Istorija

Aptarti konkurso „Sąjūdžio keliu“ pasiekimai (nuotraukos) (0)

a.mikoleno-nuotr

Kauno arkivyskupijos muziejuje, artėjant garbingojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus mirties 15-osioms metinėms, drauge su muziejaus vadovybe surengėme Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto inicijuoto tarpmokyklinio konkurso „Sąjūdžio keliu“, skirto Baltijos kelio ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms pažymėti, aptarimo popietę. Pats Kardinolas buvo aktyviai įsijungęs dar sovietinės okupacijos metais į Lietuvos atgimimo sąjūdį, sveikindamas brėkštančią Lietuvos atgimimo aušrą. Todėl tarsi simboliškai sukvietėme konkurso dalyvius, mokytojus ir svečius į tą muziejaus menę, kurioje mokykliniam jaunimui daug kartų rengėme Skaityti toliau

V. Pukas. Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis (24)

berzanskis-klausutis-aukuras-seimos-archyvo-nuotr

Daugiau kaip pusės tūkstantmečio laikotarpis skiria mus nuo pagonybės klestėjimo laikų. Visaip slopinamos senosios kultinės tradicijos  ir apeigos grimzdo užmarštin. Tačiau nemaža jų liko įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, sukaupta tautosakos lobynuose, dalis dar tebegyvena gyvojoje liaudies atmintyje ir tradicijose. Mūsų praeitis – mūsų tautinis pasididžiavimas, jos pažinimas – tautinio atgimimo išraiška, asmenybės drąsos išraiška. Iš praeities mes semiamės sielai peno, dvasinės atsparos. Taip mes geriau suvokiame dabartį ir aiškiau matome ateitį, kuri neatskiriama nuo senojo protėvių tikėjimo. Skaityti toliau

Kodėl svarbu žinoti savo šeimos istoriją? (0)

Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. A. Ragauskas_nuotr. Indres Vaitkeviciutes

Psichologų teigimu, šeima yra pagrindinė socialinė institucija, kurioje auga, bręsta ir ugdosi asmenybė. Kaip teigia daugelis antropologų, šeima yra pamatinis žmonių socialinę bendriją formuojantis elementas. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lietuvos lokaliosios istorijos I kurso magistrantai, vadovaujami prof. dr. Aivo Ragausko, atliko savo šeimų istorijos tyrimą. Sudarinėjant istoriją, buvo svarbus ne tik individualių asmenų (protėvių tiesioginė linija), bet ir šeimos geografinio, ekonominio, socialinio, religinio ir tautinio mobilumo aspektų atskleidimas. Pagal tai, kas buvo atlikta, galima matyti tam tikrus dėsningumus kiekvieno studento šeimoje atskirai ir bendrai, lyginant visų šeimų istorijas.

Skaityti toliau

Kultūros ministerijoje atidaryta paroda „Sugrįžimai“ veda išeivijos rašytojų keliais (0)

Niliunas_lrkm.lt

Kultūros ministerijoje pirmadienį atidaryta paroda „Sugrįžimai“, kviečianti pažvelgti į lietuvių išeivių rašytojų kultūrinį literatūrinį gyvenimą Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 metais. Šis visos Lietuvos kultūrai svarbus laikotarpis atskleidžiamas per unikalią archyvinę medžiagą – fotografijas, dokumentų, rankraščių, laiškų nuotraukas.

Daugelis kultūros ir meno žmonių 1944-aisiais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje ir Austrijoje atsidūrė apie 70 procentų Lietuvos rašytojų draugijos narių. Svetur glaudėsi ne tik vyresnieji rašytojai, bet ir ką tik baigę universitetus arba nuo universiteto Skaityti toliau

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija rengia Tarptautinę konferenciją (0)

Uzutrakio dvaras. Lietuvos piliu ir dvaru asociacijos nuotr

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija (LPDA), kurioje šiuo metų yra virš 50 narių, gegužės 28 d. Užutrakio dvare rengia tarptautinę konferenciją „Lietuvos dvarai ir pilys – amžių tiltas“, skirtą paminėti dešimties metų veiklos sukaktuvėms. LPDA buvo įkurta 2005 m. rugsėjį, inicijuojant penkių  dvarų  – Akmenos, Aštriosios Kirsnos, Babtyno-Žemaitkiemio, Bikuškio ir Plinkšių  „Lelijų“ – valdytojams. Konferencijoje pranešimus skaityti pakviesti Lietuvos istorijos ir paveldosaugos specialistai, svečiai iš Latvijos ir Estijos pilių ir dvarų asociacijų. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Teismo nuomonė Sausio 13-osios byloje – mes kalti, nes priešinomės“ (tiesioginė transliacija, video) (10)

Žuvusiųjų Sausio 13-ąją laidotuvės | galerija.ktu.lt nuotr.

