Etninė kultūra

R. Jasukaitienė. Gyvenimo verpetuose atradusi laimę (0)

Lina Kabelkaitė prie savo karpinių | R.Jasukaitienės nuotr.

Tautodailininkę, kūrėją Liną Kabelkaitę susitikau karpinių parodos, organizuotos Kalvarijos (Marijampolės apskritis) Jaunimo užimtumo centre, pavadintos „Gyvenimo verpetuos“, paskutiniąją dieną,  jau besiruošiančią nuimti savo sukurtų  stilizuotų verpsčių paveikslus. Apsidžiaugiau spėjusi pasidžiaugti kūriniais ir turėjusi gerą progą pakalbinti kūrėją, gyvenančią Leipalingyje, bet visoje Lietuvoje žinomą tautodailininkę.     

Verpstės ir verpetai – ne tik giminiški, bendrašakniai žodžiai; juose užkoduota gilesnė prasmė nei iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti. Mūsų proseneliai, gyvendami gamtos supami, Skaityti toliau

Moksleivius vėl kviečia etninės kultūros olimpiada (0)

Marijos Liugienės šiaudinių sodų paroda „Sodų gimimas ir žydėjimas“ | Klaipėdos miesto Savivaldybės Etnokultūros centro nuotr.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras paskelbė, kad dėl koronaviruso atidėtas antras Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados ratas vyks 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus Senvagės gimnazijoje (Širvintų g. 80, Vilnius).

Taip pat paskelbtas ir trečios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados pirmasis ratas savivaldybėse.

Lietuvių etninės kultūros globos taryba (EKGT) pakvietė visas Lietuvos savivaldybes bendradarbiauti su EKGT bei jos padaliniais regionuose, 2020 m. rudenį Skaityti toliau

Geriausiems kultūros centrams paskirti apdovanojimai (0)

Plungės rajono savivaldybės kultūros centro nuotr.

Liepos 8 d. Kultūros ministro įsakymu Plungės rajono savivaldybės kultūros centrui paskirta geriausio 2019 m. aukščiausiosios kategorijos kultūros centro premija. Geriausio praėjusių metų pirmosios kategorijos kultūros centro premija paskirta Kretingos rajono Salantų kultūros centrui, o geriausio antrosios kategorijos kultūros centro premija – Liudviko Rėzos kultūros centrui Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje.

Kasmet Kultūros ministerija skiria tris skirtingų kategorijų premijas už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką veiklą. Skaityti toliau

Ploni siūleliai, vingrūs rašteliai – naujoje parodoje „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje. Nėriniai. Kilpinėliai. Tinklai“ (0)

„Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje. Nėriniai. Kilpinėliai. Tinklai“ | rengėjų nuotr.

Liepos 3 d.  A. ir A. Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius) atidaryta paroda „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje. Nėriniai. Kilpinėliai. Tinklai“. Tai jau antroji Tautodailės metams skirto tęstinio projekto paroda, kurią rengia Vilniaus etninės kultūros centras bei Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija.

Parodoje pristatomi trijų tautodailininkių darbai, sukurti pasitelkiant XIX a. pab.–XX a. Lietuvoje paplitusias tradicines nėrinių technikas. Šių rankdarbių subtilumas žavi ir kartu verčia susimąstyti apie tradicijų perėmimą, tąsą ir pritaikymą šiuolaikiniame gyvenime. Skaityti toliau

„Saulė sodą sodino…“ apie vytinių juostų audėją Viliją Ratautienę (video) (0)

Vilija Ratautienė | rengėjų nuotr.

Kaune gyvenanti tautodailininkė Vilija Ratautienė yra viena iš nedaugelio Lietuvoje, audžianti vytines juostas ir jas pristatanti parodose, mokymuose, įvairiuose festivaliuose. Prieš dešimtmetį audėjos vytinės juostos buvo sertifikuotos kaip tautinio paveldo produktas. Vilija Ratautienė pripažįsta, kad yra įsimylėjusi savo amatą. Tuo įsitikinome patys – meistrės darbo kambaryje pamatėme nesuskaičiuojamą daugybę gražiausių juostų, spalvotų siūlų kamuolėlių ir ričių, knygų apie audimą ir juostas, besišypsančios Vilijos tarp nuaustų juostų nuotraukas iš  įvairių renginių. Skaityti toliau

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašas papildytas naujai įtrauktomis išsaugotomis tradicijomis (tiesioginė transliacija) (0)

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės | alkas.lt nuotr.

