Etninė kultūra

Papuošalai sekant lietuvių tekstilės ornamentais (nuotraukos) (0)

Miglės Morkūnaitės sukurtas papuošalas | D. Slavinsko nuotr.

Jau beveik visą mėnesį kauniečiai turi galimybę apžiūrėti galerijoje „Aukso pjūvis“ (K. Donelaičio 62) eksponuojamą Miglės Morkūnaitės papuošalų parodą „Margai rašyta“. Tai, sprendžiant iš Deivio Slavinsko nuotraukų, iš odos, dekoratyvinių akmenėlių ir galbūt audinio sukurti pakabukai, kurių centre – lietuvių senųjų audinių raštų fragmentai. Paroda dar veiks iki balandžio 9-os dienos. Skirta ji Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.

Gal ir į gera, kad mus ši informacija pasiekė kiek pavėluotai, dėl to jau galime suprasti, kaip žmonės į šią puikią, lauktiną, remtiną iniciatyvą reaguoja. Sako: taip gražu, Skaityti toliau

G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas (24)

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.

Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau

Pavasario lygiadienis – gamtos ir žmogaus virsmo šventė (nuotraukos, video) (1)

Pavasario lygiadienis. Vilnius, Šventaragio slėnis. 2018-03-20 | R. Antulytės nuotr.

Pavasario lygiadienis – tai diena, kai dienos ir nakties trukmė susilygina ir nuo šios dienos dienos vis ilgėja, o naktys – trumpėja. Būtent pavasario lygiadienį mūsų senojoje lietuviškoje tradicijoje prasidėdavo naujieji metai. Tai buvo svarbus atskaitos taškas, simboline prasme – šviesos pergalė prieš tamsą.

Jau dešimt metų naujai atgaivinti Vilniaus etninės kultūros centro rengiami pavasario lygiadienio renginiai vyksta vienoje svarbiausių, istorinių Vilniaus vietų – Šventaragio slėnyje. Čia kadaise stovėjo Skaityti toliau

Kviečia į magišką naktinį žygį prie Vilniaus (0)

Naktinis pavasario lygiadienio žygis | Kyle Wong nuotr.

Kovo 23-ąją, penktadienį, 19 val., Dūkštos pažintiniame take, rengiamas naktinis 4,5 km ilgio (apie 2,5 val. trukmės) pėsčiųjų žygis. Kartu pažymėti šį virsmo tašką ir patirti naktinės gamtos magiją kviečia Neries regioninio parko direkcija.

Šiomis dienomis, kovo 20 – 21 d., visame Žemės rutulyje kelioms valandoms sustoja nuolatinės dienos-nakties sūpuoklės, ir kalendoriai pažymi ypatingą virsmo laiką – pavasario lygiadienį. Dienai susilyginus su naktimi, saulei patekėjus tiksliai rytuose ir nusileidus vakaruose, prasideda astronominis pavasaris. Skaityti toliau

Romuva kviečia švęsti pavasario lygiadienį ant Pučkorių piliakalnio (1)

Lygiadienis ant Pučkorių piliakalnio | Rengėjų nuotr.

Kovo 25 d., sekmadienį, 15 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Vilniaus romuvų sambūris kviečia visus švęsti pavasario lygiadienį at Pūčkorių piliakalnio. Prieš šventę 13 val. vyks pažintinis žygis Vilnios pakrantėmis skirtas Vydūno 150-osioms metinėms.

Pavasario lygiadienis tai virsmo metas, kada diena susilygina su naktimi, kada žiema pralaimi vis aukščiau kylančiai Saulei. Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymų vakare – pažintis su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais (1)

Akmenės rajono tyrimai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kovo 14 d., 17 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje, rengiamas trečiasis skaitymų vakaras, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais.

Pavasarį, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija visus, besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norinčius sužinoti daugiau, kviečia į penkioliktuosius žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtus skaitymus. Skaityti toliau

Pagerbti nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai (0)

Pagerbti kultūros paveldo specialistai_Nacionalinio kultūros centro nuotr

Kovo 9 d. vakarą Vilniaus rotušėje skleidėsi šimtamečių tradicijų lobynas – pristatytos pirmosios dešimt į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Iškilmingoje ceremonijoje tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.

