Etninė kultūra

Pas kalvį Vilių (1)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

„Kviečiu visiems drauge pajausti, kokia jėga slypi senosiose lietuvių dainose, atgaivinti ir pažinti mūsų protėvių paliktus turtus. Pasiklausę įrašų ar pagal natas pabandysime sudainuoti Pamario krašte L. Rėzos surinktas ir kitas lietuvių liaudies išsaugotas dainas. Renkamės pas Darių Vilių. Jaukiai gurkšnodami arbatą pasimėgausime prasmingu vakaru…“

Šeštadienį, vasario 18 d., Darius Vilius vilkytiškius kvietė į dainų vakarą – pabūti, pabendrauti, „išdainuoti tamsumus“. Kvietė praleisti vakarą jo namuose – be svaigalų, be pykčio, su daina ir darna. Skaityti toliau

Vėl kviečia „Kauno mugė“ – nuo jaunimo erdvės iki etnografinio paveldo (1)

„Kauno mugė“ | Rengėjų nuotr.

Balandžio 7-9 dienomis į Kauno centrą kvies tradicinė „Kauno mugė“. Senamiestyje ir Laisvės alėjoje vyksiančios mugės organizatoriai ėmėsi ambicingo tikslo – mugę paversti ne tik prekybos, bet ir kultūros, sveiko gyvenimo būdo bei idėjų pristatymo renginiu.

Tikimasi, kad į mugę atvyks ne tik šimtai dalyvių, siūlančių savo gaminius, bet ir įvairūs kolektyvai, bendruomenės, saviveiklininkai prisistatyti, koncertuoti ir skleisti savo idėjas. Aktyviai dalyvauti kviečiami tiek tradicinės lietuvių liaudies kultūros puoselėtojai, tiek ir technologinėmis bei kultūrinėmis naujovėmis besižavintys gyventojai. Skaityti toliau

Mitologinė tapyba ir Joniškio šventvietės (video) (0)

 

Gaivos Paprastosios dailės darbų parodos ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos "Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas" pristatymo akimirkos. Pirmame plane V. Vaitkevičius ir Gaiva Paprastoji. | Kastis Foto nuotr.

Sausio 21 dieną Joniškyje vyko Gaivos Paprastosios dailės (magiškasis realizmas) kiaušinio temperos technika atliktų darbų paroda ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos „Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ pristatymas. Ši knyga bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d.

Kelios eilutės iš Vykinto Vaitkevičiaus knygos pratarmės: „Prieš daugelį metų aplankiau pirmąsias šventvietes, išgirdau jų vardų skambesį ir pajutau padavimų žavesį. Susirūpinimas, siekis aprašyti ir išsaugoti šventvietes tapo svarbiausiu mano tikslu, kuris veda naujaisiais keliais ir neleidžia nurimti. Gali būti, kad net rašant šiuos žodžius Skaityti toliau

Seime vyksta tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seime vyks tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ | Alkas.lt koliažas.

Vasario 14 d. Seime vyks Kultūros komiteto kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis rengiamos tarptautinės konferencijos „Tautinis kostiumas šiandien“, skirtos tautinių drabužių reikšmės visuomenei, gamybos, įsigijimo, susijusių amatų išsaugojimo klausimams aptarti ir Tautinio drabužių metams paminėti, antroji dalis.

Pirmoji konferencijos dalis vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje Skaityti toliau

Vilniaus romuva kviečia į sutartinių mokyklą (0)

Kulgrinda-K100

Kiekvieną trečiadienį, 17 valandą, A.Vivulskio 27-4 Vilniuje vyksta sutartinių mokymosi užsiėmimai. Sutartinių mokykla nuo vasario mėn. atnaujina kasmetinius sutartinių mokyklos užsiėmimus.

Sutartinės – tai ypatinga muzika, kurios neužtenka vien klausytis iš šono, stebėti žiūrovo žvilgsniu. Norint pajusti gilų, persmelkiantį sutartinės skambesį reikia klausytis jos iš vidaus, atlikėjų sūkury, kur įsipina ir tavo balsas.

„Sutartinių dainuotojus telkia gilus tradicijos pajautimas ir kaskart dainuojant patiriamas ypatingas darnos ir sutarimo pojūtis. Sutartinių dainavimas – giedojimas ramina, teikia pasitikėjimą savimi Skaityti toliau

Kviečia A. Brody koncertas sklidinas meilės lietuvių muzikai (video) (0)

Brody koncerto plakatasKovo 4 d., šeštadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje vyks Abrahamo Brody koncertas „Iš tamsios turtingos žemės“.

