Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 13 d., pirmadieniais-penktadieniais 12-20 val., savaitgaliais 10-17 val., T Parke (Pelesos g. 1), vyks paroda, kurioje bus galima pamatyti visas 248 architektūrines idėjas, kurios dalyvavo Nacionalinės koncertų salės konkurse.
Paaiškėjo naujojo Vilniaus simbolio ant Tauro kalno architektūrinė idėja – iš beveik 250 pasaulio architektų pasiūlytų Nacionalinės koncertų salės idėjų, konkurso nugalėtoja paskelbta komandos Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. Gruzijos sostinėje Tbilisyje atidaromas rekonstruotas Vilniaus skveras. Prestižinėje Tbilisio vietoje prieš dešimtmetį atidarytas skveras šiandien atgimsta iš naujo. Atidarymo renginys vyks Tbilisyje rugsėjo 10 d. 11 val.
Skvero lankytojus pasitiks naujos erdvės, dekoratyvinis baseinas, žydintys augalai, šviesos ir šešėlių žaidimai, modernus apšvietimas vakare, speciali vieta asmenukėms, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis pasakojamos Vilniaus istorijos bei kiti, su Lietuvos sostine susiję, simboliai.
Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: kodas 12380, įregistravimo data 2001-03-13, dosjė Nr. PD-12380. Namas turi valstybės saugomo paminklo statusą. Pripažinta, jog objektas vertingas architektūriniu, Lietuvos architektūros vystymosi istorijos požiūriu, puošyba. Vienas iš seniausių Žvėryno medinių namų, pastatytas 1901 m. Autorius – Antonas Filipovičius-Dubovikas. Stilius – istorizmo. Tai didelio Skaityti toliau
Tarptautinė ekspertų komisija išrinko geriausias Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projekto idėjas. Pirmoji vieta skirta Ispanijos architektų kompanijai „Arquivio architects“, antroji – prancūzams „Fres architects and planners“, tretieji sąraše – lietuvių architektų komanda „Paleko archstudija“. Ketvirtoji vieta atiteko „SMAR Architecture Studio“ iš Australijos.
Kaip numatyta konkurso, kurį vasarį paskelbė Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Tarptautinė architektų sąjunga ir Lietuvos architektų sąjunga, sąlygose, toliau vyks aukščiausią Skaityti toliau
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) drauge su partneriais kuria pirmąją Lietuvoje moksliniais tyrimais grįstą gamtinės (ekologiškos) statybos technologiją. Pirmieji pastatyti namai iš molio ir kanapių mišinio bus eksperimentiniai – mokslininkai stebės, kaip jie atlaiko lietuvišką žiemą, o vėliau pasiūlys sprendimą kiekvienam, norinčiam gyventi gamtiniame būste. Žadama, kad pasistatyti tokį namą kainuos apie 30 proc. pigiau nei tradicinį.
Įgyvendinant projektą „Ekologiškų kompozitinių medžiagų kūrimas“, iš molio ir kanapių spalių mišinio bus sukurti sienų blokeliai, stogo elementai, taip pat tinkas. Skaityti toliau
Kultūros ministerijos siūlymu Vyriausybė paskelbė Kauno centrinio pašto rūmus kultūros paminklu. Toks išskirtinis Kauno centrinio pašto rūmų statusas įgalina rengti naujus teisės aktus, įrašant šį objektą į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Tai reiškia, kad bus galima užtikrinti Kauno centrinio pašto rūmų prieinamumą visuomenei ir jų išsaugojimą.
Kauno centrinio pašto rūmų situacija ir jos sprendimo būdai ne kartą buvo svarstomi tiek visuomeninių organizacijų, tiek valstybės institucijų lygmeniu. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, kuris yra šio objekto savininkas, nemato perspektyvos toliau plėtoti įstatuose numatytą veiklą, pastate atliekant savo funkcijas. Šiandieninis Vyriausybės sprendimas leis išsaugoti Kauno centrinio pašto rūmus visuomenės poreikiams. Skaityti toliau
Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą.
Tokią ateitį Vilniui piešia kasdien su miestų plėtra susiduriantys specialistai. Jų teigimu, sostinė sprendžia Vakarų Europos miestų jau narpliotas problemas, tad būtų logiška perimti gerąsias patirtis. Skaityti toliau
Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas – 32616. Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu ir turi daug drožinėtų, ažūrinių bei profiliuotų puošmenų; reikšmingumo lygmuo – vietinis. Namas dviejų aukštų su pastoge, karkasinis, rąstų, kurie apkalti lentomis; jo tūris kompaktinis, stačiakampio plano. Pastatytas XX amžiaus pradžioje. Autorius – inžinierius V. Griaznovas. Stilius – istorizmo. Pirminė istoriškai susiklosčiusi ir tebesanti paskirtis – gyvenamoji.
