Istorija

Paminėtos pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 75-osios žūties metinės (nuotraukos) (1)

Paminėtos pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 75-osios žūties metinės | Rengėjų nuotr.

Sausio 9 d. Kauno Istorinės Prezidentūros sodelyje buvo paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 75-osios žūties metinės.

Renginyje dalyvavo A. Smetonos brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos, Kovo 11-osios g. bendrijos atstovai, Kauno A. Smetonos gimnazijos mokiniai Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje – pažintis su priešistoriniais raštais (2)

„Gilgamešo epas“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Sausio 10 d., 18 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) prasidės išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Skaralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“. Mokslininkai pristatys sakraliausių, pamatinių pasaulio papročių raštų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų raštai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose bus atskleista kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek ir Skaityti toliau

Pristatyta monografija „Vydūnas“ ir prisimintas „Alko“ klubo įkūrėjas Steponas Lukoševičius (0)

dr. Vaclovas Bagdonavičius pristatyto monografija „Vydūnas“ | V. Visockienės nuotr.

12.12.12. – taip įdomiai susidėliojo renginio atidarymo laikas Dusetų K. Būgos bibliotekoje, kuomet čia vyko monografijos „Vydūnas“ skirtos žymaus lietuvių mąstytojo, dramaturgo, Prūsų Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno (Vilhelmas Storosta, 1868-1953) metams pristatymas. Pernai kovo 22 d. sukako 150 metų nuo Vydūno gimtadienio, ta proga Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius buvo paskelbęs Vydūno metais.

Knygos autoriai atvyko iš Vilniaus. Dr. Vaclovas Bagdonavičius – iš Šiaulių krašto kilęs filosofas, literatūrologas, Vydūno kūrybos Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynėjų dienos 28-ąsias metines (tiesioginė transliacija) (2)

Laisvės liepsna | urm.lt nuotr.

Minėdami Laisvės gynėjų dienos 28-ąsias metines sausio 10–17 dienomis renginiais Seime ir kitose Lietuvos vietose prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, parodžiusias Lietuvos gyventojų vienybę ir pasiaukojamą ryžtą, ir pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą.

Sausio 10 d., ketvirtadienį, 11 val. bus atverta Laisvės gynėjų dienai skirto nacionalinio piešinių konkurso „Mes užaugome laisvi“ geriausių darbų paroda Seimo II rūmų parodų galerijoje.

Sausio 11 d., penktadienį, 8 val. kiekviename lange uždegant žvakes pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ bus pagerbtas Laisvės gynėjų atminimas. Skaityti toliau

Tuskulėnuose atidaroma Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vanagas su vanagėliais“ (1)

Fotografijų paroda „Vanagas su vanagėliais“ | rengėjų nuotr.

Sausio 7 dieną Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje bus atidaryta Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vanagas su vanagėliais“. Parodoje pristatomos nuotraukos darytos 1947 m. liepos pradžioje Bingelių kaimo, esančio keli kilometrai nuo Merkinės, apylinkėse. Fotografijų autorė yra Gražina Pigagaitė-Vilbik, tarpukariu Merkinėje fotoateljė įsteigusio ir Dzūkijoje pagarsėjusio fotografo Luko Pigagos duktė.

Parodoje eksponuojamos fotografijos darytos 1947 m. liepos pradžioje Bingelių kaimo, esančio keli kilometrai nuo Merkinės, apylinkėse. Fotografijų autorė yra Gražina Pigagaitė-Vilbik, Skaityti toliau

M. Mažvydo bibliotekoje „Lietuvių chartos“ paroda (0)

„Lietuvių chartija“ | Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Sausio 7 d. – rugpjūčio 7 d., Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, II a., veiks vienos knygos paroda – „Lietuvių chartija“.

2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks vienos knygos paroda. Nuo sausio 7 d. bus rodoma „Lietuvių chartija“, kuri buvo paskelbta Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje ir išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. 2019-aisiais sukanka 70 metų, kai „Lietuvių charta“ buvo paskelbta. Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau

Išleidžiami nauji pašto ženklai iš serijos „Lietuvos valstybės simboliai“ (1)

Lietuvos valstybės simboliai. Vėliavos vokas | Lietuvos pašto nuotr.

