Etninė kultūra

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video) (28)

Šventinė eisena - Jorė

Balandžio 27-28 dienomis, jau 17-tą kartą, tradicinės baltų kultūros puoselėtojai ketina susirinkti Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje švęsti Pirmosios pavasario žalumos šventės – Jorės.

Tuomet kai liaudiškame kalendoriuje atverčiame balandžio 23-os dienos lapelį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai ruošiasi paskutinį balandžio savaitgalį iškilmingomis šventinėmis apeigomis pasitikti savo Naujuosiu metus – Jorę.

Skaityti toliau

Kas turi žemės raktus? (5)

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Nuo seno balandžio 23 dieną buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo garbinimo šventė. Jorėti – reiškia augti, plisti, žaliuoti ir t. t. Sakoma „pažaliavo kaip jorė“, „medis žalias it jorė“ (Lietuvių kalbos žodynas). Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šios šventės sutapatintos su Jurginėmis – Šv. Jurgio vardo diena. Lietuvoje Šv. Jurgis laikomas ir mūsų kariuomenės, jaunimo globėju, todėl Jurginių dieną švenčia ir kariškiai, ir jaunimo organizacijos.

Šv. Jurgis Lietuvių mene vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Ne veltui vardas Jurgis (rusiškai Georgas, angliškai Džordžas), kilęs Skaityti toliau

Stovykla „Sodo rėda“ supažindins su šiaudinių sodų rišimo menu ir šio papročio prasme (1)

Balandžio 22-26 dienomis Vilniaus etninės kultūros centras „HBH“ restorano patalpose (Riešės seniūnija, Molėtų plentas, 17 km.) rengia stovyklą „Sodo rėda“.

Daug kruopštumo, kantrybės ir ramios sielos būsenos iš kūrėjo reikalaujantys sodai vėl sugrįžta į mūsų namus ir šventes. Žinomi tradiciniai Kalėdų, Velykų ir Vestuvių švenčių trobos papuošalai – sodai tautodailininkų pastangų dėka atgimsta ir vėl tampa nepakartojama mūsų namų puošmena.

Nuostabiai tobuli ir sudėtingi jie, ko gero, yra vieni iš paslaptingiausių mūsų senųjų tradicinių dirbinių. Skaityti toliau

Tarmės – mūsų motinų kalba (1)

Tarmiškai porino Neveronių folkloro ansamblis „Viešia“, vadovė Jolanta Balnytė

Štai taip šiltai, jaukiai buvo pavadintas renginys, įvykęs Kauno rajono Viešojoje bibliotekoje balandžio 17 – osios popietę. Jame tarmiškai pasikalbėti, apie tarmių likimą padiskutuoti kvietė visiems iš radijo laidos „Ot tai tau!“ žinoma etnologė Gražina Kadžytė. Dainavo, grojo, tarmiškai porino Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“( vadovė Jolanta Balnytė), Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ regioninio rato laureatai.

Kauno rajono Viešoji biblioteka, vadovaujama direktorės Irenos Stančiauskienės, vykdo projektą: „Kauniškiams rūpi didžiuotis turtinga lietuvių kalba ir skleisti jos grožį“.

Šio projekto autorė ir sumanytoja Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilhelmina Puskunigienė. Jos inicijuojami renginiai keliauja po visas Kauno rajono bibliotekas, mokyklas, kultūros centrus. Skaityti toliau

Švenčioniškiai Nalšios muziejuje susitiks su etnokosmologu Jonu Vaiškūnu (2)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

Balandžio 19 d., 16 val., Švenčionyse, Nalšios muziejuje (Laisvės a. 1) Viešoji Švenčionių biblioteka ir Nalšios muziejus kviečia į susitikimą su kraštiečiu etnokosmologu Jonu Vaiškūnu, kuris skaitys paskaitą tema „Skaitant dangaus ženklus“ ir pristatys pernai  išleista savo knygą „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais”.