„Žengiame svarbų žingsnį saugodami nematerialų Lietuvos kultūros paveldą, steigiame jo sąvadą, kuriame – mūsų žmonių per amžius sukaupti įgūdžiai, žinios, susiformavusios tradicijos“, – pažymi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson. Skaityti toliau

Kaziuko mugės pažintys ir šiaurės vėjas (1)

R. Umbrasienė. Avinas. Raaugo keramika | D. Rastenienės nuotr.

Niekada nesu buvusi Klaipėdos jūros šventėje. Gal kas nėra buvęs Vilniaus Kaziuko mugėje… Pati į ją išsiruošiau po penkerių metų pertraukos… Ėjau gatvėmis tarsi viską, kas seniai žinoma ir pažįstama, iš naujo matyčiau. Prieš rašytojų sąjungos būstinę stovinčio seno neprižiūrėto namo durys įdomios, reikėtų bent nufotografuoti, nes neliks jų, jei tik atsiras naujas savininkas. Apskritai reikia dažniau išeiti į miestą – jis taip greitai keičiasi, neliks jame nieko.

Eiti sunku. Šaligatviai nevalyti. Gražu – daug sniego, balta ir šalta, bet vietomis – tikras „Vilniaus purvynėlis“, kaip dainoje pasakyta. Prie senojo pašto pastato išsuku į Gedimino prospektą. Jau ir mugėje. Man Skaityti toliau

Prezidentė apsilankė šimtmečio Kaziuko mugėje (0)

Prezidentė Kaziuko mugėje | lrp.lt nuotr.

Kovo 2 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė tradicinėje Vilniaus Kaziuko mugėje. Jau 415 – ąjį kartą vykstanti mugė šiemet skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Šalies vadovė bendravo su į renginį atvykusiais tautodailininkais, amatininkais, mugės lankytojais. Čia Prezidentė įsigijo tradicinių medžio, odos, tekstilės dirbinių, pavasarinių verbų, kitų suvenyrų.

Beveik 17 kilometrų ilgio mugę per tris dienas aplanko daugiau kaip pusė milijono žmonių. Šiemet, minint Lietuvos atkurto valstybingumo šimtmetį, mugės svečių Vilniaus Rotušės Skaityti toliau

Du ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiai skirti punskiečiams (1)

Aldona Vaicekauskienė | lrp.lt nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio proga apdovanota 100 nusipelniusių žmonių. Tarp jų ir gerai visiems pažįstami du punskiečiai – mokytoja Aldona Vaicekauskienė ir prel. Alfonsas Jurkevičius.

Už lietuvybės puoselėjimą, etninės kultūros sklaidą ir Lietuvos Respublikos vardo garsinimą užsienyje jiems skirti Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiai. Šiuos apdovanojimus 2018 m. vasario 15 d. iškilmingos ceremonijos metu įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymų vakarus (0)

Marijos Gimbutienės skaitymai 2018 | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija, visus besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais vėl sukvietė į Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiamą, antrąjį žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtą skaitymų vakarą, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir pasiekimais. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Vita Džekčioriūtė-Medeišienė – apie vaikų mitines baimes tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje (video) (0)

Vita Džekčioriūtė-Medeišienė | youtube.com nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo etnologė, Vilniaus universiteto doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė. Kokios mitinės būtybės tradiciniuose lietuvių vaikų gąsdinimuose populiariausios? Kokio pobūdžio ir su kuo susijusių vaikų gąsdinimų sutinkama dažniausiai? Ko siekiama, gąsdinant vaikus? Skaityti toliau

Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai (0)

Apyrankė | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. 17 val. – Balandžio 11 d. 17 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3., penkioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

„Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norintys sužinoti daugiau. Nuo vasario iki balandžio, dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Lietuvoje“, Skaityti toliau

„Labaiteatras“ kviečia į vakarėlį „Siaubo pasakos“ (video) (0)

„Labaiteatras“ kviečia į vakarėlį „Siaubo pasakos“ | Rengėjų nuotr.

Vasario 24 d., šeštadienį, 12 val. Vilniuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41)  bus parodytas „Labaiteatro“ spekaktaklis „Siaubo pasakos“.

„Labaiteatras“ – teatras šeimai, auginantis bei lavinantis žiūrovą įvairiais teatriniais pastatymais. Ketvirtuosius metus gyvuojantis, režisierės Agnės Sunklodaitės bei kompozitoriaus Deivido Gnedino įkurtas teatras, vykdydamas savo užduotį, kuria spektaklius šeimoms nuo mažiausių iki vyriausių jos narių, ypatingai atsižvelgdamas į žiūrovų amžiaus ypatumus. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ M. Furmanavičiūtė – apie kūrybos realybę ir… padavimus, nupieštus smėlyje (0)

M.Furmanavičiūtės darbo akimirka | V.Tumėno nuotr.Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo dailininkė, meno daktarė Monika Furmanavičiūtė –
garsi lietuvių jaunosios kartos tapytoja. „Skrajojančių ežerų“ žiūrovai kiekvienoje laidoje matė rankas, piešiančias padavimus smėlyje. Štai ir atėjo laikas pristatyti piešinių autorę.  Kokią realybę vaizduoja tapybos darbai? Kokios temos artimos? Skaityti toliau

Viduržiemio žygis po Mergiškių kraštovaizdžio draustinį (1)

Žygeiviai renkasi pas Martyną | Rengėjų nuotr.

