Istorija

Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“ (0)

M. Kašinskaitės nuotr.

Kiekvieną pirmadienį teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose  (Antakalnio g. 64, Vilniuje) vyksta etnokultūros studijos „Žinuolis“ užsiėmimai vaikams ir paaugliams.

Šiuo metu „Žinuolio“ dalyviai, kartu su LJR nariais, ruošiasi Vasario 28-tąją vyksiančiai Užgavėnių šventei. Jaunieji žinuoliai jau pradėjo kurti savo kaukes ir mokytis Užgavėnių papročių ir tam laikui skirtų dainų! Pasiruošimas šventei tik įsibėgėja!

„Lietuvos Jaunimo Ramuvos (LJR) narius vienija baltiška pasaulėžiūra ir meilė protėvių papročiams. Kiekvienas narys savaip atradęs šią bendruomenę savus talentus ir svajones į ją atsinešė Skaityti toliau

J. Arasimavičius. Ar šiomis dienomis būna riterių? (nuotraukos) (1)

Pranas Žižmaras 1997 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Sklaidant istorijos puslapius kartais kyla klausimas, kas per žmonės buvo riteriai. Ar šiais laikais, kai esame įsukti į nuolatinį skubėjimą, kovą už būvį, nerimą ir abejones, dar yra žmonių riterių? Kas būtų šie antžmogiai?

Atsakyčiau, kad tai skautai. Juk ir skautų globėjas yra šv. Jurgis – riteris, nuolat kovojęs su blogiu.

Riteriškumas – tai viena iš savybių, kuriomis turi pasižymėti tikras skautas. Juk esame prisiekę tarnauti Dievui, Tėvynei ir padėti artimam. Taip pa Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (40)

Arnoldas Aleksandravičius | lzdraugija.lt nuotr.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras  Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.   Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje tęsiame pokalbį apie XVIII a., Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo išvakarėse, vykdytas reformas, kuriomis siekta šią valstybę išgelbėti. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su žinoma XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene kalbasi apie žymiausią šių reformų etapą – Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės 3-osios Konstituciją.

Kodėl būtent 1788 m. Abiejų prasidėjo naujas ryžtingų reformų etapas? Kas naujo buvo Ketverių metų Seimo reformose? Kaip teisingai įvardyti ir suprasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją? Skaityti toliau

Lenkijos institutas kviečia į paskaita apie antrąją Jogailos sutuoktinę Oną Celietę (1)

Ona Celietė – antroji Jogailos sutuoktinė | rengėjų nuotr.

Vasario 10 d., penktadienį, 18 val., Lenkijos institute Vilniuje (Didžioji g. 23) vyks Majos Lukanc iš Slovėnijos paskaita „Ona Celietė /Anna Cylejska/ Antroji Jogailos sutuoktinė”.

Ona Celietė (lenk. Anna Cylejska, slov. Ana Celjska) (*maždaug 1380/1388 – †1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir Lenkiją/Lietuvą. Istorija įamžino šią grafaitę, kai ji susituokė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila (Władysław II Jagiełło) (*maždaug 1352/62 – †1434). Ištekėjusi už Jogailos, Ona Celietė tapo pirmąja karaliene iš Celės grafų, svarbiausios kilmingųjų giminės, kilusios iš šiuolaikinės Slovėnijos teritorijos. Skaityti toliau

A. Martinkus. Rusijos revoliuciją prisimenant (8)

Alkas.lt koliažas.

Netrukus minėsime vieno svarbiausių kelių pastarųjų amžių pasaulio istorijos įvykių, suvaidinusio išskirtinį vaidmenį ir mūsų valstybės istorijoje, šimto metų sukaktį. 1917 m. vasario mėnesį Rusijoje buvo nuversta monarchija, o tų pačių metų spalį valdžią šalyje užgrobė bolševikai – po kelerius metus trukusio kruvino pilietinio karo jie įvedė vieną nuožmiausių politinių režimų žmonijos istorijoje ir pradėjo iki tol nematyto masto socialinės inžinerijos eksperimentą (vėliau panašių eksperimentų įvairiose pasaulio vietose bus dar ne vienas), kurio vienas pagrindinių bruožų buvo kova su Biblijos religija ir siekis pakeisti šią Dievo įkvėptą knygą nuo Dievo atkritusios Vakarų filosofinės minties pagimdytomis knygomis. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta parodą „Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m.“ (2)

„Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m.“ | rengėjų nuotr.

Vasario 9 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (LMAVB) įvyks tarptautinės parodos Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m. atidarymas.

Parodoje bus rodomi dokumentai ir leidiniai, atskleidžiantys lietuvių politinę veiklą Rusijoje po 1917 m. Vasario revoliucijos. Kalbės istorikas dr. Tomas Balkelis, Adomo Lasto eilėraščius skaitys Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai.

