Etninė kultūra

I. Kovalevska. Nusiliekime savo pirmą žvakę (nuotraukos) (0)

1-3-k300

Be abejonės visiems jauku įeiti į šviesius ir šiltus namus. Deganti žvakė juose simbolizuoja šviesą, tikėjimą, lydi  mus nuo  gimimo iki mirties, dega per mūsų krikštynas, vestuves, gimtadienius, jos šviesa išlydi mus į amžinybę, ją uždegę prisiminame palikusius mus artimuosius. Ne tik restoranuose, dvaruose ar bažnyčiose plevena jų liepsna, bet ir mūsų namuose per svarbias šventes, Velykas ar Kalėdas. Tikimės, kad žvakės šviesa turi magiškų galių išvyti piktąsias dvasias ir prikviesti mums sėkmę ir ramybę.

Dabartiniais laikas žvakėmis apsirūpiname parduotuvėse, mugėse, net ilgiau nesusimąstydami, kaip  jas gamino prieš atsirandant elektrinėms lemputėms mūsų Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau

Baltų mitologijos tyrinėtojui Dainiui Razauskui siūloma skirti J.Basanavičiaus premiją (4)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Kultūros ministerija šiemetinę Jono Basanavičiaus premiją nusprendė skirti baltų kultūros ir religijos tyrinėtojui, visuomeninės Alkas.lt redakcinės kolegijos nariui Dr. Dainiui Razauskui.  Valstybinė premija D. Razauskui siūloma skirti už reikšmingus mokslinius baltų pasaulėvaizdžio tyrinėjimus, įtaigią ir telkiančią tautos vertybių sklaidą. Premijos skyrimui dar turi pritarti Vyriausybė.

Valstybinė J. Basanavičiaus premija įteikiama lapkričio 23-ąją dieną – J. Basanavičiaus gimimo dieną. Skaityti toliau

Seinuose ir Punske vyks lietuvių etninės kultūros metodinės dienos (3)

Etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje puoselėjami lietuviški papročiai | LEKUS nuotr.

Spalio 27–28 d. šiuo metu Lenkijai priklausančiose lietuvių etninėse žemėse Seinuose ir Punske vyks metodinės dienos „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“ Seinų ir Punsko krašto ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams, įvairių dalykų mokytojams, etninę kultūrą integruojantiems į ugdymo vyksmą, etninės kultūros veiklų ugdymo įstaigose rengėjams. Seminare etninės kultūros tyrėjai ir mokslininkai kalbės apie etninės kultūros puoselėjimą bendruomenės tradicijų kontekste, mokytojai praktikai skirtingose amžiaus tarpsnių grupėse dalinsis etninės kultūros ugdymo gerąja patirtimi.  Skaityti toliau

Rumšiškėse bus atidarytas Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centras (dienotvarkė) (1)

Aristavėlės dvaro rūmai | LLBM nuotr.

Spalio 27 d., ketvirtadienį, Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse visuomenei, kultūros, medinio paveldo specialistų bendruomenė atvers atstatytų XVIII a.  Aristavėlės dvaro rūmų duris. Šioje naujoje erdvėje rasis vietos ekspozicijai, atspindinčiai dvaro buities kultūros fragmentus, ir Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų  centrui, kuris vykdys  įvairias tyrimo ir švietimo programas.

Renginio metu bus ne tik paskelbta apie Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų  centro, kuriame jau darbuojasi du kultūros paveldo specialistai, veiklos Skaityti toliau

Sukaktuvių proga premjeras sveikina etnomuzikologę Zitą Kelmickaitę (0)

Zita-Kelmickaite-valstietis-lt

Spalio 19 d. LRT televizijos ir radijo laidų vedėja, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė švenčia savo gimtadienį. 65-osios gimimo dienos proga ji sulaukė sveikinimų ne tik iš gausaus būrio draugų, artimųjų ir bendradarbių, bet ir ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus.

Ministras pirmininkas Z. Kelmickaitei palinkėjo geros sveikatos, neišsenkamos energijos, naujų galimybių, svajonių, o svarbiausia – noro eiti pirmyn.

