Etninė kultūra

Vyndarystės židinys (0)

Zurabas Cereteli. Vynuogių rinkimas

Seniausios vynuogininkystės atsiradimo legendos susijusios su Pietų Kaukazu, kuriame nuo seniausių laikų gyveno autochtoninės iberų-kaukaziečių gentys. Įdomi legenda, kurios pradžia susijusi su dviem skirtingais pasauliais – semitiškuoju ir Biblija, anot kurios, kultūrinės vynšakės tėvynė yra Užkaukazė, ir indoeuropietiškuoju – persiškuoju-iraniškuoju. Ji aptinkama ir žinomo filosofo bei poeto Omaro Chajamo (1048–1122) kūrinyje „Nauruzname“. Jame, be kita ko, kalbama apie vyną, jo savybes, atsiradimą Irane. Padavimo pradžioje pažymėta, kad pasakojimas pagrįstas istorinių šaltinių duomenimis.

Kartą karalius Horasana Šamiranas (Šamirano miesto įkūrėjas), karalaitis Badamas ir karališkoji diduomenė buvo susirinkę rūmų sargybos bokšte. Netikėtai atlėkė paukštis-burtininkas (grifas; šuo-paukštis) – jo kaklą buvo apsivijusi gyvatė – ir nutūpė prieš juos. Karalaitis Badamas paleido strėlę, Skaityti toliau

„Žaisa” – tautinės kultūros šauklys (video) (1)

Folkloro ansamblis „Žaisa“ | Feisbuko nuotr.

Kauno Folkloro ansamblį „Žaisa“ kauniečiai mato beveik visose miesto šventėse. Šįmet savo veiklos 25-metį mininčią „Žaisą“ galima vadinti tikru lietuvių tautinės kultūros ambasadoriumi.

„Žaisos“ dainininkai, muzikantai ir šokėjai ne tik nuolat dalyvauja Dainų šventėse, mini tradicines lietuvių šventes įvairiuose Lietuvos kaimuose ir miestuose, bet lietuvių tautinę kultūrą propaguoja ir visoje Europoje – kasmet vyksta į tarptautinius folkloro festivalius. Sunku ir suskaičiuoti, kiek šalių aplankyta: Lenkija, Slovakija, Ukraina, Serbija, Makedonija, Portugalija, Kipras, Danija, Čekija… Skaityti toliau

Seimas po svarstymo pritarė 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais projektui (2)

Lietuvos etnografiniai regionai | Alkas.lt nuotr.

Spalio 10 d. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė nutarimo „Dėl 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais“ projektui.

Šiuo nutarimu Seimas, įvertindamas tai, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas; pabrėždamas Lietuvos etnografinių regionų istorinę reikšmę ir savitumo puoselėjimo svarbą, siūlo 2015 metus paskelbti Etnografinių regionų metais.

Svarstomu teisės aktu Vyriausybei siūloma sudaryti Etnografinių regionų metų komisiją, kuri iki 2014 m. rugsėjo 1 d. parengtų ir patvirtintų Etnografinių regionų metų Skaityti toliau

Latvių lopšinė įtraukta į gražiausių pasaulio lopšinių rinkinį! (audio) (22)

Diana Moon Černė | starnow.com nuotr.

Latvių lopšinė „Aija, žūžu“ įtraukta į pasaulio lopšinių rinkinį ir dainų knygą „Lullabies of the World“ (išleido leidykla „Carus“).

Šį populiariausių savo šalių lopšinių albumą įrašė viso pasaulio gimtakalbiai dainininkai ir muzikantai, grodami autentiškais konkrečios tautos instrumentais. Į albumą pateko lopšinės iš Armėnijos, Belgijos, Vokietijos, Kinijos, Suomijos, Prancūzijos, Graikijos,  Indijos, Italijos, Japonijos, Korėjos, Libano, Naujosios Zelandijos, Šiaurės Amerikos, Norvegijos, Portugalijos, Rusijos, Ispanijos, Pietų Afrikos, Čekijos, Turkijos, Vengrijos, žydų lopšinė, taip pat lopšinė iš Latvijos. Skaityti toliau

Dainų šventė vėl laukia rekordinio dalyvių skaičiaus (0)

Dainų šventė | organiz. nuotr.

