Etninė kultūra

Kaunas prisideda prie Vilnijos krašto lietuvių jaunimo patriotizmo ir pilietiškumo ugdymo (3)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Vilnijos“ draugijos ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos rengiamos šventės „Šalčios aleliumai“ organizatorius dalyvius pasveikino Kauno miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas. Siekdama prisidėti prie lietuvių bendruomenės Vilnijos krašte ugdymo, Kauno miesto savivaldybė tęsia prieš keletą metų užsimezgusį bendradarbiavimą su „Vilnijos“ draugija.

Jau šešioliktą kartą surengta šventė subūrė Šalčininkų žemės talentus, Skaityti toliau

Senovės baltų apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ priima naujus narius (audio, video) (17)

„Kūlgrinda“

Sausio 31 d. garsi senovės baltų apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ paskelbė, kad priima naujus narius. „Kūlgrindos“ išplatintame pranešime spaudai skelbiama, kad grupėje yra laukiami dainuojantys arba grojantys jauni žmones.

Naujų narių priėmimas vyks vasario 6 dieną, trečiadienį, 18 val. Lietuvos technikos bibliotekos rūsio salėje (šv. Ignoto 6).

Kas yra kūlgrinda? Tai slaptas akmenimis grįstas kelias po vandeniu, per pelkę ar ežerą, kuriuo mūsų protėviai eidavo klaidindami savo priešus – kryžiuočius. Žinantieji šį slaptą kelią pasiekdavo sausumą, nežinantieji nugarmėdavo į klampias pragarmes. Skaityti toliau

R.Ozolas: Žinau, kad Norberto Vėliaus gyvenimas yra visiškas pasiaukojimas (video, nuotraukos) (3)

V.Daraškevičiaus nuotr.

Sausio 15 d.  Vilniaus rotušės Didžiojoje salėje buvo surengtas „Atminimo vakaras skirtas Norberto Vėliaus 75-osioms gimimo metinėms“. Rotušės Didžioji salė buvo papuošta Norbeto Vėliaus nuotrauka (fotografė Ona Pajedaitė). Ant molberto taip pat pritvirtintas floristės Vaivos Jucytės pagamintas vainikas iš lietuviškų sausų gėlių. Scena papuošta žvakide su dviem degančiomis žvakėmis.

Renkantis žiūrovams, folklorinis ansamblis „Ūla” dainavo žemaitiškas dainas.

Vakaro eiga: Skaityti toliau

Norbertas Vėlius bus paminėtas gimtojoje Laukuvoje (1)

Norbertas Vėlius

Sausio 31 d. 11 val. Šilalės rajono Laukuvos kultūros namuose bus surengta konferencija, skirta garsiojo Lietuvos etnologo, mitologo, religijotyrininko, vieno  žymiausių Lietuvos etnokultūrinio sąjūdžio įkvėpėjų ir kūrėjų profesoriaus Norberto Vėliaus 75-osioms gimimo metinėms paminėti.

2013-ųjų metų sausio 1 d.  Norbertui Vėliui būtų sukakę 75-eri.

N.Vėlius gimė 1938 m. sausio 1 d. Šilalės rajone, apie 3 km. į rytus nuo Laukuvos, kairiajame Viksvės upelio krante esančiame Gulbės kaime. Skaityti toliau

Šalčininkuose atšvęsti jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ (nuotraukos) (1)

„Šalčios aleliumai“ | J.Brasiūnaitės nuotr.

Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: Skaityti toliau

Šių metų Kaziuko mugės akcentas – Suvalkijos regionų dienos (0)

Organizatorių susitikimas | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Savivaldybės Kultūros skyriaus specialistai, Kaziuko mugės organizatoriai, Vilniaus etninio kultūros centro atstovai susitiko su Suvalkijos (Sūduvos) regionų dienų mugėje organizatoriais, atstovaujančiais visą Suvalkiją – Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijų, Šakių ir Vilkaviškio rajonus.

„Nuo 2010 metų kasmet Kaziuko mugėje pristatome vieno kurio nors Lietuvos regiono tradicinę ir šių dienų kultūrą. Jau buvo Dzūkijos, Skaityti toliau

Dzūkijos nacionalinis parkas kviečia išmokti lieti žvakes (1)

Dzūkijos nacionalinio parko nuotr.

