„Išėjus“ namui, kartais toje vietoje dar bent kelis pavasarius suspėja nužydėti ne tik kiaulpienės, bet ir gyventojų sodintos gėlės (1 nuotr.). Kitu atveju, beregint, sakytume, dar šiltoje „gūžtoje“ išauga naujas pastatas, savo išvaizda (formomis, netgi spalva) neatpažįstamai pakeisdamas tą gatvės kampą (2 nuotr.).
Kęstučio 37. Čia dabar rasite dviaukštę „Maximą“. Žvėryne gyvenusio kraštotyrininko Vlado Šaulio negatyvuose yra du čia stovėjusio pastato fragmentai Skaityti toliau
Terasa – vieta, kur vasarą galite mėgautis šaltais gėrimais, susitikimais su draugais. Tačiau atėjus žiemai ši vieta tampa primiršta, todėl vis dažniau nusprendžiama ją įstiklinti ar kitaip uždengti. Įmonės „Domus Lumina“ atstovų rekomenduojamos plisuotos žaliuzės ar roletai langams tinka daugeliu atvejų: tiek apsaugos nuo saulės, tiek nuo šalčio prasme.
Kodėl verta įstiklinti terasą?
Norint uždengti terasą, ne visuomet būtinas stiklas – kai kuriems gali tikti ir širmos. Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai)
VIII. Balkonai bei galerijos
Nemažai balkonų nuotraukų jau buvo pateikta mezoninų bei rizalitų skyriuose (ČIA ir ČIA). Šiame skyriuje pristatomi tie balkonai, kurie fasadų struktūroje savarankiški (ne mezoninuose ar rizalituose). Skaityti toliau
Turite savo mylimiausią kirpyklą? Rytą mėgstate pasitikti su kavos puodeliu jaukioje kavinėje esančioje šalia namų? Su draugų kompanija turite lankomiausią vietą? Kiekvieną rytą su šypsena jus sveikina ta pati paštininkė? Pasak architekto Jurgio Rimvydo Palio, būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio smulkūs semantiniai ženklai suteikia miestui jaukumą ir atpažįstamumą.
„Vietų atpažįstamumas arba semantiniai ženklai yra būtent tai, kas suteikia miestui dvasią. Nors ne visada juos sąmoningai pastebime, bet tai suteikia komfortabilaus gyvenimo pajutimą“, – tokiais žodžiais konferenciją „Darni Kauno miesto plėtra tarpukariu ir dabar“ vykusią Namų idėjų centre „NIC“ pradėjo architektas, urbanistas, Skaityti toliau
Vytauto g. namas Nr. 51 (1 nuotr.) yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas – 32587. Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis. Namas karkasinis, rąstų, kurie apkalti lentomis. Stilistika – istorizmo. Sovietmečiu vakariniame namo gale buvo daržovių parduotuvė.
Vakarų fasado dvivėrės durys be ornamentų. Neabejotina, kad neišliko: šiaurės fasade yra kitos, vienvėrės, durys, kurių viršduris ornamentuotas analogiškai šio namo langų viršlangiams (2 nuotr.).
Pradedamas kurti naujas Klaipėdos Atgimimo aikštės veidas. Projektavimo konkursą laimėję architektai pagrindiniu šios erdvės akcentu siūlo pasirinkti mėnulio iliuziją. Gegužės 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su AB „Panevėžio statybos trestas“, dirbsiančia jungtinėje veikloje su UAB „Cloud architektai“, pasirašė sutartį, pagal kurią per 12 mėnesių turi būti parengtas Atgimimo aikštės sutvarkymo techninis projektas. Projektu bus siekiama didinti aikštės patrauklumą, šią vietą paversti traukos objektu, pagrindine miesto viešąja erdve, tenkinančia įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojų poreikius. Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai)
VII. Mezoninai
Mezonino frontonas, jo stogo skydelis, kaip matome čia pateiktose nuotraukose, paprastai trikampis, stogelis dvišlaitis. Retesnė trapecijos forma (1, 5, 8, 9 nuotr.), itin reta – trikampė buku kampu laužtu kontūru (55 nuotr.). Skaityti toliau
Įteikti pirmieji sertifikatai autentiškai atkurtiems istoriniams pastatams, kurie išsaugojo svarbiausias unikalias istorines savybes pritaikant juos naujam gyvenimui. Pirmaisiais sertifikatais pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sukurtą Pastatų autentiškumo vertinimo programą apdovanoti du projektai: „Inreal valdymas“ plėtojamos „Dangės krantinės“ Klaipėdoje ir „Citus“ vystomas „Telegrafas“ Kaune.
„Pastatų autentiškumo vertinimo programos tikslas – ne tik atkurti pastatus, bet ir leisti juos naudoti visuomenei. Kad istorija būtų ne tik vertinga, bet ir gyva. Architektūros Skaityti toliau
2017 m. balandžio 30 d., sekmadienį, 12 val. Liubavo dvaro sodyboje (Liubavo k., Vilniaus r.) įvyks projekto „Liubavo dvaro sodybos oficinos ir oranžerijos restauravimas ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ rezultatų pristatymo renginys. Rengino metu visi besidomintys galės apžiūrėti restauruotus ir muziejaus reikmėms pritaikytus dvaro sodybos objektus, susipažinti su projekto vykdymo patirtimi. Skaityti toliau
Praėjusį savaitgalį miškų ir pelkių apsuptame Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esančiame etnografiniame Musteikos kaime svetingai buvo atvertos durys lankytojams, norintiems iš pirmų lūpų išgirsti pasakojimus apie tradicinę medinę kaimo architektūrą ir jos puoselėjimą. Trečią šimtmetį gyvenančio Dzūkijos kaimo pirkių durys buvo atviros visą dieną, o nuoširdūs pokalbiai apie kaimo atsinaujinimą netilo iki sutemų.
Šiuo atvirų durų renginiu Musteikos kaimo bendruomenė pažymėjo Europos Sąjungos Skaityti toliau
2017 m. balandžio 27 d. 17 val. Vilniuje, LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks knygos „Lietuvos švyturių istorija“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi, farologu, švyturių istorijos tyrinėtoju, kolekcionieriumi, aistringu švyturių ir jūrinės kultūros puoselėtoju Aidu Jurkštu.
„Lietuvos švyturių istorija“ – tai išsamus veikalas apie švyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esančius dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Skaitytoją nustebins laivybos ir švyturių istorijos faktų gausa, sukaupta keliolika metų kruopščiai tyrinėjant farologijos sritį. Autorius neapsiriboja Lietuvos teritorija, pateikia netikėtai platų švyturių istorijos paveikslą, nagrinėja įvairius temos aspektus. Tai vienintelė išsami, su meile švyturiams parašyta knyga, kada nors išleista Lietuvoje. Gausybė iliustracijų ir netikėtos istorinės žinios nepaliks abejonių – tai vertingas istorinis leidinys, turintis išliekamąją Skaityti toliau
Vilniuje, Žvėryne, Sėlių g. namas Nr. 38 nebuvo registrinis, tai yra, nebuvo įtrauktas į valstybės Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau apsilankę čia galėjome pamatyti tai, ko Žvėryne daugiau nebuvo. Daug metų stovėjo užkaltais langais ir durimis. Kažkiek laiko duryse buvo landa.
Viduje, kur tvyrojo tamsa, fotografuota su blykste. Tolimame kampe buvo pastatyta apdegusi kapų žvakė, paklotas platus faneros lakštas, pluoštas kažkokių rūbų, tad čia buvo laikinas kažkieno prieglobstis. Kai savininkui įnamis įgriso, tvirčiau užkalė duris, tuo pat ir spalvotus verandos langelius. Namas dar tebestovėjo Skaityti toliau
Vidaus reikalų ministerija skyrė lėšų Panevėžio centre esančios Nepriklausomybės aikštės sutvarkymui. Bus siekiama sutvarkyti aikštę ir jos prieigas, pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, sudaryti sąlygas bendruomeninei veiklai, paskatinti ekonominį miesto vystymąsi.
Miestų centruose mažėjantis gyventojų skaičius, gyventojų išsikėlimas į priemiesčius,augantys santykiniai inžinerinės infrastruktūros plėtros ir palaikymo kaštai – tai visiems šalies didmiesčiams svarbūs miestų plėtros rūpesčiai.Mat tuomet, kai viešosios erdvės miestų centruose darosi nepatrauklios gyventi, dirbti ir ilsėtis, naujos ekonominės veiklos, Skaityti toliau
Žvėryno namas Sakalų g. 14 yra neregistrinis. Pastatytas 1940 metais, taigi vienas iš tų, kurie užbaigia tarpukariu pastatytų medinių namų galeriją.
Pasak šio namo gyventojo pono Valerijaus, „nieko čia įdomaus, paprasta architektūra“. Gerbiame jo, kurio krūtinę jūreiviška „telniaška“ dengia tikriausiai ne šiaip sau, nuomonę, bet vis dėl to kai ką čia verta pamatyti.
Namas prastos (faktiškai avarinės) būklės. Nuplyšę stogo dangos ploteliai, byrančios kaminų plytos, išsiklaipę lietvamzdžiai, nuo menkiausio lietaus mirkstantys prasti Skaityti toliau
Vienų senųjų Vilniaus miesto Žvėryno rajono medinių namų jau nebėra (apie juos rašome cikle „Išėję Žvėryno namai“), jų vietoje stovi kiti pastatai, nauji.
Kiti senieji jau prikelti naujam gyvenimui (pvz., Dionizo Poškos g. 61) arba stovi apgaubti pastolių, ir jie „prisikels“ (pvz., Vytauto 51, apie 10 metų buvęs namu vaiduokliu, išdaužytais stiklais ir apdraskytas).
Trečių likimas neaiškus: palengva vis labiau nuskursta, stovi kiaurais šonais, nubyra paskutiniai ornamentai. Juose vis dar kažkas gyvena arba nebegyvena: langai ir durys Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai. V. Sienos ir kerčios)
Pastato rizalitu vadinama architektūrinė dalis, atsikišusi per visą statinio aukštį (itališkai „risalita“ – kyšulys). Apačioje gali būti įrengtas priebutis, o ant jo – viršutinė rizalito dalis. Rizalito forma paprastai stačiakampis (ką matome ir iš čia pateiktų pavyzdžių), bet gali būti ir pusapskritimis, trapecija. Pozicija įvairi: pastato fasado viduryje (vidurinis), Skaityti toliau
Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą dviem šiauliečių inicijuotiems projektams, kuriuos įgyvendinus bus atgaivinta ir sustiprinta miesto centro viešųjų erdvių trauka, jose bus sudarytos sąlygos verslo plėtojimui.
Šiaulių miesto viešosios erdvės šiuo metu yra mažai įveiklintos – trūksta laisvalaikio, pramogų erdvių, scenos renginiams, aikštelių ir įrangos. Miesto gyventojams ir verslo subjektams nepatraukli ir centrinės miesto dalies infrastruktūra. Spręsti šias problemas ypač aktualu siekiant atgaivinti ir sustiprinti miesto traukos centrus, sudaryti sąlygas verslo plėtojimui. Skaityti toliau
Iš Kinijos į Lietuvą trumpam atvykusi Pekino dizaino savaitės tarptautinės programos vadovė Beatričė Leanza įsitikino: keliauti beveik 7 tūkst. kilometrų buvo verta. Po apsilankymo Kaune žinoma meno tyrėja ir kultūros projektų kuratorė neslėpė simpatijų miestui ir žadėjo čia dar sugrįžti.
„Tai mano pirma viešnagė Lietuvoje. Turiu pripažinti, kad pirmas įspūdis gana pritrenkiantis. Jaučiuosi privilegijuota, galėdama iš taip arti pažinti miestą. Turėjome įdomią diskusiją apie ambicijas tapti 2022-ųjų Europos kultūros sostine. Aš sergu už Kauną. Įsitikinau, kad jis tikrai vertas būti Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2.Laukujos durys; 3.Priebučiai,verandos, pavėsinės; 4. Langai)
V. Sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.). II dalis
4. Mišri puošyba
Šiuo atveju būdinga, kad sienos puoštos kiaurapjūvio ornamentais, o kerčios – profiliuotais (ar bent truputį profiliuota jų apdaila) Skaityti toliau
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Seimo Kultūros komitete pristatydama 2016 m. veiklos ataskaitą, supažindino su Paveldo komisijos prioritetinėmis veiklos kryptimis, inicijuojamomis naujovėmis, primirštų klausimų aktualizavimu ir ateities siekiais. Ne kartą spaudoje paviešintas teiginys, jog valstybės kultūros paveldo apsaugos politikoje privalu kurti efektyvesnę paveldosaugos strategiją, įgauna pagreitį. Pasibaigę metai paženklinti ne tik pokyčių Paveldo komisijoje, bet ir naujų iššūkių panaudojant užsienio valstybių patirtį Lietuvoje. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily“ konkurse jis pasiūlytas įvardinti geriausiu 2017 m. kultūros objektu.
Balsuoti už VU Gyvybės mokslų centro projektą galima čia.
Kasmet žymiausi architektai teikia savo projektus šio žurnalo skelbiamame konkurse dešimtyse kategorijų. Skaityti toliau
Aukščiausių standartų koncertinė erdvė Kaune nebėra tolima vizija. Toks objektas iškils vaizdingoje Nemuno krantinės atkarpoje H. ir O. Minkovskių gatvėje greta Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto. Kauniečiai gali nuspręsti, kaip vadinsis būsima profesionali akustinė erdvė.
Kaune planuojamo koncertų centro pavadinimo konkursas jau paskelbtas internete: koncertucentras.kaunas.lt. Juo siekiama įamžinti vieną iš istorinių lietuvių muzikos kūrėjų. Tačiau savo argumentuotus pasiūlymus gali teikti ir visi svetainės lankytojai. Skaityti toliau
Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?
Ko gero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…
Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiai, verandos, pavėsinės; 4. Langai.
V. SIENOS IR KERČIOS (situacija 2008–2010 m.). I dalis
Fasadų sienų ir kerčių puošyba nėra tokia gausi ir juo labiau ne tokia įvairi, kaip kad durų arba langų, bet ir kuklūs namukai retsykiais turi bent jau profiliuotas kerčių prikaltes, o turtingų gyventojų namų ir sienos, ir kerčios, suprantama, buvo Skaityti toliau
Gruodžio pradžioje Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaryta Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“. Parodą galima aplankyti iki 2017 m. sausio 9 d.
Fotografo Raimondo Paknio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo Lietuvos bažnyčių menas, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėlgi abiejų fotografų leidinys Senoji lietuvių skulptūra. R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia. Skaityti toliau
Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre šis pastatas pažymėtas kodu 12385. Statytas XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje (1916–1920 m., o paskutinė žymesnė rekonstrukcija 1932 m.). Reikšmingas architektūros ir istorijos požiūriu. Šis objektas po gaisro išmontuotas 2013 m.
XIX a. pradžioje Žvėrynas atiteko vienos iš Radvilaičių vyrui – kunigaikščiui Levui Vitgenšteinui. Jis apie 1825 m. čia, netoli Neries, virš jos pakrantės slėnio, pasistatė rezidenciją, kuri vėliau tapo Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. XIX a.antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas, jį prailginus į pietryčių pusę. XX a. pradžioje čia Skaityti toliau
Tiek greitkeliai, tiek dangoraižių statyba rodo puikius techninius darbų organizavimo ir praktinio planavimo gebėjimus kartu su paralyžiuojančia socialinės kompetencijos ir kultūrinio raštingumo stoka. /Levis Mumfordas (Lewi Mumford)/
Vilniaus miestovaizdis, dar visai neseniai garsėjęs nepaprastai subtiliu gamtos ir architektūros formų santykiu, nepriekaištinga šių dviejų elementų pusiausvyra, įspūdingomis sostinės ir aplinkinių vietovių panoramomis, pastaraisiais dešimtmečiais pakito iš esmės. Gebėjęs išsaugoti savastį per visas praėjusio amžiaus istorines kolizijas, vos per ketvirtį amžiaus jis įgavo daugybę atgrasių, niūrių bruožų. Skaityti toliau
Lapkričio 29 d. 13.30 val. vyks parodos „Langai – namų akys“ atidarymas Platelių dvaro svirne. Parodoje bus pristatomos visų Lietuvos regionų langų, langinių ir verandų (gonkų) nuotraukos.
Paroda veiks nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 25 d.
Ši foto paroda, skirta pamatyti vieną gražiausių architektūros bruožų – langų, langinių ir verandų (gonkų) – puošybą, kuri bene sparčiausiai nyksta visuose Lietuvos regionuose. Skaityti toliau
Gedimino kalno nuošliaužos neramina vilniečius. Žmonės vis garsiau svarsto, kas gi nutiko Vilniaus miesto simboliui. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokios yra Gedimino kalno nuošliaužių susidarymo priežastys, ar pavyks kalną išsaugoti ir kokių priemonių imasi mokslininkai.
Grynas.lt pasidomėjo, kas labiausiai gąsdina sostinės gyventojus, kalbant apie Gedimino kalno būklę. Žmonės vieningai tvirtina bijantys visai netekti Gedimino kalno, Skaityti toliau
Lapkričio mėn. 16 d. Meironių gamtos mokykloje (Meironys, Meiros g. 10, Ignalinos r.), Lietuvos liaudies buities muziejus (LLBM) visuomenei bei kultūros ir medinio paveldo specialistams pristatys atnaujintas Salų etnoarchitektūrinio kaimo sodybas (Ignalinos raj.). Restauruotuose pastatuose bus įkurtas LLBM padalinys – ekomuziejus. Tokio muziejaus tikslas – skatinti vietos bendruomenių gerovę ir darnią plėtrą, todėl jo veikla pirmiausia bus grįsta vietos gyventojų dalyvavimu. Kadangi Salų II kaimo išskirtinis bruožas – įvairialypė ūkinė veikla, restauravus muziejaus sodybas, jose bus autentiškai vystoma tradicinė Skaityti toliau
