Etninė kultūra

Jonas Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos) (0)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Užgavėnių šventės išvakarėse, žurnalistas, Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis apie šios šventės ištakas ir prasmę kalbasi su baltų kultūros tyrinėtoju, vienu iš tarpdalykinių etnoastronomijos ir etnokosmologijos mokslo sričių pradininkų Letuvoje etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.

– Kokia Užgavėnių šventės prasmė?

– Dabar tai – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė. Tokia ji tapo, kai buvo užmirštas senasis gelminis dvasinis-religinis šios šventės turinys. Naivu žiemą varyti apeigomis. Ji praeina savaime. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesni dvasiniai, religiniai dalykai. Kultūros tyrinėtojai Užgavėnių apeigose įžvelgia religinių kosmogoninės pasaulio tvarkos atkūrimo šventės apeigų atbalsį. Seniau tokiomis apeigomis buvo siekiama sunaikinti grėsmingą chtoniškos prigimties būtybę tam, kad jos sugadinta ir pašlijusi kosminė darna būtų vėl atkurta iš jos pačios sudedamųjų dalių. Tai galėjo būti bendra mūsų protėvių indoeuropiečių šventė, skirta mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui, siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias perkeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.

Senąsias dvasines šventės ištakas vis dar gerai išreiškia pagrindinio šventės simbolio – Morės pamėklės naikinimo paprotys.

– Kodėl Užgavėnėse deginama Morė?

– Tyrinėtojai įvairiai aiškina Morės paskirties prasmę. Teigta, kad ji yra augmenijos gyvybinių jėgų įsikūnijimas, žiemos-mirties demonas, įasmeninti senieji metai ir panašiai.

Morė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Neabejotina, kad žemaitiškas naikinamos pamėklės vardas – Morė yra giminingas įvairioms Europos tautoms žinomų žmogų sloginančių ir marinančių dvasių vardams su aknimi Mar-, Mor-. Šios dvasios skleidžia destrukciją, mirtį, blogį, žmonių sąmonę drumsčiančius, košmarus (plg. prancūzų žodis cauchemar, anglų – nightmare košmaras), slogina ir marina žmogų. Seną šio vardo bendraindoeuropietišką kilmę liudija ir pavyzdžiui, senovės indų sanskrito arba pali kalbos žodis māra taip pat reiškiantis – „žudantis“, „naikinantis“.

Uzgavenes4Morė ir persirengėliai | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Taigi, žemaitiškos Užgavėnių pamėklės vardas greičiausiai dar nuo indoeuropiečių prokalbės laikų išsaugojo dvasinį religinį Morės dievybės vaizdinį. Tuomet ir Užgavėnių šventė skirta kovai ir pergalei prieš šią mitinę galią gali būti suvokiama kaip apeiginiu būdu atliekamas religinis veiksmas, nukreiptas į žmogaus kūno ir sielos atsparos, neigiamiems dvasiniams ir fiziniams poveikiams, vedantiems į mirtį, stiprinimą.

Morės deginimas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Pamėklė vežama ant ypatingo jai skirto įtaiso – rogių pavažos, prie kurios ant ašies pritvirtintas vežimo ratas. Vežama pamėklė sukiojasi tai į vieną, tai į kitą pusę, nes ratas, liesdamas žemę, suka iškamšą aplink ašį, ir ši švaistosi jai į rankas įtaisytu botagu arba spragilu, tartum gindamasi nuo ją persekiojančių kaukėtų persirengėlių. Apeigų pabaigoje pamėklė sudeginama arba paskandinama.

Morės deginimas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Įvairiose etnografinėse Lietuvos srityse išliko ir kitokių šios Užgavėnėse naikinamos būtybės vardų: Žemaitijoje – Morė, Kotrė, Sorė, Šiuorė… vidurio Lietuvoje – Čiučelė, Boba, Diedelis, Pelenų Diedas; šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje – Gavėnas. Pastaruoju metu, per etnografines šventes Užgavėnių pamėklės deginimo papročiui išplitus visoje Lietuvoje, daug kur įsitvirtino žemaitiškas jos vardas – Morė.

– O ką simbolizuoja įvairios keistos Užgavėnių kaukės?

– Kaukė yra vienas seniausių, dar pirmykštės žmonių bendruomenės laikus menantis apeiginis reikmuo. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės. Tokios kaip tik ir yra būdingiausios Užgavėnių kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Jau pirmykščių žmonių urvuose aptinkami būtybių su mišriais žvėries ir žmogiškais bruožais atvaizdai. Seniausi gyvūnų ir pusiau žmonių-pusiau gyvūnų piešiniai greičiausiai buvo suvokiami kaip mitinių-toteminių žmogaus protėvių, tai yra, įsivaizduojamų būtybių, iš kurių „kilo žmonės“, atvaizdai.

