Istorija

Netekome Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjo doc. dr. Alberto Juškos (1)

Albertas-Dovydasa-Jushka-asmenine-nuotr

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ su liūdesiu praneša, kad eidamas 84-ius metus 2014 m. gruodžio 21 d., sekmadienį, autoįvykyje žuvo Klaipėdos universiteto docentas socialinių mokslų daktaras Albertas Dovydas Juška. Velionis buvo žinomas Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas, puoselėtojas, pedagogas, aktyvus visuomenininkas.

Albertas D. Juška gimė 1931 m. rugsėjo 10 dieną Rimženčiuose (Tauragės aps.) Paprūsės lietuvininkų ūkininkų šeimoje. Mama – gardamiškė Anė Gocentaitė, tautosakos pateikėja, sesuo Marta – bibliotekininkė, kraštotyrininkė. Skaityti toliau

Suskaitmeninti Lietuvai svarbūs Tautų Sąjungos dokumentai tapo prieinami visuomenei (0)

Suskaitmeninti Tautu Sajungos dokumentai_JT biuras Zenevoje

Glaudžiai bendradarbiaujant Lietuvos nuolatinei atstovybei prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir JT biuro Ženevoje bibliotekai, užbaigtas beveik dvejus metus trukęs projektas, kurio metu šios bibliotekos interneto svetainėje patalpinti suskaitmeninti svarbūs archyviniai dokumentai, susiję su Lietuvos veikla Tautų Sąjungoje 1920-1940 m.

„Kartu tęsiame Lietuvos istorinio paveldo išsaugojimą. Lietuvos ir tarptautinei akademinei bendruomenei, pirmiausia istorikams, dokumentų paskelbimas internete atveria papildomas galimybes tolesniems tyrinėjimams“, Skaityti toliau

R. Garuolis. A.Bumblauskas klausytojus baugina Lietuvos valstybės atkūrėjo šmėkla (25)

bumblauskas-su-karuna

2014 m. gruodžio 4 d. Lietuvos turizmo departamentas surengė kasmetinius mokymus gidams.

Pastaruoju metu imta daug kalbėti apie informacinius karus. Gidai visada, nori to ar nenori, yra priešakinėse informacinio karo linijose, todėl pirmą kartą tokiuose mokymuose gidai buvo supažindinti su šio karo tikslais ir priemonėmis.

Pranešimą apie informacinius karus skaitė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Anot jo, pirmieji informacinio karo priemones prieš savo varžovus protestantus ėmė taikyti katalikai, Skaityti toliau

Durbės mūšio diena paskelbta atmintina diena (0)

Durbės mūšis 1260 m. Dail. V. Norkuaus pav. fragmentas

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą (projektas Nr. XIIP-2243), kuria nutarta papildyti Atmintinų dienų sąrašą. Priimtu teisės akto pakeitimu nuspręsta į šį sąrašą įtraukti liepos 13-ąją – Durbės mūšio dieną. Už šį pasiūlymą balsavo visi 88 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Durbės mūšis įvyko 1260 m. liepos 13 d. į pietus nuo Durbės ežero, dabartinėje Latvijoje (Liepojos r.). 2015 metais bus minimos 755-osios šio įvykio metinės. Skaityti toliau

Prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus grįžo jo sargai – liūtai (0)

Karo muziejaus nuotr.

Prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus grįžo jo sargai – restauruotos liūtų skulptūros, kurias tarpukariu iš Astravo dvaro padovanojo grafo Jono Tiškevičiaus sūnus, o pats muziejus beveik baigtas pertvarkyti.

Restauravimo dirbtuvių vadovo Raimondo Bridikio vadovaujami restauratoriai liūtus konservavo, pašalino koroziją, užtaisė žiojėjusias ertmes, padengė apsaugine dažų danga, kurios spalva artima autentiškai metalo (ketaus) spalvai. Skaityti toliau

Seime vyks diskusija dėl sovietų genocido vykdytojų atsakomybės (0)

Ieškoma partizanų palaikų | G.Petrausko nuotr.

