Etninė kultūra

Palangoje bus atidarytas šeimoms skirtas lietuviškų pasakų parkas (0)

Andrius Petkus_vakarinepalanga.lt

Artėjantį šeštadienį Palanga vietos gyventojus ir svečius pakvies į naują parką, kuris neabejotinai labiausiai sudomins šeimas su vaikais. Itin gražioje vietoje, greta garsiojo meno ir pramogų klubo „Kupeta“, šalia Birutės parko ir jūros, baigiamas įrengti skulptūrų parkas, kurio atidarymas įvyks rugpjūčio  6 d. 13 val.

Kurorto Savivaldybė pasirūpino, kad atgijusi poilsio erdvė, esanti ties S. Dariaus ir S. Girėno bei S. Daukanto gatvių sankirta, viliotų ne tik skulptūromis, bet ir atnaujinta infrastruktūra – pakloti nauji takai, įrengtas apšvietimas, pasirūpinta mažąja architektūra. Skaityti toliau

Į amžinybę palydėtas etnologas Rolandas Petkevičius (nuotraukos, video) (2)

Į amžinybę palydėtas etnologas Rolandas Petkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 2-osios popietė į paskutinę kelionę buvo palydėtas etnologas, medicinos antropologas Rolandas Petkevičius.

Urna su Velionio palaikais iš Vilniaus buvo palydėta į Švenčionių rajone, Labanoro girios širdyje, įsikūrusį Januliškio kaimą.

Skambant senoms protėvių giesmėms dalis Velionio pelenų  buvo išplukdyta Peršokšnos upelio vandenų tėkmėmis, o urna su palaikais atgulė mažose Januliškio kapinėse. Aplink naujai supiltą kapo kauburėlį susibūrusių Velionio giminių, draugų ir bendražygių akyse tvinksėjo ašaros. Sunku buvo susitaikyti su netektimi. Skaityti toliau

Mirė etnologas Rolandas Petkevičius (video, nuotraukos) (4)

Rolandas Petkevičius, (1976–2016) | asmeninė nuotr.

Liepos 30 d., neseniai sutikęs 40-ąjį gimtadienį, po sunkios ligos  mirė etnologas, medicinos antropologas Rolandas Petkevičius (1976–2016).

R. Petkevičius gimė 1976 birželio 16 d. Vilniuje. 1995–2000 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje Gyvulininkystės technologijos fakultete. Tačiau dėl šeimyninių aplinkybių studijų nebaigė.

2009 m. Vytauto Didžiojo universitete Etnologijos ir Folkloristikos katedroje parengė ir apgynė bakalauro baigiamąjį darbą „Proto negalia XX-XXI a. Rytų Lietuvos kaimo bendruomenėje“. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje bus atidaryta paroda iš Baltarusijos (0)

Baltarusiu Vestuvių vainikas, ХХ а. 3-4 de.

Liepos 30 d. 14 val. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje bus atidaryta ilgai laukta paroda „Vakarų Polesės vestuvės“, atvežta iš Baltarusijos valstybinio liaudies architektūros ir buities muziejaus. Parodoje pristatomi Baltarusijos valstybinio liaudies architektūros ir buities muziejaus fondų daiktai: šventiniai tautiniai rūbai, muzikos instrumentai, nuotraukos bei namų apyvokos daiktai, kurie papasakos Baltarusijos Vakarų Polesės vestuvių istoriją.

Baltarusijos valstybinis liaudies architektūros ir buities muziejus – vienintelis Baltarusijoje muziejus po atviru dangumi, dar kitaip vadinamas muziejumi-skansenu. Skaityti toliau

Kviečia liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ (0)

respublikine-liaudies-meno-paroda Aukso vainikas2016Žemaičių muziejuje „Alka“ duris atvėrė ir lankytojus vilioja margaspalvė „Aukso vainikas“ laimėtojų kūrybos paroda. Geriausi tautos liaudies menininkai pristato geriausių savo darbų kolekcijas iš medžio, metalo, keramikos, taip pat austų audinių, tapytų paveikslų, dailiausiais raštais padabintų margučių. Telšiuose – Lietuvos kultūros sostinėje 2016 tęsiama tradicija ir pirmykštė idėja – išsaugoti lietuvių liaudies tradicijas.

