Etninė kultūra

K. Aleknaitė. Senųjų Lietuviškų vestuvių papročiai ir apeigos (0)

Vestuvės Karageliškių kaime, Elektrėnų sav. | E. Jakonienės nuotr.

Vestuvės, tai – amžinos meilės ir noro kartu praleisti visą gyvenimą įrodymas.

Tokio meilės įrodymo ir šeimos kūrimo noras, nesumažėjo ir šiais laikais. Tačiau, vis dažnesnė pora, tuokiasi iš reikalo, siekdami kažkokios naudos sau. O ir priesaika prieš Dievą nebeatrodo tokia būtina, kadangi, retas kuris, nuoširdžiai tebetiki, kad santuoka gali trukti visą gyvenimą.

Visa tai, kas susiję su šeimos kūrimu, mūsų protėviams buvo šventa ir nepertraukiama. Galbūt todėl jie, daugybę metųi šlaikydavo puikius santykius šeimoje. Tvirtai ir užtikrintai žengdavo koja kojon. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Namai – didžiausia vertybė. Namų simbolika etninėje kultūroje (0)

Pirkia. Dzūkija. XX a. Lietuvių liaudies menas. Architektūra I knyga. 171

Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?

Kogero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…

Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks renginys, skirtas Tautinių drabužių metų pradžiai (0)

Mikalina Glemzaite Kaune prie Nemuno_limis.ltL

Sausio 18 dieną 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 1, Vilnius) pradeda Tautinių drabužių metus ir pirmąjį Etninės kultūros vakarą skiria tautinių drabužių tyrinėtojai ir kūrėjai, muziejininkei, etnologei, kraštotyrininkei, knygų Kupiškėnų vestuvininkai (1936 m.), Lietuvių moterų tautiniai drabužiai (1939 m.), Lietuvių tautiniai drabužiai (1955 m.) autorei – Mikalinai Glemžaitei (1891–1985).

Mikalina Glemžaitė augo šeimoje, kuri puoselėjo meilę gimtajam kraštui; nuo jaunų dienų kartu su seserimis Elvyra ir Stefanija pradėjo rinkti tautosaką ir etnografinę medžiagą Kupiškio apylinkėse. Skaityti toliau

Apie mitinę erdvę ir savasties šaknis (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Menininkė Gaiva Kuliešienė, prisistatanti kūrybiniu vardu Gaiva Paprastoji, dvidešimt dvejus metus gyvenanti ir kurianti Olandijoje, į Lietuvą su savo kūryba grįžo prieš kelerius metus: išleido eseistikos knygų, surengė keliolika savo tapybos parodų, kurios eksponuotos Vilniuje, Kaune, o pastaruoju metu vis dažniau pristatomos Lietuvos dvaruose, miestuose ir miesteliuose. Tai – dovana tėvynainiams. Šių metų sausio 21 dieną šios menininkės paveikslų ciklą „Pasakų dienoraščiai“ išvys Joniškio gyventojai.

Ta pačia proga bus pristatyta ir menininkės brolio, mokslininko archeologo profesoriaus Skaityti toliau

„Adventur“ kvies atrasti Lietuvą ir didingąją Dainų šventę (0)

Lietuvos dainų šventė: Folkloro diena | LNKC nuotr.

Jau kitą savaitę, sausio 20-22 dienomis vyksiančioje tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“ (Litexpo rūmai, Laisvės pr.5, Vilnius)  su dainomis ir šokiais, tautinių rūbų paroda dalyvaus ir užsienio svečius į Lietuvą atvykti kvies svarbiausias ir didžiausias šalies kultūros renginys – Lietuvos dainų šventė, kuri garsi  pasaulyje.

Lietuvos dainų šventės – viena gražiausių, įspūdingiausių ir didingiausių mūsų šalies tradicijų. Tai šventės, kuriomis didžiuojamės, branginame ir kuriame visi drauge, šventės, Skaityti toliau

Kviečia Pusiaužiemio šventės koncertas „Dievo žirgai. Laumės kasos“! (video) (0)

Sen Svaja | Sieloj ramu nuotr.