Kitąmet vyksianti jubiliejinė 90-oji Lietuvos dainų šventė „Čia – mano namai“ tikisi suburti rekordinį dalyvių skaičių. Jau dabar dalyvauti šventėje panoro per 38 tūkstančiai dalyvių ir daugiau kaip 1500 meno kolektyvų. Daugiausiai atlikėjų sutraukiančiame renginyje – Dainų dienoje – planuoja dalyvauti per 14 tūkst. atlikėjų. Šventės organizatoriai visus iki šiol nesuskubusius kviečia pasinaudoti pratęstu terminu ir užsiregistruoti iki spalio 10 dienos.

„Su džiaugsmu stebime, kaip Dainų šventės kaskart pritraukia vis daugiau atlikėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir pasaulio šalių. Ištisus metus jie repetuoja, dalyvauja įvairiose peržiūrose ir regioniniuose renginiuose – yra įsitraukę į nuolatinį kūrybos procesą. Jo rezultatas – Dainų šventė, kurią galiausiai dovanojame visiems Lietuvos Skaityti toliau

G.Songaila. Dieveniškėse – Lietuvos centras (audio) (15)

DieveniškėsTautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 10 3 d.

Šiandienos tema – apie Dieveniškių krašto gyvenimą. Šiandien Dieveniškėse vyksta Technologijų ir verslo mokyklos penkiasdešimtmečio minėjimas, kuris sutampa ir su jos direktorės Ilonos Šedienės Skaityti toliau

Klaipėdiečių laukia triukšmingi tradiciniai šokiai ir postfolkloro grupės „Sen Svaja“ koncertas (video) (0)

„Sen Svaja“Spalio 3 d. 19 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į postfolkloro grupės „Sen Svaja“(Vilnius) koncertą ir triukšmingą tradicinių šokių VOŽINĮ.

Eksperimentuojanti lietuvių postfolkloro grupė „Sen Svaja“ susibūrusi nuo 2010 m. per keletą metų sukaupė repertuarą, kuriame muzikos žanrai įvairuoja nuo eksperimentinio neofolkloro iki meditacinės muzikos. „Sen Svaja“ vis tvirčiau žengia teatrališkuoju keliu, o vieną iš svarbiausių muzikanto savybių atlikėjai įvardina artistiškumą. Iš prūsų kalbos pavadinimas „sen swajjais“ reiškia „su savais“.

Po koncerto kviesime išsidūkti, antrąjį sezoną pradėjusiame, tradicinių šokių VOŽINYJE. Skaityti toliau

Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge (13)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt sveikina signatarą, Seimo narį Algirdą Patacką rugsėjo 28 d.  atšventusį savo neeilinį gimtadienį. Linkime sveikatos, kovinių ir kūrybinių galių kelyje į Darną ir Tiesą.

Ta proga skelbiame 2008 m. žurnale „Liaudies kultūra“ spausdintus Algirdo Patacko prisiminimus „Pogrindis virtęs pastoge”. A.Patacką kalbina Saulė Matulevičienė.

Algirdas Patackas – Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, besidomintiesiems lietuvių etnine kultūra pažįstamas kaip originalių etnologinių studijų autorius [1] Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais (5)

Lietuvos etnografiniai regionai | musumokykla.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT), siekdama etnografinių regionų savitumo išsaugojimo ir suaktualinimo Lietuvoje, pasiūlė Seimui 2015-uosius metus skelbti Lietuvos Etnografinių regionų metais.

