozas Jakavonis–Tigras pažymėjo 90 metų sukaktį (nuotraukos, video) (3)

d+L1660215-K100

Liepos 11 d. Lietuvos partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus III laipsnio ordino kavalierius  Juozas Jakavonis–Tigras minėjo garbingą 90-mečio sukaktį.

Pasveikinti Lietuvai nusipelniusį sukaktuvininką į Kaščiūnų kaimą Varėnos rajone buvo susirinkę daug garbių svečių:  Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai, Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius, aplinkinių rajonų savivaldybių merai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir įvairių kitų organizacijų atstovai, partizanai, kariai, bičiuliai ir artimieji. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 605-osios metinės (1)

Zalgirio-musio-inscenizavimas_kam-archyvo-nuotr

Liepos 13 d. Laisvės alėjoje, prie Vytauto Didžiojo paminklo, vyko Žalgirio mūšio 605-ųjų metinių minėjimas. Tai – tradicinis renginys, kurio metu kasmet Kauno miesto savivaldybė ir Vytautų klubas surengia minėjimą ir ąžuolų lapų vaikinu papuošia Vytauto Didžiojo paminklą.

Minėjimo dalyvius Kauno miesto mero, tarybos ir savivaldybės administracijos vardu pasveikino mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video) (45)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Juo labiau ardoma valstybė, juo dažniau kvestionuojami jos simboliai. Šie procesai taip susipynė, kad sunku beatskirti, kur priežastis, o kur pasekmė. Gal tai vienas bendras procesas. Žinoma, laisvas mąstymas gali kvestionuoti bet ką, netgi tai, kas daugeliui – šventa. Galimybė tai daryti savaime – didi vertybė, tačiau bet kokia alternatyvi pozicija turi būti argumentuota. Antra vertus, ji pati gali būti kvestionuojama. Kas leista Petrui, turi būti leista ir Jonui.

Prieš kelias dienas prieštaringas muzikologas, geriau žinomas iš televizijos laidos apie gyvenimą sovietų okupacijos laikais, arbitro tonu prabilo apie dr. Vinco Kudirkos Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video) (3)

augustavo-gaudynes-facebook-nuotr

1945 – ųjų liepos 15 d. iš Maskvos Baltarusijos stoties į Berlyną pajudėjo specialus traukinys. Šarvuotame vagone į Potsdamo konferenciją, prasidėjusią liepos 17 d., vyko keleivis Nr. 1 – Josifas Stalinas. Jo svitoje buvo vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija, kuris buvo ėmęsis beprecedenčių saugumo priemonių.

Šiaip jau J. Stalinas nebuvo linkęs kur nors nutolti nuo Kremliaus. Jo dispozicijoje buvo penki specialūs traukiniai – vienas vadinamas „ypatinga norma“ (особая норма, ОН) ir keturi rezerviniai. Skaityti toliau

Istorinei Prezidentūrai Kaune – 10! (0)

istorine prezidentura10

Prieš 10 metų, 2005 metų liepos 5 d., lankytojams duris atvėrė Istorinė Prezidentūra. Idėja apie galimą muziejaus įkūrimą istorinėje vietoje kilo apie 1990 metus, kai tarpukariu buvęs valstybės Prezidento rezidencijos pastatas, sovietmečiu pavirtęs Pionierių rūmais, o vėliau Mokytojų namais, buvo perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui. Po užsitęsusių rekonstrukcijos darbų, simbolinis buvusių Prezidento rūmų (Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinio) atidarymas įvyko 2003 m. vasario 16 d., minint 85-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Nuo 2004 m. šie rūmai pateko Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos žinion.

2005 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus oficialiai perdavė istorinius Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmus Kaune Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Skaityti toliau

„Tautiška giesmė“ šiandien skambės bent 100 vietų už Lietuvos ribų (0)

himnas_tv3.ltNuo Palangos iki Čikagos, Honkongo ir Kijevo Maidano – per 24 valandas „Tautiška giesmė“ šiandien skambės bent 100 taškų už Lietuvos ribų

Keliašimtinėje „flash mob“ akcijoje Čikagoje, pėsčiųjų žygyje į Punską Lenkijoje ir ten, kur už pilietiškumą ir laisvę neseniai liejosi kaimyninės tautos kraujas – Kijevo Maidane. Šįvakar lietuviai visame pasaulyje buriasi vienintelei ryškiai mūsų tautos tradicijai švęsti valstybines šventes – kad ir kur būtų, 21:00 vietos laiku giedoti „Tautišką giesmę“.  „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ iniciatyvos organizatoriai fiksuoja bent 500 taškų Lietuvoje ir arti 100 taškų pasaulyje, kuriuose šiandien garsiai skambės Lietuvos himnas. Skaityti toliau

Liepos 6-oji – pasididžiavimo valstybe diena (4)

Mindaugas-Morta

Liepos 6 d. Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose vyks gausybė renginių, skirtų Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti.

Šia proga visus sveikina Lietuvos Respublikos vyriausias kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas:

„Sveikinu Jus Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga! Skaityti toliau

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną paminėsime gausybėje renginių (dienotvarkė) (0)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Valstybės diena arba Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena – švenčiama liepos 6 dieną. 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Liepos 6-oji – Valstybės diena – paskelbta Valstybės švente 1990 m. spalio 25 d.

