Etninė kultūra

Geriausiais metų liaudies meistrais pripažinti žemaičiai (1)

Aukso vainiko laureatai (iš kairės) Steponas Kaminas, Virgilijus Mikuckis, Pranas Dužinskas | LLKC nuotr.

Sausio 6 d. iš žinomų šalies menotyrininkų sudaryta komisija išrinko 2013 m. „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojus ir prizininkus. Iškilmingas pagerbimas vyko Kretingos muziejaus Žiemos sode, kuriame gruodžio mėnesį veikė šio konkurso respublikinė paroda.

„Daugelis tokioje oazėje, kur gamtos kūrybos galios susiduria su žmogaus kūrybos galiomis, kur gyvybė trykšta, kur gražiausiu būdu gali suderėti žiema ir sodas, atsidūrė bene pirmą kartą. Panašiai ir liaudies kūryboje – tai, kas nuolat kinta, dera su tuo, kas amžina, paveldima ir rūpestingai saugoma“, – ceremoniją pradėjo parodą organizavusio Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė. Skaityti toliau

Kviečia K.Donelaičiui skirtas folkloro spektaklis „Jau Saulelė“ (0)

Sausio 10 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) vyks folkloro spektaklis „Jau Saulelė“ pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Klaipėdos mieste, nuo sausio 1-osios K. Donelaičio gimimo dienos, prasidėję įvairūs renginiai kvies švęsti  K. Donelaičio 300-ąsias metines.

Folkloro spektaklyje „Jau saulelė“ (4 dalys) skambės poemos „Metai“ ištraukos perpinatos su Mažosios Lietuvos valstiečių gyvenimo vaizdais. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė? (66)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu Skaityti toliau

Signatarų namuose pristatyta knyga pašvęsta Lietuvos amžinybei (nuotraukos, video) (5)

A.Patacko knygos „Litua“ pristatymas Signatarų namuose, Vilniuje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr

Sausio 3 d. Vilniuje, Pilies g. 26 įsikūrę Signatarų namai sunkiai talpino sugužėjusius svečius. Tą dieną Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas Algirdas Vaclovas Patackas visuomenei pristatė naują savo knygą „Litua“, sutelkusią svarbiausius jo kūrinius nuo pirmųjų spausdintų dar XX a. 7-ojo dešimtmečio savilaidinėje pogrindžio spaudoje iki pastarojo meto rašinių.

Signatarų namų salėje tą vakarą tvyrojo ypatinga dvasia. Visa esybe jutai – čia jau ne vien knygos pristatymas, čia ypatinga akimirka, šventas pagarbos atidavimo vakaras Skaityti toliau

Arūnas Sniečkus: Mūsų protėviai šneka per širdį (video) (25)

Arūnas Sniečkus | Alkas.lt nuotr.

Medžio drožėją-skulptorių, Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus direktorių Arūną Sniečkų kalbina tapytojas Virginijus Kašinskas.

Arūnas garsėja kaip uolus brolių Juškų paveldo puoselėtojas padėjęs labai daug pastangų, kad Vilkijoje (Kauno r.) buvusioje senojoje klebonijoje atsirastų Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus. Prieš 24 metus Arūno įkurtas  muziejus ir kiekvieną šio nepaprasto muziejaus eksponatą su didele meile ir užsidegimu pasakojantis jo įkūrėjas nuo pirmos minutės pavergia klausytoją taip, Skaityti toliau

Pažintis su medžio drožėju-skulptoriumi Algirdu Vaištaru (video) (0)

Tautodailininkas Algirdas Vaištaras | Alkas.lt nuotr.

Tapytojas Virginijus Kašinskas kalbina Medžio drožėją-skulptorių Algirdą Vaištarą besidarbuojantį medžio drožėjų stovykloje surengtoje Vilkijos bendruomenės centre „Vilkijos atgimimas“.

A.Vaištaras gimė 1968 m. Kaune, čia baigė Stasio Žuko taikomosios dailės technikumą, medžio specialybę. Iš pradžių dirbo sakralinius paminklus, kryžius, koplytstulpius, stogastulpius. Yra išdrožęs keletą V.Svirskio kryžiaus kopijų.

