Istorija

V. Sinica. „Autoritarinės“ Lenkijos istorijos politikos pamokos (2)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Armijos Krajovos (AK) įvykdytos Dubingių gyventojų žudynės 1944 metų birželio 23 dieną buvo vienas tamsesnių Lietuvos istorijos puslapių. Jas pamiršti menkai tepadėjo Vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos veteranų susitaikymas pro sukąstus dantis. Juo labiau nepadeda pasirodančios žinios apie Lenkijos valdžios reguliariai atiduodamą pagarbą AK kovotojams. Pastarąjį kartą pagerbtas ne bet kas, o būtent Dubingių žudynių vadas Zygmuntas Šendzielazas-Lupaška. Lenkijos prezidentas A. Duda pareiškė, kad „naujoji karta turi būti auklėjama Lupaškos pavyzdžiu“. Skaityti toliau

Moksleiviai iš Rumunijos Lietuvoje ieškojo kryžiuočių pėdsakų (1)

Svečiai iš Rumunijos | TBN nuotr.

Balandžio 27 dieną, Tautinių bendrijų namuose lankėsi grupė moksleivių iš Rumunijos miesto Brašov. 18 žmonių grupė keliauja po Europą kryžiuočių pėdomis. Tai bendras Rumunijos Brašov miesto Evangeliku bažnyčios, vokiečių tautinės mažumos, Brašov miesto savivaldybės ir  vidurinės mokyklos „Kristian“ projektas.

Skaityti toliau

Nacionalinė biblioteka pirmojo vadovo prof. E. Volterio sukaktį paminės tarptautine konferencija (0)

Eduardas Volteris | galerija.ktu.lt nuotr.

Gegužės 5 d. 10 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centru ir Kauno miesto muziejumi Kauno rotušėje rengia tarptautinę konferenciją, skirtą pirmojo LNB direktoriaus profesoriaus Eduardo Volterio gimimo metinėms paminėti.

Profesorius E. Volteris, kuriam kovo 19 d. sukako 160 metų, buvo Valstybinio centrinio knygyno (dabar − Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) kūrėjas ir pirmasis vadovas,Kauno miesto muziejaus direktorius, ilgametis Lietuvos universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas) profesorius, žymus visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos, istorijos, Skaityti toliau

Iki „Misija Sibiras’16“ atrankos pabaigos liko savaitė! (0)

„Misija Sibiras‘14“ | parodos nuotr.

Vienas sėkmingiausių pilietiškumo projektų Lietuvoje – „Misija Sibiras“ primena, kad šių metų dalyvio anketą galite pildyti iki gegužės 9 d. ir tapti išskirtinės ekspedicijos dalimi. 16-os dalyvių komandą liepos 17 d. leisis į dviejų savaičių ekspediciją Sibire ir prisidės prie istorijos išsaugojimo.

Projekto tikslas – pagerbti tremtinių atminimą, išlaikyti istoriją gyvą ir leisti prie jos prisiliesti visiems: tiek pačių ekspedicijų metu, tiek pristatymuose, kurie vyksta jau po ekspedicijų. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Krasnojarsko lietuviai – mes dar gyvi! (video) (0)

Antanas Rasiulis, Saulius Sidaras | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Sankt Peterburge vykusios Rusijos lietuvių bendruomenių pirmininkų konferencijos metu buvo susirinkę tolimiausiuose šios milžiniškos šalies kampeliuose gyvenantys mūsų tautiečiai.

Su daugeliu iš jų konferenciją stebėjusi Alko komanda buvo susitikusi. Ypatingai įdomu buvo susitikti su senais pažįstamais ir draugais iš Krasnojarsko.

Audrys Antanaitis kalbino Krasnojarsko lietuvių bendruomenės pirmininką Antaną Rasiulį bei vicepirmininką, lietuvių mokyklėlės vadovą Saulių Sidarą.

Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Žilvino sapnai apie Lietuvą Sankt Peterburge (video) (0)

Viačeslavas Kutyrkinas, Audrys Antanaitis ir Konstantinas Geksimovičius | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 25 dieną Sankt Peterburgo teatre „Na Vasiljevskom“ įvyko premjera Žilvinas. Sapnai apie Lietuvą“. Sceninės versijos autorius Ivanas Kutyrkinas sujungė dvi legendas – Gedimino sapno bei Eglės, žalčių karalienės ir pasiūlė žiūrovui panirti į paslaptingą jų pasaulį. Spektaklį kol kas matė tik Sankt Peterburgo gyventojai bei šio miesto svečiai.

