Etninė kultūra

Juodkrantėje įvyks 10-oji folkloro šventė – „Pūsk, vėjuži!“ (0)

Juodkrantėje vyks 10-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ | Rengėjų nuotr.

Jau rugpjūčio mėnesio 25-27 dienomis, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, įvyks regioninė, dešimtoji, jubiliejinė folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet, ji skiriama 241-osioms Liudviko Martyno Rėzos ir 120-osioms Augusto Dėvilaičio gimimo metinėms, pagerbiant šias žymias Mažosios Lietuvos asmenybes, žmones, nusipelniusius lietuvių ir lietuvininkų etninei kultūrai, jos gynimui, puoselėjimui, populiarinimui lemiamais mūsų tautai laikmečiais.

Rugpjūčio 25 dieną 20.00 valandą prasmingu įvadu į šventę taps dokumentinis filmas – „Mažoji Lietuva“, Skaityti toliau

Lietuvos paviljone – dzūkiškos dainos ir šokiai (0)

Lietuvos pavilijonas parodoje Kazachstane_am.lt

Rugpjūčio 16 d. tarptautinės parodos „EXPO 2017“, kuri antrą mėnesį vyksta Kazachstano sostinėje Astanoje, lankytojai Lietuvos paviljone kartu su liaudies dainų ir šokių ansamblio „Dainava“ šokėjais smagiai sukosi dzūkiškų šokių sūkuryje, ragavo šakočių, „skruzdėlynų“ ir kitų lietuviškų skanėstų.

Tris dienas vykę šio ansamblio koncertai, pasak Lietuvos ekspozicijos komisaro, Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėjo Romo Jankausko, – tik vienas iš spalvingos mūsų šalies kultūrinės programos renginių. Jie vyksta nuo pirmųjų parodos dienų. Skaityti toliau

Žolinės branda ir gausa Naisiuose (0)

Žolinės branda ir gausa Naisiuose | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 15-ąją, per Lietuvą nuvilnijo švenčiamos derliaus šventės – Žolinės – šurmulys. Ši šventė įvairiuose šalies regijonuose turi savus, tik tam kraštui būdingus papročius, bet visus vienija su gamtos ir darbų kalendoriumi deranti kasdienio gyvenimo visuma. Šiandien Žolinės apeigos, kurias mūsų protėviai skirdavo deivei gimdytojai Ladai, persipynė su krikščioniškaisiais papročiais. Bet ir gilioje senovėje, ir dabar šią dieną garbinami žolynai, dėkojama už naująjį derlių, linkima brandos, sotumo,

Skaityti toliau

Bus atidaryta nuotraukų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“ (0)

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienį, 17 val., nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, bus atidaryta fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“.

Ši paroda skirta 120-osioms Balio Buračo – fotografo, kraštotyrininko, dailininko gimimo metinėms paminėti. Todėl renginyje dalyvaus ir žinomo fotografo sūnėnai – Antanas ir Marijus Buračai, kankliuos buvusi Kauno 1-os muzikos mokyklos mokinė Milda Gineikaitė. Parodą sudarys per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės

Skaityti toliau

Žaliūkių malūnininko sodyboje – atgaivinami Žolinių papročiai (0)

Zaliukiu_malunininko_sodyba

Rugpjūčio 15 d., antradienį, 17 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) vyks tradicinė Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų lauks šventinės Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, dainos, šokiai ir įvairios pramogos. Dalyvaus Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“ (vad. Jovita Lubienė) ir Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Nesenstantys širdimi“ (vad. Birutė Poškienė).

Etnologai teigia, kad šiuolaikinių Žolinių papročiai persipina su pagonybės laikų papročiais. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje bus švenčiamos Žolinės (0)

title744849523

Rugpjūčio 15 dieną, Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia atvykti šeimas, jų draugus ir gimines į Žolinės šventę. Aukštatijos kaime, Račkiškės koplyčioje, 12 val. bus aukojamos Šv. Mišios, po kurių tradiciškai bus šventinamas šiųmetinis derlius bei gėlės ir žolynai.