Vėliau ėmėsi praktiškesnių daiktų – lauko ir vidaus baldų. Skaityti toliau

Sūduviai nenori vadintis suvalkiečiais (63)

Lietuvos pietvakariuose esančio etnografinio regiono pavadinimo klausimas – Suvalkija ar Sūduva – aktualus nuo pat nepriklausomos Lietuvos atsikūrimo pradžios. 2000 m. kuriantis Etninės kultūros globos tarybai (EKGT) ir steigiant jos padalinius etnografiniuose regionuose, šio regiono kultūrininkai išreiškė pageidavimą, kad jų kraštas būtų vadinamas Sūduva, o ne Suvalkija. Tačiau remiantis tuo, kad Suvalkijos pavadinimas yra labiau žinomas platesnei Lietuvos visuomenei bei įsitvirtinęs pastarųjų dešimtmečių mokslinėje literatūroje, tuomet buvo nutarta laikinai EKGT padalinį pavadinti dvigubu pavadinimu – Suvalkijos (Sūduvos) regionine taryba. Skaityti toliau

Pažintis su tautodailininku, medžio drožėju Linu Saladžiumi (video) (1)

Linas Saladis | Alkas.lt nuotr.

Vilkijos bendruomenės centre „Vilkijos atgimimas“ 2012-2014 m. yra vykdomas projektas skirtas bendruomeniškumo stiprinimui, jaunimo ir kitų bendruomenės narių supažindinimui su senaisiais amatais, senųjų krašto tradicijų stiprinimui.

Ta proga vykusioje medžio drožėjų kūrybinėje stovykloje užmezgame pažintį su tautodailininku, medžio drožėju Linu Saladžiumi.

Tautodailininką kalbiną tapytojas Virginijus Kašinskas. Skaityti toliau

Buvau žolės stiebelis (0)

Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės žolynai

Sostinės Olandų gatvėje esančio daugiabučio rūsys kimšte prikimštas džiovintų žolių. Kartais jos keliauja į viršų ir pasklinda po buto grindis. Tuomet namai tampa panašūs į tvartelį, kuriame gimė Kristus. Tarp žolių raitosi vaikai, trumpakojis šuo kariasi per neišbrendamus brūzgynus, kol viskas susipina, susijungia, susilipdo ir tampa skulptūromis, paveikslais, altorėliais, verbomis .

„Žiemą taip pasiilgstu žolių, kad darbas tampa tarsi malda. Kiekvienas kūrinėlis primena, kad grįš vasara, Skaityti toliau

J.Vaiškūnas ir D.Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio) (34)

Elnias devynergiais | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalėdų proga „Laisvosios bangos“ radijo laidoje „Savaitgalio pasažai“ apie Kalėdų šventės dvasinius slėpinius kalbėjosi etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, mitologas Dainius Razauskas ir laidos vedėja Nijolė Jačėnienė.

Žiemos saulėgrįža daugelyje kultūrų pažymima įvairiomis šventėmis ir apeigomis. Kas slypi už Žiemos saulėgrįžos, Kalėdų vardo, Elnio devyniaragio ir kitų šios šventės tautosakinių ir mitologinių vaizdinių ir svarsto laidos dalyviai.

Klausykite šios laidos garso įrašo:

Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? (4)

6514_0_2_romuvos_kaledos_1_mediumAnot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga.

Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. Abi krikščionybės bangos susitiko ties etninėmis lietuvių žemėmis. Iš Rytų slenkanti krikščionybė Lietuvą pasiekė anksčiau negu iš Vakarų, apie XI a. Iki XV amžiaus apie 50 lietuvių kunigaikščių buvo pakrikštyti pagal Rytų bažnyčios apeigas, tarp jų, manoma, ir Vakarų krikščionybės įvedimo Lietuvoje iniciatoriai – Jogaila su Vytautu. Rytų krikščionybės banga buvo labai intensyvi ir lietuvių gyvensenoje paliko gilių pėdsakų. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Kalėdų supratimai (38)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kūčios – šeimos susitelkimo šventė. Tuo metu kai tamsa tartum įkalina visą pasaulį, kai visa kosminė erdvė susitraukia į mažą šviesos ratą besisukantį apie namų židinį, tai ir žmogaus siela iš erdvių laukų platybių ir tolimų kelionių sugrįžta į namų vidų prie šeimos židinio, į sielos šviesą ir prisiminimų šilumą…

Vasarą džiugu bėgti šviesos erdvėmis nuo daikto prie daikto, nuo minties prie minties, žiemą – tamsos apsiaustoje namų židinio ugnyje susitelkti meditacijai – keliui į vidų, sugrįžimui į sielą. Pati tamsiausia ir ilgiausia metų naktis tampa nusileidimo į mūsų sielos gelmes simboliu, tuomet gauname progą pasisemti galių iš pačių giliausių pasąmonės erčių, Skaityti toliau

Kūčių vakaras nepaprastas – burtai atskleidžia ateitį (1)

Hailskitchen.com nuotr.