Aukštadvario regioninio parko direkcija visus gamtos mylėtojus pakvietė į viduržiemio žygį – „An Gramnyčių vilkų veseilia Gedanonyse“ – po Mergiškių kraštovaizdžio draustinį. Žygį globojo Antaveršio kaimo šviesuoliai Martynas ir Vilma Breikštai, o jų bičiuliai žemaičiai Egidijus ir Vilma Juodžiukynai iš Gargždų išvirė žygeiviams senovinę košę.

Žygio dieną iš pačio ryto į Martyno sodybą, papuoštą Vyčio bei Lietuvos trispalve vėliavomis, kelio ieškojo žygeiviai. Visus pasitiko parko darbuotoja Rita, žygio vadovė ir iniciatorė. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ M. Iršėnas – apie žmogaus ir gyvūnų vaizdavimą baltų dailėje (0)

Dailės istorikas dr. Marius Iršėnas | Youtube.com stop kadras

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo dailės istorikas dr. Marius Iršėnas, su kuriuo susitikimas vyko Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“. Ką vadiname baltų daile ir ką priskiriame baltų palikimui? Kokie žinomi seniausi žmogaus atvaizdai, siejami su baltų kultūra? Kokie gyvūnai radiniuose vaizduojami dažniausiai? Kas būdinga baltų vaizdavimo stiliui? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ S. Juknevičius – apie laimę ir deivę Laimą (video) (2)

Stanislovas Juknevičius | asmeninė nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo filosofas, religijotyrininkas dr. Stanislovas Juknevičius, kuris vedė nuo „regimo“ iki „neregimo“, atskleisdamas mitų vaidmenį pasaulėžiūroje. Kas tai yra „neregimas“ ir kokios jo pasireiškimo formos? Ką reiškia „etniniai“ ir „bendražmogiškieji“ mitai? Kokios yra pagrindinės mitų funkcijos ir religinių mitų ypatybės? Skaityti toliau

Didžiosios Užgavėnės Naisiuose (0)

Didžiosios Užgavėnės Naisiuose | V. Šalavėjaus nuotr.

Vasario 11 d., Naisiuose, vyko ketvirtosios Didžiosios Užgavėnės. Į šventę kasmet susirenka gausus būrys dalyvių: persirengėlių, blynkepių, tautodailininkų, kulinarinio paveldo prekybininkų, meno kūrėjų ar šiaip smalsuolių, panorusių smagiai atsisveikinti su žiema. Ir šiais metais čia sugužėjo daug svečių, kuriuos pasveikinti atvyko Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, visiems linkėdamas gražios šventės ir dėkodamas Naisių Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Vaitkevičienė – apie laimę ir deivę Laimą (video) (2)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė, kuri atskleidė, kaip kaip mitologijoje aiškinama, kas yra žmogaus laimė. Kuo rūpinasi deivė Laima ir kaip dauginti laimę? Yra viena Laima ar trys laimos? Ką reiškia pasakymas „laimė kaip… kepurė“? Kokie yra su tuo susiję ritualiniai veiksmai? Ką reiškia simboliai – Žirgeliai ir Roželė? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ A. Sverdiolas – apie artėjimą prie Algirdo Juliaus Greimo (video) (1)

Arunas Sverdiolas | E. Kurausko nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo filosofas, prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas, kuris padėjo priartėti prie iškiliausio lietuvių semiotiko Algirdo Juliaus Greimo galvojimų. Ar galima drauge būti ir lietuviu, ir žmogumi, sirgti ir Lietuva, ir žmonija? Kaip suvaldyti vidinę sumaištį
ir kaip įveikti lietuviškosios kultūros provincialumą? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ M. Šidlauskas – apie telegramą Algirdui Juliui Greimui (video) (1)

Marijus Šidlauskas | asmeninė nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šįkart laidoje dalyvavo literatūros tyrinėtojas, kritikas, vertėjas doc. dr. Marijus Šidlauskas. Kodėl poetas Sigitas Geda rašė „Telegramą Algirdui Juliui Greimui“? Kuo ypatingi poetai? Kodėl Sokratas kalbasi su vėju? Kodėl, pasak Greimo, „mūsų nudievintoje ir nužmogintoje kultūroje, kur nebetikima į jokias vertybes, poezijos kalba vienintelė išsaugojo sakralinę meno dimensiją“? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Senvaitytė – apie ugnies mitinę sampratą (video) (2)

doc. dr. Dalia Senvaitytė | vdu.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Laidoje dalyvavo etnologė Dalia Senvaitytė. Pokalbio metu atskleis ugnies sampratą baltų mitinėje pasaulėžiūroje: kokios yra ugnies rūšys? 

