Psichologija

10 būdų kaip pakeisti blogus įpročius (1)

Įpročiai | Glenn Carsteus-Peters, Unsplash nuotr.

Psichologiniai tyrimai atskleidė, kad 95 procentai visų minčių, jausmų, veiksmų bei pasiekimų yra įpročių padarinys. Viena iš svarbiausių įžvalgų, padedančių įvairiems žmonėms būti laimingesniais ir sėkmingesniais – suvokimas, jog gyvenimo kokybės pokyčius lemia naujų įpročių formavimas. Tačiau daugelis skundžiasi, kad jiems nepavyksta pakeisti ydingų įpročių.

Šiame straipsnyje UAB „Eurointegracijos projektaiׅ“ verslo analitikas ir konsultantas Augustinas Rotomskis dalinasi savo mintis, Skaityti toliau

Kaip įgyvendinti užsibrėžtus tikslus? (0)

Darbo savaitės tvarkaraštis | L. Lukšaitės nuotr.

Dažnai pagauname save svarstant: kaip rasti laiko viskam, ką norime nuveikti? Yra tokia daugybė dalykų, kuriuos privalome padaryti, tačiau vis kuriame idėjas ir planus, kuriuos taip pat norime įgyvendinti, tačiau tik tuomet, kai turėsime pakankamai laisvo laiko. O kas gali mums padėti veiksmingai planuoti savo laiką?

Vienas iš patarimų – šalintis tų dalykų, kurie atitraukia mūsų dėmesį. Mums Skaityti toliau

G. Navaitis. Neapskaitomas nuostolis (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kiekvieną dieną iš Lietuvos kas nors išvyksta, kas nors į ją atvyksta. Nesudėtinga aritmetika – atimti iš išvykstančių atvykstančius. Ir matome – kasmet mūsų šalis sumažėja, o todėl emigracija tapo grėsmę Lietuvos ateičiai. Veikiausiai ji tęsis dar keletą ar net ir kelioliką metų, veikiausiai dar ne kartą TV ekrane matysime kažkieno apmokėtus vaizdus apie emigranto sėkmę, apie gerus atlyginimus Norvegijoje ar Airijoje. Kita vertus emigracijos neigiamas poveikis valstybės finansams, būsimų pensijų dydžiui vis geriau suprantamas ir dažniau svarstomas. Skaityti toliau

Keičiant mokyklą įtampos gali kilti ne mažiau nei skiriantis tėvams (1)

V. Drulienės nuotr.

Mokslo metų išvakarėse sveikatos specialistai primena, kad rugsėjo pradžia – įtemptas metas visų amžiaus grupių vaikams. Bene labiausiai psichologinės ir emocinės pagalbos reikia ne tiek pirmokams ar abiturientams, kiek naujoje mokykloje mokslo metus pradedantiems vaikams. Tuo tarpu draudikai pastebi, kad šis periodas tinka ugdyti saugaus elgesio eisme įgūdžius, kurių trūkumas kelia stresą ir vaikams, ir tėvams. 

Svarbiausia – kantrybė ir įsiklausymas Skaityti toliau

Psichologė pataria kaip atpažinti ir ką daryti ištikus psichologinei krizei (2)

pixabay.org nuotr.

Rugpjūčio 23 dieną 18 val. „Krizių įveikimo centre“ (Antakalnio g. 97) vyks nemokama paskaita „Kada krizė užaugina, o kada sužlugdo?“. Jos metu psichologė Jolita Gurskytė-Šleinė ir psichologė-psichoterapeutė Simona Glodenienė, remdamosi savo darbo patirtimi, išsamiau pakalbės apie psichologinių krizių fenomeną bei su juo susiduriančius žmones. 

Jūs blogai jaučiatės. Prastai miegate. Jūsų viduje spengia tuštuma, o pasaulis aplinkui atrodo beviltiškas. Kas tai? Tiesiog bloga nuotaika, nes lyja ir tamsu? Galbūt gedulas po svarbios netekties? Išdavystės skausmas? Skaityti toliau

Psichologė: kaip gyventi po artimojo bandymo nusižudyti? (0)

Psichologė Renata Černovaitė | asmeninė nuotr.

