Etninė kultūra

Žiemgalių papuošalai (2)

Tarp Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus eksponatų. Papuošalai | Dalios Rastenienės nuotrauka.

Žiemgaliai – viena iš baltų genčių, gyvenusių dabartinėje Latvijos ir Lietuvos teritorijoje. Nuo V a. jie apsigyveno Žiemgalių lygumoje, Latvijos centre, Vidžemės pietvakariuose ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, siekdami rajonus iki Mūšos upės. Vėliau jų užimama teritorija šiek tiek sumažėjo, apsiribodama pagrindiniu baseinu ties Lielupės upe ir jos intakais. XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimos žiemgalių žemės ir jų didelės pilys – Tervetė ir Mežotnė, taip pat valdytojai Namejas ir Viestardas. Po šimto metų pasipriešinimo vokiečių krikščionims, žiemgaliai XIII a. patys sudegino savo pilis ir pasitraukė į Lietuvą.

Sprendžiant iš rašytinių šaltinių ir viduramžių laikų kapaviečių tyrinėjimų, XIV a. Žiemgaloje buvo mažai gyventojų ir tik XV ir XVI amžiais gyventojų skaičius padidėja, Skaityti toliau

Apie baltų ornamentikos simboliką (4)

Tarp Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus eksponatų. Gražioji latvių vilainė | Dalios Rastenienės nuotrauka.

Latvių ir lietuvių, kaip baltų, raštai turi vienodą semantiką. Ką gi jie reiškia ir kokius senovės klodus siekia? Anot Vytauto Tumėno, daugumą ženklų įvardijimų įvairių tautų tradicijose sieja panašus jų semantikos laukas. Pasitaiko ir tokių ženklų, kurių pavadinimai įvairiuose kraštuose yra ypač artimi (pvz.: grėbliuko, roželės (saulės), vėželio, vėžlelio, varlytės tipo raštai). Tai liudija jų semiotikos archajiškumą. Ženklų tradiciniai pavadinimai mitologinėje gamtos stichijų sandaroje apima žemę, vandenį, ugnį ir orą (vėją).Kosmogoninėje schemoje jie atitinka žemės, erdvės (augalija, gyvūnija, paukščiai) ir dangaus pasaulio sritis (dangaus šviesuliai).Anot V. Toporovo, raštųtipų pavadinimų variantiškumas Skaityti toliau

Išleistas naujasis žiemiškas „Liaudies kultūros“ numeris (2)

Šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris | LLKC nuotr.

Naujųjų metų išvakarėse žiemos šalčius išvydo šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris.

Numeris pradedamas prof. Viktorijos Daujotytės esė „Lituanistika ir nenudėvimas savasis gyvenimas“ (p. 1–5). Esė rašyta mokytojų lituanistų auditorijai, galvojant apie jos rūpesčius ir lūkesčius, tačiau iš esmės tai – programinis tekstas, keliantis esminius tautos būties, kalbos, kultūros, literatūros ir gyvenimo vertės klausimus.

Taip pat žurnale rasite išsamų pokalbį su 2015 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate dr. Dalia Urbanavičiene – Lietuvos etninės kultūros draugijos Skaityti toliau

Baltų centras – etninės kultūros puoselėtojas (0)

Roberta Stankutė | Baltų centro nuotr.

Miesto savivaldybės idėja

Sumanymas įkurti centrą, kuris plėtotų ryšius su Latvija, kilo 2002 metais, besiruošiant „Šiaulių dienoms“. Imta kalbėti, kad miesto šventę, remiantis istorinėmis aplinkybėmis, reikia sieti su Baltų vienybės diena, kuri minima rugsėjo 22-ąją, nes tai – Saulės mūšio diena, kuri laikoma ir Šiaulių gimtadieniu.

„Pirmiausia savivaldybė pasiūlė, kad mieste atsirastų tokia organizacija. Mane pakvietė į šventės organizacinio komiteto posėdį ir pasiūlė vadovauti centrui, kuris palaikytų ryšius su Latvija ir populiarintų latvių kultūrą. Posėdžio dalyviai žinojo, Skaityti toliau

Žibutės per Naujuosius! Stebuklų metas ragina rikiuoti darbus (0)

Kauno romuvos nuotr.