Nuo 2005 – ųjų metų organizuojamas ir kasmet vykstantis „Aukso vainikas“ turtingas įvairiausių šalies menininkų kūrinių. Konkurso sumanytojas ir pagrindinis organizatorius yra Lietuvos liaudies kultūros centras. Atrinkti geriausi darbai vežami į respublikinę parodą, Skaityti toliau

Prie Dubysos vyks XIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla (video) (1)

Tarptautinė šokių stovykla  | K. Kagi nuotr.

Rugpjūčio 3-7 d. ant Dubysos kranto Burbiškių kaime (Betygalos seniūnija, Raseinių rajonas) vyks tradicinė jau 13-oji tarptautinė tradicinių šokių vasaros stovykla.

Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) nuo 2004 m. kasmet vis kitoje vietovėje rengia tarptautines tradicinių šokių vasaros stovyklas – siekiant ne tik plėtoti jos dalyvių žinias apie skirtingus Lietuvos etnografinius regionus, bet ir paskatinti skirtingų vietovių gyventojų įtraukimą į tradicinių šokių judėjimą. 2004 m. stovykla vyko Labanoro Skaityti toliau

Europos etninių religijų atstovai buvo susirinkę Čekijoje (nuotraukos) (3)

Europos etninių religijų atstovai susirinko Čekijoje | I. Jankutės nuotr.

Liepos 14-17 dienomis Čekijoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurių tikėjimo pagrindai ir papročiai išliko ir šiuo metu stiprėja ir plečiasi nepaisant kelis šimtmečius trukusios agresyvios krikščionybės regione vykdomos politikos.

1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas surengtas Prahoje. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rusijos, Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio) (2)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus.

„Auka tai yra tai, kas pašvenčiama dievams arba mirusiems protėviams, arba tai, kas pasidalinama su dievais arba mirusiais protėviais. Ir čia svarbus yra ne tik tas momentas, kad mes prašome ar aukojame, bet tai yra tiesiog bendrystės dalykas arba bendravimas – mes esame, vadinasi, to paties rato, mes esame viena šeima​: aš, ​dievas, miręs protėvis​, sudarome amžinąjį ratą, kuris sukasi ir suksis, ir sukosi,“ – sako R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio) (7)

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Aštuntojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie XV–XVI amžių šaltiniuose fiksuojama dievų gausą.

„Gali būti, kad tai yra religijos nuosmukio rezultatas. Kada nebeatliekami ritualai legaliai ir bendruomeniškai, tai kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė ima tuos ritualus atlikinėti savarankiškai, individualiai, ir, tokiu būdu, tie patys dievai gali įgauti skirtingus vardus,“ – sako dr. R. Balsys. Skaityti toliau

Trakuose vyksta Lietuvos totorių vaikų kūrybinė mokykla (0)

tmde.lrv.lt nuotr.

Liepos 8-16 dienomis jau trečius metus iš eilės Totorių kultūros centras organizuoja kūrybinę vasaros mokyklą  Trakuose. Ji skirta Lietuvos totorių vaikams ir jaunimui, kurie gyvena Vilniuje, Nemėžio, Keturiasdešimt totorių kaimuose, Grigiškėse, Trakuose, Klaipėdoje, Visagine ir kituose Lietuvos miestuose.

Dalyviai mokosi Kazanės ir Krymo totorių folkloro: vokalo ir choreografijos, groti muzikos instrumentais: sazu, smuiku, akordeonu, armonika. Pamokas veda pedagogai iš Kazanės, Turkijos, Ukrainos. Mokomasi ir totoriams tradicinio jodinėjimo ir šaudymo iš lanko. Skaityti toliau

Palangoje surengta XVI tarptautinė vasaros folkloro stovykla „Tradicija” (0)

Palangoje surengta XVI tarptautinė vasaros folkloro stovykla „Tradicija” | rengėjų nuotr.

Birželio 28 – liepos 8 d. Palangoje vyko XVI-oji tarptautinė vasaros kūrybinė stovykla – meistriškumo kursai „Tradicija”. „Tradicija“ – tai folkloro kolektyvų ir pedagogų stovykla, skirta folkloru ir tautinėmis tradicijomis besidomintiems žmonėms.

Kiekvienais metais stovykla tampa populiaresnė, į ją atvažiuoja vis daugiau dalyvių iš Lietuvos bei užsienio šalių. Visų jų laukia įvairi ir intensyvi programa: apskrito stalo diskusijos, dokumentinių filmų peržiūros, seminarai, liaudies šokių vakarai, teoriniai bei praktiniai lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių tradicinio dainavimo, taikomųjų menų, liaudies choreografijos ir teatro, instrumentinių tradicijų ir pasakojimų užsiėmimai. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

KTU docentė E. Kumpikaitė: Lietuvos tautinių audinių raštuose užkoduota mūsų savimonė (1)

Eglė Kumpikaitė | asmeninė nuotr.

