Etninė kultūra

Veronika Povilionienė prisipažįsta tos pačios dainos vienodai padainuoti nemokanti (3)

Rengėjų nuotr.

Gruodžio 14 d. 18 val. Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) vyks pasidainavimų vakaras. Jį klaipėdiečiams dovanos savo 25-metį minintis Klaipėdos etnokultūros centras. Klaipėdiečiai turės nepaprastą progą praleisti vakarą su garsiąja liaudies dainų atlikėja Veronika Povilioniene. 

V. Povilionienė panašius vakarus Vilniaus mokytojų namuose rengia jau dvyliktus metus, tačiau uostamiestyje tokio adventinio vakaro dar nebuvo. Sugalvojusi tokius renginius, atlikėja norėjo, kad žmonės ne tik pasiklausytų koncerto, bet ir patys pajustų dainavimo džiaugsmą ir išmoktų ar prisimintų dainas. Pasidainavimai taip Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie varles lietuvių tikėjimuose ir papročiuose (audio, video) (10)

Varlė | Alkas.lt, V. Vaiškūnaitės nuotr.

Dvidešimt septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie varlės mitinį įprasminimą lietuvių tikėjimuose ir papročiuose.

„Varlės gyvenimo žmogaus kūne vaizdinys yra dvejopas, žinoma,
susijęs su liaudies medicina – taip, kaip tradicinėje kultūroje buvo įsivaizduojamas žmogaus kūnas ir kaip buvo aiškinami Skaityti toliau

Vyks žymaus etnologo V. Miliaus 90-osioms gimimo metinėms skirta konferencija (0)

Vacys Milius, 1980 m. | archyvinė nuotr.

Gruodžio 8 d. 10 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), vyks Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiama konferencija, skirta žymaus lietuvių etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko Vacio Miliaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Vacys Milius gimė 1926 metų gruodžio 8 dieną Kretingos apskrities Šauklių kaime. 1946–1951 metais Vilniaus universitete studijavo etnografiją ir muziejininkystę ir dirbo Mokslų akademijos Istorijos instituto Etnografijos muziejuje. Baigęs studijas išvyko į aspirantūrą Maskvoje. Nuo 1954 metų pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto Skaityti toliau

Naujajame arsenale vyks žiemos šventėms papročiams skirtas tautinės kultūros vakaras (0)

Užgavėnės Plateliuose | A.Baltėno nuotr.

Gruodžio 7 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, (Arsenalo g. 1), rengiamame tautinės kultūros vakare fotografas Arūnas Baltėnas pristatys fotografo akimis pamatytas įvairių Lietuvos kraštų žiemos šventes ir drauge su žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktore, Vilniaus universiteto lektore dr. Saule Matulevičiene papasakos apie iki pat XXI amžiaus išsaugotus senuosius papročius, tradicinį gyvenimo būdą ir jo filosofiją.

Artėjant didžiosioms metų šventėms – Kūčioms ir Kalėdoms – dalinsimės mintimis ir apie Skaityti toliau

Tautinių drabužių metus Klaipėda pasitinka su tautiniu paveldu pripažintų dirbinių paroda (video) (0)

rengėjų nuotr.

2017 metai Lietuvoje paskelbti tautinių drabužių metais. Klaipėdos etnokultūros centras juos pasitiks nuostabia riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Joje gausią kolekciją pristato tautodailininkė Eglė Pečiūrienė.

Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo stebuklais. Skaityti toliau

Paskelbti geriausi Lietuvos vaikų ir moksleivių šokių kolektyvai (0)

mazeikiu-kauskutis_-facebook-com

Visą Lietuvą apskriejęs ir į šokio sūkurį įtraukęs tūkstančius šokėjų, muzikantų, dainininkų, vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių grupių, studijų ir ansamblių konkursas „Aguonėlė“ išrinko geriausius – šį savaitgalį Radviliškio kultūros centre per 1500 jaunųjų šokėjų varžėsi dėl pagrindinių prizų bei kūrybiškiausio vadovo vardo.