Nuo vaikystės tikėjome burtų lazdelėmis, kalbančiais gyvuliais, neįtikėtinais atsivertimais, slapčiausių norų išsipildymais. Nors ilgainiui tokio tikėjimo nebelieka, išlieka noras, kad stebuklai mus aplankytų. Ir jie įvyksta.

Argi ne stebuklas, kad šį gruodį, kaip teigia gamtininkai, galima buvo rasti žibučių, kas atrodė neįmanoma našlaitei, kurią pamotė išvarė viduržiemį parnešti snieguolių, iš Samuilo Maršako pasakos „Dvylika mėnesių“?

Tamsiausias metas tarp Kalėdų ir Trijų Karalių – puikiausias laikas apmąstyti, kas yra burtai, spėjimai, pranašavimai, stebuklai ir kaip jie veikia mūsų gyvenimą. Skaityti toliau

Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos) (2)

Lietuvos-etnografiniai-regionai-kaisiadorieciams-lt-nuotr

Gruodžio pradžioje etnokultūrininkai iš visų Lietuvos kampelių susirinkę Vilniaus miesto Rotušėje atšventė dvi šventes – Etnografinių regionų metų uždarymą ir Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) 15-tas sukaktuves. Buvo prisimintos Etninės kultūros globos tarybos ištakos: dabartinis pirmininkas Virginijus Jocys papasakojo apie savo pirmtakus – pirmąjį EKGT pirmininką doc. dr. Rimantą Astrauską, bei po jo EKGT vadovavusius – doc. dr. Krescencijų Stoškų, prof. dr. Libertą Klimką, pirmąją EKGT administracijos vadovę Virginiją Kondratienę.

Itin daug pagarbos nusipelnė praėjusios kadencijos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Skaityti toliau

Latvių audinių raštai (nuotraukos) (0)

Sijono audinys. Latvija, Vidžemė, Lielupė, XIX a. Latvijos nacionalinis istorijos muziejus.

Latviai labiau moka kurti etninio pobūdžio suvenyrus negu lietuviai. Ir žmonės juos mielai priima. Rygoje lankėmės prieš pat Latvijos nepriklausomybės dieną, Lapkričio 18-ąją, ir kiekvienoje krautuvėlėje matėme tamsiai vyšnines juosteles tautiniu raštu užsisegti ant rankos. Jas pirko ir dėvėjo. Kam patogiau, pirko iš tokios pat juostelės surištus kaspinėlius ir segėsi į paltų apykakles. Viskas taip paprasta ir nuoširdu mums atrodė, gal todėl ir priimtina.

Skaityti toliau

Etnomuziejus „Kepurių pasaulis“ (nuotraukos, video) (0)

Šamšura, Samiai, Norvegija | worldhat.net nuotr.

Rygoje veikia labai įdomus kepurių muziejus. Jame eksponuojamos paprastos auksiukais papuoštos kepuraitės, brangios karūnos, užburtos afrikietiškos kaukės ir didžiuliai Azijos šamanų šalmai, išsiuvinėtos kepurės ir kepurės iš žmogaus plaukų. Muziejuje visa tai galima nufotografuoti ir pasimatuoti. Muziejuje vyksta užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, vaikiškos dirbtuvės, yra galimybė atšvęsti gimtadienį ar vestuves pasakišku arba etniniu stiliumi.

Etnomuziejaus „Kepurių pasaulis“ administratorė Karina Dowidava pasakoja: „Tai privatus muziejus-galerija. Jo įkūrėjas yra etnografas, Skaityti toliau

Kartu su blukiu – supleškėjo ir pernykštės negandos (nuotraukos, video) (0)

blukio-deginimas-llbm.lt-nuotr-1-1200

Gruodžio 27 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje buvo švenčiama blukio deginimo šventė. Pernai visuomeninko Jono Sabecko pastangomis atgaivintas senovinis Kalėdų paprotys, šįmet į muziejų vėl sutraukė būrį blukio degintojų.

