Dar viena pavasario diena baigėsi, vaikštinėjant po mylimą kaimelį. Nuotraukose Dzūkija, Margionių kaimas šiandien.
Visada būna nepaprastai liūdna, kai išgirstu, kad kaimas apsileidęs, prasigėręs…
Žvilgterkim!
Skaityti toliau
-
Reklama
Architektūra
O. Navikaitė-Drobelienė. Margionių kaimas šiandien (nuotraukos) (0)
A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008–2010 m.): papildymai, 4 (0)
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos.
Paskelbtų skyrių papildymai, 4 dalis Skaityti toliau
Oskierkų rūmų atstatymas: pirmenybė paveldui ar nekilnojamam turtui? (1)
Vilniaus senamiestyje, šalia Mokytojų namų, rengiamas dar vienas statybų projektas – žadama atstatyti istorinius Oskierkų rūmus, kuriuose 1785-1803 m. veikė pirmasis Vilniaus viešasis teatras. Tačiau Valstybinės kultūros paveldo komisijos išplatintame pranešime teigiama, kad yra galimai manipuliuojama įstatymais apibrėžta atkūrimo sąvoka ir, kad projektiniai pasiūlymai labiau primena ne atkūrimą, o naują statybą, kurioje atkartojami kai kurie istorinių rūmų elementai.
Oskierkų rūmai buvo stipriai apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais, Skaityti toliau
Vilnius kviečia viso pasaulio architektus kurti Nacionalinę koncertų salę „Tautos namai“ (video) (9)
Prasideda tarptautinis Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Architektai iš viso pasaulio kviečiami projektuoti būsimą vieną svarbiausių sostinės erdvių ir teikti savo pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei.
Idėjų konkursas tęsis iki birželio, o 2021 metais prasidėtų kelis metus truksiančios pastato statybos. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai naujojoje salėje bus pakviesti jau 2023 m., kai švęsime Vilniaus 700 metų gimtadienį. Skaityti toliau
M. Balikienė, V. Navickas. Vilniaus gatvių gyvūnai (0)
Betoninių džiunglių gyvūnai retai vaikšto šaligatviais, tačiau juos galima užtikti išnyrančius iš namų sienų, kabančius ant tvorų ar patilčių bei sliuogiančius tamsiais tuneliais. Perėjų prieblandoje žybsi aerozolinės žvėriukų akys – ryškios, drąsios, bet nepiktos. Tai tarsi draugai, kuriuos smagu susitikti. Gal ir Vilnius būtų liūdnesnis be jų? Ir pastatai atrodytų blankesni, plikesni, nuobodesni? Tačiau, jei ant sienos, grindinio, tvoros tupi nors vienas žvėrelis, net ir pačią niūriausią šlapio rudens dieną pralinksmėji: Hm!!! Mes, vilniečiai, su šiais paukščiukais, katinais ir Skaityti toliau
B. Volodzka. Klaipėdos miesto paveldo stagnacija (1)
Kultūros paveldo tema kol kas nėra laikoma tiek pat svarbia kaip automobilių statymo vietos, taršos, masinių renginių finansavimo ar pramonės plėtros klausimai, tačiau ji itin svarbi, jei norime išsaugoti mūsų Klaipėdos tapatybę. Pastaruoju metu belieka apgailestauti, kad kultūros paveldo tvarkymas teegzistuoja kaip valstybinių institucijų imitacinis darbas, kuomet daugelis nuostabių, valstybės ir miesto istorijai itin reikšmingų pastatų griūva tiesiog akyse.
Apmaudu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija veiksmais parodo, kad miesto tapatumas, jai rūpi ne per labiausiai: tesuranda vos 100 tūkst. eurų istorinių Skaityti toliau
A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008-2010 m.): papildymai 3 (nuotraukos) (1)
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos
Paskelbtų skyrių papildymai. 3 dalis Skaityti toliau
A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008-2010 m.): papildymai 2 (nuotraukos) (1)
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos
Paskelbtų skyrių papildymai. 2 dalis Skaityti toliau
A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (padėtis 2008-2010 m.): papildymai (nuotraukos) (1)
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos) Skaityti toliau
A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno mediniai namai, 7: Vytauto g. 4 (nuotraukos) (0)
Šis namas yra įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas 32553. Objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis. Vienas iš vėlyvų Vytauto gatvės namų – pastatytas tik 1934 m.
Jis netaisyklingo stačiakampio plano, dviejų aukštų; buvusi ir tebesanti paskirtis – gyvenamoji.
Šis retrospektyvizmo stiliaus pastatas architektūriškai išties santūrus. Tačiau ir santūriai išraiškingas. Išraiškingas dėl kelių stiprių akcentų fasaduose. O visa kita, Skaityti toliau
Zapyškyje įvyko mažas kalėdinis stebuklas (0)
Penktadienį, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, šventiniu koncertu prasidėjo šios unikalios gotikinės šventovės tvarkymo darbų pirmojo etapo pristatymas. Projektas, kurio vertė maždaug pusantro milijono eurų, prasidėjo 2017 m. rudenį.
Renginį vedęs Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas kartu su šventės dalyviais keliavo per epochas, su meniniu polėkiu primindamas žinomus ir atskleisdamas dar negirdėtus bažnyčios istorijos faktus. Projekto autorius architektas Gintaras Prikockis tvirtino, kad darbai vyksta sklandžiai ir pasidžiaugė aptiktomis sienų tapybos liekanomis ir gausiais archeologų radiniais. „Didesnės apimties archeologiniai tyrimai vyko nebent Kernavėje“, – šypsojosi architektas. Skaityti toliau
D. Rastenienė. Gerų renginių sangrūda (1)
Jai seniai stebiuosi, kaip gali būti, kad dažniausiai geri ar bent iš pavadinimo įdomūs renginiai susigrūda į tas pačias dienas ar eina tiesiog padieniui? Į klausimą iki šiol neatsakiau. Regis, informacijos gausu – rengėjai galėtų pasidomėti ir sąmoningai pasirinkti kitą kokią dieną. Juk kultūros renginių auditorija daugmaž ta pati… Bet taip nėra, renginiai ima ir sueina į tas pačias dienas… Ir taip toli gražu ne pirmas kartas!
Ignaliniečiams pristatyta knyga „Rytų Aukštaitijos kaimai. Namų išorė ir vidus“ (1)
Spalio 24 dieną Ignalinos viešojoje bibliotekoje pristatytas Valentino Juraičio parengtas ir išleistas nuotraukų albumas „Rytų Aukštaitijos kaimai. Namų išorė ir vidus“. Knyga pasirodė praeitais metais. Ignalinoje buvo surengta ir jos nuotraukų paroda, na o šis renginys skirtas knygos gimimo idėjai aptarti, rezultatu pasidžiaugti ir autorių į savo namus ir kiemus įsileidusiems Ignalinos krašto žmonėms pagerbti.
Knygoje pristatomi kelių rajonų kaimai. „Svarbiausia, kad mano herojai susirinko…“,– džiaugėsi leidinio sumanytojas, leidėjas ir Skaityti toliau
J. Zvonkuvienė. Vilniaus grafičiai (nuotraukos) (0)
Senelis Vilnius verkia. …Ir nepasiekiu jam bent vienos ašarėlės nušluostyti. O Vilnius juk nėra vien vilniečių – Vilnius yra visų mūsų, visos Lietuvos. Jis yra kiekvieno iš mūsų – brangus, mylimas, gerbiamas miestas. Su garbingiausia seniausia istorija. Su lūžiais, pertvarkom, permainom. Su tautų, kalbų ir religijų santaika. Ir niekada jis nebuvo taip skriaudžiamas, taip sumaitotas, taip paniekintas, net pasmerktas, kaip dabar.
Žinau, kad nieko net nekrustels šis mano menkas tekstelis kažkokiam Skaityti toliau
J. Jurevičienė: Viešumas ir jaunoji karta keičia paveldosaugą (0)
„O kaip dėl per didelio paveldo saugojimo Vilniuje? Na, žinokite, neteko pastebėti tokio reiškinio“, – šypsosi paveldosaugininkė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytoja Jūratė Jurevičienė. Su ironijos bei humoro jausmo nestokojančia, aštresnio žodžio nevengiančia specialiste kalbasi Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) viešųjų ryšių specialistė Eglė Kirliauskaitė apie Vilniaus miesto tapatumą, paveldosaugos aktualijas, sovietiniu modernizmu besižavinčią jaunąją kartą ir griuvėsius, paliekančius erdvės ateičiai. Skaityti toliau
A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (XXI): vidaus patalpos 2 (padėtis 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos 1. Laiptai) Skaityti toliau
Pagerbti protėvių palikimą puoselėjantys Tytuvėnų regioninio parko sodybų šeimininkai (0)
Tradicinė sodyba, supama medžių ir gėlių, mediniai dvišlaičiai namai, kurių langus puošia spalvingai nudažytos langinės – nykstantis mūsų šalies gyvenviečių vaizdas. Turime išsaugoti ir puoselėti mūsų protėvių palikimą, suderinant tradicinius sodybų elementus su šiuolaikinio gyvenimo poreikiais. Tytuvėnų regioninio parko direkcija surengė gražiausios parko sodybos varžytuves.
Kadangi vienas iš Tytuvėnų regioninio parko uždavinių yra puoselėti papročius, jau prieš trejetą metų buvo nuspręsta pastebėti ir pagirti tai darančius tytuvėniškius. Skaityti toliau
J. Zvonkuvienė. Ant Kalnalio kalvos (nuotraukos) (0)
Ir kas bepasakys, kaip tie ledynai, riedulynai čia kadaise slinko, stumdėsi, grumdėsi, tirpo, liejosi, kad paliko lomas plačias ir išsikišusią aukštą kalvą. Toji kalva staigiai krenta žemyn – Kalnalis ant jos viršaus įsitaisė, žmones priėmė gyventi. Bažnytkaimio pavadinimas atitinka pačią vietovę, jos „padėjimą“ ant žemės. Pro čia eina kelias Kretinga–Salantai.
Tolimais laikais Kalnalio nuokalnė Salantų link buvo daug statesnė. Labai stati! Kaip ten ratais važiuodavo. – neaišku. Aukštyn tai suprantama kaip – arkliai tempia Skaityti toliau
A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (XXI): vidaus patalpos (padėtis 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys) Skaityti toliau
Nepristačius pagal pasiūlymus pakeisto plano – Reformatų skveras aptvertas darbams (0)
Praeitą savaitę, taip ir nepristačius pagal pasiūlymus pakoreguoto plano, Reformatų skveras buvo aptvertas darbams. Savaitgalį naujoji tvora pasipuošė aktyvistų kurtais plakatais, kritikuojančiais neskaidrius Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus.
Rugsėjo 29 d. sprendimą projektui nepritarti paviešino ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. „Šioje sudėtingoje teritorijoje su tokiu dideliu istorijos sluoksnių kiekiu, spręsti kūrybines problemas, pirmumą suteikiant vien architektūriniams-estetiniams sprendimams, negalima“, – teigiama paviešintose posėdžio išvadose. Skaityti toliau
Kaune minimas Pirmosios Respublikos architektūros korifėjus dr. Stasys Kudokas (1)
Ketvirtadienį, rugsėjo 27 d., nuo 12 val., Kauno KTU Vaižganto progimnazijoje (Skuodo g. 27), įvyks konferencija „Architekto Stasio Kudoko gyvenimo ir kūrybos laiptais“, skirta vieno iš žymiausių Pirmosios Respublikos Kauno architektų dr. Stasiui Kudokui (1898 – 1988).
Stasys Kudokas Laikinojoje sostinė suprojektavo dešimtis visuomeninių pastatų, tarp kurių – buvusi Kauno valstybinė 6-oji gimnazija (dabar – KTU Vaižganto progimnazija) ir Kauno Aukštesniosios technikos mokykla (dabar – Kauno technikos kolegija). Skaityti toliau
Vilniaus miesto savivaldybės pažadas visuomenei pristatyti pakoreguotą Reformatų skvero architektūrinį planą liko neištesėtas (1)
Visuomenei sujudus dėl Vilniaus Reformatų skvero atnaujinimo planų, rugpjūčio 9 d. buvo surengtas susitikimas su Vilniaus savivaldybės atstovais aptarti Jurgos Večerskytės-Šimeliūnės parengtą architektūrinį planą. Šio susitikimo metu Vilniaus savivaldybės atstovai skyrė savaitę laiko visuomenės atstovams atsiųsti savo siūlymus bei pažadėjo po dviejų savaičių surengti antrą susitikimą, kuriame būtų pristatytas pagal siųstus pasiūlymus pakoreguotas architektūrinis planas.
Idėja sulaukė didelio susidomėjimo: per 10 dienų Reformatų iniciatyvinei grupei bei Skaityti toliau
A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (XX): krosnys (padėtis 2008-2010 m.) (1)
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV.Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai) Skaityti toliau
„Istorijos laiptai“ Vilniaus rotušėje (5)
Nuo rugpjūčio 28 d., 18 val., Vilniaus rotušėje, vyks paskaitų, susitikimų ir diskusijų ciklas „Istorijos laiptai“, pristatantis įvairių laikotarpių architektūros stilius ir kontekstus.
Renginių ciklas prasidės Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istoriko Stanislovo Žvirgždo paskaita „Vilniaus architektūra fotografijose“.
Šis renginių ciklas skirtas Europos kultūros paveldo metams. Skaityti toliau
Artėjančios architektūros konferencijos akiratyje – aplinka, kultūra ir žmogus (1)
Spalio 1-ąją, minint Pasaulinę architektūros dieną, Lietuvos architektų bendruomenę suburs svarbiausia kasmetinė konferencija „Architektūros kokybė: konteksto svarba“, rengiama Lietuvos architektų rūmų ir VGTU Architektūros fakulteto.
Tradicine tapusi tarpdisciplininė mokslinė-praktinė konferencija jau ketvirtą kartą kvies klausyti, kalbėtis ir diskutuoti apie architektūros kokybę. Skaityti toliau
Pagulbio sodybos šeimininkai siūlo praustis kamine… (0)
Rugpjūčio 25 d., Pagulbyje, Molėtų raj. duris atvers netikėtomis erdvėmis ir namų dvasia galinti pasigirti Pagulbio sodyba.
Lygiai prieš metus, žaibiškai pamėgtą dainą apie emigrantus sukūręs verslininkas Kazimieras Jakutis užsimojo naujiems tikslams: jam priklausančią autentišką, kone šimtmetį menančią Pagulbio sodybą pavertė jaukiais senoviniais lietuviškais namais, kuriuose apsistoti kvies Lietuvoje dar nebuvusius ar viešėjusius seniai. Skaityti toliau
Architektūros kryptys Lietuvoje – nuo carizmo iki nepriklausomybės (0)
Lietuvoje architektūros stiliai keitėsi beveik tiek pat kartų, kiek ir šalies politinė situacija. Europietiškos estetikos tradicijos paieškas carizmo laikotarpiu, savitumo kūrimą ir ėjimą koja kojon su mada tarpukariu pakeitė ilga sovietmečio standartizacija. Pasak architektų, dešimtmečius pažangą stabdžiusi tarybinė estetika atgavus nepriklausomybę privertė iš naujo ieškoti savo identiteto.
Apie architektūros evoliuciją Lietuvoje pasakoja Namų idėjų centre NIC veikiančios interjero dizaino mokyklos „7 jausmai“ vadovas ir architektas Gediminas Preišegalavičius. Skaityti toliau
A. Ropolas. Urbanistinio sąvartyno link: Pristatytas Nemuno salos parko projektas (0)
Praeitą savaitę Kauno visuomenei buvo pristatyti G.Natkevičiaus ir partnerių architektų biuro parengti Nemuno salos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Renginyje – būrys žurnalistų, specialistų minia, daugybė vos pro duris į Mažąją Kauno savivaldybės posėdžių salę telpančių kauniečių.
Ant stendų sukabintos pagrindinės projekto iliustracijos ir brėžiniai. Architektai pasitempę: paruošę išsamų projekto pristatymą – srautų schemos, erdvės organizavimo koncepcijos, puikiai integruoti saloje planuojami nauji objektai, aiškiai ir motyvuotai pagrįsta želdinių tvarkymo idėja, Skaityti toliau
Lietuvio atsakymas lenkų istorikui (2)
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.
Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N.Kitkauskas tuoj imtų taisyti, Skaityti toliau
Naujas iššūkis architektams – sujungti gamtą, tradicijas ir technologijas (0)
„Mūsų tikslas – sujungti novatoriškas technologijas su vietiniais ištekliais ir kultūra. Tradicijas įkomponuoti į architektūrą skatina ir praktiniai sumetimai“, – pasakoja architektų studijos „Vilalta Architects“ vadovas Ksavieras Vilalta (Ksavier Vilalta).
Supratimas, kad gamta apima ir miestą, turi didelę įtaką miestų plėtrai ir priežiūrai bei kiekvieno gyventojo sveikatai, saugai ir gerovei. Deja, iki šiol miestus kūrėme, atsižvelgdami ne į aplinką ir natūralias gamtines sąlygas, Skaityti toliau