Užgavėnių kaukė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Užgavėnių kaukėmis apsirėdę apeigų atlikėjai turėjo įkūnyti tas mitines būtybes, kurių užduotis – nugalėti mirtį skleidžiančią Morę. Kaukės turėjo įkūnyti religiniuose mituose įvardinamus konkrečius tautos didvyrius kadaise mitiniais laikais atlikusius svarbų kosmologinį-religinį žygdarbį – nugalėjusius tamsos ir mirties demoną ir atkūrusius šio pasaulio tvarką ir darną. Todėl jų kaukės, žmonių pasitelkiamos apeigose, kai ir vėl šią pergalę prieš mirtį reikia pakartoti.

Giltinė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Būtent stebėdami gyvūnus, vilkdamiesi jų kailiais ir mėgdžiodami jų elgesį, mūsų protėviai siekė susitapatinimo su gyvūnų vaizdiniais, siekdami savyje pažadinti, sustiprinti ir suvaldyti geidžiamus pirmykščius instinktus, kaip vidines galias pasitelkiamas nugalint gyvenimo kelyje iškylančius sunkumus.

Užgavėnės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Žmogus nuo neatmenamų laikų troško pažaboti ir valdyti savo vidines, sąmonės įtakai sunkiai pasiduodančias, nesąmoningas galias. Neįstengdamas su jomis susitvarkyti tiesiogiai, jis perkėlė jas į išorinius pavidalus, į regimus reiškinius, daiktus, pastariesiems suteikdamas žmogiškąsias dvasines prasmes – paversdamas juos ženklais, simboliais, su kuriais jau pajėgė atlikti apeiginius veiksmus. Taip mumyse slypinčioms, sunkiai apčiuopiamoms ir suvaldomoms galioms priskirdamas apčiuopiamus atitikmenis savo kultūroje žmogus įgavo valią jas suvokti, įtakoti ir suvaldyti. Tai kažkas panašaus į kompiuterio klaviatūra – kai liečiame matomus apčiuopiamus simbolius, kuriems bendru susitarimu yra priskirtos tam tikros reikšmės, siekdami sukelti trokštamus vyksmus mums nepasiekiamoje virtualioje erdvėje…

Užgavėnės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

– Šalia archajiškų gyvūnus ir mitines būtybes vaizduojančių kaukių Užgavėnių karnavale sutinkame ir gausybę žmogiškojo visuomeninio gyvenimo vaidmenis įkūnijančių, tiek tradicinių, o pastaruoju metu ir šiuolaikinių veikėjų atvaizdų: daktarus, žydus, čigonus, prekeivius, kareivius, valdininkus, prostitutes, gėjus… Ką tai reiškia?

Daktarai | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

– Verta prisiminti, kad garsusis psichologas Karlas Gustavas Jungas būtent kauke arba persona vadino, žmogaus socialinį vaidmenį, jo prisitaikymo prie visuomenės būdą išreiškiantį archetipą. Juk įsijungdamas į visuomenę žmogus priverstas susikurti tam tikrą įvaizdį ir „užsidėti“ kaukę, su kuria pasirodo viešumoje ir kuri pasireiškia tam tikru elgesio būdu bei tam tikro socialinio vaidmens atlikimu suteikiančiu tikėjimo, drąsos ir jėgų užsibrėžtiems darbams atlikti, išsvajotiems siekiams pasiekti.

Panašu, kad Užgavėnių karnavalas pakartoja pirmapradžius laikus, kai pasaulis dar buvo nepasidalintas, ir kai žmogiškasis, dieviškasis ir velniškasis pradai buvo susimaišę. Todėl neatsitiktinai karnavalo metu mūsų žmogiškos kaukės persimaišo su gyvūnų ir demonų vaizdiniais ir visi įsukami į pirmapradį sūkurį: keičiamos lytys – vyrai persirengia moterimis, moterys – vyrais, gražuolės virsta pabaisomis, pabaisos – gražuolėmis, juokdariai – valdovais, valdovai – juokdariais… Nusistovėjusi Pasaulio tvarka laikinai išardoma tam, kad pasinėrę į pirmaprades versmes ir išlaisvinę savo prigimtinius instinktus, sugrįžę į  kasdienybę, jų dalias ir galias panaudotumėme naujo, darnaus, apvalyto nuo Morės pinklių gyvenimo kūrybai.

– Kaip Jūs vertinate pastaruoju metu žiniasklaidos keliamą sąmyšį, esą žydų kaukės Užgavėnėse yra antisemitizmo apraiškos?

–Tokius teiginius vertinu kaip išsilavinimo stoką, kaip kultūrinį žmonių neišprusimą arba netgi kaip Morės šalininkų ideologijos ir propagandos proveržį. Jei mokyklose būtų mokoma pažinti savo tautos papročius, būtų supažindinama su jų kilme ir prasme, tai ne tik etnologai, bet ir kiekvienas išsilavinęs žmogus žinotų iš kur ir kaip atsirado tokie Užgavėnių persirengėlių įvardijimai kaip: „žydai“, „čigonai“, „vengrai“ ir panašūs… Tamsiems neišsilavinusiems, bet šiuolaikinio konjunktūrinio politkorektiškumo ideologijos persismelktiems rašytojams nežinojimas – puiki proga teikti projektų paraiškas į įvairius fondus kovai su antisemitizmu, antičigonizmu, antivengrizmu…

Žydų vestuvės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kalbininko bei tautosakininko dr. Stasio Skrodenio teigimu, persirengėlių įvardijimas žydais atsirado dėl krikščionybės, kuri kitos religijos žmones vadino žydais, tai yra pagonimis. Įsigalint krikščionybei, kryptingai užmarštin stūmusiai senųjų tautinių religijų simbolius ir papročius, krikščionybės įtakoje senojo tikėjimo apraiškoms ir jas puoselėjantiems žmonės prilipo žydo – pagonio įvardijimas.

– Jūs savo veikale „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“ Užgavėnių apeigas siejote su istoriniuose šaltiniuose paliudytu Saulės vadavimo mitu ir jame minimais Zodiako ženklais. Netgi atkūrėte lietuvišką Zodiaką. Koks jo ryšys su Užgavėnėmis? Arba koks Užgavėnių ryšys su Zodiaku?

–Taip, būtent iki šių dienų išlikę lietuviškų Užgavėnių apeigų aprašai, menantys tai ko jau nerandame įvairiose pasaulio šalyse išplitusiuose karnavaluose ir Jaronimo Prahiškio iš Lietuvos žynių užrašytas mitas apie didžiulėje pagarboje šventvietėje žynių laikytą geležinį kūjį, kuriuo, esą Zodiako ženklai išvadavo Saulę iš galingo tamsos valdovo kalėjimo ir Gardino bažnyčios rūsiuose aptikto pagoniško apeiginio kaušo ženklų tyrinėjimų sugretinimas man leido suvokti šiuos ryšius.

Trumpai sakant, pavyko ne tik atkurti ir įrodyti Užgavėnių apeigų papročių religinę-kosmologinę prasmę, bet ir apčiuopti jas grindžiančio pagrindinio lietuviško Saulės, arba tiksliau Pasaulio vadavimo iš tamsos ir velniavos jėgų mito projekciją į žvaigždėto dangaus skliautą. Tai padaryti įgalino išlikusių ženklų ant pagoniško indo tyrimai bei mano daugelį metų etnografinėse ekspedicijose kaupta liaudies astronomijos medžiaga.

Du kariai kovojantys dėl Saulės. Vienas iš 12-os ženklų ant J. Vaiškūno tyrinėto apeiginio pagoniško kaušo | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lašininio ir Kanapinio kova per Užgavėnes | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Šios srities mano tyrinėjimai patvirtino religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus, šio mito atspindžių ieškojusio iranėnų ir finougrų tradicijose, įžvalgas: mitas, siejantis Zodiako ženklus su Saule, ko gera, buvo kosmogoninis mitas, pasakojantis apie Pasaulio kūrimo laikus, mitinių didvyrių bei Dievų žygį į anapusinį mirties ir tamsos jėgų pasaulį išlaisvinti pagrindinio šviesos ir gyvybės šaltinio – Saulės iš mirties demono gniaužtų. Tai mitas apie pirmapradžius laikus, kai, pasak G. Beresnevičiaus, Pasaulis jau sukurtas, „tačiau vis dar trūksta gyvybinės galios bei žmonių ir dievų jungties, nes dievai ir žmonės vis dar nėra iki galo atskirti… Jie yra tarsi dar nesusitvarkę tarpusavio santykių“. Tačiau tarpininkų tarp dievų ir žmonių – kultūrinių didvyrių – žygiu ne tik išvaduojama Saulė, bet ir nustatomi kultiniai žmonių ir dievų santykiai.

Lašininio ir Kanapinio kova per Užgavėnes | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Žiemos ir Užgavėnių persirengėlių atliekamų apeigų pobūdis, jų atlikimo kalendorinis laikas atitinka pirmapradės mitinės epochos bruožus: vis dar trūksta šviesos bei gyvybinių galių; karnavalo vyksme neatskiriamai susisieja žmonės, mitiniai didvyriai ir dievai. Sėkmingo Saulės vadavimo žygio išdava – kultūrinių didvyrių iškėlimas į dangaus skliautą ir pavertimas dvylikos dangaus ženklų ratu – Zodiaku, sukuria kalendorinę-kosmologinę sistemą, reguliuojančią žmonių ir dievų santykius, nustatančią dievams skirtų apeigų laiką ir vaizdžiai perteikiančią jų esmę.

Taigi, mūsų Užgavėnes kažkada buvo bene esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė.

– Kaip trumpai ir suprantamai, po viso to ką pasakėte, apibendrintumėte svarbiausią Užgavėnių kaip religinės šventės idėją?

Užgavėnės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

– Išsiilgę tamsos viešpaties įkalinto dieviškosios šviesos šaltinio – Saulės – mitinius protėvius didvyrius vaizduojantys ir į juos persikūnijantys Užgavėnių kaukininkai persekioja ypatingu vežimu važiuojančią tamsos galias įkūnijančią būtybę, pamynusią po savo kojomis besisukantį tekinį, simbolizuojantį Saulę, Šviesą, Pasaulį. Eisenos dalyviai Morę bando nudaužti nuo rato. Pakeliui jie užsuka į sodybas ir atlieka tam tikrus apeiginius veiksmus. Nuvežę Morę už kaimo ir nutraukę nuo rato – sudegina, sudrasko arba nuskandina. Kyla visuotinės linksmybės. Išvaduotąjį ratą – Saulę skleidžiančią dievišką šviesą, pagarbiai neša arba veža per kaimą ir skelbia, kad Mirtis išvaryta, pasaulis išvaduotas, todėl visi sveikina vieni kitus, linki visokeriopos sėkmės ir gerovės. Galiausiai Saulės ratą padeda kokioje nors garbingoje šventoje vietoje arba iškelia ant karties ten kur bus švenčiama Rasos šventė. Visi vaišinasi, stiprinasi apeiginėje puotoje, peraugančioje į visuotines linksmybes, kuriose dalyvauja visa bendruomenė. Valgiai, žinoma, taip pat turi apeiginę simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui blynai – tiesiogiai siejami su švytinčios Saulės skritulio vaizdiniu…

Užgavėnės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Na o visų šių veiksmų perkeltinė prasmė – atspindys žmogaus sieloje – siekis prašviesinti, atgaivinti paties žmogaus susidrumstusią sąmonę ir tamsos jėgų nuvargintą dvasią bei kūną. Kaip mūsų indoeuropiečių protautės brolių indų dvasinį nubudimą įkūnijantis Buda prašviesėja ir dvasiškai nubunda, nugalėdamas pagrindinį savo priešininką Māra (žudantįjį, naikinantįjį), išreiškiantį neigiamus žmogaus psichikos veiksnius, taip kiekvienas iš mūsų atsigavėti tegali tik įveikęs Morę savyje. Apeiginis Morės nugalėjimas šventėje, tai vaizdinga išraiška to, ką kiekvienas atskirai ir visi kartu turime atlikti, kad išlaisvintumėme Saulę savyje ir laimėtume dar vieną gyvenimo ratą po Saule.

Rumšiškių Užgavėnės viliojo blynų gausa (nuotraukos) (0)

Užgavėnės Rumšiškėse 2017 | Rengėjų nuotr.

Vasario 25 d. kasmetinė Užgavėnių šventė Rumšiškėse sukvietė gausų būrį lankytojų. Permainingų orų nepabijojusios šeimos bei nuotaikingai nusiteikę persirengėliai plūdo į Lietuvos liaudies buities muziejų, ieškodami ne tik pramogų, bet ir tradicinių Užgavėnių patiekalų. Senuosius Užgavėnių kulinarinius papročius naujai perteikė „Gyvasis blynų muziejus“, lankytojus vaišinęs ne tik tradiciniais lietuviškais, bet ir netikėtais blynų skoniais.

Kepamų blynų kvapas Rumšiškėse nesisklaidė visą dieną. Ypač lankytojus viliojo pirmą kartą Užgavėnėse pristatytas „Gyvasis blynų muziejus“, tradicinį Užgavėnių atributą – Skaityti toliau

Tarptautinėje konferencijoje aptarta tautinių drabužių svarba šiandienai (nuotraukos, video) (0)

Tarptautinėje konferencijoje aptarta tautinių drabužių svarba šiandienai | LNKC nuotr.

Vasario 14 d. baigėsi dvi dienas trukusi, didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusi, per 200 tautinių drabužių tyrėjų, šiuolaikinės mados žinovų, profesorių ir politikų sukvietusi tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“. Joje kalbėta apie tradicinių lietuvių rūbų reikšmę, sklaidos būdus ir priemones, gamybos aktualijas bei visuomenės švietimą, ypač vaikų ir jaunimo, dalintasi mintimis apie tautinių drabužių ir šiuolaikinės mados sąveiką.

Tautiniai drabužiai šiandien, kaip etninio tapatumo išraiška, yra svarbi šalies kultūros savastis, neatskiriama mūsų istorijos paveldo dalis, vienas iš svarbiausių tautos ir Skaityti toliau

Pirmą kartą Rumšiškių Užgavėnėse – „Gyvasis blynų muziejus“ po atviru dangumi (0)

„Gyvasis blynų muziejus“ | Rengėjų nuotr.

Vasario 25 d. į tradicines Užgavėnes Rumšiškėse sugrįš blynai. Tiek skirtingų blynų skonių ir rūšių Užgavėnių šventės dalyviai dar nebus ragavę. Pirmą kartą šventės dalyviai bus pakviesti apsilankyti unikaliame „Gyvajame blynų muziejuje“ ir paragauti net 16 skirtingų „eksponatų“ – sveikuoliškų, pasaulio skonių, netikėtų bei ypatingų lietuvių šeimose kepamų blynų.