Kūčių vakaras – nepaprasta šventė. Pagal mūsų protėvių papročius tądien galima numatyti būsimų Naujųjų metų orus, derlių, sėkmę ir net viso savo gyvenimo lemtį.

Jei Kūčių rytą pirmas svetimas vyriškis ateina, tai ūkininkui avys ves avinukus, o jei moteris, – avys ves aveles. Kūčių dieną avis kirpo, kad ilga, gera avims vilna užaugtų.

Jei Kūčių dieną sninga, tais metais bitės spies. Jei tą dieną apsiniaukusi, šarmos, lynoja ar snieguliuoja, tą vasarą lis. Skaityti toliau

Kodėl griebiamasi šiaudo: tautodailininkė M.Macijauskienė – apie lietuviškas mandalas (1)

Sodai | Asmeninė nuotr.

Klaipėdos etnokultūros centro tautodailininkė Margarita Macijauskienė nebe pirmuosius metus advento metu moko miestelėnus tradicinių lietuviškų rankdarbių – kurti iš šiaudelių. Šiaudas, senovėje vadintas nenutrūkstamos gyvybės simboliu, tautodailininkės rankose virsta ne tik sudėtingos konstrukcijos trimačiais meno objektais – sodais, bet ir žaisliukais Kalėdų eglutei.

Kuo anksčiau lietuviai puošdavo eglutę?

Šiaudais: pakabindavo šiaudų kūlius, apverstą eglutę kotu žemyn. Šis trikampio simbolis aptinkamas visuose soduose. Po jais padėdavo šiaudų. Pati eglutė mūsų pradėta puošti XIX amžiaus pradžioje. Skaityti toliau

A.Patackas: Esmė turi persilieti (video) (III) (4)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

2013 m. spalio 14 d., Kaune, Karininkų ramovėje, su Seimo nariu, Kovo 11-osios akto signataru, Algirdu Patacku pokalbį tęsia Alkas.lt vyr. redaktorius, etnologas Jonas Vaiškūnas.

Gilindamiesi į A.Patacko gyvenimo kelią atvedusį jį prie lietuvių tautinės kultūros vertės supratimų, prie savo Tautos baltiškosios kultūros šakninių esmių, šioje, paskutinėje pokalbio dalyje, bandome tas esmes apčiuopti, įvardinti jas…

*** Skaityti toliau

Pristatyta V.Jocio kandidatūra į Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas (1)

V.Jocys. Alkas.lt nuotr.

Šiandien, gruodžio 23 dieną, Seimui plenariniame posėdyje pristatyta Virginijaus Jocio kandidatūra į Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas. Kaip patvirtino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Edvardas Žakaris, komitetas kartu su Etninės kultūros globos tarybos nariais vieningai sutarė teikti Seimui tvirtinti V. Jocio kandidatūrą.

Istorikas V. Jocys nuo 2001 m. dirba leidykloje „Versmė“ vyr. redaktoriumi sudarytoju. Kandidatas į tarybos vadovo pareigas taip pat yra dirbęs Lietuvos kultūros paveldo centre, Skaityti toliau

Vytauto Lukšo ir grupės „Kaukoras“ šventinio laiko išgyvenimai (0)

„Kaukoras“

2012 metais advento laikotarpiu Vilniuje įvyko senovinį ritualą primenantis koncertas –  grupė „Kaukoras“ kartu su vargonininke Liauda Vaitkūnaite atliko žiemos saulėgrįžai skirtą kūrinį – „Saulės vadavimo apeigas“. Jame skambėjo senąja tradicine maniera atliekamos kalendorinės dainos, buvo šokami ritualiniai šokiai, o juos į vieną visumą jungė vargonų skambesys, simbolizuojantis paslaptingą visatos gausmą. Apeigų pirmavaizdis – Dzū­ki­jo­je iš­si­li­kusios ad­ven­to ir Ka­lė­dų lai­ko­tar­pio apei­gos: mer­gi­nų ini­cia­ci­jo­s, ves­tu­vių vai­di­ni­mai. Skaityti toliau

V.Šatkauskienė. Kas ty mariose? (3)

Kuršių marios | B.Vengalio nuotr., satenai.lt

Norisi kiek pratęsti ramesnes, mąslesnes susikaupimo nuotaikas, kurias prikėlė lapkritis, Vėlinių-Ilgių šventės, kupinos praeitin nugrimzdusių artimųjų atminimo. Jas lyg perima metų bei pasaulio baigmės ir jų atsinaujinimo laukimo laikas, neįsivaizduojamas be ramumos ir pagarbos protėviams. Tarsi laimikis į tinklus „įkliuvo“ šiuo metų tarpsniu mituose ir ypač dainose tyvuliuojančių marių vaizdinys.