Liepos 2 d. 16 val. tiesioginė transliacija iš iškilmingo renginio Rotušėje – Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų.

Šiuo įrašymu sąvadą papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija. Skaityti toliau

„Saulė sodą sodino…“ apie Lietuvos kalvių kalvį Ričardą Grekavičių (video) (1)

„Saulė sodą sodino...“ stopkadras

Viename senovės baltų padavime pasakojama apie mitinį kalvį, nukalusį, įžiebusį ir į dangų įkėlusį Saulę. Laidoje susitiksime su tautodailininku Ričardu Grekavičiumi iš Karmėlavos, kuris pernai vasarą Lietuvoje pripažintas kalvių kalviu. Ričardas Grekavičius kuria unikalias rankų darbo saulutes ir kaip  kiekvienas kalvis turi savo filosofiją.

„Ugnį reikia mylėti. Aš neleidžiu čia mėtyti nuorūkų, ugnį reikia gerbti“, – taip, įkurdamas žaizdrą, savo kalbą laidoje pradeda kalvis. Kai įsikalbėjome, sužinojome, Skaityti toliau

Kviečia Rasos šventė Dijūta kalnelyje (video) (0)

Rasos šventė Dijūto kalnelyje | rengėjų nuotr.

Birželio 23 d., antradienį, 19 val., Piliakalnio 10, Šėtijų kaime, Lekėčių seniūnijoje, Šakių r. „Dijuta kalnelis“ bendruomenė kviečia į Rasos šventę.

Pasiruošimas šventei prasidės jau nuo 13 val.: šventinio laužo sukrovimas, stebulių iškėlimas, vartų darymas, vainikų papuošimams ir kita yra neatsiejama šventės dalis. 

Šventinės apeigos prasidės 19 val. ir tęsis iki saulėtekio. Šventės dienotvarkėje: apeiginiai kūriniai, vainikų pynimas, suneštinės vaišės, aukuro užkūrimas, nusilenkimas Saulei, Skaityti toliau

Tradicinio dainavimo užsiėmimai Lietuvoje kvies pažinti etnokosmosą ir išlaisvinti balsą (0)

Tradicinio dainavimo užsiėmimai Lietuvoje kvies pažinti etnokosmosą ir išlaisvinti balsą | Rengėjų nuotr.

Liepos 26 – rugpjūčio 1 dienomis, patirti paprotį, išlaisvinti balsą ir atrasti išskirtinius dainavimo stilius pakvies Tarptautiniai tradicinio dainavimo užsiėmimai. Antrą kartą renginys sukvies besidominčiuosius dainavimu susiburti ir kartu ieškoti išskirtinių dainavimo būdų, pažinti platų žanrinį dainų pasirinkimą, ieškoti dainavimo ir jo tradicinių kontekstų sąsajų. Ryškiausias kursų bruožas – autentiško papročio pažinimas, jo perėmimas ir pritaikymas. Užsiėmimuose dėstys lietuvių, žydų, ukrainiečių ir lietuviškų sutartinių tradicinio dainavimo žinovai, be to, užsiėmimų programoje numatytos paskaitos, amatų užsiėmimai, ekskursijos, vakaronės. Skaityti toliau

„Saulė sodą sodino…“ Tautodailininkas Z. Skinkys apie savo kūrybą, V. Šatkauskienė apie „Aukso vainiko“ apdovanojimą (video) (0)

Alkas.lt ekrano nuotr.

Vilkaviškietis tautodailininkas, medžio drožėjas Zenonas Skinkys kuria savitus paveikslus iš medžio ir neskaičiuoja nei savo darbų, nei parodų, nei apdovanojimų, nors tarp jų turi ir svarbiausią šalies tautodailininkų įvertinimą – Aukso vainiką.

Apie Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) rengiamas „Aukso vainiko“ varžytuves, garsinančias liaudies dailę, pasakoja etnologė Vida Šatkauskienė. Skaityti toliau

N. Jačėnienė: Šviesa į Lietuvą nuo seniausių laikų ateina iš Mažosios Lietuvos (11)

Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Televizijos režisierė Nijolė Jačėnienė šiuo metu kuria Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“

„Mes turime tiek daug, esame tokie turtingi, tačiau dažnai ieškome turtų kažkur toli, nematome esančių šalia“, – sako radijo ir televizijos laidų režisierė, teatrologė Nijolė Jačėnienė, kuri jau daugiau kaip penkerius metus gilinasi į senosios baltų kultūros palikimą. Skaityti toliau

Tautodailės metams skirtoje parodoje – grafikos ir keramikos susitikimas (0)

Kūlimas. Linoraižinys. Ona Pusvaškytė | LNM nuotr.