 Visais laikais šios šventės metu, žmonės, parsinešę žolynus sudžiovindavo troboje, po to užkišdavo ant aukšto, klėties, tvarto, kad perkūnas netrenktų. Jie būdavo tarsi namų globėjai. Todėl šios šventės papročiai atspindi ir žmogaus bei gamtos vienovę.

Per Žolines Aukštaitijos kaime vyks kermošius, šventės dalyviai susipažins su vaistingų Skaityti toliau

A. Baltėnas. Gervėčių saloje baigiasi vasara… (nuotraukos) (0)

A. Baltėno nuotr.

Gervėčių sala vadinamos nuo seno lietuvių etninės žemės, po Antrojo pasaulinio karo perduotos Baltarusijai. Gervėtiškiai, ilgą laiką gyvenę labai izoliuotą gyvenimą, išlaikė archajiškus papročius ir darbo priemones.

Tai, ką jūs dabar matote – unikalūs kadrai. Senieji gervėtiškiai traukiasi, senoji Gervėčių Lietuva išeina… Skaityti toliau

Kviečia Romuvos stovykla „Senosios tradicijos šiandien“ (0)

V.Leko nuotr.

Rugpjūčio 10 d. prasidės kasmetinė Romuvos jaunimo etnokultūros stovykla. Ji  vyks rugpiūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių rajone.

Stovyklos tema „Senosios tradicijos šiandien“.  Stovyklje kaip ir kasmet bus skaitomos paskaitos,  mokoma senovinių amatų, skambės dainos ir sutartinės.

Paskaitas skaitys filosofai ir etnologai – Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Rita Balkutė, Ignas Šatkauskas, Kevinas Grundelis. Skaityti toliau

„Skrajojantys ežerai“ kviečia į pažintinę kelionę nuo baltiškųjų teofanijų iki debesų meno (video) (0)

Verpstės | Alkas.lt nuotr.

„Jei nori suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tautosaką, muziką, dailę, literatūrą, architektūrą, pirmiausia būtina pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas“, – šie Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų filologijos katedros profesoriaus dr. Rimanto Balsio žodžiai yra pagrindinis naujausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ leitmotyvas.

Rugpjūčio 6 d. per Balticum TV apie baltiškąsias teofanijas jau pasakojo nenuilstantis senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojas prof. dr. Rimantas Balsys. Laidoje sužinojome kaip klasifikuojami senovės Skaityti toliau

M. Balikienė. Bloga akis (0)

Dr. Monika Balikienė | Asmeninė nuotr.

Akis ad – gir, žmogaus akis, užtraukusi žmogui nelaimę. Ji pažvelgė į dangų, ir audros nepasiuntė lietaus.    

(Didžiules blogos akies galias liudijantis šumerų tekstas.)    

Bloga akis – turbūt vienas seniausių kultūrinių reiškinių. Trumpai tariant, tai įsitikinimas neįprasta žmogaus (arba dar ir kurio nors gyvūno, dvasios ar dievybės) galia neigiamai paveikti akimis kitą žmogų arba jo turtą – vaikus, gyvulius, augalus, sveikatą, sėkmę ir fizinį grožį. Jis atsirado Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kodėl Nacionaline tapusios J. Basanavičiaus premijos lauretų nenorima įsileisti į Prezidentūrą? (9)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 2 d. Vyriausybė, įgyvendindama pernai rudenį Seimo priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas, nutarė steigti nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją ir naikinti anksčiau teiktą valstybinę to paties vardo premiją.

Ši premija kasmet skiriama asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vyriausybės nutarimui premijos dydis prilygs kitų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų dydžiui ir sieks 800 BSI (800 x 38 eur – 30 400 eur), nors kol kas tėra 500 BSI, tai yra 500 x 38 eur – 19 000 eur. Skaityti toliau

Jono Basanavičiaus premija tapo nacionaline (0)

Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 2 d. Vyriausybė, įgyvendindama pernai rudenį Seimo priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas, nutarė steigti nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją ir naikinti anksčiau teiktą valstybinę to paties vardo premiją.

„Džiaugiuosi, kad šiandien Vyriausybė pakeitė Jono Basanavičiaus premijos statusą bei šią premiją prilygino nacionalinėms premijoms, kartu pabrėždama lietuvių tautos patriarcho nuopelnus ne tik kuriant Valstybę, bet ir puoselėjant kultūrą. Reikšminga ir tai, kad darbai etninės kultūros srityje, puoselėjantys

Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugpjūtis (1)

Rugpjūtis – tai jau tikrasis javų pjūties metas, tai užtvirtina ir paskutinio vasaros mėnesio vardas. Nors laukuose darbymetis, bet atlaidai su visais kermošias ir pakermošiais tęsiasi…

Šv. Laurynas (10 d) – ugnies globėjas. Šiaurinėje Lietuvoje šv. Laurynas laikytas didžiuoju namų, sodybų, laukų, turto globėju. Ar tik ne todėl, kad viena legenda pasakoja, kad šiam šventąjam Popiežius Sikstas patikėjo visus bažnyčios turtus? Ūkininkai jo garbei į bažnyčią nešėsi duonos riekę ir žvakigalį dėl pašventinimo. Tiesiai iš bažnyčios šeimos galva apeidavo savo trobas ir net kiekvieną medį ar jis tik sodybą puoštų, ar vaisius nokintų… Su tomis pačiomis sakramentalijomis keliais tris kartus apeina jaują, Skaityti toliau

Vilnius etninės kultūros centras surengė tarptautinę šiaudinių sodų rišimo stovyklą (nuotraukos) (0)

Tarptautinę šiaudinių sodų rišimo stovyklą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 24–29 d. „HBH Vilnius“ restorane, Raudondvario kaime Vilniaus etninės kultūros centras antrą kartą surengė sodų rišimo stovyklą (pirmoji vyko 2013-ais metais), šį kartą tarptautinę. Į stovykla atvyko  žinomos Lietuvos sodų rišėjos: Vida Sniečkuvienė (Vilkija), Bronė Gricienė (Šiauliai), Danutė Norvaišienė (Vilnius). Patirtimi dalinosi ir šiaudų meistrai iš užsienio: Urmas Versalu (Urm Veersalu) (Estija), Ausma Spalvina (Latvija), Doris Džonsons (Doris Johnson) (JAV), Marija Kravčiuk (Ukraina). Jos pamokė daugiau sodų puošybos meno o ne pačių sodų rišimo, nes Lietuvos sodų rišėjoms pasaulyje lygių nėra. Skaityti toliau

R. Petkevičius: Suprasti daugiau už gyvenimą (2)

Rolandas Petkevičius | Asmeninė nuotr.

In memoriam Rolandas Petkevičius

Lygiai prieš metus, 2016 metų liepos 30 dieną netekome Rolando Petkevičiaus  (1976–2016) – sūnaus, brolio, vyro, trijų vaikų tėvo, etnologo. Rolandas didelę dalį savo dėmesio skyrė psichinės sveikatos sampratos lietuvių tradicinėje kultūroje tyrimams. Deja, šia tema rengtos daktaro disertacijos užbaigti nespėjo. Viename paskutinių savo įrašų feisbuke etnologas rašė:

„Kaktomuša su Lietuvos sveikatos sistema buvo verta dėmesio… Jei Jūs nusilaužėt galūnę, prakirtot galvą, Skaityti toliau

Lietuviai didžiuojasi tautiniais rūbais, bet dėvi juos per retai (1)

Nemunietes_ktu.lt„Tautiniai rūbai – tai galimybė prisiliesti prie lietuviškų šaknų“, – sako Sigitas Šliažas, ilgametis Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblio „Nemunas“ narys, politikas, visuomenės veikėjas, primindamas, kad siekiant populiarinti tautinius rūbus ir įprasminti juos valstybinėse šventėse, Lietuvoje 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais.