Gražių ir kilnių tikslų – puoselėti lietuvių liaudies sceninį šokį, ugdyti šokėjų sceninę kultūrą, skatinti kurtis naujus kolektyvus – vedamas Lietuvos nacionalinis kultūros centras vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių grupių, studijų ir ansamblių konkursinį festivalį „Aguonėlė“ rengia jau 40 metų. Skaityti toliau

Aukštaičiai dalijosi patirtimi apie tautinės kultūros puoselėjimą bendruomenių gyvenime (video, nuotraukos) (1)

Aukštaičiai dalijosi patirtimi apie tautinės kultūros puoselėjimą bendruomenių gyvenime | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 29 d., žiemos baltumui vaiskiai apklojus žemę, į Panevėžį iš visos Aukštaitijos rinkosi etninės kultūros žmonės. Aukštaitijos sostinėje vyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT), Aleksandro Stulginskio universiteto ir Panevėžio miesto savivaldybės surengtas seminaras „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena 2016“, skirtas Vietos bendruomenių ir Bibliotekų metams.  Panevėžys buvo penktasis šio seminaro, vykusio visuose etnografiniuose regionuose, miestas. Į seminarą atvyko per 80 etninės kultūros puoselėtojų – folkloro kolektyvų vadovų, tautodailininkų, tradicinių amatininkų, etninės kultūros ugdytojų – ne tik iš beveik visų Aukštaitijos regiono savivaldybių, bet ir svečių iš Skaityti toliau

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“? (10)

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su  šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“.  Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia gilintis į mūsų senuosius krikštynų papročius (0)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Gruodžio 4 d., sekmadienį, 10.30 val. Vilniuje, Krivio Jauniaus alke (Vivulskio g. 27-4, prie durų spausti 4 nr.) vyks Lietuvos Romuvos mokyklos užsiėmimas skirtas baltiškoms krikštynų (palaiminimo) papročiams.

Mokykloje apie krikštynų apeigas paskaitą skaitys dr. Daiva Vaitkevičienė, Romuvos atliekamas palaiminimo apeigas pristatys ir palaiminimo giesmių mokys Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Gediminas Žilys.

10.30 val.  Rinkimasis, registracija.

11.00 val. Laimos apeigos krikštynose.  Lektorė – dr. Daiva Vaitkevičienė. Skaityti toliau

Puponiškiai galių ir išminties sėmėsi iš savo krašto dainų (nuotraukos, video) (0)

Puponiškiai galių ir išminties sėmėsi iš savo krašto dainų | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 27 d. Puponių kaimo bendruomenėje, Kupiškio rajone, vyko baigiamasis projekto „Dainos namai – erdvė bendrauti, pažinti, sveikti“ renginys. Projekto metu bendruomenės žmonės buvo pakviesti į keturis įvairios tematikos renginius, kuriuos jungė vienas tikslas – atsigręžti į savo tautos, savo kaimo kultūros palikimą ir čia semtis jėgų ir išminties prasmingai ir teisingai išgyventi tą laiką, kuris yra mums skirtas. Daug dėmesio buvo skirta ir neįkainojamam mūsų tautos kultūros  palikimui – liaudies dainai ir pačiai tradicijai dainuoti, juk daina – puikus būdas  nuraminti savo širdį, sudrausminti protą  ir taurinti aplinką.

Skaityti toliau

Atidengta atminimo lenta žymiam etnologui V. Miliui (0)

Atminimo Lenta V. Miliui | Emilijos Bumbliauskienės nuotr.

Lapkričio 22 d. Vacio Miliaus gimtosios sodybos vietoje (Mosėdžio sen. Šauklių km. Skuodo r.) vyko atminimo lentos atidengimas ir konferencija, skirta žymaus Lietuvos etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro Vacio Miliaus gimimo 90 metų sukakčiai paminėti.

Pradėdamas renginį Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys pakvietė susirinkusiuosius sugiedoti „Tautišką giesmę“, kuri, kaip ir vėliau nuskambėjusios dainos, suartino bei sušildė žvarboką dieną. Skaityti toliau

Žengiant į tautinių rūbų metus pristatoma tradicinių riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“ (0)

egles-peiurienes-riesiniu-parodaGruodžio 2 d. 16.30 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) atidaroma išskirtinė ir abejingų nepaliksianti tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Atidaryme dalyvaus Jonavos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras (vad. A. Grigaliūnienė).

Ateinantys metai Lietuvoje paskelbti tautinio kostiumo metais, tad juos pasitiksime tradicinių riešinių  paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. 

Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo kūriniais. Džiugu, kad išskirtinė paroda pristatoma būtent Klaipėdoje. Skaityti toliau

Platelių dvaro svirne atidaroma paroda „Langai – namų akys“ (0)

langas-dzukijos-nacionaliniame-parke_o-drobelienes-nuotr

Lapkričio 29 d. 13.30 val. vyks parodos „Langai – namų akys“ atidarymas Platelių dvaro svirne. Parodoje bus pristatomos visų Lietuvos regionų langų, langinių ir verandų (gonkų) nuotraukos.

Paroda veiks nuo  lapkričio 29 d. iki gruodžio 25 d.
Ši foto paroda, skirta pamatyti vieną gražiausių architektūros bruožų – langų, langinių ir verandų (gonkų) – puošybą, kuri bene sparčiausiai nyksta visuose Lietuvos regionuose. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje (audio) (0)

Žemaitijos NP nuotr.

Dvidešimt šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje.

„Grybai kartais tapatinami su žmonėmis. Įprastai tradiciniame pasaulėvaizdyje daugelis reiškinių mitologizuojami, pasitelkiant analogijas. Ta pati situacija yra su grybais – būtent dėl tų analogijų, dėl panašumų jie gretinami su žmogumi. Ir tas gretinimas geriausiai atsiskleidžia lietuvių liaudies mįslėse ir minklėse. Ant kojytės kepurytė. Kas?“ – sako V. Džekčioriūtė-Medeišienė.
Skaityti toliau

„Baltų genas“: M. Smetona apie vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje (audio) (8)

am.lt nuotr.

Dvidešimt penktojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto Skaitmeninės filologijos centro lektorius Hum. m. dr. Marius Smetona etnolingvistiniu požiūriu aptaria vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje. 

„Įdomus pastebėjimas: yra namų konceptas ir yra vandens. Namų konceptas turi visą mitologinę reikšmę išlaikęs, o vandens – nieko nebeturi šiuolaikinio žmogaus mąstysenoje. (…) Kadangi mes ritualų nebeturime, vandens nebegerbiame, jo nebesaugome, mes jį tik vartojam, Skaityti toliau

Įteiktos premijos geriausiems Lietuvos mėgėjų meno kolektyvų vadovams (0)

kulturos-ministras-s-birutis_lrkm-lt

Kadenciją baigiantis kultūros ministras Šarūnas Birutis skyrė premijas mėgėjų meno kolektyvų vadovams. Premijos šiais metais, kaip ir kasmet,  skiriamos už aktyvią kūrybinę veiklą ir pasiektus aukštus meistriškumo standartus, dainų švenčių tradicijos puoselėjimą bei įvairiapusę etninės  kultūros sklaidą.   

„Esu įsitikinęs, kad mėgėjų meno kolektyvų vadovų veikla ir asmeninis indėlis yra ypatingai svarbūs, puoselėjant Lietuvos dainų švenčių tradiciją, sudarant sąlygas etninės kultūros sklaidai, telkiant bendruomenes“, – sako Šarūnas Birutis.

Skaityti toliau

Praktika Argentinoje: pažintis su pasaulio lietuviais (0)

indre-mockute_vdu-lt

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Menų fakulteto (MF) Kūrybinių industrijų bakalauro trečio kurso studentė, Indrė Mockutė, atliekanti praktiką Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijoje „Nemunas“ tolimojoje Argentinoje, teigia, jog mėgaujasi kiekviena diena ir kad praktikos metu įgytas žinias ateityje pritaikys ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime.

„Jau dabar žinau, kaip ir kur panaudosiu įgytą patirtį grįžusi į Lietuvą“, – sako Indrė. Studentė į šią praktiką išvyko laimėjusi konkursą „Tarptautinės praktikos lituanistinio švietimo mokyklose,

Skaityti toliau

E. Kukytė. VDU etnologai jau pradėjo tautinių drabužių metus (nuotraukos) (0)

VDU etnologai jau pradėjo tautinių drabužių metus | E. Kukytės nuotr.

Lapkričio 16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bei Perkūno name buvo surengtas susitikimų ciklas „Nuo kirtlės iki undaroko: apie tautinį ir istorinį drabužius iš pirmų lūpų“, kurio tikslas – populiarinti tautinius ir istorinius rūbus, paskatinti domėjimąsi jais bei atkreipti visuomenės dėmesį į sunkumus, iškylančius atkuriant šiuos drabužius.