EKGT ekspertų parengtame aiškinamajame rašte rašoma:  „Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) siekdama, kad etnografinių regionų savitumo išsaugojimas ir puoselėjimas Lietuvoje būtų suvokiama kaip vertybė, nacionalinės tapatybės ir pilietiškumo išraiška, nutarė šią problemą pateikti aukščiausiu valstybiniu lygmeniu. Tarybos suburta ekspertų grupė priėjo prie išvados, kad viena iš svarbiausių priemonių siekiant sutelkti visuomenės dėmesį šiuo klausimu būtų tam tikrų metų paskelbimas Etnografinių regionų metais. Skaityti toliau

Kaune „Baltų raštai“ suvienijo baltų vaikus (nuotraukos) (0)

Vaikų folkloro šventė „Baltų raštai – 2013“ | šventės rengėjų nuotr.

Rugsėjo 22 d. Kaune Kauno tautinės kultūros centras surengė V tarptautinę vaikų folkloro šventė „Baltų raštai – 2013“, skirtą Tarmių metams ir Lietuvos Sąjūdžio 25-osioms metinėms paminėti.

Tris dienas aidėjo dainos, skambėjo kanklės, gaudė ragai, mirgėjo baltiški ženklai, klegėjo vaikų juokas. Svečiai iš Rygos ir Jelgavos kartu su Lietuvos vaikų ansambliais iš Patašynės, Kvietinių, Užpalių, Krakių, Skriaudžių, Utenos, Kazlų Rūdos, Telšių, Merkinės, Biržų, Kauno dainavo, šoko, mokėsi smulkiųjų liaudies amatų, dalyvavo praktiniuose mokymuose, plaukė laivu į Rumšiškes. Skaityti toliau

LR Seime pritarta Vėlinių įtraukimo į šventinių dienų sąrašą projekto nagrinėjimui (0)

velinesRugsėjo 19 d. Seimas pritarė siūlymui lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – skelbti šventine nedarbo diena. Už šį siūlymą balsavo 31, prieš – 2, susilaikė, 9 Seimo nariai.

Siūlymą Vėlines skelbti nedarbo diena pateikė Seimo narai  Edvardas Žakaris, Vytautas Juozapaitis, Valerijus Simulik, Edmundas Jonyla, Alma Monkauskaitė. Siūlymas pateiktas, atsižvelgiant į Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) kreipimąsi.

EKGT ekspertų nuomone, Vėlinių paskelbimas nedarbo diena sudarytų palankesnes sąlygas Lietuvos žmonėms toliau puoselėti mūsų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo Skaityti toliau

Pirmasis „Tarmės ant miesto grindinio“ pradžios renginys – diskusija (10)

Veronika Povilionienė | K. Driskiaus nuotr.Šį antradienį, rugsėjo 24 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namai pradeda naują renginių ciklą, skirtą Tarmių metams „Tarmės ant miesto grindinio“. Jo metu bus surengta per 10 renginių, kuriuose skambės muzika, tarmiškai skaitomi tekstai, vilniečių pasakojimai bei „patarimai“ kaip išlaikyti savo tarmę gyvenant didimiestyje, aplink knibdždant ne tik tarmių, bet ir kalbų įvairovei.

Ciklas prasidės diskusija tokiu pačiu pavadinimu kaip ir visas projektas – „Tarmės ant miesto grindinio“. Rugsėjo 24 d. 16 val., Vilniaus mokytojų namų svetainėje, etnologės Gražinos Kadžytės kalbinami, mokslininkai, folkloristai, moksleiviai kalbės ne vien apie tarmės išlaikymą miesto sąlygomis, bet ir galima jos išmokimą, gyvenant svetimoje terpėje. Skaityti toliau

Vilniaus lygiadieniai (II). Vilniaus švenčių ugnys (56)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Mintimis apie lygiadienius kaip viešąsias miesto šventes, jų apiegas ir simbolius bei poveikį mums – šventės žiūovams bei dalyviams, dalijasi mitinio pasaulėvaizdžio tyrinėtojas Dainius Razauskas. Jį kalbina Saulė Matulevičienė. 