Abrahamas Brody – kritikų pripažintas, žymiausiose pasaulio salėse koncertuojantis smuiko virtuozas, griaunantis ribas tarp klasikinės ir folklorinės muzikos, performanso ir kamerinės aplinkos sąvokų. 

Gimęs ir augęs JAV, šiuo metu tarp Londono ir Vilniaus gyvenantis muzikantas, koncerto kovo 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje metu atsigręš į netikėtai atrastas lietuviškas šaknis. Skaityti toliau

Duris atvers atnaujintas Vinco Kudirkos muziejus (0)

Duris atvers atnaujintas Vinco Kudirkos muziejus | Lnm.lt nuotr.

Vasario 10 d., penktadienį, 15 val. Kudirkos Naumiestyje (Vinco Kudirkos g. 29) duris atvers atnaujintas Vinco Kudirkos muziejus. Taip Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginius. Tarp muziejaus eksponatų – asmeniniai V. Kudirkos daiktai, vertimų rankraščiai, knygnešių epochą menantys eksponatai ir pirmą kartą pristatoma šiaurės suvalkiečių – zanavykų – XIX a. apranga. Vinco Kudirkos muziejaus ekspozicijoje lankytojai taip pat galės susipažinti su Kudirkos Naumiesčio istorija, knygnešių, V. Kudirkos ir varpininkų veikla. Skaityti toliau

Etninės kultūros vakare aptartos tradicijos ir naujovės tautodailės baruose (0)

Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas dailininkas Jonas Rudzinskas | Lietuvostautodaile.lt nuotr.

Vasario 8 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje įvyko pirmasis šių metų etninės kultūros vakare „Tradicijos ir naujovės tautodailės baruose: Lietuvos tautodailės sąjungai – 50 metų“.

Vakare dalyvavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas dailininkas Jonas Rudzinskas, paveldosaugininkas dr. Jonas Glemža ir etnologas-dailėtyrininkas dr. Vytautas Tumėnas. Jie kalbėjo apie šių dienų šiuolaikiškumo įtaką tradiciniams amatams ir apie tai, kaip sugyventi su technologijų naujovėmis ir neprarasti etninės kultūros savitumo. Skaityti toliau

Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“ (0)

M. Kašinskaitės nuotr.

Kiekvieną pirmadienį teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose  (Antakalnio g. 64, Vilniuje) vyksta etnokultūros studijos „Žinuolis“ užsiėmimai vaikams ir paaugliams.

Šiuo metu „Žinuolio“ dalyviai, kartu su LJR nariais, ruošiasi Vasario 28-tąją vyksiančiai Užgavėnių šventei. Jaunieji žinuoliai jau pradėjo kurti savo kaukes ir mokytis Užgavėnių papročių ir tam laikui skirtų dainų! Pasiruošimas šventei tik įsibėgėja!

„Lietuvos Jaunimo Ramuvos (LJR) narius vienija baltiška pasaulėžiūra ir meilė protėvių papročiams. Kiekvienas narys savaip atradęs šią bendruomenę savus talentus ir svajones į ją atsinešė Skaityti toliau

Menų spaustuvėje – dvi pasakos už vienos kainą (0)

Scena iš spektaklio | rengėjų nuotr.

Vasario 12 d. 15 val. Vilniuje, Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6), Stalo teatras kviečia į dvi pasakas už vienos kainą. „Dvi sesutės per lieptelį“ – seka populiariausias Japonijos ir Lietuvos pasakas. Scena padalijama į dvi dalis.  Vienoje scenos pusėje „arbatos gėrimo namelis“, kuriame gyvena japoniškos pasakos „Gyvatės akys“ sekėja, o kitoje pusėje – lietuviška „pirtis“, kurioje sekama lietuviška pasaka – „Eglė Žalčio pati“. Namelius skiria upė. Per upę nutiestas lieptelis. Kaip lietuviškoje mįslėje: „dvi sesutės per lieptelį – kas?“.

Daiktų teatro aktorės pasakas seka žaisdamos įvairiais daiktais, kuriuos mažieji žiūrovai Skaityti toliau

R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“ (5)

Alkas.lt nuotr.

