Etninė kultūra

Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas? (0)

kuciu-stalas_j-vaiskuno-nuotr

Kūčios Lietuvoje anksčiau buvo švenčiamos susėdus prie apeiginio stalo ir buvo lydimos žaidimų bei burtų. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas. Kaip atrodė Kūčių stalas prieš dvidešimt metų ir dabar?

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas. Skaityti toliau

D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video) (11)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 23-iąją, Lietuvai švenčiant tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus 165-ąjį gimtadienį, solidžia valstybine J.Basanavičiaus premija, skiriama už etninės kultūros tradicijų plėtojimą, puoselėjimą ir tyrinėjimą, buvo įvertintas žinomas Lietuvos mitologas humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas.

Nuoširdžiai sveikindami su pelnytu įvertinimu, šiandien su laureatu kalbamės apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašios J.Basanavičiaus kurtoji ir šių dienų Lietuvos. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į blukio deginimo apeigas (0)

Blukvilkio šventė | llbm.lt nuotr.

Gruodžio 31 d.,šeštadienį, 12 val. Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia sudeginti per metus susikaupusias visas blogybes! Nuo muziejaus miestelio blukvilkiai vilks ir degins blukį – lai sudega rūpesčiai ir bėdos! Šventės rengėjai žada daug linksmybių, vaišių, šokių ir dainų. Šis blukio deginimas muziejuje – jau trečiasis.

XIX a. per Kalėdas po Žemaitijos kaimus vaikščiojo vadinamieji blukvilkiai – vaikinai, kurie su dideliu triukšmu, mušdami tabalus, vilkdavo blukį. Taip užsukdami į kiekvieną kiemą, surinkdavo visą blogį. Blukį vėliau iškilmingai sudegindavo kaip sunkų Skaityti toliau

Kurtuvėnai kviečia moksleivius susipažinti su kalėdiniais papročiais (0)

kaimiska-toba-vstt-lt

Kalėdos – tai amžinybe virstanti akimirka, kuomet iš seno gimsta nauja, kuomet prasiveria anapusinio pasaulio vartai, ir galime sustoti ties praeitį ir ateitį, mirtį ir gyvenimą skiriančia riba. Šiandien suvokti šios nakties virsmą, gali padėti senųjų baltų apeigų atgarsiai, pasiekę mus papročių ir tradicijų forma.

Norinčius per Kalėdas išgirsti ne vien varpelių skambėjimą ar išsidalinti Kalėdų senelio dovanas, Kurtuvėnų regioninis parkas moksleivius kviečia į renginį „Kelias į Kalėdas“. Susirinkusieji prisimins pagrindines metų šventes, kartu gamins šiaudinius eglutės papuošalus, bus žaidžiami tradicinius lietuviški žaidimai, ragaujami Kūčių patiekalai, bus mėginama burtais žvilgtelėti į ateitį.  Skaityti toliau

„Baltų genas“: B. Jasiūnaitė apie dažniausiai mūsų tautosakoje sutinkamą mitinę būtybę (audio) (3)

Vėlinas. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dvidešimt aštuntoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Baltistikos katedros profesorė dr. Birutė Jasiūnaitė pasakoja apie dažniausiai mūsų tautosakoje sutinkamą mitinę būtybę.

„Yra velnias su vardu ir pavarde – Pilypas Pabalinis. Ir visokių kitokių. (…)
Sakykime, pasakoje yra velnių karalius vardu senis Žilis Kalnis Kaulis, trigubas toksai vardas. (…) Šitokie vardaivartojami, kad nereikėtų minėti tikrojo vardo. Tu paminėsi tikrąjį vardą, tu gali nukentėti. Tai čia vadinamieji eufemistiniai vardai, tikrojo vardo savotiški pakaitalai“,  – sako B. Jasiūnaitė. Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę pasitiks protėvių giesmėmis (video) (22)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 18 d., sekmadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

Kiekvienais metais romuviai sugrįžtančią saulę sutinka bendraminčių būryje, įžiebdami aukuro ugnį, pagerbdami baltų dievus, protėvius, giedodami kalėdines giesmes, dalindamiesi apeiginiu valgiu – kūčia.