Siekiant atsigręžti į seną Užgavėnių tradiciją – blynų kepimą – šių metų Užgavėnių šventėje Rumšiškėse pirmą kartą istorijoje Skaityti toliau

A. Vaicekauskas. Lietuviškos Užgavėnės: tradicija ar paveldas? (0)

Uzgavenes Berzore Plungės r. Antano Vaskio sukurta More. 2009. Juozo Sorio nuotr

Užgavėnės kadaise buvo paskutinė didelė šventė prieš įninkant į pavasario darbų rūpesčius. Gal todėl jos taip laukta? Gal todėl taip džiaugtasi šios neeilinės dienos papročiais?

Iš sudėtingos apeiginės Užgavėnių šventės struktūros dabartiniuose renginiuose ir šventimuose nedaug kas beliko. Dauguma apeigų, turėjusių padėti užauginti būsimą derlių, kartu su buitinėmis XX a. Lietuvos kaimo realijomis nugarmėjo užmarštin. Dabar retai kas besisupa Užgavėnių sūpuoklėmis, tolimomis kelionėmis arkliais pratempinėja linus, beskalbia žlugtą. Mažai kas šią dieną bepravažinėja arklius. Skaityti toliau

Mokiniai susitiko su prieverpsčių kūrėju (0)

Mokiniai susitikimo su prieverpsčių kūrėju | Rengėjų nuotr.

Vasario 21 d. Utenos regioniniame profesinio mokymo  centre (RPMC) viešėjo Utenos rajono tautodailininkas, tradicinių amatų meistras, policininkas Albinas Šileika. Kūrėjas savo laisvalaikį nuo kasdienių darbų naudoja mokydamas vaikus senosios paprotinės medžio drožybos.

A. Šileika būsimiems staliams bei apdailininkams mokyklos bibliotekoje pristatė savo drožtų prieverpsčių rinkinį. Mokiniai apžiūrėję bibliotekoje veikiančią parodą, prisilietę prie kūrėjo medžio dirbinių, patys laukė kada galės kurti medžio drožinius. Jaunuolius darbui reikalingomis priemonėmis (mediena, peiliukais) aprūpino pats prieverpsčių kūrėjas. Skaityti toliau

Kaune vyks respublikinės varžytuvės „Tautosakos malūnas-2017“ (0)

„Tautosakos malūnas-2017“ | Rengėjų nuotr.

Vasario 23 d., 13 val. Kauno tautinės kultūros centras jau penktus metus  įsuks malūno sparnus ir  surengs smagias ir šmaikščias etninės kultūros pažinimo turiniu prisodrintas respublikines varžytuves „Tautosakos malūnas-2017“, skirtas Piliakalnių metams.

Lietuva garsėjo savo  giriomis, kurios kaip ir piliakalniai padėjo gintis nuo priešų. Štai kodėl šių metų tema „Piliakalniai, miškai ir laukiniai žvėrys tautosakoje“. Varžytuvių dalyvių pasakojamos legendos, sakmės nukels į tuos laikus, kada ant kalnų ir kalnelių, gausiai apaugusių ąžuolynais, savo galybę rodydavo aisčių garbinamas žvėris – tauras. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į neeilines Užgavėnes! (0)

„Šalta, žiema, šalin eik, o pavasari – ateik!“ – tokiu šūksniu vasario 25 dieną bus kviečiamas pavasaris Užgavėnių sostinėje – Rumšiškėse. Šiais metais britų dienraštis „The Guardian“ paskelbė Užgavėnes, švenčiamas Lietuvos liaudies buities muziejuje, tarp 10 geriausių Europoje! Tad šventės organizatoriai žada daug netikėtumų visai šeimai.

Užgavėnės – paskutinės mėsiedo dienos, kai kaime baigiasi piršlybų ir vestuvių metas. Pats būdingiausias Užgavėnių paprotys – sotus valgymas, kuris nulemia mūsų visų gerą Skaityti toliau

Seime aptartos 2016–2020 metų Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos gairės (video) (0)

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Vasario 21 dieną Seime įvyko Seimo nario Roberto Šarknicko ir Etninės kultūros globos tarybos spaudos konferencija „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programa. 2016 metų įžvalgos“.

Spaudos konferencijoje buvo glaustai pristatyta Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programa (toliau – Programa).

Programos tikslas – sukaupti duomenis apie etninės kultūros tęstinumo ir kaitos Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (III) (1)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis. Skaityti toliau

Pilėnų žygdarbis paminėtas pėsčiųjų žygiu (nuotraukos) (1)

Pilėnų žygdarbis paminėtas pėsčiųjų žygiu | Varnių regioninio parko direkcijos nuotr.

Varnių regioninio parko direkcija jau antrus metus iš eilės surengė Pilėnų paminėjimo žygį. Žygeiviai vasario 18 dieną turėjo galimybę ne tik pamiklinti kojas ir įveikti 18,6 km. trasos ruožą Aukštagirės pėsčiųjų ir dviratininkų taku, vis dar ledo sukaustytomis pievomis ir miško paklode, bet taip pat sudalyvauti šeštą kartą vykstančioje Pilėnų paminėjimo šventėje ant Bilionių piliakalnio. Kur „jočiai“ jodė žemaitukus, kur skambėjo žemaičių ir lietuvių liaudies dainos, kur degė laužo ugnis.

