Psichologija

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Silvos metodas ir žmogaus evoliucija (video) (1)

Rasa Bartninkaitė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Silvos metodas yra galimybė pasikeisti. Tapti geresniu, stipresniu, net protingesniu. Taip sako Silvos metodo mokytoja Rasa Bartninkaitė, su kuria šį kartą mes pasikalbėjome apie tai, ko galima išmokti šio metodo seminaruose.

Rasa Bartninkaitė tvirtina, kad medituoti išmokti gali visi. Ji sako, kad pakeisti savo gyvenimą gali visi. Pagaliau ji mano, kad geresnis žmogus būtinai apie save buria geresnius žmones. Toks yra ratas, į kurį kiekvienam vertėtų įžengti.

Audrio Antanaičio pokalbį su Rasa Bartninkaite filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

VU kalbininkės straipsnis paskelbtas aukščiausio lygio moksliniame žurnale (0)

Laura Vilkaitė | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingamo universiteto (JK) profesoriumi NorbertuŠmitu (Schmitt) tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ paskelbė straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“.

„Šis tyrimas – psichokalbotyros eksperimentas, naudojant akių judesių įrašymo metodą. Tyrimas kelia klausimą, kaip apdorojame kolokacijas Skaityti toliau

Sąmoningumas – savo tikrųjų poreikių suvokimas (0)

Violeta Barvydienė | asmeninė nuotr.

Kai duodame protui laisvą valią, dažnai jis pasigauna neigiamas emocijas išreiškiančias mintis: apie nuoskaudas, išdavystes, gailestį sau ar pan. Dažniausia šios mintys būna susijusios su praeitimi arba ateitimi, tačiau suprantame, kad praeities daugiau nebėra, o galvojimas apie ateitį yra paprasčiausia mūsų fantazija. Taip nusigręžiame nuo to, ką galime patirti ir ko išmokti iš mūsų dabarties. Tačiau tam, kad pasiimtume viską iš „čia ir dabar“ momento yra būtinas sąmoningumas. Apie jį ir apie jo ugdymo svarbą šiuolaikiniam žmogui pasakoja  dr. Violeta Barvydienė, spalį atidaromo asmenybės identiteto instituto „iGrow“ viena iš įkūrėjų. Skaityti toliau

Veiklą pradeda nemokamos psichologinės pagalbos projektas „Tu – ne vienas!“ (0)

 listal.com nuotr.

Rugsėjo mėnesį prasidėjo socialinis projektas „Tu – ne vienas!“. Kol viešojoje erdvėje garsiai ginčijamasi, kaip spręsti įsisenėjusias psichologinės pagalbos trūkumo problemas, aktyvūs piliečiai ėmėsi iniciatyvos. Į vieną komandą susibūrę jauni profesionalai iš Lietuvos, Vokietijos ir Danijos sukūrė internetinę erdvę,  kurioje kiekvienas gali rasti psichologinės paramos ir kokybiškos informacijos. „Tu – ne vienas!“ projekto planai dar ambicingesni – komanda prieš kelias dienas atidarė pagalbos liniją, o ateityje planuoja mokymus, konsultacinius užsiėmimus ir kitas panašaus pobūdžio veiklas. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Silvos metodas – ką gali žmogaus protas? (video) (1)

Audrys Antanaitis, Rasa Bartninkaitė | Alkas.lt, nuotr.

XX amžiaus viduryje Chosė Silvos atrastas proto suaktyvinimo būdas, atrodytų, turėjo pasaulį pakeisti iš esmės. Chosė Silva teigia, kad atsipalaidavus ir suaktyvinus retai naudojamą dešinįjį smegenų pusrutulį, įgaunama kūrybiniai gebėjimai, išmokstama išsigydyti ir gydyti įvairiausias ligas. Dar daugiau – įgijus šiuos gebėjimus, kuriuos galima panaudoti tik geram, atsiranda galimybė pakeisti pasaulį – daryti jį geresnį, o žmones paskatinti gyventi ne vien sau, bet ir savo artimajam.