Kaip daugeliui tikriausiai jau teko girdėti, 2017 metai yra paskelbti Tautinių drabužių metais. Tai reiškia, jog jie bus kupini įvairių projektų bei renginių tautinių rūbų tematika. Bet kuriam etnologui Lietuvoje kaip diena yra aišku, jog etnokultūra nelaukia – apie ją šviesti visuomenę reikia jau dabar. Skaityti toliau

Sambūryje „Iš aplinkui“ susiburs geriausi Lietuvos šokėjai (0)

samburyje-is-aplinkui-geriausi-lietuvos-sokejai-_lnkc-nuotr

Lapkričio 26 d. 12 val. neįprastas šventinis šurmulys džiugins širvintiškius ir miesto svečius – iš įvairių Lietuvos regionų atvykę daugiau kaip penki šimtai šokėjų ir muzikantų visus kvies į išties smagų ir spalvingą reginį – vyresniųjų liaudiškų šokių grupių konkursinį sambūrį „Iš aplinkui“. Naujas scenines kompozicijas paruošę kolektyvai varžysis dėl pagrindinių prizų bei kūrybiškiausio sambūrio vadovo, išraiškingiausiai atlikto šokio ir elegantiškiausio šokėjo kategorijose.

Širvintų kultūros centre pasirodys gausus būrys liaudiškų šokių grupių: „Gojus“ iš Anykščių, „Jievaras“ iš Birštono, „Vijūnas“ iš Elektrėnų, „Ratilis“ iš Joniškio, „Nemunėlis“ iš Jurbarko, „Suktinis“ iš  Kauno, „Ąžuolas“ iš Garliavos, Skaityti toliau

Telšius papuošė „Baltos užuolaidėlės“ (0)

baltos-uzuolaideles-telsiai_seniunijos-langas

Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 puošiasi įstabiais rankdarbiais, gilias tradicijas turinčiais karpiniais. Atgaivinant senąją karpymo meno tradiciją, Telšių rajono savivaldybės kultūros centras, antrus metus vykdo karpinių konkursą „Baltos užuolaidėlės mano miestui“, kurio pagrindinis tikslas – skatinti Telšių rajono bendruomenes domėtis senosiomis popieriaus karpinių tradicijomis bei namų interjero puošyba. Skaityti toliau

Aukštaitijos nacionaliame parke atidarytas Salų etnoarchitektūrinis kaimas (0)

Salų etnoarchitektūrinis kaimas taps ekomuziejumi | rengėjų nuotr.

Salų etnoarchitektūrinis kaimas yra ant Alksno ežero kranto, miškų ir ežerų apsuptyje, netoli Ladakalnio ir Ginučių piliakalnio. Vaizdingoje vietoje įsikūręs padrikas kaimas yra vienas iš nedaugelio tokio tipo išlikusių kaimų Lietuvoje. Tokie savaime atsiradę kaimai yra seniausi savo sandara, todėl Lietuvos liaudies buities muziejus, pasinaudojęs Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniu mechanizmu, turėjo nuostabią galimybę sutvarkyti šias autentiškas sodybas.

Nuo 2014 m. liepos mėnesio vykęs projektas „Salų etnoarchitektūrinio kaimo dviejų sodybų sutvarkymas ir atgaivinimas“ š. m. lapkričio 16 d. buvo užbaigtas viešinimo renginiu, kuriame dalyvavo Skaityti toliau

Kviečia Motiejui Valančiui skirtas etninės kultūros vakaras (0)

Motiejus Valančius | varniai-museum.lt nuotr.

Lapkričio 16 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1) įvyks Etninės kultūros vakaras Į tautos tapatybę Motiejaus Valančiaus pramintu taku.

Vakaras skirtas didžiojo liaudies švietėjo 215-ųjų gimimo metinėms paminėti.  Apie Motiejaus Valančiaus nuopelnus lietuvių kultūrai kalbės prof. Libertas Klimka. Dr. Elvyda Lazauskaitė primins rašytinio palikimo svarbą liaudies menui pažinti ir supažindins su advokato dr. Jauniaus Gumbio surinktų dailės kūrinių paroda Surinkta ir išsaugota. Skaityti toliau

„Stalo teatras“ kviečia keliauti paskui Saulę į vaikų pasaulį (0)

Stalo teatro nuotr.

Dar liko keletas bilietų paskutinės minutės kelionei į šiltuosius kraštus: lapkričio 20 d. ir gruodžio 3 d. 12 val. „Menų spaustuvės“ Kišeninėje salėje įvyks „Stalo teatro“ spektaklio mažyliams nuo 1.5 iki 3 metų „Dangaus virėja“ premjera: čia tėveliai su vaikučiais kviečiami ne tik Saulės spinduliuose pasišildyti, bet ir išmokti naudingų dalykų, padėsiančių kasdienybės džiaugsme ir, retkarčiais, varge.