„Likimas neabejotinai Jus apdovanojo darbštumu ir talentu. Džiaugiuosi, kad juo dosniai dalijatės su kitais. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus 50-mečio proga surengė konferenciją (nuotraukos) (0)

Konferencija „Muziejus po atviru dangumi: perspektyvos“ | LLBM nuotr.

2016 metais Lietuvos liaudies buities muziejus (LLBM) mini įkūrimo 50-metį. Spalio 14 dieną šiai progai surengta konferencija „Muziejus po atviru dangumi: perspektyvos“. Konferenciją atidarė muziejaus direktorė Violeta Reipaitė, po kurios, Vytautas Stanikūnas, pirmasis muziejaus direktorius, pristatė savo knygą „Lietuvos kaimo trobesiai“.

Su jubiliejumi atvyko pasveikinti Lietuvos Kultūros viceministras Romas Jarockis, Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Rumšiškių seniūnė Eugenija Genevičienė ir kiti. Skaityti toliau

Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į paskaitą apie lietuviškus keiksmus (0)

Dovilės Maknytės (Vilniaus senvagės gimnazija) piešinys

Spalio 20 d. 18 val. Vilniaus etninės kultūros centre (Pamėnkalnio g. 34) vėl vyks Etno ketvirtadienis. Šį kartą kviečiame į paskaitą, kurioje domėsimės senaisiais lietuviškais keiksmais. Paskaitą skaitys etnomuzikologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Lijana Šarkaitė-Viluma.

Kaip teigia pati lektorė, lietuviai nebuvo keikūnai, paprastai keiksmažodžiai išsprūsdavo supykus. Apie tai sužinome iš lietuvių tautosakos bei gyvosios tradicijos. Lietuviškuose keiksmažodžiuose susipina Skaityti toliau

Bus pristatyta trečioji akademiko E. Jovaišos monografija apie aisčius (39)

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus pristatyta neseniai išleista trečioji archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos monografija apie aisčius „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Ši knyga paskirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai: Skaityti toliau

Romuva kviečia paminėti Krivio dieną (4)

Jonas Trinkūnas | DELFI, A.Salomino nuotr.

Spalio 19 d., trečiadienį,  Senovės baltų religinė bendrija Romuva kviečia paminėti Krivio dieną. Prieš šventę 14–15 val. bus lankomas Jono Trinkūno kapas Rokantiškių kapinėse. Minėjimas prasidės 16 valandą ugnies apeigomis ant Gedimino kapo kalno Užupyje. Tai vieta, kur 2002 metais buvo įšventintas Lietuvos Romuvos Krivis. Po apeigos visi kviečiami į paminėjimo vakarą, kuris prasidės 17.30 val. Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto g. 6 , Vilniuje). Bus rodoma Krivio įšventinimo filmuota medžiaga, kiti filmai, dalinamasi prisiminimais apie Joną Trinkūną. Skaityti toliau

Neries regioninio parko direkcija kviečia pažinti tautinį paveldą (nuotraukos) (0)

Neries regioninio parko direkcija kviečia pažinti tautinį paveldą | NRP direkcijos nuotr.

Spalio 15 d., 10 val. nuo Vilniaus vos 35 km nutolusiame gatviniame Grabijolų kaime (Kazokiškių sen., Elektrėnų sav.) Neries regioninio parko direkcija surengs išskirtinį, nemokamą ir visiems atvirą renginį – Paveldo pažinimo dieną.

Tądien čia bus galima leistis į gido vedamą ekskursiją po šį 25 sodybų kaimą. Ekskursijoje bus pristatytas medinis kaimo paveldas, jo istorija bei plačiau papasakota apie išlikusią autentišką šimtamečių pastatų puošybą. Bus proga sužinoti, kodėl didžiajame kleve kabo kaimo varpas, langų puošyboje rangosi mediniai žalčiukai, o kaimo pavadinimas kildinamas iš žodžio „grabas“. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video) (15)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Dvidešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie legendines Lietuvos vieta.