Sausio 4 dieną, Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia dailininko Tomo Dragūno sukurtus „Lietuvos valstybės simbolių“ serijos pašto ženklus su valstybine, prezidentine bei Lietuvos valstybės istorine vėliava.

Valstybės visame pasaulyje atpažįstamos pagal savo simbolius, tad jų išsaugojimas yra vienas svarbiausių valstybės gyvavimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinti oficialūs Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas, kurių viešas naudojimas griežtai reglamentuojamas. Pašto ženklai – vienas iš būdų reprezentuoti valstybę pasaulyje, kitų šalių gyventojus supažindinant su Lietuvos istorija, Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė (6)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

„1919 m. sausio 1 d. [trečiadienį], vokiečiams baigiant kraustytis iš Vilniaus ir 15 val. 30 min. nuėmus nuo Gedimino pilies bokšto savo vėliavą, komendanto pareigas ėjęs [Kazys] Škirpa įsakė komendantūros adjutantui [Petrui] Gužui tuojau vykti į Valstybės Tarybos rūmus, Šv. Jurgio g. 13 ir, išgavus iš rūmų prievaizdo didelę trispalvę tautišką vėliavą, skubiai vykti į Gedimino kalną.

Tuo tarpu Škirpa nuvyko už Žaliojo tilto, į artilerijos kareivines paimti garbės sargybą iš 7 žmonių. Greitu laiku visi buvo prie Gedimino pilies. Čia pareikalavus, pilies sargas atidarė bokšto duris, kur einantis komendanto pareigas karininkas Škirpa, Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo neeilinį XVII a. Vilniuje sukurtą stalinį laikrodį (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir visos Lietuvos kultūros paveldo nacionalinius rinkinius papildė įspūdinga Kalifornijoje (JAV) gyvenančio lietuvių išeivijos teisininko, visuomenininko ir dosnaus mecenato Donato Janutos dovanota muziejinė vertybė – žinomo ir nagingo laikrodžių meistro Johano (Hanso) Klaseno (Johannes (Hans) Klassen) 1638 m. Vilniuje sukurtas stalinis laikrodis.

Laikrodžių meistras J. (H.) Klasenas yra gyvenęs ir dirbęs Vilniuje apie 1638–1655 metus. Skaityti toliau

Virš Kauno suplevėsavo istorinė trispalvė (0)

Trispalvė virš Kauno | Kauno sav. nuotr

Pasitinkant 2019-uosius Kaunas atgaivino istorinę atmintį aukščiausioje miesto vietoje iškeldamas didžiausią trispalvę mieste. Aidint patrankos salvėms ir trimito garsams, daugiau kaip 40 kvadratinių metrų ploto vėliava suplazdėjo ant Pelėdų kalno.

„Labai simboliška, kad ši vėliava virš Kauno iškyla baigiantis mūsų modernios valstybės atgimimo šimtmečio metams ir prasidedant 100 metų sukakčiai, kuomet Kaunas tapo laikinąja sostine ir buvo itin svarbus tolesniame Lietuvos kelyje. Tai vienas didžiausių mūsų valstybingumo simbolių, kuris sykiu įprasmins Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtos Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 100-osios metinės (2)

Vilniuje sausio 1-ąją bus minimos Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 100-osios metinės | Alfredo Pliadžio (KAM) nuotr.

Pirmąją 2019-ųjų metų dieną 14 val. Katedros aikštėje Vilniuje vyks Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 100-ųjų metinių ir Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Jo metu Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškels 2019 metų vėliavą. Šiomis tradicinėmis vėliavos iškilmėmis primenama, kad 1919 metų sausio 1 d., Gedimino pilies bokšte trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Skaityti toliau

S. Birgelis. Užmiršti Punsko ir Seinų krašto Lietuvos savanoriai (2)

Jono Murausko kapas Punsko senosiose kapinėse | punskas.pl nuotr.

Lietuvos valstybės 100-mečiui

2018-iesiems baigiantis dera prisiminti ir pagerbti Punsko ir Seinų krašto savanorius, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jie per 100 metų buvo savo tėvynainių beveik užmiršti.