2017-ieji metai Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais.  Jų, o kartu ir „Tautinių  drabužių metų atidarymas jau įvyko sausio 27 d. ant Medvėgalio piliakalnio ir kitose Laukuvos seniūnijos Šilalės rajone vietose. Visus metus vyks įvairūs kultūriniai renginiai, šventės, kitos priemonės. Piliakalnių, tautinių drabužių, tarmių, etnografinių regionų ir kitų lietuvių tautai ypač reikšmingų etninės kultūros savitumo bruožų akcentavimas daug prisideda prie tautinės savimonės išsaugojimo, tačiau  lietuvių etninė kultūra vargu ar pajėgs atsispirti globalios kultūros ekspansijai, jeigu tokios veiklos neturės tęsinio metams pasibaigus. Skaityti toliau

Rengiama tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ (programa) (0)

zemaites tautiniais rubais_lkc.lt nuotr

Vasario 13 d. 10 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks Lietuvos nacionalinio kultūros centro drauge su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis rengiama tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“, skirta tautinių rūbų vietai visuomenėje, siuvimo, įsigijimo ir kitiems su jais susijusiems svarbiems klausimams aptarti.

Antroji konferencijos dalis vyks vasario 14 d. 10 val. Lietuvos Respublikos Seimo III rūmuose. Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks seminaras apie baltų mitinį dangų (1)

2016 05 15 Sekminių dangus Punsko kaime | V. Žilionio nuotr.

Vasario 8 d., 15 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Tautosakos archyvo skaitykloje (Antakalnio g. 6, namas prie gatvės, I aukštas) vyks pirmasis mokslinis seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ „Baltų mitinis dangus ir jo vaizdinių sąlytis su indoeuropiečių dvasine kultūra”.

Pranešimą skaitys LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja, habil. dr. Nijolė Laurinkienė.

Bus kalbama apie senąją dangaus sampratą, mitinių vaizdinių sąsają su  indoeuropiečių dvasine kultūra. Ketinama aptarti ir vėlyvesnius dangaus vaizdinius – bendrus baltams ar Skaityti toliau

Žvakės Perkūnui (0)

Žvakės Perkūnui | O. Gaidamavičienės nuotr.

Vasario 4 d. Aukštadvario regioniniame parke (ARP) vyko Perkūno dienos (Gramnyčių) minėjimas ir pažintinis žvakių liejimo užsiėmimas. Renginį surengė  ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, ARP darbuotoja Angelė Taraškevičienė, Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė.

Renginį vedė ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų Romuvos atstovas – vaidila Vidmantas Velička. Prisiminta tradicinė Gramnyčių – pirmosios Perkūno dienos – šventė. Pokrikštiniu laikotarpiu, tai yra po Trijų Karalių šventės, buvo liejamos žvakės, kurios vasario 2 d., per tikrąsias Gramnyčias, šventinamos bažnyčiose. Skaityti toliau

Pietinių pietų aukštaičių (dzūkų) šnektų žodyno pristatymo vakaras (1)

Dzūkė tautiniais rūbais | lkc.lt nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 18 val., Vilniaus mokytojų namų Svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks vakaras iš ciklo „Viešnagėn pas Vilniaus dzūkulius“. Renginio metu bus pristatytas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno I tomas. Pirmojo tomo pagrindą sudaro ekspedicijose tyrėjų surinkti ir užrašyti žodžiai nuo A iki M raidės.

Žodyne išsamiai aprašytos pietinių pietų aukštaičių šnektos ir jų plotas, analizuojamas šnektų savitumas ir nurodomos būdingesnės ypatybės, aptinkamos  Marcinkonių, Puvočių, Rudnios, Kaniavos, Ašašnykų, Dubičių ir kitose apylinkėse. Skaityti toliau

Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos) (11)

Mindaugas ir Miglė su dukrele Žemyna | V. Balkūno nuotr.

Sostinėje įsikūrusi Valaičių šeima uoliai puoselėja senąjį lietuvių tikėjimą tiek savo rate, tiek ir už jo. Mindaugą ir Miglę Valaičius kalbina Tomas Dirgėla.

– Kada ir kodėl susidomėjote senąja baltų kultūra, tradicine mūsų religija? Gal tai atkeliavo iš šeimos, draugų? 

