Etninė kultūra

Kodėl griebiamasi šiaudo: tautodailininkė M.Macijauskienė – apie lietuviškas mandalas (1)

Sodai | Asmeninė nuotr.

Klaipėdos etnokultūros centro tautodailininkė Margarita Macijauskienė nebe pirmuosius metus advento metu moko miestelėnus tradicinių lietuviškų rankdarbių – kurti iš šiaudelių. Šiaudas, senovėje vadintas nenutrūkstamos gyvybės simboliu, tautodailininkės rankose virsta ne tik sudėtingos konstrukcijos trimačiais meno objektais – sodais, bet ir žaisliukais Kalėdų eglutei.

Kuo anksčiau lietuviai puošdavo eglutę?

Šiaudais: pakabindavo šiaudų kūlius, apverstą eglutę kotu žemyn. Šis trikampio simbolis aptinkamas visuose soduose. Po jais padėdavo šiaudų. Pati eglutė mūsų pradėta puošti XIX amžiaus pradžioje. Skaityti toliau

A.Patackas: Esmė turi persilieti (video) (III) (4)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

2013 m. spalio 14 d., Kaune, Karininkų ramovėje, su Seimo nariu, Kovo 11-osios akto signataru, Algirdu Patacku pokalbį tęsia Alkas.lt vyr. redaktorius, etnologas Jonas Vaiškūnas.

Gilindamiesi į A.Patacko gyvenimo kelią atvedusį jį prie lietuvių tautinės kultūros vertės supratimų, prie savo Tautos baltiškosios kultūros šakninių esmių, šioje, paskutinėje pokalbio dalyje, bandome tas esmes apčiuopti, įvardinti jas…

*** Skaityti toliau

Pristatyta V.Jocio kandidatūra į Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas (1)

V.Jocys. Alkas.lt nuotr.

Šiandien, gruodžio 23 dieną, Seimui plenariniame posėdyje pristatyta Virginijaus Jocio kandidatūra į Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas. Kaip patvirtino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Edvardas Žakaris, komitetas kartu su Etninės kultūros globos tarybos nariais vieningai sutarė teikti Seimui tvirtinti V. Jocio kandidatūrą.

Istorikas V. Jocys nuo 2001 m. dirba leidykloje „Versmė“ vyr. redaktoriumi sudarytoju. Kandidatas į tarybos vadovo pareigas taip pat yra dirbęs Lietuvos kultūros paveldo centre, Skaityti toliau

Vytauto Lukšo ir grupės „Kaukoras“ šventinio laiko išgyvenimai (0)

„Kaukoras“

2012 metais advento laikotarpiu Vilniuje įvyko senovinį ritualą primenantis koncertas –  grupė „Kaukoras“ kartu su vargonininke Liauda Vaitkūnaite atliko žiemos saulėgrįžai skirtą kūrinį – „Saulės vadavimo apeigas“. Jame skambėjo senąja tradicine maniera atliekamos kalendorinės dainos, buvo šokami ritualiniai šokiai, o juos į vieną visumą jungė vargonų skambesys, simbolizuojantis paslaptingą visatos gausmą. Apeigų pirmavaizdis – Dzū­ki­jo­je iš­si­li­kusios ad­ven­to ir Ka­lė­dų lai­ko­tar­pio apei­gos: mer­gi­nų ini­cia­ci­jo­s, ves­tu­vių vai­di­ni­mai. Skaityti toliau

V.Šatkauskienė. Kas ty mariose? (3)

Kuršių marios | B.Vengalio nuotr., satenai.lt

Norisi kiek pratęsti ramesnes, mąslesnes susikaupimo nuotaikas, kurias prikėlė lapkritis, Vėlinių-Ilgių šventės, kupinos praeitin nugrimzdusių artimųjų atminimo. Jas lyg perima metų bei pasaulio baigmės ir jų atsinaujinimo laukimo laikas, neįsivaizduojamas be ramumos ir pagarbos protėviams. Tarsi laimikis į tinklus „įkliuvo“ šiuo metų tarpsniu mituose ir ypač dainose tyvuliuojančių marių vaizdinys.

Marios – vienas iš vandens telkinio pavadinimų (kaip ir jūra, kartais ežeras ar upė), vartojamas dideliems, neaprėpiamiems, banguojantiems vandenims nusakyti. Marios, jūrės marios minimos visoje Lietuvoje Skaityti toliau

A.Patackas: Esame ypatinga Tauta (video) (II) (5)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Su Seimo nariu, Kovo 11-osios akto signataru, Algirdu Patacku toliau kalbasi Alkas.lt vyr. redaktorius, etnologas Jonas Vaiškūnas, Kaunas, 2013-10-14 d.