Gruodžio 19 d., penktadienį, 12 val. Seimo Lietuvos Tarybos salėje vyks apskritojo stalo diskusija „Sovietų genocido vykdytojų atsakomybė už veikas“. Renginį organizuoja Visuomeninė taryba prie Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos. Koordinatorius – Seimo narys Arimantas Dumčius.

2014 m. Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos užvilkintos baudžiamosios bylos, susijusios su pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyviais – Lietuvos partizanais. Skaityti toliau

Klaipėdos piliavietėje paslėptas lobis su žinia ateities klaipėdiečiams (0)

Klaipėdos piliavietė | Alkas.lt, G.Brazauskaitės nuotr.

Klaipėdos piliavietėje šiandien oficialiai pradėti rytinės kurtinos atstatymo darbai. Ta proga į būsimojo konferencijų centro pamatus įbetonuota simbolinė lobių skrynelė su laišku ateities klaipėdiečiams ir šių dienų ženklais.

Rytinės kurtinos atkūrimo projektą įgyvendinanti UAB „Pamario restauratorius“ simbolinei ceremonijai specialiai pagamino stilizuotą lobių skrynelę iš kalto metalo. Laiškas ateities klaipėdiečiams taip pat išrašytas ne ant popieriaus, o ant ilgaamžiškumu pasižyminčios žalvario plokštelės. Skaityti toliau

Sostinės Rotušėje trijų matavimų lito palydėtuvės (video) (5)

Alkas.lt iškarpa

Artėjant Lietuvos prisijungimo prie euro zonos istoriniam įvykiui, sostinės gyventojai ir miesto svečiai kviečiami prisiminti didingą lietuviškų pinigų istoriją, atpasakotą trijų matavimų (3D) projekcijoje. Tai – vienas iš įspūdingiausių šventinių reginių sostinėje ir pirma tokia pinigų istorija apskritai.

3D projekcija gruodžio 25 – sausio 4 dienomis bus rodoma ant Vilniaus Rotušės aikštėje esančio „Nordea“ pastato fasado sienų. Skaityti toliau

Kauno oro uoste – istorinių nuotraukų apie pasienį paroda (0)

VSAT nuotr.

Kauno oro uoste pirmadienį atidaryta istorinių nuotraukų apie Lietuvos sienos apsaugą paroda. Joje pateikiamos nuotraukos iš kolekcininkų Aleksandro Steponenko, Giedriaus Sakalausko ir Raimondo Juriaus rinkinių bei tarpukario Lietuvos apdovanojimai iš Valdo Sakalausko kolekcijos.

Istorinėse nuotraukose Kauno oro uosto keleiviai ir kiti jame besilankantieji gali išvysti įvairius epizodus iš tarpukario pasieniečių gyvenimo ir tarnybos kasdienybės. Nuotraukos iš privačių rinkinių viešai eksponuojamos pirmą kartą. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga „Perestrojka, Baltijos respublikos ir Čekoslovakija 1988-1991 metais“ (0)

luboso-sveco-knyga-apie-perestrokikaGruodžio 17 d., trečiadienį, 17 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) vyks čekų istoriko Lubošo Šveco knygos „Perestrojka, Baltijos respublikos ir Čekoslovakija 1988-1991 metais” pristatymas.

Netikėtas Sovietų Sąjungos imperijos žlugimas iki šiol daugeliui istorikų ir politologų kelia klausimą, kodėl ši tvirta komunistinė jėga taip staiga ir lengvai nebeteko savo galių. Kam buvo reikalingi visi sovietologų atlikti tyrimai, jei negalėjo prognozuoti imperijos baigties? Kas gi vis dėlto darė įtaką Sovietų Sąjungos žlugimui? Į pateiktus klausimus nėra ir negali būti vienareikšmio atsakymo. Juos ir toliau kels bei nagrinės būsimų kartų tyrėjai. Skaityti toliau

Panevėžio kraštotyros muziejui perduoti saugoti priešistoriniai radiniai iš Protvos Galindos (nuotraukos) (2)

laimutis-vasilevicius-alkas.lt-asociatyvi-nuotr

Panevėžio kraštotyros muziejus (PKM) pasipildė archeologiniais ir istoriniais eksponatais iš Protvos Galindos. Protvos galindai tai Okos aukštupyje (dabartinėje Maskvos ir Kalugos sritije) kadaise gyvenusi vakarinių baltų, t. y. prūsų, genties dalis vėliau asimiliuota slavų.