Vasario 1 d. 12 val. Marcinkonių etnografinėje sodyboje vyks senųjų amatų mokymai – žvakių liejimas. Žvakės bus liejamos iš natūralaus bičių vaško, pylimo būdu.

Iki XX a. vidurio bitininkystės verslas Dzūkijoje gan primityvus, o apžiūrinėjant išlikusius žvakių liejimo darbo įrankius ir stebint darbo procesą, galima galvoti, kad ir procesas, ir įrankiai labai mažai kito. Skaityti toliau

Kaip puoselėti tradicinę architektūrą saugomose teritorijose (1)

knygos viršelio fragmentas "Kaimo statyba. Dzūkija"Vasario 6 dieną, trečiadienį, 14 val. Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Merkinėje (Vilniaus g. 3, Merkinė) vyks knygos „Kaimo statyba. Dzūkija“ pristatymas, kurio metu išgirsite apie Dzūkijos tradicinę architektūrą ir kaip ją išlaikyti naujai statomuose pastatuose.

Neseniai išleista nauja ir pirmoji projekto „Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogo parengimas ir pristatymas saugomose teritorijose“ knyga apie tradicinę Dzūkijos architektūrą – „Kaimo statyba. Dzūkija“. Iš viso bus išleisti 5 tradicinės architektūros katalogai – visiems Lietuvos etnografiniams regionams. Skaityti toliau

L.Purlienė. Atneškime dvasinės šilumos (3)

Kazimieras Kalibatas užrašo tautosaką Adutiškyje 1983 m.

Vasario 2 dieną, 16 valandą, į Vilniaus mokytojų namus rinksis visi, kuriems brangus jų mokytojas ir įkvėpėjas Kazimieras Kalibatas. Be abejo, rinksis ir visi bendraminčiai, nes Kazimiero Kalibato švenčiama 75 metų sukaktis – pati geriausia proga visiems sueiti į krūvą ir prisiminti ne tik gražiausius šio žmogaus darbus, bet ir pamąstyti patiems apie save: „ Ar ištikimai ėjome mūsų mokytojo keliu daugelį metų, o jam  nuo mūsų nutolus, ar sėkmingai tęsiam ir įgyvendinam  jo idėjas ir darbus?“.

Kas užaugo vėliau arba kam neteko susitikti Kazimiero Kalibato, reikėtų paaiškinti, kad tai vienas pirmiausių ir vienas kukliausių folkloro atgimimo Lietuvoje pradininkų ir organizatorių. Kodėl apie jį tiek mažai žinoma? Skaityti toliau

Viduržiemis – laiko virsmas į vasarą (12)

wikipedia.org nuotr.

Sausio 25-ą nuo seno laikoma viduržiemio arba pusiaužiemio laiku. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemis siejamas su vasario 2 d. – Gramnčių (Perkūno) diena.  Pusiaužiemyje šeimininkai įvertindavo savo ūkio išteklius: kiek liko žiemai sukaupto maisto, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jeigu jau sunaudota daugiau nei pusė, tai teks pataupyti apmažintas atsargas, kad jų užtektų antrajai žiemos pusei.

Šią dieną šeimininkas apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų… Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia kartu atšvęsti Pusiaužiemį (4)

Apeigos Sausio 25 d. penktadienį 18 val. Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8). vyks Pusiaužiemio Ugnies šventė – senoviniai Naujieji Metai pagal Mėnulio kalendorių.

Šiemet Pusiaužiemį sutiksime pačiame žiemos įkarštyje – spaudžiant šalčiams. Tačiau vis aukščiau pakylanti Saulė įkvepia mus naujai pradžiai ir naujiems darbams. Pusiaužiemio metu budinami žalčiai, bitės, žadinama Ugnis. Visus šiuos apeiginius simbolinius veiksmus kviečiame atlikti bendraminčių būryje.

Pagerbsime Pusiaužiemio Ugnį – Gabiją, giedosime giesmes ir sutartines. Ypatingą dėmesį skirsime bičių sutartinėms. Skaityti toliau

Berlyne Lietuva Europos Sąjungai prisistatys dainomis ir sutartinėmis (3)

Lrkm.lt nuotr.