Ši knyga pasakoja apie nepaprastą atradimą – senovės lietuvių Zodiako rekonstrukciją. Remiantis menkais istorinių šaltinių duomenimis, tautosakine ir etnografine medžiaga, autorius atkuria lietuviško Zodiako fragmentus, Skaityti toliau

Nuaidės Lietuvos vaikų ir moksleivių konkursas „Tramtatulis“ (0)

Folkloro konkursas „Tramtatulis“

Balandžio 20–21 d. 11 val. Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje (J. Gruodžio g. 6) vyks Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“, kurį, siekdami skatinti vaikus ir moksleivius domėtis savo krašto tradicine kultūra, rengia Lietuvos liaudies kultūros centras, Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautinės kultūros centras, Kauno miesto etninės kultūros mokytojų būrelis ir Kauno Juozo Gruodžio konservatorija.

2013-ieji paskelbti Tarmių metais, tad ir gausus būrys konkurso dainorėlių, pasakorių džiugins žiūrovus tarmiškai atliekamomis liaudies dainomis bei pasakojimais, o jaunieji muzikantai gros tradiciniais lietuvių liaudies instrumentais.

Šiemet vietiniuose konkurso turuose dalyvavo per 900 mažųjų atlikėjų, regioniniuose – 432, o į respublikinį ratą atrinkti 237 vaikai. Skaityti toliau

Studentų folkloro šventė aidės Rumšiškėse (1)

Studentų folkloro festivalis

Balandžio 20 d. Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija rengia jau šeštąjį Lietuvos studentų folkloro festivalį „O kieno žali sodai“. Šiųmetės šventės programa derinama su Lietuvoje rengiamu Šiaurės ir Baltijos šalių (NORDTRAD) tradicinės muzikos seminaru „Garso ir aplinkos darna“ („Harmony: in and beyond sound“). Atsižvelgiant į tai pasirinkta festivalio tema – bičiulystė. Vienas svarbiausių festivalio akcentų – tarmės, todėl pageidautina, kad į visų pasirodymų programas būtų įtrauktos tarmiškai atliekamos sakmės, pasakojimai, smulkioji tautosaka. Skaityti toliau

Tradicinė architektūra ir jos pritaikymas nūdienoje (0)

Knyga „Kaimo statyba. Suvalkija“

Balandžio 17 d. valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos  pristato visuomenei naują knygą apie tradicinę architektūrą – „Kaimo statyba. Suvalkija“. Jau išleisti architektūros katalogai, skirti Dzūkijai, Vakarų Aukštaitijai ir Žemaitijai. Rengiama spaudai knyga apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą ir jos pritaikymą nūdienoje. Katalogai skirti žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba tiesiog norintiems statyti ar rekonstruoti sodybas, laikantis tradicijų. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba siūlo Lietuvai neratifikuoti ET konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“ (9)

etnoEtninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į LR Prezidentę, Seimo Pirmininką, Seimo narius ir Vyriausybę, siūlydama neratifikuoti Europos Tarybos konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“.

Svarbiausias argumentas, kodėl EKGT siūlo prie šios konvencijos neprisijungti yra tai, kad joje lytis traktuojama ne kaip prigimtinė, o kaip keičiamas konstruktas. Konvencijoje lytis apibrėžta kaip visuomenės suformuoti vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai. Skaityti toliau

Tarptautinis etninės muzikos seminaras supažindins su Šiaurės ir Baltijos šalių tradicine muzika (0)

Balandžio 16-19 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) vyksiantis tarptautinis etninės muzikos teorijos ir praktikos seminaras Nordtrad liudija, kad etninė muzika tikrai yra gyvybinga ir įdomi ne tik garbaus amžiaus tradicijų saugotojams, bet ir jaunajai kartai.

Nordtrad yra folklorinės muzikos tinklas, koordinuojamas Geteburgo universiteto muzikos ir teatro akademijos (Švedija). Pagrindinė tinklo veikla – studentų ir dėstytojų mainai, intensyvūs projektai, kasmetinės konferencijos. Skaityti toliau

VDU kviečia į etnologijos bakalauro studijas (9)

vdu.lt nuotr.

Balandžio 26 d. 16 val. Kultūrų studijų ir etnologijos katedroje (K.Donelaičio g. 52–208, Kaunas) vyks Atvirų durų diena, per kurią visiems besidomintiems bus pristatoma VDU Etnologijos bakalauro studijų programa.

