Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Etninė kultūra

Fondas „Švieskime vaikus“ Lietuvos vaikų darželių auklėtiniams įteiks šiuolaikiškus stilizuotus tautinius drabužius (2)

Fondas „Švieskime vaikus“ Lietuvos vaikų darželių auklėtiniams įteiks šiuolaikiškus stilizuotus tautinius drabužius | Fondo „Švieskime vaikus“ nuotr.

Fondas „Švieskime vaikus“ Lietuvos vaikų darželių auklėtiniams įteiks šimtmečio dovanas – šiuolaikiškus stilizuotus tautinius drabužius.

Šie metai yra labai didi ir graži šventė visai Lietuvai, todėl norėdamas įprasminti šventę darbais, labdaros paramos fondas „Švieskime vaikus“ dalį paramos skyrė mažųjų Lietuvos piliečių etninės kultūros edukacijai.

Fondas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga šalies vaikų darželiams Skaityti toliau

Vyks XIV Prigimtinės kultūros seminaras – „Prigimtinė kultūra tautos glėbyje“ (0)

Sausio 27‒28 d., Užutrakio dvaro rūmuose, vyks XIV Prigimtinės kultūros seminaras – „Prigimtinė kultūra tautos glėbyje“.

Artėjant atkurtos Lietuvos šimtmečio šventei Prigimtinės kultūros institutas kviečia kelti tautiškumo klausimus: apmąstyti ar tautiškumas priklauso prigimtinės kultūros branduoliui ir jei taip, kokia jo kilmė, apibrėžtis, kokiais būdais prigimtasis tautiškumas yra perduodamas arba prarandamas.

Jei tautiškumas negali būti įgimtas, svarbi jo sąlyčio su prigimtine kultūra galimybė. Skaityti toliau

Tautodailininkas A. Teresius pelnė jau trečią Aukso vainiką (0)

Adolfas Teresius | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Rokiškio krašto muziejuje, paskelbti konkursinės liaudies meno parodos – „Aukso vainikas 2017“ nugalėtojai . Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu, siekė net 28 senųjų amatų papročius tęsiantys meistrai.

Konkurso komisija geriausiais metų menininkais paskelbė vaizduojamosios liaudies dailės meistrą Zenoną Skinkį iš Vilkaviškio, keramikę Virginiją Silvestrą Šufinskienę iš Kuršėnų ir skulptorių, kryždirbį Adolfą Teresių iš Garliavos. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos tarybos pirmininke paskirta D. Urbanavičienė (video) (3)

dr. Dalia Urbanavičienė paskirta EKGT pirmininke | Alkas.lt nuotr.

Sausio 12 d. Seimas paskyrė  dr. Dalią Urbanavičienę Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininke ketverių metų kadencijai. Po slapto balsavimo už ją balsavo 60 Seimo narių, prieš – 4, susilaikė – 3 Seimo nariai.

Prisistatydama Seimo nariams D. Urbanavičienė pabrėžė, kad etninę kultūrą suvokia kaip gyvą, nuolat atsinaujinančią ir kintančią, kuri nėra vien muziejus ar praeities paveldas. „Esu įsitikinusi, kad etninė kultūra puikiai sudera su šiuolaikiniu gyvenimu ir tai paprastai galbūt geriau suvokiame, Skaityti toliau

Išleistas straipsnių rinkinys „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ (nuotraukos) (0)

Konferencija „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ | F. Konickajos nuotr.

Ką tik pasirodė mokslinių straipsnių rinkinys rusų kalba „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ (“Мир животных в мифопоэтическом ракурсе”) (redaktorės ir sudarytojos – M. Zavjalova, T. Civjan; Vicenza-Maskva, 2017 m., 292 psl.).

Knygą sudaro straipsnių, parengtų 2014 m. gegužės 15–17 d. Jurgio Baltrušaičio namuose Maskvoje vykusioje to paties pavadinimo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu, rinkinys. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos kultūros atašė Rusijoje, Skaityti toliau

Pasirodė Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ antrasis numeris (3)

Pasirodė Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ antrasis numeris | Svajksta.by nuotr.

2017-ųjų pabaigoje, per Žiemos saulėgrįžos šventę Baltarusijos sostinėje Minske buvo pristatytas „Svajksta“ žurnalo antrasis numeris, kurį išleidžia gudų interneto svetainės Svajksta.by redakcija.