Šiame pokalbyje toliau gilinamės į A.Patacko gyvenimo kelią atvedusį jį prie lietuvių tautinės kultūros vertės supratimų, prie savo Tautos baltiškosios kultūros šakninių esmių paieškos.

***

Algirdas Patackas – Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas, žinomų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė“, Skaityti toliau

Išleista lietuvių papročių, burtų ir apeigų „enciklopedija“ (1)

lietuviu-kalendorines-sventes-is-jono-balio-palikimo Prekyboje jau pasirodė „Minties“ leidyklos išleista knyga „Lietuvių kalendorinės šventės. Iš Jono Balio palikimo“.

Į šią knygą sugulė J. Balio (1909-2011) surinkta medžiaga, susijusi su lietuvių kalendorinėmis šventėmis. Tai savotiška lietuvių papročių, burtų ir apeigų enciklopedija, kurioje galima rasti pačių įdomiausių ir netikėčiausių lietuvių tautosakos elementų.

Leidinyje daug dėmesio skiriama burtams, susijusiems su vedybomis, turto įsigijimu, derliaus gausa ir kitais rūpimais klausimais. Skaityti toliau

Išleista D. Beliauskienės knyga „Lietuvių tautinis kostiumas. Pirštinės ir kojinės“ (0)

Knygos viršelisLeidykla „Mintis“ išleido Dalios Bernotaitės-Beliauskienės knygą „Lietuvių tautinis kostiumas: Pirštinės ir kojinės“.

Šioje knygoje įamžinta beveik 400 pirštinių, riešinių ir kojinių pavyzdžių iš visos Lietuvos. Tai Lietuvos dailės muziejaus turimų megztų liaudies tekstilės gaminių dalis, pateikta katalogo forma.

Knygoje apžvelgiamos atskirų šalies regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos) mezgimo tradicijos, Skaityti toliau

Seimas patvirtino Etninės kultūros globos tarybą (0)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas, vadovaudamasis Etninės kultūros globos tarybos nuostatais, patvirtino Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sudėtį. Už Seimo nutarimą „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ balsavo 62 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

Etninės kultūros globos taryboje iš viso dirbs 17 asmenų: Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu Eugenijus Jovaiša; Ministro Pirmininko teikimu Vidmantas Bezaras, Emilija Bugailiškienė ir Irena Kezienė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teikimu Arūnas Eduardas Paslaitis ir Algirdas Sakalauskas; Skaityti toliau

Zapyškį džiugino respublikinė sutartinių šventė (3)

Sutartinės Zapyškyje | organizatorių nuotr.

Gruodžio 14 d. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko respublikinė sutartinių šventė „Sesė sodų sodina“.

Tai jau ketvirtas giedotojų sambūris, organizuojamas Kauno rajone. Sutartines giedojo kolektyvai „Ratilio“ (Vilnius), „Sasutalas“ (Kaunas), „Altonė“ (Zapyškis), „Jorė“ ir „Viešia“ (Neveronys), „Kupkėmis“ (Kupiškis),  „Imsrė“ (Jurbarkas), „Vijūnytė“ (Salamiestis).

Šventę vedė ir apie šio unikalaus žanro istoriją, išskirtinius bruožus, atlikimo būdus papasakojo laidų vedėja,  etnomuzikologė Loreta Mukaitė-Sungailienė. Skaityti toliau

Etnografiniame Zervynų kaime bus keičiami netinkami stogai (0)

Zervynų kaimas, danielius.net nuotr.

Dzūkijos nacionalinio parko etnografinio Zervynų kaimo pastatų stogų yra dengti šiferiu ar skarda, todėl norima juos pakeisti autentiškesne danga – skiedromis arba maumedžio lentelėmis.

Tikimasi iš Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino valstybių bendro fondo gauti 2,5 mln litų paramą.

Etnografiniame Zervynų kaime ant Ūlos kranto – tik 48 sodybos ir apie šimtą medinių pastatų. Skaityti toliau

A.Patackas. Mano kartos istorija (video) (I) (6)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas – Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas, žinomų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė“,  „Ethos“,  „Saulė ir kryžius“ autorius, 19-ajame dešimtmetyje skaitęs paskaitas apie baltų kultūrą ir etiką uždaruose bendraminčių susibūrimuose, o nuo 1988 m. – Kauno Sąjūdžio įsteigtoje Sekmadieninėje lietuvių kultūros mokykloje, vėliau Kauno tautinės kultūros centre, Kauno technologijos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.

