Etninė kultūra

Netiesa, kad J. Basanavičiaus premiją gauti lengviau (1)

Šių metų Nacionalinė J.Basanavičiaus premija paskirta habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei | S. Žumbio nuotr.

Atrodytų pelnyti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją šansų yra daugiau nei menininkui tapti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoju. Juk aritmetiškai vadinamojo menininkų lauko atžvilgiu, etninės kultūros, lietuvybės tyrinėtojai tėra tik rėželis, tik takelis per tą lauką, vis dar neužželiantis daugiausia entuziastų dėka, nes atsidūręs prioritetinių valstybės sričių pašalyje.

Tačiau, kita vertus, jei J. Basanavičiaus premija būtų skiriama ir „už laikyseną“, „už profesinę atsakomybę“, „ištikimybę“, kaip pasitaiko nacionalinių kultūros ir meno premijų atžvilgiu, ja turėtų būti apdovanoti visi, kurių „laikysena“ ir konkretūs darbai rodo ištikimybę lietuvybei gan nepalankiomis lietuvybei sąlygomis. Skaityti toliau

EKGT kviečia į pokalbį „Etninės kultūros samprata“ (5)

Lietuvos dainų šventė: Folkloro diena | LNKC nuotr.

Sausio 7 d., antradienį, 11 val. Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) mažojoje salėje (Barboros Radvilaitės g. 8, II aukštas) Etninės kultūros globos taryba (EKGT) surengs pokalbį „Etninės kultūros samprata“.

Nuo 11-13 val. pranešimus skaitys:

  • Dr. Petras Kalnius (EKGT narys). „Etninės kultūros samprata etnoso teorijoje ir jos interpretacijos Lietuvoje“,
  • Dr. Dalia Urbanavičienė (EKGT pirmininkė). „Etninės kultūros sampratos aiškinimo įvairovė. Etninės kultūros sąveika su mėgėjų ir profesionaliuoju menu“, Skaityti toliau

2020-uosius – Tautodailės metus – pradės geriausių šalies liaudies meistrų karūnavimo iškilmės (0)

Tautodailės metus pasitinkant „Aukso vainikais“ bus karūnuoti geriausi šalies liaudies menininkai | LNKC nuotr.

Sausio 5 d., 14 val., Alytaus kultūros centre vyks iškilmingas Tautodailės metų paskelbimas ir liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų apdovanojimo iškilmės. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekia dvidešimt aštuoni senųjų amatų papročius tęsiantys kūrėjai, parodai pristatę įspūdingas savo darbų kolekcijas.

Šventiniame renginyje dalyvaus LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos regioninių skyrių ir bendrijų nariai, menotyrininkai, etnologai, iškilūs visuomenės, kultūros veikėjai. Skaityti toliau

A. Vaškevičius. Toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, bet po 45 metų Blukvilkis – 2019! (video) (1)

Albinas Vaškevičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet gruodžio 28 dieną Lietuvos liaudies buities muziejuje buvo surengta Blukvilkio šventė, kurioje nuvilkę blukį per muziejaus Žemaitiją jį sudeginome šalia Josvainių karčemos. O lygiai prieš 45 metus tuo pačiu laiku ir toje pačioje karčemoje mes „Muzikinio-folklorinio būrelio prie LTSR Liaudies buities muziejaus“ nariai šventėme Saulėgrįžos šventę.

Kas tas Blukis?

Pagal senuosius lietuviškus papročius Kalėdų šventės ženklas – Didžioji Kaladė, žemaičių dar vadinama – Blukiu, o aukštaičių – Ugnies Mituliu. Tikėta, kad jam galima perduoti ir palikti visas savo kaltes, nuodėmes bei pykčius. Skaityti toliau

Norbertas Vėlius apie etninę kultūrą (2)

n-velius-1988

– Kas yra etninė kultūra, kiek ji gyva?

Norbertas Vėlius:
Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame. Sunkoka ją apibrėžti. Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitųgenčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį, – viso pasaulio supratimas. Tuo mes ir skiriamės, visa ta savo patirtimi, nuo kitų: nuo vokiečių ar prancūzų. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Suprasti gyvulių kalbą (1)

Sunys susiuosto

Išėjo žmogus į mišką medžioti su dviem savo šunimis, o bemedžiodamas ir bevaikščiodamas po mišką, užklydo ir negalėjo atitikti namų. Taip jam beklaidžiojant, užėjo naktis ir reikėjo miške apsinakvoti, o šunys viens kitam taip šnekėjo:

– Šiąnakt, girdi, ateis į mūsų namus vagis, tai aš eisiu namo, o tu atlik prie gaspadoriaus, kad jis paskui tave eitų, tai tu parvestum rytą jį namo, ale kad jis neis paskui tavęs.