1918-ųjų lapkričio 15 d. Punsko parapijos gyventojų mitingo metu buvo įkurtas lietuviškas valsčius. Besikuriančiai Lietuvos kariuomenei žmonės aukodavo maistą, pinigus, Skaityti toliau

2019-ieji paskelbti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas | wikipedia.org nuotr.

Vyriausybė patvirtino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metų programos planą, kurį parengė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudaryta darbo grupė. 2019 metais numatyta paminėti šios Lietuvai ir jos žmonėms svarbios istorinės asmenybės atminimo metus įvairiais renginiais, viešinimo bei edukaciniais ir kultūriniais projektais.  

Numatoma surengti Jono Žemaičio-Vytauto atminimo pagerbimo renginį memoriale, Minaičiuose, kartu minint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos Skaityti toliau

Kaip tarpukario studentai švęsdavo Kalėdas ir Naujuosius? (0)

Tarpukario kalėdinis atvirlaiškis | KTU nuotr.

Kalėdos ir Naujieji buvo reikšmingas metas ne tik dabartinėms kartoms, tačiau ir tarpukario Lietuvos akademiniam jaunimui. „Tuometiniai studentai mokėjo linksmintis, tačiau stengėsi tą daryti ne vieni. Į švenčių sūkurį jie įtraukdavo ir visuomenę“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Sambrūzdis – nuo žiemos pradžios

Tarpukario Lietuvoje gyvavo paprotys Skaityti toliau

Bus atskleista negirdėtą istoriją apie 1990-aisiais Lietuvoje veikusį ypatingą specialiųjų operacijų būrį (video) (0)

„Spec. Žvėrynas“, Pociūnai | Filmo komandos nuotr.

Nuo sausio 11 d., Lietuvos kino teatruose bus rodoma Paslaptingo Lietuvos karinio būrio istorija „Spec. Žvėrynas“ – apie jaunuolių specialiąsias operacijas, dramas, juokingus nutikimus ir neišvengiamus susidūrimus su sovietų kariais.

Beveik jokių oficialių dokumentų. Jokių raštiškų įsakymų, įsteigimo patvirtinimo. Tik keli pavedimai už maitinimą, įrodantys,kad 1991 m. pradžioje buvo įkurtas ir vėliau gyvavo pirmasis neoficialus Lietuvos specialiųjų operacijų būrys. Daugelis jį vadino „Franco žvėrynu“ arba „Spec. Žvėrynu“. Skaityti toliau

V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką (16)

Vladas Terleckas | A. Baltėno nuotr.

Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas.

Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio klonas? Tiesa, gerokai papildytas. Tokiais atvejais įprasta knygos tituliniame lape pateikti atitinkamą nuorodą, Skaityti toliau

Prieš gražiausias metų šventes – pažintis su Lietuvos šimtamečiais (video) (0)

„100 metų kartu“ | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 22 d. Dailininkų sąjungos galerijoje, Vilniuje, fotomenininkė Monika Požerskytė atidarė Lietuvos bendraamžių, šimtamečių lietuvių portretų parodą.

Parodos atidaryme M. Požerskytė ne tik papasakojo labai įvairių, o kartais ir neįtikėtinų mūsų šalies gyventojų, kurių portretai eksponuojami parodoje, istorijų, bet ir pasidalins beveik metus trukusios fotosesijos užkulisiais, nutikimais ir tuo, kas jungia visas šias viešnages. Skaityti toliau

Salomėja Nėris: pasmerkti ar išteisinti? (19)

Salomėja Nėris | wikipedija.org nuotr.

Visai neseniai Vilniaus senamiestyje, prie Salomėjos Nėries gimnazijos per garsiakalbius skambėjo Salomėjos Nėries eilės. Tarp posmų apie gamtą, meilę ir tėvynę galima buvo išgirsti ir šiurpą keliančių, sovietinę ideologiją garbinančių eilių. Tai – miesto meninės instaliacijos „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau” dalis.
 
Antroji netikėta miesto permaina atsirado Islandijos ir Pylimo gatvių sankirtoje. Namo balkone buvo įtaisyta iš toli matoma šviesdėžė su S. Nėries portretu. Instaliaciją kūrė menininkė Eglė Grėbliauskaitė. Moteris įsitikinusi, kad šiuo metu Salomėjos Nėries atžvilgiu visuomenė susiskaldė į dvi dalis. Skaityti toliau

Misionierių ansamblis Vilniuje: šiandien jis panašus į paukšį nukirstu sparnu (0)

Misionierių sodai. Statybos. | Gyčio Oržikausko nuotr.