Kas čia, žvelgiant į šį namą iš tolėliau (1 ir 2 nuotr.), labiausiai krenta į akis? Jis didelio tūrio ir labai paprastos konfigūracijos, simetriškas, iš tolo matomi išlikę langų ornamentai Skaityti toliau
Neseniai 80-metį minėjusi legendinė Kauno sporto halė per visą savo gyvavimą matė daug skambių pergalių, tačiau vienas didesnių jos laimėjimų vyksta kaip tik šiomis dienomis. Nuo praėjusio šimtmečio vidurio jokio rimtesnio remonto nesulauksi istorinė erdvė pagaliau pradėta atnaujinti iš pagrindų. Projekto autorių tikslas – išsaugoti jos autentiškumą tuo pačiu gerokai išplečiant funkcines galimybes.
Pirmoji visoje Europoje 1939 metais specialiai krepšiniui pastatyta arena Skaityti toliau
Birželio 20 d., 18.00-19.30 val., Valdovų rūmų Renginių salėje, R. Paknio fotografijų parodos „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“.
Fotografijų parodoje „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ eksponuojamas buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) teritorijos architektūros paveldas. Skaityti toliau
Vilniaus Dominikonų gatvėje esantys Vainų rūmai, dar vadinami Pociejų rūmais, kurie kelis pastaruosius dešimtmečius buvo naudojami kaip „Vilniaus vandenų“ administracinis pastatas, gali tapti atviri vilniečiams ir miesto svečiams. 2017 metais jį įsigijusi „Asgaard Property“, priklausanti Danijos investicinei bendrovei „Asgaard A/S“, kartu su paveldosaugos ekspertais pradėjusi tyrinėti statinį atrado sovietmečiu sunaikinto ar paslėpto architektūrinio palikimo.
„Įsigydami šį kompleksą turėjome planą po remonto jį toliau nuomoti įmonių biurams. Tačiau pradėję tyrinėjimus paveldosaugininkai atrado istorinės architektūros – nuo XV ir Skaityti toliau
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, vicemeras Vytautas Mitalas susitiko su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku ir projektą kuruojančią viceministre Gintaute Žemaityte. Susitikimas vyko Pelesos gatvėje esančiame Vilniaus „T-Parke“, kur rudenį bus paskelbtas tarptautinio Koncertų salės architektūrinio konkurso nugalėtojas bei eksponuojami visi konkurso dalyvių darbai. Susitikime aptarta tolesnė darbų eiga.
„Šiuo metu esame kone svarbiausiame projekto etape – nuo konkurso finalininko iš esmės priklausys, kokį Koncertų salės pastatą ateities kartoms paliksime, Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos Skaityti toliau
Kas atsitiko, kad šimtus metų iš upių gyvenęs miestas ėmė jų nekęsti ir atsitverti neįveikiamomis betono sienomis bei daugiajuostėmis automagistralėmis ir ūkinėmis tvoromis?
Kodėl sovietmečiu prasidėjusi melioratyvinė krantų fortifikacija vis nesitraukia iš Kauno kankinimo įrankių arsenalo? Skaityti toliau
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu Kauno centrinio pašto rūmai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo vertybe.
Šis pastatas nuo šiol turės galimybę įgyti kultūros paminklo statusą ir vėliau galės būti įrašomas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Tai reiškia, kad bus galima užtikrinti Kauno centrinio pašto rūmų prieinamumą visuomenei ir jų išsaugojimą. Skaityti toliau
Tarptautiniuose metų infrastruktūros projektų apdovanojimuose („Year in Infrastructure Awards“) išskirtas ir Panevėžys. Skaitmeninių miestų kategorijoje nominuotas Panevėžio 3D skaitmeninis modelis. Jis įtrauktas į 400-tuką daugiau kaip 50 šalių pateiktų projektų.
„Tai didžiulis atlikto darbo, pažangių sprendinių diegiant skaitmenines technologijas, kurios prisideda prie 3D miesto modelio ir išmaniojo miesto koncepcijos plėtros, įvertinimas“, Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos Skaityti toliau
Dar viena pavasario diena baigėsi, vaikštinėjant po mylimą kaimelį. Nuotraukose Dzūkija, Margionių kaimas šiandien.
Visada būna nepaprastai liūdna, kai išgirstu, kad kaimas apsileidęs, prasigėręs…
Žvilgterkim!
Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos.
Paskelbtų skyrių papildymai, 4 dalis Skaityti toliau
Vilniaus senamiestyje, šalia Mokytojų namų, rengiamas dar vienas statybų projektas – žadama atstatyti istorinius Oskierkų rūmus, kuriuose 1785-1803 m. veikė pirmasis Vilniaus viešasis teatras. Tačiau Valstybinės kultūros paveldo komisijos išplatintame pranešime teigiama, kad yra galimai manipuliuojama įstatymais apibrėžta atkūrimo sąvoka ir, kad projektiniai pasiūlymai labiau primena ne atkūrimą, o naują statybą, kurioje atkartojami kai kurie istorinių rūmų elementai.
Oskierkų rūmai buvo stipriai apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais, Skaityti toliau
Prasideda tarptautinis Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Architektai iš viso pasaulio kviečiami projektuoti būsimą vieną svarbiausių sostinės erdvių ir teikti savo pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei.
Idėjų konkursas tęsis iki birželio, o 2021 metais prasidėtų kelis metus truksiančios pastato statybos. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai naujojoje salėje bus pakviesti jau 2023 m., kai švęsime Vilniaus 700 metų gimtadienį. Skaityti toliau
Betoninių džiunglių gyvūnai retai vaikšto šaligatviais, tačiau juos galima užtikti išnyrančius iš namų sienų, kabančius ant tvorų ar patilčių bei sliuogiančius tamsiais tuneliais. Perėjų prieblandoje žybsi aerozolinės žvėriukų akys – ryškios, drąsios, bet nepiktos. Tai tarsi draugai, kuriuos smagu susitikti. Gal ir Vilnius būtų liūdnesnis be jų? Ir pastatai atrodytų blankesni, plikesni, nuobodesni? Tačiau, jei ant sienos, grindinio, tvoros tupi nors vienas žvėrelis, net ir pačią niūriausią šlapio rudens dieną pralinksmėji: Hm!!! Mes, vilniečiai, su šiais paukščiukais, katinais ir Skaityti toliau
Kultūros paveldo tema kol kas nėra laikoma tiek pat svarbia kaip automobilių statymo vietos, taršos, masinių renginių finansavimo ar pramonės plėtros klausimai, tačiau ji itin svarbi, jei norime išsaugoti mūsų Klaipėdos tapatybę. Pastaruoju metu belieka apgailestauti, kad kultūros paveldo tvarkymas teegzistuoja kaip valstybinių institucijų imitacinis darbas, kuomet daugelis nuostabių, valstybės ir miesto istorijai itin reikšmingų pastatų griūva tiesiog akyse.
Apmaudu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija veiksmais parodo, kad miesto tapatumas, jai rūpi ne per labiausiai: tesuranda vos 100 tūkst. eurų istorinių Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos
Paskelbtų skyrių papildymai. 3 dalis Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos
Paskelbtų skyrių papildymai. 2 dalis Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos) Skaityti toliau
Šis namas yra įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas 32553. Objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis. Vienas iš vėlyvų Vytauto gatvės namų – pastatytas tik 1934 m.
Jis netaisyklingo stačiakampio plano, dviejų aukštų; buvusi ir tebesanti paskirtis – gyvenamoji.
Šis retrospektyvizmo stiliaus pastatas architektūriškai išties santūrus. Tačiau ir santūriai išraiškingas. Išraiškingas dėl kelių stiprių akcentų fasaduose. O visa kita, Skaityti toliau
Penktadienį, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, šventiniu koncertu prasidėjo šios unikalios gotikinės šventovės tvarkymo darbų pirmojo etapo pristatymas. Projektas, kurio vertė maždaug pusantro milijono eurų, prasidėjo 2017 m. rudenį.
Renginį vedęs Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas kartu su šventės dalyviais keliavo per epochas, su meniniu polėkiu primindamas žinomus ir atskleisdamas dar negirdėtus bažnyčios istorijos faktus. Projekto autorius architektas Gintaras Prikockis tvirtino, kad darbai vyksta sklandžiai ir pasidžiaugė aptiktomis sienų tapybos liekanomis ir gausiais archeologų radiniais. „Didesnės apimties archeologiniai tyrimai vyko nebent Kernavėje“, – šypsojosi architektas. Skaityti toliau