Gegužės 26 d. 9 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų Egidijaus Klumbio ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Teismo nuomonė Sausio 13-osios byloje – mes kalti, nes priešinomės“.

2014 m. lapkričio 13 d. spaudos konferencijoje signataras Z. Vaišvila pranešė apie Generalinės prokuratūros 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kuriuo be jokio paviešinimo nutrauktas ikiteisminis tyrimas devyniose Sausio 13-oios bylos dalyse dėl TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką aktų 1990–1991 m., t.y. valstybės perversmo organizavimo ir vykdymo, kolaborantų veiklos teisinio įvertinimo. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Paslaptingi karo didvyriai (2)

Karas | wikipedia.org nuotr.

Nemanykite, kad rašydamas apie karvelius (balandžius) apžvalgininkas nušoko nuo proto ar kaip nors žiniomis konkuruoja sau tikraisiais šių paukščių mėgėjais ir specialistais – balandininkais (karvelininkais). Gal taip ir pavyks paukščius kiek reabilituoti, nes, pavyzdžiui, šie skraiduoliai miestuose įgijo nevalų, įkyruolių, ramybės ir tvarkos drumstėjų įvaizdį. Betgi šis paukštis – ne šiaip sau sparnuotasis…

Karveliai – istorijos kūrėjai nuo senų laikų

Apie karvelius (šitaip dažniausiai vadinami laukiniai paukščiai, o balandžiais – naminiai, bet daugiau skirtumų niekas nenurodo; mes vartosime pirmą sąvoką) esame girdėję Skaityti toliau

Medininkų pilyje atidaryta istorinių darbų paroda (0)

rengėjų nuotr.

Gegužės 20 d. Medininkų pilyje įvyko menininkų, skulptorių, medalių kūrėjų, Lietuvos dailininkų sąjungos narių, Vilniaus dailės akademijos auklėtinių, Tarptautinės medalių federacijos (FIDEM) narių, dalyvaujančių įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje Juozo Kalinausko ir Linos Kalinauskaitės parodos „Lietuvos istorija medaliuose” atidarymas.

Paroda menininkai siekia supažindinti lankytojus su patriotine dvasia persunkta jų kūryba. „Kūriniuose galite išvysti įamžintus mūšius, įvykius, asmenybes, valdovus, jubiliejus, sukaktis. Skaityti toliau

Seime bus prisiminti 1948 m. trėmimai ir vertinama gyventojų genocido organizatorių atsakomybė (dienotvarkė) (2)

Trėmimai

Gegužės 22 d., penktadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, skirta paminėti 1948 m. gegužės mėn. masinius trėmimus ir tarptautinio Vilniaus tribunolo „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ 15 metų sukaktį. Renginį organizuoja Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Skaityti toliau

Nacionalinis dokumentinio paveldo registras bus papildytas dar septyniais lietuviškais dokumentais (0)

Grafikos darbo „Gardino vaizdas“ fragmentas – Maskvos pasiuntinybės pasitikimas, 1568 m. | valdovurumai.lt nuotr.

Gegužės 21 d. 15 val. Lietuvos Respublikos prezidentūros Kolonų salėje vyks iškilminga ceremonija. Jos metu bus paskelbti keturi nacionalinės ir trys regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektai, papildysiantys UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, kuriame jau yra įrašyti 56 rašytiniai dokumentai, šelako plokštelių, fotografijų kolekcijos, brėžiniai, žemėlapiai, piešiniai, kino juostos.

Šiais metais į nacionalinį registrą įrašoma pergamentų kolekcija (LDK bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegijos), Skaityti toliau

Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas (0)

kitabas

Kitabai – totorių rankraštinės didelio formato ir apimties knygos, svarbus raštijos paminklas.  Vienas iš seniausių ir svarbiausių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabas. Nuo jo atradimo XX a. pradžioje Keturiasdešimties Totorių kaime ir prasidėjo susidomėjimas šiais rankraščiais. Šis didelės apimties (280 puslapių) kitabas labai svarbus taip pat dėl savo įvairaus turinio ir gali būti laikomas savotiška LDK musulmonų enciklopedija. Kitabai Lietuvos totoriams turėjo didelę kultūrinę ir šviečiamąją reikšmę. Iššifruoti daugiakalbiai rankraščiai suteikia įvairiopos informacijos ir apie religinį, ir apie kultūrinį Lietuvos totorių bendruomenės gyvenimą. Iš jų galima sužinoti apie musulmonų apeigas, tradicijas. Skaityti toliau