Šiame pokalbyje bandome gilintis į A.Patacko gyvenimo kelią atvedusį jį prie lietuvių tautinės kultūros vertės supratimų, Skaityti toliau

Seimo komitetas pritarė Tautos istorinės atminties įstatymo projektui (5)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (toliau – Komitetas) gruodžio 11 dienos posėdyje svarstė Tautos istorinės atminties įstatymo projektą.

Komiteto biuro patarėja Asta Šutinienė informavo, kad parengti Tautos istorinės atminties įstatymo projektą paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Projekto tikslas – sukurti instrumentus istorinės atminties politikai įgyvendinti, įprasminti Tautos istorinio paveldo atminimą, jo prioritetus, sklaidą, švietimą, Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje skambės lietuvių liaudies sutartinės (0)

Sodas

Gruodžio 15 d. 15 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1), vyks koncertas „Vidury lauko grūšelė“.

Renginyje koncertuos Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ sutartinių atlikėjų grupė, daugelio instrumentų atlikėjas Saulius Petreikis, dambrelininkai Valentinas Krulikovskis ir Viačeslavas Lukjanovas.

Renginio svečiai taip pat turės galimybę apžiūrėti muziejuje eksponuojamą tradicinių lietuviškų sodų parodą „Sesė sodų sodina“. Skaityti toliau

Lietuviai sulaukė didelio susidomėjimo amatininkų mugėje Milane „AF– L’Artigiano in Fiera“ (0)

Milane amatininkų mugė | organiz. nuotr.

Nuo lapkričio 30 iki gruodžio 8 dienos Milane (Italija) vyko rekordiško visuomenės susidomėjimo susilaukusi amatininkų mugė. Jau 18-tą kartą vykusi pasaulinės kokybės meistriškumo mugė vyko Rho – Pero zonoje. I šią, vieną iš didžiausių, Kalėdinių mugių iš visos Italijos ir net specialiai iš užsienio atvykę lankytojai pirko kalėdines dovanas savo artimiesiems. Po devynių dienų intensyvaus ir daugiau nei šimtą darbo valandų,  amatininkų mugė Skaityti toliau

Kalėda pradėjo kelionę po Lietuvą, išvykdamas į Kalėdų sostinę – Trakus (video) (1)

KalėdaŠeštadienį, gruodžio 7 dieną, lietuviškas senelis Kalėda šokiais ir dainomis su gausia vaikų palyda iš Vilniaus geležinkelio stoties išlydėtas į Kalėdų sostine pasiskelbusius Trakus.

Traukinyje Kalėda vaikams dalijo saldainius, klausė jų eilėraščių ir žadėjo visus aplankyti per Kalėdas. Seneliui visur suspėti padės gausus būrys padėjėjų. Skaityti toliau

Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos) (5)

Ramuvos stovykla 2013 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ramuva jau pradėjo pasirengimą kitų metų stovyklai kurios tema „Amžinoji ugnis baltų žemėse“. Šią stovyklą ketinama surengti 2014 metų rugpjūčio 11 – 17 dienomis jau įprasta tapusioje ir daugelio pamėgtoje vietoje Dvarciškių kaime, Švenčionių rajone.

Šiemet Dvarciškiuose vykusi enokultūros stovyklą „Mes ir tarmės“ buvo skirta Lietuvos tarmėms. Paskaitas apie tarmes ir mūsų tautos dvasinį paveldą stovykloje skaitė žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas. Skaityti toliau

Kviečia Tarmių metų palydėtuvės „Kad tarme gimtoja apsisukus neišeit“ (0)

tarmių metai 2013Šių metų gruodžio 6 dieną 14 val. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko lankytojų centre įvyks Tarmių metų palydėtuvių renginys „Kad tarme gimtoja apsisukus neišeit.

Pirmoje renginio dalyje  vyks konferencija „Tarmių metus palydint“, kurioje pranešimus skaitys tarmiškos kūrybos kūrėjas Algirdas Svidinskas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Onutė Drobelienė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė, Skaityti toliau

Lietuvoje kuriami „Baltų kelių“ kultūriniai – turistiniai maršrutai (2)

Baltų gentys XII a. | Vikipedijos nuotr.