Gruodžio 20 d. 17 val. 30 min., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 3),  architektūrologė Jūratė Markevičienė skaitys paskaitą apie Misionierių vienuolyną ant Išganytojo kalvos Vilniuje. Architektūrologė pristatys unikalaus ansamblio istoriją, misionierių ir Gailestingųjų seserų (šaričių) veiklą ir likimą.

Anot J. Markevičienės, Misionierių pastatų ansamblio kompozicija iki šiol priminė skrendantį paukštį: centrinėje ašyje išlaki dominantė bažnyčia bei už jos simetriškai išsidėstęs vienuolynas, o iš šonų skleidžiasi du ilgi žemi sparnai (vienaukščiai fligeliai prie Subačiaus gatvės ir sodai), Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių (1)

Jonas Goštautas Hebdanko herbą gavo iš Sieradzės pakamrio Jokūbo | LDKistorija.lt., wikimedia.org nuotr.

Goštautas – gerai ir seniai Lietuvos istorijoje žinoma pavardė. Pasigilinus plačiau apie Goštautų giminę galima atrasti daug naujų ir įdomių faktų. Mūsų literatūroje skelbiama, kad pirmasis arba seniausias Goštautas paminėtas XIV amžiaus viduryje. Lenkų Goštautų genealogijoje teigiama, kad ši pavardė buvo minima dar 1215 metais (Dinamiczny Herbarz Rodzin Polskich). Goštautas joje minimas, kaip Lietuvos kariuomenės vadas (hetman woijsk Litewskich). Skaityti toliau

G. Martišius. Šviesos žmonės tamsoje (2)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Matyt, likimas visada patvarko taip, kad amžinoje gėrio ir blogio kovos istorijoje niekada nesibaigiantys tos kovos atšvaitai nušviečia kiekvieno gyvenimą… Ir žmogus susimąsto – kodėl blogis (unde malum, kaip įvardijo Česlavas Milošas).

Toks jau yra šis pasaulis: diena keičia naktį, rytas – vakarą, gimimas – mirtį, liūdesys – džiaugsmą, pergalė – pralaimėjimą. Likimas taip jau suklostė, kad Lietuvai teko visko su kaupu – ir (bent dabar taip atrodo) sunkiai Skaityti toliau

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje – paskutinis šių metų filmas „Ledo vaikai“ (video) (0)

Filmas „Ledo vaikai“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Gruodžio 18 d., antradienį, 18 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ( I a. salė, Radastų g. 2), bus rodomas paskutinis šių metų filmas apie partizanus ir tremtinius „Ledo vaikai“.

Pagrindinė filmo herojė – Lietuvos karininko dukra Irena Saulutė Špakauskienė, paauglystėje sugebėjusi išgyventi tokiomis tremties sąlygomis, kokių neišlaikė net stipriausi vyrai. Nors ir patyrusi didžiulį blogį, ji nenustojo tikėjimo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą. Lenos žiotys ir Trofimovsko sala – tai 800 kilometrų už poliarinio rato nuplukdytos mergaitės ir kitų vaikų istorija. Ji atgyja latvių, lietuvių moterų prisiminimuose. Skaityti toliau

Zapyškyje įvyko mažas kalėdinis stebuklas (0)

Zapyškio bažnyčia restauravimo pirmas etapas koncertas | Rengėjų nuotr.

Penktadienį, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, šventiniu koncertu prasidėjo šios unikalios gotikinės šventovės tvarkymo darbų pirmojo etapo pristatymas. Projektas, kurio vertė maždaug pusantro milijono eurų, prasidėjo 2017 m. rudenį.

