Psichologija

Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė (0)

bcfedigitalmedia.com nuotr.

Artimiausiu metu bus pristatyta pirmoji Lietuvoje jausminės savipagalbos mobilioji programėlė (dar vadinama apps‘u –  taikomaja programine įranga, skirta išmaniesiems telefonams, plašetiniams kompiuteriams ir kitiems mobiliesiems įrenginiams).

Šiam tikslui pasiekti buvo pasirašyta keturšalė bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Valstybinio psichikos sveikatos centro ir UAB „TeleSoftas“. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuviai, nenukabinkite nosies! (video) (3)

Jeronimas Laucius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuviai atrodo liūdni žmonės. Mėgsta pasiskųsti, paskųsti, paskusti. Kai kas lietuvio dejavimą laiko tautine sporto šaka. Šalia ritinio. Paverkti lietuviui yra garbės reikalas!

Rašytojas Jeronimas Laucius sako, kad kiekvienas pats prisiprašo to, ko yra vertas. Jei skundiesi blogu gyvenimu – tokio ir nusipelnei. Jei dėkoji už gerą gyvenimą – nusipelnei gero.

Gal ir nelengva kasdien rasti laiko padėkoti ir pasidžiaugti. Bet juk randame laiko pavalgyti, nusiprausti, pasimylėti, išsivalyti. Tai kodėl staiga pritrūkstame laiko padėkoti? Skaityti toliau

Tėvai turėtų skirti daugiau laiko šeimos nuotraukų peržiūrai su vaikais (0)

Tėvai turėtų skirti daugiau laiko šeimos nuotraukų peržiūrai su vaikais – išsiaiškino fotografė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Indrė Vaitkevičiūtė. Mergina atliko tyrimą, kurį aprašė savo bakalauro darbe. Ji nagrinėjo, kiek vaiko pozityviosios socializacijos procesui turi įtakos šeimos fotografijos, kaip fotografija gali prisidėti prie šio proceso.

Tėvams fotoalbumų peržiūra yra dar viena galimybė savo vaikams skirti daugiau laiko. Žiūrint į fotoalbumuose saugomas nuotraukas galima analizuoti ne tik socialinius,

Skaityti toliau

Psichologė D. Balčiūnienė: laikas su šeima – tai gebėjimas girdėti ir matyti kitą (0)

Siaureslicejus.lt nuotr.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė sako, kad šeima – didžiausia vertybė, kuriai turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Ji siūlo suaugusiems perskirstyti prioritetus ir kuo daugiau laiko leisti su vaikais. Juolab, kad, ypatingai vasaros metu, šeimai skirtų nemokamų laisvalaikio galimybių – apstu. Prasidėjus Šeimos mėnesiui, domimės apie laiko šeimai svarbą.

„Lietuvoje susiformavusi kultūra, kurioje norma yra labai daug dirbti, negalima tinginiauti, o darbe ramiai išgertas puodelis kavos laikomas didžiuliu laiko švaistymu. Todėl tokioje situacijoje reikėtų sąmoningai ir atsakingai ieškoti laiko šeimai ir ją iškelti Skaityti toliau

Dalai Lama. Atjauta ir mūsų asmuo (1)

Dalai Lama Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gyvenimo tikslas

Mūsų patirtį, vis vien, ar mąstome apie tai, ar ne, sąlygoja didysis klausimas: koks yra gyvenimo tikslas? Gilinausi į šį klausimą ir norėčiau pasidalinti mintimis tikėdamasis, kad jos gali suteikti tiesioginės praktinės naudos tiems, kurie jas skaitys.

Manau, kad gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus nori laimės ir nenori kančių. Tai nepriklauso nei nuo socialinių sąlygų, nei nuo išsilavinimo ar ideologijos. Širdies gilumoje mes paprasčiausiai trokštame pasitenkinimo. Nežinau, ar visata su nesuskaičiuojamomis Skaityti toliau

Kas labiau myli savo mamą – X, Y ar Z karta? (0)

tellyouall.com nuotr.

Kad ir kokią literatūrą ar spaudą skaitysime, aptiksime, kad visais laikais skirtingo amžiaus žmonėms sunku sutarti, suprasti, susišnekėti, ypač kalbant apie vaikų–tėvų–senelių kartas. Gimę tam tikru laiko periodu, išgyvenę tuos pačius įvykius, paveikti tų pačių ugdymo, auklėjimo, skiepijamų vertybių ypatumų, sudaro kartą, tačiau vertybiniai orientyrai kiekvienos iš vėlesnių kartų pasižymi esminiais skirtumais – tai liečia ir santykius su tėvais, o ypač mama.