Taip jie pasišnekėjo ir persiskyrė, o gaspadorius, atlikęs nakvoti su vienu šunim, pasirinko kur skarotesnė eglė, susikūrė ugnį ir atsigulė. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas (71)

Atkurto XIV a. - XV a. pradžios puodo iš Bajorų kaimo kapinyno (Elektrėnų sav.) dugno ženklas. Puodžius Dainius Strazdas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Svastikos istorija sena ir sudėtinga, baltų kraštuose ji prasideda prieš beveik 2000 metų. Vienas seniausių svastikomis paženklintų radinių – Lankiškių kapinyno, esančio Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, urna. Pagal panašumą į Vielbarko kultūros, plačiai tyrinėtos Lenkijoje radinius, šis degintinis kapas datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais.

Apie III-IV a. svastikos buvo baltų genčių kiauraraščių krūtinės papuošalų – smeigtukų, prie jų nešiotų grandinėlių skirstiklių, taip pat segių puošybos elementas. Pasak doc. Audronės Bliujienės, buvo sekama pavyzdžiais iš Romos imperijos Noriko ir Ranonijos provincijų.
Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“: Kūčios, Kalėdos (video) (0)

Kūčių stalas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Paskutinėje „Baltų šventadienių“ laidoje pokalbis su etnologu, mitologu prof. dr. Rimantu Balsiu apie senųjų Kūčių, Kalėdų papročius bei jų prasmę. Kūčios ir Kalėdos žemdirbio kalendoriuje laikytos didžiausia metų švente.

Iki pat XX a. vidurio Kalėdos švęstos tris, o kartais ir keturias dienas, nes Kalėdos – tai metas, kai į sugrįžta dieviškoji šviesa ir pasaulis vėl kyla naujam metų ratui. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ D. Razauskas ir J. Vaiškūnas apie žiemos saulėgrįžą (video) (4)

Jonas Vaišįkūnas ir Dainius Razauskas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Gruodžio 22 d. 6 val. 19 min. įvyko astronominė žiemos saulėgrįža. Ši diena buvo 10 val. ir 4 min. trumpesnė nei vasaros saulėgrįžos diena. Nuo šiol dienos pradės palaipsniui ilgėti. Naujųjų metų diena jau bus ilgesnė beveik 7 min., na o sausio 6-oji vadinta Žvaigždžių diena bei Atarašais, bus jau beveik 15 min. ilgesnė už žiemos saulėgrįžos dieną. Tai ir yra tas „gaidžio žingsnis“ kuriuo diena pailgėja pasak mūsų senolių.

Pasaulį apgaubus tamsai mūsų protėviai  atliko apeigas skirtas pagerbti protėvių vėlėms, kurios tuo metu sugrįžta į šį pasaulį ir lanko gimtuosius namus. Kad pasaulis vėl Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Kodėl medžiai nebešneka? (0)

Ąžuolas | R. Balkutės nuotr.

Senybėj medžiai ūturdavo (kalbėdavo). Kai nueina, būdavo, jų kirst, tai prašysis, prašysis, kad jų nekirstų, kad jau ir daturėt nebemožna dėl jų prašymo.

Sakydavo: „Ai nekirsk tu manęs, palik tu mane, eik prie kito!“.

Prie kito nueini – kitas prašos nekirst.

Kad taip nebūtų, tai Dievas padarė, kad anie negalėtų ūturti.

[Lietuvių išminties knyga, sudarė Jonas Trinkūnas, Vilnius, 2015 m.] Skaityti toliau

Tautodailės metus pasitinkant „Aukso vainikais“ bus karūnuoti geriausi šalies liaudies menininkai (0)

Tautodailės metus pasitinkant „Aukso vainikais“ bus karūnuoti geriausi šalies liaudies menininkai | LNKC nuotr.

Sausio 5-ąją, Alytaus kultūros centre, Senųjų amatų papročius tęsiantys kūrėjai rinksis į iškilmingą Tautodailės metų paskelbimą ir liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų apdovanojimo iškilmes. Šventėje dalyvaus LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Lietuvos tautodailininkų bendrijų nariai, menotyrininkai, etnologai, iškilūs visuomenės, kultūros veikėjai.

2020-aisiais – Tautodailės metais – visuomenė ir ypač jaunimas bus skatinami domėtis tautodailės raida, jos šakomis, suvokti tradicinės dailės ir amatų kultūrinę ir meninę vertę. Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia į Žiemos saulėgrįžos šventę (2)

Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 21 d., šeštadienį, 16 val., Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilnius) bus švenčiama Žiemos saulėgrįžos šventė.