Po sočios šiupinienės, kuria žygeiviai buvo pavaišinti Bilionių etnografinės sodybos kieme, Skaityti toliau

Pas kalvį Vilių (1)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

„Kviečiu visiems drauge pajausti, kokia jėga slypi senosiose lietuvių dainose, atgaivinti ir pažinti mūsų protėvių paliktus turtus. Pasiklausę įrašų ar pagal natas pabandysime sudainuoti Pamario krašte L. Rėzos surinktas ir kitas lietuvių liaudies išsaugotas dainas. Renkamės pas Darių Vilių. Jaukiai gurkšnodami arbatą pasimėgausime prasmingu vakaru…“

Šeštadienį, vasario 18 d., Darius Vilius vilkytiškius kvietė į dainų vakarą – pabūti, pabendrauti, „išdainuoti tamsumus“. Kvietė praleisti vakarą jo namuose – be svaigalų, be pykčio, su daina ir darna. Skaityti toliau

Vėl kviečia „Kauno mugė“ – nuo jaunimo erdvės iki etnografinio paveldo (1)

„Kauno mugė“ | Rengėjų nuotr.

Balandžio 7-9 dienomis į Kauno centrą kvies tradicinė „Kauno mugė“. Senamiestyje ir Laisvės alėjoje vyksiančios mugės organizatoriai ėmėsi ambicingo tikslo – mugę paversti ne tik prekybos, bet ir kultūros, sveiko gyvenimo būdo bei idėjų pristatymo renginiu.

Tikimasi, kad į mugę atvyks ne tik šimtai dalyvių, siūlančių savo gaminius, bet ir įvairūs kolektyvai, bendruomenės, saviveiklininkai prisistatyti, koncertuoti ir skleisti savo idėjas. Aktyviai dalyvauti kviečiami tiek tradicinės lietuvių liaudies kultūros puoselėtojai, tiek ir technologinėmis bei kultūrinėmis naujovėmis besižavintys gyventojai. Skaityti toliau

Mitologinė tapyba ir Joniškio šventvietės (video) (0)

 

Gaivos Paprastosios dailės darbų parodos ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos "Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas" pristatymo akimirkos. Pirmame plane V. Vaitkevičius ir Gaiva Paprastoji. | Kastis Foto nuotr.

Sausio 21 dieną Joniškyje vyko Gaivos Paprastosios dailės (magiškasis realizmas) kiaušinio temperos technika atliktų darbų paroda ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos „Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ pristatymas. Ši knyga bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d.

Kelios eilutės iš Vykinto Vaitkevičiaus knygos pratarmės: „Prieš daugelį metų aplankiau pirmąsias šventvietes, išgirdau jų vardų skambesį ir pajutau padavimų žavesį. Susirūpinimas, siekis aprašyti ir išsaugoti šventvietes tapo svarbiausiu mano tikslu, kuris veda naujaisiais keliais ir neleidžia nurimti. Gali būti, kad net rašant šiuos žodžius Skaityti toliau

Seime vyksta tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seime vyks tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ | Alkas.lt koliažas.

Vasario 14 d. Seime vyks Kultūros komiteto kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis rengiamos tarptautinės konferencijos „Tautinis kostiumas šiandien“, skirtos tautinių drabužių reikšmės visuomenei, gamybos, įsigijimo, susijusių amatų išsaugojimo klausimams aptarti ir Tautinio drabužių metams paminėti, antroji dalis.

Pirmoji konferencijos dalis vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje Skaityti toliau

Vilniaus romuva kviečia į sutartinių mokyklą (0)

Kulgrinda-K100

Kiekvieną trečiadienį, 17 valandą, A.Vivulskio 27-4 Vilniuje vyksta sutartinių mokymosi užsiėmimai. Sutartinių mokykla nuo vasario mėn. atnaujina kasmetinius sutartinių mokyklos užsiėmimus.

Sutartinės – tai ypatinga muzika, kurios neužtenka vien klausytis iš šono, stebėti žiūrovo žvilgsniu. Norint pajusti gilų, persmelkiantį sutartinės skambesį reikia klausytis jos iš vidaus, atlikėjų sūkury, kur įsipina ir tavo balsas.

„Sutartinių dainuotojus telkia gilus tradicijos pajautimas ir kaskart dainuojant patiriamas ypatingas darnos ir sutarimo pojūtis. Sutartinių dainavimas – giedojimas ramina, teikia pasitikėjimą savimi Skaityti toliau

Kviečia A. Brody koncertas sklidinas meilės lietuvių muzikai (video) (0)

Brody koncerto plakatasKovo 4 d., šeštadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje vyks Abrahamo Brody koncertas „Iš tamsios turtingos žemės“.

Abrahamas Brody – kritikų pripažintas, žymiausiose pasaulio salėse koncertuojantis smuiko virtuozas, griaunantis ribas tarp klasikinės ir folklorinės muzikos, performanso ir kamerinės aplinkos sąvokų. 