Artimo žmogaus bandymas nusižudyti sukrečia ne mažiau kaip pati savižudybė. Psichologų teigimu tiek savižudybės, tiek bandymo atvejai paliečia mažiausiai dešimt artimoje aplinkoje esančių žmonių – šeimos narius, draugus, kolegas ar bendramokslius. Tuomet sukyla įvairūs prieštaringi jausmai, apima baimė, nerimas, pasimetimas, kyla begalė klausimų. Tačiau ne tik bandžiusiems nusižudyti reikalinga pagalba, svarbu neužmiršti ir artimųjų. Kaip tokiose situacijoje jie jaučiasi ir kaip elgtis, pasakoja „Krizių įveikimo centro“ psichologė Renata Černovaitė. Skaityti toliau

Pasaulinis tyrimas rodo: moterys išgyvena nemažą savivertės stoką (2)

Laura Rimkutė | zenpr. lt nuotr.

Daugelis moterų vis dar nepelnytai nuvertina save, savo gabumus, yra per daug savikritiškos, gėdijasi savo kūno ir kompleksuoja dėl daugeliui net nepastebimų trūkumų. Su žemos savivertės bėdomis kasdien susiduria pusė apklausoje dalyvavusių moterų iš viso pasaulio.

Tokius rezultatus atskleisti padėjo kosmetikos kompanijos „Mary Kay“ pradėtas pasaulinis tyrimas. Apie žemą moterų savivertę ir iš to kylančius kompleksus pasakoja psichologė Laura Rimkutė. Skaityti toliau

G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas (26)

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.

Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau

Kaip teisingai pasirinkti psichologo studijas? (1)

Viktorija Čepukienė | asmeninė nuotr.

Psichologijos studijos yra vienos populiariausių Lietuvoje. Pasak ekspertų, šios specialybės patrauklumą lemia nuolatos augantis poreikis – dažnesni patyčių, savižudybių, smurto artimoje aplinkoje, skyrybų atvejai ir pan.

Jų paklausa auga ir mokymosi įstaigose – darželiuose, mokyklose. Todėl visai nenuostabu, kad šios profesijos populiarumas mūsų šalyje skatina aukštąsias mokyklas kurti naujas psichologijos studijų programas, kurios ne visuomet būna akredituotos ar tinkamai parengtos psichologijos studijų procesui vykdyti. Skaityti toliau

Ką apie Šarūno Saukos kūrybą pasakytų Karlas Gustavas Jungas? (0)

Š. Sauka. Žmogžudystė restorane (1999–2000) | kulturpolis.lt nuotr.

Kai prieš kelerius metus po ilgos pertraukos tapytojas Šarūnas Sauka surengė savo darbų parodą, į ją plūdo minios lankytojų. Tapytojo darbai neretai apibūdinami kaip šokiruojantys, tačiau juos tyrinėjanti filosofė, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr. Jūratė Baranova (Rubavičienė) neskuba daryti tokios išvados ir teigia, kad tai, ką matome, priklauso nuo mūsų pačių žvilgsnio.

Filosofė pastebi, kad tapytojas tapo tyloje,

Skaityti toliau

Naujametiniai pažadai gyventi sveikiau jau blėsta: ką darome ne taip? (1)

Julius Tilvikas | asmeninė nuotr.

Naujųjų metų pradžioje dažnas sau pasižadame numesti svorio, pradėti sportuoti ar mesti rūkyti, tačiau praėjus vos keletui savaičių daugelio ryžtas sveikiau gyventi ima blėsti. Žinovai paaiškina, kodėl taip nutinka, ir ką daryti, kad noras gyventi sveikiau išliktų visus metus.

Vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad daugelis žmonių duoda sau pažadus neturėdami pakankamai žinių ir patirties, kaip tą užsibrėžtą tikslą pasiekti. Būtent todėl, įpusėjus sausiui, daugelis naujametinių pažadų sau yra atidedami į šalį. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Silvos metodas ir žmogaus evoliucija (video) (2)

Rasa Bartninkaitė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Silvos metodas yra galimybė pasikeisti. Tapti geresniu, stipresniu, net protingesniu. Taip sako Silvos metodo mokytoja Rasa Bartninkaitė, su kuria šį kartą mes pasikalbėjome apie tai, ko galima išmokti šio metodo seminaruose.

Rasa Bartninkaitė tvirtina, kad medituoti išmokti gali visi. Ji sako, kad pakeisti savo gyvenimą gali visi. Pagaliau ji mano, kad geresnis žmogus būtinai apie save buria geresnius žmones. Toks yra ratas, į kurį kiekvienam vertėtų įžengti.

Audrio Antanaičio pokalbį su Rasa Bartninkaite filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

VU kalbininkės straipsnis paskelbtas aukščiausio lygio moksliniame žurnale (0)

Laura Vilkaitė | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingamo universiteto (JK) profesoriumi NorbertuŠmitu (Schmitt) tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ paskelbė straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“.

„Šis tyrimas – psichokalbotyros eksperimentas, naudojant akių judesių įrašymo metodą. Tyrimas kelia klausimą, kaip apdorojame kolokacijas Skaityti toliau

Sąmoningumas – savo tikrųjų poreikių suvokimas (0)

Violeta Barvydienė | asmeninė nuotr.

Kai duodame protui laisvą valią, dažnai jis pasigauna neigiamas emocijas išreiškiančias mintis: apie nuoskaudas, išdavystes, gailestį sau ar pan. Dažniausia šios mintys būna susijusios su praeitimi arba ateitimi, tačiau suprantame, kad praeities daugiau nebėra, o galvojimas apie ateitį yra paprasčiausia mūsų fantazija. Taip nusigręžiame nuo to, ką galime patirti ir ko išmokti iš mūsų dabarties. Tačiau tam, kad pasiimtume viską iš „čia ir dabar“ momento yra būtinas sąmoningumas. Apie jį ir apie jo ugdymo svarbą šiuolaikiniam žmogui pasakoja  dr. Violeta Barvydienė, spalį atidaromo asmenybės identiteto instituto „iGrow“ viena iš įkūrėjų. Skaityti toliau

Veiklą pradeda nemokamos psichologinės pagalbos projektas „Tu – ne vienas!“ (0)

 listal.com nuotr.

Rugsėjo mėnesį prasidėjo socialinis projektas „Tu – ne vienas!“. Kol viešojoje erdvėje garsiai ginčijamasi, kaip spręsti įsisenėjusias psichologinės pagalbos trūkumo problemas, aktyvūs piliečiai ėmėsi iniciatyvos. Į vieną komandą susibūrę jauni profesionalai iš Lietuvos, Vokietijos ir Danijos sukūrė internetinę erdvę,  kurioje kiekvienas gali rasti psichologinės paramos ir kokybiškos informacijos. „Tu – ne vienas!“ projekto planai dar ambicingesni – komanda prieš kelias dienas atidarė pagalbos liniją, o ateityje planuoja mokymus, konsultacinius užsiėmimus ir kitas panašaus pobūdžio veiklas. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Silvos metodas – ką gali žmogaus protas? (video) (1)

Audrys Antanaitis, Rasa Bartninkaitė | Alkas.lt, nuotr.

XX amžiaus viduryje Chosė Silvos atrastas proto suaktyvinimo būdas, atrodytų, turėjo pasaulį pakeisti iš esmės. Chosė Silva teigia, kad atsipalaidavus ir suaktyvinus retai naudojamą dešinįjį smegenų pusrutulį, įgaunama kūrybiniai gebėjimai, išmokstama išsigydyti ir gydyti įvairiausias ligas. Dar daugiau – įgijus šiuos gebėjimus, kuriuos galima panaudoti tik geram, atsiranda galimybė pakeisti pasaulį – daryti jį geresnį, o žmones paskatinti gyventi ne vien sau, bet ir savo artimajam.

