Etninė kultūra

Beieškant barsuko pėdsakų arba pusiaužiemio šventė Aukštadvaryje (0)

DSC_0799-1200

Visą žiemą užsisėdime namuose ir kartais net  nesusimąstome, kas vyksta gamtos pasaulyje… Aukštadvario regioninio parko direkcija ir vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė suteikė unikalią progą sužinoti, kokie pokyčiai pusiaužiemį, kai saulė ritasi pavasario link, vyksta gamtoje. Svarbu paminėti, kad etnografinis pusiaužiemis švenčiamas sausio 25-ą dieną, tuoj po archajinių „kumeliuko krikštynų“.

Tad 2017 m. sausio 28 d. (šeštadienį) kartu su ARP vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūte keliavome po Aukštadvario regioninio parko legendomis apipintas Mergiškių kraštovaizdžio draustinio vietas. R. Balsevičiūtė pristatė pagrindinį šio žygio „kaltininką“ – barsuką (opšrų). Pasirodo, kad pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei nėra pėdsakų – tai ilga. Beje, svarbu, paminėti, kad šie metai pagal etnografinį baltų kalendorių paskelbti Barsuko metais.

Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Apie Pašaminės kaimo gyventojų pravardes (10)

Pašaminės kaimo jaunimas, 1926 m. | P. Šimkavičiaus asmeninio albumo nuotr.

Pašaminė – tai seniūnaitijos centras Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių rajone, įsikūręs netoli Švento (tarmiškai Švinto) ežero.

Straipsnyje pateikiamos Pašaminės kaimo gyventojų pravardžių vartojimo priežastys ir atsiradimo motyvai. Domėtasi, kaip pravardžiuojami pašaminiškiai ir kodėl pravardžiuojamam žmogui priskirta tokia pravardė.

Dėl objektyvių priežasčių tikrieji pravardžiuojamųjų asmenvardžiai neminimi, išskyrus tuos atvejus, kai pavardė ar vardas yra pravardės atsiradimo motyvas. Skaityti toliau

Atidaryta paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 50“ (0)

rengėjų nuotr.

Sausio 26 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje) atidaryta paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 50“.

Paroda pažymi tautodailininkų bendrijos jubiliejų, parodo aktyvią veiklą puoselėjant liaudies meną, saugant tautinės kultūros savitumą.

Pradžią Lietuvos tautodailininkų sąjungai davė 1966 metų kovo 1 dieną įkurta Liaudies meno draugija, kuri 1990 metais buvo pavadinta dabartiniu pavadinimu (sutrumpintai – LTS). Ji buria kūrybiškus, sumanius, dažnai ne vienu talentu apdovanoti žmones, kuriuos skatina kurti, domėtis tautos meniniu palikimu, gilintis į tradicijas ir ieškoti naujų išraiškos būdų, organizuoja parodas, leidžia knygas, katalogus. Skaityti toliau

Klaipėdos etnokutūros centras kviečia į filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūrą (kuršininkų ir lietuvių kalbomis) (0)

Filmo kūrėjo iliustracija

Vasario 1 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) žinomo filmų kūrėjo Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra. Renginyje dalyvaus autorius. Vedėja – Dalia Kiseliūnaitė.

Arvydas Barysas – žinomas Lietuvos dokumentininkas ir kino eseistas. Jo kuriami filmai poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, negaili laiko „gaudyti“ retą vaizdą, Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (II) (0)

Raganos atlieka lietaus iššaukimo burtus | Ulricho Molitoro (Ulrich Molitor) graviūra iš veikalo „De Laniis et phitonicis mulieribus“ („Apie raganas ir žiniuones“), Constance, 1489 m.

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis.

Pirmą straipsnio dalį skaitykite ČIA. Skaityti toliau

Šiauduvoje bus atidaryti Tautinių drabužių ir Piliakalnių metai (2)

Medvėgalio piliakalnis | V. Jocio nuotr.

Sausio 27 d.  Šiauduvoje (Šilalės r.) vyks Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginys – seminaras „Vietinės bendruomenės  ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. 

Renginys prasidės 10 val. ant garsaus žemaičių Medvėgalio piliakalnio (Laukuvos sen., Šilalės r.), o seminaras vyks netoli Maironio apdainuoto Dievyčio ežero ir piliakalnio, Šiauduvos kultūros Skaityti toliau

Kurtuvėniškiai kviečia aplankyti barsuko ant Barsukyno kalno (0)

pusiauziemio zygis_vstt.lt

Sausio mėn. 29 d. ,sekmadienį, Kurtuvėnų regioninis parkas  kviečia švęsti Pusiaužiemį ir pakeliauti po Pageluvio ežeryną aplankant net 10 ežerų. Žygyje žygeiviai ieškos barsuko pėdsakų ant Barsukyno kalno.

Sausio 25-oji, kuri  mūsų tradiciniame kalendoriuje – Viduržiemis. Mūsų senoliai pasakytų: – ,,dzienelė  pailgėj per ėruko pėdelį“. Nuo saulėgrįžos  jau turime viena valanda ir keliomis minutėmis ilgesnę dieną.

Tą dieną miške savo oloje ir barsukas nubunda ir iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, – išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Senųjų Lietuviškų vestuvių papročiai ir apeigos (1)

Vestuvės Karageliškių kaime, Elektrėnų sav. | E. Jakonienės nuotr.

Vestuvės, tai – amžinos meilės ir noro kartu praleisti visą gyvenimą įrodymas.

Tokio meilės įrodymo ir šeimos kūrimo noras, nesumažėjo ir šiais laikais. Tačiau, vis dažnesnė pora, tuokiasi iš reikalo, siekdami kažkokios naudos sau. O ir priesaika prieš Dievą nebeatrodo tokia būtina, kadangi, retas kuris, nuoširdžiai tebetiki, kad santuoka gali trukti visą gyvenimą. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Namai – didžiausia vertybė. Namų simbolika etninėje kultūroje (0)

Pirkia. Dzūkija. XX a. Lietuvių liaudies menas. Architektūra I knyga. 171

Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?

Ko gero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…

Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks renginys, skirtas Tautinių drabužių metų pradžiai (0)

Mikalina Glemzaite Kaune prie Nemuno_limis.ltL

Sausio 18 dieną 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 1, Vilnius) pradeda Tautinių drabužių metus ir pirmąjį Etninės kultūros vakarą skiria tautinių drabužių tyrinėtojai ir kūrėjai, muziejininkei, etnologei, kraštotyrininkei, knygų Kupiškėnų vestuvininkai (1936 m.), Lietuvių moterų tautiniai drabužiai (1939 m.), Lietuvių tautiniai drabužiai (1955 m.) autorei – Mikalinai Glemžaitei (1891–1985).

Mikalina Glemžaitė augo šeimoje, kuri puoselėjo meilę gimtajam kraštui; nuo jaunų dienų kartu su seserimis Elvyra ir Stefanija pradėjo rinkti tautosaką ir etnografinę medžiagą Kupiškio apylinkėse. Skaityti toliau

Apie mitinę erdvę ir savasties šaknis (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Menininkė Gaiva Kuliešienė, prisistatanti kūrybiniu vardu Gaiva Paprastoji, dvidešimt dvejus metus gyvenanti ir kurianti Olandijoje, į Lietuvą su savo kūryba grįžo prieš kelerius metus: išleido eseistikos knygų, surengė keliolika savo tapybos parodų, kurios eksponuotos Vilniuje, Kaune, o pastaruoju metu vis dažniau pristatomos Lietuvos dvaruose, miestuose ir miesteliuose. Tai – dovana tėvynainiams. Šių metų sausio 21 dieną šios menininkės paveikslų ciklą „Pasakų dienoraščiai“ išvys Joniškio gyventojai.

Ta pačia proga bus pristatyta ir menininkės brolio, mokslininko archeologo profesoriaus Skaityti toliau

„Adventur“ kvies atrasti Lietuvą ir didingąją Dainų šventę (0)

Lietuvos dainų šventė: Folkloro diena | LNKC nuotr.

Jau kitą savaitę, sausio 20-22 dienomis vyksiančioje tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“ (Litexpo rūmai, Laisvės pr.5, Vilnius)  su dainomis ir šokiais, tautinių rūbų paroda dalyvaus ir užsienio svečius į Lietuvą atvykti kvies svarbiausias ir didžiausias šalies kultūros renginys – Lietuvos dainų šventė, kuri garsi  pasaulyje.

Lietuvos dainų šventės – viena gražiausių, įspūdingiausių ir didingiausių mūsų šalies tradicijų. Tai šventės, kuriomis didžiuojamės, branginame ir kuriame visi drauge, šventės, Skaityti toliau

Kviečia Pusiaužiemio šventės koncertas „Dievo žirgai. Laumės kasos“! (video) (0)

Sen Svaja | Sieloj ramu nuotr.

Sausio 21 d. 19 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B. Radvilaitės g. 8), trys nepaprastos ir žymios tikro folkloro grupės – Ugniavijas, Sen Svaja ir Vėjopatis surengs Pusiaužiemio šventės koncertą „Dievo žirgai. Laumės kasos“

„Pusiaužiemis – yra tokia išskirtinė diena, kuomet vyksta daug spėjimų apie ateinančius orus. Visi jau išsiilgę pavasario ir jo pirmosios žalumos. Nuo pusiaužiemio jau telieka tik pusė žiemos. Tvirti „Ugniavijo“ vyrai karinėmis giesmėmis gins mus nuo paskutinių žiemos speigų. „Sen Svaja“ merginos-laumės vilios saulę šildyti Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I) (14)

Žanos d'Ark sudeginimas 1431 m. | Žiulio Eženo Lenevjo (Jules Eugène Lenepveu 1819 – 1898) freskos fragmentas

Aronas Gurèvičius (Арон Яковлевич Гуревич, 1924–2006) – vienas žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų. Mokslų daktaras, profesorius nuo 1992 m. vadovavo Pasaulinės kultūros instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Viduramžių ir šiuolaikinės kultūros bei mokslo skyriui. Skaitė paskaitas garsiausiuose Anglijos, Danijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos universitetuose. Rusijos Humanitarinių tyrimų akademijos tikrasis narys, Amerikos medievistikos akademijos narys korespondentas, Renaissance Academy of AmericaSociété Jean Bodin (Belgija), Norvegijos Karališkosios mokslo draugijos, Skaityti toliau

Mirė kraštotyrininkė mokytoja Emilija Stanikaitė (2)

Emilija Stanikaitė | asmeninė nuotr.

Kraštotyrininkė mokytoja Emilija Stanikaitė mirė sausio 7 dienos rytą būdama 93 metų. Ji atėjo į šį pasaulį mylėti Tėvynę, jos dainas, giesmes, o labiausiai mylėjo žmones. Tos meilės kibirkštys lieka jos giminių, draugų, mokinių širdyse.

Kauno miesto renginiuose dažnai matydavome kraštotyrininkę mokytoją Emiliją Stanikaitę. Ji – įžymi kraštotyrininkė. Rinkdama etnografinę medžiagą, išvaikščiojo beveik visą Lietuvą. Dvidešimt vienoje kraštotyrinėje ekspedicijoje užrašytos dainos, pasakojimai saugomi Mokslų akademijoje. Skaityti toliau

„Aukso vainikais“ apdovanoti geriausi tautodailininkai (0)

lnkc.lt nuotr.

Jau 12 kartą Jonavoje paskelbti ir apdovanoti geriausi 2016 metų liaudies meistrai. Jiems įteikti „Aukso vainikai“.

„Aukso vainikas“ – tautodailininkų aukščiausio įvertinimo ženklas.

Geriausiu vaizduojamosios dailės meistru pripažintas Saulius Lampickas.

Geriausio taikomosios liaudies dailės meistro vardas atiteko tautinių kostiumų audėjai Rimai Vitaitei.

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą (2)

Šienpjoviai | Alkas.lt koliažas.

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių. 

Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu (0)

Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu | Vejarode.com nuotr.

Didžiosioms metų šventėms uždarom vartus. Jau apsukom metų ratą, laukdami Šviesos atgimimo stebuklo. Pamiršom senų metų  skriaudas, išsižadėjom senų paklydimų. Atminty  pasiliko nepakartojama akimirka: ištartas švelnus žodis, ypatingas žvilgsnis, miela dovanėlė. Viliamės, jog  turtingesni tapom pažinimu, gerumu, vieni kitų atjauta.

Už durų pasiliko ir tamsiausia naktis,  ir trumpiausia diena.  Bet liko laukimas sugrįžtančios šviesos ir saulės.  Skaityti toliau

Jonavoje vyks šalies tautodailininkų paroda (0)

Alkas.lt, V. Jaugėlos nuotr.

Sausio 6 d., penktadienį, 13 val. Jonavos kultūros centre vyks regioninės liaudies meno parodos – „Aukso vainikas“.

Parodose dalyvaus daugybė, senųjų amatų papročius tęsiančių, menininkų. Šios šventės proga, bus skelbiami ir vainikuojami liaudies parodos laimėtojai.

Pirmąsias vietas laimėję vaizduojamosios ir taikomosios dailės atstovai bei kryžių dirbinimo profesionalai, bus apdovanoti simboliniais aukso vainikais ir pripažinti geriausiais 2016 metų liaudies meistrais.

Kasmet, visose Lietuvos apskrityse, rengiamos regioninės „Aukso vainiko“ parodos, Skaityti toliau

Prigimtos kultūros „monai“ žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

„Liaudies kultūra“ Nr.6 | leidėjų nuotr.

Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6).  Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą.   Skaityti toliau

Ant stalo „Raganos kalnas“ (nuotraukos) (1)

Rita Balkutė ir Česlovas Kovoliūnas | V. Kazlienės nuotr.

Joniškio miestelyje pristatyta senosios kultūros tyrinėtojos Ritos Balkutės knyga „Raganos kalnas (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“. Tai tikras rašto paminklas ne tik mitologiniams ir sakraliems Joniškio krašto paminklams bei nuostabiems čia gyvenantiems žmonėms, šių žodinės liaudies kūrybos vertybių pateikėjams.

Pati Rita Balkutė yra garsi liaudies medicinos ir magijos tyrinėtoja. Ji yra sukaupusi didžiulį šios medžiagos archyvą, galima sakyti, šiuos dalykus ji iš tolo atpažįstą ir „užuodžia“. Tik geras savo srities specialistas Skaityti toliau

Garsus pasaulio serialas atrado dainininkę lietuvaitę Vėtrą Trinkūnaitę (nuotraukos, video) (2)

Vėtra Trinkūnaitė su serialo „Vilingai“ aktoriais | asmeninė nuotr.

Per „History“ kanalą rodomo serialo „Vikingai“ žiūrovai visame pasaulyje nekantriai laukia naujausių – ketvirto sezono antros dalies serijų. Naujausioje serijoje „Vikings“ gerbėjai išgirdo lietuvišką balsą – Vėtrą Trinkūnaitę, kuri atliko laidotuvių giesmę senąja norvegų kalba.

Vėtra pasakojo, kad „Vikingų“ muzikinio takelio kūrėjas ir garsios Norvegų skandinaviško folkloro grupės Wardruna lyderis Einaras Selvikas (Einar Selvik) yra didelis Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“, kurioje ji dainuoja, gerbėjas.

Išgirdęs Vėtros atliekamas lietuvių liaudies dainas jis nusprendė, kad Vėtra privalo atlikti giesmę didingoje laidotuvių scenoje. Pati atlikėja pasakoja, kad filmuotis seriale „Vikingai“ Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Kūčių vakaras pagal protėvių papročius (0)

Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Kai tamsusis metų laikas pasibeldžia į mūsų visų gyvenimus, o iš dangaus palengva ima kristi baltos ir lengvutės snaigės, visi sutartinai ima laukti artėjančių Kūčių ir Kalėdų.

Vieni šių švenčių laukia garsiai, iš anksto planuodami patiekalus, veiklas, ruošdami dovanėles artimiesiems. Kiti plaukia įprasta vaga, tačiau širdyje tarsi užgimsta kažkoks nepaaiškinamas laukimas, jaukumo jausmas, noras su visais susitaikyti, jausti meilę aplink ir savyje.