Vilniaus romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ kaip ir kasmet tamsiausiu metų laiku visus pakvies įžiebti aukuro ugnį, pagerbti protėvius ir dievus, sugrįžtančią Saulę sutikti giedant senąsias giesmes, sutartines, dalinantis kūčia ir linkėjimais. Skaityti toliau

Kviečia dieviškas kanklių muzikos vakaras „Leliumų kanklės“ (video) (0)

Rengėjų nuotr.

Gruodžio 20 d., penktadienį,  18 val., Vilniuje, Mokytojų namų Baltojoje salėje (Vilniaus g. 39) bus surengtas kanklių adventinis koncertas „Leliumų kanklės“. Šį jau antrus metus vykstantį šventinį renginį  rengia muzikantė, „Kanklių rato“ įkūrėja, etnomuzikos ir papročių puoselėtoja Agotos Zdanavičiūtės.

Šis vakaras kvies panirti į kanklių skambesį, apsigaubti ramybe ir pajusti vienybę tarpusavyje. Skaityti toliau

Bus pristatyta N. Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (0)

llti.lt nuotr.

Gruodžio 19 d.,  ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje,  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centriniuose rūmuose (Antakalnio 6) vyks habil. dr. Nijolės Laurinkienės knygos „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ pristatymas.

Renginyje taip pat svečiuosis etnolingvistė prof. dr. Birutė Jasiūnaitė, Tautos namų santaros pirmininkas Antanas Guodelis ir archeoastronomas Jonas Vaiškūnas. Skambės Eglės Brukšaitytės vadovaujamų Vydūno draugijos dainininkų kūriniai. Skaityti toliau

Dalia Urbanavičienė ir toliau vadovaus Lietuvių etninės kultūros draugijai (nuotraukos) (2)

dr. Dalia Urbanavičienė perinkta Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininke | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Lietuvos etninės kultūros draugijos (LEKD), kuri stovi prie Etninės kultūros globos tarybos ištakų, IX suvažiavimas, kuriame paminėtos šios draugijos susikūrimo 30-tosios metinės.

Suvažiavimas prasidėjo tylos minute pagerbiant Anapilin išėjusius Draugijos įkūrėjus – Norbertą Vėlių, Joną Trinkūną ir Kazimierą Kalibatą. Suvažiavimo dalyvius sveikino Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimantas Žiliukas. Sveikinimo žodžius perdavė Seimo Kultūros komiteto narys Robertas Šarknickas. Suvažiavimo dalyviams buvo perskaitytas Indijoje viešinčios Senojo baltų tikėjimo Romuva Krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimo laiškas: Skaityti toliau

Apdovanoti sėkmingiausi tradiciniai amatininkai (0)

Tautodailininkai.Paveldas.Juostos_zum.lt

Tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanoti sėkmingiausiai šiais metais dirbę tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras: žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, kalvystės meistras Virgilijus Mikuckis  ir Kelmės kultūros centro Tradicinių amatų centras.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad tautinis paveldas yra be galo svarbi mūsų šalies etninės kultūros ir  tautos savitumo išraiškos forma. Skaityti toliau

Žiemos saulėgrįžą sutinkant bus pristatyta N. Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (0)

lnb.lt nuotr.Gruodžio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia švęsti žiemos saulėgrįžą. Renginyje taip pat bus pristatyta Nijolės Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“.

Žiemos saulėgrįža nuo seno švenčiama daugelyje etninių tradicijų. Saulei sugrįžtant ir dienoms ilgėjant patiriame dvasios atgaivą. Nuo neatmenamų laikų žmogus stebėjo šiuos kosmose vykstančius procesus. Jų įsivaizdavimas atsiskleidžia mituose – archajinės visuomenės mąstyseną, pasaulėvoką, idėjų pasaulį atspindinčioje žinijoje.

Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie žiemos švenčių magiją (video) (1)

2_5-1

Astronominė žiema prasideda guodžio 21 arba 22 dienomis, kai Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna trumpiausia, o naktis – ilgiausia. Ilgiausių naktų laikotarpis Lietuvoje vadinamas „tarpukalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis”, kai rengiamos šventinės vaišės ir atliekamos apeigos, skirtos protėvių vėlėms. Žiemos saulėgrįža Lietuvoje nuo seno buvo žinoma kaip Saulės sugrįžimo, Praamžiaus, Elnio devyniaragio šventė. Tuo metu piktosios žiemos jėgos nužudo augmeniją, įkalina Saulę. Tokiu metu apeiginiu būdu pasaulį reikia atkurti iš naujo. Skaityti toliau

Klaipėdoje bus atidaryta Žemaitijos audėjų darbų paroda (2)

Tautiniai audiniai | etnocentras.lt nuotr.