Š.m. sausio 23–24 d., Berlyne skambės lietuvių liaudies dainos ir  UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą puošiančios sutartinės. Sausio 24 d. jos džiugins Airijos, Lietuvos ir Graikijos trejeto pirmininkavimo ES Tarybai pristatymo renginių dalyvius, o pristatymo išvakarėse lietuvių liaudies dainų ir sutartinių vakaras „Dainų kraštas“ skambės Lietuvos ambasadoje.

Trijų šalių 2013–2014 m. pirmininkavimo simboliniame atidaryme Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena! (30)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kiekvienos kalendorinės šventės proga bažnyčia primityviai reklamuoja vulgarizuotas rytietiškas tradicijas, sudievindama svetimų tautų pranašus, ir ugdydama meilę svetimų kraštų žemei. Pradedantiems Naujuosius metus ir naują savo dvasinio gyvenimo kelio ratą mums, kaip ir kasmet, vėl siūlomi žydų Beatliejaus, jų mitinio didvyrio Jėzaus gimimo iš šventosios dvasios tvartelyje sakmė. Sausio 6 d. kasmet prikišamai reklamuojama pasaka apie tris Azijos karalius, atkeliavusius pasveikinti „mums visiems“ užgimusio žydų karaliaus…

Tiesa, šie mitai skirti įkvėpti ir pažadinti žmonių dvasingumą. Gebantis perprasti šiuos vaizdinius žmogus gali būti šių istorijų įkvėptas dvasiniam pažinimui… Skaityti toliau

Jonas Trinkūnas: „Mane išaugino močiutės“ (video I) (11)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Etnologas, folkloristas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva” Krivis Jonas Trinkūnas ir apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, vaidilė Inija Trinkūnienė kalba apie savo gyvenimo kelią, apie apie lietuvių etninės kultūros ir senosios lietuvių religijos neatsiejamumą, religinį išgyvenimą kaip aukščiausio dvasinio būvio jausmą.

Jonas Trinkūnas savo gyvenimo esme laiko dalyvavimą etnokultūros pavelde: „Reikia mokėti būti tame liaudies dainų kosmose. Buvimas reiškia, kad tu jas pažįsti, supranti jų prasmę. Tas tekstas gali būti dešimtmečiais nesuvokiamas.“ Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save? (49)

Naujausias bendrovės „Gallup“ tyrimas, apklausus 148-ių didžiausių pasaulio šalių gyventojus parodė, kad lietuviai pagal laimės jausmą yra aštunti nuo galo. Tai jokia naujiena, nes seniai pirmaujame ir pagal kitus rodiklius, pvz., savižudybes, emigraciją, rodančius, kad tauta sparčiai nyksta.

Kita vertus, jei kalbėsime apie žmonijos raidą, klimato kaitos padarinius – žmogui gyventi Lietuva yra viena geriausių vietų.  Pagal sąlygas plėtoti verslą, vystytis ekonomikai, taip pat ir pagal pinigines pajamas taip pat esame daug labiau pasaulio valstybių priekyje negu gale. Skaityti toliau

Kaune atidaroma E.Dvarionaitės-Vindašienės karpinių paroda (video) (8)

E.Dvarionaitės-Vindašienės karpinių fragmentas

Kauno senamiestyje, Perkūno name, penktadienį, sausio 4 dieną, atidaroma Karpinių iš popieriaus paroda „Pro dvarelio vartus“ .

Jos autorė – kaunietė tautodailininkė, etninės kultūros ir pradinių klasių mokytoja ekspertė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė. Šia senąją lietuvių meno sritimi susidomėjo būdama Šiaulių pedagoginio instituto studentė. Kartu su bendraminčiais ji 1981 metais įkūrė etnografinį ansamblį, tuo pat metu susidomėjo ir karpiniais, o parodose pradėjo dalyvauti jau po metų. Skaityti toliau

Norbertui Vėliui šiandien būtų sukakę 75-eri (video) (3)

Norbertas Vėlius užrašo tautosaką Mažųjų Pupojų kaime (Vilniaus r.) 1964 m. | K. Vainoro nuotrauka (LTR 3666).