Sausio 21 d. 19 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B. Radvilaitės g. 8), trys nepaprastos ir žymios tikro folkloro grupės – Ugniavijas, Sen Svaja ir Vėjopatis surengs Pusiaužiemio šventės koncertą „Dievo žirgai. Laumės kasos“

„Pusiaužiemis – yra tokia išskirtinė diena, kuomet vyksta daug spėjimų apie ateinančius orus. Visi jau išsiilgę pavasario ir jo pirmosios žalumos. Nuo pusiaužiemio jau telieka tik pusė žiemos. Tvirti „Ugniavijo“ vyrai karinėmis giesmėmis gins mus nuo paskutinių žiemos speigų. „Sen Svaja“ merginos-laumės vilios saulę šildyti Skaityti toliau

Mirė kraštotyrininkė mokytoja Emilija Stanikaitė (2)

Emilija Stanikaitė | asmeninė nuotr.

Kraštotyrininkė mokytoja Emilija Stanikaitė mirė sausio 7 dienos rytą būdama 93 metų. Ji atėjo į šį pasaulį mylėti Tėvynę, jos dainas, giesmes, o labiausiai mylėjo žmones. Tos meilės kibirkštys lieka jos giminių, draugų, mokinių širdyse.

Kauno miesto renginiuose dažnai matydavome kraštotyrininkę mokytoją Emiliją Stanikaitę. Ji – įžymi kraštotyrininkė. Rinkdama etnografinę medžiagą, išvaikščiojo beveik visą Lietuvą. Dvidešimt vienoje kraštotyrinėje ekspedicijoje užrašytos dainos, pasakojimai saugomi Mokslų akademijoje. Skaityti toliau

„Aukso vainikais“ apdovanoti geriausi tautodailininkai (0)

lnkc.lt nuotr.

Jau 12 kartą Jonavoje paskelbti ir apdovanoti geriausi 2016 metų liaudies meistrai. Jiems įteikti „Aukso vainikai“.

„Aukso vainikas“ – tautodailininkų aukščiausio įvertinimo ženklas.

Geriausiu vaizduojamosios dailės meistru pripažintas Saulius Lampickas.

Geriausio taikomosios liaudies dailės meistro vardas atiteko tautinių kostiumų audėjai Rimai Vitaitei.

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą (2)

Šienpjoviai | Alkas.lt koliažas.

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių. 

Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu (0)

Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu | Vejarode.com nuotr.

Didžiosioms metų šventėms uždarom vartus. Jau apsukom metų ratą, laukdami Šviesos atgimimo stebuklo. Pamiršom senų metų  skriaudas, išsižadėjom senų paklydimų. Atminty  pasiliko nepakartojama akimirka: ištartas švelnus žodis, ypatingas žvilgsnis, miela dovanėlė. Viliamės, jog  turtingesni tapom pažinimu, gerumu, vieni kitų atjauta.

Už durų pasiliko ir tamsiausia naktis,  ir trumpiausia diena.  Bet liko laukimas sugrįžtančios šviesos ir saulės.  Skaityti toliau

Jonavoje vyks šalies tautodailininkų paroda (0)

Alkas.lt, V. Jaugėlos nuotr.

Sausio 6 d., penktadienį, 13 val. Jonavos kultūros centre vyks regioninės liaudies meno parodos – „Aukso vainikas“.

Parodose dalyvaus daugybė, senųjų amatų papročius tęsiančių, menininkų. Šios šventės proga, bus skelbiami ir vainikuojami liaudies parodos laimėtojai.

Pirmąsias vietas laimėję vaizduojamosios ir taikomosios dailės atstovai bei kryžių dirbinimo profesionalai, bus apdovanoti simboliniais aukso vainikais ir pripažinti geriausiais 2016 metų liaudies meistrais.

Kasmet, visose Lietuvos apskrityse, rengiamos regioninės „Aukso vainiko“ parodos, Skaityti toliau

Prigimtos kultūros „monai“ žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

„Liaudies kultūra“ Nr.6 | leidėjų nuotr.

Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6).  Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą.   Skaityti toliau

Ant stalo „Raganos kalnas“ (nuotraukos) (1)

Rita Balkutė ir Česlovas Kovoliūnas | V. Kazlienės nuotr.

Joniškio miestelyje pristatyta senosios kultūros tyrinėtojos Ritos Balkutės knyga „Raganos kalnas (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“. Tai tikras rašto paminklas ne tik mitologiniams ir sakraliems Joniškio krašto paminklams bei nuostabiems čia gyvenantiems žmonėms, šių žodinės liaudies kūrybos vertybių pateikėjams.

Pati Rita Balkutė yra garsi liaudies medicinos ir magijos tyrinėtoja. Ji yra sukaupusi didžiulį šios medžiagos archyvą, galima sakyti, šiuos dalykus ji iš tolo atpažįstą ir „užuodžia“. Tik geras savo srities specialistas Skaityti toliau

Garsus pasaulio serialas atrado dainininkę lietuvaitę Vėtrą Trinkūnaitę (nuotraukos, video) (2)

Vėtra Trinkūnaitė su serialo „Vilingai“ aktoriais | asmeninė nuotr.

Per „History“ kanalą rodomo serialo „Vikingai“ žiūrovai visame pasaulyje nekantriai laukia naujausių – ketvirto sezono antros dalies serijų. Naujausioje serijoje „Vikings“ gerbėjai išgirdo lietuvišką balsą – Vėtrą Trinkūnaitę, kuri atliko laidotuvių giesmę senąja norvegų kalba.

Vėtra pasakojo, kad „Vikingų“ muzikinio takelio kūrėjas ir garsios Norvegų skandinaviško folkloro grupės Wardruna lyderis Einaras Selvikas (Einar Selvik) yra didelis Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“, kurioje ji dainuoja, gerbėjas.

Išgirdęs Vėtros atliekamas lietuvių liaudies dainas jis nusprendė, kad Vėtra privalo atlikti giesmę didingoje laidotuvių scenoje. Pati atlikėja pasakoja, kad filmuotis seriale „Vikingai“ Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Kūčių vakaras pagal protėvių papročius (0)

Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Kai tamsusis metų laikas pasibeldžia į mūsų visų gyvenimus, o iš dangaus palengva ima kristi baltos ir lengvutės snaigės, visi sutartinai ima laukti artėjančių Kūčių ir Kalėdų.

Vieni šių švenčių laukia garsiai, iš anksto planuodami patiekalus, veiklas, ruošdami dovanėles artimiesiems. Kiti plaukia įprasta vaga, tačiau širdyje tarsi užgimsta kažkoks nepaaiškinamas laukimas, jaukumo jausmas, noras su visais susitaikyti, jausti meilę aplink ir savyje.

Būtent šiuo laikotarpiu, padidėja noras atlikti kuo daugiau gerų darbų ir užsidėti sau nematomą pliusiuką sąžinėje, kuris ateityje lyg ir garantuos vietelę Dievo pašonėje. Skaityti toliau

Kas ką kala per Kalėdas? (audio) (17)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia LRT Klasika laidos „Ryto rasa krito“ svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

„Kalendorinėse Kalėdų dainose apdainuojamas devyniaragis elnias, kurio raguose kalviai kala aukso vainiką. Aukso vainikas tarp dangiško elnio ragų – tai pati mitinio kalvio nukalta Saulė. Kalėdų vardas tiesiogiai susiejamas su kalvio nukalama Saule, kuri senosiose dainose kartais ir vadinama Kalėda“, – sako J. Vaiškūnas. Skaityti toliau

V. Povilionienės kertiniai gyvenimo akmenys (3)

Veronika_Povilioniene. Jonas Gvildys nuotrauka

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoja, folkloro dainininkė ir etnologė Veronika Povilionienė, save vadinanti kaimo žmogumi, neseniai paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Gimusi Kreivonyse, Dzūkijoje, mokyklą baigė netoli gimtinės esančiame Kapčiamiestyje. Studijuoti atvažiavo į Vilnių, vėliau kurį laiką gyveno Kaune, paskui vėl grįžo į sostinę. Paklausta apie dainavimą, atlikėja atsakė paprastai – išmokusi pati, dainavusi vaikystėje, šeimoje, savo aplinkoje. Tai ir buvusi tikroji jos dainavimo mokykla.