Kokie yra ugnies vardai bei globėjai? Kaip anksčiau buvo reglamentuojamas elgesys su ugnimi? Kokios yra ugnies ritualinės funkcijos? Skaityti toliau

Po sodais Šventaragio slėnyje nuaidės šimtmečio dainos (0)

facebook nuotr.

Vasario 16 d. 15 val. Vilniaus etninės kultūros centras  simboliškai kviečia susiburti būtent po sodais, puošiančiais Šventaragio slėnį. Vasario 16-oji nusimato būti diena pilna džiugesio ir sostinėje tikrai netrūks įvairiausių šventiškų renginių. Valstybės atkūrimo šimtmetį švęsti kviečia ir Vilniaus etninės kultūros centras – šia proga pačioje Vilniaus širdyje, Šventaragio slėnyje, skambės prasmingiausios ir gerai žinomos lietuviškos dainos, atliekamos Vilniaus folkloro ansamblių. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ R. Ambraziejienė – apie įvaizdinių prasmes (video) (1)

Rasa Ambraziejienė | asmeninė nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Laidoje dalyvavo senovinių simbolių ir jų prasmių tyrinėtoja Rasa Ambraziejienė, kuri išleidus knygą „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“. Kokios yra pagrindinės mus supančio pasaulio galios? Ką reiškia taškas? Vertikalė ir horizontalė? Žodžiai „įvaizdinys“, „skvarma“? Skaityti toliau

Užgavėnės, karnavalai ir kaukės simbolika (0)

Užgavėnės Rumšiškėse. 2009 m. | K. Kagio nuotr.

Zen koan: „Kaip tavo veidas atrodė prieš tavo tėvams gimstant?“

Karnavalas, simbolizuojantis žiemos pabaigą, paplitęs visoje Europoje (Venecijos karnavalas, Vokietijos, Belgijos karnavalai, lietuvių Užgavėnės, rusų Maslenica ir kt. tautų karnavalai).

Venecijos karnavalo kilmė –pagoniška romėnų šventė Saturnalijos, skirtos romėnų dievui Saturnui (dievo Jupiterio tėvui), kuriam yra priskiriama derlingumo globojimo funkcija. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Žulkus – apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą (2)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo akademikas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus. Tai bene vienintelis archeologas Lietuvoje, nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį. Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo „žiaurūs ir itin turtingi stabmeldžiai“? Kas yra tarpgentinės dykros, kaip jos siejamos su senąja baltų pasaulėžiūra? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ J. Buožienė – apie padavimų įkvėptą debesų meną (video) (0)

Jūratė Buožienė | asmeninė nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo menininkė Jūratė Buožienė. „Debesų menas“, – taip savo kūrybą juokaudama apibūdina moteris. Kas įkvepia kurti neeilinius paveikslus? Kuo ypatinga autorės sukurta tekstilės marginimo ir rišimo technika? Kuo ji skiriasi nuo kitų, žinomų Lietuvoje? Kaip vyksta kūrybos procesas? Kas tai per simbolis Jūrmatė? Skaityti toliau

Užgavėnių šventė VDU Botanikos sode Kaune! (0)

VDU Kauno botanikos sodo nuotr.

Vasario 11 d., sekmadienį, nuo 14 val., šalia Aukštosios Fredos dvaro rūmų, užvirs tikros užgavėniškos linksmybės: žygiuos persirengėlių paradas, vilios Užgavėnių mugė, garuos karšta VDU Botanikos sodo žolelių arbata.

Aidės dainos, šokiai ir žaidimai, vyks gražiausių kaukių rinkimai ir apdovanojimai, Lašininio ir Kanapinio mūšis. Deginsime Morę ir, žinoma, atsisveikinsime su žiema. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ J. Vaiškūnas – apie Dangaus šviesulių mitinius vaizdinius (video) (5)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Pokalbiu metu bus atsakyta į klausimus: kada Lietuvos danguje matome daugiausia žvaigždžių? Su kuo mūsų protėviai siejo dangaus šviesulius? Koks yra senasis lietuvių zodiakas? Ką simbolizuoja verpsčių ornamentai? Skaityti toliau