Tekstilė – tai ne tik technologija, bet ir mokslas bei projektavimas. Viena iš Kauno technologijos universiteto (KTU) plėtojamų mokslo sričių yra tautinė tekstilė. „Tautinės tekstilės tyrimai yra ne tik labai įdomūs ir uždegantys, bet ir nepaprastai svarbūs, siekiant pažinti ir išsaugoti mūsų, lietuvių, tautinį tapatumą ir užtikrinti jo tęstinumą“, – įsitikinusi Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Medžiagų inžinerijos katedros docentė Eglė Kumpikaitė, dėstanti Mados inžinerijos studijų programoje.

Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė pagerbta už indėlį į lietuvybės saugojimą (nuotraukos) (20)

Senojo baltų tikėjimo Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 6 d. rytą Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga Lietuvos respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė kelioms dešimtims lietuvių ir užsienio valstybių piliečių.

Už indėlį į lietuvybės saugojimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota buvo ir Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė.

Garsi visuomenininkė, etninės kultūros, lietuvių kalbos tarmių, tautinių vertybių, lietuvybės pietryčių Lietuvoje ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio) (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

„Mitinis pasaulėvaizdis yra vienintelė galimybė žmogui patirti būtį. Kiek aš galiu spręsti iš palyginimų, senovės lietuvių, baltų mitinis pasaulėvaizdis ne ką tesiskyrė nuo kitų tautų. Iš viso, turėdamas mintyje branduolinę esmę,  o ne smulkmenas, pasakyčiau, kad pasaulyje tėra vienas mitinis pasaulėvaizdis, jokio kito nėra ir niekada nebuvo, “ – teigia D. Razauskas. Skaityti toliau

Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos (11)

Alfonsas Juška (1937–2016) | Alkas.lt koliažas

Eidamas 79-uosius metus mirė kraštotyrininkas, biochemikas Alfonsas Juška.

Alfonsas Juška gimė 1937 07 09 Kirmėlinės k., Marijampolės r. Antano Juškos ir Zuzanos Kvietelaitytės šeimoje. 1944–1948 m. mokėsi Gudinės (Marijampolės r.) pradžios mokykloje ir Marijampolės gimnazijoje.  1948 m. kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1952 iki tremties pabaigos 1958 m. mokėsi Ust-Abakano (Krasnojarsko kraštas, Rusija) darbo jaunimo vakarinėje vidurinėje mokykloje. Dirbo Ust-Abakano medžio apdirbimo kombinate staliumi (1951–1958 m.), o sugrįžęs iš tremties Skaityti toliau

V. Jocys. Ar tautinis drabužis taps nacionalinės kultūros ir tapatybės išraiška? (video) (2)

9–12 a. archeologiniai drabužiai | LLKC nuotr.

Ką prasmingo nuveiksime 2017 metais – Tautinio kostiumo metais?

Reiktų prisiminti apie šio ir kitų atmintinų metų  paskelbimo ištakas. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) siūlymu, Lietuvos Respublikos Seimas buvo priėmęs nutarimus „Dėl 2013 metų paskelbimo tarmių metais“, „Dėl 2015 metų paskelbimo etnografinių regionų metais“, kurių minėjimą ir įgyvendinimą numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtindama veiksmų planus. Tiek Tarmių metų, tiek Etnografinių regionų metų paskelbimas turėjo didelį poveikį ir atgarsį regioninės bei nacionalinės tapatybės stiprinimui, etninės kultūros plėtrai, pilietinei brandai. Skaityti toliau

O. Nosevičienė. Rasos Verkiuose kupėjo jau septynioliktą kartą (nuotraukos) (7)

Rasos Verkiuose kupėjo jau septynioliktą kartą | K. Keišos nuotr.