„Legendų kilmė, tų, kurios yra knygoje („Lietuva. 101 legendinė vieta“ – red.), gana skirtinga. Vienos atsispiria į žinomus istorinius faktus, kitų kilmė yra pamiršti, atmesti arba į užmarštį jau patekę senoviniai papročiai (…). Ir jau ta visiškai gilioji senoji mitologija, kur milžinai, laumės, Aušrinė, Perkūnas, Saulė, kur tikrosios istorijos nėra ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie Senovės lietuvių šventvietes (video) (3)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Devynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie Senovės lietuvių šventvietes.

 „Šventviečių samprata bendrąja prasme lieka pastovi, ji paženklinta tam tikrais ženklais – dieviškais ženklais, kurie mažų mažiausiai rodo, kad tai dieviška vieta. (…) Tose vietose patiriama laimė – didelė, begalinė,“ – teigia V. Vaitkevičius. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Savoniakaitė apie lietuvių audinių spalvas ir simbolius (audio) (1)

Žemaitės | lkc.lt nuotr.

Aštuonioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė pasakoja apie apie lietuvių audinių spalvas ir simbolius.

„Senovėje sakydavo, kad „audiniai – tai moterų pinigai“… Iš tikrųjų audiniai parodo labai daug, kalba tiek apie visuomenės kultūrą, tiek apie visuomenės ekonomines galimybes. Galiausiai, ir daugelį gyvenimo būdo, kasdienybės kodų galime išskaityti,“ – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau

Etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje puoselėjami lietuviški papročiai (nuotraukos) (2)

Etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje puoselėjami lietuviški papročiai | LEKUS nuotr.

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) baigė įgyvendinti projektą „Lietuvių etnokultūros puoselėjimo renginiai lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje“ skirtą Lietuvos etnokultūros puoselėjimui etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje.

Renginiams rengtiems Punsko bei Seinų apylinkėse buvo kruopščiai ruošiamasi. Bendradarbiaujant su Kauno tautinės kultūros centro ansambliu buvo surengta trijų dienų pasiruošimo Rasos šventei vaikų bei jaunimo stovykla. Stovyklos dalyviai buvo mokomi senųjų lietuvių papročių ir skatinami bendrauti lietuvių kalba. O pati Rasos šventė vyko birželio 24 d. Joje dalyvavo ansambliai iš Lietuvos ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Savoniakaitė apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime (audio) (2)

Alkas.lt nuotr.

Septynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė dalijasi samprotavimais apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime.

„Lietuvybės simboliai yra įvairių kultūros ženklų vienis, jie atspindi mūsų tautos savitumus… Norėčiau pabrėžti, kad lietuvybės simboliai siejasi su nacionalizmu, su tautiniais jausmais… Jie daugeliu atveju yra konstruojami… Simboliai ypatingai svarbūs žmonėms tam tikrais atgimimo laikotarpiais“, – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau

Juodkrantėje liepsnojo nendrinės ugnies skulptūros (nuotraukos) (0)

Neringa.lt nuotr.

Atsisveikinant su žiemoti išeinančia saule, Juodkrantės Gintaro įlankoje rugsėjo 23 d. liepsnojo keturios nendrinės ugnies skulptūros. Visą vasarą įlanką puošę meno kūriniai gimė pavasarį vykusio simpoziumo metu.  Rudens lygiadienis minėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos iniciatyva, viena iš renginio rėmėjų – Neringos savivaldybė.

Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalijasi patys jų kūrėjai.

Autorius Arvydas Ališanka – „Dvasios paukštis“ Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video) (0)

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno suliepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“  | G. Paplausko nuotr.

Rugsėjo 22 d. vakarą ant Tauro kalno Vilniuje vyko Saulės mūšio 780-mečiui ir Baltų vienybės dienai skirta ugnies misterija „Saulės mūšis“. Čia, kur žemę Tautos namams nupirko daktaras Jonas Basanavičius, vilniečius sukvietė šventės rengėjai: viešoji įstaiga Ugnis ir kaukė, Lietuvos Romuva, jos Krivė Inija Trinkūnienė, apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Titnagų romuva, folkloro ansamblis VISI, vadovai Daiva ir Evaldas Vyčinai, sutartinių giedotojos „Trys keturiose“. Ugnies misteriją sumanė Eglė Valentė.