Visos šios šventės atmintyje susilieja į vieną ištisą Vilniaus Šventę. Iš esmės tai labai gražu. Šventė viešoje erdvėje atveria miestą žmogui, tuomet jame galima gyventi, būti, o ne tik pralėkti nuo taško a ligi taško B. Juoba, kad pastaruoju laiku Vilniuje viešųjų erdvių trūkumas labai ryškus – viešos erdvės kaip vietos gyventi, ne dirbti, ne pravažiuoti pro, kaip kad pasidarė įprasta. Skaityti toliau

Vilniaus lygiadieniai (I). Ugnies ženklai (2)

1998 metų rudens lygiadienis Gedimino kalno papėdėje | V.Daraškevičiaus nuotr.

Su Egle Pliopliene, Vilniaus etninės veiklos centro kūrėja bei ilgamete vadove, daugybės etnokultūrinių Vilniaus miesto renginių ir reginių iniciatore, šiuo metu – viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ šeimininke, apie lietuvių kalendorines šventes Vilniuje, jų atkūrimo  ar net įkūrimo istoriją, simboliką bei aktualumą šiandienos žmogui, kalbasi Saulė Matulevičienė.

Miela Egle, kaip Jūs tapote kalendorinių švenčių iniciatore ir rengėja Vilniaus mieste?

Po sovietmečio turėjome susivokti, kas esame ir nuo ko pradėti statyti savo kultūros rūmą. Kertiniu jo akmeniu visada buvo ir šiandien yra etninė kultūra. Skaityti toliau

Jūsų dėmesiui – naujas etnokultūrinis žurnalas jaunimui „Saulės arkliukai“ (8)

„Saulės arkliukai“

Ne taip seniai dienos šviesą išvydo naujas etnokultūrinis žurnalas jaunimui „Saulės arkliukai“. Per metus numatoma išleisti  4 žurnalo numerius. Pirmame, šių metų gegužės mėnesį atspausdintame, žurnalo numeryje atrasite: mitologo dr. Dainiaus Razausko mintis apie mitologiją, pasakas ir gyvenimą, kultūros istorikės Ingės Lukšaitės rašinį apie kultūros praeities, atminties ir naujų sąsajų svarbą, žurnalo redaktorės Beatričės Rastenytės pasakojimą apie senuosius karpinius, etnologės Nijolės Marcinkevičienės  balandžio – birželio laikotarpio svarbiausių etnokultūrinių švenčių apžvalgą, keliautojo Tado Šidiškio kelionių po Dzūkų aukštumą aprašymą, žinių apie vasaros renginius ir kita. Skaityti toliau

Paulius Normantas pristato asmeninę budistinio meno kolekciją (0)

Fotografija iš Tibeto | Pauliaus Normanto archyvas

Rugsėjo 16 d. 17.30 val. vyks Pauliaus Normanto parodos „Budos šviesa“ atidarymas VDA galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44, Vilnius) ir veiks iki rugsėjo 28 dienos. Pauliaus Normanto 65-metį žyminčioje parodoje bus galima išvysti fotografijų iš 1981 – 2013 m. sukaupto daugiau nei 100 tūkst. nuotraukų archyvo. Iš šios medžiagos yra išleista 12 fotoalbumų Lietuvoje, Vengrijoje, Suomijoje ir Indijoje, suruošta beveik 300 personalinių parodų 17 pasaulio valstybių.

Nobelio taikos premijos laureato Dalai Lamos XIV vizito Lietuvoje proga, žymus keliautojas ir fotografas Paulius Normantas Lietuvai pristato ne tik egzotiškų kraštų fotografijas, bet ir per du dešimtmečius iš kelionių po istorines Budos piligrimystės vietas sukauptą skulptūrų, Skaityti toliau

Į tarptautinę vaikų folkloro šventę „Baltų raštai“ sugužės pusė tūkstančio dalyvių (7)

BALTU RASTAI 2013 plakatasĮ rugsėjo 20-22 dienomis vyksiančius Tarptautinio vaikų folklore šventės renginius sugužės vaikų folkloro ansambliai, grupės iš visos Lietuvos ir Latvijos, Žiemgalės ir Vidžemės regionų, iš viso apie 500 dalyvių.
Tris dienas prie Kauno tautinės kultūros centro plevėsuos festivaliui sukurta „Baltų raštų“ vėliava, degs nuo Nemuno ir Neries santakoje esančio aukuro įžiebta festivalio ugnis. Šių metų tarptautinis festivalis „Baltų raštai-2013“ skiriamas Tarmių metams ir Lietuvos Sąjūdžio 25-čiui paminėti.

Rugsėjo 20 d., 17 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje šventės atidarymo koncerto „Saulė pina vainikėlį – Saule pina vainadzinu“ metu skambės lietuvių, latvių dainos, instrumentinė muzika, bus „audžiamos“ šokių pynės, o meninėje akcijoje „Baltų ženklai“ vaikai, jaunieji tautodailininkai, tapys senosios protėvių kultūros ženklus. Skaityti toliau

Vėl kviečia tarptautinė folkloro šventė „Suklegos“ (video) (0)

Dzianis Sukhi

Tarptautinis tradicinio ir šiuolaikinio folkloro festivalis „Suklegos“ 14-liktą kartą klegės rugsėjo 19-21 dienomis, Kauno ryšių istorijos muziejaus erdvėse ir Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje.

Rugsėjo 19 dieną, ketvirtadienį 18 val. tradicinių kanklių muzikos gerbėjai kviečiami į Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejų. Čia vyks kanklių vakaras, skirtas paminėti kanklių meistro, liaudies kompozitoriaus bei muzikanto Juozo Telešiaus (1913–2001) 100-ąsias gimimo metines. Žiniomis apie šį meistrą dalinsis muziejaus darbuotoja ir puiki muzikantė Laura Lukenskienė. Skaityti toliau

Vilniuje prasideda Tibeto kultūros dienos (1)

Organizatorių nuotr.

Artėjant Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV viešnagei rugsėjo 11–14, Vilniuje prasideda Tibeto kultūros dienos. Mandalos pylimas, Čam šokiai, susitikimas su buvusiu politiniu kaliniu, thankų paroda, Jurgos Ivanauskaitės, Algirdo Kumžos ir Pauliaus Normanto įspūdžiai nuotraukose… Ir, žinoma, susitikimas su Jo Šventenybe Dalai lama XIV.

Rugsėjo 7 d. (šeštadienį) Vilniuje Tibeto kultūros dienų programą atvers išskirtinis įvykis – tibetiečių vienuolių grupė iš Indijos Sera vienuolyno Užupio meno inkubatoriuje, Skaityti toliau

Rugiapjūtės šiuolaikinė interpretacija: tarp etnografijos ir meninės veiklos (nuotraukos) (0)

Atsisveikindami su vasara ir rugiapjūtės mėnesiu, rugpjūčio pabaigoje (rugpjūčio 26-rugsėjo 1 d.) Duburių kaime (Zarasų r.) tradicinės kultūros interpretavimo entuziastai susirinko į tarptautinę kūrybinę stovykla „Sėlių rugiapjūtė – tarp etnografijos ir šiuolaikinės kūrybos“.

Stovykloje buvo rengiamasi rugiapjūtės šventei: dalyviai su užsidegimu intelektualiai gilinosi į rugiapjūtės mitopoetinių ir vizualinių simbolių reikšmes, mokėsi lietuvių ir latvių rugiapjūtės dainų, darė paprotinius atributus bei įrenginėjo šventės erdvę, Skaityti toliau

D.Tamošaitytė. Kam Lietuvoje dygsta asilo ausys? (59)

Daiva Tamošaitytė | feisbuko nuotr.

Domėjimasis baltiškąja-pagoniškąja praeitimi nekėlė jokių valstybingumo atkūrimo vizijų, tik leido pajusti menamą išskirtinumą. (Ramūnas Terleckas, „Sovietinio palikimo pagonys“, www.lzinios.lt, 2013  08 21).