Šiemet Verkiuose, jau septynioliktą viduvasarį, kur Lizdeika kūrendavo šventąją ugnį, rinkosi vilniečiai į tradicinę Rasos šventę, kurią rengė ir vedė etninės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė. Nors šventė tradicinė, tačiau kasmet ji vis kitokia, nes jos nuotaika priklauso ir nuo oro. Šiemet jis buvo ypatingas, šiltas, skaidrus, gal dėl to ir žmonių susirinko neregėtai daug. Visi labai gražūs, pakylėti, daugiausia jaunimo, su vaikučiais, poromis ir po vieną, arba kelios kartos drauge. Tačiau čia visi pasijunta kaip visuma ir vienis. Nuotaika ypatinga. Liepų  žiedais kvepiantis oras, ritualinės dainos, šokiai, apeigos, žolynai, vainikai, būrėjos iš žiedynų ir žolynų žinovės iš Botanikos instituto… Visas gamtos bei senųjų papročių žinovų elitas. Ir visi kaip viena šeima. Skaityti toliau

Rumšiškėse vyksta prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ (dienotverkė) (3)

Lietuvos liaudies buities muziejus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 29 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse darbą pradėjo jau vienuoliktasis akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Šio seminaro tema „Prigimtinė kultūra ir laisvė“. Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė Viktorija Daujotytė, istorikai Antanas Kulakauskas, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, etnologės Giedrė Šmitienė, Aušra Žičkienė, filosofai Jurga Jonutytė, Žilvinas Svigaris. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie mitų reikšmę formuojant tapatybę (audio) (1)

Alkas.lt nuotr.

Penktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  dr. Stanislovas Juknevičius kalba apie mitų reikšmę formuojant tapatybę.

„Tapatybės matmenys – kalba, istorinė atmintis, dabartiniai papročiai ir tradicijos bei tautai būdinga kolektyvinė pasąmonė – nulemia grupinės tapatybės formavimąsi ir sklaidą. (…) tauta egzistuoja tol, kol egzistuoja jos būtį paaiškinantys, pateisinantys ir pagrindžiantys mitai,“ – sako dr. S. Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA. Skaityti toliau

Išrinkti gražiausių tautinių rūbų konkurso laimėtojai (nuotraukos) (0)

LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugija_FB

Birželio 26 d. vakare į Bernardinų sodą pasigrožėti ypatingu tautos ir valstybės simboliu – nacionaliniu rūbu – rinkosi vilniečiai ir miesto svečiai. Prie muzikinio fontano vyko Lietuvos liaudies kultūros centro surengtas tautinių rūbų konkurso „Išausta tapatybė“ finalas.

Konkurso nugalėtojus rinko specialistų, žymių visuomenės ir kultūros žmonių vertinimo komisija: režisierius Vytenis Pauliukaitis, drabužių dizainerė, Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros profesorė Jolanta Talaikytė, liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė, aktorius ir režisierius Paulius Markevičius, dailėtyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė. Skaityti toliau

Naisiuose antrą kartą atšvęsta Rasos šventė (nuotraukos) (0)

Naisiuose antrą kartą atšvęsta Rasos šventė | V. Šalavėjaus nuotr.

Birželio 23-iosios vakarą Naisiuose antrą kartą buvo švenčiama Rasos šventė – vasaros saulėgrįža. Senieji baltų papročiai sėkmingai prigyja šiame krašte, o į tradicines šventes susirenka daug dalyvių. Šių metų trumpiausia naktis buvo šilta, todėl buvimas gamtoje dovanojo malonias akimirkas ir geras emocijas.

Šventė prasidėjo vainikų pynimu: visi norintieji galvas pasidabino lauko žolynų dovanotais augalais. Eidami pro simbolinius vartus veidus šaltu vandeniu prausė vyrai ir moterys. Pagrindinės apeigos vyko Perkūno, Vėlino ir Praamžiaus skulptūrų apsuptyje ant Alkos kalno. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (II) (audio) (4)

Lino šventėje menininkai perteikė Lino Kančios apeigas | K. Kuliešiaus nuotr.

Ketvirtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, toliau pasakoja filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją laidos dalį su S. Juknevičiumi rasite ČIA.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą su N. Laurinkiene apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

L. Šarkaitė–Viluma. Jaudinantys susitikimai Gardine (nuotraukos) (3)

Gadino pilyje ant aukštojo Nemuno kranto | N. Balčiūnienės nuotr.

Jau daugelį metų vedami Nijolės Balčiūnienės ir Kazimiero Garšvos, kurie nepailstamai padeda etninių žemių lietuvių bendruomenėms, lankome lietuvius, gyvenančius Baltarusijoje. Kartu su folkloro ansambliu „Laukis“, lietuvybę, tautines vertybes, gautas iš protėvių, senelių palikimo ne kartą skleidėme Pelesoje, Lydoje, Rimdžiūnuose, Apse, Minske.