Gimęs ir augęs JAV, šiuo metu tarp Londono ir Vilniaus gyvenantis muzikantas, koncerto kovo 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje metu atsigręš į netikėtai atrastas lietuviškas šaknis. Skaityti toliau

Duris atvers atnaujintas Vinco Kudirkos muziejus (0)

Duris atvers atnaujintas Vinco Kudirkos muziejus | Lnm.lt nuotr.

Vasario 10 d., penktadienį, 15 val. Kudirkos Naumiestyje (Vinco Kudirkos g. 29) duris atvers atnaujintas Vinco Kudirkos muziejus. Taip Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginius. Tarp muziejaus eksponatų – asmeniniai V. Kudirkos daiktai, vertimų rankraščiai, knygnešių epochą menantys eksponatai ir pirmą kartą pristatoma šiaurės suvalkiečių – zanavykų – XIX a. apranga. Vinco Kudirkos muziejaus ekspozicijoje lankytojai taip pat galės susipažinti su Kudirkos Naumiesčio istorija, knygnešių, V. Kudirkos ir varpininkų veikla. Skaityti toliau

Etninės kultūros vakare aptartos tradicijos ir naujovės tautodailės baruose (0)

Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas dailininkas Jonas Rudzinskas | Lietuvostautodaile.lt nuotr.

Vasario 8 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje įvyko pirmasis šių metų etninės kultūros vakare „Tradicijos ir naujovės tautodailės baruose: Lietuvos tautodailės sąjungai – 50 metų“.

Vakare dalyvavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas dailininkas Jonas Rudzinskas, paveldosaugininkas dr. Jonas Glemža ir etnologas-dailėtyrininkas dr. Vytautas Tumėnas. Jie kalbėjo apie šių dienų šiuolaikiškumo įtaką tradiciniams amatams ir apie tai, kaip sugyventi su technologijų naujovėmis ir neprarasti etninės kultūros savitumo. Skaityti toliau

Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“ (0)

M. Kašinskaitės nuotr.

Kiekvieną pirmadienį teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose  (Antakalnio g. 64, Vilniuje) vyksta etnokultūros studijos „Žinuolis“ užsiėmimai vaikams ir paaugliams.

Šiuo metu „Žinuolio“ dalyviai, kartu su LJR nariais, ruošiasi Vasario 28-tąją vyksiančiai Užgavėnių šventei. Jaunieji žinuoliai jau pradėjo kurti savo kaukes ir mokytis Užgavėnių papročių ir tam laikui skirtų dainų! Pasiruošimas šventei tik įsibėgėja!

„Lietuvos Jaunimo Ramuvos (LJR) narius vienija baltiška pasaulėžiūra ir meilė protėvių papročiams. Kiekvienas narys savaip atradęs šią bendruomenę savus talentus ir svajones į ją atsinešė Skaityti toliau

Menų spaustuvėje – dvi pasakos už vienos kainą (0)

Scena iš spektaklio | rengėjų nuotr.

Vasario 12 d. 15 val. Vilniuje, Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6), Stalo teatras kviečia į dvi pasakas už vienos kainą. „Dvi sesutės per lieptelį“ – seka populiariausias Japonijos ir Lietuvos pasakas. Scena padalijama į dvi dalis.  Vienoje scenos pusėje „arbatos gėrimo namelis“, kuriame gyvena japoniškos pasakos „Gyvatės akys“ sekėja, o kitoje pusėje – lietuviška „pirtis“, kurioje sekama lietuviška pasaka – „Eglė Žalčio pati“. Namelius skiria upė. Per upę nutiestas lieptelis. Kaip lietuviškoje mįslėje: „dvi sesutės per lieptelį – kas?“.

Daiktų teatro aktorės pasakas seka žaisdamos įvairiais daiktais, kuriuos mažieji žiūrovai Skaityti toliau

R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“ (5)

Alkas.lt nuotr.

2017-ieji metai Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais.  Jų, o kartu ir „Tautinių  drabužių metų atidarymas jau įvyko sausio 27 d. ant Medvėgalio piliakalnio ir kitose Laukuvos seniūnijos Šilalės rajone vietose. Visus metus vyks įvairūs kultūriniai renginiai, šventės, kitos priemonės. Piliakalnių, tautinių drabužių, tarmių, etnografinių regionų ir kitų lietuvių tautai ypač reikšmingų etninės kultūros savitumo bruožų akcentavimas daug prisideda prie tautinės savimonės išsaugojimo, tačiau  lietuvių etninė kultūra vargu ar pajėgs atsispirti globalios kultūros ekspansijai, jeigu tokios veiklos neturės tęsinio metams pasibaigus. Skaityti toliau

Rengiama tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ (programa) (0)

zemaites tautiniais rubais_lkc.lt nuotr

Vasario 13 d. 10 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks Lietuvos nacionalinio kultūros centro drauge su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis rengiama tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“, skirta tautinių rūbų vietai visuomenėje, siuvimo, įsigijimo ir kitiems su jais susijusiems svarbiems klausimams aptarti.

