Psichologija

Gydytis spalvomis galime savo namuose! (1)

Išmaniosios LED lemputės | ACME nuotr.

Nesistebėkite, jei pastaruoju metu keistai jaučiatės: vaikščiojate be nuotaikos ir rankos nusvyra imantis net paprasčiausių darbų. Keičiantis metų laikams bei mažėjant saulės spindulių, atsiranda metų laikų pokyčių veikiamas nuotaikų svyravimo sutrikimas. Senovės Egipto ir Kinijos žmonės jau tais laikais buvo pastebėję, kad tam tikrų spalvų spinduliai teigiamai veikia žmonių sveikatą. Tad kodėl nepasitelkti naujausių technologijų, nepritaikyti senųjų civilizacijų išminties tam, kad vėstantys rudens vakarai interneto svetainėse mus džiugintų, o ne liūdintų? Skaityti toliau

Koronaviruso tikrovė: pandemija nubrėžė naujus rūpesčio darbuotojais bruožus (0)

spectrumnews1.com nuotr.

Naujojo koronaviruso pandemija bendrovių valdymo pasaulį pakeitė neatpažįstamai. Verslo įmonės, siekdamos užtikrinti veiksmų tęstinumą, pirmiausia turi pasirūpinti visos komandos saugumu ir sveikata. Tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje jos jau sukūrė daugybę gerosios praktikos pavyzdžių – juos apibendrindami galime drąsiai teigti, kad norintys pritraukti geriausius nebegalės darbuotojais rūpintis mažiau.

Darbo laiko ir vietos pokyčiai Skaityti toliau

10 patarimų, kad rytas būtų malonesnis (2)

Rytas | pixabay.com nuotr.

„Rytas gali būti malonus“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkai ir pataria išsiugdyti 10 įpročių, kurie padės rytus paversti malonesniais.

1. Atsikelkite iškart nuskambėjus žadintuvui. Dažnai suskambus žadintuvui kyla pagunda jį atidėti ir miegoti toliau. Vis dėlto vaistininkė Miglė Kazakevičienė sako, kad tam reikėtų atsispirti. „Pavėlindami žadintuvą, nustumiate visus darbus, todėl išlipę iš lovos būsite irzlesni, kad vėluojate. Skaityti toliau

Atpažinti neapykantą politinėse kampanijose kvies speciali „Nepatogaus kino“ programa (7)

Birutė Sabatauskaitė | J. Petronio nuotr.

Spalio 7 d. prasidedanti „Nepatogaus kino“ šventė kvies atkreipti dėmesį į Lietuvoje vyraujantį neapykantos kurstymą ir geriau suprasti neapykantą. Neapykantos nusikaltimams skirtą šventės dienotvarkę sudarys keturi pokalbiai internete ir du dokumentiniai filmai, kurie renginio dalyviams bus prienami „Nepatogaus kino“ svetainėje (https://nepatoguskinas.lt/2020/kampanija/).

Nors Lietuvoje galiojantis Baudžiamasis kodeksas numato bausmes tiek už neapykantos Skaityti toliau

Skaitmeninės technologijos ir robotai kelia pavojų mūsų psichinei sveikatai (2)

Robotinė chirurgija | „Integrity PR“ nuotr.

Sparčiai gerėjant technologijoms, į kasdienį mūsų gyvenimą kelią skinasi robotai, dirbtinis protas, virtualioji ir papildyta tikrovė, 3D spausdinimas ir kitos skaitmeninės technologijos. Jos visai netrukus taps ne tik mūsų kasdienybės, bet ir darbo dalimi. Žinovai perspėja: itin svarbu šių pokyčių metu skirti tinkamą dėmesį ne tik fizinei, bet ir psichinei darbuotojų sveikatai.

Didėjant judrių išmaniųjų robotų skaičiui darbo vietose, neišvengiamai gali padidėti Skaityti toliau

Mūsų nuotaika gali lemti tai, kaip atrodome (0)

Sveika veido oda | Pixabay nuotr.