Kauno miesto savivaldybėje ne vienerius metus dirbęs S. Šliažas sako, kad jo pažintis su tautiniais rūbais prasidėjo dar prieš narystę KTU tautinio meno ansamblyje. O pagarba ir šilti jausmai tautiniams drabužiams, Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ N. Laurinkienė – apie dievą Perkūną (video) (2)

Nijolė Laurinkienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Aštuntoje ciklo laidoje „Griausmavaldis Perkūnas“ dalyvavo habil. dr. Nijolė Laurinkienė. Pasak mitologės, vienas ryškiausių lietuvių mitologijos personažų yra griaustinio dievas Perkūnas. Laidoje sužinojome apie Perkūno veiklos sferas, vardus, šeimą, kas yra jo priešininkas, kodėl tarp jų nuolat vyksta kova ir – apie Saulės simbolį. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ I. Trinkūnienė – apie Jorės šventę (video) (7)

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Septintoje ciklo laidoje „Jorės šventės prasmė senovės baltų tikėjime“ dalyvavo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė. Molėtų krašto muziejaus  Dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė. Kokios atliekamos apeigos ir ritualai? Kokias dvasines vertybes puoselėja romuviai? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Vyčinienė – apie sutartines (video) (0)

Daiva Vyčinienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą pristatome laidą apie lietuviškų sutartinių kosmogoninius kodus. Sutartinės yra nepaprastos dar ir todėl, kad jose išsaugoti senovės baltų kosmogoniniai kodai. Ką reiškia metafora „giesmių kamuolys“? Kokius Visatos simbolius atspindi kanoninės trejinės ir keturinės? Ką reiškia „rinkti sutartinę“? Koks ryšys tarp sutartinių ir simbolių, atstovaujančių Dangaus sferą? Į šiuos klausimus Skaityti toliau

A. Nakienė. Miesto folkloro sąjūdis. Išeivių iš kaimo tapatybės paieškos (4)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

XX a. amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Lietuvoje kilo susidomėjimas kraštotyra, pradėta rengti tautosakos rinkimo ekspedicijas, pasidainavimų vakarus, liaudies šokių vakarėlius, ėmė burtis folkloro ansambliai. Galima įsivaizduoti, kad šis sąjūdis kilo dėl to, kad tradicijos „persikraustė“ į miestus.  Bet gal viskas klostėsi sudėtingiau? Kodėl miestiečiai susidomėjo kaimo gyvenimu, studentai važiavo į tautosakos rinkimo ekspedicijas, valandų valandas bendravo su lėtai kalbančiais, daug ko neprisimenančiais senukais arba rinkosi Vilniaus universiteto kavinėje ir pagal kaimišką muziką šoko seniai nemadingus šokius, kurių nešoko jų tėvai? Kodėl jie, būdami visai jauni, elgėsi lyg kokie pagyvenę žmonės?

Skaityti toliau

Dubingiuose trečiąjį kartą vyko įspūdingas lietuvių tautinių rūbų konkursas (2)

Minint Valstybės dieną, liepos 6-ąją, Dubingių piliavietėje įvyko tautinių rūbų konkurso „Išausta tapatybė“ finalas, kuriame pristatyti įspūdingi etniniai lietuvių rūbai.

Įprasminant Tautinių rūbų metus ir skatinant visuomenę puoselėti tautines vertybes, Lietuvos nacionalinis kultūros centras konkursą surengė trečiąjį kartą. Pats tapęs lietuvių tautinių rūbų konkurso Žemaitijos regiono etapo laimėtoju ir baigiamojo etapo finalininku, Seimo narys Valentinas Bukauskas – vienas iniciatorių, kad 2017-ieji būtų paskelbti Tautinių rūbų metais. Skaityti toliau

Menininkus subūrė VIII Užvenčio kalvystės ir akvarelės kūrybinė stovykla (0)

Menininkus subūrė VIII Užvenčio kalvystės ir akvarelės kūrybinė stovykla | V. Tumėno nuotr.