Tautininkai pagerbė kovotojus už Tėvynę ir lietuvybę (nuotraukos) (1)

Tautininkai-pagrbe-kovotoju-atminima-r.garuolio-nuotr

Gegužės 17 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga surengė jau tradicija tapusią eiseną skirtą pagerbti Paneriuose sušaudytiems Vietinės rinktinės kovotojams ir už lietuvišką veiklą sušaudytai Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto šeimai pagerbti.

„Mes neužmirštame savo kovotojų. Vietinės rinktinės vyrai drąsiai kovėsi prieš lenkų „Armijos Krajovos“ žudikus, didelė jų dalis dalyvavo „Sedos“mūšyje prieš įžygiuojančius „išvaduotojus“ iš Rytų, vėliau įsijungė į ginkluotą partizaninį judėjimą. Daug jų žuvo, o kurie liko gyvi, pergalės laukė labai ilgai, bet visada tikėjo, Skaityti toliau

D. Stancikas. Dvilypė Lietuva (5)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Pažvelgus į Lietuvos nueitą 25 metų kelią po Kovo 11-osios, aiškiai matyti, kad galima parašyti du diametraliai priešingus straipsnius.

Pirmąjį – šventinį, patosinį – geriausiai nusakytų šie Ukrainos nacionalinio televizijos kanalo žinių vedėjos komplimentai: „Lietuva – ideali šalis, matome, kaip jūs labai pasikeitėte, kiek jūs nuėjote į priekį, dėl narysčių ES ir NATO jūs jaučiatės stabiliai, turite demokratiškus įstatymus. Mes taip pat to labai norėtume…“

Taigi, kažkam esame siekiamybių kraštas, nužygiavęs tikrai skausmingą kelią ir, ačiū Dievui, jau pamiršęs, kaip po Dainuojančios revoliucijos, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti? (7)

J. Pilsudskis su Aleksandra ir vaikais | wikimedia.org nuotr.

Vilnijos žemė pagimdžiusi ir priglaudusi daug žymių nelietuviškos arba pusiau lietuviškos prigimties žmonių. Vieni jų paliko Lietuvos valstybę ir tautą šlovinančių pėdsakų, kiti – abejotiną ir ginčytiną atminimą, treti gi – na, geriau jų vardo neminėti…

Taip, Lietuvos vardą garsino arba teršė daugybė veikėjų. Pavyzdžiui, pagrįstai didžiuojamės Lietuvos lenku, tauriu bajoru ir teisės mokslininku Mykolu Riomeriu, pabrėžusiu savo lenkišką kilmę, bet sakiusiu, jog „savo Tėvyne laikiau Lietuvą“; lenkų ir lietuvių architektu ir skulptoriumi Antanu Vivulskiu (lenk. Antoni Wiwulski), tarnavusiu abiem tautoms, nors panorusiu,

Skaityti toliau

Kalniškės mūšio vietoje pagerbti Lietuvos partizanai (nuotraukos) (0)

Kalniškės mūšio minėjimas | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, gegužės 16 d. Kalniškės mūšio vietoje (Lazdijų r.) trumpam atgijo Lietuvos partizanų rezistencijos epizodai. Prieš 70 metų vykusio Kalniškės mūšio vietoje buvo pagerbti visi partizaninio judėjimo dalyviai, mūšio vietoje surengta kovų inscenizacija.

Šventinis renginys prasidėjo Lazdijų savivaldybės Nepriklausomybės aikštėje. Čia po iškilmingos vėliavų pakėlimo ceremonijos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pristatė specialiai šių metų Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai Skaityti toliau

Konferencijoje bus aptarti naujausi Vilniaus pilių tyrimai (0)

small_Vilniaus-piliu-rezervato-logo-6268Gegužės 21 d., ketvirtadienį, nuo 9 val. Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorijoje Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija rengia  konferenciją „Naujausi archeologiniai tyrimai Vilniaus pilių teritorijoje ir greta jos“. Dalyvių registracija atliekama adresu info@vilniauspilys.lt iki gegužės 19 d. 17 val.