2013-ųjų metų sausio 1 d. garsiajam Lietuvos etnologui, mitologui, religijotyrininkui, vienam  žymiausių Lietuvos etnokultūrinio sąjūdžio įkvėpėjui ir kūrėjui Norbertui Vėliui būtų sukakę 75-eri.

Ta proga Alkas.lt prašo Norberto Vėliaus bendražygių, bičiulių, visų kam svarbus šio garbaus Lietuvos Kūrėjo atminimas ir palikimas tarti keletą žodžių:

1. Kokį vaidmenį suvaidino profesorius Norbertas Vėlius ir jo darbai Jūsų gyvenime ir profesinėje veikloje?

2) Kaip įvertintumėte N.Vėliaus asmenybę ir jo indėlį į lituanistikos darbų aruodą?

Savo mintis šiam rašiniui papildyti visus 2013-uosius metus siųskite info@alkas.lt. Skaityti toliau

Auga baltarusių susidomėjimas lietuviškais amatais, ypač kulinariniu paveldu (1)

BFL nuotr.

Įžengus į XXI amžių Europoje itin susirūpinta kulinarinio paveldo tradicijų išsaugojimu. Lietuvoje aktyviausi dzūkai ir aukštaičiai, prisijungę prie bendro Europos kulinarinio paveldo tinklo, tad susidomėjimas jų tradiciniais patiekalais vis auga. Į amatininkų namus Dzūkijoje vis dažniau užsuka ir turistai iš  kaimyninės Baltarusijos.

Gardino srities moksleiviams, mokytojams ir studentams vykstant per sieną galioja bevizis režimas, tad jie čia dažni svečiai. Skaityti toliau

Trijų Karalių dieną bus paskelbti metų geriausi liaudies menininkai ir įteikti „Aukso vainikai“ (0)

Kaukė. Ona Valickienė

Sausio 6 d. 14 val. Ukmergės kultūros centre bus paskelbti metų geriausi liaudies menininkai ir įteikti „Aukso vainikai“.

Lietuvos liaudies kultūros centro nominacija „Aukso vainikas“ skiriama už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją (tekstilės, keramikos, taikomųjų medžio dirbinių, kalvystės, juvelyrikos ir paprotinius margučių, verbų, sodų dirbinius) dailę bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus).

Šiemet į „Aukso vainiko“ respublikinį turą pateko dvidešimt penki liaudies meistrai – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių turų laimėtojai. Praėjusiais metais respublikiniame ture dominavo kalvystės darbai, šįmet – margučiai ir tekstilė. Skaityti toliau

Išleistas naujas Joniškio krašto etninės kultūros kalendorius (0)

Joniškio istorijos ir kultūros muziejus išleido naują, 2013 metų Joniškio krašto etninės kultūros kalendorių „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“. Leidinio sudarytojos – muziejininkė Renata Rapkauskienė, kraštietės kalbininkės dr. Aušra Kaikarytė ir Rita Urnėžiūtė – šiuo naujuoju kalendoriumi siekia prisidėti prie krašto etninio kultūros paveldo išsaugojimo, sklaidos ir puoselėjimo.

Naująjį kalendorių įdomu ir naudinga skaityti, nes jame galima pasisemti vertingų mūsų krašto senolių patarimų, tradicinės liaudies medicinos gudrybių, originalių valgių receptų, tradicinių orų spėjimų, burtų, senoviškų žaidimų. Skaityti toliau

Lietuviškais šiaudinukais puoštos kalėdų eglės Amerikoje sulaukia nepaprasto dėmesio (1)

,,Aušros vartų-Kernavės” tunto skautės vėrė šiaudinukus

,,Šiaudinukas” – jaunas žodis senoje lietuvių liaudies meno kalboje. Šiaudinukas – išeivijos lietuvių savojo krašto ilgesio vaisius.