O šių metų šiltą birželio 4-osios vasaros dieną vykome į Gardiną, kur Nacionalinių kultūrų festivalyje puikavosi ir lietuvių kiemelis su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių kolektyvų koncertais. Kartu su mumis važiavusi „Vilnijos“ draugijos pirmininko Skaityti toliau

Bernardinų sode vyks dailiausių tautinių aprėdų rinkimai ir šventinis koncertas (0)

A.Moisiejenko nuotr.

Birželio 26 d., 18 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Bernardinų sodą – prie muzikinio fontano vyks šventinis renginys – lietuvių tautinių aprėdų konkurso „Išausta tapatybė“ baigiamasis turas ir gyvo garso koncertas.

Lietuvos liaudies kultūros centras jau antrą kartą rengia tautinių aprėdų konkursą kviesdamas dalyvius parodyti lietuvių drabužių įvairovę ir grožį, pasidalyti savo įgytomis žiniomis, kūryba ir atradimais, kuriuos patiria kiekvienas, besisiūdinantis tautos istoriją atspindinčius rūbus. Skaityti toliau

Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventė Verkių parke (nuotraukos) (4)

Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro Verkiuose | LEKD nuotr.

Birželio 23 d., ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki saulės patekėjimo Vilniaus Verkių parke (Žaliųjų ežerų 49, Vilnius) vyks tradicinė Rasos šventė.

Jau septynioliktą  vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klęsti, kupėja, rasoja, visi kviečiami susiburti Verkių parke ir drauge švęsti pačią seniausią, trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventę. Šventės rengėja Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) ragina į liepomis kvepiantį Verkių parką atvykti pasipuošus tautiniais rūbais, šventiniais vainikais, pasiėmus lauknešėlį. Skaityti toliau

Joninių paslaptys apgaubs Lietuvos liaudies buities muziejų (0)

LLBM, R. Žaliausko nuotr.

Pavasario darbai jau užbaigti, pats laukų žydėjimas, brandos laukimas. Dienos dar ilgėja, nors saulė jau pavargus, tuoj persiris per dangaus aukštumas ir užbaigs trumputes vasaros atostogas žemdirbys. Viena šių gražiausių vasarvidžio dienų, kai žemė ilsisi po dalgio dar nepaliestu žiedais žydinčiu, bitėmis dūzgiančiu žolynų kilimu, po jį pasklisdavo kuo balčiausiais lino drabužiais pasidabinusios bene visos mergaitės, dainas dainuodamos, tai devynių, tai dvylikos rūšių gėles vainikams rinkdamos. Įsiliepsnodavo laužai, sukosi apie juos rateliai, skambėjo dainos, miškuose žydo paparčiai, o darželiuose – diemedžiai… Skaityti toliau

Vidurvasario šventė sujungia Baltijos ir Šiaurės šalis (video) (0)

Baltijos ir Siaures saliu vidurvasario svente Kairenuose_lrp.lt

Birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių Vidurvasario šventėje. Tradicine tapusią šventę Kairėnų botanikos parke organizavo Šiaurės ir Baltijos šalių ambasadoriai.

„Šiaurės ir Baltijos šalių vidurvasario šventė – daugelio laukiamas ir mėgstamas renginys. Tai ne tik gera proga atsiminti bendras kultūrines tradicijas, bet ir tvirtos mūsų partnerystės ir draugystės simbolis. Ši šventė – tai dar vienas įrodymas, kad esame partneriai ir sąjungininkai, kartu besirūpinantys regiono žmonių gerove ir saugumu“, – sakė šalies vadovė. Skaityti toliau

Aplinkosaugos diena paminėta Aukštadvario regioniniame parke (0)

DSC_0413-1200

Tik prasidėjus kalendorinei vasarai, sumėlynavus lubinams, birželio 2 dieną Aukštadvario regioninis parkas tradiciškai paminėjo aplinkosaugos dieną (oficialiai pasaulinė aplinkos apsaugos diena minima birželio 5 dieną). O ARP aplinkos apsaugos diena organizuojama jau nuo 2006 metų ir kiekvienais metais rengiama vis naujoje parko vietoje, parengiamas naujas maršrutas, viktorinos klausimai, meninė programa pagal surinktą vietos tautosakos medžiagą.

Aukštadvario regioninio parko direkcija, bendradarbiaudama su mokyklomis, Onuškio seniūnija,  Trakų miškų urėdija, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialu ir kitomis Skaityti toliau