Panevėžietis, kraštotyrininkas, istorijos mėgėjas, galindų palikimo tyrinėtojas, romuvis, Panevėžio kolegijoje psichologijos dėstytojas Laimutis Vasilevičius PKM padovanojo įspūdingą archeologinių dirbinių ir kitų istorinių vertybių kolekciją: virš 40 titnago dirbinių ir titnago žaliavos, fosilijų, 5  ankstyvosios neolito keramikos fragmentus, Skaityti toliau

Bus paminėtos pergalingojo Lietuvos partizanų Šilo mūšio 70-osios metinės (0)

silo-musio-vieta-blogspot.com-nuotr

Gruodžio  20 d. ša­lia va­sa­rą An­ta­za­vės ši­le at­sta­ty­tos par­ti­za­nų žie­mi­nės bus pa­mi­nė­tas pergalingas par­ti­za­nų Ši­lo mū­šis. Gruodžio 27 d.  sukanka 70 me­tų, kai 1944 m. 100 Za­ra­sų kraš­to par­ti­za­nų, už­pul­tų ke­lis­kart di­des­nio sovietų kareivių bū­rio didvyriškai atrėmė antpuolį ir pra­ra­dę vie­ną sa­viš­kį su­nai­ki­no okupantus. Antazavės partizanų būryje tuomet buvo apie 80–120 partizanų.

Į Lie­tu­vos pa­sip­rie­ši­ni­mo ko­vų is­to­ri­ją ši per­ga­lin­ga ko­va įėjo Ši­lo mū­šio pa­va­di­ni­mu. Skaityti toliau

Kasdienybės istorijoje – sovietinės epochos atgarsiai (0)

Knygos viršelisGruodžio 11 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų 1) vyks kultūros istorikės Violetos Davoliūtės-Opgenorth vieša paskaita, kurioje autorė bandys atskleisti, kaip žmonių kasdienybės istorijos ir buitinio gyvenimo detalės padeda geriau pažinti sovietmečio epochą.

Violeta Davoliūtė – kultūros istorikė, disertaciją apgynusi Toronto universitete (Kanada), šiuo metu dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur vykdo tyrimą apie Vidurio Europoje vykusius priverstinius gyventojų iškeldinimus. Skaityti toliau

Antanui Poškai suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas (3)

Antanas Poška | db.yadvashem.org nuotr.

Lapkričio 28 d. atskriejo džiugi žinia iš Indijos – garsiajam XX a. lietuvių keliautojui ir tyrinėtojui Antanui Poškai buvo suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas. Ceremonijoje dalyvavo ir Indijos Respublikos prezidentas Šri Pranabas Mukherje (Shri Pranabas Mukherjee).

A. Poška (1903–1992) pasižymėjo kelione motociklu po Rytų kraštus (1929–1936). Ilgą laiką Lietuvoje jis buvo labiau pagarsėjęs kaip keliautojas ir populiarių prisiminimų serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ autorius, tuo tarpu jo moksliniai nuopelnai dėl įvairių aplinkybių buvo bemaž nežinomi. Skaityti toliau

Istorinėje Prezidentūroje vyks Kauno miesto istorijos metraščio 14-ojo tomo sutiktuvės (0)

Kauno metrastis XIVŠių metų gruodžio 11 d. 17 val. miesto gyventojai ir akademinė bendruomenė kviečiami į naujausio Kauno istorijos metraščio sutiktuves Istorinėje Prezidentūroje. 14-ame Kauno istorijos tyrinėjimų tome istorikai ir muziejininkai pristato įvairių laikotarpių (XVI–XX a.) Kauno moterų visuomeninę, kultūrinę bei politinę veiklą. Renginyje dalyvaus Kauno istorijos metraščio redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. Zigmantas Kiaupa, redakcinės kolegijos nariai ir straipsnių autoriai. Muzikinę programą atliks VDU Muzikos akademijos studentai.