Birželio 11 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pradėjo veikti Tautodailės metams skirta paroda „Tradicijų sąskambiai“. Parodoje pristatomi liaudies grafikės Onos Pusvaškytės ir puodžių karaliumi vadinamo Vytauto Valiušio darbai, kuriose atsispindi ir tautodailės papročiai, ir naujoviškų formų paieška.

Daugiau nei pusšimtis linoraižinių

Tautodailininkė Ona Pusvaškytė (g. 1940 m.), jaunystėje išvykusi iš kaimo, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Kalba yra stipriausias mūsų tapatybės pagrindas (41)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nalšios krašto pokalbiai: apie išėjusius iš Švenčionijos krašto, bet esančiais ten savo širdimi ir tyrinėjimais

Šarūnas Birutis, buvęs kultūros ministras, Seimo ir Europos Palamento narys, tęsia pokalbių ciklą apie Šiaurės Rytų Lietuvos istoriją ir ateities perspektyvas. Šio pokalbio svečias – etnoastronomas, muziejininkas, publicistas Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau

EKGT paskelbė 2020 m. etnokultūrinių stovyklų sąrašą (0)

Romuvos stovykla | Rengėjų nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) savo interneto svetainėje www.ekgt.lt paskelbė žinias apie etnokultūrinio pobūdžio vasaros stovyklas rengiamas 2020 metais.

„Tėveliai, kuriems svarbu, kad jų vaikai pažintų savo krašto tradicijas ir jas pamiltų, užduoda klausimą, kokios Lietuvoje vyksta etnokultūrinės vasaros stovyklos. Siekdami palengvinti etnokultūrinių vasaros stovyklų paieškas, surinkome žinias, kas kur ir kada šiais metais rengia stovyklas vaikams ir jaunimui, kuriose bus dainuojamos liaudies dainos, Skaityti toliau

Paskelbtas 2020-ųjų metų Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas (nuotraukos) (0)

Sodyba „Prie šaltinio“ | | EKGT nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija paskelbė 2020-ųjų metų Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą. Šiame konkurse kviečiami dalyvauti  Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkai.

Pagrindinis konkurso tikslas – etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, gyvūnų bei  augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtra Lietuvos kaimo turizmo sektoriuje. Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Augimo galios gamtoje netrukus pasieks apogėjų (2)

Sekminės Gervėčių krašte. | A. Baltėno nuotr.

Gamta, kaip ir žmogus, turi kažką nematerialaus, nelyginant sielą, kaip tai bandė įrodyti dar XIX a. antroje pusėje anglų antropologas Edvardas Bernetas Teiloras (Edward Burnett Tylor). Mes kartais nujaučiame savyje esančią kažkokią stiprią galią, kuri sunkiai nusakoma, bet ji yra reali: išsiskleidžianti kaip kad, sakysim, įkvėpimas, tai yra troškimas išreikšti savyje glūdinčią jėgą ir mintį, ar kaip nušvitimas – būsenos pakylėjimas, kitais atvejais tiesiog kaip itin stiprus potyris, kilęs tam tikroje situacijoje. Tai vis – vienokia ar kitokia mūsų sielos Skaityti toliau

Laidoje „Saulė sodą sodino…“ – tapytoja E. Urbonavičiūtė apie grožį (video) (1)

Tapytoja Eurika Urbonavičiūtė | stop kadras

Renesanso epochos žmonės po Europą ir visą pasaulį išplatino grožio formules – tai ir „aukso pjūvio“ kompozicijos dėsnį, ir Fibonačio seką, ir kitus. Grožio dėsniai suformuluoti įvairių epochų filosofų yra žinomi nuo seniausių laikų.

Laidoje „Saulė sodą sodino…“ lankysimės šviesioje tautodailininkės Eurikos Urbonavičiūtės dirbtuvėje. Čia dėmesį patraukia ne vien tapytojos paveikslų pavadinimai: „Aukso pjūvis“, „Pasaulio sargas“, „Harmonija“, „Pagonė“, „Žemė“ ir kiti. Skaityti toliau

Alytiškiai apsigynė nuo savivaldybės kėslų sunaikinti „Sakalėlio“ ir „Drevinuko“ mokyklas (video) (1)

„apŠVIETIMO“ akcija Alytuje | rengėjų nuotr.