Tačiau gegužės 21 dieną šiame mito laike ir erdvėje galės atsidurti vilniečiai (spektaklis bus rodomas Rusų dramos teatre), o 22 dieną – Bistrampolio festivalio svečiai. Gastroles Vilniuje teatras „Na Vasiljevskom“ pradeda gegužės 20 dieną. Skaityti toliau

Į tarptautinę parodą Nesvyžiuje išlydėta gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija (0)

Valdovų rūmų eksponatai | V. Abramausko nuotr.

Į Radvilų rezidenciją Nesvyžiuje (Baltarusija) su ypatinga apsaugos palyda iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų iškeliavo daugiau kaip 300 archeologinių radinių. Pirmą kartą istorijoje tokia gausi vertybių kolekcija iš Valdovų rūmų muziejaus bus pristatoma tarptautinėje parodoje „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“, kuri kaimyninėje šalyje atidaroma jau šiandien, balandžio 29 d., ir veiks iki rugsėjo 11 dienos. Skaityti toliau

Gręžinys „Laisvė“ Seimo kieme – geologų indėlio atkuriant Nepriklausomybę simbolis (0)

Šulinio dangtis Laisve_lgt,lt

Balandžio 28 d. Geologų dienos proga Seimo rūmų vidiniame kieme vyko artezinio gręžinio „Laisvė“ dangčio pakeitimo ceremonija. Šis 1991 m. sausio 20 d. įrengtas 30 metrų gręžinys išliko iki šių dienų. Jis, kaip juokavo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas, yra legalus – įregistruotas LGT Žemės gelmių registre pavadinimu „Laisvė“.

Senasis gręžinio dangtis šiandien pakeistas nauju, išlietu iš bronzos. Ant jo išspausti žodžiai: „Vandens gręžinys „Laisvė“ Nr. 27075. 1991 m. sausis. Lietuvos geologai Parlamento gynėjams“. Naujasis dangtis, pasak ceremonijoje dalyvavusio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, Skaityti toliau

K. Misius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą (1)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 dieną, 11 valandą, metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje rengia konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Žiogelių Balčiai (0)

Danutė Balciute ir Vytautas Balcius. 1959_asmen.nuotr

1978 m. režisierius Arūnas Žebriūnas su Lietuvos kino studijos kūrybine grupe pagal Sauliaus Šaltenio to paties pavadinimo apysaką sukūrė vaidybinį filmą „Riešutų duona“. Filmuota ir sename Žiogelių kaime netoli Druskininkų. Pagrindinio veikėjo Andriaus Šato tariama gimtine tą vasarą tapo Vinco Balčiaus sodyba. Filmas laikomas pirmąja lietuvių tragikomedija, o reali šeimos, gyvenusios šioje sodyboje, istorija – tikra drama, jei ne tragedija. Apie tai papasakojo šios sodybos šeimininkė, Balčių vaikaitė Danutė Balčienė (Balčiūtė). Skaityti toliau

Parodoje pristatomi nematyti XVI–XVII a. dokumentai, atskleidžiantys Vazų dinastijos pradžią Lietuvoje (0)

LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Nuo balandžio 18 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Vazų dinastijos pradžia Lietuvoje – Zigmantas Vaza (1566–1632)“, skirta Zigmanto Vazos 450-osioms gimimo metinėms. Parodoje pirmą kartą eksponuojami autentiški XVI–XVII a. privilegijų raštai, kuriuos specialiai parodai restauravo Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojai. Ekspozicija išsiskiria senųjų privilegijų raštų gausa ir vaško antspaudų įvairove. Daugelyje eksponuojamų rankraštinių dokumentų lankytojai galės pamatyti išlikusį Zigmanto Vazos parašą (Sigismundus Rex).

Parodoje apžvelgiami įdomiausi Zigmanto Vazos biografijos faktai, lankytojams pristatoma XVI a. psalmė, šlovinanti jo atvykimą iš Švedijos, Skaityti toliau

Muzikos garsais pasakojama Lietuvos istorija „Epitafija praeinančiam laikui“ (0)

„Epitafija praeinančiam laikui“

Dviejų Lietuvos nacionalinės premijos laureatų kūryba papuoš renginio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertą, kuris balandžio 22 d., penktadienį, 18 valandą vyks Klaipėdos koncertų salėje. Scenoje matysime Modestą Pitrėną, vieną ryškiausių mūsų šalies dirigentų, kartu su jo vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Platiems ir išraiškingiems Modesto batutos mostams paklus ne tik minėtas orkestras, bet ir Kauno valstybinis choras.  Beveik 150 atlikėjų būrys interpretuos monumentalų Broniaus Kutavičiaus opusą „Epitafija praeinančiam laikui“.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda… (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau

„Istorijos detektyvuose“ bus parodytas sensacingas radinys, mūsų istoriją pasendinęs 30 000 metų (4)

Siaurinis elnias .Rangifer taranduskipedija.org_w

Ilgą laiką buvo manoma, kad seniausi žmonės Lietuvos teritorijoje pasirodė maždaug prieš 14 tūkstančių metų, kai atšilo ir ištirpo ledynai. Tačiau sensacingas radinys, kurį tyrė Klaipėdos universiteto archeologijos profesorius Algirdas Girininkas kartu su savo komanda, parodo, kad pirmųjų žmonių pėdsakai nusikelia net prieš 43 000 metų. Apie tai laidoje „Istorijos detektyvai“ papasakos Virginijus Savukynas.