Šiais metais Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija skyrė tikslinį finansavimą VDU Etnologijos bakalauro programai – gauta 10 valstybės finansuojamų vietų. Atvirų durų dieną visi norintys galės išgirsti atsakymus į juos dominančius klausimus, susipažinti su programoje dalyvaujančiais dėstytojais, paklausyti trumpų paskaitų įvairiomis etnologinėmis temomis. Skaityti toliau

Kviečia pirmoji kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“ (0)

mjr.lt nuotr.

Nuo kovo 25 d. Lenkijos Suvalkų apygardos muziejuje buvo pristatyta pirmą kartą kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“, kurią paruošė Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai. Tai pirma tokio pobūdžio paroda, kurioje fiksuojamas jotvingių vardo vartojimas šiandieniniuose įvairiausių objektų pavadinimuose. Pastebėtina, jog jotvingių vardo įamžinimas ypač suaktyvėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Peržvelgus tuometę spaudą, teigiama, jog pagrindinis motyvas suteikiant jotvingių vardą buvo siekis skatinti visuomenę domėtis krašto istorija.

Kas šiandien vadinama Jotvingių vardu? Tai parduotuvės, įvairaus pobūdžio Skaityti toliau

Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos nariai lankėsi Miežiškiuose (0)

V.Vasiliauskaitės nuotr.

Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba balandžio 9 d. buvo susirinkusi į pirmąjį šių metų posėdį Miežiškiuose (Panevėžio r.). Posėdžio vieta – etninės kultūros globos taryba Panevėžio rajone – pasirinkta neatsitiktinai. Miežiškių seniūnijos kaimuose dar labai stiprios prigimtinės kultūros tradicijos: čia bendruomenės autentiškose kaimo sodybose renkasi į kasmetines Jurginių, mojavų (gegužinių pamaldų), duonos kepimo, žoliavimo, bulviakasio pabaigtuvių ir kitas šventes, čia išlaikyta šiam kraštui būdinga dainavimo su bosavimu tradicija, seniūnijoje jau ne vieną dešimtmetį gyvuoja du suaugusiųjų ir vienas vaikų folkloro kolektyvai. Skaityti toliau

VDU kviečia studijuoti Lietuvai labai reikalingą etnologo specialybę (0)

kernaves-rasos-svente-2012-kasinsko-nuotr2013 metais Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija skyrė tikslinį finansavimą VDU Etnologijos bakalauro programai. Gauta 10 valstybės finansuojamų vietų.

Visi norintys stoti į šią programą kviečiami į Atvirų durų dieną, kuri vyks balandžio 26 d. 16 val. Kultūrų studijų ir etnologijos katedroje (K. Donelaičio g. 52-208, Kaunas).

Specialistai atsakys į visus dominančius klausimus, susipažindins su programoje Skaityti toliau

Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas (0)

Isaako Serbovo fotografijų albumas | V.Žeimanto nuotr.

Ne kasdieną ir ne dažnas gali lankytis garsiojoje Vilnius universiteto bibliotekos P.Smuglevičiaus salėje. O aš, štai jau antrą kartą esu čia kviečiamas ir kvietėjai vis tie patys: Vilniaus universiteto biblioteka ir Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas. Ir abu kartus teko dalyvauti pristatant unikalius leidinius, kuriuos, talkinant Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojams, išleido Minske esanti leidykla „Baltarusijos enciklopedija“, turinti garsaus baltarusių rašytojo ir poeto Petrusio Brovkos vardą.

Pirmą kartą buvo pristatyta didelės apimties knyga „Dmitrijus Strukovas. Piešinių albumas. 1854-1857“. Antrą kartą ne mažesnės apimties leidinys „Baltarusiai Isaako Serbovo fotografijose. 1912-1913“.