Žurnalas leidžiamas pasitelkud medžiagą, kuri per praeitus metus buvo skelbiama svetainėje Svajksta.by. Pirmą, pilotinį leidinį  Svajksta.by išleido pavasarį, į jį buvo sudėti geriausi 2016 m. rašiniai. Antrįajame žurnalo numeryje skelbiamos įdomiausios 2017 m. „baltiškos“ ir „pagoniškos“ srities naujienos iš Baltarusijos bei kaimyninių šalių ir Skaityti toliau

Aukso vainikais karūnuoti šimtamečių papročių tęsėjai (0)

Zenonas Skinkys. Šv. Uršulė | V. Balčyčio nuotr.

Sausio 6 d. Rokiškio krašto muziejuje, vyko konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekė net 28 senųjų amatų papročius tęsiantys kūrėjai.

Konkurso komisija, sudaryta iš žinomų šalies menotyrininkų, išrinko ir geriausiais metų meistrais paskelbė vaizduojamosios liaudies dailės meistrą, medžio drožėją Zenoną Skinkį iš Vilkaviškio, taikomosios liaudies dailės meistrę, keramikę Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Su Žvaigždžių diena + + + (1)

+++ | Alkas.lt nuotr.

Trijų Karalių diena vadinamos Sausio 6-osios proga Alkas.lt žurnalistė Ditė Česėkaitė apie šios šventės lietuviškus ikikrikščioniškus papročius kalbina etnokosmologą Joną Vaiškūną.

– Šventinis Kalėdų laikotarpis baigiasi sausio 6 d. Trijų Karalių švente. Krikščionys šią šventę sieja, esą, su istoriniu įvykiu, kuomet 3 Rytų magai atkeliavo į Jaruzalę pasveikinti gimusio Jėzaus, kurį jie laiko Dievo sūnumi. Kuo reikšminga ši diena lietuvių prigimtiniam tikėjimui?
Skaityti toliau

Kas kur matė! (3)

bulves_punskas.pl

Šitep sakydavo mano dzieduliai. Kap per juos tep dabar sako tėvai, tai tep sakom ir mes, jų vaikai.

(Šitų sykį dzūkiškai. O kodia ne? Nauji metai, tai ir naujos sanos mados. Kap sakanc, gal visų čėsų nesinorėtų vaikščoc su tuom pacu sukneli, alia čės no čėso galima.

Nu ir šitų sykį „kap šneku, tep rašau“! Nor šnekėc langviau nei rašyc, alia gi galima pamėgyc, kad būtų įdomiau.) Skaityti toliau

Geriausiems šalies tautodailininkams bus įteikti „Aukso vainikai“ (0)

Antanas Viskantas. Užgavėnių kaukė | V. Balčyčio nuotr.

Sausio 6-ąją, Rokiškyje, bus paskelbti ir simboliniais aukso vainikais karūnuoti geriausi metų liaudies menininkai. Laureatų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės prasidės 13 val., Rokiškio krašto muziejuje.

Tryliktus konkurso gyvavimo metus skaičiuojantis parodų ciklas – „Aukso vainikas“, sumanytas siekiant išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senuosiuose papročiuose, drąsiai, savaip juos interpretuoti ir kurti. Kasmet apie 500 tautodailininkų pristato savo kūrinių kolekcijas visuomenei. Geriausi jų, įveikę savivaldybių ir regioninius turus, pasirodo respublikinėje Lietuvos nacionalinio kultūros centro rengiamoje parodoje – kaskart vis kitame Lietuvos mieste. Skaityti toliau

Seime pristatoma tekstilininkės M. Sinkevičienės gobelenų paroda – „Atmintis“ (0)

Marijona Sinkevičienė. ILGESYS, 1995, keturių dalių gobelenas, linas, vilna, 75x120 | Lietuvos Dailininkų Sąjungos nuotr.

Nuo sausio 3 d., Seimo III rūmų parodų galerijoje, Seimo nario Arūno Gelūno pastangomis, pristatoma tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės kūrybinių darbų paroda – „Atmintis“, skirta Lietuvos valstybingumo 100-mečiui.

Parodoje pristatomuose gobelenuose, autorė, įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos – „Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus, improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba kviečia pokalbiui apie istorinę atmintį ir jos kaitą. Skaityti toliau

Kiekviename Lietuvos regione – saviti tautiniai drabužiai (0)

Aukštaičių tautiniai drabužiai | KTU nuotr.

Kiekvieno Lietuvos regiono tautiniai drabužiai šiek tiek skiriasi ir turi tam tikrų savitų bruožų: skiriasi medžiagos, raštai, spalvos, sukirpimas, puošyba ir net vilkėjimo būdas. Tautiniai drabužiai – labai svarbus tautos ir valstybės simbolis, ne tik išreiškiantis etninę, bet ir atspindintis nacionalinę kultūrą. Todėl neveltui 2017-ieji buvo paskelbti Tautinių drabužių metais Lietuvoje, siekiant jį populiarinti ir dar labiau įprasminti.

Etnografinės tekstilės, o tuo pačiu ir tautinių drabužių tyrinėjimai Kauno technologijos universitete (KTU), pradėti vykdyti dar 2001 m. Jų pradininkai buvo Skaityti toliau

R. Švedienė. Naujųjų metų šventė – antrosios Kūčios? (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Būtini vaidinimo veikėjai – Senieji metai – sulinkę, suvargę, o Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje. Skaityti toliau

Žiemos švenčių belaukiant (0)

Žiemos švenčių belaukiant | Zarasų viešosios bibliotekos nuotr.

Žiemą būna gerai, nes žiemą būna Kalėdos. Jos visada laukiamos su nekantrumu ir susijusios su žaliaskarės eglutės puošimu, įvairių dekoracijų kūrimu, namų bei darbovietės dabinimu, dovanų pirkimu, kalėdinio stebuklo laukimu. Tradiciškai kurti kalėdinę nuotaiką ir ruoštis žiemos šventėms taip, kad prisiminimai apie ją šildytų kuo ilgiau, kvietė Zarasų viešoji biblioteka ir jos struktūriniai padaliniai.

Visą gruodžio mėnesį, bibliotekininkės vaikams ir jų tėveliams rengė mokomuosius užsiėmimus, Skaityti toliau

Marijos Liugienės šiaudinių sodų paroda „Sodų gimimas ir žydėjimas“ (1)

Marijos Liugienės šiaudinių sodų paroda „Sodų gimimas ir žydėjimas“ | Klaipėdos miesto Savivaldybės Etnokultūros centro nuotr.

Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10), veikia gerai žinomos sodų rišėjos Marijos Liugienės šiaudinių sodų paroda – „Sodų gimimas ir žydėjimas“.

Sodas, sumažintas „pasaulio modelis“, turėjo ir tebeturi reikšmę lietuvių liaudies papročiuose. Sodas buvo kabinamas, gimstant vaikui. Per vestuves namai puošiami sodais, per Kūčias kabinami sodai, šiaudiniai paukšteliai, saulutės, simbolizuojančios grįžtančią saulę. Po šiuo medžiu vykusios apeigos turėjo simbolizuoti kosmoso kūrimo veiksmą. Palubėje kabantis sodas siejosi su dangaus sodu – rojumi arba dausomis, jis sukurdavo šventinę erdvę apie stalą. Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

Adventinės popietės aidas (0)

Ansamblio vadovė mokytoja Alvyda Česienė su savo ansambliečių grupe | A. Grigaitienės nuotr.

Prasidėjus adventui, po triukšmingos ir nevykusios kalėdinės eglės įžiebimo Kauno rotušės aikštėje vykusios ceremonijos, kurioje nebuvo jokios  šv. Kalėdų laikotarpio prasmės, būrys krikščioniškai nusiteikusių žmonių susirinko Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialiniame bute – muziejuje į TS-LKD Kauno sueigos diskusijų klubo adventinį renginį – popietę.

Renginio svečias – žinomas rašytojas ir vertėjas, buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas, taip pat buvęs  Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas, Kanados Monrealio Skaityti toliau

Pagerbti tautinio paveldo puoselėtojai (0)

LRKM nuotr.