Pagal senuosius lietuviškus papročius vienas svarbiausių Kalėdų šventės ženklų buvo didžioji kaladė, žemaičių dar vadinama blukiu, o aukštaičių – ugnies mituliu. Tikėta, kad jai galima perduoti visas savo negandas ir pykčius. Tai buvo daroma trankant per blukį lazda ir galvojant apie tai, kas neišsipildė, kas mus trikdo ir pykdo. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie energetiką bei tautos ir visatos sąsajas (video) (3)

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Paskutinė šių metų laida „Savaitės pjūvis“ skiriama besibaigiantiems 2015-siems ir ateinantiems 2016-siems.

Šioje laidoje pagrindinius Lietuvos iššūkius energetikos srityje komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, o apie tautos ir visatos sąsajas šiuo žiemos saulėgrįžos metu pasakoja etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, DELFI TV, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba (108)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai, tradicijos ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau

Belaukiant Kūčių vakaro (2)

Kucios

Žiemos saulėgrįža, tai viena iš svarbiausių keturių švenčių Lietuvoje. Pavasarį švenčiame Pavasario lygę, vasarą – Rasas, o rudenį – Rudens lygę. Visi papročiai ir apeigos per šventes turi gilią prasmę – jie sutelkia žmogų ateinančio laikotarpio darbams.

„Dviem dienoms praėjus po saulėgrįžos – iškiliausioji tamsiojo ir šaltojo pusmečio šventė – Kalėdos! Kartu su vasaros saulėgrįža, senovėje vadinta Kupolių ar Rasos švente, abi datos skelia metus pusiau, sudarydamos tradicinio kalendoriaus ašį“, – sako etnologas Libertas Klimka.

Lietuvos kaimuose jau iš ryto prasidėdavo nekasdienis šurmulys. Pakvipdavo kepamais pyragais. Buvo tikima, kad tą rytmetį pramigus, Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į Kalėdinio blukio deginimo šventę (video) (5)

blukio-deginimas-llbm.lt-nuotr

Gruodžio 27 d., sekmadienį, 12 val. Lietuvos liaudies buities muziejus surengs Kalėdinio blukio deginimo šventę.

„Trečiąją Kalėdų – Ledų – dieną kai nevalia didelių darbų dirbti, o tinkamiausia – svečiuotis, atvykite į Lietuvos liaudies buities muziejų! Vilksim ir deginsim blukį, o su juo ir visas besibaigiančių metų blogybes supleškinsim – kad ateinantiems metams neliktų… Dainuosim, šoksim, vaišinsimės ir, jei gamta leis, visaip žiemiškai pramogausim! Pradėsim nuo 12 val. Neatvyksit – blogybes Naujiesiems išsaugosit…“ – rašo  muziejininkai šventiniame kvietime. Skaityti toliau

„Baltų kelias“ – kultūros paveldui saugoti ir turizmui skatinti (1)

baltu kelias latviai naisiu baltu muziejus_rengeju nuotr

Lietuvoje ir Latvijoje iki šiol nebuvo sistemos, kuri apjungtų paveldą, kultūrą, turizmą ir verslą. Asociacija „Baltų centras“ ėmėsi projekto „Nacionalinis/tarptautinis kultūros kelias „Baltų kelias“, siekiant skatinti kultūrinį turizmą. Buriamas partnerių tinklas kol kas dviejose šalyse, esant potencialui plėstis ir toliau. Surengtas seminaras ir pirmas partnerių susitikimas pateisino jau antrus metus kultūrinį turizmą plėtojančių šiauliečių lūkesčius. Susirinkusieji skatino tęsti pradėtus darbus.

Dviejų dienų seminare, vykusiame Vilniuje, Kultūros ministerijoje, vėliau persikėlusiame į Šiaulių Universiteto biblioteką, „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyrių Skaityti toliau

Puodžių sostinėje vyrai žmonoms dovanoja mokomasias dovanas (0)

Siauliu amatu centras

Sėkmingiausiai dirbančiu Lietuvoje 2015 metais tradiciniu amatų centru pripažintas Šiaulių rajono savivaldybės Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras užmigti ant laurų neketina – planai ir svajonės veja vienas kitą, o į darbo savaitę jau prašosi įtraukiamas ir savaitgalis.

Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras buvo įkurtas 2012 metais, Šiaulių rajono savivaldybei pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklai Skaityti toliau

Širvintose surengta vakaronė „Baltas lino gyvenimas“ (1)

Širvintose surengta vakaronė „Baltas lino gyvenimas“ | rengėjų nuotr.

Ši J. Tumo-Vaižganto citata iš „Lino darbų pasakos“ taikliausiai apibūdina  gruodžio 11 dieną Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje vykusią etnokultūrinę bendruomenės vakaronę, į kurią susirinko per 250 dalyvių: mokinių, jų tėvų, senelių, mokytojų ir svečių. Pasak vieno iš renginyje dalyvavusio mokinio tėvelio, tokios vakaronės sugrąžina vaikus ir suaugusius į šių dienų  žmonėms egzotišką, primirštą senolių pasaulį.

Vakaronėje „Baltas lino gyvenimas“ visi dalyviai  klausėsi  Juozo Tumo-Vaižganto „Lino darbų pasakos“, bandė iš eilės atkartoti Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis (4)

blukis

Gruodžio 18 dieną, penktadienį 17 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia tą vakarą kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

„Kviečiame kartu su mumis sutikti sugrįžtančią Saulę ir vakarą praleisti giedant senąsias giesmes.Pagerbsime Baltų dievus, protėvius, įžiebsime aukuro ugnį. Kanklių muziką ir Kalėdų giesmes skirsime protėviams ir Visatos tvėrėjui – Sotvarui “, Skaityti toliau

Seimą papuošė daugiau nei pusšimtis šiaudinių sodų (0)

Du sodai_J.Vaiskuno nuotr.

Gruodžio 16 d. 14 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) vyks šiaudinių sodų parodos pristatymas. Parodą atvers Seimo narė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Rasa Juknevičienė. Parodą organizuoja Vilniaus etninės kultūros centras, pristatyme ansamblis „Ratilio“ (vadovė Milda Ričkutė) atliks sutartines.

Šiaudų sodai seniau buvo veriami visoje Lietuvoje ir buvo svarbi tautos papročių dalis: sodas buvo kabinamas virš kūdikio lopšio, Skaityti toliau

Kokius Kūčių valgius pamiršo lietuviai? (0)

kuciu valgiai1

Mūsų senoliai, daug dėmesio skyrę gamtai ir magiškoms galioms, suformavo visame pasaulyje unikalius Kūčių vakaro papročius. Kiekvienam lietuviui svarbiausia metų šventė kelia nuostabą turistams. Tiesa, nemažai įdomių ir prasmę turinčių archajiškų Kūčių vakaro apeigų yra pamirštos pačių lietuvių: šiandien ant tautiečių stalų jau nerasime tradicinio, protėvių vėlėms skirto patiekalo – kūčios.

Lietuvių kultūrą užsienio svečiams puikiai pristato mūsų kulinarinis paveldas, kuriame gausu įvairių, tik mūsų kraštui būdingų patiekalų. Skaityti toliau

Rotušėje vyks tradicinis šventinis renginys „Vidury lauko grūšelė“ (0)

Vidury-lauko-grusele2015Gruodžio 20 d. 15 val. kaip ir kasmet tradiciškai norėdamas padėkoti savo draugams ir rėmėjams už buvimą kartu Vilniaus etninės kultūros centras surengs kalėdinį koncertą. Šiais metais jis vyks  Vilniaus rotušėje.

Adventinę-kalėdinę programą ruošia ir koncerte dalyvaus: Vilniaus miesto moksleivių advento-Kalėdų laikotarpio tautosakos bei tautodailės konkurso „Leliumoj” laimėtojai; Vilniaus Žvėryno gimnazijos folkloro ansamblis „Dolija“ (vad. V. Vaitkienė); Vilniaus folkloro ansamblis „Laukis“ (vad. L. Šarkaitė-Vilums); Vilniaus folkloro ansamblis „Labingis“ (vad. L. Stoliarovienė); Skaityti toliau

Dzūkai iš Varėnos kviečia kartu pasidainuoti (1)

Folkloro ansamblis is Varėnos Zeiria

Gruodžio 12 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks advento koncertas-vakaronė „Krašte marių, leliumoj“. Folkloro ansamblis „Žeiria“ (vad. V. Naruševičiūtė) iš Varėnos pristatys šio krašto adventinę programą. Popietės metu apsilankiusieji bus kviečiami kartu dainuoti, jungtis į žaidimus, klausytis pasakojimų apie dzūkų advento ir šventinio laikotarpio tikėjimus, draudimus, burtus, orų spėjimus.