„Kalėdinės giesmės – pačios gražiausios apeigų giesmės. Artėjant Saulėgrįžai pradedame giedoti to laikotarpio giesmes ir panyrame į ypatingą būseną, kuri mus sujungia su Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Apie Adventą, viltį ir gerumą (3)

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis

Kai pirma šalna pakanda  lapus ir vėjas baldosi už lango, artėja Adventas. Žengiame paskutinį žingsnį į žvarbią gruodžio naktį. Ir sniego paklotai matosi ne tik laukuose – ant miesto stogų. Lėtai nutupia snaigė ant delno. Norisi tvirtai suspausti , kad niekur nedingtų šis trapus mažytis stebuklas. O kad su baltu snaigių pūku kristų širdin šviesios viltys, nemeluotas džiaugsmas, švelnumas!

Tai virsmas, kuris, nori to, ar ne, vis tiek vyksta.  Vyksta aplinkoje. O mumyse? Kur krypsta mūsų žvilgsnis? Kur skrieja  mintys? Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“ (0)

r-balkutes-knyga-raganos-kalnas

Gruodžio 17 d. 15 val.  Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.

Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau

Lietuvos tautinis paveldas – mūsų šaknys ir stiprybė (0)

ŽUM nuotr.

Tradiciniai amatai, atspindėdami lietuvių tautos ilgaamžes tradicijas, vertybes ir vietinį savitumą, virsta šių dienų patrauklia veikla. Gruodžio 8 d. Raudondvario dvare (Kauno r.) Žemės ūkio ministerija surengė konferenciją „Tautinis paveldas Lietuvoje – iššūkiai ir perspektyvos“, į kurią pagerbti metų geriausiųjų, pasidalyti rūpesčiais ir džiaugsmais, pasisemti sumanymų kitiems metams iš visos Lietuvos susirinko geriausi amatininkai, savivaldybių atstovai ir visi kiti, besidomintieji šia sritimi. Skaityti toliau

Veronika Povilionienė prisipažįsta tos pačios dainos vienodai padainuoti nemokanti (3)

Rengėjų nuotr.

Gruodžio 14 d. 18 val. Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) vyks pasidainavimų vakaras. Jį klaipėdiečiams dovanos savo 25-metį minintis Klaipėdos etnokultūros centras. Klaipėdiečiai turės nepaprastą progą praleisti vakarą su garsiąja liaudies dainų atlikėja Veronika Povilioniene. 

V. Povilionienė panašius vakarus Vilniaus mokytojų namuose rengia jau dvyliktus metus, tačiau uostamiestyje tokio adventinio vakaro dar nebuvo. Sugalvojusi tokius renginius, atlikėja norėjo, kad žmonės ne tik pasiklausytų koncerto, bet ir patys pajustų dainavimo džiaugsmą ir išmoktų ar prisimintų dainas. Pasidainavimai taip Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie varles lietuvių tikėjimuose ir papročiuose (audio, video) (10)

Varlė | Alkas.lt, V. Vaiškūnaitės nuotr.

Dvidešimt septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie varlės mitinį įprasminimą lietuvių tikėjimuose ir papročiuose.

„Varlės gyvenimo žmogaus kūne vaizdinys yra dvejopas, žinoma,
susijęs su liaudies medicina – taip, kaip tradicinėje kultūroje buvo įsivaizduojamas žmogaus kūnas ir kaip buvo aiškinami Skaityti toliau

Vyks žymaus etnologo V. Miliaus 90-osioms gimimo metinėms skirta konferencija (0)

Vacys Milius, 1980 m. | archyvinė nuotr.

Gruodžio 8 d. 10 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), vyks Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiama konferencija, skirta žymaus lietuvių etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko Vacio Miliaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Vacys Milius gimė 1926 metų gruodžio 8 dieną Kretingos apskrities Šauklių kaime. 1946–1951 metais Vilniaus universitete studijavo etnografiją ir muziejininkystę ir dirbo Mokslų akademijos Istorijos instituto Etnografijos muziejuje. Baigęs studijas išvyko į aspirantūrą Maskvoje. Nuo 1954 metų pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto Skaityti toliau

Naujajame arsenale vyks žiemos šventėms papročiams skirtas tautinės kultūros vakaras (0)

Užgavėnės Plateliuose | A.Baltėno nuotr.

Gruodžio 7 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, (Arsenalo g. 1), rengiamame tautinės kultūros vakare fotografas Arūnas Baltėnas pristatys fotografo akimis pamatytas įvairių Lietuvos kraštų žiemos šventes ir drauge su žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktore, Vilniaus universiteto lektore dr. Saule Matulevičiene papasakos apie iki pat XXI amžiaus išsaugotus senuosius papročius, tradicinį gyvenimo būdą ir jo filosofiją.