Gruodžio 9 d. 17.30 val., Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidaryta Žemaitijos metų užbaigimui skirta tekstilės parodą „Žemaitiškų aprėdų spalvos ir raštai“.

Parodoje dalyvaus sertifikuotos audėjos (audėjai) ir pradedantieji meistrai iš įvairių Žemaitijos kampelių: Gargždų, Raseinių, Kretingos, Raguviškių, Palangos, Platelių, Šiaulių, Židikų. Parodos metu Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis ,,Mėguva“ (vad. Z. Baniulaitytė ir D. Šeduikienė) pristatys programą „Mūsa pastrajē“. Skaityti toliau

Senelis Kalėda į Vilnių atvyko su lietuviško Zodiako ženklais (nuotraukos) (2)

79226530_2920475067964202_8508813616240132096_o

Gruodžio 7 d. Vilniaus Katedros aikštėje prie pagrindinės sostinės Kalėdų eglės į šventę „Sveikas, Seneli Kalėda!“ susirinko gausus būrys vaikų su tėveliais susitikti su Seneliu Kalėda.

Šventės dalyvius linksmino Neringa ir Tele Bim-Bam nariai. Valandą trukusiame koncerte „Tuojau užgrius Kalėdos“ skambėjo visiems gerai žinomos senosios ir naujai sukurtos Tele Bim-Bam dainos: „Mamos suknelė“, „Kalėdos“, „Baltoji varnelė“ ir daug kitų. Ne vieną savo gerbėjų kartą jau Skaityti toliau

V.Majoro vardo premija paskirta medžio meistrui A.Ridikui (0)

Vytauto Majoro vardo premija – medžio meistrui Algirdui Ridikui | Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Šiemet į Klaipėdos rajono savivaldybės įsteigtą 1 000 eurų Vytauto Majoro vardo tautodailininko premiją buvo pasiūlyti 5 nusipelnę menininkai. Atrankos komisijos sprendimu, premija už meistriškumą, aktyvią ir kūrybingą veiklą tautodailės srityje, Klaipėdos rajono vardo garsinimą bus įteikiama Priekulės seniūnijoje gyvenančiam medžio drožėjui Algirdui Ridikui.

Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos tikslas – skatinti Klaipėdos rajono liaudies meno kūrėjų aktyvumą, Skaityti toliau

Lietuvių etninės kultūros draugija pažymės savo 30-metį (tiesioginė transliacija) (1)

LEKD nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) šiais metais švenčia savo 30-metį ir ta proga gruodžio 7 d. 10 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje (Gedimino p. 51, III aukštas), surengs Draugijos IX suvažiavimą.

Po suvažiavimo 12 val. ten pat vyks konferencija „Etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį: iššūkiai ir galimybės“, kurią bendradarbiaudamos su Draugija rengia Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Skaityti toliau

Seime atverta paroda, skirta Žemaitijos metams (0)

Seime atveriama paroda, skirta Žemaitijos metams paminėti | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 3 d., antradienį, 13 val., Seimo I rūmų Vitražo galerijoje atverta Žemaitijos meno kūrėjų darbų paroda „Mens, ėšaugės Žemaitiu žemie“, skirta Žemaitijos metams ir Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osioms metinėms.

Paroda eksponuojama 2019 m. gruodžio 2–16 dienomis Seimo nario Valentino Bukausko iniciatyva

Iš kelių skirtingų idėjų, reikšmės bei vaizdinių objektų menininkai savo Skaityti toliau

VU Kultūros centras kviečia į advento ir Kalėdų dainų mokymus (0)

VU folkloro ansamblis „Ratilio“ | vu.lt nuotr.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, VU Kultūros centras kviečia visus bendruomenės narius pasinerti į folkloro meną ir drauge mokytis kalendorinių švenčių sutartinių, advento ir Kalėdų dainų. Renginys vyks gruodžio 2 d. 18 val. VU Didžiojoje auloje (M. K. Čiurlionio g. 21). 

Kultūros centras kvies pasimokyti žiemos, pavasario, vasaros ir rudens kalendorinių švenčių sutartinių. Sutartinės – ypatingi lietuvių liaudies kūriniai, stebinantys savo forma, daugiabalsiškumu ir ritmo derme. Jas galima ne tik giedoti, bet, akcentuojant apeiginę, maginę paskirtį, įprasminti pasitelkiant choreografinį folklorą. Skaityti toliau

Aukštaitijos etnokultūrininkus užbūrė Paliesiaus dvaras (nuotraukos, video) (0)

Paliesiaus dvare | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 26 d. slėpiningame Paliesiaus dvare, esančiame  Ignalinos r. Mielagėnų seniūnijoje, į išvažiuojamąjį posėdį buvo susirinkę Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos (EKGT) nariai.