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas leidžia Kauno istorijos metraštį nuo 1998 m.
Kauno istorijos metraščio redakcinės kolegijos pirmininkas Zigmantas Kiaupa yra vienas labiausiai nusipelniusių Kauno miesto istorijos tyrinėtojų. Skaityti toliau

Lietuvių kilmės JAV istorikas skaitys paskaitą apie istorijos didvyrius (0)

Alfredas Erichas Senas | URM nuotr.

Gruodžio 9 d., 16 val., Kaune Vytauto Didžiojo universiteto S. ir S. Lozoraičių muziejuje (K. Donelaičio g. 58). prof. Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn) skaitys paskaitą „Istorijos herojai kaip žmonės“.

Lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkas prof. A.E. Senas, laikomas vienu garsiausių Lietuvos XX amžiaus istorijos tyrinėtojų, kurio dėka vakariečiai galėjo artimiau pažinti jiems svetimą, tuomet geležine uždanga atskirtą Baltijos šalį. Skaityti toliau

Punske vyks Lietuvos partizanų J. Krikščiūno-Rimvydo ir V. Prabulio-Žaibo žūties 65-ųjų metinių minėjimas (dienotvarkė, video) (0)

Konferencija Puncke_TERRA_20142014 m. gruodžio 13 d. vyks Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūties 65-ųjų metinių minėjimas, tarptautinė istorijos paveldo konferencija bei metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) 6 tomo pristatymas.

Programa

9.00 val. – žymeklio, skirto Lietuvos partizanams Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui ir Vytautui Prabuliui-Žaibui, atidengimas ir pašventinimas (žuvimo vietoje Šlynakiemyje).

10.00 val. – tarptautinė istorijos paveldo konferencija Punsko valsčiaus konferencijų salėje. Skaityti toliau

J. Užurka. Ar ilgai būsime postsovietiniu užkampiu? (4)

leonidas-breznevas-seni-laikrasciai-delfi-k-ciachovskio-nuotr

Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga ir kitos patriotinės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos prezidentę dėl kolaborantų premijų bei okupacinių simbolių panaikinimo. Viename iš punktų buvo ir šis reikalavimas: Panaikinti kolaborantų [kaip kad P. Cvirkos, L. Dovydėno, S. Nėries ir kt.] vardų teikiamas premijas, okupantų paminklus ir kitokį viešą jų įamžinimą bei neteikti ir neskirti Valstybinių pensijų meno kūrėjams už neapibrėžtus „viso gyvenimo nuopelnus“ [už kolaborantinę kūrybą bei priešvalstybinę veiklą okupaciniais metais].

Asociacija, gavusi Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Antano A. Jonyno ir Vilkaviškio rajono mero Algirdo Neiberkos atsakymą į aukščiau minėtą kreipimesi, Skaityti toliau

Vileišių rūmai buvo ir išlieka lietuviškumo citadelė (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.lt

Gruodžio 4 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vileišių rūmų istorijos fragmentai“ skaitys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius, filologas Gytis Vaškelis.

Nors Vilniui, kaip senam ir garbingam miestui, XIX a. pabaiga – XX a. pradžia yra tik vienas iš jo raidos etapų, šis laikas pasižymėjo ne tik intensyvia ekonomine plėtra, bet ir aktyviu lietuviškosios savimonės sugrįžimu. Vienas iš įspūdingiausių tos plėtros liudininkų šiandien yra Vileišių rūmai, pastatyti 1906 m. inžinieriaus, filantropo Petro Vileišio, ne tik savo energiją, bet didžiąją kapitalo dalį per čia praleistą dešimtmetį esmingai investavusio į lietuviškumo gaivinimą Vilniuje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Antanas Smetona – signataras, tautininkas, prezidentas (2)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Straipsnis skiriamas 1905 m. gruodžio 4–5 d. suburto Didžiojo Vilniaus Seimo 109-osioms metinėms.