Kalėdų eglučių puošimas yra vienas iš vėliausių papročių, atėjęs pas mus iš kaimyninių valstybių. Mūsų šiaudinuko pradžia yra „sodas” ar „saulutė”. Tai kelis kartus už dabartinius Kalėdų eglutės šiaudinukus didesnis, iš šiaudų veriamas papuošalas. Jį seniau kabindavo virš stalo ar kampe – kaip lempą. „Sodu” ar „Saule” kambarys būdavo puošiamas mergvakariui, vestuvėms ar krikštynoms. Į „sodo” vidurį dažnai pakabindavo iš kiaušinio lukšto ir plunksnų padarytus paukščiukus ar lėlytes. Kai kuriose Lietuvos vietovėse iš bažnyčios grįžę jaunieji tol nesėsdavo už vaišių stalo, Skaityti toliau

Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos) (5)

Apie Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus
projektą, skirtą Vakarų Lietuvos tautinių rūbų istorijai.
Projekto autorė: etnografė dr. Aušra Kavaliauskienė.
Renginiai skirti Muziejų metams ir Tilžės aktui paminėti.

Tą rytą, eidama į darbą, pamačiau prie Parodų rūmų besibūriuojančius škotiškai ir gruziniškai apsirengusius vyrus. Žinojau, kad tą dieną Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atsidarys dvi parodos ir vyks konferencija, skirta Vakarų Lietuvos kostiumo istorijai. Nustebau, kad muziejus pasikvietė svečių net iš tolimų šalių. Pasukus už kampo, išgirdau kalbant, kad šiandien Klaipėdos senamiestyje filmuojama „Švyturio“ alaus reklama. Skaityti toliau

N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės (0)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

XX a. pirmoje pusėje avižinis kisielius buvo privalomas Kūčių stalo patiekalas, o kūčiukai, aguonpienis ir net žuvis dar nebuvo paplitę. Apie penkis nuošimčius šeimų be jo neapsieis ir šiemet, ypač šiaurės rytų Lietuvoje ir pamaryje. Apie avižų kisieliaus svarbą Klaipėdos krašte rašyta spau­doje; atkreiptas dėmesys, kad ir virtas jis ne bet kaip: „Ki­sieliui avižas grūsti pradėdavo kelias dienas prieš Kūčias. Grūsdavo piestose, kurias pirmiausia gerai apvalydavo nuo negerų dvasių, nes jose mėgdavusios važinėtis raganos. Grūsdavo visi šeimos nariai, kad visi ir visuomet turėtų avi­žų“ (Jaunoji Lietuva, 1936, Nr. 12).

Avižų kisieliaus svarbą (ne tik per Kūčias) liudija ir senieji šaltiniai. Motiejus Pre­torijus (1635–1707) „Senovės prūsų ekonomijoje“ Skaityti toliau

Pasaulio pabaigą vilniečiai nutolino kalėdinėmis blukvilkio apeigomis (nuotraukos, video) (2)

Alkas.lt, G.Brazauskaitės nuotr.

Tie kas laukė Pasaulio pabaigos – nusivylę, kad majų kalendorius nesuveikė puolė gilintis į  kitų tautų religinius kalendorius ir ieškoti naujos Pasaulio pabaigos dienos. Ir suras. O mes lietuviai nuo seno turime savo tautinį kalendorių ir žinome kada ir kokius veiksmus reikia atlikti, kad grėsmingoji Pasaulio pabaiga neįvyktų.

Todėl ir šiemet kaip saulėgrįžos dieną vilniečiai susirinkę Lukiškių aikštėje kartojo iš protėvių paveldėtus apeiginius veiksmus siekdami nutolinti Pasaulio pabaigą, trokšdami išvaduoti Saulę iš ją apglėbiančios tamsos ir grasos jėgų tam, kad visa, kas mus trikdo, griauna, žlugdo ir marina trauktųsi iš mūsų gyvenimo.

Tą dieną 12 lietuviško Zodiako ženklų kartu su visais šventės dalyviais atliko Kalėdinio Blukio (kelmo) deginimo apeigas. Skaityti toliau

Pasaulio pabaigą šiandien vilniečiai nutolins kalėdinėmis blukvilkio apeigomis (7)

Blukvilkis | L.Buivydaitės nuotr.

Gruodžio 21 d., žiemos saulėgrįžos dieną, 16 val. Vilniaus Lukiškių aikštėje ir kituose Lietuvos vietose senu papročiu bus atliktos saulėgrįžos apeigos, skirtos išlaisvinti Saulę iš kaustančios ir marinančios tamsos, šalčio ir blogio tam, kad visa, kas mus trikdo, griauna, žlugdo ir marina trauktųsi iš mūsų gyvenimo.