Renginį vedęs Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas kartu su šventės dalyviais keliavo per epochas, su meniniu polėkiu primindamas žinomus ir atskleisdamas dar negirdėtus bažnyčios istorijos faktus. Projekto autorius architektas Gintaras Prikockis tvirtino, kad darbai vyksta sklandžiai ir pasidžiaugė aptiktomis sienų tapybos liekanomis ir gausiais archeologų radiniais. „Didesnės apimties archeologiniai tyrimai vyko nebent Kernavėje“, – šypsojosi architektas. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (IV) (22)

Tado Kosciuškos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje. 1797 m. P. Smuglevičiaus paveikslas | Wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia.

5. Senoms grandinėms – naujas pavadinimas

Kai kurie mūsų ponai semūnai, kiti baudžiauninkiškos dvasios kinkadrebiai – mokslininkais besivadiną, nežinia ko vis lyg ir bijo pasakyti, kad tas lenkų gegužės 3-iosios įstatymas – ne pasaulinės minties šedevras, o tik vienas iš mėginimų, kaip visuomenės pažangą sustabdyti, kaip valstybę vėl sugrąžinti į ankstyvuosius viduramžius, skelbiant ir valdovo sosto paveldimumą (iki tol, iki Liublino unijos jis būdavo renkamas Lietuvoje – Didžiuoju kunigaikščiu, Lenkijoje – karaliumi). Skaityti toliau

Ligoninė prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios: istorijos vingiai ir 50 tūkst. eurų ieškinys (1)

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia | LNM nuotr.

Gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus, (Arsenalo g. 3, Vilnius) salėje vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais“.

Architektė Violeta Bruzgelevičiūtė skaitys paskaitą „Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais“. O apie tai, kas pastaruoju metu vyksta šioje teritorijoje plačiau papasakos visuomenininkė Rasa Kalinauskaitė.

Kultūros paveldo centro Urbanizuotų vietovių poskyrio vedėja architektė V. Bruzgelevičiūtė pateiks trumpą Lukiškių priemiesčio Skaityti toliau

A. Juščienė. Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročių puoselėjimas (0)

Duona su grūdais | sc.bns.lt nuotr.

Pradėjome susikaupimo ir rimties laikotarpį – Adventą. Tai laikas, skirtas apmąstymams, įvertinti per metus nuveiktus darbus. Rodos, mums, Adventas yra įprastas ir kiekvienais metais pasikartojantis. Tačiau būta ir kitokių Advento laikotarpio išgyvenimų bei patirčių.

Tikriausiai buvę tremtiniai sutiks, kad tremtyje Adventas, galima sakyti, tęsėsi ištisus metus, nes žmonės kiekvieną dieną laukė šviesios vilties ir naujo gyvenimo pradžios. Įdomu, ar tremtiniai patyrę netektis, praradimus, bei gyvendami nuolatiniame sielvarte ir skausme, laikėsi senovės papročių? Skaityti toliau

Siūloma nuosekliai minėti partizaninio pasipriešinimo kovų istoriją (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) gruodžio 12 d. posėdyje apsvarstė Įstatymo Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos Nr. VIII-1021 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1052.

Minint 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 50-ąsias metines, 1999 m. sausio 12 d. buvo priimtas „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ Nr. VIII-1021. Šiame įstatyme numatytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos (toliau –  Deklaracija) teisinis statusas Skaityti toliau

Nuotraukų albume įamžintas Ignalinos krašto dvarų istorijai skirtas projektas (1)

Nuotraukų albume įamžintas Ignalinos krašto dvarų istorijai skirtas projektas | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Gruodžio 10 dieną, Paliesiaus dvare, vyko Ignalinos viešosios bibliotekos rengto Lietuvos šimtmečiui ir bendruomenei skirto projekto „Dvarų istorija žadina vaizduotę“ skatinusio atsigręžti į dvarus, sužinoti jų istoriją, pajusti paslaptingą dvasią ir tokią skirtingą lemtį, baigiamasis šventinis renginys. Čia susirinko bibliotekos darbuotojai, bendradarbiavę partneriai, veiklų dalyviai ir visi talkinusieji. Projekto metu įvairūs renginiai rengti Vidiškių, Meikštų, Paliesiaus, Kazokinės, Kazitiškio, Antaprūdės dvaruose ir dvarvietėse, rengtas žygis „Senasis Daugėliškis – užmirštoji Skaityti toliau

O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ tartum pastatė paminklus Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui. Pirmoje knygoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas. Skaityti toliau