Artėjant didžiosioms metų šventėms – Kūčioms ir Kalėdoms – dalinsimės mintimis ir apie Skaityti toliau

Tautinių drabužių metus Klaipėda pasitinka su tautiniu paveldu pripažintų dirbinių paroda (video) (0)

rengėjų nuotr.

2017 metai Lietuvoje paskelbti tautinių drabužių metais. Klaipėdos etnokultūros centras juos pasitiks nuostabia riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Joje gausią kolekciją pristato tautodailininkė Eglė Pečiūrienė.

Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo stebuklais. Skaityti toliau

Paskelbti geriausi Lietuvos vaikų ir moksleivių šokių kolektyvai (0)

mazeikiu-kauskutis_-facebook-com

Visą Lietuvą apskriejęs ir į šokio sūkurį įtraukęs tūkstančius šokėjų, muzikantų, dainininkų, vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių grupių, studijų ir ansamblių konkursas „Aguonėlė“ išrinko geriausius – šį savaitgalį Radviliškio kultūros centre per 1500 jaunųjų šokėjų varžėsi dėl pagrindinių prizų bei kūrybiškiausio vadovo vardo.

Gražių ir kilnių tikslų – puoselėti lietuvių liaudies sceninį šokį, ugdyti šokėjų sceninę kultūrą, skatinti kurtis naujus kolektyvus – vedamas Lietuvos nacionalinis kultūros centras vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių grupių, studijų ir ansamblių konkursinį festivalį „Aguonėlė“ rengia jau 40 metų. Skaityti toliau

Aukštaičiai dalijosi patirtimi apie tautinės kultūros puoselėjimą bendruomenių gyvenime (video, nuotraukos) (1)

Aukštaičiai dalijosi patirtimi apie tautinės kultūros puoselėjimą bendruomenių gyvenime | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 29 d., žiemos baltumui vaiskiai apklojus žemę, į Panevėžį iš visos Aukštaitijos rinkosi etninės kultūros žmonės. Aukštaitijos sostinėje vyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT), Aleksandro Stulginskio universiteto ir Panevėžio miesto savivaldybės surengtas seminaras „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena 2016“, skirtas Vietos bendruomenių ir Bibliotekų metams.  Panevėžys buvo penktasis šio seminaro, vykusio visuose etnografiniuose regionuose, miestas. Į seminarą atvyko per 80 etninės kultūros puoselėtojų – folkloro kolektyvų vadovų, tautodailininkų, tradicinių amatininkų, etninės kultūros ugdytojų – ne tik iš beveik visų Aukštaitijos regiono savivaldybių, bet ir svečių iš Skaityti toliau

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“? (10)

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su  šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“.  Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia gilintis į mūsų senuosius krikštynų papročius (0)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Gruodžio 4 d., sekmadienį, 10.30 val. Vilniuje, Krivio Jauniaus alke (Vivulskio g. 27-4, prie durų spausti 4 nr.) vyks Lietuvos Romuvos mokyklos užsiėmimas skirtas baltiškoms krikštynų (palaiminimo) papročiams.

Mokykloje apie krikštynų apeigas paskaitą skaitys dr. Daiva Vaitkevičienė, Romuvos atliekamas palaiminimo apeigas pristatys ir palaiminimo giesmių mokys Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Gediminas Žilys.

10.30 val.  Rinkimasis, registracija.

11.00 val. Laimos apeigos krikštynose.  Lektorė – dr. Daiva Vaitkevičienė. Skaityti toliau

Puponiškiai galių ir išminties sėmėsi iš savo krašto dainų (nuotraukos, video) (0)

Puponiškiai galių ir išminties sėmėsi iš savo krašto dainų | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 27 d. Puponių kaimo bendruomenėje, Kupiškio rajone, vyko baigiamasis projekto „Dainos namai – erdvė bendrauti, pažinti, sveikti“ renginys. Projekto metu bendruomenės žmonės buvo pakviesti į keturis įvairios tematikos renginius, kuriuos jungė vienas tikslas – atsigręžti į savo tautos, savo kaimo kultūros palikimą ir čia semtis jėgų ir išminties prasmingai ir teisingai išgyventi tą laiką, kuris yra mums skirtas. Daug dėmesio buvo skirta ir neįkainojamam mūsų tautos kultūros  palikimui – liaudies dainai ir pačiai tradicijai dainuoti, juk daina – puikus būdas  nuraminti savo širdį, sudrausminti protą  ir taurinti aplinką.