Liepos 6-ji  taip pat yra Tautinio kostiumo diena.
Lietuvių tautinis kostiumas – iškilmingas ir universalus, jį vilkėti galima įvairiomis aplinkybėmis, o giedant Lietuvos himną – jis tobulas.

Renginiai, skirti liepos 6-ąjai, visoje Lietuvoje: Skaityti toliau

Į Raudondvarį per Valstybės gimtadienį sugrįš senovinės knygos ir antspaudai (0)

Tiškevičių knygos | rengėjų nuotr.

Raudondvario dvare liepos 6 d. Kauno rajono bendruomenė švęs Valstybės gimtadienį, vyks koncertai, bus pristatomi tautiniai kostiumai, atidaryta senovinių knygų ir antspaudų paroda.

Dvaro pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje bus galima pamatyti garsaus vokiečių leidėjo Valterio Fišerio (Walterio Fischerio) knygų dovanojimo aktą Vytauto Didžiojo universitetui. 1930 m. dokumentas surašytas ant jaučio odos. Skaityti toliau

Kernavė vėl kviečia į archeologijos dienas (dienotvarkė, video) (0)

Archeologijos dienos Kernavėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 4–6 d., 11–19 val. Kernavės kultūrinio rezervato direkcija vėl kviečia į XVI tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalį „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Ši šventė yra skirta Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienai paminėti. Ant Pilies kalno ir Pajautos slėnyje vėl kaip kadaise skries taiklios lankininkų strėlės, triūs daugybė nagingų amatininkų… Nepakartojamą nuotaiką sustiprins senosios muzikos garsai ir gardūs valgiai, ruošti pagal viduramžių receptus. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose vyks filmo „Vytauto Didžiojo palaidojimai“ peržiūra (0)

hab. dr. Vytautas Urbanavičius | valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 2 d., ketvirtadienį, 18–19.30 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorijoje vyks kultūros vakaras ir filmo „Vytauto Didžiojo palaidojimai“ iš ciklo „Šventaragio slėnio mįslės“ peržiūra. Renginys nemokamas.

Dalyvaus žymus Lietuvos archeologas, plastinės rekonstrukcijos specialistas bei filmo autorius hab. dr. Vytautas Urbanavičius. Autorius ilgus metus tyrinėjo Vilniaus katedrą, vadovavo Valdovų rūmų tyrinėjimams. Skaityti toliau

Vilniaus galerijoje atidaroma paroda senojo Vilniaus vizijos J. Kamarausko akvarelėse (0)

Kamarausko_akvarele_Vilniaus Gedimino pilis XVI amziuje. Fotografas Antanas Luksenas

Birželio 30 d., antradienį, 17 val. Lietuvos dailės muziejus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Senojo Vilniaus vizijos Juozapo Kamarausko akvarelėse“ (veiks iki rugsėjo 27 d.). Lankytojams pristatoma per 100 akvarelių, kuriose  kruopščiai užfiksuotas Vilniaus kultūrinis paveldas – miesto planai, panoramos, pilys, buvusių sienų vartai, bažnyčios, gatvių pastatai.

Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Rima Rutkauskienė. Skaityti toliau

Seime bus pristatyta retų XVI–XIX amžiaus žemėlapių paroda (0)

M.K.Radvila,_1613m LDK zemelapis_lt.wikipedija. org

Birželio 30 d., 14 val. Seime, Seimo galerijoje, bus pristatyta retų XVI–XIX amžių didelio tikslumo žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa ir jos aplinka, paroda.

Lietuvos kartografų draugijos teigimu, šie kūriniai patvirtina, kad teritorijos, prieš jas pavadinant Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, buvo suvokiamos kaip šalis, turinti senas, vientisai europinei kultūrai priklausančias civilizacijos tradicijas.

Seimo nario Gedimino Jakavonio iniciatyva rengiamoje parodoje bus rodomos Milvydo Juškausko ir Violetos Sirvydytės iš užsienio šalių gautų žemėlapių kopijos bei, pasak rinkinių savininko, su Lietuvos Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui (1)

Alkas.lt nuotr.

Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau

Klaipėdoje atidaryta retų istorinių laikrodžių paroda „Istoriniai rūmų laikrodžiai“ (nuotraukos) (0)

D. Mukienės nuotr.

Laikrodžiai – kiekvieno iš mūsų kasdieniai palydovai, bet nedaugelis susimąsto, kokį ilgą ir idomų kelią jie nutiksėjo. Pastaraisiais šimtmečiais sukurtų ir ištobulintų laikrodžių mechanizmai buvo talpinami į korpusus, kuriuos visais laikais gamino nagingiausi staliai ir baldžiai, skulptoriai ir juvelyrai, talentingi amatininkai ir dizaineriai.

XVI–XIX a. laikrodžiai buvo brangios retenybės, juos galėjo įsigyti tik turtingieji. Skaityti toliau

Kaune paminėtas 1941-ųjų metų sukilimas (nuotraukos) (0)

1941-ųjų metų sukilimo paminėjimas Kaune | LSKT nuotr.

Birželio 23 d.  Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko renginys, skirtas paminėti 1941 m. birželio sukilimo 74-asias metines. Renginys prasidėjo kariliono varpams skambinant  Lietuvos himną.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas  trumpai supažindino su 1941 m. birželio 23 d. Kauno radiofone paskelbtu dokumentu „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ bei apžvelgė sukilimo priežastis ir jo istorinę reikšmę. Skaityti toliau