Gražios mintys. Bet su Silvos metodu, bent jau kol kas atsitinka taip pat, kaip su daugeliu įdomių ir patrauklių dalykų bei Skaityti toliau

Psichologė V. Barvydienė: Intuicija – viena iš visaverčio gyvenimo atramų (0)

dr. Violeta Barvydienė | Aasmeninė nuotr.

Informacijos gausa, beprotiška gyvenimo sparta, nuolat aplinkos keliami lūkesčiai būti geriausiu – visa tai priverčia mus didinti savo tempą, per viską slystant paviršiumi, prisitaikant prie aplinkybių ir taip pametant savo tikrąjį „aš“. Gyvendami nesuvokdami savęs ir vadovaudamiesi aplinkos įdiegtu gyvenimo modeliu, galų gale tampame nelaimingi: nebežinome, kuria kryptimi iš tikro norime eiti, nebedrįstame padaryti nė menkiausių pasirinkimų, blaškomės, nerasdami sau vietos. Psichologai bei psichoterapeutai tokią žmogaus būklę sieja su prarastu gebėjimu įsiklausyti į savo intuiciją. Skaityti toliau

Vasaros stovyklos tinka ne visiems vaikams (0)

vaikai | runnersworld.co.za nuotr.

Beveik kiekviena šeima, turinti vaikų, anksčiau ar vėliau ima galvoti apie vasaros stovyklą. Tėvų ketinimai dažnai skirtingi: kas tikisi naujos ir įdomios veiklos mažiesiems, kas mano, kad stovykloje vaikas labiau suaugs ir taps savarankiškesnis, trečiųjų įsitikinimu toks poilsis geriausia alternatyva vasarai „ant asfalto“. Dar kiti – nors ne visi prisipažįsta – tiesiog nori pailsėti patys. Tėvelių nuomone, stovykla vasaros tikrai negali sugadinti. Tačiau realybė tokia, kad yra nemažai situacijų, kai net pati geriausia, bet netinkamai parinkta stovykla vaikui neišeis į naudą.

Stovykla – tai pirmiausia buvimas be šeimos Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Dalis mokinių tampa nesuvaldomi (video) (0)

Laima Brazauskaitė | Asmeninė nuotr.

Gydytojas psichiatras ir neurologas Arvydas Akstinavičius teigia, kad visuomenės psichikos sveikatos būklė yra nevienareiškmė. Ypatingai situacija yra aktuali moksleiviams, kurie turi daug teisių, bet mažai atsakomybės, todėl kai kurie iš jų tampa nesuvaldomi.

Plačiau apie tai žiūrėkite laidoje „Jaunimo balsas“ – su Laima Brazauskaite ir gydytoju Arvydu Akstinavičiumi.

Skaityti toliau

Šauktinis Lukas: O ką Jūs padarėte dėl savo šalies? (2)

Lukas Sidaravičius | KAM nuotr.

„Visada kažkas atrodo neįmanoma tol, kol tu to nepadarai.“ Nelsonas Mandela

Artėjant pirmiesiems 2017 m. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių išvykimams į dalinius apie šiuos ir kitus aktualius klausimus šauktiniams pasakoja Lukas Sidaravičius. Jis, baigęs studijas aukštojoje mokykloje, pasirinko šauktinio savanorio kelią Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje. Savanorį kalbino vyr. srž. Aušra Barkauskienė ir specialistė eil. Agnė Boreikaitė

– Lukai, papasakok trumpai apie save: ką veiki šiuo metu, kokie tavolaisvalaikio pomėgiai? Skaityti toliau

Psichologė: Gyvename visuomenėje, kurios pagrindine vertybe vis dažniau tampa pinigai ir daiktai (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Psichologės Alinos Butkevičienės teigimu kiekvienas žmogus turi asmeninį santykį su pinigais, tačiau šiuolaikinė karta išsiskiria ypatingu požiūriu į jų leidimą, taupymą ir skolinimąsi. Pasak jos, šiandien vis dažniau nenuilstamai vaikomės garsių prekių ženklų ir „gero gyvenimo“ standartų, o esmine vertybe tapus daiktams, siekiame pinigus ne taupyti, o leisti. 

Išlaidauti skatina noras geriau vertinti save

Vieniems apsipirkinėjimas kelia stresą bei nuovargį ir yra iki paskutinės minutės atidėliojamas procesas, kiti sugeba juo mėgautis, bet daro tai saikingai, o trečiai žmonių Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Rūta Vanagaitė – reikia suprasti vyrus… (video) (14)

Rūta Vanagaitė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Teatrologė ir rašytoja Rūta Vanagaitė sako, kad vyrai yra silpnoji lytis, kurią lytis stiprioji, moterys, turi suprasti. Pasak jos, daugelis mūsų gyvenimo nesusipratimų ir nelaimių kyla todėl , kad moterys tos pareigos nejaučia ir net nesupranta, kad turi ar bent gali jausti.

„Jeigu prieš trisdešimt metų būčiau žinojusi, ką žinau dabar, jei prieš dvidešimt metų būčiau kalbėjusi su savo vyrais, kaip išdrįstu kalbėti dabar, jei prieš dešimt metų būčiau perskaičiusi, ką perskaičiau dabar… Ech, būčiau buvusi laimingesnė. O svarbiausia – laimingesni su manimi būtų buvę jie, maniškiai.“ Skaityti toliau

V. Valevičius. Bendravimas kaip vaistas (0)

Vytautas Valevičius | asmeninė nuotr.

Civilizuoti žmonės „pasiutę“ dėl vaistų. Tarsi tik kapsulė, tabletė ar lašiukai gali apsaugoti kūną nuo negalios. Jei tik kur suskaudo – tabletė, tepaliukas ir vizitas pas gydytoją: konsultuotis ar net naujo vaisto ieškotis. Tuo naudojasi viena labai pelninga pramonės rūšis, o žmonių nuostoliai nuo tokios elgesio viršija žuvusius keliuose ar nuo epidemijų.

Tiesa, pasaulis įvairus. Esama civilizacijų, kurios gydo užkeikimais ar užkalbėjimais. Gal mums tai ir nelabai naudinga, bet ir mes turime užkalbėtojų ar raganų. Kita vertus, naujausios technologijos atpratina jaunimą Skaityti toliau

Alkoholis šeimoje – rykštė ne vien alkoholikų vaikams (0)

Mentor vaikų stovykla | „Mentor Lietuva“ nuotr.

Remiantis oficialia Lietuvos statistika, 41 nuošimčiai 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų bent kartą per mėnesį prisipažįsta rizikingai arba gausiai vartoję alkoholį. Tokie „nekalti“ suaugusiųjų pasilinksminimai, kurių metu vartojamas alkoholis, turi įtakos šeimoje augančiam vaikui – jo emocijoms, raidai ir ateičiai. Siekiant atkreipti dėmesį į šiuos vaikus ir jų problemas, jau dešimtus metus įvairiose pasaulio šalyse bei trečius – Lietuvoje,  organizuojama Alkoholikų vaikų savaitė.

„Tiek tais atvejais, kai šeimose nuolat girtaujama, tiek tuomet, kada alkoholis gausiau Skaityti toliau

Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė (0)

bcfedigitalmedia.com nuotr.

Artimiausiu metu bus pristatyta pirmoji Lietuvoje jausminės savipagalbos mobilioji programėlė (dar vadinama apps‘u –  taikomaja programine įranga, skirta išmaniesiems telefonams, plašetiniams kompiuteriams ir kitiems mobiliesiems įrenginiams).

Šiam tikslui pasiekti buvo pasirašyta keturšalė bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Valstybinio psichikos sveikatos centro ir UAB „TeleSoftas“. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuviai, nenukabinkite nosies! (video) (3)

Jeronimas Laucius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuviai atrodo liūdni žmonės. Mėgsta pasiskųsti, paskųsti, paskusti. Kai kas lietuvio dejavimą laiko tautine sporto šaka. Šalia ritinio. Paverkti lietuviui yra garbės reikalas!

Rašytojas Jeronimas Laucius sako, kad kiekvienas pats prisiprašo to, ko yra vertas. Jei skundiesi blogu gyvenimu – tokio ir nusipelnei. Jei dėkoji už gerą gyvenimą – nusipelnei gero.

Gal ir nelengva kasdien rasti laiko padėkoti ir pasidžiaugti. Bet juk randame laiko pavalgyti, nusiprausti, pasimylėti, išsivalyti. Tai kodėl staiga pritrūkstame laiko padėkoti? Skaityti toliau

Tėvai turėtų skirti daugiau laiko šeimos nuotraukų peržiūrai su vaikais (0)

Tėvai turėtų skirti daugiau laiko šeimos nuotraukų peržiūrai su vaikais – išsiaiškino fotografė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Indrė Vaitkevičiūtė. Mergina atliko tyrimą, kurį aprašė savo bakalauro darbe. Ji nagrinėjo, kiek vaiko pozityviosios socializacijos procesui turi įtakos šeimos fotografijos, kaip fotografija gali prisidėti prie šio proceso.

Tėvams fotoalbumų peržiūra yra dar viena galimybė savo vaikams skirti daugiau laiko. Žiūrint į fotoalbumuose saugomas nuotraukas galima analizuoti ne tik socialinius,

Skaityti toliau

Psichologė D. Balčiūnienė: laikas su šeima – tai gebėjimas girdėti ir matyti kitą (0)

Siaureslicejus.lt nuotr.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė sako, kad šeima – didžiausia vertybė, kuriai turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Ji siūlo suaugusiems perskirstyti prioritetus ir kuo daugiau laiko leisti su vaikais. Juolab, kad, ypatingai vasaros metu, šeimai skirtų nemokamų laisvalaikio galimybių – apstu. Prasidėjus Šeimos mėnesiui, domimės apie laiko šeimai svarbą.

„Lietuvoje susiformavusi kultūra, kurioje norma yra labai daug dirbti, negalima tinginiauti, o darbe ramiai išgertas puodelis kavos laikomas didžiuliu laiko švaistymu. Todėl tokioje situacijoje reikėtų sąmoningai ir atsakingai ieškoti laiko šeimai ir ją iškelti Skaityti toliau

Dalai Lama. Atjauta ir mūsų asmuo (1)

Dalai Lama Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gyvenimo tikslas

Mūsų patirtį, vis vien, ar mąstome apie tai, ar ne, sąlygoja didysis klausimas: koks yra gyvenimo tikslas? Gilinausi į šį klausimą ir norėčiau pasidalinti mintimis tikėdamasis, kad jos gali suteikti tiesioginės praktinės naudos tiems, kurie jas skaitys.

Manau, kad gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus nori laimės ir nenori kančių. Tai nepriklauso nei nuo socialinių sąlygų, nei nuo išsilavinimo ar ideologijos. Širdies gilumoje mes paprasčiausiai trokštame pasitenkinimo. Nežinau, ar visata su nesuskaičiuojamomis Skaityti toliau

Kas labiau myli savo mamą – X, Y ar Z karta? (0)

tellyouall.com nuotr.

Kad ir kokią literatūrą ar spaudą skaitysime, aptiksime, kad visais laikais skirtingo amžiaus žmonėms sunku sutarti, suprasti, susišnekėti, ypač kalbant apie vaikų–tėvų–senelių kartas. Gimę tam tikru laiko periodu, išgyvenę tuos pačius įvykius, paveikti tų pačių ugdymo, auklėjimo, skiepijamų vertybių ypatumų, sudaro kartą, tačiau vertybiniai orientyrai kiekvienos iš vėlesnių kartų pasižymi esminiais skirtumais – tai liečia ir santykius su tėvais, o ypač mama.

Apie kartų segmentaciją

„Jei pasidomėsime Viljamas Štrausas (William Strauss) ir Neilas Hauas (Neil Howe) Kartų teorija, suprasime, kad nieko keisto, kad tarpusavyje bendraudami skirtingo amžiaus Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Lietuvoje rimtai kovojame su narkomanija? (video) (0)

Marijus Balčiūnas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Priklausomybė nuo žalingų įpročių yra baisus dalykas. Alkoholizmas, prostitucija, narkomanija – visuomenės rykštės, skaudžiai plakančios ne tik tuos, kurie nuo šių įpročių kenčia, bet ir jų šeimas bei artimuosius.

Ar galima šiems žmonėms padėti? Kaip? Kas turi ta pagalba užsiimti?
Pagaliau, ar turime valstybinę kovos su žalingais įpročiais programą? O gal tiesiog palikome šį reikalą entuziastams? Skaityti toliau

Psichologas M. Daugelavičius: Mūsų norą valgyti ir apsipirkimo įpročius lemia oro sąlygos (0)

purelyinspired.com nuotr.

Psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus teigimu, esant niūriam ir lietingam orui žmonės linkę valgyti daugiau saldėsių bei kaloringesnių užkandžių ir pasiduoti emociniams pirkiniams. Sugrįžus saulėtiems orams, maisto, kaip geros nuotaikos šaltinio, poreikis ženkliai sumažėja – renkamasi daugiau gaivesnių ir sveikesnių gaminių, taip pat auga ir laisvalaikio prekių pardavimai.

„Saulės spinduliai padeda gaminti serotoniną, kuris neutralizuoja neigiamas emocijas. Dėl to šiltuoju metų laiku jaučiamės energingesni, geresnės nuotaikos, o atšalus tampame tingesni ir labiau paniurę.

Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl lietuviai tokie liūdni? (video) (4)

Audrys Antanaitis ir Arvydas Akstinavičius | Alkas.lt nuotr.

Pagal Jungtinių Tautų tyrimus, laimingiausi pasaulio žmonės yra danai Po jų seka šveicarai, islandai ir kitos skandinavų šalys.

Kodėl tarp jų nėra lietuvių? Juk gyvename šalyje, kur nėra nei bado, nei maro, nei drebėjimų, nei cunamių?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su gydytoju psichiatru Arvydu Akstinavičium. Skaityti toliau

Teroras Briuselyje: ar kolektyvinę atmintį užgožia įvykiai čia ir dabar? (0)

Po teroro išpuolių Briuselyje | youtube.com stop kadras

Vakar Briuselio Zaventemo oro uoste ir Malbeko metro stotyje įvykdyta dar viena teroristinė ataka. Naujausiais duomenimis, mažiausiai 31 žmogus žuvo, daugiau nei 220 sužeista. Šie įvykiai nejučia verčia prisiminti daugiau nei prieš keturis mėnesius įvykdytą teroro išpuolį Paryžiuje. Akivaizdu, kad visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys šiems abiems įvykiams nevienodas. Kaip tokios nelaimės apskritai veikia žmogaus psichologiją? Ar tikrai mūsų kolektyvinė atmintis silpnėja ir tarsi imame įgauti imunitetą prieš tokio masto atakas?

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, psichologas Albinas Bagdonas sako, kad nors kiekybiškai niekas nelygino reakcijos į įvykius Paryžiuje ir Briuselyje masto, Skaityti toliau

Mokslininkų nuomonė apie reinkarnaciją (3)

Džimas B. Takeris | „Autoriai“ nuotr.

„Mačiau ypač stiprių jausmų sukėlusių įvykių, girdėjau unikalių pasakojimų, todėl manau, kad atsiminimai ir emocijos kartais gali persikelti iš vieno gyvenimo į kitą. Atsižvelgdamas į tai, galiu teigti, kad pritariu reinkarnacijos idėjai“, – sako psichiatrijos mokslų profesorius dr. Džimas B. Takeris (Jim B. Tucker). Jis su savo komanda ištyrė daugiau nei 2500 atvejų, kai vaikai prisimena savo buvusius gyvenimus.

Reinkarnacijos fenomeno tyrinėtojas teigia, kad pritarimas nėra susijęs su jo asmeniniu tikėjimu. „Aš ne budistas, ne hinduistas ar dar kas nors panašaus. Nesu iš tų, kurie Skaityti toliau

A. Perminas: Kiekviename iš mūsų yra perfekcionizmui būdingų savybių (0)

Aidas Perminas | asmeninė nuotr.

Spartėjant gyvenimo tempui, susiduriame su darbų gausa, kuriems atlikti kartais neužtenka motyvacijos. Būtent nuolatinis skubėjimas neretai sukelia stresą. Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologo doc. dr. Aido Permino, stresas yra prisitaikomoji reakcija, padedanti mums sudėtingose situacijose. „Stresas mobilizuoja organizmą iškilus mums neįprastoms aplinkybėms. Jo metu žmogus yra pajėgesnis, labiau susikoncentravęs, motyvuotas įveikti sunkumus, net jo nuotaika yra geresnė“, – teigia VDU Teorinės psichologijos katedros docentas, biomedicinos mokslų daktaras. Šiandien domimės, kur glūdi mūsų perfekcionizmo šaknys, kaip išlaikyti motyvaciją bei nepasiduoti stresui.

Skaityti toliau

Depresija kamuoja vis daugiau lietuvių (0)

fk wiki. com nuotr

Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.

Neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Danguolė Žaliauskienė sako, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Žmogus – pats savo sveikatos kalvis (audio, video) (5)

Rolandas Labulis | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje ne juokais įsisiautėjo gripas. Šiaipjau nelinkę pasiduoti lietuviai, masiškai gula į lovas ir imasi visų jiems žinomų priemonių, kad išvytų neprašytą svečią.

O gal geriau reikėjo imtis visų žinomų priemonių, kad tas svečias į namus nepatektų?

Ar įmanoma išvengti gripo netgi tada, kada, atrodo, nėra jokių galimybių tą padaryti?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su elektroradijoterapijos specialistu Rolandu Labuliu. Skaityti toliau

G. Navaitis. Postūmis emigracijai  (8)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Emigracija iš Lietuvos tapo rimta, gal net rimčiausia, socialine ir ekonomine problema. Jos priežastys tikrai gausios ir įvairios, nors vis dar supaprastintai aiškinamos aukštesniu materialinio gyvenimo lygių vakarų Europoje. Kita vertus, akivaizdu, kad ir ten yra skurstančių. Tačiau emigruojantys pastebi ne juos, o geriau gyvenančius. Čia ir tiktų paklausti: „Ką reiškia geriau?“ Veikiausiai labai jau retas kuris atliko išsamią įvairių gyvenimo kokybės rodiklių analizę, tačiau kažkaip sužinojo, pajuto, suprato, kad kitur geriau nei Tėvynėje.

Žurnalas „International Living“ organizavo tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti gyvenimo Skaityti toliau

Gegužę pradės veikti pagalbos centras seksualinę prievartą patyrusiems vaikams (1)

Ministerijos nuotr.

Pradėti paskutiniai specializuoti mokymai būsimiems vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro darbuotojams bei didžiųjų miestų mobiliųjų grupių specialistams.

Įgyvendinant projektą „Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro steigimas“ įvadiniuose mokymuose dalyvavo 170 įvairių sričių specialistų iš visų Lietuvos regionų, dirbančių su smurto prieš vaikus atvejais, antrame mokymų cikle žinias pagilino 120 teisininkų, prokurorų, psichologų, trečiajame – Skaityti toliau

Žmogaus dvasios kalba (1)

Kerolain Mais (Caroline Myss). Nuotrauka iš interneto: http://www.myss.com/wp-content/uploads/2015/05/carolyn.png

Myss, Caroline. Kas tu esi? Arhetipai. Vilnius: Alma litera, 2014. Iš anglų kalbos išvertė Karolina Mataitytė. Anglų kalba knyga buvo išleista 2013 metais (Archetypes: Who Are You?Hay House, 2013, ISBN 978-1401941086).

Kerolain Mais (Caroline Myss) yra lenkų kilmės amerikiečių autorė, 20 metų besidominti energetine medicina ir žmogaus sąmone. Pasak mokslininkės, archetipų kalba – tai universali žmogaus dvasios kalba, kuri jungia žmones per tai, ką K. G. Jungas (Carl Gustav Jung) pavadino „kolektyvine pasąmone“. Skaityti toliau