Kad tūkstantmetė lietuvių liaudies kultūra yra tik menamai išskirtinė ir savita, sužinojau iš solidaus Lietuvos dienraščio puslapių praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Autorius rašo: „Mintimis sugrįžti į praeitį privertė keli pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis sušmėžuojantys keistoki ir galbūt tarpusavyje nesusiję, bet, mano galva, tiesiog neteisingi dalykai. Skaityti toliau

Išskrendantys Gandrai šiandien išsineš vasarą (1)

Rugpjūčio 24-oji pagal mūsų protėvių papročius laikoma gandrų išskridimo diena.  Buvo sakoma, kad išskrisdami į Dausas gandrai išsineša ir pavakarius, tai reiškia, kad diena po Rasos šventės jau tiek sutrumpėjo, kad šeimynai jau nebus duodami pavakariai – valgis, valgomas tarp pietų ir vakarienės pavasario ir vasaros darbymečiu.

Gandrų išskridimas – tai ženklas, jog šiltos vasaros dienos jau baigėsi ir prasideda vaisingas ruduo. Dabar gamta jau pradės ruoštis žiemos miegui, tad sakoma, kad iki gandrų išskridimo viskas bręsta, o jiems išskridus  – vysta. Skaityti toliau

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė (renginiai) (0)

llbm.lt nuotr.

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė. Ši šventė kaip tradicinė yra įtraukta į valstybinių švenčių ratą.

Nuo senų laikų lietuviai tikėjo gamtos ir augalų galia. Žolinės – tai metas, kai susitinka vasara ir ruduo. Buvo tikima, kad šią dieną būtinai reikia susitikti su draugais ir giminėmis, kitaip visi metai bus blogi. Ir iki šių dienų išlikęs paprotys, jog per Žolinę reikia aplankyti draugus bei artimuosius. Seniau šeimos ruošdavosi šiai šventei iš anksto: gamindavo patiekalus iš gauto derliaus, o vyrai svečius vaišindavo stipriaisiais gėrimais pagamintais iš žolelių. Skaityti toliau

Palangos Birutės parke skambės grupės „Atalyja“ garsai (0)

Organizatorių nuotr.

Rugpjūčio 16 d. 20 val. į Palangos Birutės parke, Žemaičių kalnelyje, vyksiantį baltiškųjų sielovaizdžių vakarą pakvies dar vienas koncertų ciklo „Ant krašto marės Palangos miestelėj“ renginys – Lietuvos kultūros sostinėje publikos dėmesio lauks lietuvių folkroko grupė „Atalyja“. Jei renginio dieną temdys lietus, koncertas bus perkeltas į vilą „Anapilis“.

Lietuvių folkroko grupė „Atalyja“ siekia populiarinti archainį lietuvių folklorą bei senąsias dainas priartinti prie šiuolaikinio klausytojo. Skaityti toliau

Ramuva kviečia į stovyklą „Mes ir tarmės“ (nuotraukos, video, dienotvarkė) (2)

Ramuvos stovykla. Žolinių apeigos | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugpiūčio 12-17 dienomis Švenčionių rajone, Dvarciškiuose Lietuvos Ramuvų sąjunga surengs kasmetinę jaunimo etnokultūros stovyklą kuri šiemet bus skirta Lietuvos tarmėms ir vadinsis „Mes ir tarmės“.

Savaitę truksiančioje stovykloje jaunimas susipažins su su gimtosios kalbos grožiu ir jos ypatingąja raiška – tarmėmis pasakose, kasdieniniame kalbėjime, priežodžiuose, patarlėse, dainose; išklausys paskaitų ciklą apie tarmes ir mūsų tautos dvasinį paveldą. Paskaitas skaitys žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas. Skaityti toliau

Dieveniškėse įvyko tautinio jaunimo stovykla „Mūsų šaknys – Baltai“ (13)

Ugnies apeiga | LTJS nuotr.