Prieš keletą metų netoli Gargždų, Šniaukštų karjere buvo aptikti keli radiniai. Vienas iš jų buvo šiaurės elnio rago dalis. Ją apžiūrėję profesionalūs archeologai aptiko neabejotinus žmogaus apdirbimo pėdsakus. Iš šiaurės elnio rago buvo pagamintas dirbinys. Skaityti toliau

URM pristatytas Lietuvos generalinio konsulato Niujorke archyvas (0)

JAV lietuviu diplomatijos archyvas_urm.lt1

Balandžio 14 dieną Užsienio reikalų ministerijoje pristatyti Lietuvos generalinio konsulato Niujorke 1924-1974 metų laikotarpio svarbiausi archyviniai dokumentai. Renginio svečius pasveikinęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasidžiaugė, kad į Lietuvą sugrąžinta medžiaga suteikia galimybę plačiajai visuomenei ir akademinei bendruomenei susipažinti su unikalia Lietuvos diplomatijos istorijos dalimi. Skaityti toliau

P. Kalnius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Vytauto Didžiojo karo muziejus švęs 95 m. sukaktį (0)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Balandžio 15 dieną, penktadienį, 14 val. Vytauto Didžiojo karo muziejus (K. Donelaičio g. 64., Kaunas) kvies visuomenę ir kariuomenę švęsti savo 95-ąjį gimtadienį. Bus pristatyta nauja paroda, skirta muziejaus istorijai, visuomenei bus atviras visas muziejus su atnaujintu pirmuoju pastato aukštu. Gimtadienyje planuoja dalyvauti per pusšimtį pernai tarnybą pradėjusių privalomosios karinės tarnybos karių, todėl šventė suvienys ir muziejų bendruomenę, ir kariuomenę.

Vytauto Didžiojo karo muziejus buvo įkurtas 1921 m. vasario 16 dieną, tačiau, norint Skaityti toliau

A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Švietimas Dieveniškių krašte (5)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:

1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau

Seimo atstovai Lenkijoje dalyvaus Smolensko tragedijos aukų pagerbimo ceremonijoje (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo valdyba komandiravo Seimo Pirmininko pavaduotoją Jaroslavą Narkevičių ir Seimo narį Emanuelį Zingerį į Krokuvą (Lenkijos Respublika). Seimo atstovai balandžio 9–10 dienomis dalyvaus Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Aleksanderio Kačynskio (Lech Alexander Kaczynski) ir kitų Smolensko tragedijos aukų pagerbimo iškilmėse.

2010 m. balandžio 10 d. Vakarų Rusijos Smolensko oro uoste sudužus lėktuvui Lenkija neteko savo vadovo ir jo sutuoktinės, daugybės kitų žymių politikų, kariškių, mokslininkų, visuomenės veikėjų ir Katynės žudynių aukų artimųjų, vykusių paminėti 70-ųjų Katynės Skaityti toliau

Prasideda „Misija Sibiras’16“ – tapk šių metų ekspedicijos dalyviu! (0)

Misija_Sibiras'14_1-K100

Tūkstančiai nukeliautų kilometrų, ilgos dienos ir naktys kelionėje, gyvas prisilietimas prie istorijos ir praeities – visa tai laukia vienuoliktus metus iš eilės startuojančio projekto „Misija Sibiras’16“ naujųjų dalyvių. Jau nuo šiandien organizatoriai skelbia registracijos pradžią ir kviečia tapti 2016 m. projekto dalimi.

Nors kiekvienais metais ekspedicijos lankomos vietovės keičiasi, bet tikslas išlieka toks pats – pagerbti už tūkstančių kilometrų amžinojo poilsio atgulusių tautiečių atminimą. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kuo panašūs Sirijos Palmyros miesto šventyklos ir Lietuvos Valdovų rūmai? (audio, video) (3)

Daiva Mitrulevičiūtė | alkas.lt nuotr.

Kuo panašūs Sirijos Palmyros miesto šventyklos ir Lietuvos Valdovų rūmai? Pirmiausia tuo, kad barbarai stengėsi juos sugriauti. Ir 1795 metais Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sunaikinusi Rusija, ir Palmyros miestą užgrobę Islamo valstybės banditai negailėjo istorijos ir architektūros paminklų.