1874 m. rugpjūčio 10 d. gimęs Antanas Smetona jau mokykloje išsiskyrė tautiškumu ir lyderio bruožais. Skaitė ir platino uždraustą lietuvišką spaudą, atstovavo moksleiviams konfliktuose su valdžia. Baigęs Peterburgo universitetą įgijo teisininko specialybę. Dirbo advokatūroje, po to – Žemės banke [1]. Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „Tautiškos giesmės“ kelias į tautą“ (0)

Trispalvė | zurnalasmiskai.lt nuotr.

Gruodžio 3 d. 12 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta paroda „Tautiškos giesmės“ kelias į tautą“. Parodą atvers Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis.

Inžinieriaus Romo Treiderio (Vilniaus zanavykų bendrija) parengtoje parodoje pristatoma „Tautiškos giesmės“ gimtinė Vladislavovas (dabar – Kudirkos Naumiestis), kur giesmė buvo sukurta, ir kelias į Tilžę Skaityti toliau

Dar žiupsnelis negirdėtos Lietuvos istorijos… (2)

Paaukota_Lietuva_Nuo_Vytauto_iki_Grybauskaites_virselis_2DPasirodė trečioji žurnalisto, politikos apžvalgininko ir visuomeninės Alkas.lt redkolegijos nario Česlovo Iškausko knyga „Paaukota Lietuva“, kuri pirmiausia bus pristatoma gruodžio 11 d. autoriaus gimtajame Balbieriškyje ir Prienų centrinėje bibliotekoje. Balbieriškio pagrindinėje mokykloje 12 val. įvyks Č. Iškausko susitikimas su abiturientais ir pokalbis apie žurnalisto profesiją, o 14 val. Balbieriškio bibliotekoje bus pristatyta naujoji knyga. Vėliau  16 val. knygos pristatymas vyks ir Prienų centrinėje bibliotekoj.

Alkas.lt kalbina knygos autorių Č.Iškauską apie naujai pasirodžiusią knygą. Skaityti toliau

„Versmės“ leidykla pristatys knygą apie tautos ir žmogiškumo jėgą (0)

Joana-Ulinauskaite-Mureikiene-versme.lt-O.Gaidamaviciutes-nuotr

2014 m. gruodžio 4 d. 15 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33) „Versmės“ leidyklos išleistos
Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“, iš serijos „Neparklupdyta Lietuva“ 1-oji knyga, pristatymas ir diskusija.

Knyga apie tautos ir žmogiškumo jėgą, apie tai kada likimo išbandymai nesužlugdo žmogaus, apie šeimos sampratą, vaikų mokymą mylėti Lietuvą, gerbti jos istoriją, didvyrius. Joana Ulinauskaitė–Mureikienė būdama septyniolikmetė mergina Skaityti toliau

Artėja renginiai pirmojo Žiemgalos padalijimo 760 metinėms paminėti (0)

zemgale_3Gruodžio 6 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ pradeda pristatomuosius projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ renginius, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su istoriniais dokumentais, tiesiogiai susijusiais su Šiaurės Lietuvos regionais, kadaise priklausiusiais istorinei Žiemgalai ir taip pažymėti pirmojo Žiemgalos padalijimo (1254 m.) 760 atminimo metines. Renginiuose bus pristatomi įvairūs Žiemgalos žemių padalijimo aktai ir žemių aprašai, kurių originalai saugomi Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos archyvuose.

Šio projekto dėka, buvo pagamintos kai kurių šių dokumentų reprodukcijos Biržų,

Skaityti toliau

J. Žemaitis–Vytautas: Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas

Šiandien sukanka 60 metų, kaip sovietų okupantai pasmerkė Lietuvos Prezidentą generolą Joną Žemaitį-Vytautą sušaudymui.