Baltų kultūra ir tradicijomis paremti turistiniai maršrutai gali tapti puikia galimybe vystyti  visų Lietuvos regionų kultūrą ir ekonomiką, ypač regionuose veikiančias kultūros institucijas. Tai konstatavo į Šiauliuose surengtą seminarą susirinkę dalyviai. Projektą „Baltų keliai“, kurį finansuoja Kultūros ministerija, vykdo tarpvalstybinę kultūrinę, mokslinę veiklą vykdanti asociacija „Baltų centras“.  „Šiuolaikiniai kultūros projektai, vystantys tarpregioninį  ir tarptautinį mobilumą, gali paskatinti ne tik kultūros procesus, bet ir vietos gyventojų verslumą, turizmą,“ – sako projekto vadovė Rūta Stankuvienė. Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Vėlių deivė Veliona (32)

Deivė Veliuona, Veliuonoje, Jurbarko r. (skulptorius Erikas Daugulis) | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Senovės lietuvių deivė Veliona (Vielona) – viena iš mitinių vėlių globėjų. Ji buvo paminėta apie 1582 m. Jono Lasickio, kuris ją pristatė kaip vėlių dievą: Vielona Deus animarum (BRMŠ II:582, 595). Šis „dievas“ istoriko buvo siejamas su mirusiųjų maitinimo papročiu: „Veliona – vėlių dievas“ (Vielona), kuriam aukojamos aukos, kai maitinami mirusieji. Jiems paprastai duodama kepintų paplotėlių, patrupinus keturiose vietose, priešpriešiais. Tie paplotėliai vadinami Sikies Vielonia pemixlos (BRMŠ II: 582, 595). Matyt, XVI a. Žemaitijoje dar galėjo būti praktikuojamas šitoks ritualas. Skaityti toliau

Valstybinė J.Basanavičiaus premija įteikta architektams Marijai ir Martynui Purvinams (1)

Valstybinė J. Basanavičiaus premija įteikta architektams Marijai ir Martynui Purvinams | lrkm.lt nuotr.

Lapkričio 22 d., penktadienį, Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta 2013 m. Valstybinė Jono Basanavičiaus premija.  Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Marijai ir Martynui Purvinams už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos  kultūros tyrimus ir populiarinimą.

„Šiandien, vieno svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, susirinkome pagerbti šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatus Mariją ir Martyną Purvinus. Šią premiją teikiu pirmą kartą ir man didelė garbė tęsti gražią tradiciją Skaityti toliau

L.Ivinskio premija – Joniškio Istorijos ir kultūros muziejaus kalendoriui „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“ (0)

2013-Joniskio-krasto-etnines-kulturos-kalendoriusNuo 1990 metų teikiamą jau 24-ąją Lauryno Ivinskio premiją pelnė Joniškio Istorijos ir kultūros muziejaus išleistas kalendorius. Tradiciškai jis įteiktas Kuršėnuose lapkričio 21 dieną.

„Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“ – taip vadinasi joniškiečių sudarytas kalendorius, skirtas Tarmių metams. Pagrindinis reikalavimas konkurse – atspindėti pirmųjų lietuviškų kalendorių, sudarytų L. Ivinskio 1846 metais, dvasią. Skaityti toliau

Į Klaipėdą atskries „Trys gulbelas“ (0)

„Trys gulbelas“Lapkričio 21 d. 18.00 val. į Klaipėdos etnokultūros centrą (Daržų g. 10)  atskries „Trys gulbelas“ – tai trys dainingos sielos – Valdonė Barkauskaitė-Bereikienė, Vaida Naruševičiūtė ir Toma Grašytė. Susitikusios Vilniaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koridoriuose gulbelių trio kartu dainuoja nuo 2011-ųjų  metų.

Keliaujančių gulbių motyvas tiek dainose, tiek gyvenime „Trys gulbelas“ lydi nuo pat  dainavimo pradžios. Pirmosios kartu atrastos tribalsės dainos iš Panevėžio r. Nibragalio k. žodžiai Ne del’ ta dainuojam, kad žmones girdėtų, turem liūdnų širdį, kad nustot skaudėti paskatino mus burtis dainuoti. Na, o su kitos to paties krašto dainos Skaityti toliau

Vyks spaudos konferencija skirta dainų ir šokių švenčių pripažinimo pasaulio nematerialaus paveldo dalimi 10-mečiui (1)

Dainų šventė 2013 | LLKC nuotr.

