Gamta ir ekologija

Lietuvos zoologijos sode – pažintis su kiaušinių įvairove (0)

am.lt nuotr.

Kiaušinyje, kuris tapo pagrindiniu velykinių švenčių atributu, prasideda ir nemažos dalies Lietuvos zoologijos sodo (LZS) gyvūnų gyvenimas. Su jų kiaušinių įvairove LZS lankytojai galės susipažinti per sezono atidarymo šventę balandžio 28 dieną. Jie galės paliesti ar mikroskopu patyrinėti didžiojo apuoko, juodosios gulbės, vandeninio varano, žiurkinio žalčio, gyvalazdės ir daugelio kitų egzotiškų gyvūnų kiaušinius. Skaityti toliau

Birštone bunda ne tik gamta – lankytojų jau laukia mineralinio vandens pramogos po atviru dangumi (0)

Druskupis | V. Grigo nuotr.

Mineralinio vandens šaltiniais garsėjantis Birštono kurortas pradeda ruoštis vasaros sezonui. Nuo šiol birštoniečiai jau gali mėgautis geros savijautos procedūromis „Kneipo sode“, čiurlena ir vienintelis Baltijos šalyse mineralinio vandens garinimo bokštas „Druskupis“. Žadantiems apsilankyti Birštone, pateikiame turiningą mineralinio vandens maršrutą, kurį turėtų pažinti kiekvienas kurorto svečias.

„Pastebime augantį kurorto lankytojų susidomėjimą įvairiais maršrutais – žmonės nori ne Skaityti toliau

Pernai genetiškai modifikuotų organizmų Lietuvoje nebuvo rasta (0)

GMO | Pixabay nuotr.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kasmet vykdo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) stebėseną. 2018 m. tarnyba paėmė 141 mėginį augalų ir augalinių produktų, skirtų ne maistui ir pašarams, genetinės modifikacijos tyrimams atlikti. Iš Lietuvoje auginamų pasėlių paimti 73 mėginiai. Buvo tikrinami tie augalai, kuriuose yra didelė rizika rasti GMO, – rapsai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai, sojos, kviečiai. Taip pat buvo tikrinamos iš užsienio įvežtos gėlės – petunijos, surfinijos, gvazdikai, rožės. Taip pat kai kurių augalų sėklos (linų ir kukurūzų), kurios buvo vežamos tranzitu per mūsų šalies teritoriją. Skaityti toliau

Medžių lajų tako lankytojams atidaroma nauja ekspozicija (0)

Medžių lajų tako ekspozicija | am.lt nuotr.

Šiandien, balandžio 18 d. atidaroma nauja ekspozicija Anykščių regioninio parko Medžių lajų take. Pagrindinė jos tema – neatrastas Anykščių šilelis.

Ekspozicijoje po stilizuotais medžių lapais lankytojų laukia intriga. Pakėlę žalsvus lapus, kurie tapo svarbiausiais dizaino elementais, jie ras įdomios informacijos apie Anykščių šilelį, parko gamtos vertybes. Lankytojai galės ne tik paliesti, bet ir paklausyti, pauostyti. Skaityti toliau

G. Kniūkšta. Konstitucinio teismo sprendimas – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai (video) (1)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais.

Vadinasi, ši miškų reforma yra neteisėta.

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) Skaityti toliau

Gal kormoranai žmogaus jausmų įkaitai? (video) (0)

Kadras is filmo „Rūgštus miškas“ | Lietuvos kino centro nuotr.

Balandžio pradžioje 19-oje Lietuvos miestų, vyko dokumentinio Rugilės Barzdžiukaitės ir Dovydo Korbos filmo – „Rūgštus miškas“ premjera.

Skraidančios žiurkės, parazitai, Dievo tvariniai, ar didingi paukščiai? Iki šiol kormoranai mūsų šalyje daugiau nusipelnė neigiamų epitetų. Tačiau, kaip tikina fotomenininkas, biologas ir leidėjas Vytautas Knyva, daugelis samprotavimų apie šiuos paukščius yra paremti jausmais, nes jokių rimtų mokslinių tyrimų apie šio paukščio gamtai daromą žalą nėra atlikta. Skaityti toliau

Prasidėjo pavasarinis laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės (0)

Vakcina nuo pasiutligės | vmvt.lt nuotr.

Balandžio 10 d., Lietuvoje prasidėjo tradicinė pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Jau daugiau kaip dešimtmetį kiekvieną pavasarį ir rudenį vykdoma vakcinacija padėjo pasiekti, kad Lietuvoje pasiutligės, išskyrus pavienius atvejus, nenustatoma, šia pavojinga liga neserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai.