Rusija Valdovų rūmus beveik nušlavė nuo žemės paviršiaus. Palmyros džihadistai nespėjo. Būtų galėję – būtų nušlavę.

Ir štai italai surengė tarptautinę parodą-akciją, kuria pakvietė atkreipti dėmesį į barbarų griaunamą žmonijos paveldą. Į šią akciją įsitraukti pakvietė ir Valdovų rūmus. Skaityti toliau

K. Misius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas (5)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.

ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.

ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos) (6)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 6 d. sukako vieneri metai nuo tos dienos kai netekome Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir ilgamečio Lietuvos Respublikos Seimo nario, filosofo Romualdo Ozolo. Ta proga skelbiame per R. Ozolo laidotuves pasakytą įkvėptą prof. Vytauto Radžvilo kalbą.

Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Skaityti toliau

Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą (5)

jonas_sliupas_lnb.lt

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą sociologo, istoriko, literatūros tyrinėtojo, publicisto ir visuomenės veikėjo dr. Jono Šliūpo 155-osioms gimimo metinėms.

Joje apžvelgiama jubiliato biografija, kūrybinė veikla, pateikiama ikonografinė medžiaga. J. Šliūpas – labai produktyvus kūrėjas, išleidęs daugiau nei 70 knygų bei brošiūrų, vertimų. Darbų tematika įvairi: istorija, etnografija, literatūra, filosofija, etika, sociologija, politika, pedagogika, medicina. Skaityti toliau

Punske vyks filmo apie Lietuvos partizanus premjera (1)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Balandžio 10 dieną 14 val. (Lenkijos laiku)  Punsko lietuvių kultūros namuose vyks filmo  „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera. Tai pilno metražo (2 valandų) vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos partizaninį judėjimą Lenkijos-Lietuvos pasienyje. Jis pasakoja apie 1949 m. gruodžio 15 dieną Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą bei jų ryšininkus ir globėjus.

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo Šlynakiemyje, šalia Punsko! Jie žuvo už laisvę! Už Lietuvą! Žuvo iki galo būdami ištikimi partizanų duotai priesaikai! Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams (6)

Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.

Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?

Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais

Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas (0)

Trakai_koplycia_wikipedija.org

Balandžio 5 d., antradienį, 17.30 val. Trakų istorijos muziejuje atidaromos atnaujintos dvi Trakų salos pilies Kunigaikščių rūmų ekspozicijų menės: „Vytauto Didžiojo epochos buitis“ bei „Žalgirio mūšio laikmečio ginkluotė“. Lankytojams pristatoma per 200 unikalių eksponatų, atrinktų iš muziejaus archeologijos ir istorijos rinkinių.

Ekspozicijos įrengtos bendradarbiaujant su UAB „Ekspozicijų sistemos“, interaktyvų Žilibero de Lanua paveikslą sukūrė UAB „Biznio mašinų kompanija“.

Trakai suvaidino didžiulį vaidmenį viduramžių Lietuvos istorijoje. Tai buvo ne tik karinis, bet ir politinis, ekonominis bei kultūrinis centras, submonarcho rezidencija, vėliau – visos LDK valdovo vasaros rezidencija. Skaityti toliau

Teatro sąjungos renginių sezoną atidarys Č. Stonio literatūrinė kompozicija (0)

Teofilio_Matulionio-plakatas-teatrosajunga.ltLietuvos teatro sąjunga atidaro pavasario renginių sezoną ir kviečia į pirmąjį vakarą. Balandžio 4 d. (pirmadienį), 18 val. žiūrovai išvys literatūrinę Česlovo Stonio kompoziciją „Tebūnie Dievo valia“, skirtą šviesiam arkivyskupo Teofilio Matulionio atminimui.

Vakaro programoje dalyvauja aktoriai – Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir operos solistas Pranas Zaremba.

Žymus Lietuvos arkivyskupas Teofilis Matulionis (1873-1962) –meilės, atlaidumo, tikėjimo, vilties ir tiesos skleidėjas. Skaityti toliau

Užmirštas Prezidento – gamtininko dr. Kazio Griniaus palikimas (0)

K.Grinius_Lietuvos Respublikos prezidentas. Kaunas, 1926 m.Centrinio archyvo nuotr

Seimas 2016-uosius oficialiai paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais, švenčiant jo 150-ąsias gimimo metines. Šia proga apie Prezidentą Kazį Grinių bei jo indėlį į demokratinės Lietuvos valstybingumo pamatus mintimis dalinasi politologas, besidomintis K. Griniaus asmenybės istorija, Tomas Tomilinas.

Daktaras Kazys Grinius – visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. Šeštasis Lietuvos premjeras, pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos Vyriausybei. Skaityti toliau