Konferencijos darbotvarkė

9.00–9.30   Dalyvių registracija
9.30–10.00 Konferencijos atidarymas
Sveikinimo žodis:
Lietuvos Respublikos kultūros viceministras
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos direktorė
Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas

Skaityti toliau

T. Baranauskas. Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena? (12)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas formaliai užbaigė Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Dabar galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme ir svarstomame Tautos istorinės atminties įstatymo projekte ši diena įrašyta kaip Steigiamojo Seimo susirinkimo diena. Bet ar toks apibūdinimas pakankamai tiksliai nusako šios dienos esmę? Ar iš jo galima suprasti, kad būtent ši diena yra Lietuvos Respublikos pradžia? Skaityti toliau

Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais (0)

Kazys Grinius

Gegužės 14 d. Seimas pritarė Seimo narės Rimos Baškienės siūlymui ir nusprendė 2016-uosius paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais ir paminėti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę. Už Seimo nutarimą balsavo 78 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai.

Šį sprendimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metų gruodžio mėnesį bus minimos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto Kazio Griniaus, 150-osios gimimo metinės. Skaityti toliau

Istorinė Prezidentūra kviečia pakeliauti po dingusį Kauną (0)

Jau šį šeštadienį, gegužės 16 dieną, Kauną užvaldys muzika ir muziejai – mieste vyks Gatvės muzikos diena, o vakare dalyvių laukia pačios įvairiausios Tarptautinės muziejų nakties programos.

Dinges Kaunas_plakatasIstorinė Prezidentūra šia proga siūlo „mokymasis+pramogos“ (angl. Edutainment) pobūdžio programą – orientacinį pažintinį žaidimą „Dingęs Kaunas“. Žaidime dalyvaujančioms komandoms teks identifikuoti ir surasti 10 objektų, buvusių tarpukario Kaune, ir ten atlikti įvairias užduotis. Laimės komanda, greičiausiai suradusi visus dingusius objektus ir atlikusi visas užduotis.

Savarankiškai atradinėti dingusį Kauną kauniečiai ir miesto svečiai galės iki pat rudens – muziejaus sodelyje iki spalio 31 dienos veiks archyvinių fotografijų paroda „Dingęs Kaunas” iš kolekcininko Antano Burkaus rinkinio. Skaityti toliau

Jaunieji tautininkai surengs eiseną Vietinės rinktinės kovotojams pagerbti (0)

11231969_10203035607166090_464075305_oGegužės 17 d., sekmadienį, 11 val. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga surengs jau tradicija tapusią eiseną, Vietinės rinktinės kovotojams ir Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto šeimai pagerbti.

Mes neužmirštame savo kovotojų. Vietinės rinktinės vyrai drąsiai kovėsi prieš „Armijos Krajovos“ žudikus, didelė jų dalis dalyvavo „Sedos“ mūšyje prieš įžygiuojančius kruvinus ir purvinus „išvaduotojus“ iš Rytų, o vėliau įsijungė į ginkluotą partizaninį judėjimą. Skaityti toliau

Muziejus kviečia į knygos „Tankai Lietuvos kariuomenėje 1924–1940 m.“ pristatymą (0)

Kvietimas i albumo peistatymaGegužės 12 d. 16.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks šio muziejaus direktoriaus pavaduotojo Arvydo Pociūno ir Karybos istorijos skyriaus vedėjo dr. Andriejaus Stoliarovo albumo „Tankai Lietuvos kariuomenėje 1924–1940 m.“ pristatymas. Albumas skirtas paminėti atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenės 100-ąsias ir tankų dalinio suformavimo 90-ąsias metines. Knyga atskleidžia tankų dalinio istorinę raidą, supažindina su dalinio įkūrimo aplinkybėmis, struktūra ir sudėtimi, kovine technika ir ginkluote, koviniu rengimu, tankų ir šarvuotininkų likimais, turėtais ir kariuomenei kurtais tankais. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Bendra karinė brigada: vėl tampome liūtą už ūsų? (4)

Rusijos vermachtas Ukrainoje

Vladimiras Putinas, griebdamasis Krymo aneksijos ir agresijos prieš Ukrainą, smarkiai pralošė vienu aspektu: jis privertė NATO didinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse, o pastarosios ne tik puolė auginti savo karinius biudžetus iki reikalaujamų 2 procentų BVP, bet ir telkti bei vienyti gynybines pajėgas, kurti bendras formuotes.

Tarpukariu, kai geopolitinė situacija regione iš tiesų buvo kone adekvati dabartinei, Baltijos valstybės tik deklaravo būtinybę vienyti savo karinius pajėgumus, bet niekada nesiėmė realių žingsnių užsienio ir gynybos klausimais.