Antroji konferencijos dalis vyks vasario 14 d. 10 val. Lietuvos Respublikos Seimo III rūmuose. Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks seminaras apie baltų mitinį dangų (1)

2016 05 15 Sekminių dangus Punsko kaime | V. Žilionio nuotr.

Vasario 8 d., 15 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Tautosakos archyvo skaitykloje (Antakalnio g. 6, namas prie gatvės, I aukštas) vyks pirmasis mokslinis seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ „Baltų mitinis dangus ir jo vaizdinių sąlytis su indoeuropiečių dvasine kultūra”.

Pranešimą skaitys LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja, habil. dr. Nijolė Laurinkienė.

Bus kalbama apie senąją dangaus sampratą, mitinių vaizdinių sąsają su  indoeuropiečių dvasine kultūra. Ketinama aptarti ir vėlyvesnius dangaus vaizdinius – bendrus baltams ar Skaityti toliau

Žvakės Perkūnui (0)

Žvakės Perkūnui | O. Gaidamavičienės nuotr.

Vasario 4 d. Aukštadvario regioniniame parke (ARP) vyko Perkūno dienos (Gramnyčių) minėjimas ir pažintinis žvakių liejimo užsiėmimas. Renginį surengė  ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, ARP darbuotoja Angelė Taraškevičienė, Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė.

Renginį vedė ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų Romuvos atstovas – vaidila Vidmantas Velička. Prisiminta tradicinė Gramnyčių – pirmosios Perkūno dienos – šventė. Pokrikštiniu laikotarpiu, tai yra po Trijų Karalių šventės, buvo liejamos žvakės, kurios vasario 2 d., per tikrąsias Gramnyčias, šventinamos bažnyčiose. Skaityti toliau

Pietinių pietų aukštaičių (dzūkų) šnektų žodyno pristatymo vakaras (1)

Dzūkė tautiniais rūbais | lkc.lt nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 18 val., Vilniaus mokytojų namų Svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks vakaras iš ciklo „Viešnagėn pas Vilniaus dzūkulius“. Renginio metu bus pristatytas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno I tomas. Pirmojo tomo pagrindą sudaro ekspedicijose tyrėjų surinkti ir užrašyti žodžiai nuo A iki M raidės.

Žodyne išsamiai aprašytos pietinių pietų aukštaičių šnektos ir jų plotas, analizuojamas šnektų savitumas ir nurodomos būdingesnės ypatybės, aptinkamos  Marcinkonių, Puvočių, Rudnios, Kaniavos, Ašašnykų, Dubičių ir kitose apylinkėse. Skaityti toliau

Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos) (11)

Mindaugas ir Miglė su dukrele Žemyna | V. Balkūno nuotr.

Sostinėje įsikūrusi Valaičių šeima uoliai puoselėja senąjį lietuvių tikėjimą tiek savo rate, tiek ir už jo. Mindaugą ir Miglę Valaičius kalbina Tomas Dirgėla.

– Kada ir kodėl susidomėjote senąja baltų kultūra, tradicine mūsų religija? Gal tai atkeliavo iš šeimos, draugų? 

Miglė:
– Tas kelias buvo ilgas ir prasidėjo gana anksti. Apie baltų dievus, kaip ir daugelis vaikų, išgirdau pradinėse klasėse – tuomet ir kilo klausimas: Skaityti toliau

Kviečia kalvystės paroda „Žemaitijos geležiniai ritmai“ (0)

Rengėjų nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono 11) bus atidaryta „Lietuvos kalvių kalvio“, „Aukso vainiko“ laureato, tautodailininko, restauratoriaus, kalvio kryždirbio Virgilijaus Mikuckio kalviškosios kryždirbystės kūrinių paroda „Žemaitijos geležiniai ritmai“. Joje bus pristatyti V. Mikuckio senosios kryždirbystės interpretacijomis pagristi pastaraisiais metais sukurtai ryškiausi kalviškosios kryždirbystės kūriniai.

Kryždirbystės, nepakartojamos lietuvių liaudies meno šakos, į UNESCO Reprezentatyvųjį Skaityti toliau

Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video) (1)

Vasario 5-oji – Gabijos diena | youtube.com nuotr.

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje mini Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. Skaityti toliau

„Baltų genas“: B. Jasiūnaitė apie lietuvių mitinį „valgiaraštį“ (audio) (1)

Birutė Jasiūnaitė | youtube.com stop kadras

Dvidešimt devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Baltistikos katedros profesorė dr. Birutė Jasiūnaitė pasakoja apie lietuvių valgių simboliką.

„Kiekvienas gyvas sutvėrimas, o žmonių fantazija dažnai suteikia šitiems visokiems veikėjams ir žmogaus pavidalą, valgyti tai nori! Viską jie valgo. Valgo jie duoną, valgo jie blynus, labai mėgsta košę, sriubą kartais. (…) Kada pradeda dabar šnekėti, kad kugelis ir cepelinai yra lietuvių tautinė virtuvė, tai man juokas ima,“ – sako B. Jasiūnaitė.

Skaityti toliau