Jau ketvirtus metus, liepos pabaigoje, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTS) sukvietė lietuvių ir latvių jaunimą į Dieveniškių kraštą, kur vyko stovykla „Mūsų šaknys – baltai“.

Stovyklos rengėjai sako, kad skirtingai nei 2011 ir 2012-ais metais, šiemet stovyklai nebuvo skirtas kultūros ministerijos finansavimas, tačiau nepaisant to — pavyko išlaikyti tokį patį aukštą stovyklos lygį. Stovyklos tikslas – per kultūrą, tiesioginį bendravimą, draugiškumą sustiprinti lietuviškas pozicijas probleminiame Vilniaus krašte, supažindinti jaunimą su baltų tikėjimu ir kultūra, stovyklos dalyviams suteikti antrosios baltų kalbos pradmenis. Skaityti toliau

Šiauriausiame Lietuvos taške prasidėjo X tarptautinė tradicinių šokių vasaros stovykla (nuotraukos, video) (4)

X tarptautinė tradicinių šokių muzikavimo ir amatų vasaros stovykla | E.Gumauskaitės nuotr.

Liepos 31 dieną  šiauriausiame Lietuvos taške Biržų rajone, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Ločerių kaime, Misevičių šeimos ekologiško ūkio sodyboje, prasidėjo X tarptautinė tradicinių šokių muzikavimo ir amatų vasaros stovykla. Ji vyks penkias dienas, o tiksliau penkias paras, nes čia yra šokama iki pat paryčių.

Į šią Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) rengiamą stovyklą susirinko įvairaus amžiaus tradicinių šokių mėgėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos. Penktadienį prie stovyklos dalyvių prisijungs dar ir šokėjai iš Lenkijos. Skaityti toliau

Šį savaitgalį Rumšiškėse – šventė „Margos pievos 2013“ (2)

Liepos 26-28 dienomis Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje tris dienas vyks Šiuolaikinio folkloro, alternatyvios muzikos ir etninės kultūros šventė „Margos pievos“.

Jau antrą kartą vieno didžiausių ir daugiausiai eksponatų turinčio etnografijos muziejaus Europoje po atviru dangumi teritorijoje skambės visų Lietuvos etnografinių regionų folkloras, šiuolaikinis folkloras bei alternatyvi muzika iš Lietuvos ir užsienio. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas: Etninė kultūra yra Tautos kūrybinių galių sėkla (27)

Jonas Vaiškūnas | E.Drąsučio nuotr.

VDU Kultūrų studijų ir etnologijos katedros laikraščio „Etno pasaulis“ redaktorė Agnė Grinevičiūtė kalbina vieną aktyviausių etnologijos šalininkų, etnoastronomą, internetinio portalo Alkas.lt įkūrėją ir vyr. redaktorių, Joną Vaiškūną.

Ne vienam teko pastebėti Jūsų aktyvumą žiniasklaidoje pasisakant etninei kultūrai svarbiais klausimais, esate atsidavęs ir etnologijos šalininkas. Nušvieskite padėtį Lietuvoje: kokia etninės kultūros vieta mūsų šalyje? Skaityti toliau

J.Staliulionis. Užmarštin grimztantys vietovardžiai (7)

Saulėlydis prie Švenčiaus ežero | panoramio.com, GTKTS nuotr.

…Sėdžiu Barštinės pakrantėje ant didžiulio apsamanojusio akmens ir žiūriu į rūką, atšliaužiantį iš raisto. Su tuo rūku atplaukia per šešiasdešimt metų nutolusi vaikystė, pakvimpa pradalgėse džiūstantis šienas, išgirstu plakant dalgį… Klausausi gerai pažįstamų ir suprantamų garsų, o galvoje kirba Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „O tėviške…“ Visada, kai tik prisimenu gimtąjį Nemaitonių kaimą, prigludusį prie Švenčiaus ežero, atmintin pasibeldžia tos mielos eilutės. Vaikštau cementuotais sodo takeliais ir šnabždu: Skaityti toliau