Skaityti toliau

Austrijos Mauthauzeno koncentracijos stovykloje atidengta memorialinė lenta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti (0)

Lenta Mauthauzene

Gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines, buv. Mauthauzeno (Austrija) koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Austrijoje ir Mauthauzeno memorialo administracija. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas: …žmogus negali būti Dievas (28)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Zigmo Vaišvilos pranešimas apie R. Ozolo veiklą nuo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo iki Aukščiausiosios Tarybos perskaitytas Lietuvos mokslų akademijoje 2015–05–08 d. vykusios konferencijos, skirtos Romualdo Ozolo atminimui.

1988 m. spalio 22 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime pasakyta Romualdo Ozolo kalba šiandien atsiskleidžia dar prasmingiau. Pradėkime nuo jo diagnozės pasibaisėtinai sergančiam pasauliui: „…žmogus negali būti Dievas, Skaityti toliau

Kultūros ministras pagerbs M. K. Oginskio atminimą Florencijoje (0)

Mykolas Kleopas Oginskis. Fransua Granje.1793-1867. Rietavo Oginskiu kulturos istorijos muziejus

Gegužės 8 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis lankosi  Florencijoje, kur dalyvaus iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjime.

„Mykolas Kleopas Oginskis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, Vilniaus universiteto garbės narys,

Skaityti toliau

Vilniaus katedros požemiuose – dar daugiau ekskursijų! (0)

Vilniaus katedros pozemiai_katedra.lt

Naujo turistinio sezono metu bus rengiama daugiau ekskursijų, norintiems pamatyti Vilniaus katedros požemius. Gegužės – rugsėjo mėnesiais kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį vyks ekskursijos lietuvių kalba, o antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – anglų kalba.

Katedros požemiai – garsių LDK didikų, valdovų, katedros vyskupų ir jų pagalbininkų, kapitulos narių, laidojimo vieta. Šiandieną moderni ekspozicija pristato laidojimo tradicijas, archeologinių tyrinėjimų metu surastus radinius, paties statinio istoriją. Skaityti toliau

Rokiškyje vyksta kasmetinis etninės kultūros darbuotojų seminaras (video) (1)

P1190588-K100

Gegužės 6 d. Rokiškio kultūros centre prasidėjo tris dienas truksiantis Liaudies kultūros centro organizuojamas kasmetinis etninės kultūros darbuotojų seminaras „Regiono, krašto, vietos kultūrinė tapatybė: pasireiškimų ir sąveikų klausimai“.

Seminaras buvo pradėtas įdomia profesoriaus dr. Eugenijaus Jovaišos paskaita „Aisčiai“.

Seiminaro programa:

Gegužės 6 d.

Skaityti toliau

Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (0)

Mazvydo-Katekizmas-lrkm.lt

Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minime kaip vieną reikšmingiausių datų mūsų tautos gyvenime.

„Prisimindami visus, kurie kalbą saugojo, augino ir puoselėjo, kurie kovojo už laisvą žodį, su didele viltimi žvelgiame į šiandienos laisvo žodžio ir laisvos minties nešėjus.

Lietuvos visuomenė gyvena geopolitiškai sudėtingu, kupinu iššūkių ir naujų uždavinių, laikotarpiu.

Skaityti toliau

Bus paminėtos kapitono P. Gudyno žūties 86-osios metinės (1)

Pranas Gudynas

Gegužės 6 d. 15 val. Kaune prie Muzikinio teatro bus paminėtos mokytojo, šaulio, karo lakūno, Vyčio kryžiaus kavalieriaus  kpt. Prano Gudyno žūties 86-osios metinės. Minėjimą rengia Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“.

P. Gudynas gimė 1900 m. sausio 12 d. Mauručių kaime, Veiverių valsčiuje. Prasidėjus I pasauliniam karui, kartu su tėvais buvo evakuotas į Rusijos gilumą. 1918 m., baigęs du Veiverių mokytojų seminarijos (Rusijoje, Soročincuose) kursus, grįžo į Lietuvą. Skaityti toliau

2016-uosius numatoma paskelbti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais (0)

Kazys Grinius

Seimas plenariniame posėdyje po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui 2016-uosius paskelbti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais ir paminėti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę. Tam, kad būtų priimtas Seimo nutarimo projektas (Nr. XIIP-630(2), Seimas turės balsuoti dar kartą.

Šį sprendimą Seimas ketina priimti atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metų gruodžio mėnesį bus minimos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto Kazio Griniaus, 150-osios gimimo metinės.

Skaityti toliau