Marios – vienas iš vandens telkinio pavadinimų (kaip ir jūra, kartais ežeras ar upė), vartojamas dideliems, neaprėpiamiems, banguojantiems vandenims nusakyti. Marios, jūrės marios minimos visoje Lietuvoje Skaityti toliau

A.Patackas: Esame ypatinga Tauta (video) (II) (5)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Su Seimo nariu, Kovo 11-osios akto signataru, Algirdu Patacku toliau kalbasi Alkas.lt vyr. redaktorius, etnologas Jonas Vaiškūnas, Kaunas, 2013-10-14 d.

Šiame pokalbyje toliau gilinamės į A.Patacko gyvenimo kelią atvedusį jį prie lietuvių tautinės kultūros vertės supratimų, prie savo Tautos baltiškosios kultūros šakninių esmių paieškos.

***

Algirdas Patackas – Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas, žinomų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė“, Skaityti toliau

Išleista lietuvių papročių, burtų ir apeigų „enciklopedija“ (1)

lietuviu-kalendorines-sventes-is-jono-balio-palikimo Prekyboje jau pasirodė „Minties“ leidyklos išleista knyga „Lietuvių kalendorinės šventės. Iš Jono Balio palikimo“.

Į šią knygą sugulė J. Balio (1909-2011) surinkta medžiaga, susijusi su lietuvių kalendorinėmis šventėmis. Tai savotiška lietuvių papročių, burtų ir apeigų enciklopedija, kurioje galima rasti pačių įdomiausių ir netikėčiausių lietuvių tautosakos elementų.

Leidinyje daug dėmesio skiriama burtams, susijusiems su vedybomis, turto įsigijimu, derliaus gausa ir kitais rūpimais klausimais. Skaityti toliau

Išleista D. Beliauskienės knyga „Lietuvių tautinis kostiumas. Pirštinės ir kojinės“ (0)

Knygos viršelisLeidykla „Mintis“ išleido Dalios Bernotaitės-Beliauskienės knygą „Lietuvių tautinis kostiumas: Pirštinės ir kojinės“.

Šioje knygoje įamžinta beveik 400 pirštinių, riešinių ir kojinių pavyzdžių iš visos Lietuvos. Tai Lietuvos dailės muziejaus turimų megztų liaudies tekstilės gaminių dalis, pateikta katalogo forma.

Knygoje apžvelgiamos atskirų šalies regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos) mezgimo tradicijos, Skaityti toliau

Seimas patvirtino Etninės kultūros globos tarybą (0)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas, vadovaudamasis Etninės kultūros globos tarybos nuostatais, patvirtino Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sudėtį. Už Seimo nutarimą „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ balsavo 62 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

Etninės kultūros globos taryboje iš viso dirbs 17 asmenų: Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu Eugenijus Jovaiša; Ministro Pirmininko teikimu Vidmantas Bezaras, Emilija Bugailiškienė ir Irena Kezienė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teikimu Arūnas Eduardas Paslaitis ir Algirdas Sakalauskas; Skaityti toliau

Zapyškį džiugino respublikinė sutartinių šventė (3)

Sutartinės Zapyškyje | organizatorių nuotr.

Gruodžio 14 d. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko respublikinė sutartinių šventė „Sesė sodų sodina“.

Tai jau ketvirtas giedotojų sambūris, organizuojamas Kauno rajone. Sutartines giedojo kolektyvai „Ratilio“ (Vilnius), „Sasutalas“ (Kaunas), „Altonė“ (Zapyškis), „Jorė“ ir „Viešia“ (Neveronys), „Kupkėmis“ (Kupiškis),  „Imsrė“ (Jurbarkas), „Vijūnytė“ (Salamiestis).

Šventę vedė ir apie šio unikalaus žanro istoriją, išskirtinius bruožus, atlikimo būdus papasakojo laidų vedėja,  etnomuzikologė Loreta Mukaitė-Sungailienė. Skaityti toliau

Etnografiniame Zervynų kaime bus keičiami netinkami stogai (0)

Zervynų kaimas, danielius.net nuotr.