Lapkričio mėnesį sukanka 10 metų, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradicijos buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Šia proga šį antradienį, lapkričio 19 dieną, 15 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3a, Vilnius) rengiama spaudos konferencija. Jos metu taip pat bus pristatyti pagrindiniai 2014 m. vyksiančios jubiliejinės dainų šventės akcentai – kitąmet sukanka 90 metų, kai Kaune nuskambėjo pirmieji lietuviškosios dainų šventės akordai. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba ragina nepamiršti lietuvybės ir tradicijų sostinės kalėdiniuose renginiuose (1)

EKGT posėdis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vienas iš svarbiausių lapkričio 12 d. įvykusio kasmėnesinio Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) posėdžio klausimų – pastaraisiais metais ypač išryškėjęs lietuvybės ir etninės kultūros tradicijų trūkumas Vilniaus viešuosiuose kalėdiniuose renginiuose.

Tokį klausimą Taryba iškėlė siekdama skatinti visuomenės atstovų, pastebėjusių, kad praėjusių metų Kalėdų renginiuose sostinėje ne tik nebuvo jokių lietuviškų tradicijų, bet apskritai nebeliko lietuviškumo – visos dainos skambėjo tik anglų kalba, nors kai kurios iš jų turi ir lietuviškus žodžius. Skaityti toliau

„Kūlgrinda“ rengia naują kompaktinę plokštelę – „Giesmės Žemynai“ (audio) (6)

„Kūlgrindos“ vadovė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ nuosekliai žengia baltų dievams skirtų giesmių leidybos keliu. Pastaruoju metu „Kūlgrinda“ įrašinėja dar vieną kompaktinę plokštelė skirtą deivei Žemynai. Apie jos leidybą Alkas.lt kalbasi su „Kūlgrindos“ vadove Inija Trinkūniene.

Alkas: Apeigų grupė  „Kūlgrinda“ gyvuoja jau daugiau nei dvidešimt metų, yra garsi savo muzikine kūryba. Esate išleidę ne vieną kompaktinę plokštelę. Girdėjome, kad įrašinėjate naują. Kokia ji, apie ką? Skaityti toliau

J.Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse bus įteikiama Valstybinė premija architektams Martynui ir Marijai Purvinams (0)

Jonas BasanavičiusLapkričio 22 d. 15 val., J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus teikiama 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos  kultūros tyrimus ir populiarinimą. M. Purvino ir M. Purvinienės darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime Vilkaviškio rajone. J. Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. Skaityti toliau

A.Žarskaus paskaita „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“ (video) (2)

Albino Vaškevičiaus nuotr.

Jau 25-eri metai kai Kaune veikia pirmoji neformaliojo etninio ugdymo įstaiga Lietuvoje. Tai Kauno tautinės kultūros centras. Pradžioje jis vadinosi Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kauno sekmadieninė tautinės kultūros mokykla.

Kauno tautinės kultūros centre tautinės savimonės paskaitas nuo pirmų jo įsikūrimo dienų skaito kultūrologas Aleksandras Žarskus. Spalio 26 dieną jis skaitė paskaitą „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“. Po paskaitos vykusiame pokalbyje dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas, Skaityti toliau

Klaipėdos etnokultūros centre skambės latviškos dainos, skirtos Latvijos nepriklausomybei (video) (3)

Folkloro grupė „Saucejas“ | saucejas.lv nuotr.

Lapkričio 16 d. 16 val., kaip jau įprasta, Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) Latvijos nepriklausomybės paskelbimo 95-osios metinės bus pasitiktos pasineriant į neišsenkantį brolių latvių kultūros šaltinį – unikalaus grožio liaudies dainas.

Vakare dalyvaus: folkloro grupė „Saucējas“ (vad. Iveta  Tāle)  iš Rygos, Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Martiņšas Virsis.

„Saucējas“ lietuviškai būtų „šaukėjos“ – tėvynėje ir toli už jos gerai žinoma latvių dainininkių grupė. Skaityti toliau

Aukštaitijos etnokultūrininkai aptarė etninės kultūros plėtrą (0)

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai prie 1863 metų sukilimo muziejaus Paberžėje | I.Bajorūnės nuotr.

Paberžėje, 1863 metų sukilimo muziejuje, susirinkę Aukštaitijos etninės kultūros specialistai kalbėjosi apie etninės kultūros plėtrą, Tarmių metams skirtus renginius. Trečiadienį čia surengtas Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis.

Posėdžio dalyvius sveikinusi Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė siūlė kalbėti giliau – apie etnokultūros kokybę, žmogiškąjį suvokimą, ryšio su gamta ir gimtine palaikymą per etnokultūrą.

„Etnokultūros atgimimas, jos kokybės stiprinimas būtų atskaitos taškas, kuris padėtų spręsti dvasines, moralines, dorines problemas, Skaityti toliau