Šventės pradžioje buvo surengta istorinės vėliavos pakėlimo virš miesto aitvaru apeiga. Aitvarą sukūrė klubo Lietuvos aitvarų judėjimas atstovė Giedrė Aleksandravičiūtė, jai talkino Gintaras Jonas Aleknavičius. Aitvaras yra laikomas dieviška būtybe, saugančia Skaityti toliau

Etnografinėje sodyboje atsivers Pasaulio medžio slėpiniai (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 23 d. 18 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje (Molėtų r., Čiulėnų sen. Kulionių k., šalia Observatorijos) rudens lygiadienio proga vyks Utenos kraštotyros muziejaus verpsčių parodos atidarymas ir etnolosmologo Jono Vaiškūno paskaita „Pasaulio medžio slėpiniai“.

„Verpstės, savo išvaizda atkartoja medžio pavidalą, o jose išraižyti skrituliai ir kiti ženklai perteikia senovinę Visatos sąrangos sampratą. Tokiu būdu verpstės prieš mūsų akis iškyla kaip išraiškinga mitinio Pasaulio medžio daiktinė vaizdinė priemonė“, – sako J. Vaiškūnas.

Pasak etnokosmologo verpstės simbolių visuma perteikia archajišką pasaulio sąrangos Skaityti toliau

Etnokultūros studijos būrelis laukia moksleivių (0)

etno.lt nuotr.

Vilniaus etninės kultūros centras kviečia 7-12 metų vaikus nuo rusgėjo 27 d.  lankyti neformaliojo švietimo programą Etnokultūros studija.

Būrelis yra skirtas 7-12 metų vaikams, kurie nori ne tik susipažinti su etnine kultūra, bet ir linksmai praleisti  popietes su bendraamžiais. Šio būrelio metu vaikai turės galimybę išmokti tradicinių lietuvių liaudies dainų, ratelių, žaidimų,pasidaryti nesudėtingų liaudies instrumentų (šiaudinių birbynių, skudučių, ūžlių), iš arčiau susipažinti su pasakojamąja bei smulkiąja tautosaka, nagrinėti Lietuvos Skaityti toliau

„Etno ketvirtadienis“ kviečia pasikalbėti apie baltų mitologiją su D. Razausku (17)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į pirmąjį šį rudenį  „Etno ketvirtadienio“ renginį.

Rugsėjo 22 d. – Rudens lygiadienis. Taip pat šią dieną minima ir Baltų vienybės diena, todėl kviečiami visi dalyvauti susitikime su žinomu mitologu, humanitarinių mokslų daktaru Dainiumi Razausku ir daugiau sužinoti apie baltų mitologiją, jų pasaulėvaizdį.

Šį kartą susitinkimas neįprastoje vietoje – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius). Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Pakalniškienė apie lietuviškus, baltiškus vardus (audio) (7)

prof. dr. Dalia Pakalniškienė | asmeninė nuotr.

Šešioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Dalia Pakalniškienė pasakoja apie lietuviškus, baltiškus vardus.

„Vardas sako nepaprastai daug apie pasaulį, istoriją, kiekvienos atskiros valstybės ir tautos istoriją. Ir apie mūsų savimonę, mūsų požiūrį, mūsų vertybes. (…) Pasaulis pasidarė mažas, mes galime bet kur nukeliauti, mes galime pamatyti bet kurį pasaulio kampelį ir, natūralu, kad, jeigu vardai gražiai skamba, mes juos ir pasiimame. (…) Tas mūsų lietuviškas vardynas lyg sluoksniuotas pyragas – čia mūsų istorija, mūsų pasaulėjauta, vertybės ir mados,“ – teigia D. Pakalniškienė. Skaityti toliau

„Visa Lietuva šoka“ įrodė – lietuviai šokti moka! (2)

visa-lietuva-soka2016_llkc-lt

Rugsėjo 16 d. vakarą per Lietuvą nuūžė akcija „Visa Lietuva šoka“. Beveik 25 tūkstančius tradicinių šokių entuziastų sukvietęs renginys tik patvirtino, kad lietuviai – puikūs šokėjai, su pora ar be poros – sukasi su didžiausiu malonumu.