Pirmadienį, gruodžio 18 d., Vilniuje „Vaidilos“ teatre buvo surengtas tautinio paveldo atgaivinimo dešimtmečio paminėjimas. Iškilmingame renginyje dalyvavusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) padėkos raštus įteikė tradicinių amatų meistrams.

„Tauta yra tiek stipri, kiek ji žino savo šaknis ir savo istoriją. Būtent todėl tautinio paveldo puoselėjimas ir išsaugojimas yra toks svarbus. Tradiciniai amatų meistrai, kuriuos šiandien pagerbėme yra stiprus mūsų tautos pagrindas, nuo kurio atsispiriame kurdami savo ateitį“, – teigė kultūros ministrė. Skaityti toliau

10 išskirtinių tradicijų įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą (1)

Lopšinių tradicija | lnkc.lt nuotr.

Ar žinote, kaip Kurtuvėnuose švenčiamos Užgavėnės, o gal šokote Kupiškėnų vestuvėse, ar, galbūt, matėte kaip žiemą ant ledo sukant „bobas“ gaudomos stintelės ir seliavos? Nuo šiol šios ir dar 7 tradicijos įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šių metų gruodžio 14-sios vakarą Mažojoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro salėje nutiko didelis ir mūsų kultūrai labai svarbus dalykas – buvo patvirtinti pirmieji nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado reiškiniai. Skaityti toliau

Seimas patvirtino naują Etninės kultūros globos tarybą (2)

Seimas pradėjo 2017 m. rudens sesiją | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 12 d. Seimas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu,patvirtino naujos sudėties Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-1476) vienbalsiai balsavo 81 Seimo narys.

Etninės kultūros globos taryboje dirbs 21 narys: Rūta Žarskienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teikimu), Rasa Paukštytė-Šaknienė (Lietuvos istorijos instituto teikimu), Jonas Rudzinskas (Lietuvos tautodailininkų sąjungos Skaityti toliau

Šventaragio slėnyje Vilniuje nušvito dešimt didžiulių sodų (video) (0)

Sodas Šventaragio slėnyje Vilniuje | etno.lt nuotr.

Gruodžio 13-ąją – šviesos, arba šv. Liucijos, dieną, Vilniaus etninės kultūros centras visuomenei pristatė projektą „Šventaragio sodai“: dešimt išdidintų ir apšviestų sodų papuošė Šventaragio slėnį ir skverą prie paminklo Karaliui Mindaugui. Sodai čia kabės visą tamsųjį metų laikotarpį: nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. Pavasario lygiadienio – kovo 20 d.

Nušvitę sodai pačioje Vilniaus širdyje praeivių akis džiugins ir per Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo renginius: kiekvienas sodas skiriamas atskiram mūsų valstybės dešimtmečiui pagerbti. Projekto sumanytoja Vilniaus etninės kultūros centro vyr. koordinatorė Marija Liugienė pabrėžia, Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos tyrinėtojo dr. Martyno Purvino jubiliejus (1)

Marija ir dr. Martynas Purvinai Rusnėje pristato pirmąją ciklo „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ knygą, 2016 m. birželio 1 d. | Voruta.lt, J. Vercinkevičiaus nuotr.

Šiandien gražų septyniasdešimtmečio jubiliejų pasitinka Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Pagėgių krašto garbės pilietis, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, ilgametis Architektūros ir statybos instituto Kaune mokslo darbuotojas doc. dr. M. Purvinas.

M. Purvinas 1947 m. gruodžio 13 d. gimė Kaune, garsaus Mažosios Lietuvos veikėjo, botaniko, pelkėtyrininko, pedagogo, Skaityti toliau

Seime bus aptarta etninės kultūros politika (tiesiogonė translacija) (1)

Alkas.lt koliažas.

Gruodžio 14 d. 14-17 val. Vilniuje, Seimo Europos informacijos biuro patalpose (Seimo III rūmai, Gedimino pr. 53) vyks konferencija, skirta Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) atlikto tyrimo „Etninės kultūros vertybinių nuostatų tyrimai valstybės politikai“, kurį dalinai remia Lietuvos kultūros taryba, išvadų aptarimui.

Tą pačią dieną 9:30-10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Seimo narių Stasio Tumėno ir Roberto Šarknicko spaudos konferencija Skaityti toliau

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos) (14)

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis Skaityti toliau

Šimtas amatų pasitinkant Lietuvos valstybingumo jubiliejų (0)

Šimtas amatų pasitinkant Lietuvos valstybingumo jubiliejų | Rengėjų nuotr.

Šių metų, gruodžio 8 dieną, Vilniaus Balsių progimnazijos bendruomenė, jau šeštą kartą vykstančią šventę – „Etnokultūra šiandien / Amatų diena“, paskyrė Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui.

Lietuviai nuo seno garsėja darbštumu. Mūsų valstybės augimas ir klestėjimas visada rėmėsi darbu. Viena iš gražiausių veiklos formų – amatai, kurie sujungia darbą ir meną bei liudija tautos išminties gyvybingumą. Skaityti toliau

Raudondvaryje išsiskleidė visų Lietuvos regionų tautiniai drabužiai (0)

Raudondvaryje išsiskleidė visų Lietuvos regionų tautiniai drabužiai| Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Gruodžio 7 d., Raudondvaryje vyko renginys – „Taip auga Lietuva“. Renginyje buvo atskleista, kad Kauno rajono miesteliai ir kaimai vis dar saugo neįkainojamus lietuvių tautinės kultūros lobius.

Į Raudondvario dvarą, kuris neseniai išrinktas į kultūriniam turizmui patraukliausių Lietuvos vietų penketuką, rinkosi ne tik Kauno rajono saviveiklos kolektyvai, bet ir svečiai – Jungtinis Lietuvos kultūros centrų vadovų choras.

Skaityti toliau

Dainų šventės belaukiant – įvertinti Lietuvos dainų ir šokių ansambliai (1)

Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis | LNKC nuotr.

2018 m., birželio 30 – liepos 6 d., vyksianti dainų šventė „Vardan tos…“ skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Pirmą kartą per Lietuvą nuskambėjęs, beveik pusantro tūkstančio dalyvių subūręs dainų ir šokių ansamblių konkursas „Jievaro tiltas“ baigėsi.

Smagius liaudiškus šokius, skambias dainas ir liaudies instrumentais Skaityti toliau

Vilniaus etninės kultūros centras kviečia šventes pasitikti prisimenant tradicinę kultūrą (0)

Du sodai_J. Vaiskuno nuotr., alkas. lt

Gruodžio 11–17 d.  Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į „Savaitę su etnokultūra“. Tai renginių ciklas, skirtas ir vaikams, ir suaugusiems prisiliesti prie tradicinės kultūros muzikuojant, dainuojant, žaidžiant ar kuriant įvairius rankų darbo gaminius.

Turbūt esate girdėję apie kasmet gegužę ūžiantį Tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“, Vilniaus centre šurmuliuojančias Užgavėnes ar nušvitusią Neries krantinę Skaityti toliau

Rasmos Noreikytės paroda „Pasakojimas / Audimas“ (0)

Rasma Noreikytė. „Kodas / Oda“ instaliacijos vaizdas | Vilniaus dailės akademijos nuotr.

Gruodžio 5 d., 18 val., VDA Tekstilės galerijoje Artifex, vyks menininkės Rasmos Noreikytės parodos „Pasakojimas / Audimas“ atidarymas.

Penkiolika metų saugojusi sąsiuvinius su įvairių audėjų užrašais, Rasma Noreikytė transformavo juos į išskirtinį šiuolaikišką audinį, kuris simboliškai dedikuojamas visoms Lietuvos audėjoms. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su UAB „Audėjo“ fabriku. Skaityti toliau

Tautos stiprybės paieškos ir galimybė Veliuonai (0)

J. Stanaitienės nuotr.

Lapkritis – tai laikas, kai anapilin išėjusių artimųjų atminimą šildome žvakių liepsna ir mintimis apie juos. Pirmą kartą ant Veliuonos piliakalnio surengtose Vėlinėse taip pat buvo pagerbti mirusieji, tačiau pagoniškas šventės atspalvis krikščioniškame pasaulyje iš karto sukelia atmetimo reakciją.

Ar priešprieša neišvengiama?

Prieš 630 metų, didiesiems kunigaikščiams Jogailai ir Vytautui į Lietuvą atnešus krikštą, į užmarštį sparčiai ritosi pagonybės tradicijos, dievybės ir papročiai. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Batai Baldai