Užvenčio vandens malūno (Kelmės r.) šeimininkai Alvydas ir Milda Knyzeliai šiemet VIII kartą subūrė menininkus kalvius ir akvarelininkus į tarptautinę kūrybinę stovyklą „Užventis ART“, kurio atidarymas įvyko liepos 10 d.

Sumanymas surengti Užvenčio kūrybinę stovyklą kilo gerai žinomam Lietuvos kalvių kalviui Vytautui Jaručiui, kilusiam iš šių vietovių, čia praleidusiam mieliausias vaikystės ir paauglystės akimirkas. Šiose stovyklose taip pat svečiuojasi ir medžio bei akmens skulptūros menų meistrai. Skaityti toliau

Tautodailininkų stovyklos darbai sustprins tautos istorinę atmintį (nuotraukos) (0)

Tautodailininkų stovyklos darbai sustprins tautos istorinę atmintį | V. Jocio nuotr.

Sukurti atminimo ženklai – senojo Stonių kaimo kapinaitėms, Žemaitijos piliakalnių tyrinėtojui, kiti meno kūriniai

Liepos 6-8 dienomis prie Bilionių piliakalnio, Jono Rupšlaukio etnografinėje sodyboje, buvo surengtas tautodailės kurybinė stovykla „Šimtmečio veidai ir vaizdai“. 2018 m. vasario 16 d. švęsime modernios Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukaktį. Ši data lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją, 1918 m. vasario 16-ąją iškovotą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tad kurybinės stovyklos rengėjai siekė prisidėti prie Skaityti toliau

Perkūno name Kaune bus atidaryta paroda „Ką kalneliai byloja“ (0)

„Ką kalneliai byloja“ | R. Umbraso nuotr.

Liepos 11 d. 17 val. Kaune, Perkūno namo kiemo amfiteatre (Aleksoto g. 6) vyks respublikinės parodos „Ką kalneliai byloja“ (karpiniai, nuotraukos, fotografika) atidarymas. Savo darbus pristatys parodos autoriai, apie piliakalnius pasakos kraštotyrininkė Dalina Galskienė, etnologas Arūnas Vaicekauskas, apeigomis ir giesmėmis  kalnus pagarbins etnografė Jūratė Bytautė, dūdmaišininkas Gvidas Kovėra, sutartinių giedotojų klubas „Saulėlio“. Renginyje bus galima keistis kūrybiniais darbais, nuotraukomis, pasimokyti karpinių amato bei nusipaveiksluoti Perkūno namo fone. Paroda veiks iki rugpjūčio 28 d. Skaityti toliau

V. Švežauskienė. „Lielvardės juosta“ – latvių pasididžiavimas ir neįminta mįslė (nuotraukos) (4)

Lielvardės juosta lietuvostautodaile.lt nuotr.15

Žodžių junginys „Lielvardės juosta“ (Lielvārdes josta) Latvių sąmonėje jau senai tapo samprata, apimančia, įvardijančia nenuginčijamą tradicinės kultūros vertybę. Nežiūrint į tai, kad daugelio Latvijos regionų tautinės juostos pasižymi spalvų bei raštų įvairove, būtent „Lielvardės juosta“ tapo šiuolaikinio mito apie itin seną juostos prigimtį, jos turimą apsauginę funkciją ir ornamente išreikštą ypatingą kosminį kodą, pagrindu. Garsioji „Lielvardės juosta“ ne tik gyvena savo simbolizuotą, nepriklausomą gyvenimą tautinėje sąmonėje, Skaityti toliau

Klaipėdoje pirmą kartą vyks tarptautinė nematerialaus kultūros paveldo šventė „Lauksnos“ (0)

Rengėjų nuotr.