Į Varėnos kultūros centro folkloro ansamblį „Žeiria“ susibūrė 16 įvairaus amžiaus bei profesijų žmonių, kurių širdyse rusena meilė lietuvių liaudies dainoms. Skaityti toliau

Išleistas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ (2)

kalendorius_2016 tautiniai kostiumai

Lietuvos liaudies kultūros centras tęsia kalendorių, kuriuose pristatomi Lietuvos archeologiniai ir tautiniai drabužiai, seriją. Jau išleistas naujas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ su spalvingomis XIX a. tautinių drabužių nuotraukomis ir etnologo Liberto Klimkos aprašytomis senųjų baltų ženklų reikšmėmis.

„Įvairiausiais raštais, simboliais ir ženklais išdabinti lietuvių tautiniai rūbai, ypač jų puošmena – juosta. Šiandien tradicinė juosta jau yra tapusi lietuviškos tapatybės simboliu, ja pagarbiai juosiami jubiliatai, laureatai ir užsienio svečiai, jos raštai – neabejotina žinia iš praeities, kurią dar reikia išmokti perskaityti. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar turėtų mus bauginti gruodžio tamsa? Pašnekovas – etnologas D. Razauskas (audio) (0)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šioje „Alko Radijo“ laidoje „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“ žurnalistas ir Alkas.lt redaktorius A. Antanaitis kalbasi su mitologu, religijotyrininku, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoju, „Liaudies kultūros“ žurnalo vyresniuoju redaktoriumi. dr. Dainiumi Razausku. Skaityti toliau

Seime prasidėjo konferencija „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“ (video) (0)

Konferencija „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“  | V. Daraškevičiaus nuotr.

Gruodžio 2 d., Seime įvyko Etnografinių regionų metams skirtos tarptautinės konferencijos „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“  pirmosios darbo dienos posėdis.

Į konferencija skaityti pranešimus atvyko etnologai, folkloristai ir etnomuzikologai iš Lietuvos, Austrijos, Vengrijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos.

Prieš konferenciją Seime buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Seimo narys Vytautas Juozapaitis kartu su Etninės kultūros globos taryba glaustai supažindino su 2015-aisiais vykusių Etnografinių regionų Skaityti toliau

Spalvingoji žemaitiška skraistė šiandien (nuotraukos). (2)

Žemaitiška skraiste apsisiautusi aktorė Julija Šatkauskaitė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Ar jums patiktų XIX amžiaus tautinio rūbo elementai šiuolaikinėje XXI amžiaus dėvėsenoje? Tai galėtų būti liemenė, delmonas, papuošalas, skraistė ir dar daug kitų aksesuarų. Šį kartą šiuolaikinė mergina dėvi žemaitišką skraistę, nuaustą pagal muziejuose turimus XIX amžiaus eksponatus. Ja apsisiautusi aktorė Julija Šatkauskaitė. Beje, šios žemaitiškos skraistės spalvos primena meksikiečių skraistes, tik jų spalvų derinimas kitoks. Skaityti toliau

Etnovakare susitikimas ir padainavimas kartu su Gediminu Žiliu (0)

Gediminas Zilys_JonoV.nuotr.alkas.lt

Gruodžio 3 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks etnovakaras su Gediminu Žiliu. Šį ketvirtadienį visi atėjusieji susitikti su Gediminu – kūrybišku ir talentingu žmogumi, vertinančiu ir puoselėjančiu senąją baltų kultūrą ir folklorą – turės galimybę kartu padainuoti advento dainas ir pabendrauti su kūrybingu menininku.