Dzūkijos nacionalinio parko etnografinio Zervynų kaimo pastatų stogų yra dengti šiferiu ar skarda, todėl norima juos pakeisti autentiškesne danga – skiedromis arba maumedžio lentelėmis.

Tikimasi iš Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino valstybių bendro fondo gauti 2,5 mln litų paramą.

Etnografiniame Zervynų kaime ant Ūlos kranto – tik 48 sodybos ir apie šimtą medinių pastatų. Skaityti toliau

A.Patackas: Mano kartos istorija (video) (I) (6)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas – Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas, žinomų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė“,  „Ethos“,  „Saulė ir kryžius“ autorius, 19-ajame dešimtmetyje skaitęs paskaitas apie baltų kultūrą ir etiką uždaruose bendraminčių susibūrimuose, o nuo 1988 m. – Kauno Sąjūdžio įsteigtoje Sekmadieninėje lietuvių kultūros mokykloje, vėliau Kauno tautinės kultūros centre, Kauno technologijos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.

Šiame pokalbyje bandome gilintis į A.Patacko gyvenimo kelią atvedusį jį prie lietuvių tautinės kultūros vertės supratimų, Skaityti toliau

Seimo komitetas pritarė Tautos istorinės atminties įstatymo projektui (5)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gruodžio 11 dienos posėdyje svarstė Tautos istorinės atminties įstatymo projektą.

Komiteto biuro patarėja Asta Šutinienė informavo, kad parengti Tautos istorinės atminties įstatymo projektą paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Projekto tikslas – sukurti instrumentus istorinės atminties politikai įgyvendinti, įprasminti Tautos istorinio paveldo atminimą, jo prioritetus, sklaidą, švietimą, Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje skambės lietuvių liaudies sutartinės (0)

Sodas

Gruodžio 15 d. 15 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1), vyks koncertas „Vidury lauko grūšelė“.

Renginyje koncertuos Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ sutartinių atlikėjų grupė, daugelio instrumentų atlikėjas Saulius Petreikis, dambrelininkai Valentinas Krulikovskis ir Viačeslavas Lukjanovas.

Renginio svečiai taip pat turės galimybę apžiūrėti muziejuje eksponuojamą tradicinių lietuviškų sodų parodą „Sesė sodų sodina“. Skaityti toliau

Lietuviai sulaukė didelio susidomėjimo amatininkų mugėje Milane „AF– L’Artigiano in Fiera“ (0)

Milane amatininkų mugė | organiz. nuotr.

Nuo lapkričio 30 iki gruodžio 8 dienos Milane (Italija) vyko rekordiško visuomenės susidomėjimo susilaukusi amatininkų mugė. Jau 18-tą kartą vykusi pasaulinės kokybės meistriškumo mugė vyko Rho – Pero zonoje. I šią, vieną iš didžiausių, Kalėdinių mugių iš visos Italijos ir net specialiai iš užsienio atvykę lankytojai pirko kalėdines dovanas savo artimiesiems. Po devynių dienų intensyvaus ir daugiau nei šimtą darbo valandų,  amatininkų mugė Skaityti toliau

Kalėda pradėjo kelionę po Lietuvą, išvykdamas į Kalėdų sostinę – Trakus (video) (1)

KalėdaŠeštadienį, gruodžio 7 dieną, lietuviškas senelis Kalėda šokiais ir dainomis su gausia vaikų palyda iš Vilniaus geležinkelio stoties išlydėtas į Kalėdų sostine pasiskelbusius Trakus.

Traukinyje Kalėda vaikams dalijo saldainius, klausė jų eilėraščių ir žadėjo visus aplankyti per Kalėdas. Seneliui visur suspėti padės gausus būrys padėjėjų. Skaityti toliau

Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos) (5)

Ramuvos stovykla 2013 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ramuva jau pradėjo pasirengimą kitų metų stovyklai kurios tema „Amžinoji ugnis baltų žemėse“. Šią stovyklą ketinama surengti 2014 metų rugpjūčio 11 – 17 dienomis jau įprasta tapusioje ir daugelio pamėgtoje vietoje Dvarciškių kaime, Švenčionių rajone.

Šiemet Dvarciškiuose vykusi enokultūros stovyklą „Mes ir tarmės“ buvo skirta Lietuvos tarmėms. Paskaitas apie tarmes ir mūsų tautos dvasinį paveldą stovykloje skaitė žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas. Skaityti toliau