Architektūra

O. Strikulienė. Ant Tauro kalno mūrai. Tik neužjoja lietuviai (8)

Ant Tauro kalno mūrai. Tik neužjoja lietuviai | Alkas.lt koliažas

„Respublikos“ savaitės žmonės – pasaulio žmonės Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson). Vietoj Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Tautos namų idėjos nutarę ant Tauro kalno užboginti Nacionalinę koncertų salę. Su atitinkamų paslaugų infrastruktūra.

Ant Tauro kalno mūrai, bet niekaip neužjoja lietuviai. R.Šimašius ir L.Ruokytė-Jonson pasirašė Ketinimų protokolą, kurį galėtų pasirašyti bet koks pasaulio miestas. Pradedant Ulan Batoru, baigiant Havana ir bet kokiu pasaulio užkampiu. Jei tam užkampiui prireiktų didesnės koncertų salės. Skaityti toliau

JAV architektūros sąjungos žurnalas „Architect“ Didįjį apdovanojimą skyrė lietuvių projektui (2)

Slėnio vila | „Arches“ nuotr.

Pagal Lietuvos architektų studijos „Arches“ projektą Vilniuje pastatyta „Slėnio vila“ ką tik pagerbta architektūros žurnalo „Architect“ tarptautinio gyvenamosios architektūros konkurso Didžiuoju apdovanojimu. Garbingo Amerikos architektūros sąjungos (AIA) žurnalo apdovanojimo bei plojimų lietuviai nusipelnė didesnių nei 280 m² ploto individualių gyvenamųjų namų kategorijoje.

Amerikos architektūros sąjungos (AIA) žurnalo „Architect“ konkurso „Gyvenamosios architektūros dizaino apdovanojimai“ Skaityti toliau

P. Stonis. Okupantai „Kalnelio“ negriautų (46)

Paulius Stonis | Propatria.lt nuotr.

Kembridžo universiteto gabusis auklėtinis lietuvaitis Vilius Bartninkas, vertindamas Lukiškių aikštės paminklo konkursą laimėjusį skulptoriaus Andriaus Labašausko „Kalnelį“, jautriai ir nuoširdžiai aprašė šio projekto reprezentacinę perspektyvą. Savo socialinio tinklo paskyroje apie „Kalnelį“ filosofas pasidalino gilia įžvalga, kurią vertą pacituoti išsamiau.

V. Bartninkas rašo: „Aš žinau, ką būčiau pasakojęs draugams, atvykusiems iš užsienio, priėjęs prie Labašausko paminklo. Pirmiausia prieitume arčiau, atkreipčiau dėmesį į žolę ir medžius, klausčiau, ką jie Skaityti toliau

Žmogaus teisių gynėjai palaiko Seimo sprendimą dėl Lukiškių aikštės (5)

Lukiškių aikštė | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Gruodžio 20 d. Lietuvos kultūros kongreso taryba ir žmogaus teisių organizacijos paskelbė remiančios Seimo sprendimą, susijusį su Lukiškių aikšte. Šių visuomeninių organizacijų išplatintame pareiškime, kuris adresuotas valstybės vadovams, Seimo frakcijoms ir Vilniaus merui, visuomenininkai kviečia Lietuvo akademinę bendruomenę ir visuomenę paremti Seimo sprendimą įgyvendinti jo anksčiau priimtus sprendimus dėl Vilniaus Lukiškių aikštės valstybinio statuso.

Skaityti toliau

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? (6)

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Sprendžiant kokia turi būti Lukiškių aikštė Lietuvos Respublikos sostinėje, turėjome atsakyti į klausimą, kam ji skirta, – valstybės piliečiams, miestelėnams ar miesčionims. Žinant, jog pilietis yra asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys, miestelėnas – asmuo, gyvenantis mieste, turintis ūkinės veiklos bei rinkti miesto valdžią, jungtis į bendrijas teisę, miesčionis – smulkių, savanaudiškų interesų ir siauro akiračio žmogus, pamatysime, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo greta globalistų ir ES klerkų brukamų Skaityti toliau

Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje? (10)

Ar konkurse išrinktas tas Lukiškių aikštės paminklas, kuris yra meniškiausias, o gal vienija Tautą? | S. Žumbio nuotr.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio pradininkų Audrius Butkevičius, Kauno Sąjūdžio vadovas, istorikas, publicistas Raimundas Kaminskas, vienas garsiausių Lietuvos tapytojų Aloyzas Stasiulevičius ir filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. Jakavonis:

Skaityti toliau

F. Kauzonas. Kam įsireikė išvyti Vytį? (Detektyvas su moteriškais nukrypimais) (11)

Dvikova. Kasparas Genzbigelis Lukiškių aikštėje bandė apginti Vytį nuo Laimos Kreivytės | respublika.lt, F. Kauzono nuotr.

Oi oi, Vytis iš Vilniaus į Kauną išjojo! Na, ir kas… Dangus sugriuvo? Tegu sau joja. Savo darbą Vilniuje jau atliko. Tūkstančius pažadino! Šitiek miegančių žmonių Lietuvoje staiga piliečiais virto! Kaip po Vanagaitės gastrolinių prakalbų apie Vanagą… Dar pora tokių pilietiškumo bangų – ir jau galėtume pradėti mąstyti apie naują tautos Atgimimą…

Šimašius nekaltas!

Trissyk Vilniaus meru buvęs Zuokas Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vytis, ŠMC ir amžinai šuolaikiška vergo sąmonė (14)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje dar yra išlikę pavieniai, o gal kaip tik pamažu randasi ir gausėja autorių, suvokiančių, kas iš tiesų yra politika ir tikroji – dvasinė, moralinė ir politinė – asmens laisvė. Tai puikiai suvokė ir žinojo senovės graikai. Jų būtį grindžiusi klasikinė politikos samprata nuostabiai aiškiai išdėstyta Platono ir Aristotelio veikaluose.

Dalyvauti politiniame gyvenime tvarkant viešuosius reikalus graikams buvo gyvenimo norma ir savaime suprantama kiekvieno piliečio pareiga. Vengiantys Skaityti toliau

P. Urbšys. Negi mums gėda Vyčio? (67)

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimo įamžinimas Lukiškių aikštėje netikėtai atskleidė ne tik skirtingus įsivaizdavimus, kaip turėtų atrodyti pats „įamžinimas“, bet ir kaip iškreiptai gali būti suprastas „šiuolaikiškumas“ ar kas yra valstybė ir jos sostinė.

Besidomintieji istorija galėtų išvardinti mažiausiai 5 senąsias Lietuvos sostines: Voruta, Naugardukas, Kernavė, Trakai, Vilnius. Viduramžiais sostinė būdavo ten, kur gyvendavo valdovas. Nuo XIII amžiaus Vilnius pradeda formuotis kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, tuo palaipsniui įgaudamas pastovios Lietuvos valstybės sostinės statusą. Skaityti toliau

Siūloma įstatymu įtvirtinti Vyčio simbolį Lietuvos sostinės Lukiškių aikštėje (9)

Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. Seime posėdžiavusi Seimo Valstybės istorinės atminties komisija (VIAK) svarstė visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ prašymą išnagrinėti Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro rengto Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo konkurso teisėtumą ir pripažinti šio konkurso rezultatus niekiniais.

„Talkos“ kreipimąsi VIAK posėdyje pristatęs šio judėjimo tarybos pirmininkas Gintaras Karosas sakė: Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatai bus panaikinti? Ir kas toliau? (22)

Kultūros ministerija Vilinaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | lrv.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė, gruodžio 5 dieną kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje, pripažino, kad Lukiškių aikštės memorialo konkursas supriešino visuomenę. Jis sakė: „Artėjant šimtmečio datai, tas susipriešinimas yra labai nenaudingas visuomenei, todėl išmintingiausia šitoje vietoje būtų daryti pertrauką, atvėsti, permąstyti, įvertinti padarytas klaidas ir pagalvoti galbūt apie naują konkursą“.

Pertraukos, atvėsimo reikalingumą Skaityti toliau

R. Grigas. Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (video) (28)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Iš  šio pirmadienio Edmundo Jakilaičio LRT „Forumo“ bendros nuotaikos atrodo, kad Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (kaip a+a Vysockis dainavo), o „bunkeriui“ – dar ne rytas. Galėtume kaip argumentą prieš pono Andriaus Labašausko dėstymą, kad jo paminklas atitinka Vakarų Europos modernius standartus, naudoti faktą, kad  Vakarų šalys, šimtus metų būdamos nepriklausomos, savo tautinius paminklus pasistatė XlX – XX amžiais ar dar anksčiau. Dabar, turėdamos tuos valstybingumą išreiškiančius viešus simbolius, gali sau ramiai statyti visokį (pseudo) modernų meną. Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Kas ir kodėl kovoja prieš Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje? (72)

Vidmantė Jasukaitytė | Alkas.lt nuotr.

Valdžios melas supriešino visuomenę. Tačiau atidžiai ir nuosekliai nesekant veiksmų, kurie lydi šią puikią idėją nuo 1999 metų, kai Valstybės Suvereno įgaliotas Seimas oficialiai įteisino šios aikštės sutvarkymo gaires, reikšmę ir paskirtį, šiandien lengva pasiklysti įvairiose priešpriešose. Tos priešpriešos kuriamos ne atsitiktinai. Stebimas nuoseklus Valstybės idėjos, simbolių ir tautiškumo identiteto menkinimas, ardymas, pastangos padaryti, jog tai atrodytų tarsi nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių šiandien pergyvena tik „seniai“, t.y. manoji karta. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Apie Lukiškių bunkerio apologetiką, Vilniaus mero viražus ir Seimo neįgalumą (17)

Ministrė-Bunkeris-Vytis | Alkas.lt koliažas

Medžiaga, pagrindžianti reikalavimą anuliuoti Lukiškių memorialo konkurso rezultatus

Lukiškių bunkerio apologetika I. Makaraitytės vedamoje TV laidoje

Berods, net du vakarus iš eilės  (lapkričio 27 ir 28 dienomis)   žurnalistė Indrė Makaraitytė  INFO TV televizijoje kalbino savo pašnekovus Lukiškių aikštės memorialo klausimu. Stebino žurnalistės Skaityti toliau

Vilniaus forumas: Neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas (23)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 29 d. visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ paskelbė viešą pareiškimą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės konkurso, kurį surengė Kultūros ministerija, Vilniaus m. savivaldybė ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).  Skelbiame šį  „Vilniaus forumo“ pareiškimą:

Nacionalinio Lietuvos valstybės intereso nepaisančios, šališkai suburtos ekspertų komisijos priimtas sprendimas dėl konkursinio Lukiškių aikštės projekto yra natūralus ir neišvengiamas jau daugiau kaip du dešimtmečius aukščiausiu politiniu lygmeniu vykdomo Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo rezultatas, išduodantis Skaityti toliau

Paveldosaugininkai: Bunkerio imitacijos įrengimas Lukiškių aikštėje pažeistų paveldosauginius reikalavimus (23)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 28 d. Seimo Seimo Kultūros komitetui buvo pristatytas Lietuvos kultūros ministerijos (KM) ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) surengto konkurso atrinktas projektas, siūlantis Lukiškių aikštėje įrengti betoninę partizanų bunkerio sienos imitaciją, vietoje plačiai visuomenės palaikomo memorialo su Vyčio skulptūra.

Kaip jau skelbėme, lapkričio 27 d. Lietuvos kultūros ministerija paskelbė, kad jos kartu su Šiuolaikinio meno centru (ŠMC) surengtame konkurse dėl Vilniaus Skaityti toliau

Kultūros ministerija Vilniaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį (32)

Kultūros ministerija Vilniaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 27 d. Lietuvos kultūros ministerija paskelbė, kad jos kartu su Šiuolaikiniu meno centru (ŠMC) surengtame konkurse dėl Vilniaus Lukiškių aikštės memorialo daugiausia balsų surinko skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais.

Nors žmonės balsuodami internetu pirmą vietą skyrė Vyčio memorialui, tačiau Kultūros ministrės sudaryta komisija nusprendė kitaip. Pasak Kultūros ministerijos išplatinto pranešimo šiame Skaityti toliau

Zapyškio bažnyčios tvarkymo darbai prasidėjo skambant J. S. Bacho muzikai (1)

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkymo darbai prasidėjo skambant J. S. Bacho muzikai | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 23 dieną, prasidėjo Vytauto Didžiojo laikus menančios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios restauravimo ir aplinkos tvarkymo darbai.

Į  jaukią gotikinę bažnytėlę susirinkusius Zapyškio bendruomenės narius, pasitiko J. S. Bacho muzikos garsai. Po to ant pakylos žengė Kauno muzikinio teatro solistė Ieva Goleckytė. Po meninės įžangos buvo pristatytas šventovės sutvarkymo projektas.

Skaityti toliau

Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas (0)

Konferencija „Ekologiška architektūra“ | sa.lt nuotr.

Lapkričio 23-24 dienomis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ekologiška architektūra“. Į ketvirtą kartą organizuojamą renginį atvyks urbanistai, architektai ir kiti mokslininkai ne tik iš įvairių Lietuvos universitetų, bet ir užsienio mokslo ir studijų institucijų. Susirinkę tyrėjai dalinsis savo patirtimi ir atradimais, sprendžiant problemas susijusias su klimato atšilimu, tvaria miestų plėtra. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Apie Lukiškių aikštės memorialo projektus – ar turėtume tylėti ir nesikišti? (14)

Epilietis.lrv.lt nuotr.

Nemanau, kad teisūs tie, kurie sako, jog architekto, skulptoriaus, kokios nors kitos srities meno kūrėjo, kritiko ar meno istoriko išsilavinimo neturintiems žmonėms nederėtų kištis į profesionalių menininkų rengiamus viešųjų erdvių planavimo, skulptūrų, paminklų, monumentų kūrimo projektus ir tik tylomis stebėti, ką daro profesionalai ar tokiais save laikantys asmenys. Be abejo, monumentus, memorialus ar paminklus turėtų kurti meno kūrėjai profesionalai (architektai, skulptoriai). Bet ir kūrinių užsakovai bei jų „vartotojai“, t. y. visuomenė, jos atstovai (Lukiškių aikštės atveju – taip Skaityti toliau

Visuomenininkai smerkia kultūros ministrės elgesį ir kviečia į mitingą „Mes be Vyčio nenurimsim!“ (video) (20)

Alkas.lt koliažas

Lapkričio 3 d. Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) ir Lietuvos kultūros ministerija (KM) pakvietė visuomenę iki lapkričio 19 d. balsuoti  už vieną iš penkių Lukiškių aikštės memorialo pasiūlymų, kuriuos balsavimui atrinko ŠMC ir KM sudaryta konkurso komisija. Skelbdama šį konkursą KM nepaisė Lietuvos Respublikos Seimo išsakytos bei visuomenės apklausose daugumos Lietuvos piliečių jau pareikštos valios pritarti „Vyčio paramos fondo“ iniciatyvai Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą. Skaityti toliau

Škotijos architektė Karen Forbes: Šimtmetį turėtumėte švęsti drąsiai (0)

Architektura.EvolutionTower_vdu.lt

Spalio 25-ąją, trečiadienį, 17.30 val., Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) škotų architektė, profesorė Karen Forbes skaitys pranešimą tema „Tarp meno ir architektūros“ ir pasitelks savo ilgametę patirtį kūrybinėse dirbtuvėse „Kaunas 18+18“, kurios bus skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio įprasminimui Kaune.

„Kaune valstybingumo šimtmetis viešose erdvėse turėtų būti švenčiamas drąsiai, apibrėžiant miesto ateities tikslus. Svarbu atkreipti dėmesį į atsiradusius naujus būdus gyventi, dirbti ir bendrauti, atsižvelgiant į ekologiją, gamtą“, – pataria profesorė K. Skaityti toliau

Farsas Kauno širdyje: Vienybės aikštės pertvarkymo režisieriai maitino piaru (3)

Diskutuoti dėl Kauno Vienybės aikštės vizijos investuotojai sukruto tik pradėję jos įrengimodarbus | PILOTAS.LT

Jau kelias savaites kauniečiai suglumę stebi grandiozinius Vienybės aikštės kasinėjimo darbus – burzgia technika, ardomi bei griaunami ir buvusio „Pramprojekto“ korpusai bei aikštės grindinys, išryškėjo čia būsimo parkingo duobė. Pro saldžią piaro miglą į viešąją erdvę prasiskverbus keliems kritiniams balsams, pastarojo projekto užsakovai ir iniciatoriai pasiryžo nuraminti – surengė diskusiją apie Kauno viešąsias erdves. Į kone statybų aikštelėje nūnai atsidūrusį verslo centrą BLC diskutuoti susirinkę miestiečiai, architektų bendruomenė statytojų „piarinio saldainio“ visgi neprarijo. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (6): Lokių g. 17 (nuotraukos) (1)

Šįkart straipsnio objektas – ne namas su vienokia ar kitokia puošyba.  Lokių g. 17 namo mansardoje, 4-ame bute, nuo 1946 iki 1969 metų gyveno kraštotyrininkas, muziejininkas, spaudos darbuotojas bei poetas Vladas Šaulys (1902–1977). Tai jis 1946 m. kūrė Trakų kraštotyros muziejų ir buvo pirmuoju jo vadovu. Plačiau apie V. Šaulį, XX a. Lietuvos kultūros darbuotoją, skaityti čia:  A. Stabrauskas. Vlado Šaulio (1902 –1977) archyvas. Liaudies kultūra, 2008, Nr. 5, p. 62–67.

Būtent jo archyve rasti šeštojo–aštuntojo XX a. dešimtmečio Žvėryno medinių namų nuotraukų negatyvai.

Skaityti toliau

N. Rasimas. Kultūros ministerija turi būti nušalinta nuo sprendimų Lukiškių aikštėje (14)

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Tikroje demokratinėje valstybėje joks ministras nedrįsta priešintis tiesiogiai ar per savo išrinktus  atstovus piliečių išreikštai nuomonei. Demokratinė valstybė remiasi piliečiu. Koks pilietis – tokia ir valstybė. Pilietiškumo neigimas, kurį akivaizdžiai vykdo kultūros ministrė ir jos aplinka (pataikūnai), bando įrodyti, kad valstybės ir jos piliečių likimas priklauso nuo ministrų, o ne priešingai. Tą ji pademonstravo televizijos laidoje „Dėmesio centre“, aptariant neva specialistų atrinktus Lukiškių aikštės „paminklus“. Vėl bandoma apeiti visuotinai priimtą ir net teisėje įtvirtintą kūrybos procesą, taikomą  viešajam naudojimui: užsakovas-menininkas-kūrinys-suvokėjas. Skaityti toliau

Pristatytos Kultūros ministerijos ir ŠMC atrinktos Lukiškių aikštės memorialo projektų „vizualizacijos“ (28)

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai  nenorintys pripažinti visuomeninių iniciatyvų.

Spalio 3 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) buvo pristatyti visuomenės inciatyvai alternatyvaus konkurso, skambiai pavadinto „pirmuoju kūrybinių dirbtuvių etapu“, darbai – 5 Lukiškių aikštės „memorialo projektų vizualiniai sprendimai“.  Skaityti toliau

Varniuose tvarkomas vyskupo Motiejaus Valančiaus namas (0)

Varniuose tvarkomas vyskupo Motiejaus Valančiaus namas | httpvarniurp.am.lt nuotr.

Pradėti vykdyti vyskupo Motiejaus Valančiaus namo Varniuose (S.Daukanto g. 10A, Telšių r.) išorės tvarkybos (remonto, restauravimo) darbai. Šiemet numatoma restauruoti cokolinę pastato dalį, sutvarkyti pastato fasadą ir prie jo esančius priestatus. Darbus numatoma tęsti ir kitąmet.

„Motiejus Valančius šlovinamas dėl savo kilnių Tėvynės labui atliktų darbų. Jis yra žinomas ne tik kaip Žemaičių vyskupas, bet ir kaip švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas, carinės Rusijos valdžios persekiotas blaivybės sąjūdžio organizatorius ir puoselėtojas. Skaityti toliau

Dvarų keliais. Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešiniai 2007–2017 (0)

Pauslajo (Kušleikiškio) dvaras. Kėdainių r. 2014. Popierius, tušas, 69,6×49,3 cm | lnm.lt nuotr.

Rugsėjo 28 d., 16 val., Naujajame Lietuvos nacionalinio muziejaus arsenale, Vilniuje, bus atidaryta Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešinių, sukurtų 2007–2017 m., paroda.

Po dešimties metų pertraukos, Lietuvos nacionalinis muziejus pristato architekto Arūno Eduardo Paslaičio sukurtus dvarų piešinius. Su šiuo ypatingu žinomo architekto pomėgiu, visuomenė galėjo susipažinti 2006 metais surengtoje parodoje, kurioje buvo galima pamatyti visą jo kūrybą, pradedant ankstyviausiais darbais. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (XIII). Tūrinės laiptinės (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Stanislovo Moniuškos g. 32: namo fragmentas iš šiaurės rytų | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai)

XIII skyrius. Tūrinės laiptinės

Tai laiptinės, kurios veda iš lauko (kiemo) į antrąjį namo aukštą ir / arba mansardas. Jos profiliuotos namų Skaityti toliau

Žymus Berlyno architektas – apie viešąsias erdves, neteisingus draudimus ir „tapimą” benamiu (0)

renginys po tiltu_rengeju nuotr

Koks yra individų ir bendruomenės santykis? Kaip architektūra veikia bendruomenes ir atvirkščiai? Kaip būtų galima pagerinti šią sąveiką? Į tokius klausimus bandė atsakyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) trečio kurso architektūros studentai, dalyvavę rugsėjo 15 d., penktadienį pasibaigusiose architektūros dirbtuvėse „ME, YOU AND US“.

Vienas iš jų kuratorių – lietuviškų šaknų turintis žymus Berlyno architektas Slavis Počebutas (Slavis Poczebutas), nevengiantis ne tik dalintis savo didele patirtimi su studentais, tačiau ir turintis sveikai kritišką požiūrį

Skaityti toliau