Apie Gedimino aktyvumą ir platų kūrybinį polėkį sako veiklos, kuriose jis dalyvauja: grupės „Skylė“ bosistas, folkloro, roko ir world music  grupės „Atalyja“ įkūrėjas, dainininkas, bosine gitara ir kanklėmis grojantis bei šios grupės daugelio atliekamų kompozicijų autorius. Skaityti toliau

Seime – spaudos konferencija skirta Etnografiniams regionams ir muzikiniam folklorui (tiesioginė transliacija, video) (0)

prof. Vytautas Juozapaitis | N.Balčiūnienės nuotr.

Gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo nario Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Etnografinių regionų metai ir muzikinio folkloro reikšmė regioninio savitumo raiškai“.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) atstovai – pirmininkas Virginijus Jocys, pirmininko pavaduotojas dr. Vytautas Tumėnas, prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Spaudos konferencijoje bus pristatyti 2015-ųjų – Etnografinių regionų metų – veiklos Skaityti toliau

I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį (35)

Inija_V.Trinkunaites nuotrLietuviai yra viena iš sparčiausiai nykstančių Europos tautų. Bėga nuo žemės, bėga iš Lietuvos, tikėdamiesi kažkokios kitokios laimės, negu yra skirta. Ir miršta svetur, jos neradę. Tiesa, ne vienas prašo į gimtinę parvežti nors saują pelenų. Kodėl taip vėlai atsibundame? Kodėl pavėluotai suprantame, kad Tautos gyvybinės galios yra mumyse, kad niekur jų nereikia ieškoti, tik būti ČIA ir gyventi savo paprastą gyvenimą, pasižiūrint į gamtą, kalbėjomės su Senojo baltų tikėjimo bendrijos „Romuva“ Krive Inija Trinkūnienė.

– Ką tik grįžote iš didžiausio pasaulyje renginio, vienijančio daugumą Skaityti toliau

Pasakojimui nutrūkus (0)

Vysnios zydi

Pasakojimas nutrūksta, kai nebelieka pasakotojų ir klausytojų. Ar atsimenate, kiek esate girdėję istorijų, kurias atkurdavote tik tada, kai turėjote jas kam papasakoti? Kaip jaučiatės, kai liekate vieni, o į jūsų šnektas numojama ranka? Pamaži trinami niekur nerašyti prisiminimai. Jų niekam nebereikia per keliolika metų ar kelis dešimtmečius, kol vėl kam nors neprašviesėja mintis sugrąžinti pasakojimus į gyvųjų tarpą. Tačiau neretai nublukusi spalva neįstengia atgauti pirminio spindėjimo ir tada sakoma: „Kaip gaila, kad…“

Užmarštis pasiekia tradicijas ir papročius. Tai mūsų nestebina. Paprotys – kaip rūbas. Keičiantis laikams neįmanoma išlaikyti senų rūbų, Skaityti toliau

Netekome armonikieriaus Gedimino Giriūno (video) (0)

Gediminas-Giriunas-Grazinos-Pasakarnienes-nuotr-2-K100

Gaila, bet vis daugiau vyresniosios kartos talentingų muzikantų mus palieka. Lapkričio 27 dieną netekome garsaus armonikieriaus, veterinarijos gydytojo, biomedicinos mokslų daktaro Gedimino Giriūno.

Dar pirmadienį Lietuvos kariuomenės dienos proga velionis Gediminas gerą pusdienį grojo Vilniaus karininkų ramovėje, su nuotaikingais maršais pasitiko Krašto apsaugos ministrą, džiaugėsi iš LKVĮKR folkloro ansamblio „Vilnelė“ vadovės Laimos Purlienės gavęs Rokiškio krašto valso „Svajonėlė“ natas, sakė, kad išmoks ir gros jį ansamblio programose ir festivalyje Utenoje, nes jam didelis džiaugsmas groti savo gimtojo Rokiškio krašto melodijas. Jis turėjo daug svajonių, rengėsi groti „peterburgskų“ armonikų festivaliuose, svajojo apie susitikimus su kitais šio instrumento muzikantais.

Skaityti toliau