Renginį ves Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai (1)

SAMSUNG CSC

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, Skaityti toliau

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (3)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau

Ty Žeimena kap mėlynas abrūsas… (0)

Žeimena | am.lt nuotr.

Janiną Vandą Čibirienę, gimusią 1933 m., pažįstu jau daugiau nei penkiasdešimt metų – nuo tada, kai tėvai, gyvenantys Vilniuje, mane atveždavo atostogauti pas senelius į Šakališkės kaimą, kuris yra už dviejų kilometrų į vakarus nuo Kaltanėnų (Švenčionių r.) miestelio. Didžiąją gyvenimo dalį ši garbi moteris pradirbo Kaltanėnų bibliotekoje, niekad nesiskyrė su knyga, daug skaitė, nuoširdžiai bendravo ne tik su skaitančiaisiais, bet ir su visais miestelio žmonėmis, kaimynais, giminėmis. Gerai atsimena miestelio gyvenimą prieškariu, karo metais, gali papasakoti apie visų ten gyvenusiųjų likimus. Dažniau vietine Kaltanėnų šnekta bendraujančią Janiną Skaityti toliau

A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti (8)

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

Skaityti toliau

Pasiūlyti Vyčio paminklo modeliai Lukiškių aikštei (nuotraukos) (9)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje šiuo metu vyksta konkursui pateiktų skulptūrų laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje modelių paroda. Visuomenė gali susipažinti su pateiktais modeliais ir konkurso rengėjams išsakyti savo vertinimus. Vasario 8 d. Karininkų ramovėje numatytas konkursinių darbų ekspozicijos viešas aptarimas.

Konkursą spalio 28 dieną paskelbė privatus „Vyčio paramos fondas“, kuris skatina visuomenę savo lėšomis pastatyti paminklą, skirtą Atkurtos valstybės 100-mečiui paminėti. Tikimasi skulptūrą pastatyti iki 2018 metų vasario 16 dienos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbame Lietuvos valstybės saulėlydžio epochą ir joje bandytas vykdyti reformas. Šia tema Tomas Baranauskas kalbasi su XVIII amžių tyrinėjančia istorike Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

Ar Lietuvos ir Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – žlugimas XVIII a. pabaigoje buvo neišvengiamas? Kaip to meto šios valstybės piliečiai bandė gelbėti valstybę – pertvarkyti jos valdymą, sustiprinti kariuomenę, sukurti efektyvų biurokratinį aparatą? Kada kilo tokių reformų idėja? Kokie reformų sumanymai buvo įgyvendinami paskutinio karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikais? Skaityti toliau

Kviečiama užsirašyti į žinių varžytuves „Šimtmečio belaukiant“ (1)

ziniu turnyras _istorineprezidentura.lt

Vasario 16-ąją Istorinėje Prezidentūroje bus švenčiama prasmingai, smagiai ir azartiškai! Tądien, 11 val. Audiencijų salėje vyks baigiamosios renginio „Šimtmečio belaukiant: 100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ žinių varžytuvės.

Iki vasario 10 d. varžytuvių rengėjai kviečia istorijos mylėtojus burtis į komandas, užsirašyti ir pradėti pasiruošimą kovai dėl pagrindinio varžytuvių apdovanojimo  – kelionės „Triumfo kelias“ Skaityti toliau

A. Tyla. Trečius metus laukiu atsakymo iš LRT (29)

Prof. Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Beveik prieš trejus metus kreipiausi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) dėl Laisvės kovų, kaip mūsų tautos valstybinės tapatybės raiškos ir jos sklaidos žiniasklaidoje. Kreipimąsi išsiunčiau 2014 03 21 d. Jokio atsakymo nesulaukiau.

Manau, kad šis klausimas buvo, yra ir bus svarbus ir reikšmingas pilietiniam ir patriotiniam stiprinimui. Todėl norėčiau kreipimąsi paskelbti Jūsų dienraštyje.

*** Skaityti toliau

Klasikinės Kinijos kultūros parodoje – ir 3 tūkst. metų senumo dirbiniai (3)

Klasikinės Kinijos kultūros parodoje – ir 3 tūkst. metų senumo dirbiniai | rengėjų nuotr.

Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, atidaryta pirmoji Rytų meno ciklo „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ paroda. Tokio senumo ir vertingumo kūriniai Lietuvoje rodomi pirmą kartą.

Senasis Šilko kelias, kurio istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų, buvo Rytų ir Vakarų kultūrinių, politinių bei ekonominių mainų arterija, kreipusi prekeivius upėmis, keliais, kalnų takeliais ir slėniais. Jis prasidėjo senovės Kinijoje, sujungė Centrinę bei Vakarų Aziją su Europa ir palei Šilko kelią besidriekiančiuose regionuose paliko daug istorinių lobių. Skaityti toliau

Signatarų klubas ir R. Ozolo fondas kviečia į pokalbį apie istorinę atmintį (1)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 31 d. 16 val. Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26) vyks susitikimas-pokalbis „Telkianti ar skaldanti istorinė atmintis?“. Dalyvaus ir pasisakys: istorikai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai akademikas Eugenijus Jovaiša bei profesorius Arūnas Gumuliauskas, publicistas Vidmantas Valiušaitis ir politologas Dovilas Petkus. 

„Lietuvos piliečių istorinė atmintis fragmentiška ir susiskaldžiusi, svarbiausi XX amžiaus istorijos momentai vertinami itin skirtingai. Prie Lietuvai nepalankaus savo pačių istorijos vertinimo aktyviai prisideda gausybė vidaus ir išorės veiksnių. Tuo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kultūros kūrimas ir žlugdymas: antivalstybinė Lietuvos kultūros politika (video) (1)

Aloyzas Stasiulevičius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas tęsia pokalbį su dailininku Aloyzu Stasiulevičiumi apie Lietuvos meno raidą. Šio pokalbio tema – meno padėtis Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.

Kodėl Lietuvos valstybės kultūros politiką ėmė diktuoti žmonės, simpatizuojantys neobolševikinėms „Fluxus“ griovimo idėjoms? Kodėl Gariūnai Lietuvos kultūrai padeda daugiau, nei Kultūros ministerija? Ar ją dar apskritai galima vadinti Kultūros ministerija, o gal ji jau – Antikultūros ministerija? Kas vyksta valstybės išlaikomose „kultūros“ įstaigose? Ar pateks į Lietuvos meno istoriją tai, ką rėmė Lietuvos Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (II) (0)

Raganos atlieka lietaus iššaukimo burtus | Ulricho Molitoro (Ulrich Molitor) graviūra iš veikalo „De Laniis et phitonicis mulieribus“ („Apie raganas ir žiniuones“), Constance, 1489 m.

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis.

Pirmą straipsnio dalį skaitykite ČIA. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žemaičių legiono vado J.Semaškos-Liepos 70-osios  žūties metinės (nuotraukos) (1)

Paminėtos Žemaičių legiono vado J.Semaškos-Liepos 70-osios  žūties metinės | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinio biuro nuotr.

Sausio 22 d.  Kauno Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje bei Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko  partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jono Semaškos-Liepos  70-žūties metinių paminėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojai, savanoriai, šauliai, sąjūdiečiai, Jono Semaškos-Liepos artimieji, kauniečiai bei miesto svečiai.

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodė šiam mūsų laisvės kovotojui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“. Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (I) (24)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Senųjų Lietuviškų vestuvių papročiai ir apeigos (1)

Vestuvės Karageliškių kaime, Elektrėnų sav. | E. Jakonienės nuotr.

Vestuvės, tai – amžinos meilės ir noro kartu praleisti visą gyvenimą įrodymas.

Tokio meilės įrodymo ir šeimos kūrimo noras, nesumažėjo ir šiais laikais. Tačiau, vis dažnesnė pora, tuokiasi iš reikalo, siekdami kažkokios naudos sau. O ir priesaika prieš Dievą nebeatrodo tokia būtina, kadangi, retas kuris, nuoširdžiai tebetiki, kad santuoka gali trukti visą gyvenimą. Skaityti toliau

Azerbaidžanas mini 1990 sausio 20-osios tragediją (video) (0)

1990 sausio 20 d. įvykiai Baku | ED nuotr.

Prieš dvidešimt septynerius metus Azerbaidžane Sovietų Sąjunga įvykdė vieną didžiausių nusikaltimų žmoniškumui, ne tik brutaliai trypdama tautos siekį būti laisvai, bet ir nužudydama 134 taikus žmones, per 600 sužeisdama.

1990 sausio 19-osios naktį Sovietų Sąjungos vadovų nurodymu apie 30 000 sovietų kareivių, naudodami sunkiąją karinę ginkluotę, įsiveržė į Azerbaidžano sostinę Baku. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks pokalbis apie Lietuvos pagonis barbarus tapusius krikščionimis (6)

Darius Baronas | LKMA, G. Olsevičiūtės nuotr.

Sausio 19 d. 15 val. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, 115 kab., Vilnius) vyks dr. Dariaus Barono ir dr. Stiveno K. Rovelo (Stephen C. Rowell) paskaita-pokalbis „Lietuvos civilizacijos paieškos Lietuvos at(si)radimas prasidėjo nuo 1009 m. šv. Brunono Kverfurtiečio misijos ir vyksta iki šiol“.

Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.  

„Nepaisydami įvairių sunkumų ir netikėtų posūkių, nukreipę žvilgsnį į praeitį, galime Skaityti toliau

Kaune bus pagerbtas Lietuvos didžiavyrio pulkininko J. Semaškos-Liepos atminimas (1)

Jonas Semaška-Liepa | archyvinė nuotr.

Sausio 22 d. Kaune bus prisimintas ir pagerbtas Lietuvos karininko, partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jonui Semaškos-Liepos atminimas. Šiemet sukanka 70 metų nuo J. Semaškos žūties.

Renginio dienotvarkė:  10:30 val. – Gėlių padėjimas ant plk. Jono Semaškos kapo Kauno Petrašiūnų kapinėse. 12 val. – Šv. Mišios Kauno įgulos Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. 13:30 val. – Minėjimas Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, Mažoji salė, II aukštas). Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodys šiam mūsų tautos didžiavyriui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje 3D virtualiojoje erdvėje galima bus nusikelti į šimtmečių praeitį (0)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Pradėdamas naujus metus ir minėdamas savo aštuntąjį gimtadienį, Valdovų rūmų muziejus pirmasis šalyje savo lankytojams pristato galimybę 3D virtualioje erdvėje šimtmečiais nusikelti į praeitį ir pamatyti, kaip istoriškai keitėsi Vilniaus pilių teritorija, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija nuo XIII a. iki šių dienų. Tai leidžia suvokti istorinio lobyno, eksponuojamo Valdovų rūmų muziejuje, svarbą.

Aštuonių minučių trukmės virtualioje 3D projekcijoje, sukurtoje remiantis Valdovų rūmų Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (11)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Bus pristatytas istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 8 tomas (1)

leidėjų nuotr.

Sausio 27 d. 16.30 val.  Kauno įgulos karininkų ramovės (A.Mickevičiaus g. 19), Kunigaikščių salėje, vyks Punsko „Aušros“ leidyklos knygos „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) – Istorijos paveldo metraščio 8 tomo pristatymas. Dalyvaus Sigitas Birgelis, metraščio vyr. redaktorius, Juozas Sigitas Paransevičius, metraščio redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius, metraščio redaktoriaus pavaduotojas, Nijolė Birgelienė, metraščio sekretorė, Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis, straipsnių autoriai: prof. Stanislovas Sajauskas, Benjaminas Kaluškevičius. Pranešimus skaitys: Jūratė Čirūnaitė (tema) Kokiais asmenvardžiais XVI a. viduryje vadino Gardino pavieto vyrus bajorus ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė (tema) „Ko pravirko ąžuolai“ – A. Ramanausko-Vanago suėmimo 60-mečiui. Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejus kviečia į paskaitas apie istorinę rekonstrukciją ir viduramžių kultūrą (0)

Traku muziejus_viduramziu_rubai_plakatas_

Sausio 21 d., šeštadienį, 14 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks dviejų dalių paskaita – „Mokslininko požiūris į istorinę rekonstrukciją: istorijos rekonstruktoriai ir populiarioji kultūra“ ir „Istorinių rekonstruktorių vertybės“. Paskaitas skaitys – etnologės, VDU doktorantės, Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė ir Agnė Kalėdienė.

Tai pirmasis paskaitų ir mokomųjų užsiėmimų ciklo „Viduramžių kultūros genezė: praeities paieškos ir  atradimai“ renginys, lydintis parodą „Gotikinio kostiumo samprata: nuo askezės iki prabangos“, kuri bus rodoma Trakų salos pilyje iki kovo 31 d. Renginius rengia šokio klubas „Saltus Gladii“ ir Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvių menas sovietmečiu – tarp kūrybos ir griovimo (1)

Aloyzas Stasiulevičius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta sovietmečio vaizduojamajam menui. Apie jį laidos vedėjui Tomui Baranauskui pasakoja įvykių amžininkas dailininkas Aloyzas Stasiulevičius.

Ar sovietmečio menas buvo vienalytis? Kas pasikeitė mirus Stalinui? Ar Lietuvoje dirbę menininkai buvo labai priklausomi nuo ideologinių reikalavimų? Kokie svarbiausi šio laikotarpio lietuvių meno pasiekimai? Ar galime didžiuotis tuo, kad lietuvių išeivijos atstovas Jurgis Mačiūnas sukūrė pasaulyje žinomą „Fluxus“ meno (ar antimeno) srovę? Kokie jo ryšiai su komunistine ideologija ir sovietine Lietuva? Skaityti toliau