Abu šie albumai yra visiškai skirtingi, viename akvarelės, Skaityti toliau

A.Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau (3)

Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Dounininkai, pontininkai ir kiti

Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną  vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Skaityti toliau

Sūduva – bendrinės kalbos lopšys (video) (1)

tarmiu-zemelapis-wikipedia.org
Varsos Zakarienės ir Sauliaus Noviko filmas skirtas tarmių metams „Sūduva – bendrinės kalbos lopšys“, iš ciklo „Garbė tėvų ir liežuvis“, pasakoja apie Suvalkiečių tarmę paplitusią Suvalkija bei Sūduva vadinamame etnografiniame regione. Skaityti toliau

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į amatų dieną ir Atvelykio šventę (0)

Pavasariškas sodas  Meno kieme, Klaipėda | organiz. nuotr.

Balandžio 6-7 d. 12-16 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia praleisti savaitgalį senamiestyje: Meno kieme (Daržų g. 10), Lėlių teatro kieme (Vežėjų g. 4). Vyks projekto „Etnoreidas“ jaunimo amatų dvidienis ant bruko „Pamatai“. Šis Klaipėdos regiono amatininkų bei kūrėjų renginys rengiamas pirmą kartą Klaipėdos etnokultūros centro bei amatininkų gildijos „Krikragaa“ sumanymu.

Renginio tikslas – paskatinti bei suburti jaunus Klaipėdos krašto amatininkus, rankdarbių mylėtojus, kurie užsiima tiek tradicine amatininkyste (keramika, kalvyste, medžio drožyba, pynimu, audimu, vilnos vėlimu, mezgimu ir kt.) bei menininkus, kurie savo kūryboje perteikia ar panaudoja paprotinės dailės elementus, atskleidžia tradicinę pasaulėjautą,  skoningai bei profesionaliai liaudies meną pritaiko savo kūryboje. Skaityti toliau

Ansamblis „Bitula“ apdovanotas „Aukso paukšte“ (0)

Palemone, kur kažkada gyveno Lietuvos poezijos lakštingala S. Nėris, šį pavasarį nutūpė dar viena paukštė – „Aukso paukštė“. Atskrido ji į Kauno Palemono vidurinę mokyklą. Šios mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Bitula“ pripažintas geriausiu 2012 m. vaikų ir jaunimo folkloro ansambliu.

Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas šiam ansambliui paskyrė meno kolektyvų ir jų vadovų metų apdovanojimą – „Geriausias vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis ir vadovas“. Skaityti toliau

Raudondvaryje mokslininkai aptars regioninę savivertę ir tarmių ateitį (programa) (2)

Raudondvaris | lt.wikipedia.org nuotr.

Balandžio 5 ir 6 dienomis Raudondvaryje (Kauno raj.) vyks renginiai, skirti Tarmių metams.

Balandžio 5 d., 11 val., Raudondvario dvaro Baltojoje salėje prasidės mokslinė konferencija „Žmogaus regioninės savivertės svarba“. Vilniaus universiteto profesorius, habil..dr. Bonifacas Stundžia skaitys pranešimą „Tarmės ir raštas“.

Apie tarmių ateitį ir regioninę politiką kalbės Etninės kultūros globos tarybos atstovė, dr. Dalia Urbanavičienė. Lietuvos tarmių raidą XXI amžiuje apžvelgs Lietuvių kalbos instituto profesorė dr. Danguolė Mikulėnienė bei dr. Violeta Meilūnaitė. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba siūlo kelti J.Basanavičiaus premijos prestižą (2)

Jono Basanavičiaus premija | Alkas.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybę siūlydama keisti pasenusius valstybinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus, pakelti premijos prestižą ir suteikti jai nacionalinės premijos statusą. EKGT pateikė parengtą Jono Basanavičiaus nacionalinės premijos nuostatų projektą, kurio priėmimas padėtų užtikrinti aiškią ir skaidrią premijos skyrimo tvarką.

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija buvo įsteigta 1992 m., nuo to laiko yra visuotinai pripažįstama kaip viena iškiliausių ir garbingiausių premijų, Skaityti toliau

Kaune riedės ridutis – Velykėlių margutis (0)

organiz.atorių nuotr.Balandžio 7 d. 13 val. Kauno tautinės kultūros centras prie  ir kviečia miesto bendruomenę tradiciškai užbaigti Velykų švenčių laikotarpį.