Vilniaus Simono Daukanto aikštė rugsėjo 16-ąją tiesiog dūzgė nuo norėjusių šokti: į renginį susirinkę vilniečiai ir miesto svečiai mielai jungėsi prie tradicinių šokių mokiusių folkloro ansamblių, smagiai trypė Lietuvoje mėgstamą „Ratelinę polką“, Skaityti toliau

Tradiciniai šokiai ir DJ Saga išjudins rudenėjantį Vilnių (0)

Visa Lietuva šoka | LLKC archyvo nuotr.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Vilniaus Daukanto aikštėje bus vėl šokami lietuviški šokiai, dainuojamos liaudies dainos, muzikuojama. Pernai visą Lietuvą kartu suktis pakvietęs projektas „Visa Lietuva šoka“ grįžta su trenksmu – šiais metais prie akcijos Vilniuje prisijungs vienas žymiausių šalyje elektroninės muzikos atlikėjų DJ Saga – tradicinių šokių melodijos bus interpretuojamos šiuolaikiškai. Susirinkusiems gros ir šokti mokys Vilniaus miesto folkloro ansambliai, o šiuolaikiniais ritmais atitars folkloro grupė „Vydraga“ kartu su DJ Saga. Skaityti toliau

Kaune bus prisimintas religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (4)

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) | delfi.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenhfofo g. 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

10-ųjų mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius kviečia visus kam brangus Gintaro Beresnevičiaus Skaityti toliau

Ką pamatysime ir ką veiksime Gedimino prospekte prasidėjus Tautų mugei? (0)

tautu-muge_rengeju-nuotr

Jau aštuntąjį kartą rugsėjo 16-18 dienomis sostinėje vyksianti Tautų mugė šiemet Vilniaus gyventojus ir miesto svečius pasitiks kiek kitaip nei kasmet. „Šiemet mugė nešurmuliuos! “, ― juokiasi šventės organizatorius Vytenis Urba. „Norime atsikratyti pabodusių stereotipų, ir skirtingų šalių tautinį paveldą mugės svečiams pristatyti šiuolaikiškai. Į Gedimino prospektą kviečiame atvykti šeimas, vaikus, jaunimą, turistus – užtikriname, kad kiekvienas ras smagios veiklos!“ Skaityti toliau

Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas valstybinei J.Basanavičiaus apdovanojimui gauti (0)

Alkas.lt koliažas

Kultūros ministerija priima paraiškas Valstybinei Jono Basanavičiaus apdovanojimui už reikšmingus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje, gauti.

Apdovanoti nusipelniusius asmenis gali siūlyti žmonės bei mokslo ir kultūros įstaigos, kūrybinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos. Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio) (5)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

Vyks 5-oji senovės baltų amatų ir karybos šventė „Karo žirgas“ (0)

Šventė „Karo žirgas“ | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 17 d. 12 val. Pakalniškių kaime (Gelgaudiškio sen., Šakių r.) Panemunių regioniniame parke VšĮ „Tauro guolis“, jau ketvirtus metus iš eilės surengs istorinę XII-XIII a. senovės baltų amatų ir karybos šventę –  „Karo žirgas“ V.

Ši šventė skirta etninės Lietuvos gyvajam kultūros paveldui puoselėti ir išsaugoti, tai – senosios žemaitukų žirgų veislės pristatymas ir viešinimas.

Šventės „Karo žirgas“ viršūne bus – 1 km. greito jojimo lenktynės žemaitukų žirgais. Tai istorinių lenktynių atkūrimas.  IX a. Anglosaksų keliautojas Vulfstanas  (Wulfstan), lankėsi aisčių (prūsų) žemėse ir užrašė savo metraščiuose daug įvairių žinių apie to laikmečio Skaityti toliau