Rugsėjį vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ vykdė tyrimą, kokiu balu moterys vertina savo grožį. Socialiniame tinkle „Facebook“ nuomonėmis pasidalinusios moterys dažniausiai paliko įvertinimą 10 balų. Sveikatos ir grožio žinovai pastebi, kad moterų savivertė auga. Lavybininkė (angl. coucher) Lina Kraučiūnienė sako, kad grožio samprata stipriai susijusi ir su žmonių dvasine būsena.

Tarptautinės grožio dienos proga „Eurovaistinė“ atliko apklausą, kurioje respondentės mini savo grožio trūkumus, tačiau panašu, kad juos moterys yra linkusios spręsti, o ne slėpti. Pasibaigus kalendorinei vasarai moterys savo grožį vertina aukščiausiais balais. Skaityti toliau

Dėl pandemijos nemažai lietuvių liko be atostogų: gydytojai pataria būtinai pailsėti (0)

Nugaros masažas | „SPA Vilnius“ nuotr.

Į rudens darbų rutiną nemažai gyventojų sugrįžo taip ir nepailsėję. Skrydžių bendrovės skaičiuoja atšauktus maršrutus, šalys įsiveda vis daugiau draudimų, o gyventojai neskuba keisti atostogų įpročių ir laukia ribojimų pabaigos. Tai liudija ir ne itin didelis Lietuvos kurortų užimtumas – nors pajūryje buvo beveik sausakimša, tačiau, pavyzdžiui, Druskininkai nepasiekė nė 50 proc. viešbučių užimtumo. Gydytojai ir psichologai pasidalijo patarimais, kaip įveikti nuovargį ir netaupyti atostogų sąskaita. Taip pat, siekdami padėti atostogų netekusiems gyventojams, šalies sanatorijos ir SPA centrai sukūrė sumanymą, skirtą tiems, kas šiemet buvo priversti atšaukti kelionę ar skrydį. Skaityti toliau

VU psichologai paskelbė patarimus universitetams ir studentams esant COVID-19 užkratui (0)

Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.

Po sunkios abitūros egzaminų sesijos dėl COVID-19 pandemijos studijos universitete prasideda, o vėliau ir daugeliui vyks nuotoliniu, hibridiniu būdu. Studijų pradžia naujiems studentams kelia ypatingų iššūkių, kurie gali neigiamai veikti psichikos sveikatą, todėl Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centras paskelbė patarimus universitetams ir studentams, kaip rūpintis psichikos sveikata pandemijos metu.

„Studijų pradžia nuotoliniu būdu, kai nėra galimybės susitikti su bendrakursiais ir dėstytojais, šalia kitų socialinių suvaržymų, tokių kaip renginių draudimas, saviizoliacija, apsunkina studentų galimybes išbandyti save įvairiose veiklose, megzti socialinius Skaityti toliau

Kaip vasarą vaikus atitraukti nuo išmaniųjų ekranų? (0)

pixabay.com nuotr.

Pasibaigus mokslo metams vaikų ugdymu, jų lavinimu ir turiningų atostogų laiku gali pasirūpinti tėvai. Atostogaujančias atžalas atitraukti nuo išmaniųjų ekranų tėvams nėra paprasta, tačiau ši užduotis – tikrai įveikiama. Tarptautinės Amerikos mokyklos psichologė Uldė Sirtautaitė pasakoja, kodėl svarbu kūrybiškai ugdyti vaikus ir pasirūpinti jų emociniu intelektu per atostogas, o dailės mokytoja Ana Platonova pateikia praktiškus patarimus, kaip užimti vaikus vasarą.

Pasak psichologės, atostogų metas – puiki proga užsiimti kūrybiškais, smagiais, Skaityti toliau

Depresijas bei priklausomybes išgyvenę žmonės prabilo (0)

Nauja knyga „16 gydančių istorijų. Kai gyvenimas užknisa“ | R. Borodinos nuotr.

Šią savaitę knygynų lentynas papildė nauja knyga. Joje surinktos ir papasakotos istorijos žmonių, įveikusių depresiją bei priklausomybes. Knygoje jie dalinasi patarimais norėdami įkvėpti tautiečius. Mūsų visuomenėje trūksta atvirumo ir supratimo, kuomet kalba pasisuka apie depresiją ar priklausomybes, kenčiantys žmonės lyginami su tinginiais, kuriems tereikia pradėti dirbti ar užsiimti fizine veikla ir „visos ligos išsilakstys“. Rasa Borodina kartu su 16 savanorių nusprendė atvirai papasakoti apie tai, kas vyksta kenčiančio žmogaus galvoje, kaip vyksta sveikimas bei tai, kokią įtaką tam daro artima aplinka. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos? (3)

Karantinas | P. S. Krivicko nuotr.

Žmonijai ne naujiena visuotinai sirgti ligomis, kurios vadinamos pandemijomis. Šiandien dažniausiai prisimenamas prieš šimtmetį pasaulį nusiaubęs gripas, populiariai įvardinamas ispaniškuoju arba „ispanka“. Ankstesniais amžiais žmonių giminė labiausiai kentėdavo nuo maro.

1348 metais prasidėjusį pandeminį maro protrūkį Italijoje aprašo Džovanis Bokačas (1313 – 1375) savo kūrinyje „Dekameronas“. Tai žymiausias italų Renesanso literatūrinis paminklas, parašytas 1349–1353, išspausdintas 1471 metais. Anuomet visą Europą apėmęs Renesansas Skaityti toliau

Ko paaugliai nepasakoja tėvams? (0)

Eglė su mergaitėmis | Pix studijos nuotr.

Lietuvos sveikuolių sąjungos mokytoja, vaikų ir jaunimo stovyklų „Laisvės kodas“ vadovė Eglė Kislovski keletą mėnesių rengė nemokamus savaitgalinius susitikimus su paaugliais įvairiomis temomis: santykiai šeimoje, vaikinų ir merginų bendravimas, priklausomybės, lyderystė, apatija, depresija, įkvėpimas ir dėkingumas. Sesijose dalyvavo iki 70 jaunuolių, ieškančių atsakymų į savo gyvenimiškus klausimus. Dalinamės E. Kislovski mintimis, kurios kilo šių susitikimų metu.

Didžiausia problema – santykiai su tėvais Skaityti toliau

„Žmogus orkestras“ – mūsų vaidmenys karantino laikotarpiu (0)

Darbas ir šeima | VDU nuotr.

Dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantino laikotarpis tikriausiai daugeliui leido pajusti, ką reiškia metafora „žmogus orkestras“. Darbinės veiklos, šeimyniniai vaidmenys, papildomi įsipareigojimai užgriuvo visa jėga: keitėsi jų pobūdis, augo įsipareigojimai. Be to, padėtį apsunkino aiškių ribų tarp darbo ir laisvalaikio erdvių bei laiko išnykimas. Vis dėlto, kiekviena patirtis moko. Taigi, ko galima pasimokyti iš šio neeilinio patyrimo darbo ir šeimos sąveikos kontekste? Ar įmanoma, kad sudėtingoje pandemijos padėtyje „žmogus orkestras“ suskambėtų darniai: profesionaliai ir maloniai? Skaityti toliau

G. Navaitis. Svajonė ar siekiamybė: laiminga visuomenė, laimingas gydytojas, laimingas ligonis? (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu daug kas tapo medicinos specialistais, o internete paskelbta įstabių gydymo teorijų. Tuo pat metu sveikatos apsaugos sistemos vadybininkai dažnai nesutarė, atrodė lyg pasiklydę rūke. Gal visuomenei, sveikatinimo vertinimo mėgėjams ir specialistams būtų lengviau susikalbėti, jei jie sutartų, kokiu matu išmatuos sveikatos apsaugos sistemos sėmes ar nesėkmes.

Vertinti galima labai įvairiai: pagal naujas statybas arba pagal „optimizuojant tinklą“ uždarytų medicinos įstaigų skaičių, pagal dar ką Skaityti toliau

Nerimas prieš egzaminus: karantinas tik padidino stresą abiturientams (0)

pixabay.com nuotr.

Nors šis pavasaris dėl besitęsiančio karantino tapo psichologiniu iššūkiu daugeliui žmonių, ypač daug streso ir nerimo jis sukelia abiturientams, kurie jau galvoja apie jų laukiančius egzaminus ir jaučia didelę atsakomybę.