Keletą pastarųjų metų vyko aršūs ginčai dėl Alytaus pradinės mokyklos „Sakalėlis“ likimo. Alytaus miesto savivaldybė, remdamasi miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendruoju planu, buvo nutarusi šią mokyklą sunaikinti, prijungdama ją prie Alytaus Vidzgirio progimnazijos. Kadangi „Sakalėlyje“ skiriamas ypatingas dėmesys etninei kultūrai, Alytaus savivaldybės sumanymui pasipriešino ne tik šios mokyklos tėvai ir mokytojai, o ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT) bei kiti etninės kultūros puoselėtojai. Skaityti toliau

Lietuvos politikai raginami suvokti lietuvių tautinės savimonės stiprinimo ir etninės kultūros plėtros svarbą (11)

EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 28 d. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) ir Etninės Kultūros Globos Taryba (EKGT), kreipiasi į visas Lietuvos Respublikos politines partijas skatindami skirti deramą dėmesį tautinės kultūros stiprinimui ir etninės kultūros plėtrai.

Kreipimesi pabrėžiamas svarbus etninės kultūros vaidmuo puoselėjant tautinę savimonę ir tapatybę, ugdant Lietuvos piliečių patriotiškumą. „Kai žmogus jaučia sąsają su savo tautos kultūrinėmis šaknimis, tada jis jaučiasi tvirtesnis, Skaityti toliau

Išleista folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“ (0)

Folkloro ansamblis „Aušrinė“ | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras dalinasi muzikine naujiena iš vasarėjančio kurorto. Išleista kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“.

Ypatingo skambesio lietuvininkų dainos

Tai antrasis ansamblio muzikos rinkinys, kuriame sutalpinta net 16 savito Skaityti toliau

Be koncertų likusi muzikantų šeima atsigręžė į seną pomėgį (video) (1)

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ | rengėjų nuotr.

Grupės „Skylė“ lyderiai Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius, nors ir netekę koncertų, kurie sudarė pagrindinę jų penkių asmenų šeimos pajamų dalį, veja nerimą dėl ateities šalin ir renkasi kitas veiklas. Muzikantai tikino, kad šiuo metu jiems labai svarbu nuveikti kažką apčiuopiamo, stabilaus ir tikro, tada dingsta pojūtis, kad žemė slysta iš po kojų.

Rokas išduoda, kad pastaruoju metu dienas leidžia namuose įkurtose dirbtuvėse. Karantino metu jis ypač daug laiko skiria senam pomėgiui, kuris galbūt ateityje galėtų tapti ir papildomu jo darbu. Kol kas jis neatneša jokių pajamų, tačiau, muzikantas džiaugiasi, yra didelė dvasinė atgaiva ir moralinė parama sunkiu metu. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Dailidė, perkūnas ir velnias (4)

snaujienos.lt nuotr.

Sykį viens ja[u]ns vyruks, į dailydes gerai išsimokinęs, užsigeide vandruot. Jam jau kelias dienas ėjus, jis pritika vieną žmogų, o kai tas tuo paču keliu ėja, tai juodu ėja krūvõ, jeib abiem einant čėsas ne teip pailgtų. Pakeliui tas žmogus dailydei išsipažina, kad jis perkūns ėsąs. Teip juodu eidami pritika antrą dieną da vieną, o tas sakės ėsąs velnias.

Dabar jie ėja visi trys ir iškaka į didelę girią, kuriõ daug visokių žvėrių buva, bet jie nieka valgyt neturėja. Tai sake velnias:
– Aš esu drūts* ir greits, aš tuojau parnešiu mėsos ir duonas ir ko šiaip da reiks. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Protėvių priesakus pernešame į XXI amžių (nuotraukos) (17)

Įšventimas į romuvius. Jorė 2019 | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 25-26 dienomis Kulionių kaime šalia Molėtų observatorijos jau 24-tus metus iš eilės turėjo vykti pirmosios pavasario žalumos šventės Jorės apeigos. Apie šią šventę kalbamės su vienu pagrindinių jos rengėjų Molėtų krašto muziejaus muziejininku ir Lietuvos Romuvos vaidila Jonu Vaiškūnu.

– Šiemet paskutinį balandžio savaitgalį turėjusios vykti XXIV Jorės šventės Kulionyse dėl paskelbto visuotinio karantino nebus? Skaityti toliau

Atgijusi Šilainės šventvietė (nuotraukos) (6)

Petras Lukoševičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su jotvingių ir prūsų gyvenvietės Ožkinių (Šilainės) kaime netoli Punsko (Lenkija) atkūrėju Petru Lukošiavičiumi kalbasi Juozas Šorys.