Skaityti toliau

Atidengta atminimo lenta žymiam etnologui V. Miliui (0)

Atminimo Lenta V. Miliui | Emilijos Bumbliauskienės nuotr.

Lapkričio 22 d. Vacio Miliaus gimtosios sodybos vietoje (Mosėdžio sen. Šauklių km. Skuodo r.) vyko atminimo lentos atidengimas ir konferencija, skirta žymaus Lietuvos etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro Vacio Miliaus gimimo 90 metų sukakčiai paminėti.

Pradėdamas renginį Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys pakvietė susirinkusiuosius sugiedoti „Tautišką giesmę“, kuri, kaip ir vėliau nuskambėjusios dainos, suartino bei sušildė žvarboką dieną. Skaityti toliau

Žengiant į tautinių rūbų metus pristatoma tradicinių riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“ (0)

egles-peiurienes-riesiniu-parodaGruodžio 2 d. 16.30 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) atidaroma išskirtinė ir abejingų nepaliksianti tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Atidaryme dalyvaus Jonavos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras (vad. A. Grigaliūnienė).

Ateinantys metai Lietuvoje paskelbti tautinio kostiumo metais, tad juos pasitiksime tradicinių riešinių  paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. 

Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo kūriniais. Džiugu, kad išskirtinė paroda pristatoma būtent Klaipėdoje. Skaityti toliau

Platelių dvaro svirne atidaroma paroda „Langai – namų akys“ (0)

langas-dzukijos-nacionaliniame-parke_o-drobelienes-nuotr

Lapkričio 29 d. 13.30 val. vyks parodos „Langai – namų akys“ atidarymas Platelių dvaro svirne. Parodoje bus pristatomos visų Lietuvos regionų langų, langinių ir verandų (gonkų) nuotraukos.

Paroda veiks nuo  lapkričio 29 d. iki gruodžio 25 d.
Ši foto paroda, skirta pamatyti vieną gražiausių architektūros bruožų – langų, langinių ir verandų (gonkų) – puošybą, kuri bene sparčiausiai nyksta visuose Lietuvos regionuose. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje (audio) (0)

Žemaitijos NP nuotr.

Dvidešimt šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje.

„Grybai kartais tapatinami su žmonėmis. Įprastai tradiciniame pasaulėvaizdyje daugelis reiškinių mitologizuojami, pasitelkiant analogijas. Ta pati situacija yra su grybais – būtent dėl tų analogijų, dėl panašumų jie gretinami su žmogumi. Ir tas gretinimas geriausiai atsiskleidžia lietuvių liaudies mįslėse ir minklėse. Ant kojytės kepurytė. Kas?“ – sako V. Džekčioriūtė-Medeišienė.
Skaityti toliau

„Baltų genas“: M. Smetona apie vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje (audio) (8)

am.lt nuotr.

Dvidešimt penktojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto Skaitmeninės filologijos centro lektorius Hum. m. dr. Marius Smetona etnolingvistiniu požiūriu aptaria vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje. 

„Įdomus pastebėjimas: yra namų konceptas ir yra vandens. Namų konceptas turi visą mitologinę reikšmę išlaikęs, o vandens – nieko nebeturi šiuolaikinio žmogaus mąstysenoje. (…) Kadangi mes ritualų nebeturime, vandens nebegerbiame, jo nebesaugome, mes jį tik vartojam, Skaityti toliau

Įteiktos premijos geriausiems Lietuvos mėgėjų meno kolektyvų vadovams (0)

kulturos-ministras-s-birutis_lrkm-lt

Kadenciją baigiantis kultūros ministras Šarūnas Birutis skyrė premijas mėgėjų meno kolektyvų vadovams. Premijos šiais metais, kaip ir kasmet,  skiriamos už aktyvią kūrybinę veiklą ir pasiektus aukštus meistriškumo standartus, dainų švenčių tradicijos puoselėjimą bei įvairiapusę etninės  kultūros sklaidą.   

„Esu įsitikinęs, kad mėgėjų meno kolektyvų vadovų veikla ir asmeninis indėlis yra ypatingai svarbūs, puoselėjant Lietuvos dainų švenčių tradiciją, sudarant sąlygas etninės kultūros sklaidai, telkiant bendruomenes“, – sako Šarūnas Birutis.

Skaityti toliau

Praktika Argentinoje: pažintis su pasaulio lietuviais (0)

indre-mockute_vdu-lt

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Menų fakulteto (MF) Kūrybinių industrijų bakalauro trečio kurso studentė, Indrė Mockutė, atliekanti praktiką Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijoje „Nemunas“ tolimojoje Argentinoje, teigia, jog mėgaujasi kiekviena diena ir kad praktikos metu įgytas žinias ateityje pritaikys ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime.