Šiemet, kaip ir pernai, iš lėktuvų jaukai su vakcina bus mėtomi buferinėje Skaityti toliau

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pradės masinius streikus visoje šalyje (5)

Plyni miško kirtimai | G.Kniūkštos nuotr.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kitą savaitę žada susitikti su sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“, ketinančio mitinguoti prieš padidintas miškų kirtimo normas, atstovais ir aptarti miškų kirtimų problemą.

Vienas iš mano prioritetinių darbų yra surasti balansą tarp miško panaudojimo tenkinant visuomenės ir pramonės poreikius“, – BNS antradienį teigė ministras.Šis miškas visada žmonėms buvo nemokamai ir laisvai prieinamas. Žmonės, kurių buvo pilnas šis miškas ir kurie nuolat čia lankėsi, buvo tiesiog šokiruoti išvydę kas iš jo liko… Skaityti toliau

Išrauti pataisai gali apkartinti Velykų šventę (0)

Retieji pataisai | S. Paltanaviciaus nuotr.

Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.

Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonoji knyga) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas. Skaityti toliau

Paukščių gripas nustatytas Bulgarijos ūkyje (0)

vmvt.lt nuotr.

Bulgarijoje užfiksuotas aukšto patogeniškumo H5 potipio paukščių gripo atvejis. Liga nustatyta ūkyje, kur buvo laikoma beveik 35 tūkst. vištų.

Įtarimų dėl ligos Bulgarijos atsakingos institucijos pareigūnams kilo ūkyje ėmus gaišti paukščiams. Iš viso Plovdivo srityje veikusiame ūkyje nugaišo 298 paukščiai. Ištyrus gaišenų mėginius, buvo nustatytas aukšto patogeniškumo paukščių gripo H5N8 virusas. Skaityti toliau

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidės nuo balandžio 15 d. (0)

zemes ukis_zum.lt

Deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus tiesioginėms išmokoms gauti bus galima iki birželio 7 d., o pavėluotai – iki liepos 2 d.

Žemės ūkio ministerija, supaprastinusi tiesioginių išmokų taisykles, sumažino administracinę naštą pareiškėjams.

Dabar Nacionalinė mokėjimo agentūra iš pareiškėjų reikalaus Skaityti toliau

Beržų sulos renesansas – ūkininkai skaičiuoja augančią paklausą ir pardavimus (1)

Beržų sula | headline.lt nuotr.

Nuo seno lietuvių mėgstama beržų sula išgyvena renesansą – vietos ūkininkai skaičiuoja gerokai augančią paklausą, o kartu ir išaugsiančias pajamas. Ekologiškos ir natūralios mitybos tendencijos padiktavo verslo kryptį ir Lietuvos maisto pramonei – gamyboje naudoti beržų sulą, išgautą išskirtinai tik iš Lietuvoje augančių beržų. Ūkininkas Ritas Kvietkus sako šiemet turintis užsakymą išgauti 50 tonų beržų sulos ledų gamybai – tai didžiausias jo ūkyje užsakytas kiekis. Gaminiai su Lietuvos ūkyje išgauta ekologiška beržų sula, žadama, keliaus ir už Atlanto – į saulėtąją Kaliforniją. Skaityti toliau

Atvelykį sutik gamtos renginyje „Vidur girių 2019“ Dzūkijoje (0)

Vidur giriu 2019 | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį, balandžio 27 d., Dzūkijos nacionaliniame parke vyks jau papročiu tapęs renginys „Vidur girių“. Jis pakvies lankytojus į bundančios gamtos koncertą, kuriame susilies laužo spragsėjimas, vietinių dzūkų istorijos ir pagrindinių renginių žvaigždžių – gervių – rytinis koncertas.

„Šiemet renginio tema – tyli gamtos muzika, tad kviesime lankytojus tylomis tyrinėti gamtą, joje įsibūti, klausytis tylos, ramiai diskutuoti. Ramybė ir tyla – tie dalykai, Skaityti toliau

Pavasarinis tvarkymasis sode ir darže – be degtukų (0)

mentalfloss.com nuotr.

Aplinkosaugininkai primena susiruošusiems po žiemos susitvarkyti sodą ar daržą, kad jie degtukus turėtų pamiršti namie. Soduose susidarančias žaliąsias atliekas reikėtų ne deginti, o kompostuoti ar pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, nes jas deginant į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis. Skaityti toliau

Per 118 organizacijų ir įmonių reikalauja miško kirtimų sugriežtinimo saugomose teritorijose (2)

Labanoro žygis | J.Vidzėnės nuotr.

Daugiau nei 100 organizacijų ir įmonių, palaikydami Labanoro klubo ir Asociacijos „Gyvas miškas“ iniciatyvą, kreipėsi į Ministrą Pirmininką, Seimo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos vadovą, Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų vadovus, Aplinkos ministrą. Kreipimesi išdėstyti pasiūlymai Aplinkos ministerijos paruoštam Miškų įstatymo pakeitimo projektui, kurių esmė – vykdyti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl Skaityti toliau

Teismas uždraudė naikinti medžius Trakų Vokės dvaro parke (3)

Trakų Vokės dvare kertamos šimtametės liepos | L.Stoškaus nuotr.

Praėjusią savaitę Trakų Vokės dvaro sodybos teritorijoje (Žalioji a., Vilniuje) pradėti masiškai šalinti sveiki brandūs parko želdiniai. Sunaikintos kelios šį dvarą puošusios alėjos. Jos pasitikdavo žmones, įžengusius į dvaro teritoriją pro raudonuosius neogotikinius vartus. Vietos bendruomenė tokio Vilniaus savivaldybės žingsnio nesitikėjo ir buvo šokiruota staiga prasidėjusio barbariško proceso. Lietuvos mastu visuomenę aplinkos apsaugos klausimais vienijanti asociacija Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis (toliau – sąjūdis) dėl Vilniaus savivaldybės veiksmų nutarė imtis teisinių priemonių. Skaityti toliau

Mažajam ereliui rėksniui iškeltas dirbtinis lizdas (0)

vstt.lt nuotr.

Lančiūnavos miško biosferos poligone Krekenavos regioninio parko direkcija vykdo mažojo erelio rėksnio ir geninių paukščių būklės monitoringą. 2018 metų rudenį nustatyta, kad vienas mažojo erelio rėksnio lizdas, pažeistas greta virtusio medžio, iškrito ir subyrėjo. Kadangi šiame miške gyvena vos kelios erelių rėksnių poros, o šiai rūšiai tinkamų perėti vietų lieka vis mažiau, kilo grėsmė, kad buvusią perspektyvią lizdavietę paukščiai gali tiesiog apleisti.

Nuspręsta, kad geriausia būtų atstatyti iškritusį lizdą tame pačiame medyje. Tačiau dirbtiniam lizdui pirmiausia reikalinga pagaminti specialią platformą, Skaityti toliau

Baudos už žolės deginimą gali siekti tūkstančius eurų (0)

khmoradio.com nuotr.

Kiekvieną pavasarį išdega šimtai hektarų pievų. Dažniausiai tai atsitinka specialiai deginant žolę ar neatsargiai deginant augalines atliekas. Dėl to kasmet padaroma ne tik didelė žala gamtai bei aplinkai, bet kartais pasitaiko ir žmonių aukų.

Deja, bet iki šiol kai kuriems žemės savininkams įprasta deginti pievas, tačiau taip elgiantis labai pakenkiama aplinkai, kyla gaisrų pavojus. Vis dar manoma, sudeginus pernykštę žolę, bus patręšta dirva. Tačiau žolės deginimas – sunaikina paviršinį Skaityti toliau

Šiandien Seime surengta konferencija „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“ (video) (3)

Kirtimai nuo apžvalgos bokšto kokie 300 400 metrų į Anykščius, upės pusėje | A. Paškevičiaus nuotr.

Šiandien, balandžio 2 d.  10 val. sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į konferenciją Seime „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“. Joje pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus miškininkai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Tarp jų – profesorius Dalius Serafinas, dr. Marius Aleinikovas, gamtininkas Andrius Gaidamavičius, miškininkas Petras Būdvytis, pilietinio judėjimo aktyvistė Monika Peldavičiūtė, Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas. Skaityti toliau

Lietuvos zoologijos sodas pasipildė stumbrais iš Vokietijos (1)

am.lt nuotr.
The YouTube ID of Insert video URL or ID here is invalid.

Neseniai Lietuvos zoologijos sodo stumbrų voljeras  pasipildė naujais gyventojais – jame įkurdintos stumbrės Dulina ir Durabela (Durabella) su pusės metų jaunikliu Dunst. Jie į Kauną atvyko iš Duisburgo zoologijos sodo.

„Stumbrai į Lietuvą atvežti ne tik dėl to, kad jais galėtų pasigrožėti lankytojai. Daug svarbesnis tikslas – genetiniai mainai. Jie reikalingi sveikai stumbrų populiacijai mūsų šalyje Skaityti toliau

Juodiesiems gandrams išsaugoti – nauji dirbtiniai lizdai (1)

Lizdai gandrams | am.lt nuotr.

Trijose Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Veisiejų regioninio padalinio girininkijose – Kabelių, Latežerio ir Kapčiamiesčio – miškininkai su ornitologais-aukštalipiais iškėlė tris naujus dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams.