– Kada, kuo remiantis Jums kilo sumanymas atkurti, kaip pats įvardijate, jotvingių ir prūsų gyvenvietę?

– Ir Prūsijoje, ir mūsų Sūduvos krašte – istorinėse aisčių žemėse – tikroji šeima Skaityti toliau

Kiaušinis – gyvybės simbolis (0)

pixabay.com nuotr.

Kiaušinis simbolizuoja ne tik gamtos atgimimą… Daug pramanų, ne tik lietuvių tautosakoje, bet ir skandinavų epuose siejama su kiaušiniu kaip gyvybės simboliu. Velykinė kiaušinių marginimo tradicija irgi atkeliavusi iš labai senų laikų. 

Įvairiuose Lietuvos kraštuose kiaušinių marginimo tradicijos panašios: dažniausiai juos išvirdavo apvynioję svogūnų lukštais, taip pat skutinėdavo, margindavo vašku..  Skaityti toliau

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Saulė sodą sodino…“ (video) (3)

sss_1

Saulė sodą sodino… Kas jame auga, žydi ir vaisius nokina, kokie paukščiai čiulba, kokie vėjai pučia? Ir kur jis yra? Vaizduotėje išnyra baltų mitų, sakmių, giesmių personažai, mums nesuprantamu būdu kuriantys ir gyvybę, ir visa tai, kas realiame pasaulyje gražu, kas džiugina dvasią ir atsiranda kiekvieno mūsų kasdieniniame gyvenime iš Saulės sodo sodinto… Daugybė garbių pasaulio mąstytojų tyrinėjo ir tyrinėja, kas yra kūryba, įkvėpimas, vaizduotė, menas, grožis ir t.t., tačiau teorijų ir atsakymų tiek pat, kiek… Skaityti toliau

Du užmiršti padavimai apie Šiurpilį (2)

Šiurpilis | Punskas.pl nuotr.

Ne vieną padavimą Šiurpilio piliakalnis mums galėtų pasekti, ne vienas užrašytas įvairiuose etnografiniuose rinkiniuose. Dar prieš 5–7 dešimtmečius įvairių istorijų buvo galima išgirsti ir iš ten gyvenančių žmonių. Mūsų dienomis labiausiai žinomas yra pasakojimas apie užkeiktą jaunuolį ir jo dingusius jaučius bei apie Eglę žalčių karalienę.
Prieš 70 metų vienas Jeleniavo kaimo gyventojas papasakojo, ką buvo girdėjęs iš protėvių. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Vagis ir ragana vestuvėse (2)

Jaunųjų išlydėtuvės. Kraičio krovimas vežiman. („Senovinės kupiškėnų vestuvės“ – etnografinio liaudies teatro spektaklis) | Kupiškio etnografinio muziejaus nuotr.

Kitą kartą vagis par veselę nuėjęs jaunojo arklio vogti, o ragana – marčios pagadyti, ir abuodu susiėję po seklyčios langu.

Klausiąs vagis raganos:
– Kaip tu tą marčią pagadysi? Skaityti toliau

Vilniaus etninės kultūros centras kviečia palydėti Saulę su dzūkiškomis dainomis (tiesioginė transliacija) (0)

2020 03 27 Pasidainavimas internetu

Kovo 27 d., penktadienį, 19 val. Vilniaus etninės kultūros centras (VEKC) kviečia  Saulę palydėti su dzūkiškomis dainomis susibūrus internete.

„Šie metai ypatingi Dzūkijai – minime žymaus dzūkų dainiaus, tautosakos pateikėjo Petro Zalansko 120-ąsias gimimo metines. Tautosaka iš P. Zalansko buvo užrašinėjama net septyniolika metų (1963–1980), iki pat jo mirties. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Tautosakos Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė nesveiką poną (1)

pixabay.com nuotr.

Buvo toks ponas nesveikas. Jis, būdavo, vis važinėja pas daktarus sveikatos ieškodams ir niekur jis, būdavo, sveikatos neranda. Ale vieną metą vasaros laike važuoja jis in šiltus vandenis.

Pakelėje užvažiau pas vieną savo pažįstamą poną. Klausia anas pons:
– Kas tau yr?

Sako:
– Aš nieko negaliu valgyt ir važuosu ten ir ten in šiltus vandenis.

Anas ponas sako:
– Nevažuok ten, šįmet ten negerai, važuok šičion, čia viskas ir geriau, ir geresni daktarai. Aš tau duosu adrisą tenai, ir tau bus labai gerai. Skaityti toliau