„Jau dabar žinau, kaip ir kur panaudosiu įgytą patirtį grįžusi į Lietuvą“, – sako Indrė. Studentė į šią praktiką išvyko laimėjusi konkursą „Tarptautinės praktikos lituanistinio švietimo mokyklose,

Skaityti toliau

E. Kukytė. VDU etnologai jau pradėjo tautinių drabužių metus (nuotraukos) (0)

VDU etnologai jau pradėjo tautinių drabužių metus | E. Kukytės nuotr.

Lapkričio 16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bei Perkūno name buvo surengtas susitikimų ciklas „Nuo kirtlės iki undaroko: apie tautinį ir istorinį drabužius iš pirmų lūpų“, kurio tikslas – populiarinti tautinius ir istorinius rūbus, paskatinti domėjimąsi jais bei atkreipti visuomenės dėmesį į sunkumus, iškylančius atkuriant šiuos drabužius.

Kaip daugeliui tikriausiai jau teko girdėti, 2017 metai yra paskelbti Tautinių drabužių metais. Tai reiškia, jog jie bus kupini įvairių projektų bei renginių tautinių rūbų tematika. Bet kuriam etnologui Lietuvoje kaip diena yra aišku, jog etnokultūra nelaukia – apie ją šviesti visuomenę reikia jau dabar. Skaityti toliau

Sambūryje „Iš aplinkui“ susiburs geriausi Lietuvos šokėjai (0)

samburyje-is-aplinkui-geriausi-lietuvos-sokejai-_lnkc-nuotr

Lapkričio 26 d. 12 val. neįprastas šventinis šurmulys džiugins širvintiškius ir miesto svečius – iš įvairių Lietuvos regionų atvykę daugiau kaip penki šimtai šokėjų ir muzikantų visus kvies į išties smagų ir spalvingą reginį – vyresniųjų liaudiškų šokių grupių konkursinį sambūrį „Iš aplinkui“. Naujas scenines kompozicijas paruošę kolektyvai varžysis dėl pagrindinių prizų bei kūrybiškiausio sambūrio vadovo, išraiškingiausiai atlikto šokio ir elegantiškiausio šokėjo kategorijose.

Širvintų kultūros centre pasirodys gausus būrys liaudiškų šokių grupių: „Gojus“ iš Anykščių, „Jievaras“ iš Birštono, „Vijūnas“ iš Elektrėnų, „Ratilis“ iš Joniškio, „Nemunėlis“ iš Jurbarko, „Suktinis“ iš  Kauno, „Ąžuolas“ iš Garliavos, Skaityti toliau

Telšius papuošė „Baltos užuolaidėlės“ (0)

baltos-uzuolaideles-telsiai_seniunijos-langas

Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 puošiasi įstabiais rankdarbiais, gilias tradicijas turinčiais karpiniais. Atgaivinant senąją karpymo meno tradiciją, Telšių rajono savivaldybės kultūros centras, antrus metus vykdo karpinių konkursą „Baltos užuolaidėlės mano miestui“, kurio pagrindinis tikslas – skatinti Telšių rajono bendruomenes domėtis senosiomis popieriaus karpinių tradicijomis bei namų interjero puošyba. Skaityti toliau

Aukštaitijos nacionaliame parke atidarytas Salų etnoarchitektūrinis kaimas (0)

Salų etnoarchitektūrinis kaimas taps ekomuziejumi | rengėjų nuotr.

Salų etnoarchitektūrinis kaimas yra ant Alksno ežero kranto, miškų ir ežerų apsuptyje, netoli Ladakalnio ir Ginučių piliakalnio. Vaizdingoje vietoje įsikūręs padrikas kaimas yra vienas iš nedaugelio tokio tipo išlikusių kaimų Lietuvoje. Tokie savaime atsiradę kaimai yra seniausi savo sandara, todėl Lietuvos liaudies buities muziejus, pasinaudojęs Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniu mechanizmu, turėjo nuostabią galimybę sutvarkyti šias autentiškas sodybas.

Nuo 2014 m. liepos mėnesio vykęs projektas „Salų etnoarchitektūrinio kaimo dviejų sodybų sutvarkymas ir atgaivinimas“ š. m. lapkričio 16 d. buvo užbaigtas viešinimo renginiu, kuriame dalyvavo Skaityti toliau