Miglė:
– Tas kelias buvo ilgas ir prasidėjo gana anksti. Apie baltų dievus, kaip ir daugelis vaikų, išgirdau pradinėse klasėse – tuomet ir kilo klausimas: Skaityti toliau

Kviečia kalvystės paroda „Žemaitijos geležiniai ritmai“ (0)

Rengėjų nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono 11) bus atidaryta „Lietuvos kalvių kalvio“, „Aukso vainiko“ laureato, tautodailininko, restauratoriaus, kalvio kryždirbio Virgilijaus Mikuckio kalviškosios kryždirbystės kūrinių paroda „Žemaitijos geležiniai ritmai“. Joje bus pristatyti V. Mikuckio senosios kryždirbystės interpretacijomis pagristi pastaraisiais metais sukurtai ryškiausi kalviškosios kryždirbystės kūriniai.

Kryždirbystės, nepakartojamos lietuvių liaudies meno šakos, į UNESCO Reprezentatyvųjį Skaityti toliau

Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video) (1)

Vasario 5-oji – Gabijos diena | youtube.com nuotr.

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje mini Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. Skaityti toliau

„Baltų genas“: B. Jasiūnaitė apie lietuvių mitinį „valgiaraštį“ (audio) (1)

Birutė Jasiūnaitė | youtube.com stop kadras

Dvidešimt devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Baltistikos katedros profesorė dr. Birutė Jasiūnaitė pasakoja apie lietuvių valgių simboliką.

„Kiekvienas gyvas sutvėrimas, o žmonių fantazija dažnai suteikia šitiems visokiems veikėjams ir žmogaus pavidalą, valgyti tai nori! Viską jie valgo. Valgo jie duoną, valgo jie blynus, labai mėgsta košę, sriubą kartais. (…) Kada pradeda dabar šnekėti, kad kugelis ir cepelinai yra lietuvių tautinė virtuvė, tai man juokas ima,“ – sako B. Jasiūnaitė.

Skaityti toliau

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos) (0)

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai | EKGT nuotr.

Sausio 27 d. Šilalės rejone ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio buvo šventiškai atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drbužių metai. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sumanytame iškilmingame Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginyje plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už Laisvą Lietuvą, Žemaitiją, Protėvius. Skaityti toliau

Istorikė N. Strakauskaitė kviečia prisiminti „Užmirštąjį Rėzą“ (0)

Doc. dr. Nijolė Starkauskaitė_briai.ku.lt

Vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje“.

Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) Skaityti toliau

Beieškant barsuko pėdsakų arba pusiaužiemio šventė Aukštadvaryje (0)

DSC_0799-1200

Visą žiemą užsisėdime namuose ir kartais net  nesusimąstome, kas vyksta gamtos pasaulyje… Aukštadvario regioninio parko direkcija ir vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė suteikė unikalią progą sužinoti, kokie pokyčiai pusiaužiemį, kai saulė ritasi pavasario link, vyksta gamtoje. Svarbu paminėti, kad etnografinis pusiaužiemis švenčiamas sausio 25-ą dieną, tuoj po archajinių „kumeliuko krikštynų“.

Tad 2017 m. sausio 28 d. (šeštadienį) kartu su ARP vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūte keliavome po Aukštadvario regioninio parko legendomis apipintas Mergiškių kraštovaizdžio draustinio vietas. R. Balsevičiūtė pristatė pagrindinį šio žygio „kaltininką“ – barsuką (opšrų). Pasirodo, kad pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei nėra pėdsakų – tai ilga. Beje, svarbu, paminėti, kad šie metai pagal etnografinį baltų kalendorių paskelbti Barsuko metais.

Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Apie Pašaminės kaimo gyventojų pravardes (10)

Pašaminės kaimo jaunimas, 1926 m. | P. Šimkavičiaus asmeninio albumo nuotr.

Pašaminė – tai seniūnaitijos centras Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių rajone, įsikūręs netoli Švento (tarmiškai Švinto) ežero.

Straipsnyje pateikiamos Pašaminės kaimo gyventojų pravardžių vartojimo priežastys ir atsiradimo motyvai. Domėtasi, kaip pravardžiuojami pašaminiškiai ir kodėl pravardžiuojamam žmogui priskirta tokia pravardė.