Tautodailininkai kartu su vaikais kurs didžiausią mieste Kauno vaikų rankų darbo Velykėlių knygą. Į ją suguls vaikų sukurti karpiniai, šiaudų, molio, lino dirbiniai, atspindintys tradicinius margučių raštus: saulės, ugnies, vandens, žemės, žalčio, paukščio, gyvybės medelio simbolius.

Aikštelėje, prie Kanklininko skulptūros, vaikams ir jų tėveliams Atvelykio linksmybių tikrai netrūks Skaityti toliau

Kinų karpinių meistrė Jang Džihong kviečia į paroda (0)

Jang Džihong karpinys „Šamanė“

Balandžio 5 d., penktadienis, 15 val. Kauno tautinės kultūros centre ( A.Jakšto g. 18).
Kinų karpinių meistrės Jang Džihong (Yang Zhihong) karpinių parodos atidarymas.

Autorė pristatys Kinijos karpinių meno senąją tradiciją, unikalią šamanistinę kultūrą, gyvai rodys, kaip kuriami paveikslai. Dalyvaus parodos autorė Jang Džihong, Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė Vang Liing (Wang Liying), dėstytoja Sing Janbing (Xing Yanbing), projektų vadovė Vilma Šniukštaitė. Įėjimas nemokamas.

Kauno tautinės kultūros centras kartu su Vilniaus universiteto Konfucijaus institutu labai džiaugiasi galėdami pristatyti unikalių Šiaurės rytų Kinijos šamanistinių karpinių parodą ir jos kūrėją meistrę Jang Džihong. Skaityti toliau

Vilniečiai kviečia į Velykų renginį „Dangus margučių raštuose“ (0)

Margučiai | M.Banikonienės nuotr.

Balandžio 1 d. 12 val. Vilniuje V.Kudirkos aikštėje Vilniaus etninės kultūros centras rengia šventinį Velykų renginį „Dangus margučių raštuose“. Švęsti pavasarį bei gamtos atbudimą šventės rengėjai ypač kviečia šeimas su vaikais ir žada jiems daug įdomių veiklų.

Velykos – viena didžiausių ir linksmiausių metų bei pavasario švenčių, todėl čia visų lauks margučių ridenimas ir jų piešimas, gražiausio, ypatingiausio, tradiciškiausio  margučio rinkimai, įvairūs lietuvių liaudies šokiai ir rateliai, žaidimai, supimasis sūpuoklėmis bei kitos linksmybės. Renginį ves Velykų Bobutė. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į Velykų šventę (nuotraukos) (0)

Velykos Rumšiškėse | llbm.lt, R.Žaltausko nuotr.

Balandžio 1 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse bus švenčiamos Velykos.

Šventės dalyvių muziejaus sodybose lauks pačios įvairiausios velykinės linksmybės: žaidimai su margučiais, supimasis, lalautojų linkėjimai, įvairios varžytuvės ir Velykės dovanos.

„Kad metai būtų geri, sveteliai mieli, per ilgai lovose nesivartę ir pas mus į svečius išsiruoškite: kviečiame su vaikučiais ir margučiais tiesiai į Lietuvos liaudies buities muziejų. Skaityti toliau

Balanų krepšiai – kuo senesni, tuo tvirtesni (0)

Jonas Šerėnas | R.Daraškevičiaus nuotr.

Būtent taip nutiko bičiuliui, kuris mugėje užtiko vienintelį meistrą, prekiaujantį savo pintais pušiniais balanų krepšiais. Amatininkai, meistrai, rankadarbių kūrėjai! Būkite vieninteliai, originalūs, nepakartojami, tada kasmet pateksite „Kaziuko laikraščio“ akiratin ir į jo puslapius. Iš nuostabos, kad tarp daugiau nei tūkstančio mugės prekiautojų pardavinėjami tik vieno meistro krepšiai, kilo didžiulis noras apsilankyti Anykščiuose, kur gyvena ir dirba pušinių balanų krepšių meistras Jonas Šerėnas.

Sekmadienio vidurdienį pervažiuojame ištuštėjusį Anykščių centrą, keli posūkiai – ir esame miesto pakraštyje. Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namuose vyks tradicinis dzūkų vakaras, pašvęstas Veisiejų kraštui (0)

knyga_VeisejaiBalandžio 2 d., antradienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose vyksiantis tradicinis dzūkų vakaras pašvęstas Veisiejų krašto švietimo ir kultūros istorijai.

Vakaro metu bus pristatyta neseniai išleista knyga „Veisiejų krašto švietimas ir kultūra 1526-1944“, kurią parengė žymūs šio krašto pedagogai, kraštotyrininkai Joana Vaikšnoraitė ir Albinas Jarmala. Knygoje pasakojama apie švietimo ir kultūros raidą Veisiejuose, buvusias mokyklas, kultūros židinius, čia dirbusius žmones, mokyklų mokinius. Tai – lyg mažoji Veisiejų krašto enciklopedija, talpinanti ne tik platesnius aprašymus, bet ir atskiras biografijas, paįvairinant autentiškais prisiminimais.

Pasak knygos rengėjų, „šios knygos tikslas (…) supažindinti su Veisiejų krašto kultūros, mokyklos istorija iki 1944-ųjų metų, kuomet, įkūrus progimnaziją, prasidėjo naujas ir šias dienas apimantis švietimo ir kultūros raidos tarpsnis Veisiejuose“. Skaityti toliau

Birštono Sakraliniame muziejuje vyksta velykinių margučių paroda (0)

Birštono Sakraliniame muziejuje vyksta tautodailininkės Angelės Rauktienės skutinėtų margučių ir Kalvarijos krašto margintojų Salomėjos Belevičienės, Rasos Baliulienės, Danutės Asipauskienės ir Sauliaus Tumelio velykinių margučių paroda. Muziejininkė D.Valatkienė sako, kad Angelę Rauktienę prisikviesti į muziejų pavyko perskaičius laikraščiuose informaciją apie tautodailininkės laimėtą „Auksinį vainiką“.

Iš Veiverių (Prienų raj.) kilusi ir šiuo metu Balčių kaime (Šilutės raj.) gyvenanti A.Rauktienė maloniai sutiko atvežti ekspoziciją ir pati atvyko į Birštoną pasidalinti velykinių margučių marginimo paslaptimis. Skaityti toliau

A.Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas (2)

Margučių ridenimas | Alkas.lt nuotr.

Netrukus po to, kai dangaus skliautu judanti saulė kerta astronominį pavasario lygiadienio tašką, krikščioniškasis pasaulis švenčia vieną svarbiausių švenčių, žyminčių Jėzaus Kristaus stebuklingo prisikėlimo iš mirusiųjų dieną. Tačiau krikščioniškos Velykų šventės ištakos siekia kur kas senesnius laikus. Pirmąjį senovės žydų kalendoriaus mėnesį, kai naktiniame danguje sužibėdavo pilnatis (keturioliktą nizano mėnesio dieną), judėjai švęsdavo Pesachą – išėjimo iš Egipto nelaisvės šventę. (Iš jos slavų Pascha.) Ankstyvosios krikščionių bendruomenės perėmė šią šventę. Bet Mėnulio kalendorius, pagal kurį laiką skaičiavo senovės žydai, nesutampa su vėliau įsigalėjusiu Saulės kalendoriumi. Skaityti toliau

Ant margučių – protėvių baltų laiškai (nuotraukos) (2)

DSCN6884-K100Kiaušinis – mažas Dievo ir Gamtos tvarinys, visų laikų filosofams keliantis svarstymus – „Kas šioje Žemėje pirmesnis?…“. Seniausias mitas, užrašytas Žeimelyje, sako, kad „Mėnulyje ant akmens tupėjo milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėt, bet nuskrido ieškoti maisto. Tuomet užėjo lietus, sudrėkino lizdą, jame pasidarė skylė, pro kurią iškrito kiaušinis. Krisdamas atsimušė į debesis ir suskilo į tris dalis. Iš trynio atsirado žemė, o iš baltymo – vandenys, iš kiauto – dangus ir žvaigždės“. Kiaušinis baltų kultūroje visiems laikams tapo gyvybės pradžios simboliu – pavasariais, prieš šv. Velykas, išradingų ir nagingų margintojų rankose virstantis mažu meno kūriniu Skaityti toliau