Ligos ir svajonės

„Krūties vėžys, cukrinis diabetas, du infarktai – gyvenimas mane ne kartą bandė nugnybti, bet vis dar nenugnybia“, – juokavo folkloro atlikėja V.Povilionienė. Skaityti toliau

R. Švedienė. Senis Kalėda nedalijo daiktinių dovanų (0)

Mūsų Kalėda. 2003 m. Nuotrauka iš VšĮ „Kalėdų Senelio paštas“ archyvo.

Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Yra nuomonių, esą pavadinimas Kalėdų Senis laikytinas bendrinei kalbai neteiktinu hibridu. Žinoma, dabar jau retas kas pasakys, kad tai  Senelis šaltis. 

Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Skaityti toliau

Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas? (0)

kuciu-stalas_j-vaiskuno-nuotr

Kūčios Lietuvoje anksčiau buvo švenčiamos susėdus prie apeiginio stalo ir buvo lydimos žaidimų bei burtų. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas. Kaip atrodė Kūčių stalas prieš dvidešimt metų ir dabar?

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas. Skaityti toliau

D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video) (11)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 23-iąją, Lietuvai švenčiant tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus 165-ąjį gimtadienį, solidžia valstybine J.Basanavičiaus premija, skiriama už etninės kultūros tradicijų plėtojimą, puoselėjimą ir tyrinėjimą, buvo įvertintas žinomas Lietuvos mitologas humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas.

Nuoširdžiai sveikindami su pelnytu įvertinimu, šiandien su laureatu kalbamės apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašios J.Basanavičiaus kurtoji ir šių dienų Lietuvos. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į blukio deginimo apeigas (0)

Blukvilkio šventė | llbm.lt nuotr.

Gruodžio 31 d.,šeštadienį, 12 val. Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia sudeginti per metus susikaupusias visas blogybes! Nuo muziejaus miestelio blukvilkiai vilks ir degins blukį – lai sudega rūpesčiai ir bėdos! Šventės rengėjai žada daug linksmybių, vaišių, šokių ir dainų. Šis blukio deginimas muziejuje – jau trečiasis.

XIX a. per Kalėdas po Žemaitijos kaimus vaikščiojo vadinamieji blukvilkiai – vaikinai, kurie su dideliu triukšmu, mušdami tabalus, vilkdavo blukį. Taip užsukdami į kiekvieną kiemą, surinkdavo visą blogį. Blukį vėliau iškilmingai sudegindavo kaip sunkų Skaityti toliau

Kurtuvėnai kviečia moksleivius susipažinti su kalėdiniais papročiais (0)

kaimiska-toba-vstt-lt

Kalėdos – tai amžinybe virstanti akimirka, kuomet iš seno gimsta nauja, kuomet prasiveria anapusinio pasaulio vartai, ir galime sustoti ties praeitį ir ateitį, mirtį ir gyvenimą skiriančia riba. Šiandien suvokti šios nakties virsmą, gali padėti senųjų baltų apeigų atgarsiai, pasiekę mus papročių ir tradicijų forma.

Norinčius per Kalėdas išgirsti ne vien varpelių skambėjimą ar išsidalinti Kalėdų senelio dovanas, Kurtuvėnų regioninis parkas moksleivius kviečia į renginį „Kelias į Kalėdas“. Susirinkusieji prisimins pagrindines metų šventes, kartu gamins šiaudinius eglutės papuošalus, bus žaidžiami tradicinius lietuviški žaidimai, ragaujami Kūčių patiekalai, bus mėginama burtais žvilgtelėti į ateitį.  Skaityti toliau

„Baltų genas“: B. Jasiūnaitė apie dažniausiai mūsų tautosakoje sutinkamą mitinę būtybę (audio) (3)

Vėlinas. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dvidešimt aštuntoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Baltistikos katedros profesorė dr. Birutė Jasiūnaitė pasakoja apie dažniausiai mūsų tautosakoje sutinkamą mitinę būtybę.

„Yra velnias su vardu ir pavarde – Pilypas Pabalinis. Ir visokių kitokių. (…)
Sakykime, pasakoje yra velnių karalius vardu senis Žilis Kalnis Kaulis, trigubas toksai vardas. (…) Šitokie vardaivartojami, kad nereikėtų minėti tikrojo vardo. Tu paminėsi tikrąjį vardą, tu gali nukentėti. Tai čia vadinamieji eufemistiniai vardai, tikrojo vardo savotiški pakaitalai“,  – sako B. Jasiūnaitė. Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę pasitiks protėvių giesmėmis (video) (22)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 18 d., sekmadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

Kiekvienais metais romuviai sugrįžtančią saulę sutinka bendraminčių būryje, įžiebdami aukuro ugnį, pagerbdami baltų dievus, protėvius, giedodami kalėdines giesmes, dalindamiesi apeiginiu valgiu – kūčia.

„Kalėdinės giesmės – pačios gražiausios apeigų giesmės. Artėjant Saulėgrįžai pradedame giedoti to laikotarpio giesmes ir panyrame į ypatingą būseną, kuri mus sujungia su Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Apie Adventą, viltį ir gerumą (3)

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis

Kai pirma šalna pakanda  lapus ir vėjas baldosi už lango, artėja Adventas. Žengiame paskutinį žingsnį į žvarbią gruodžio naktį. Ir sniego paklotai matosi ne tik laukuose – ant miesto stogų. Lėtai nutupia snaigė ant delno. Norisi tvirtai suspausti , kad niekur nedingtų šis trapus mažytis stebuklas. O kad su baltu snaigių pūku kristų širdin šviesios viltys, nemeluotas džiaugsmas, švelnumas!

Tai virsmas, kuris, nori to, ar ne, vis tiek vyksta.  Vyksta aplinkoje. O mumyse? Kur krypsta mūsų žvilgsnis? Kur skrieja  mintys? Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“ (0)

r-balkutes-knyga-raganos-kalnas

Gruodžio 17 d. 15 val.  Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.

Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau

Lietuvos tautinis paveldas – mūsų šaknys ir stiprybė (0)

ŽUM nuotr.

Tradiciniai amatai, atspindėdami lietuvių tautos ilgaamžes tradicijas, vertybes ir vietinį savitumą, virsta šių dienų patrauklia veikla. Gruodžio 8 d. Raudondvario dvare (Kauno r.) Žemės ūkio ministerija surengė konferenciją „Tautinis paveldas Lietuvoje – iššūkiai ir perspektyvos“, į kurią pagerbti metų geriausiųjų, pasidalyti rūpesčiais ir džiaugsmais, pasisemti sumanymų kitiems metams iš visos Lietuvos susirinko geriausi amatininkai, savivaldybių atstovai ir visi kiti, besidomintieji šia sritimi. Skaityti toliau

Veronika Povilionienė prisipažįsta tos pačios dainos vienodai padainuoti nemokanti (3)

Rengėjų nuotr.

Gruodžio 14 d. 18 val. Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) vyks pasidainavimų vakaras. Jį klaipėdiečiams dovanos savo 25-metį minintis Klaipėdos etnokultūros centras. Klaipėdiečiai turės nepaprastą progą praleisti vakarą su garsiąja liaudies dainų atlikėja Veronika Povilioniene. 

V. Povilionienė panašius vakarus Vilniaus mokytojų namuose rengia jau dvyliktus metus, tačiau uostamiestyje tokio adventinio vakaro dar nebuvo. Sugalvojusi tokius renginius, atlikėja norėjo, kad žmonės ne tik pasiklausytų koncerto, bet ir patys pajustų dainavimo džiaugsmą ir išmoktų ar prisimintų dainas. Pasidainavimai taip Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie varles lietuvių tikėjimuose ir papročiuose (audio, video) (10)

Varlė | Alkas.lt, V. Vaiškūnaitės nuotr.

Dvidešimt septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie varlės mitinį įprasminimą lietuvių tikėjimuose ir papročiuose.

„Varlės gyvenimo žmogaus kūne vaizdinys yra dvejopas, žinoma,
susijęs su liaudies medicina – taip, kaip tradicinėje kultūroje buvo įsivaizduojamas žmogaus kūnas ir kaip buvo aiškinami Skaityti toliau