Liepos 13-16 d. Lietuvos kultūros sostinę – Klaipėdą užlies pirmą kartą vyksiančios tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo šventės „Lauksnos“ renginiai. Lauksnos – prūsų kalbos žodis, reiškiantis žvaigždes, šviesulius. Šioje šventėje bus pristatomi UNESCO saugomi tradicinės kultūros reiškiniai – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno perlai. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia nepraleisti išskirtinio turinio šventės ir dalyvauti net keturių dienų programoje, kurioje pamatysite svečius iš 10 skirtingų užsienio šalių. Visi šventiniai renginiai bus nemokami, o pagrindiniai koncertai vyks Teatro aikštėje.  Skaityti toliau

Kultūros ministrė: festivalis „Baltica“ puoselėja ir stiprina žmonių ir valstybių tarpusavio ryšius (0)

Baltica 2017_lrkm.lt

Liepos 7 d. kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson susitiko su Tarptautinės folkloro šventės „Baltica“ rengėjais ir dalyviais. Sveikindama šventės dalyvius, atvykusius į Lietuvą iš įvairių pasaulio šalių, kultūros ministrė pabrėžė, kad šventė jau daugelį metų nuosekliai vykdo gražią ir svarbią misiją – puoselėja ir stiprina žmonių ir valstybių tarpusavio ryšius.

„Šiais metais vykstantis festivalis „Baltica“ jau trisdešimtasis ir vyksta Lietuvoje, kuri prieš daugelį metų buvo šio prasmingo renginio iniciatorė. Skaityti toliau

Klaipėdoje bus atidaryta nepakartojamų Liongino Šepkos drožinių paroda (0)

Lionginas Šepka | RKM nuotr.

Liepos 13 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta paroda iš Rokiškio krašto muziejaus fondų „Pasirašau – arkitektas“. Joje bus pristatyti garsiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos (1907–1985) drožiniai, gyvenimo akimirkos. Renginio metu vyks 1972 m. Lietuvos kino studijos sukurto dokumentinio filmo „Pasirašau – arkitektas“ (rež. Rimtautas Šilinis) peržiūra.

Lionginas Šepka gimė 1907 m. Rokiškio r. Šiaudinės kaime, vargingoje valstiečių šeimoje. Čia jis augo kartu su keturiais broliais ir seserimi. Anksti tapę našlaičiais vaikai Skaityti toliau

Juodkrantėje vyksta Pamario krašto žvejo šventė (0)

Juodkrantėje vyksta Pamario krašto žvejo šventė | LRKC nuotr.

Liepos 7 d. Juodkrantėje prasidėjo seniausia tradicinė Pamario krašto žvejo šventę, kasmet pagerbianti sunkų žvejo amatą ir savo linksmomis pramogomis bei azartiškomis varžytuvėmis priviliojanti į savo marių krantinę daugybę dalyvių ir žiūrovų.

Šventiniai renginiai prasidėjo penktadienį 17 val. Ik 19 val. šventės dalyviai vyko į pažintinę išvyką su žveju į Kuršių marias žvejybiniu botu. 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. Dr. Nijolė Strakauskaitė skaitė pažintinępaskaitą  „Juodkrantės kurorto sukūrimas: žvejų kaimelio Skaityti toliau

Trakuose vyks Karaimų kalbos ir kultūros stovykla, skirta 620-mečiui paminėti (0)

karaimumokykla2014_trakai.lt

Lietuvos karaimų bendruomenė šįmet mini 620 metų karaimų gyvenimo Lietuvoje jubiliejų. Pagrindinis šiai sukakčiai skirtas bendruomenės renginys yra 15-oji, irgi jubiliejinė, tarptautinė Karaimų kalbos ir kultūros stovykla. Ji vyks Trakuose liepos 14–21 dienomis.

Stovykla turi svarbią ir pastovią idėją – mokyti karaimų kalbos ir naujais būdais žvelgiant į paveldą skleisti žinias apie karaimų kultūrą. 620-mečio jubiliejus šiemet įpareigoja stovyklos veiklai suteikti istorinę perspektyvą. Ji atsiskleis visose stovyklos programos dalyse. Skaityti toliau