Apie kartų segmentaciją

„Jei pasidomėsime Viljamas Štrausas (William Strauss) ir Neilas Hauas (Neil Howe) Kartų teorija, suprasime, kad nieko keisto, kad tarpusavyje bendraudami skirtingo amžiaus Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Lietuvoje rimtai kovojame su narkomanija? (video) (0)

Marijus Balčiūnas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Priklausomybė nuo žalingų įpročių yra baisus dalykas. Alkoholizmas, prostitucija, narkomanija – visuomenės rykštės, skaudžiai plakančios ne tik tuos, kurie nuo šių įpročių kenčia, bet ir jų šeimas bei artimuosius.

Ar galima šiems žmonėms padėti? Kaip? Kas turi ta pagalba užsiimti?
Pagaliau, ar turime valstybinę kovos su žalingais įpročiais programą? O gal tiesiog palikome šį reikalą entuziastams? Skaityti toliau

Psichologas M. Daugelavičius: Mūsų norą valgyti ir apsipirkimo įpročius lemia oro sąlygos (0)

purelyinspired.com nuotr.

Psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus teigimu, esant niūriam ir lietingam orui žmonės linkę valgyti daugiau saldėsių bei kaloringesnių užkandžių ir pasiduoti emociniams pirkiniams. Sugrįžus saulėtiems orams, maisto, kaip geros nuotaikos šaltinio, poreikis ženkliai sumažėja – renkamasi daugiau gaivesnių ir sveikesnių gaminių, taip pat auga ir laisvalaikio prekių pardavimai.

„Saulės spinduliai padeda gaminti serotoniną, kuris neutralizuoja neigiamas emocijas. Dėl to šiltuoju metų laiku jaučiamės energingesni, geresnės nuotaikos, o atšalus tampame tingesni ir labiau paniurę.

Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl lietuviai tokie liūdni? (video) (4)

Audrys Antanaitis ir Arvydas Akstinavičius | Alkas.lt nuotr.

Pagal Jungtinių Tautų tyrimus, laimingiausi pasaulio žmonės yra danai Po jų seka šveicarai, islandai ir kitos skandinavų šalys.

Kodėl tarp jų nėra lietuvių? Juk gyvename šalyje, kur nėra nei bado, nei maro, nei drebėjimų, nei cunamių?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su gydytoju psichiatru Arvydu Akstinavičium. Skaityti toliau

Teroras Briuselyje: ar kolektyvinę atmintį užgožia įvykiai čia ir dabar? (0)

Po teroro išpuolių Briuselyje | youtube.com stop kadras

Vakar Briuselio Zaventemo oro uoste ir Malbeko metro stotyje įvykdyta dar viena teroristinė ataka. Naujausiais duomenimis, mažiausiai 31 žmogus žuvo, daugiau nei 220 sužeista. Šie įvykiai nejučia verčia prisiminti daugiau nei prieš keturis mėnesius įvykdytą teroro išpuolį Paryžiuje. Akivaizdu, kad visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys šiems abiems įvykiams nevienodas. Kaip tokios nelaimės apskritai veikia žmogaus psichologiją? Ar tikrai mūsų kolektyvinė atmintis silpnėja ir tarsi imame įgauti imunitetą prieš tokio masto atakas?

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, psichologas Albinas Bagdonas sako, kad nors kiekybiškai niekas nelygino reakcijos į įvykius Paryžiuje ir Briuselyje masto, Skaityti toliau

Mokslininkų nuomonė apie reinkarnaciją (3)

Džimas B. Takeris | „Autoriai“ nuotr.

„Mačiau ypač stiprių jausmų sukėlusių įvykių, girdėjau unikalių pasakojimų, todėl manau, kad atsiminimai ir emocijos kartais gali persikelti iš vieno gyvenimo į kitą. Atsižvelgdamas į tai, galiu teigti, kad pritariu reinkarnacijos idėjai“, – sako psichiatrijos mokslų profesorius dr. Džimas B. Takeris (Jim B. Tucker). Jis su savo komanda ištyrė daugiau nei 2500 atvejų, kai vaikai prisimena savo buvusius gyvenimus.

Reinkarnacijos fenomeno tyrinėtojas teigia, kad pritarimas nėra susijęs su jo asmeniniu tikėjimu. „Aš ne budistas, ne hinduistas ar dar kas nors panašaus. Nesu iš tų, kurie Skaityti toliau

A. Perminas: Kiekviename iš mūsų yra perfekcionizmui būdingų savybių (0)

Aidas Perminas | asmeninė nuotr.