Tą dieną Kalėda ir 12 lietuviško Zodiako ženklų kartu su visais šventės dalyviais – atliks Kalėdinio Blukio (kelmo) deginimo apeigas. Apeigų dalyviai – blukvilkiai muš tabalus, šoks apeiginį šokį ir kartu su Blukiu sudegins jam perduotas negeroves paversdami jas mūsų kūnų ir sielų šiluma ir šviesa bei nutolindami grėsmingąją pasaulio pabaigą. Skaityti toliau

E.Plioplienė: Sugrįžta lietuviškas Kalėda (42)

Eglė Plioplienė

Raudonšvarkių Kalėdų senių jūroje vis sušmėžuoja lietuviškas senis Kalėda, kurį lengva atskirti pagal šviesius apdarus. Apie lietuviško senio Kalėdos rekonstravimą su etnologe, lietuviškų kalėdinių tradicijų puoselėtoja, Egle Pliopliene kalbasi Audra Daraškevičienė:

A.D: Kaip kilo idėja sugrąžinti į gyvenimą lietuvišką senio Kalėdos personažą?

E.P.: Kai pasižiūri kaip šis personažas naudojamas pasaulyje, pasidaro aišku, kad mes apie savąjį Kalėdą ne tik galime, bet ir turime drąsiai kalbėti. Skaityti toliau

Lietuviški Kalėdų papročiai (5)

Kalėda

Daugelis iš mūsų nemažai žino apie Kūčių tradicijas: 12 patiekalų stalas, burtai, ateities spėjimai. O lietuviškos Kalėdų tradicijos lieka užgožtos iš svetimų kraštų atkeliavusių veikėjų ir jų elgesio scenarijų. Tad kokios gi jos – senosios lietuviškos Kalėdų šventimo tradicijos?

Kalėda

Lietuviškoje tradicijoje pirmoji Kalėdų diena yra šeimos ir poilsio. Tądien niekur nebūdavo einama (tik anksti ryte į bažnyčią). Skaityti toliau

Plateliuose atidarytas tradicinių amatų centras (0)

Amatų centras Plateliuose | A. Kuprelytės nuotr.

Gruodžio 10 dieną atidarytas tradicinių amatų centras Platelių dvaro sodybos rūsyje, surengtas seminaras „Tradiciniai amatai – patirtys ir galimybės“. Plungės rajono savivaldybės administracija ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos srities „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ įgyvendino projektą „Tradicinių amatų centro kūrimas Platelių dvaro sodyboje“. Projekto tikslai: kultūros paveldo objekto – Platelių dvaro sodybos rūsio rekonstrukcija, pritaikant amatų centrui; tradicinių amatų (medžio drožybos, kryždirbystės, pynimo, audimo) veiklos organizavimas, demonstravimas ir mokymas. Skaityti toliau

Folkoro grupė „Obelija“ kviečia į adventinį koncertą (1)

„Obelija“

Gruodžio 15 d. 16 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) įvyks Folkoro grupės „Obelija“ (Vilnius) adventinis koncertas bei renginio „Metų takas“ pabaigtuves.

Lapkričio mėnesį prasidėjusi akcija subūrė daugiau nei pusantro šimto klaipėdiečių, kurie bendromis jėgomis nuaudė didžiulį audinį -  taką, tarsi tiltą į Naujus metus.

Šeštadienį audimo staklės bus sustabdytos, o Metų takas iš Tautinio kostiumo studijos (Bažnyčių g. 4), bus iškilmingai atneštas į Etnokultūros centro salę (Daržų g. 10), kur ir vyks akcijos pabaigtuvės. Skaityti toliau

Dzūkijos etnokultūrininkai kalbėjo apie dzūkų etnokultūros stiprinimą (0)

Dzūkijos regioninė etninės kultūros globos taryba, savo veiklos klausimų aptarti susirenkanti keletą kartų į metus, šįkart savo išvažiuojamąjį posėdį surengė  žymaus tautodailininko, medžio drožėjo Antano Česnulio sodyboje Naujasodėje.  Varėnos rajonui taryboje atstovauja septyni asmenys. Jos pirmininkė – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotoja Onutė Drobelienė, sekretorius – Varėnos kultūros centro direktorės pavaduotojas Marius Galinis, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė, Skaityti toliau