Būtent šiuo laikotarpiu, padidėja noras atlikti kuo daugiau gerų darbų ir užsidėti sau nematomą pliusiuką sąžinėje, kuris ateityje lyg ir garantuos vietelę Dievo pašonėje. Skaityti toliau

Kas ką kala per Kalėdas? (audio) (17)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia LRT Klasika laidos „Ryto rasa krito“ svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

„Kalendorinėse Kalėdų dainose apdainuojamas devyniaragis elnias, kurio raguose kalviai kala aukso vainiką. Aukso vainikas tarp dangiško elnio ragų – tai pati mitinio kalvio nukalta Saulė. Kalėdų vardas tiesiogiai susiejamas su kalvio nukalama Saule, kuri senosiose dainose kartais ir vadinama Kalėda“, – sako J. Vaiškūnas. Skaityti toliau

V. Povilionienės kertiniai gyvenimo akmenys (3)

Veronika_Povilioniene. Jonas Gvildys nuotrauka

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoja, folkloro dainininkė ir etnologė Veronika Povilionienė, save vadinanti kaimo žmogumi, neseniai paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Gimusi Kreivonyse, Dzūkijoje, mokyklą baigė netoli gimtinės esančiame Kapčiamiestyje. Studijuoti atvažiavo į Vilnių, vėliau kurį laiką gyveno Kaune, paskui vėl grįžo į sostinę. Paklausta apie dainavimą, atlikėja atsakė paprastai – išmokusi pati, dainavusi vaikystėje, šeimoje, savo aplinkoje. Tai ir buvusi tikroji jos dainavimo mokykla.

Ligos ir svajonės

„Krūties vėžys, cukrinis diabetas, du infarktai – gyvenimas mane ne kartą bandė nugnybti, bet vis dar nenugnybia“, – juokavo folkloro atlikėja V.Povilionienė. Skaityti toliau

R. Švedienė. Senis Kalėda nedalijo daiktinių dovanų (0)

Mūsų Kalėda. 2003 m. Nuotrauka iš VšĮ „Kalėdų Senelio paštas“ archyvo.

Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Yra nuomonių, esą pavadinimas Kalėdų Senis laikytinas bendrinei kalbai neteiktinu hibridu. Žinoma, dabar jau retas kas pasakys, kad tai  Senelis šaltis. 

Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Skaityti toliau

Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas? (0)

kuciu-stalas_j-vaiskuno-nuotr

Kūčios Lietuvoje anksčiau buvo švenčiamos susėdus prie apeiginio stalo ir buvo lydimos žaidimų bei burtų. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas. Kaip atrodė Kūčių stalas prieš dvidešimt metų ir dabar?

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas. Skaityti toliau

D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video) (11)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 23-iąją, Lietuvai švenčiant tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus 165-ąjį gimtadienį, solidžia valstybine J.Basanavičiaus premija, skiriama už etninės kultūros tradicijų plėtojimą, puoselėjimą ir tyrinėjimą, buvo įvertintas žinomas Lietuvos mitologas humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas.

Nuoširdžiai sveikindami su pelnytu įvertinimu, šiandien su laureatu kalbamės apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašios J.Basanavičiaus kurtoji ir šių dienų Lietuvos. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į blukio deginimo apeigas (0)

Blukvilkio šventė | llbm.lt nuotr.

Gruodžio 31 d.,šeštadienį, 12 val. Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia sudeginti per metus susikaupusias visas blogybes! Nuo muziejaus miestelio blukvilkiai vilks ir degins blukį – lai sudega rūpesčiai ir bėdos! Šventės rengėjai žada daug linksmybių, vaišių, šokių ir dainų. Šis blukio deginimas muziejuje – jau trečiasis.

XIX a. per Kalėdas po Žemaitijos kaimus vaikščiojo vadinamieji blukvilkiai – vaikinai, kurie su dideliu triukšmu, mušdami tabalus, vilkdavo blukį. Taip užsukdami į kiekvieną kiemą, surinkdavo visą blogį. Blukį vėliau iškilmingai sudegindavo kaip sunkų Skaityti toliau