Posėdžiui, skirtam aptarti pastarojo meto Aukštaijos etninės kultūros puoselėjimo klausimus, vadovavo Aukštaitijos EKGT pirmininkė Zita Mackevičienė ir EKGT vyr. specialistė Vitalija Vasiliauskaitė bei dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė. Ignalinos rajono etninę veiklą apžvelgė Ignalinos krašto muziejaus muziejininkė Agnė Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė senuką ir tris žmogaus dukteris (0)

Duonkepė krosnis | wikipedija.org nuotr.

Buvo toks ūkinykas, jis turėjo vienturtę dukterį. Kasžin iš kur atjojo pas tą ūkinyką trys jaunikiai. Dabar tie jaunikiai sako tam ūkinykui:
– Kaip mes kitąsyk atjosim, tai kad tu turėtum visiem trim po vieną dukterį, o kad jeigu neturėsi, tai mes tau galą padarysim.

Dabar ką jis darys? Jis tik vieną dukterį turi, n’o kur jis da gaus dvi? Rūpinasi žmogus, nežino, kur pasidėtie. Ale sykį, važiuodams in miestą, patiko tokį senuką.

Sako tas senuks:
– Pavėžyk mane. Skaityti toliau

Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams rūbams (0)

Kimono | shutterstock nuotr.

Egzotiškoji Japonija turi daugybę tik jai būdingų bruožų, galinčių įkvėpti ir žavėti. Vienas jų – tai fenomenali šios šalies kultūra ir greta jos sekanti mada. Jei lankysite šią rytų stebuklu vadinamą valstybę ir jums nusišypsos sėkmė bent akies krašteliu pamatyti vietinių šventę arba, dar geriau, – joje sudalyvauti, įspūdį neabejotinai paliks ne tik tradicijos, bet ir aprangos kodas.

Šventės, kuriose sutiksite išskirtiniu kostiumu pasipuošusius vietinius

Skaityti toliau

Atgis žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės pasakos (video) (0)

Agota Zdanavičiūtė-Bėkštė | rengėjų nuotr.

Lapkričio 21 d., ketvirtadienį, 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).  Agota Zdanavičiūtė-Bėkštė pristatys savo naują kūrybinį sumanymą – folklorines improvizacijas pagal žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės pasakas, pavadintas „Žaliuonėliais“.

Agota apie save: ,,Sąlytis su lietuviškuoju folkloru prasidėjo dar vaikystėje. Tada pirmą kartą susipažinau su kanklėmis. Tačiau tik daug vėliau (nuo 2006-ųjų) kankles atradau naujai ir pasinėriau į jų magiją. Savo muzikavimą per lietuvių, o vėliau ir kitų tautų folklorą pradėjau ir tebetęsiu grupės ,,Sen Svaja“ ir folkloro projekto ,,Laiminguo“ veikloje“. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Briedis gėrisi savimi (3)

Briedis | wikipedija.org nuotr.

At­ėjo brie­dis at­si­ger­ti į upę ir pa­ma­tė van­de­ny­je sa­vo ra­gus, sa­vo pa­veiks­lą, o pa­ma­tęs – gė­rė­jos sa­vo pui­kiais ra­gais:

– Ot ra­gai ma­no, tai graž­na! Koks ki­tas gy­vo­lis tur to­kius?..

Pas­kui, pa­žiūrė­jęs į ko­jas, nu­liū­do:

– Ko­jos tik ma­no ne­gra­žios – il­gos ir plo­nos.

Taip bedūmo­jant už­puo­lė ant jo liū­tas. Brie­dis šo­ka bėg­ti. Aukš­tos ir grei­tos ko­jos ne­šė jį to­lyn nog ne­pri­ete­liaus, Skaityti toliau

Tautodailės metai – paskata įvertinti ir populiarinti tautinį paveldą (0)

Kryždirbys Saulius Kronis | asmenininė nuotr.

Lapkričio 13 d. Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Tautodailės metų minėjimo 2020 metais planą. Jame numatytais kultūriniais, edukaciniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pabrėžiama tautodailės reikšmė mūsų valstybei, didinamas tautodailės žinomumas ir prieinamumas visuomenei.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademija kitąmet surengs tarptautinį simpoziumą,

Skaityti toliau