Šios iškilios asmenybės kova devynerius metus šaltuose bunkeriuose nepritekliuje, pavojuose, kiekvieną dieną pasiruošus žūti už Tėvynę, išpildė didžiausius tautos lūkesčius. Jie buvo įrašyti į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, kad Lietuva „prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“ (1)

Zemaitis_partzanaiLapkričio 26 d., trečiadienį, 14.10 val. Vilniuje, Seimo Vitražo galerijoje, bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“ Parodą atvers Seimo narė Rasa Juknevičienė. Ekspozicija Seime pristatoma minint partizaninio pasipriešinimo 70-metį ir Lietuvos kariuomenės dieną.

Renginio data simbolinė – prieš 60 metų, 1954 m. lapkričio 26 d., Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. Skaityti toliau

Seime istorikai aptars kario priesaikos davimo aplinkybes istorinių lūžių laikotarpiais (tiesioginė translaicija) (0)

Lietuvos kariai | kam.lt, A.Pliadžio nuotr.

Lapkričio 26 d., trečiadienį, Seime vyks konferencija „Karinė priesaika istorinių lūžių laikotarpiais“. Renginį rengia Seimo narių grupė „Už ištikimybę priesaikai“, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Pradžia – 10 val.

Konferencijoje įvairių institucijų mokslininkai aptars kario priesaikos davimo aplinkybes skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais: Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, per XIX a. sukilimus, tarpukario Lietuvoje (1918–1940), pokario partizaninių kovų metu ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpiu (1989–1992). Skaityti toliau

Kariuomenės dienos proga bus įteikti „Lietuvos karžygio“ apdovanojimai (0)

Lietuvos karzygys-apdovanojimas.kam.lt

Lapkričio 21 d., 18 val., Vilniaus karininkų ramovėje vyks tradicinės Lietuvos kariuomenės konkurso „Lietuvos karžygys“ apdovanojimo iškilmės. Jos metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pagerbs karius ar civilius darbuotojus, kurie savo kilniais poelgiais ir pasiaukojančia tarnyba garsino Tėvynę ir kariuomenę, parodė tarnystės visuomenei pavyzdį.

Kaip ir ankstesniais metais šiemet teikimus apdovanojimams vertino Lietuvos kariuomenės vado vadovaujama kariuomenės ir visuomenės atstovų sudaryta komisija. Daugiausiai komisijos balsų surinkusiam teikimui ceremonijos metu bus įteiktas pagrindinis Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir Jonas Basanavičius (3)

dr. Vacys Bagdonavičius | lrv.lt nuotr.

Vydūno ir J.Basanavičiaus ryšius yra apibūdinęs žinomas rašytojas ir žurnalistas, vienas ryškiausių biografijos žanro atstovų lietuvių literatūroje Aleksandras Merkelis (1907-1994). Jo plunksnai priklauso monografijos apie Vaižgantą, V.Kudirką, Antaną Smetoną.

Apie Vydūno ir J.Basanavičiaus ryšius A.Merkelis rašė 1938 m. kovo 19 d. „Lietuvos aide“ paskelbtame straipsnyje „Vydūno santykiai su Basanavičiumi“. Šį straipsnį autorius po karo dar kartą publikavo JAV einančiame dienraštyje „Draugas“. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos 125-osios baltisto prof. Jano Otrembskio gimimo metinės (dienotvarkė) (0)

KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA

Lapkričio 28 d., penktadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks mokslinė konferencija „Janas Otrembskis (1889-1971) kalbos ir istorijos verpetuose“, skirta Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesoriaus Jano Otrembskio (Jan Otrębski) 125-osioms gimimo metinėms paminėti.

Mokslinės konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. dr. Jolanta Zabarskaitė, pranešimus skaitys Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje profesorius habil. dr. Norbertas Ostrovskis (Norbert Ostrowski) ir dr. Jozefas Marcinkevičius (Jozef Marcinkiewicz), Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto kalbininkai.

Skaityti toliau