Gražios mintys. Bet su Silvos metodu, bent jau kol kas atsitinka taip pat, kaip su daugeliu įdomių ir patrauklių dalykų bei Skaityti toliau

Psichologė V. Barvydienė: Intuicija – viena iš visaverčio gyvenimo atramų (0)

dr. Violeta Barvydienė | Aasmeninė nuotr.

Informacijos gausa, beprotiška gyvenimo sparta, nuolat aplinkos keliami lūkesčiai būti geriausiu – visa tai priverčia mus didinti savo tempą, per viską slystant paviršiumi, prisitaikant prie aplinkybių ir taip pametant savo tikrąjį „aš“. Gyvendami nesuvokdami savęs ir vadovaudamiesi aplinkos įdiegtu gyvenimo modeliu, galų gale tampame nelaimingi: nebežinome, kuria kryptimi iš tikro norime eiti, nebedrįstame padaryti nė menkiausių pasirinkimų, blaškomės, nerasdami sau vietos. Psichologai bei psichoterapeutai tokią žmogaus būklę sieja su prarastu gebėjimu įsiklausyti į savo intuiciją. Skaityti toliau

Vasaros stovyklos tinka ne visiems vaikams (0)

vaikai | runnersworld.co.za nuotr.

Beveik kiekviena šeima, turinti vaikų, anksčiau ar vėliau ima galvoti apie vasaros stovyklą. Tėvų ketinimai dažnai skirtingi: kas tikisi naujos ir įdomios veiklos mažiesiems, kas mano, kad stovykloje vaikas labiau suaugs ir taps savarankiškesnis, trečiųjų įsitikinimu toks poilsis geriausia alternatyva vasarai „ant asfalto“. Dar kiti – nors ne visi prisipažįsta – tiesiog nori pailsėti patys. Tėvelių nuomone, stovykla vasaros tikrai negali sugadinti. Tačiau realybė tokia, kad yra nemažai situacijų, kai net pati geriausia, bet netinkamai parinkta stovykla vaikui neišeis į naudą.

Stovykla – tai pirmiausia buvimas be šeimos Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Dalis mokinių tampa nesuvaldomi (video) (0)

Laima Brazauskaitė | Asmeninė nuotr.

Gydytojas psichiatras ir neurologas Arvydas Akstinavičius teigia, kad visuomenės psichikos sveikatos būklė yra nevienareiškmė. Ypatingai situacija yra aktuali moksleiviams, kurie turi daug teisių, bet mažai atsakomybės, todėl kai kurie iš jų tampa nesuvaldomi.

Plačiau apie tai žiūrėkite laidoje „Jaunimo balsas“ – su Laima Brazauskaite ir gydytoju Arvydu Akstinavičiumi.

Skaityti toliau

Šauktinis Lukas: O ką Jūs padarėte dėl savo šalies? (2)

Lukas Sidaravičius | KAM nuotr.

„Visada kažkas atrodo neįmanoma tol, kol tu to nepadarai.“ Nelsonas Mandela

Artėjant pirmiesiems 2017 m. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių išvykimams į dalinius apie šiuos ir kitus aktualius klausimus šauktiniams pasakoja Lukas Sidaravičius. Jis, baigęs studijas aukštojoje mokykloje, pasirinko šauktinio savanorio kelią Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje. Savanorį kalbino vyr. srž. Aušra Barkauskienė ir specialistė eil. Agnė Boreikaitė

– Lukai, papasakok trumpai apie save: ką veiki šiuo metu, kokie tavolaisvalaikio pomėgiai? Skaityti toliau

Psichologė: Gyvename visuomenėje, kurios pagrindine vertybe vis dažniau tampa pinigai ir daiktai (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Psichologės Alinos Butkevičienės teigimu kiekvienas žmogus turi asmeninį santykį su pinigais, tačiau šiuolaikinė karta išsiskiria ypatingu požiūriu į jų leidimą, taupymą ir skolinimąsi. Pasak jos, šiandien vis dažniau nenuilstamai vaikomės garsių prekių ženklų ir „gero gyvenimo“ standartų, o esmine vertybe tapus daiktams, siekiame pinigus ne taupyti, o leisti. 

Išlaidauti skatina noras geriau vertinti save

Vieniems apsipirkinėjimas kelia stresą bei nuovargį ir yra iki paskutinės minutės atidėliojamas procesas, kiti sugeba juo mėgautis, bet daro tai saikingai, o trečiai žmonių Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Rūta Vanagaitė – reikia suprasti vyrus… (video) (14)

Rūta Vanagaitė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Teatrologė ir rašytoja Rūta Vanagaitė sako, kad vyrai yra silpnoji lytis, kurią lytis stiprioji, moterys, turi suprasti. Pasak jos, daugelis mūsų gyvenimo nesusipratimų ir nelaimių kyla todėl , kad moterys tos pareigos nejaučia ir net nesupranta, kad turi ar bent gali jausti.

„Jeigu prieš trisdešimt metų būčiau žinojusi, ką žinau dabar, jei prieš dvidešimt metų būčiau kalbėjusi su savo vyrais, kaip išdrįstu kalbėti dabar, jei prieš dešimt metų būčiau perskaičiusi, ką perskaičiau dabar… Ech, būčiau buvusi laimingesnė. O svarbiausia – laimingesni su manimi būtų buvę jie, maniškiai.“ Skaityti toliau

V. Valevičius. Bendravimas kaip vaistas (0)

Vytautas Valevičius | asmeninė nuotr.

Civilizuoti žmonės „pasiutę“ dėl vaistų. Tarsi tik kapsulė, tabletė ar lašiukai gali apsaugoti kūną nuo negalios. Jei tik kur suskaudo – tabletė, tepaliukas ir vizitas pas gydytoją: konsultuotis ar net naujo vaisto ieškotis. Tuo naudojasi viena labai pelninga pramonės rūšis, o žmonių nuostoliai nuo tokios elgesio viršija žuvusius keliuose ar nuo epidemijų.

Tiesa, pasaulis įvairus. Esama civilizacijų, kurios gydo užkeikimais ar užkalbėjimais. Gal mums tai ir nelabai naudinga, bet ir mes turime užkalbėtojų ar raganų. Kita vertus, naujausios technologijos atpratina jaunimą Skaityti toliau

Alkoholis šeimoje – rykštė ne vien alkoholikų vaikams (0)

Mentor vaikų stovykla | „Mentor Lietuva“ nuotr.

Remiantis oficialia Lietuvos statistika, 41 nuošimčiai 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų bent kartą per mėnesį prisipažįsta rizikingai arba gausiai vartoję alkoholį. Tokie „nekalti“ suaugusiųjų pasilinksminimai, kurių metu vartojamas alkoholis, turi įtakos šeimoje augančiam vaikui – jo emocijoms, raidai ir ateičiai. Siekiant atkreipti dėmesį į šiuos vaikus ir jų problemas, jau dešimtus metus įvairiose pasaulio šalyse bei trečius – Lietuvoje,  organizuojama Alkoholikų vaikų savaitė.

„Tiek tais atvejais, kai šeimose nuolat girtaujama, tiek tuomet, kada alkoholis gausiau Skaityti toliau

Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė (0)

bcfedigitalmedia.com nuotr.

Artimiausiu metu bus pristatyta pirmoji Lietuvoje jausminės savipagalbos mobilioji programėlė (dar vadinama apps‘u –  taikomaja programine įranga, skirta išmaniesiems telefonams, plašetiniams kompiuteriams ir kitiems mobiliesiems įrenginiams).

Šiam tikslui pasiekti buvo pasirašyta keturšalė bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Valstybinio psichikos sveikatos centro ir UAB „TeleSoftas“. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuviai, nenukabinkite nosies! (video) (3)

Jeronimas Laucius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuviai atrodo liūdni žmonės. Mėgsta pasiskųsti, paskųsti, paskusti. Kai kas lietuvio dejavimą laiko tautine sporto šaka. Šalia ritinio. Paverkti lietuviui yra garbės reikalas!

Rašytojas Jeronimas Laucius sako, kad kiekvienas pats prisiprašo to, ko yra vertas. Jei skundiesi blogu gyvenimu – tokio ir nusipelnei. Jei dėkoji už gerą gyvenimą – nusipelnei gero.

Gal ir nelengva kasdien rasti laiko padėkoti ir pasidžiaugti. Bet juk randame laiko pavalgyti, nusiprausti, pasimylėti, išsivalyti. Tai kodėl staiga pritrūkstame laiko padėkoti? Skaityti toliau

Tėvai turėtų skirti daugiau laiko šeimos nuotraukų peržiūrai su vaikais (0)

Tėvai turėtų skirti daugiau laiko šeimos nuotraukų peržiūrai su vaikais – išsiaiškino fotografė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Indrė Vaitkevičiūtė. Mergina atliko tyrimą, kurį aprašė savo bakalauro darbe. Ji nagrinėjo, kiek vaiko pozityviosios socializacijos procesui turi įtakos šeimos fotografijos, kaip fotografija gali prisidėti prie šio proceso.

Tėvams fotoalbumų peržiūra yra dar viena galimybė savo vaikams skirti daugiau laiko. Žiūrint į fotoalbumuose saugomas nuotraukas galima analizuoti ne tik socialinius,

Skaityti toliau

Psichologė D. Balčiūnienė: laikas su šeima – tai gebėjimas girdėti ir matyti kitą (0)

Siaureslicejus.lt nuotr.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė sako, kad šeima – didžiausia vertybė, kuriai turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Ji siūlo suaugusiems perskirstyti prioritetus ir kuo daugiau laiko leisti su vaikais. Juolab, kad, ypatingai vasaros metu, šeimai skirtų nemokamų laisvalaikio galimybių – apstu. Prasidėjus Šeimos mėnesiui, domimės apie laiko šeimai svarbą.

„Lietuvoje susiformavusi kultūra, kurioje norma yra labai daug dirbti, negalima tinginiauti, o darbe ramiai išgertas puodelis kavos laikomas didžiuliu laiko švaistymu. Todėl tokioje situacijoje reikėtų sąmoningai ir atsakingai ieškoti laiko šeimai ir ją iškelti Skaityti toliau

Dalai Lama. Atjauta ir mūsų asmuo (1)

Dalai Lama Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gyvenimo tikslas

Mūsų patirtį, vis vien, ar mąstome apie tai, ar ne, sąlygoja didysis klausimas: koks yra gyvenimo tikslas? Gilinausi į šį klausimą ir norėčiau pasidalinti mintimis tikėdamasis, kad jos gali suteikti tiesioginės praktinės naudos tiems, kurie jas skaitys.

Manau, kad gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus nori laimės ir nenori kančių. Tai nepriklauso nei nuo socialinių sąlygų, nei nuo išsilavinimo ar ideologijos. Širdies gilumoje mes paprasčiausiai trokštame pasitenkinimo. Nežinau, ar visata su nesuskaičiuojamomis Skaityti toliau

Kas labiau myli savo mamą – X, Y ar Z karta? (0)

tellyouall.com nuotr.

Kad ir kokią literatūrą ar spaudą skaitysime, aptiksime, kad visais laikais skirtingo amžiaus žmonėms sunku sutarti, suprasti, susišnekėti, ypač kalbant apie vaikų–tėvų–senelių kartas. Gimę tam tikru laiko periodu, išgyvenę tuos pačius įvykius, paveikti tų pačių ugdymo, auklėjimo, skiepijamų vertybių ypatumų, sudaro kartą, tačiau vertybiniai orientyrai kiekvienos iš vėlesnių kartų pasižymi esminiais skirtumais – tai liečia ir santykius su tėvais, o ypač mama.

Apie kartų segmentaciją

„Jei pasidomėsime Viljamas Štrausas (William Strauss) ir Neilas Hauas (Neil Howe) Kartų teorija, suprasime, kad nieko keisto, kad tarpusavyje bendraudami skirtingo amžiaus Skaityti toliau