Dėl objektyvių priežasčių tikrieji pravardžiuojamųjų asmenvardžiai neminimi, išskyrus tuos atvejus, kai pavardė ar vardas yra pravardės atsiradimo motyvas. Skaityti toliau

Atidaryta paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 50“ (0)

rengėjų nuotr.

Sausio 26 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje) atidaryta paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 50“.

Paroda pažymi tautodailininkų bendrijos jubiliejų, parodo aktyvią veiklą puoselėjant liaudies meną, saugant tautinės kultūros savitumą.

Pradžią Lietuvos tautodailininkų sąjungai davė 1966 metų kovo 1 dieną įkurta Liaudies meno draugija, kuri 1990 metais buvo pavadinta dabartiniu pavadinimu (sutrumpintai – LTS). Ji buria kūrybiškus, sumanius, dažnai ne vienu talentu apdovanoti žmones, kuriuos skatina kurti, domėtis tautos meniniu palikimu, gilintis į tradicijas ir ieškoti naujų išraiškos būdų, organizuoja parodas, leidžia knygas, katalogus. Skaityti toliau

Klaipėdos etnokutūros centras kviečia į filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūrą (kuršininkų ir lietuvių kalbomis) (0)

Filmo kūrėjo iliustracija

Vasario 1 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) žinomo filmų kūrėjo Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra. Renginyje dalyvaus autorius. Vedėja – Dalia Kiseliūnaitė.

Arvydas Barysas – žinomas Lietuvos dokumentininkas ir kino eseistas. Jo kuriami filmai poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, negaili laiko „gaudyti“ retą vaizdą, Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (II) (0)

Raganos atlieka lietaus iššaukimo burtus | Ulricho Molitoro (Ulrich Molitor) graviūra iš veikalo „De Laniis et phitonicis mulieribus“ („Apie raganas ir žiniuones“), Constance, 1489 m.

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis.

Pirmą straipsnio dalį skaitykite ČIA. Skaityti toliau

Šiauduvoje bus atidaryti Tautinių drabužių ir Piliakalnių metai (2)

Medvėgalio piliakalnis | V. Jocio nuotr.

Sausio 27 d.  Šiauduvoje (Šilalės r.) vyks Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginys – seminaras „Vietinės bendruomenės  ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. 

Renginys prasidės 10 val. ant garsaus žemaičių Medvėgalio piliakalnio (Laukuvos sen., Šilalės r.), o seminaras vyks netoli Maironio apdainuoto Dievyčio ežero ir piliakalnio, Šiauduvos kultūros Skaityti toliau

Kurtuvėniškiai kviečia aplankyti barsuko ant Barsukyno kalno (0)

pusiauziemio zygis_vstt.lt

Sausio mėn. 29 d. ,sekmadienį, Kurtuvėnų regioninis parkas  kviečia švęsti Pusiaužiemį ir pakeliauti po Pageluvio ežeryną aplankant net 10 ežerų. Žygyje žygeiviai ieškos barsuko pėdsakų ant Barsukyno kalno.

Sausio 25-oji, kuri  mūsų tradiciniame kalendoriuje – Viduržiemis. Mūsų senoliai pasakytų: – ,,dzienelė  pailgėj per ėruko pėdelį“. Nuo saulėgrįžos  jau turime viena valanda ir keliomis minutėmis ilgesnę dieną.

Tą dieną miške savo oloje ir barsukas nubunda ir iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, – išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Senųjų Lietuviškų vestuvių papročiai ir apeigos (1)

Vestuvės Karageliškių kaime, Elektrėnų sav. | E. Jakonienės nuotr.

Vestuvės, tai – amžinos meilės ir noro kartu praleisti visą gyvenimą įrodymas.

Tokio meilės įrodymo ir šeimos kūrimo noras, nesumažėjo ir šiais laikais. Tačiau, vis dažnesnė pora, tuokiasi iš reikalo, siekdami kažkokios naudos sau. O ir priesaika prieš Dievą nebeatrodo tokia būtina, kadangi, retas kuris, nuoširdžiai tebetiki, kad santuoka gali trukti visą gyvenimą. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Namai – didžiausia vertybė. Namų simbolika etninėje kultūroje (0)

Pirkia. Dzūkija. XX a. Lietuvių liaudies menas. Architektūra I knyga. 171

Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?

Ko gero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…

Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau