Psichologija

Kaip patirti sėkmę egzamine nepaisant įtampos? (1)

pixabay.org nuotr.

Šių metų abiturientų emocinė sveikata yra dar labiau pažeidžiama ir sąlygota išorinių dirgiklių, galinčių sukelti nerimo ir padidintos įtampos požymius nei anksčiau. Pavėlintas egzaminų laikymas, nuotolinio mokymosi ypatumai, sutrumpėjusi vasara, kiti netikėti pokyčiai – tai papildomi, įtampą didinantys faktoriai abiturientams šalia įprastos egzaminų laikymo sukelto įtampos. Todėl itin svarbu, kaip mes išgyvename įtampą, suvokiame mintis bei kaip suprantame šiandienos vyksmus. Įvykių pakeisti ar pagerinti negalime, Skaityti toliau

Psichoterapeutas apie virtualių kelionių naudą: numalšina įspūdžių troškulį ir leidžia atsikvėpti (0)

Virtualios kelionės | „Huawei“ nuotr.

Vasara jau ant nosies, tačiau karantino pabaiga – dar ne: oro uostai nedirba pilnu pajėgumu, sausumos sienos vis dar daugelyje šalių uždarytos ir atostogų užsienyje galimybės miglotos. Europos aviacijos organizacija „Eurocontrol“ pirmąją gegužės savaitę virš Senojo žemyno vidutiniškai fiksavo beveik 86 proc. mažiau skrydžių per dieną nei tuo pačiu laiku pernai, todėl keliauti svetur belieka iš namų. Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis pastebi kelionių prisiminimų naudą. Jo teigimu, žiūrėdami atostogų nuotraukas bei vaizdo įrašus, galime atsitraukti nuo nemalonių jausmų, pabėgti nuo tikrovės, trumpam atsikvėpti ir svajoti. Skaityti toliau

Prof. Robertas van Vorenas: Dabartinė padėtis nėra gera (0)

Robertas van Vorenas | J. Petronio nuotr.

„Socialinio atstumo“ (angl. social distancing) sąvoka greitai pateko į mūsų žodyną, net nesusimąstant, kaip tai paveiks reikšmingą visuomenės dalį, kuri jau prieš tai dėl amžiaus, psichologinės ar fizinės negalios, ar dėl to, kad priklausė kitai pažeidžiamai grupei, gyveno socialinėje atskirtyje. Taip pat vis dažniau vartojama frazė „naujoji tikrovė“, kaip tam tikras priminimas, jog gyvenimas pasikeitė ir turime priimti žinią, kad taip gyvensime ilgesnį laiką. Turėtume gerokai atsakingiau rinktis savo vartojamus žodžius“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir iniciatyvos „Kartu per atstumą“ autorius prof. Robertas van Vorenas. Skaityti toliau

„Vaikų linija“ ilgina darbo laiką (0)

Deeppencil.com nuotr.

„Vaikų linija“ didina emocinės paramos internetu prieinamumą vaikams ir paaugliams – su „Vaikų linijos“ savanoriais konsultantais pokalbiais internetu nuo šiol bus galima bendrauti ilgiau: nuo pirmadienio iki penktadienio 18-23 val. Per praėjusius metus „Vaikų linija“ turėjo galimybių atsiliepti kas antram susirašinėti internetu norinčiam vaikui ar paaugliui, šis pagalbos būdas tapo dar aktualesnis karantino metu, kai pokalbiams telefonu su „Vaikų linijos“ konsultantais dalis paauglių nebeturi tinkamų sąlygų. Skaityti toliau

Psichologai vos spėja suktis, o savižudybių skaičius sparčiai didėja (2)

„SOS vaikų kaimai“ draugijos nuotr.

Įpusėjus šeštajai karantino savaitei akivaizdu, kad visuomenė pateko į emocinės sveikatos krizę. Šiuo metu yra skaičiuojamos ne tik aukos nuo visą pasaulį apėmusio koronaviruso, bet ir nuo savižudybių. Pastarųjų padaugėjo ir sunkiai besiverčiančiose šeimose, sako nevyriausybinės organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ atstovai.

„Šiandien turime vieną savižudybės atvejį, kai iš gyvenimo pasitraukė suaugęs asmuo. Padėtis itin sudėtinga, nes įvykio liudininkais tapo vaikai, – sako „SOS vaikų kaimai“ socialinių paslaugų šeimai vadovė Rasa Zaidovaitė. – Panašu, kad šeimas apima neviltis – ištrūkti iš situacijos, priimant Skaityti toliau

Baimės dėl koronaviruso banga Lietuvoje pamažu mažėja, rodo apklausa (18)

Lietuva išbrido iš emocinės duobės | lrt.lt nuotr.

„Žmogaus studijų centro“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonių dvasinė būsena, iš pradžių ženkliai pablogėjusi, per 10 dienų pagerėjo.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė dramatiškus rezultatus: patiriančių nerimą padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo19,8 proc. iki 35,6 proc.). Skaityti toliau

Jau veikia nemokama emocinės pagalbos linija 1809 (1)

 healthline.com nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vyriausybe, įkūrė nemokamą nacionalinę vieningą emocinės paramos telefonu liniją. Paskambinę numeriu 1809 gyventojai gaus emocinę pagalbą, kurią suteiks emocinės pagalbos linijų savanoriai bei profesionalūs psichologai. Linija veiks viso karantino metu bei kurį laiką po jo pagal poreikį.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo karantino laikotarpiu, koronaviruso grėsmės akivaizdoje svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata. Skaityti toliau

R. Jurkuvienė-Butkevičiūtė. Stambulo konvencija: sprendžiam problemas ar jas didinam? (2)

Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė | asmeninė nuotr.

Na ir pasisekė Stambulo konvencijos rengėjams-tiek dėmesio nesulaukė nė viena kita konvencija. Ar pasisekė tiems, kurie spaudžiami ją ratifikuoti? Spręskite patys.

Pritariu visiems, teigiantiems, kad svarbu ne tik perskaityti Stambulo konvenciją, bet ir suprasti, kas joje parašyta, t.y. ją analizuoti. Kaip daugelis rašančiųjų pastebėjo, joje ne tik pilna sunkiai suvokiamų teiginių ir sąvokų, bet dar sudėtingiau įsivaizduoti, kaip tie teiginiai gali veikti praktikoje. Kad ir sąvoka: „lytis socialiniu aspektu“. Lytis yra lytis: vyras arba moteris. Ypatingai retai dar gimsta hermafroditai, t.y. asmenys, kurie negali priskirti savęs nei prie vyrų, nei prie moterų. Skaityti toliau

Kaip technologijos gali numalšinti bendravimo stygių (0)

Vaizdo skambučiai | „Huawei“ nuotr.

Vertini tada, kai prarandi: fizinis kontaktas iki karantino atrodė kaip savaime suprantamas reiškinys, tačiau šiandien jo ypatingai pasiilgstama. Esame priversti bendrauti per atstumą ir tai tampa vienintele santykių forma, todėl technologijų vaidmuo dabar itin reikšmingas. Apie tai kalba gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis, kuris pabrėžia – norėdami kuo artimesnio ryšio, turėtume pasitelkti mobiliąsias programėles su vaizdo skambučių funkcija. Taip girdėsime ne tik pašnekovo balsą, bet ir stebėsime kūno kalbą bei galėsime sušvelninti bendravimo badą, kurį jaučiame karantino įpareigoti bendrauti per nuotolį. Skaityti toliau

Akių gydytojas pataria, kaip karantino metu neišvarginti akių kompiuteriu (0)

pixabay.com nuotr.

Karantinas kaip reikiant išbalansavo įprastą gyvenimą. Dirbame nė neišlipę iš lovos, nuvesti vaiką į mokyklą reiškia pasodinti jį prie darbo stalo kompiuterio, o didžiausia savaitgalio pramoga tapo filmų ir serialų peržiūra iki ryto. Ar susimąstėte, koks tai didžiulis iššūkis akims? Med. dr. Paulius Rudalevičius sako, kad regai kenkia ne kompiuteris ar ekranai, o blogi mūsų įpročiai.

P. Rudalevičius pastebi, kad visuomenėje sklando pramanas, jog sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti akių ligas. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Įkalinti namuose – tikrai? (1)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Virusas ir karantinas dauguma mūsų sulaikė namuose. Yra žmonių, kurie – gal dėl mažos erdvės, gal dėl negebėjimo būti su savimi – jaučiasi įkalinti, tarsi įkliuvę į spąstus. Nesvarbu kokio dydžio mūsų namai ir kaip pavyksta dirbti iš jų, į viską žvelkime džiugiai ir dėkingai. Kitaip baimė dėl savo ir savo artimųjų sveikatos įkurdins mus ne namuose, o vidinėje tamsoje ir neviltyje.

Savaime suprantama, esame socialios būtybės, tokios ir liksime. Tačiau šis trumpam (ar ilgam) duotas laikas – tai palaimintas laikas! Ne vien todėl, kad išgyvename Gavėnią. Tiesiog tai laikas atkurti sąmoningumą, tikrą dėmesingumą sau ir kitiems. Skaityti toliau

Lietuvoje kuriamas jausmus matuojantis prietaisas (2)

Lietuvoje kuriamas jausmus matuojantis prietaisas | MITA nuotr.

Vykstant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, neigiamas šios pandemijos poveikis turi didelę įtaką depresijos skaičiaus augimui, kuris plačiai aptariamas pasaulio žiniasklaidoje. Todėl tampa svarbu stebėti žmogaus emocinę būklę, laiku gebėti atpažinti patiriamus jausmus, sekti jų atsiradimo ir vystymosi raidą. Lietuvoje bus kuriamas naujoviškas, kompaktiškas, analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis jausmus matuojantis prietaisas.

Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje savižudybių skaičiumi, sergamumu alkoholizmu ir depresija. Paskutiniais duomenimis Lietuvoje depresija serga 381 žmogus Skaityti toliau

Kaip rūpintis savo psichine sveikata? (0)

pixabay.com nuotr.

Lietuvoje ir pasaulyje besitęsiant karantinui ir dirbant bei mokantis nuotoliniu būdu, daug laiko praleidžiame namuose. Tai nepalanku ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai: „Nerimaujame dėl artimųjų ir savo sveikatos, gresiančių ekonominių sunkumų, apribotų socialinių vaidmenų, darbų ar mokymosi. Patiriame bejėgiškumą, nes negalime nuspėti viruso paplitimo masto, pasveikimo veiksnių. Visa tai veikia mus neigiamai“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros lektorė dr. Jelena Skaityti toliau

Vaizdinis raštingumas: ar viskas, ką matome, yra tiesa? (0)

pixabay.com nuotr.

Nuotraukos ir filmuoti vaizdai yra galingi įrankiai, galintys nukreipti mūsų mąstymą ar jausmus tam tikra linkme. Yra žinoma, kad vaizdą žmogus apdoroja ir įsisavina 60 tūkstančių kartų greičiau nei tekstą, o maždaug septyni iš dešimties žmonių pirmenybę teikia vaizdui. Todėl pasaulyje vaizdas plačiai naudojamas ne tik iliustraciniais, mokomaisiais ar pramoginiais, bet ir ne visada teigiamais tikslais – kuriant propagandinį turinį ar žmonių elgesį veikiančias melagienas (angl. fake news). Skaityti toliau

Kaip susidoroti su karantino keliamu stresu namuose? (0)

pixabay.org nuotr.

Pastaruoju metu žmonės susidūrė su dar nepatirtais iššūkiais. Nuolat atnaujinamos naujienos apie koronavirusą kursto nerimą dėl baimės susirgti, o karantinas tampa sunkiu psichologiniu išbandymu. Psichologas Donatas Noreika pataria, kaip su esama situacija susitvarkyti psichologiškai. 

Ne paslaptis, kad bloga psichologinė būklė gali pakenkti ir fizinei žmogaus sveikatai, Skaityti toliau

„Jaunimo linija“ veikia nenutrūkstamai – visą parą teikia psichologinę paramą (0)

Stresas | pixabay.org nuotr.

Karantino sąlygomis emocinės pagalbos tarnybos „Jaunimo linija“ savanoriai ir toliau tęsia budėjimus visą parą, todėl kreiptis pagalbos ir toliau galima telefonu, internetiniais pokalbiais ar parašyti elektroninį laišką. Taip pat imtasi visų priemonių, kad budinčių savanorių sveikatai nebūtų žalos.

„Jaunimo linijai“ ir toliau galima prisiskambinti visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 28888, parašyti elektroninį laišką ar bendrauti pokalbiais internetu darbo dienomis Skaityti toliau

O. Lapinas. Kaip laimės jausmas kinta su amžiumi? (0)

Psichologas Olegas Lapinas | Asmeninė nuotr.

Sutikite, laimė iš tiesų labai asmeniškas dalykas. Tai, kas vienam atrodo laimė, kitam gali pasirodyti apskritai nesuprantama. Tačiau kaip laimės jausmas kinta su amžiumi? Ar amžius gali turėti įtakos tam, kokie esame laimingi? Kuo skiriasi laimė ir pasitenkinimas gyvenimu? Ir nuo ko priklauso mūsų laimės jausmas?

Laimės jausmas ar pasitenkinimas gyvenimu?

Laimė yra akimirksnis. Laimė – tai ypatingos harmonijos būsena. Tai kaip pikas, kuris Skaityti toliau

Toliaregystė vaikui? Natūralūs būdai, kurie padės (1)

Sigita Kriaučiūnienė | „Pix studijos“ nuotr.

Dažnai tėvai, kurių vaikams išrašomi akiniai, jaučia, kad uždėti akinius nėra vienintelis kelias, ir ieško kitokių būdų. Todėl šį kartą apie vaikų toliaregystę (hipermetropiją). Anksčiau rašiau apie trumparegystę.

Vaikų regėjimas kinta vystymosi laikotarpiu

Žinomas amerikiečių gydytojas oftalmologas V. H. Beitsas tyrinėjo naujagimių regėjimą keletą metų ir nustatė, kad Skaityti toliau

A. Kaluginas. Masinis sąmyšis. Kaip blaiviai vertinti grėsmes? (2)

Psichologas Andrius Kaluginas. Asmeninė nuotr.

Nors žmonija pažengusi kaip niekad ir gali pasigirti laimėjimais, kurių praeities kartos net negalėjo įsivaizduoti, vis dėlto šiomis dienomis patiriame tokius išbandymus, kurie priverčia skubiai persvarstyti tiek asmeninius, tiek mūsų, kaip visuomenės, prioritetus ir daug ką imti vertinti kitaip. Tačiau ką daryti, kai susiduriame su panika ir vadinamąja masine psichoze? Ar šios reakcijos teisingos? Ar patiriamas siaubas gali būti naudingas? Ir kaip blaiviai vertinti galimas grėsmes? Skaityti toliau

Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą (3)

Psichodeliniai grybai | VU nuotr.

Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai? Tai yra haliucinogenų grupei priskiriamas narkotikas, kuris sukelia trumpalaikes, tačiau labai aiškias haliucinacijas.

Apie tai, kuo pasižymi veiklioji haliuciogenų medžiaga psilocibinas, kokie procesai vyksta smegenyse ir ar tikrai natūralūs narkotikai nėra tokie žalingi, Vilniaus universiteto studentų surengtoje tarptautinėje konferencijoje „The Coins 2020“ pasakojo čekų neuromokslininkas dr. Tomašas Paleničekas. Skaityti toliau

Kaip atskirti darbo ir poilsio laiką? (0)

unsplash.com nuotr.

Dažnai net ir uždarę biuro duris visus darbus savo galvoje išsinešame namo kartu su savimi. Ir net būdami namuose negebame atsikratyti įtampos bei neapleidžiančių minčių apie likusius darbus. Taip negalime kokybiškai pailsėti, o kitą diena – viskas vėl iš naujo. Tačiau kaip atskirti darbo ir poilsio laiką? Kokią įtaką tai turi mūsų psichologinei sveikatai? Kokias praktikas galime pasitelkti, kad paliktume darbus darbe ir leistume sau tinkamai pailsėti? Skaityti toliau

G. Petronienė. Priklausomybė nuo rūpesčio. Kodėl jaučiamės bejėgiai? (2)

Šeimos psichologas: kaip elgtis, kai finansai neleidžia patenkinti visų vaiko poreikių? | „Credit24“ nuotr.

Priiminėti sprendimus kasdienėse situacijose, nors atrodo natūralu ir neišvengiama, vis dėlto ne visiems taip paprasta. Veikiausiai pažįstate bent vieną žmogų, iš kurio nuolat sulaukiate skambučių, kuomet jis prašo patarti, kaip elgtis kiekviename žingsnyje. O galbūt patys esate tas skambinantysis? Tačiau kas mums trukdo priimti sprendimus? Kodėl jaučiamės bejėgiai kasdienėse situacijose? Kaip veikia ši elgesio schema? Iš kur atsiranda priklausomybė nuo rūpesčio ir ką tokiu atveju daryti? Skaityti toliau

Kaip atsiriboti nuo tėvų jų neįžeidžiant? (2)

Psichiatras, psichoterapeutas Raimundas Alekna | asmeninė nuotr.

Gyvenimas nestovi vietoje – gimstame, augame, mokomės, kuriame savo gyvenimus. Tačiau kartais gali pasirodyti, kad tėvams sunku susitaikyti su tuo, kad užaugome, ir jie vis dar kišasi į mūsų gyvenimą. Tačiau kodėl tėvai taip elgiasi? Ką daryti, kad netaptume jų jausmų įkaitais? Ir kaip atsiriboti, kad jų neįžeistume?

Kodėl tėvai nori kontroliuoti?

Visų pirma, reikėtų pradėti nuo to, – kad ir kokie tėvai bebūtų, jie yra patys svarbiausi vaikų gyvenime. Man dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai vaikai turi daug nuoskaudų dėl griaunančio tėvų elgesio, ypač Skaityti toliau

10 būdų kaip pagerinti santykius su paaugliu (0)

Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė Eglė Kislovski mokykloje | Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.

Santykiuose su išgyvenančiais paauglystę vaikais tėvams kyla įvairiausių išgyvenimų, išbandymų… Kaip visa tai praeiti sukuriant ir išlaikant darnų, pagarbų, auginantį vieni kitus santykį šeimoje, dalinasi Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė Eglė Kislovski.

Vaikų ir jaunimo stovyklų Laisvės kodas rengėja siūlo tėvams naujai pažvelgti į santykių svarbą su paaugliais: Svarbu pastebėti ar apskritai šeimoje mes kuriame santykius. O jie – labai svarbūs. Dar svarbiau – kokį pavyzdį rodome ir kokie patys esame tėvai. Dažnai sutinkama nuostata šeimose, kad Viską darome dėl savo vaiko: perkam jam rūbus, išleidžiam į mokslus, garantuojam stogą virš galvos, leidžiam į keliones, pramogas ir pan. Bet tai nesukuria norimo santykio. Skaityti toliau

Kam užsieniečiams lietuvių kalba? (3)

Kitakalbiams Lietuvoje ir užsienyje lietuvių kalbą dėstanti VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė sako, jog nėra nieko gražiau, kai užsienio piliečiai randa savo šaknis Lietuvoje, tyrinėja mūsų unikalią kalbą ir ja žavisi.

– Kaip užsieniečius pradėjote mokyti lietuvių kalbos?

 Po Nepriklausomybės atgavimo į Lietuvą pradėjo atvažiuoti pirmieji užsieniečiai, taigi įsitraukiau į jų mokymą. Prieš 18 metų tuometiniame universitete įsteigėme Lietuvių kalbos ir kultūros centrą, Skaityti toliau

Kaip pradėti sportuoti? (0)

Naujų metų pradžia dažnam mūsų tampa priežastimi pergalvoti savo gyvenimą ir pasižadėti svarbių pokyčių jame. Atsisakyti žalingo įpročio, keisti nepatinkantį darbą, pradėti sportuoti – tokiais šventiniais pažadais viltingai pradedami kiekvieni metai. Tačiau, specialistų teigimu, pasižadėjimas ir realios veiklos vykdymas yra toli gražu netapatūs dalykai.

Psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad žmonės Naujuosius metus sieja su nauju gyvenimu ir noru jame gyventi geriau. Skaityti toliau

Lietuva išbrido iš jausminės duobės (0)

Lietuva išbrido iš emocinės duobės | lrt.lt nuotr.

Jau 12 metų „Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos jausminės būsenos stebėsena rodo, kad, 2010-2011 metais pasiekusi dugną, 2019 metais Lietuva jautėsi kaip niekad gerai ir su viltimi žvelgia į ateitį.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad 2019 metais laimingais arba labai laimingais save vadino net 72, 7 procentai gyventojų. Tai – aukščiausias vertinimas nuo 2008 metų ir yra 3 proc. geresnis nei prieš metus. Skaityti toliau

G. Statinis. B. Grilsas: Nesėkmės, baimė, vidinė energija ir tikėjimas man padėjo įkopti į Everestą (0)

Beras Grilsas (Bear Grylls) | Asociatyvi nuotr.

Pamatęs reklaminius skelbimus apie vyksiančią „Pasaulinę lyderystės konferenciją“ buvau visiškai abejingas panašaus turinio renginiams, nes maniau, kad reklamoje graži kalnų nuotrauka panaudota kaip metafora ir apie keliones ten bus kalbama tik dvasine prasme.  Tai manęs nedomino, tačiau… suintrigavo Bero Grilso (Bear Grylls) nuotrauka: „O, geras, nejaugi ir šis garsus keliautojas ir išgyvenimo laukinėje gamtoje propaguotojas atvyksta į Lietuvą?“ Nutariau išbandyti laimę ir apsilankyti jau dešimtą kartą Lietuvoje vykstančioje  „Pasaulinės lyderystės konferencijoje“. Skaityti toliau

Rado būdą kovoti su vienatve: apsaugo nuo ligų ir liūdesio (0)

Rado būdą kovoti su vienatve: apsaugo nuo ligų ir liūdesio | M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo nuotr.

Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad silpni socialiniai ryšiai ne tik neigiamai veikia gyvenimo kokybę, bet ir paskatina ligų atsiradimą. Ši problema ypač paaštrėja senėjančiose visuomenėse.

Tačiau Lietuvoje jau ketvirtus metus veikianti nemokama bendravimo ir psichologinės pagalbos paslauga „Sidabrinė linija“ rado būdą kaip spręsti vyresnio amžiaus žmonių atskirumo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas, suteikdama senoliams galimybę džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Į šią misiją įsitraukia ir šalies verslas, kuris prisideda ne tik finansine parama. Skaityti toliau

A. Bagdonas. VU psichologijos studijoms – 50 metų (1)

VU Psichologijos katedros ir Specialiosios psichologijos laboratorijos darbuotojai 1978 m. | VU nuotr.

Kai prasidėjo antroji Vilniaus universiteto (VU) protesto už padoresnį savo bendruomenės narių gyvenimą diena, nereikėjo eiti į paskaitas, auditorijos buvo uždarytos net studentų konsultavimui, liko laiko visokiausio pobūdžio refleksijoms ir apmąstymams ne tik apie tai, kas vyksta čia ir dabar, bet ir apie tai, kas vyko tada, beveik toje pačioje vietoje – VU išliko toks pat (tik penkis kartus sutrumpėjo iškaba – nebeliko nei Vinco Kapsuko vardo, nei Tautų draugystės ir Darbo raudonosios vėliavos ordinų, nei žodžio valstybinis). Skaityti toliau