Psichologė Eglė Zubienė sako, kad dėl karantino visi gyvename iki tol neišbandytu būdu, todėl stresas kyla visiems, tačiau jauniems žmonėms, kurie baigia mokyklą ar studijas pastarieji įvykiai, tikėtina, galėjo padvigubinti frustraciją. Skaityti toliau

Kaip patirti sėkmę egzamine nepaisant įtampos? (1)

pixabay.org nuotr.

Šių metų abiturientų emocinė sveikata yra dar labiau pažeidžiama ir sąlygota išorinių dirgiklių, galinčių sukelti nerimo ir padidintos įtampos požymius nei anksčiau. Pavėlintas egzaminų laikymas, nuotolinio mokymosi ypatumai, sutrumpėjusi vasara, kiti netikėti pokyčiai – tai papildomi, įtampą didinantys faktoriai abiturientams šalia įprastos egzaminų laikymo sukelto įtampos. Todėl itin svarbu, kaip mes išgyvename įtampą, suvokiame mintis bei kaip suprantame šiandienos vyksmus. Įvykių pakeisti ar pagerinti negalime, Skaityti toliau

Psichoterapeutas apie virtualių kelionių naudą: numalšina įspūdžių troškulį ir leidžia atsikvėpti (0)

Virtualios kelionės | „Huawei“ nuotr.

Vasara jau ant nosies, tačiau karantino pabaiga – dar ne: oro uostai nedirba pilnu pajėgumu, sausumos sienos vis dar daugelyje šalių uždarytos ir atostogų užsienyje galimybės miglotos. Europos aviacijos organizacija „Eurocontrol“ pirmąją gegužės savaitę virš Senojo žemyno vidutiniškai fiksavo beveik 86 proc. mažiau skrydžių per dieną nei tuo pačiu laiku pernai, todėl keliauti svetur belieka iš namų. Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis pastebi kelionių prisiminimų naudą. Jo teigimu, žiūrėdami atostogų nuotraukas bei vaizdo įrašus, galime atsitraukti nuo nemalonių jausmų, pabėgti nuo tikrovės, trumpam atsikvėpti ir svajoti. Skaityti toliau

Prof. Robertas van Vorenas: Dabartinė padėtis nėra gera (0)

Robertas van Vorenas | J. Petronio nuotr.

„Socialinio atstumo“ (angl. social distancing) sąvoka greitai pateko į mūsų žodyną, net nesusimąstant, kaip tai paveiks reikšmingą visuomenės dalį, kuri jau prieš tai dėl amžiaus, psichologinės ar fizinės negalios, ar dėl to, kad priklausė kitai pažeidžiamai grupei, gyveno socialinėje atskirtyje. Taip pat vis dažniau vartojama frazė „naujoji tikrovė“, kaip tam tikras priminimas, jog gyvenimas pasikeitė ir turime priimti žinią, kad taip gyvensime ilgesnį laiką. Turėtume gerokai atsakingiau rinktis savo vartojamus žodžius“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir iniciatyvos „Kartu per atstumą“ autorius prof. Robertas van Vorenas. Skaityti toliau

„Vaikų linija“ ilgina darbo laiką (0)

Deeppencil.com nuotr.

„Vaikų linija“ didina emocinės paramos internetu prieinamumą vaikams ir paaugliams – su „Vaikų linijos“ savanoriais konsultantais pokalbiais internetu nuo šiol bus galima bendrauti ilgiau: nuo pirmadienio iki penktadienio 18-23 val. Per praėjusius metus „Vaikų linija“ turėjo galimybių atsiliepti kas antram susirašinėti internetu norinčiam vaikui ar paaugliui, šis pagalbos būdas tapo dar aktualesnis karantino metu, kai pokalbiams telefonu su „Vaikų linijos“ konsultantais dalis paauglių nebeturi tinkamų sąlygų. Skaityti toliau

Psichologai vos spėja suktis, o savižudybių skaičius sparčiai didėja (2)

„SOS vaikų kaimai“ draugijos nuotr.

Įpusėjus šeštajai karantino savaitei akivaizdu, kad visuomenė pateko į emocinės sveikatos krizę. Šiuo metu yra skaičiuojamos ne tik aukos nuo visą pasaulį apėmusio koronaviruso, bet ir nuo savižudybių. Pastarųjų padaugėjo ir sunkiai besiverčiančiose šeimose, sako nevyriausybinės organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ atstovai.

„Šiandien turime vieną savižudybės atvejį, kai iš gyvenimo pasitraukė suaugęs asmuo. Padėtis itin sudėtinga, nes įvykio liudininkais tapo vaikai, – sako „SOS vaikų kaimai“ socialinių paslaugų šeimai vadovė Rasa Zaidovaitė. – Panašu, kad šeimas apima neviltis – ištrūkti iš situacijos, priimant Skaityti toliau

Baimės dėl koronaviruso banga Lietuvoje pamažu mažėja, rodo apklausa (18)

Lietuva išbrido iš emocinės duobės | lrt.lt nuotr.

„Žmogaus studijų centro“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonių dvasinė būsena, iš pradžių ženkliai pablogėjusi, per 10 dienų pagerėjo.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė dramatiškus rezultatus: patiriančių nerimą padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo19,8 proc. iki 35,6 proc.). Skaityti toliau

Jau veikia nemokama emocinės pagalbos linija 1809 (1)

 healthline.com nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vyriausybe, įkūrė nemokamą nacionalinę vieningą emocinės paramos telefonu liniją. Paskambinę numeriu 1809 gyventojai gaus emocinę pagalbą, kurią suteiks emocinės pagalbos linijų savanoriai bei profesionalūs psichologai. Linija veiks viso karantino metu bei kurį laiką po jo pagal poreikį.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo karantino laikotarpiu, koronaviruso grėsmės akivaizdoje svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata. Skaityti toliau

R. Jurkuvienė-Butkevičiūtė. Stambulo konvencija: sprendžiam problemas ar jas didinam? (2)

Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė | asmeninė nuotr.

Na ir pasisekė Stambulo konvencijos rengėjams-tiek dėmesio nesulaukė nė viena kita konvencija. Ar pasisekė tiems, kurie spaudžiami ją ratifikuoti? Spręskite patys.

Pritariu visiems, teigiantiems, kad svarbu ne tik perskaityti Stambulo konvenciją, bet ir suprasti, kas joje parašyta, t.y. ją analizuoti. Kaip daugelis rašančiųjų pastebėjo, joje ne tik pilna sunkiai suvokiamų teiginių ir sąvokų, bet dar sudėtingiau įsivaizduoti, kaip tie teiginiai gali veikti praktikoje. Kad ir sąvoka: „lytis socialiniu aspektu“. Lytis yra lytis: vyras arba moteris. Ypatingai retai dar gimsta hermafroditai, t.y. asmenys, kurie negali priskirti savęs nei prie vyrų, nei prie moterų. Skaityti toliau

Kaip technologijos gali numalšinti bendravimo stygių (0)

Vaizdo skambučiai | „Huawei“ nuotr.

Vertini tada, kai prarandi: fizinis kontaktas iki karantino atrodė kaip savaime suprantamas reiškinys, tačiau šiandien jo ypatingai pasiilgstama. Esame priversti bendrauti per atstumą ir tai tampa vienintele santykių forma, todėl technologijų vaidmuo dabar itin reikšmingas. Apie tai kalba gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis, kuris pabrėžia – norėdami kuo artimesnio ryšio, turėtume pasitelkti mobiliąsias programėles su vaizdo skambučių funkcija. Taip girdėsime ne tik pašnekovo balsą, bet ir stebėsime kūno kalbą bei galėsime sušvelninti bendravimo badą, kurį jaučiame karantino įpareigoti bendrauti per nuotolį. Skaityti toliau

Akių gydytojas pataria, kaip karantino metu neišvarginti akių kompiuteriu (0)

pixabay.com nuotr.

Karantinas kaip reikiant išbalansavo įprastą gyvenimą. Dirbame nė neišlipę iš lovos, nuvesti vaiką į mokyklą reiškia pasodinti jį prie darbo stalo kompiuterio, o didžiausia savaitgalio pramoga tapo filmų ir serialų peržiūra iki ryto. Ar susimąstėte, koks tai didžiulis iššūkis akims? Med. dr. Paulius Rudalevičius sako, kad regai kenkia ne kompiuteris ar ekranai, o blogi mūsų įpročiai.

P. Rudalevičius pastebi, kad visuomenėje sklando pramanas, jog sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti akių ligas. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Įkalinti namuose – tikrai? (1)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Virusas ir karantinas dauguma mūsų sulaikė namuose. Yra žmonių, kurie – gal dėl mažos erdvės, gal dėl negebėjimo būti su savimi – jaučiasi įkalinti, tarsi įkliuvę į spąstus. Nesvarbu kokio dydžio mūsų namai ir kaip pavyksta dirbti iš jų, į viską žvelkime džiugiai ir dėkingai. Kitaip baimė dėl savo ir savo artimųjų sveikatos įkurdins mus ne namuose, o vidinėje tamsoje ir neviltyje.

Savaime suprantama, esame socialios būtybės, tokios ir liksime. Tačiau šis trumpam (ar ilgam) duotas laikas – tai palaimintas laikas! Ne vien todėl, kad išgyvename Gavėnią. Tiesiog tai laikas atkurti sąmoningumą, tikrą dėmesingumą sau ir kitiems. Skaityti toliau

Lietuvoje kuriamas jausmus matuojantis prietaisas (2)

Lietuvoje kuriamas jausmus matuojantis prietaisas | MITA nuotr.

Vykstant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, neigiamas šios pandemijos poveikis turi didelę įtaką depresijos skaičiaus augimui, kuris plačiai aptariamas pasaulio žiniasklaidoje. Todėl tampa svarbu stebėti žmogaus emocinę būklę, laiku gebėti atpažinti patiriamus jausmus, sekti jų atsiradimo ir vystymosi raidą. Lietuvoje bus kuriamas naujoviškas, kompaktiškas, analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis jausmus matuojantis prietaisas.

Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje savižudybių skaičiumi, sergamumu alkoholizmu ir depresija. Paskutiniais duomenimis Lietuvoje depresija serga 381 žmogus Skaityti toliau

Kaip rūpintis savo psichine sveikata? (0)

pixabay.com nuotr.

Lietuvoje ir pasaulyje besitęsiant karantinui ir dirbant bei mokantis nuotoliniu būdu, daug laiko praleidžiame namuose. Tai nepalanku ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai: „Nerimaujame dėl artimųjų ir savo sveikatos, gresiančių ekonominių sunkumų, apribotų socialinių vaidmenų, darbų ar mokymosi. Patiriame bejėgiškumą, nes negalime nuspėti viruso paplitimo masto, pasveikimo veiksnių. Visa tai veikia mus neigiamai“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros lektorė dr. Jelena Skaityti toliau

Vaizdinis raštingumas: ar viskas, ką matome, yra tiesa? (0)

pixabay.com nuotr.

Nuotraukos ir filmuoti vaizdai yra galingi įrankiai, galintys nukreipti mūsų mąstymą ar jausmus tam tikra linkme. Yra žinoma, kad vaizdą žmogus apdoroja ir įsisavina 60 tūkstančių kartų greičiau nei tekstą, o maždaug septyni iš dešimties žmonių pirmenybę teikia vaizdui. Todėl pasaulyje vaizdas plačiai naudojamas ne tik iliustraciniais, mokomaisiais ar pramoginiais, bet ir ne visada teigiamais tikslais – kuriant propagandinį turinį ar žmonių elgesį veikiančias melagienas (angl. fake news). Skaityti toliau

Kaip susidoroti su karantino keliamu stresu namuose? (0)

pixabay.org nuotr.

Pastaruoju metu žmonės susidūrė su dar nepatirtais iššūkiais. Nuolat atnaujinamos naujienos apie koronavirusą kursto nerimą dėl baimės susirgti, o karantinas tampa sunkiu psichologiniu išbandymu. Psichologas Donatas Noreika pataria, kaip su esama situacija susitvarkyti psichologiškai. 

Ne paslaptis, kad bloga psichologinė būklė gali pakenkti ir fizinei žmogaus sveikatai, Skaityti toliau