Spartėjant gyvenimo tempui, susiduriame su darbų gausa, kuriems atlikti kartais neužtenka motyvacijos. Būtent nuolatinis skubėjimas neretai sukelia stresą. Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologo doc. dr. Aido Permino, stresas yra prisitaikomoji reakcija, padedanti mums sudėtingose situacijose. „Stresas mobilizuoja organizmą iškilus mums neįprastoms aplinkybėms. Jo metu žmogus yra pajėgesnis, labiau susikoncentravęs, motyvuotas įveikti sunkumus, net jo nuotaika yra geresnė“, – teigia VDU Teorinės psichologijos katedros docentas, biomedicinos mokslų daktaras. Šiandien domimės, kur glūdi mūsų perfekcionizmo šaknys, kaip išlaikyti motyvaciją bei nepasiduoti stresui.

Skaityti toliau

Depresija kamuoja vis daugiau lietuvių (0)

fk wiki. com nuotr

Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.

Neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Danguolė Žaliauskienė sako, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Žmogus – pats savo sveikatos kalvis (audio, video) (5)

Rolandas Labulis | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje ne juokais įsisiautėjo gripas. Šiaipjau nelinkę pasiduoti lietuviai, masiškai gula į lovas ir imasi visų jiems žinomų priemonių, kad išvytų neprašytą svečią.

O gal geriau reikėjo imtis visų žinomų priemonių, kad tas svečias į namus nepatektų?

Ar įmanoma išvengti gripo netgi tada, kada, atrodo, nėra jokių galimybių tą padaryti?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su elektroradijoterapijos specialistu Rolandu Labuliu. Skaityti toliau

G. Navaitis. Postūmis emigracijai  (8)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Emigracija iš Lietuvos tapo rimta, gal net rimčiausia, socialine ir ekonomine problema. Jos priežastys tikrai gausios ir įvairios, nors vis dar supaprastintai aiškinamos aukštesniu materialinio gyvenimo lygių vakarų Europoje. Kita vertus, akivaizdu, kad ir ten yra skurstančių. Tačiau emigruojantys pastebi ne juos, o geriau gyvenančius. Čia ir tiktų paklausti: „Ką reiškia geriau?“ Veikiausiai labai jau retas kuris atliko išsamią įvairių gyvenimo kokybės rodiklių analizę, tačiau kažkaip sužinojo, pajuto, suprato, kad kitur geriau nei Tėvynėje.

Žurnalas „International Living“ organizavo tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti gyvenimo Skaityti toliau

Gegužę pradės veikti pagalbos centras seksualinę prievartą patyrusiems vaikams (1)

Ministerijos nuotr.

Pradėti paskutiniai specializuoti mokymai būsimiems vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro darbuotojams bei didžiųjų miestų mobiliųjų grupių specialistams.

Įgyvendinant projektą „Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro steigimas“ įvadiniuose mokymuose dalyvavo 170 įvairių sričių specialistų iš visų Lietuvos regionų, dirbančių su smurto prieš vaikus atvejais, antrame mokymų cikle žinias pagilino 120 teisininkų, prokurorų, psichologų, trečiajame – Skaityti toliau

Žmogaus dvasios kalba (1)

Kerolain Mais (Caroline Myss). Nuotrauka iš interneto: http://www.myss.com/wp-content/uploads/2015/05/carolyn.png

Myss, Caroline. Kas tu esi? Arhetipai. Vilnius: Alma litera, 2014. Iš anglų kalbos išvertė Karolina Mataitytė. Anglų kalba knyga buvo išleista 2013 metais (Archetypes: Who Are You?Hay House, 2013, ISBN 978-1401941086).

Kerolain Mais (Caroline Myss) yra lenkų kilmės amerikiečių autorė, 20 metų besidominti energetine medicina ir žmogaus sąmone. Pasak mokslininkės, archetipų kalba – tai universali žmogaus dvasios kalba, kuri jungia žmones per tai, ką K. G. Jungas (Carl Gustav Jung) pavadino „kolektyvine pasąmone“. Skaityti toliau

Trys auksinės taisyklės, kaip kurti darnius santykius (0)

A. Kupmans | asmeninio archyvo nuotr.

Meilė mus padaro nuoširdžiais ir gerais, o gilus ryšys su partneriu mus pripildo palaimos, sako Lietuvoje spalio pabaigoje viešėsianti sąmoningų santykių meistrė Anasuja Kupmans. Europoje žymios mokytojos teigimu, trys pagrindiniai santykių ramsčiai – ištikimybė, priėmimas bei atlaidumas.