Saulės kelionės Žemėje pasaką sekantis spektaklis „Dangaus virėja“ kviečia 1,5–3 metų vaikus ir jų tėvelius atsigręžti į mūsų senolių gyvojo, bet vis labiau užmarštin grimztančio Skaityti toliau

Duris atvers atnaujintos Salų etnoarchitektūrinio kaimo sodybos (dienotvarkė) (0)

 J. Skardžiūtės nuotr.

Lapkričio mėn. 16 d. Meironių gamtos mokykloje (Meironys, Meiros g. 10, Ignalinos r.), Lietuvos liaudies buities muziejus (LLBM) visuomenei bei kultūros ir medinio paveldo specialistams pristatys atnaujintas Salų etnoarchitektūrinio kaimo sodybas (Ignalinos raj.). Restauruotuose pastatuose bus įkurtas LLBM padalinys – ekomuziejus. Tokio muziejaus tikslas – skatinti vietos bendruomenių gerovę ir darnią plėtrą, todėl jo veikla pirmiausia bus grįsta vietos gyventojų dalyvavimu. Kadangi Salų II kaimo išskirtinis bruožas – įvairialypė ūkinė veikla, restauravus muziejaus sodybas, jose bus autentiškai vystoma tradicinė Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus (1)

musumokykla.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. baigdamas savo kadenciją, Seimas patvirtino etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai svarbius teisės aktus.

Patvirtinti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimai, kurie Seime buvo svarstomi ir tobulinami jau penkerius metus. Šių  teisės aktų pakeitimai parengti siekiant sudaryti geresnes sąlygas etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai, įtvirtinti Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos statusą.

1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo  ir 2000 m. įkurtos Skaityti toliau

Valstybinė J. Basanavičiaus premija skiriama D. Razauskui (5)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos kultūros ir meno tarybos siūlymą ir Kultūros ministerijos teikimą, posėdyje nutarė 2016 metų Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją skirti Dainiui Razauskui už reikšmingus mokslinius baltų pasaulėvaizdžio tyrinėjimus, įtaigią ir telkiančią tautos vertybių sklaidą.

Humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas – žinomas lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojas, ilgametis žurnalo „Liaudies kultūra“ Mitologijos ir bendrųjų kultūros Skaityti toliau

R. Čėsnienė. Lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje vyko švietimui ir etninei kultūrai skirtos metodinės dienos (0)

Punsko muziejuje. Viduryje Aldona Vaicekauskienė | rengėjų nuotr.

Spalio 27–28 dienomis lietuvių etninėse žemėse Seinuose ir Punske (Lenkija) Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centras surengė metodines dienas tema „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“. Šiame renginyje dalyvavo 58 etninės kultūros puoselėtojai ir kuratoriai iš įvairių Lietuvos regionų ir 104 Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojai bei mokyklų vadovai. Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė su Alkas.lt pasidalino įspūdžiais pasibaigus šiam renginiui.

Metodinių dienų tikslas – tobulinti mokytojų didaktinę kompetenciją, supažindinant juos su Lietuvos švietimo prioritetais 2016–2017 m. m., aktyviais regionų etnokultūros Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

I. Kovalevska. Nusiliekime savo pirmą žvakę (nuotraukos) (0)

1-3-k300

Be abejonės visiems jauku įeiti į šviesius ir šiltus namus. Deganti žvakė juose simbolizuoja šviesą, tikėjimą, lydi  mus nuo  gimimo iki mirties, dega per mūsų krikštynas, vestuves, gimtadienius, jos šviesa išlydi mus į amžinybę, ją uždegę prisiminame palikusius mus artimuosius. Ne tik restoranuose, dvaruose ar bažnyčiose plevena jų liepsna, bet ir mūsų namuose per svarbias šventes, Velykas ar Kalėdas. Tikimės, kad žvakės šviesa turi magiškų galių išvyti piktąsias dvasias ir prikviesti mums sėkmę ir ramybę.

Dabartiniais laikas žvakėmis apsirūpiname parduotuvėse, mugėse, net ilgiau nesusimąstydami, kaip  jas gamino prieš atsirandant elektrinėms lemputėms mūsų Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau