Psichologė psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Ilgiuvienė atsako į žurnalo „Sveikas žmogus“ klausimus
Pirmiausia – kas yra egoizmas?
Lietuviškai tariant, tai savanaudiškumas. Savanaudis, arba egoistas, kitą žmogų laiko savanaudiškų tikslų objektu ir priemone jiems pasiekti. Jo vertybės apsiriboja savais poreikiais ir interesais, o kitų žmonių ar grupių interesų šis žmogus nepaiso. Skaityti toliau
Pradžioje norėčiau paprašyti, kad mintimis grįžtumėte į savo vaikystę ir rastumėte ryškiausią prisiminimą, susijusį su savo mama. Koks prisiminimas iškilo? Kokius jausmus jis sužadino – šiltus, malonius, ar, atvirkščiai, skaudžius?
Kai kurie turbūt prisiminėte mamą, ruošiančią vakarienę ir raginančią valgyti, kiti – slaugančią jus sergančius ar guodžiančią skaudžiai užsigavus, o dar kiti – barančią ar priekaištaujančią dėl nesutvarkyto kambario, blogo pažymio ar negebėjimo suprasti, kokia ji pavargusi. Nors gali pasirodyti, kad tai, koks prisiminimas iškilo, lemia tik atsitiktinumas, iš tiesų reikšmingiausių prisiminimų turinys labai susijęs su tuo, kaip jaučiamės kasdieniame savo gyvenime, Skaityti toliau
Psichologai tvirtina, kad savo troškimų dažnai nepavyksta pasiekti visai ne todėl, kad jie neįgyvendinami. Daugelis paprasčiausiai nemoka… svajoti.
Pasak anglų psichoterapeuto Džono Kolinso, ilgai galvodamas, kad tuoj pargriūsi, būtinai parkrisi: „Teigiamų lūkesčių energija kur kas naudingesnė už neigiamą nenaudingo jaudulio užtaisą.“
Taigi pradėkime būtent nuo teigiamų lūkesčių. Daug lemia jau žodinė troškimų išraiška. Venkite žodelio „ne“. Nesakykite: Skaityti toliau
Žvelgiant į Vydūno gyvenimo kelią ir patirtus, įveiktus sunkumus iškyla herojaus paveikslas. Pasak psichologės G.Gudaitės, herojus yra „drąsus ir galingas, kantrus, ištvermingas, neprarandantis vilties ir tikėjimo. Jis pasikliauja aukštesniųjų valia, kad tie išbandymai neišvengiami.
Konkretus žmogus tiek daug įveikti negali, tačiau herojus jau gimdamas yra nepaprastas“. Anot Vydūno, pagrindinė kiekvieno žmogaus pareiga – atskleisti savo esmę, tiksliau – leisti jai atsiskleisti, nesvarbu, kaip ją vadinsime: savastimi, tikruoju Aš, tikruoju žmoniškumu ar dieviškumu. Skaityti toliau
2011 m. birželio mėnesį Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad, išankstiniais duomenimis, 2010 m. vienam gyventojui teko vidutiniškai 11,3 litro absoliutaus (100 %) alkoholio, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 13,3 litro, tai atitinkamai 0,4 ir 0,5 litro daugiau nei 2009 m. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 29,3 mln. dekalitrų, arba 2,7 mln. dekalitrų (10 %) daugiau nei 2009 m. Kauno Jaunimo narkologijos pagalbos centras savo svetainėje teigia: „Alkoholio vartojimas yra svarbiausias daugelio socialinių problemų veiksnys; su juo siejama žymi dalis nusikalstamumo, savižudybių, nelaimingų atsitikimų, ištuokų, prievartos šeimoje. Skaityti toliau
Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.
Sveiko ir ligoto konkurencija
Tą pačią schemą, kurią matome kalbėdami apie susiskaldymą tarp gero ir blogo, Skaityti toliau
Su Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktoriumi prof. Rimantu Kočiūnu kalbasi Miglė Anušauskaitė.
– Kuo egzistencinė psichoterapija skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių?
– Egzistencinė psichoterapija kartais apibrėžiama kaip filosofinis kelias psichoterapijoje. Joje daug sąsajų su filosofija, siekiama tyrinėti ne tik žmogaus vidinį pasaulį, bet ir jo gyvenimą apskritai: tai, kaip klientas kuria savo pasaulį, kokie jo santykiai su sociumu, kokia savijauta, materialinis būvis, vertybės… Siekiant padėti klientams pažinti savo gyvenimą, į žmogų žiūrima keturiais matmenimis: fiziniu, socialiniu, psichologiniu ir dvasiniu. Skaityti toliau
Spalio 27 d., eidamas 85 metus, mirė charizmatinis amerikiečių psichologas Džeimsas Hilmanas (James Hillman). Pirmasis Jungo instituto Ciuriche studijų vadovas (1959–1969), analitinės arba gelmių psichologijos tradicijos tęsėjas anapus ir šiapus Atlanto, archetipinės psichologijos srovės pradininkas, parašęs per dvidešimt knygų, jau pirmąja – „Savižudybė ir siela“ (1964) – į psichologinį diskursą grąžinęs „sielos“ terminą. 1980-aisiais Dalaso humanitarinių mokslų ir kultūros institute Hilmanas inicijavo programą „Psichologinis urbanizmas“, pagrįstą anima mundi – pasaulio sielos – samprata. Skaityti toliau
Pastaruoju metu vis labiau patiriant nuolatinį stresą, spartėjant gyvenimo tempui, aktualios tampa naujos psichologinės problemos, kurias sukelia priklausomybės. Lietuvoje priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų jau seniai paplitusios ir atpažįstamos, tačiau vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo kompiuterio ir azartinių žaidimų. Pastaruoju laiku azartiniai lošimai internete tampa vis populiaresni; tai didina priklausomybės nuo lošimo ir sukčiavimo riziką, sudaro sąlygas pinigų plovimui, pritraukia nepilnamečius ir kelia grėsmę iš lošimo gaunamoms pajamoms, papildančioms šalies biudžetą. Skaityti toliau
Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.
Kaino ir Abelio istorija arba gėrio ir blogio konkurencija (tęsiama) Skaityti toliau
Atsiradus tyrimams, kad psichologinė žmogaus savijauta gali gerokai pakeisti sunkia liga sergančio žmogaus gijimo procesą ir pratęsti jo gyvenimą, visame pasaulyje populiarėja integruotos gydymo metodikos, kai šalia įprastų vaistų ligonis išmokomas dirbti su savo mintimis.
Viena iš tokių metodikų pradėta taikyti ir Lietuvoje. Nors ji skirta onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, tinka bet kokioms kasdienėms gyvenimo situacijoms, su kuriomis susiduria sveiki žmonės. Skaityti toliau
Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus, apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.
Gelbėtojo sindromas (tęsiama) Skaityti toliau
Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.
Apie klerikalinės aukos ideologijos atsiradimą ankstyvoje vaikystėje Skaityti toliau
Higienos institutas, remdamasis atlikto mokslinio tyrimo „Psichologinio smurto darbo vietose paplitimas, pasireiškimo formos ir rizikos veiksniai“ rezultatais, gerąja Europos šalių praktika ir tarptautinių organizacijų siūlymais parengė rekomendacijas kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose.
Atliktus tyrimą Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, nustatyta, kad kas trečias apklaustas vyras ir kas antra moteris darbe per 12 mėnesių laikotarpį patiria psichologinį smurtą Skaityti toliau
Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.
5. Nustatyta ateitis arba priesaikos prievarta
Katalikų bažnyčia labai gerai suvokia, kokios trapios yra psichologinės prielaidos, Skaityti toliau
Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.
2. Nustatyta dabartis arba brevijorius
Greta drabužių ir jais pasiekiamo nuasmeninimo egzistuoja dar vienas lygmuo, kuriame Kleriker gyvenimas nuasmeninamas. Tai yra brevijoriaus maldos reikalavimas. Skaityti toliau
Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.
Valdančios galios spaudimas pakeičiąs argumentuojantį įtikinėjimą Skaityti toliau
Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.
Klerikalinio mąstymo racionalizavimas ir istorizavimas (tęsinys)
Kleriker psichė reikalauja, kad nuolatos būtų mąstomi absoliučiai teisingi dalykai ir praneša visą tiesą apie Dievą. Nėra tiesos, prie kurios būtų galima artėti. Tiesa yra arba jos nėra. Šis Kleriker psichės reikalavimas yra universalus. Galima pastebėti, kad daugybėje šalių ir kultūrų gyvenantys žmonės yra įsitikinę gimę tikrosios religijos išpažinėjais. Skaityti toliau
Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.
Tikėjimo nuvertinimas iki mokymo (tęsinys). Skaityti toliau
Katalikų Bažnyčios hierarchizacija (tęsinys).
Iš tiesų, pripažįsta Drevermanas, romėniškoji logika yra Romos, kaip katalikų Bažnyčios, centras. Savo teigiamybes Romos tradicija įžiūri tame, kad ji gali išpažintyje vėl atleisti atskiram žmogui, atleisti būtent dėl to, kad tu atleidi kaip atitinkamas pareigas Bažnyčioje atliekantis žmogus. Iš tiesų Bažnyčia jaučia tą įtampą tarp bendrybės ir individualybės ir todėl ji realiatyviai užsimerkia prieš visus įmanomus privačius nukrypimus nuo jos taisyklių. Skaityti toliau
Susvetimėjusi būtis
Mąstymo lygmuo.
Ką reiškia mąstyti tarnystėje, iš tarnystės arba dėl jos? – klausia Drevermanas. Mąstyti ir tarnauti yra skirtingi dalykai, nes mąstymas tarnaujant yra tas pats, kas medinis plienas. Mąstyti tarnystėje arba tokioje situacijoje, kada tu dėstai teologijos dogmas – esi teologijos dėstytojas – tai reiškia ne ką kita, nei perteikti autoritariškai duotus ir istoriškai susiformavusius turinius ir vadovaujančias idėjas, bet tai nėra mąstymas tikrąja prasme. Skaityti toliau
Kleriker psichinė struktūra, dinamika, minčių pasaulis
/…/ Kleriker būtis kyla ne iš jo paties valios. Tai yra Dievo suteikiama malonė. Kleriker būklė nėra pasirenkama, jon pašaukiama. Pasirinkimas galimas todėl, kad yra pašaukimas. (Jn 15,16) Kristus sako: ne jūs mane pasirinkote, aš jus pasirinkau. Klerikas nepasirenka tikrąja šio žodžio prasme. Jis apsprendžia egzistenciškai ir per Dievo malonę. Pagrindinė jo idėja būtų tokia, kad ne aš formuoju tą kleriko egzistenciją, ne aš teikiu jai pavidalą. Kleriker pats nereiškia nieko, jis yra pati jo tarnystė, jis su ja idealiai sutampa. Čia praktiškai dingsta asmeniškumas. Skaityti toliau
Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) knyga „Der Kleriker“ (pilnas knygos pavadinimas – Kleriker: Psychogramm eines Ideals (1989) / Klierikas: vieno idealo psichograma) yra pirma dvasininkijos savikritika nuo Reformacijos laikų. Vien tas faktas daro ją jei ne ypatinga, tai įstabia knyga.
Der Kleriker vokiečių kalboje yra labai daugiaprasmis žodis, su mūsų klieriko vartosena turintis labai mažai bendro. Šis žodis ir taip yra platus, ir dar Drevermanas suteikia jam savo asmeninę interpretaciją, t.y. į šį žodį talpinama visa dvasininkija – kunigai, vienuoliai, teologai tiek profesionalūs, tiek mėgėjai, taip pat žmonės, esantys arti bažnyčios. Skaityti toliau
Alkas.lt pratarmė
Rugpjūčio 6 d. sukanka lygiai 5 metai nuo Gintaro Beresnevičiaus žūties, ta proga Alkas.lt pradeda skelbti dr. G.Beresnevičiaus paskaitų, skaitytų 1995 m. Vytauto Didžiojo Universitete ištraukų seriją. Paskaitų tema „Eugenas Drevermanas (Eugen Drewermann). Gelminė psichoanalizė ir egzegezė“. Publikacijos parengtos pagal G.Beresnevičiaus paskaitų klausiusio vieno Kauno kunigų seminarijos studento savilaidos būdu išspausdintus užrašus.
Eugenas Drevermanas yra žinomas vokiečių dvasininkas-disidentas, teologas, psichoterapeutas Skaityti toliau
Elona Ilgiuvienė, www.ilgiuviene.lt, www.psichologijatau.lt
Ankstesnį straipsnį apie kelionę savęs link baigiau šia Karlo Gustavo Jungo citata: “Individuacija neatskiria mūsų nuo pasaulio; ji padaro pasaulį mūsų dalimi.” Vienas XX amžiaus genijų, gilus mąstytojas ir psichologas pirmasis prabilo apie asmenybės tapsmą pilnu, nedalomu, kurį pavadino „individuacija“. Pažodžiui tai ir būtų nedalomumas ar tapimas nedalomu, vadinasi – vientisu. Ar daugelis iš mūsų jaunystėje, brandžiame amžiuje, o ir senatvėje galime pasidžiaugti atrastu vidiniu vientisumu, darna? Kiek tenka bendrauti su klientais savo kabinete arba seminarų salėse bei su draugais, pažįstamais, dažnai išgirstu kalbant apie patiriamą vidinę įtampą, nepasitenkinimą gyvenimu, nerimą, liūdesį, nusivylimą, graužatį. Skaityti toliau
Elona Ilgiuvienė, www.ilgiuviene.lt, www.psichologijatau.lt
Klausimas, kurį dažnai užduoda mano klientai: kaip atskirti, kada aš esu tikras, o kada tik vykdau kitų man svarbių žmonių programą? Kada dalykai man iš tikrųjų svarbūs, o kada tai pirmiausia svarbu kažkam kitam, bet mane irgi privertė patikėti, kad tai man reikšminga ir gera? Ko aš iš tikrųjų noriu? Viena ar kita forma užduotas šis klausimas, o gal net neužduotas, bet girdimas kitų skundų kontekste, visada yra apie savo ribų išlaikymą, buvimą savimi ar drąsą tapti savimi. Šitaip klausinėja ne tik jauni žmonės, bet ir pasiekę gyvenimo vidurį, tiek vieniši, tiek turintys gyvenimo draugą ar draugę. Buvimo savimi klausimas aktualus visiems, siekiantiems patirti savo gyvenimo pilnatvę ir prasmę. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Kiekvieną pavasarį tūkstančiai Lietuvos abiturientų su nerimu laukia artėjančių egzaminų, panašūs jausmai užplūsta jų tėvus, auklėtojus, mokytojus. Kaip elgtis abituriento tėvams, kaip padėti savo sūnui ar dukrai ir kokių svarbiausių principų laikytis jaunuoliams ruošiantis abitūros egzaminams pataria Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R.Vaitkienė.
Ieva Bieliauskienė, www.alkas.lt
Šiuo metu svarstymų ir ginčų dėl to, kas yra vyriška ir moteriška, arba koks turi būti vyras ir moteris, kaip niekada daug. Tradicinė vyriškumo ir moteriškumo samprata, kur kiekviena lytis turėjo aiškiai jai apibrėžtus vaidmenis, mūsų gyvenimui jau nebetinka: moterys dažniausiai nebėra vien jausmingos ir rūpestingos namų šeimininkės, o vyrai – racionalūs ir atsitraukę šeimos aprūpintojai.
Abiejų lyčių vaidmenys vis labiau persipina, ir iš „sėkmingo“ piliečio tikimasi savybių, kurios tradiciškai priklausė dviems lytims: toks pilietis turi būti ir išsilavinęs, sėkmingas darbuotojas, ir gebėti užmegzti gerus ryšius su kitais žmonėmis, ir būti geru tėvu ar motina, ir panašiai. Skaityti toliau
Pagaliau lietuvių kalba pasirodė vieno žymiausių analitinės psichologijos kūrėjų, šveicaro Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung) (1875–1961) biografinė knyga „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“.
Ši knyga buvo išleista po K. G. Jungo (1875-1961) mirties – 1963-aisiais. Ją sudariusi Aniela Jafė (Jaffé) (1903-1991) buvo vokiečių psichoanalitikė, asmeninė Jungo (1955-1961) ir jo įsteigto instituto (1947-1955) sekretorė. Žymiausi jos veikalai – „Religinės iliuzijos ir juodoji magija Anos Kingsford (1846-1888) gyvenime“ , „Paskutinieji K. G.Jungo metai“, „Vaizdai ir simboliai. „Aukso puodas“, „Parapsichologija, individuacija, nacionalsocializmas“ ir kiti.
K. G. Jungo biografiją išleisti 1956 m. sumanė leidyklos „Pantheon Books“ savininkas Kurtas Volfas (Wolff) (1887-1963). Skaityti toliau
Dr. Paulius Skruibis, www.alkas.lt
Parašyti šį straipsnį mane netiesiogiai paskatino pažįstama žurnalistė, papasakojusi apie tai, kaip po vieno straipsnio apie savižudybes ji bandė įtikinti kolegas, kad apie savižudybes negalima rašyti bet kaip. Žinodama, kad kai kurios aprašymo detalės (pvz. išsamus savižudybės būdo aprašymas) ir pats teksto pobūdis (romantizuojama savižudybė) gali labiau pažeidžiamus žmonės paskatinti savižudybei, ji bandė tuo įtikinti ir savo kolegas.
Savo straipsniu nesiekiu ko nors įtikinti, kad darytų vienaip ar kitaip. Noriu kalbėti tik apie dėsnius. Aplink mus yra daugybė įvairių dėsnių, kuriuos mes puikiai išmanome.
Pavyzdžiui, žinome, kad vanduo užšąla prie minusinės temperatūros. Nei tai blogai, nei gerai – tiesiog taip yra. Skaityti toliau