„Partnerystės grožis slypi nuoširdume ir sąmoningume. Kai tampame sąmoningais, atsiranda daugiau meilės. Tai – dovana porai. Meilės slėpti negalima, privalome ją išreikšti.Partnerius turi sieti gilus ryšys, kuris jų gyvenimą pripildo palaimos ir meilės. Santykiai su artimu žmogumi mums padeda geriau suvokti realybę, Skaityti toliau

Dažnas moksleivis po vasaros atostogų grįžta įgijęs žalingų įpročių (0)

Programa „GYVAI“ | Vilijos Buivydės nuotr.

Laisvo laiko perteklius skatina norą eksperimentuoti

Moksleivių vasaros atostogos Lietuvoje daug ilgesnės nei kitose Europos šalyse ir jau pradėta kalbėti apie jų trumpinimą. Specialistai perspėja, jog tokių ilgų atostogų metu sunku užtikrinti vaikų užimtumą, todėl šiais metais rugsėjo 1-ąją į klases sugrįžę mokiniai per vasarą galėjo Skaityti toliau

Siūloma įteisinti lyties keitimo operacijas Lietuvoje (4)

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlo įteisinti lyties keitimo operacijas Lietuvoje. SAM net yra parengusi tvarką, kaip būtų gydomas lytį pakeisti užsimanęs asmuo. Esą iš biudžeto lėšų operacijos nebūtų atliekamos. Psichoterapeutas Gintautas Vaitoška sako, kad lytinės tapatybės sutrikimas yra psichikos liga, kurios gydymas peiliu yra tolygu žmogaus žalojimui.

„Antro galo“ problemos

Ministerijos susirūpino lytį pakeisti norinčių asmenų teisėmis Lietuvoje. Teisingumo ministerija yra parengusi Civilinio kodekso pataisų projektą, Skaityti toliau

E. Mockaitytė. Tamsios triados įtaka akademiniam sąžiningumui – sukčiaujama ne tik todėl, kad pritrūko „dar vienos nakties“ (1)

 

Qualteach.com nuotr.

Nors apie tamsiąją triadą užsienio literatūroje kalbama jau kuris laikas, dauguma lietuvių išgirdę šį pavadinimą klausiamai pakelia antakius, o neretai išspaudžia ir daugiaprasmišką šypsenėlę. Tačiau tokius nustebusius žvilgsnius nesunku suprasti: lietuviškoje mokslinėje literatūroje šis fenomenas minimas ypatingai retai, o populiariojoje spaudoje apie jį galima pasiskaityti keliuose straipsniuose lyčių santykių tema, kuriuose ši „nešventa trejybė” aprašoma labai aptakiai. Tad kas gi yra ta paslaptingoji tamsioji triada ir kodėl apie ją apskritai verta kalbėti? Skaityti toliau

Kaip mes suprantame laimę? (1)

mergina-tinypic.com-nuotr1

Vieni dėl savo laimės pasiryžę padaryti viską. Tvirtai tiki, jog kiekvienas iš mūsų esame savo laimės kalviu. Kiti, nori surasti laimės formulę arba pasitiki lemtimi. Ir visi šie variantai yra teisingi pasirinkimai.

Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, todėl ir laimės ieškome savaip. Miglė Mikalajūnaitė biomedicinos studentė iš Lietuvos savo laime pasidalins su visais. Ji įsitikinusi, jog žmogus norėdamas bbūti laimingas, neturi laukti, kol laimė ateis pati. Ją reikia susikubrti, Skaityti toliau

KTU psichologė: žaidimas suaugusiajam – vaistas nuo blogų emocijų, streso ir net depresijos (0)

 

KTU nuotr.

Spindinčios akys, padidėjęs adrenalino kiekis kraujyje ir teigiamų emocijų antplūdis. Tokį „užtaisą“ gauna į žaidimą pasinėrę suaugusieji. KTU psichologės Mildos Perminienės teigimu, žaisti turėtume kuo dažniau, neatsisakydami šios malonios ir naudingos veiklos tik dėl stereotipo „jau išaugau iš to amžiaus“.

Kaune veikiančio užduočių kambario „Break Free“ įkūrėjai Ieva Vizbaraitė ir Saulius Klusauskas pastebi, kad suaugusius pirmosiomis žaidimo minutėmis kausto sąstingis, jie bando elgtis santūriai, tačiau, vos pradėję spręsti pirmąją užduotį, žaidėjai visiškai atsijungia nuo kasdienio gyvenimo rutinos ir dirbtinų susivaržymų.

Skaityti toliau

Y ir X kartų susidūrimas (7)

Y karta renkasi profesija | KTU nuotr.

„Kalbėdami apie karjeros sprendimus, X kartos atstovai akcentuoja veiklą, pasiekimus, o Y kartos atstovai pirmiausiai kalba apie savo jausmus, patyrimus, gyvenimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė dr. Vilija Stanišauskienė.

Šiandien, kai Y karta (gimusieji nuo 1982 m. iki 2003 m.) „šturmuoja“ darbo rinką, o vadovų postus dažniausiai užima X kartos (1965 m. – 1981 m.) atstovai, diskusija apie skirtingų kartų požiūrį į darbą ir vertybes ypač aktuali.

Skaityti toliau

Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti? (0)

mind.com nuotr.

Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai. Skaityti toliau

Artėja egzaminų metas. Kaip išvengti baimės? (0)

Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)

Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai.

Pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kas lemia šiuos jausmus ir kodėl tai vyksta su mumis. Kiekvienas patiriame įvairiausių emocijų, kai laukiame svarbaus gyvenimo įvykio. Skaityti toliau

Kodėl rudenį jaučiame stresą? (1)

Lektorė dr. Milda Astrauskaitė | ktu.edu nuotr.

Prasidėjus rudeniui nerimą jaučia daugelis: į mokyklą grįžtantys mokiniai, kartu su jais besiruošiantys tėvai, studentai, dėstytojai, įvairių organizacijų darbuotojai. Rugsėjo 1-oji reiškia ne tik mokslo metų pradžią, tačiau ir vasaros, o kartu ir atostogų pabaigą, intensyvesnius darbus, naujus projektus.

Stresą kelia ir džiaugsmas

Stresas, nerimas dažnai siejamas su nemaloniais įvykiais. Tačiau tiesa ta, kad net ir malonūs, džiaugsmingi įvykiai žmonėms kelia stresą. Pavyzdžiui, tyrėjai T. Holmes ir R. Rahe atliko daug tyrimų, kurių metu nustatė, Skaityti toliau

J. Almonaitienė. Kokia jūsų darbo prasmė? (0)

Junona Almonaitienė | asm. nuotr.

Imtis šios temos mane paskatino Lietuvos psichologų sąjungos šiemet inicijuotos konferencijos tema „Psichologas organizacijoje: sprendimai darbuotojų gerovei kurti“. Ji privertė suklusti: kažkas naujo! Tikrai ne pasaulio mastu, bet čia, Lietuvoje, ko gero, taip. Iš tiesų, kieno labui šiandien dirba „tipiškas“ organizacijų psichologas? Ir, apskritai, kieno labui organizacijose dirba kiekvienas iš mūsų? Ar kai kada gerovė, kurios savo darbe taip atkakliai siekiame, nėra tik tariama?

Paglostymai ir dūriai darbo temomis

Psichologas Ericas Berne (Eric Berne) žmonių apsikeitimus žinutėmis Skaityti toliau

Tyrimas Kanadoje: homoseksualių porų vaikai žymiai rečiau baigia mokyklą (11)

Išteku už žmogaus, o ne lyties! | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kanados mokslininkų atliktas plataus masto tyrimas atskleidžia, jog lyginant su abiejų lyčių tėvų šeimose augusiais vaikais, tos pačios lyties santuoka paremtose šeimose augusieji mokyklą baigia net 35 procentais rečiau.

Mokslinio straipsnio pradžioje Duglas V.Alenas (Douglas W. Allen), Saimono Frezerio (Simon Fraser) universiteto ekonomikos profesorius, nurodė, jog beveik visi lig šiol atlikti tyrimai neatskleidė reikšmingų skirtumų tarp vadinamųjų „tradicinių“ ir homosekslualių šeimų atžalų. Visgi jo analizė, atlikta besiriamiant 2006-aisiais Kanadoje vykdyto gyventojų surašymo duomenimis, leidžia daryti kitokias išvadas. Skaityti toliau

G.E.Klimenka. Apmąstymai apie astralines keliones (7)

©paranormal.lovetoknow.com nuotr.

Tie kas domisi ezoterika, dažniausiai būna išbandę „išeiti“ į vadinamąjį astralą, arba, kitaip tariant, pakeliauti po astralinį pasaulį. Tokie žmonės pasakoja apie išėjimo iš kūno patirtį. Šios praktikos tokios populiarios, jog į Google paiešką įvedus raktinius žodžius „astral projection“ išmeta bent 6050000 galimų nuorodų.

Taigi, astralinės kelionės žavi žmones. Dalis jų astralines keliones integruoja į savo dvasingumą, paprastai paremtą ezoteriniu tikėjimu. Dalis praktikuoja tik šią sritį. Skaityti toliau