Lizdai skirti šiai nykstančiai, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktai rūšiai išsaugoti. Šalyje iš viso priskaičiuojama apie 700 perinčių porų juodųjų gandrų. Skaityti toliau

EP nutarė: vienkartinių plastikinių daiktų nebenaudosime (0)

Plastikiniai buteliai | Ford-life.com nuotr.

Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų, trečiadienį didele balsų dauguma nutarė Europos Parlamentas (EP).

Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą. Skaityti toliau

Keičiu automobilio padangas. Ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas? (0)

Padangų atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai senos transporto priemonių padangos yra kaupiamos ar mėtosi neleistinoje vietoje. Ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas, keičiantis padangas ar norintis atsikratyti senų?

Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, jei Susisiekimo ministerija nepratęsia termino dėl netinkamų gamtos sąlygų. Skaityti toliau

Metai po reformos. Kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus? (5)

Dviračių takelis link Puntuko Anykščiuose | M.Peldavičiūtės nuotr.

Balandžio 2 d. 10 val.  Seime (I rūmai, Konstitucijos salė) sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į konferenciją Seime „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“.  Joje pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus miškininkai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Tarp jų – profesorius Dalius Serafinas, dr. Marius Aleinikovas, gamtininkas Andrius Gaidamavičius, miškininkas Petras Būdvytis, pilietinio judėjimo aktyvistė Monika Peldavičiūtė, Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas.

Tikimasi sulaukti ir kandidatų į Lietuvos prezidentus dėmesio, Skaityti toliau

Jūros tyrimų mokslininkas: plastiką ne tik perkame, bet ir valgome (0)

Automobilių plastiko atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme.

Gyvename kartu su plastiku

Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje Skaityti toliau

Švedijoje nustatytas lėtinės elnių išsekimo ligos atvejis (0)

pixabay.org nuotr.

Švedijos kompetentinga institucija pranešė apie nustatytą pirmą lėtinės elnių išsekimo ligos (LEIL) atvejį. Norboteno regione buvo pastebėtas išsekęs ratu vaikštantis briedis, kuris dėl blogos sveikatos būklės buvo užmigdytas. Gyvūnas buvo apie 16 metų amžiaus, o ištyrus jo smegenų mėginį patvirtinta LEIL.

Šiaurinių Europos valstybių mokslininkai ir kompetentingos institucijos stebi LEIL situaciją Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Skaityti toliau

Kas trukdo gamtiškai ūkininkauti? (1)

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Ukmergės kraštas tapo karščiausiu gamtinio (ekologinio ūkininkavimo tašku šalyje, o kovo 21 d. šį įvaizdį dar labiau įtvirtino – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė – Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA), surengusi organizacijos ataskaitinį susirinkimą.

Norėta per kelias valandas atlikti įprastus įstaigos ataskaitinio susirinkimo veiksmus ir aptarti svarbiausias gamtinio ūkininkavimo bėdas, tačiau nutiko kitaip –  susirinkimas užsitęsė, nes ugnikalniu prasiveržė gamtiškai ūkininkaujančiųjų reikalavimai valdžiai elgtis sąžiningai. Skaityti toliau

Medžiai kris verslui po kojomis (3)

Miškų kirtimai | am.lt nuotr.

Nors valdančiųjų „valstiečių“ partijos pavadinime ir yra žodis „žalieji“, jie šį žodį supranta savotiškai. Seime priimtas įstatymas, numatantis, kad būtų galima kirsti miškus, jei jie trukdo verslo plėtrai. Tokia nuostata priimta net 80-čiai parlamentarų balsavus „už“, „prieš“ pasisakė vos 2 deputatai. Visi balsavę „žalieji valstiečiai“ nuostatą dėl miškų kirtimo palaikė.

Verslas – svarbiau

Skaityti toliau

Laukus jau galima tręšti dalyje Lietuvos (0)

zum.lt nuotr.

Telšių, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių teritorijose, atsižvelgus į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, leidžiama tręšti laukus mėšlu ir (ar) srutomis anksčiau.

Visais atvejais draudžiama tręšti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Skaityti toliau

KT nagrinės bylą dėl miškų reformos teisėtumo (tiesioginė transliacija) (0)

Miško kirtimas | G.Kniūkštos nuotr.

Šiandien., kovo 20 d., trečiadienį, 10 val. žodinio proceso tvarka nagrinės bylą dėl miškų reformos teisėtumo.

Valstybinių miškų valdymo reforma buvo pradėta vykdyti labai neatsakingai, nesvarstant galimų alternatyvų, neįvertinus socialinių, aplinkosauginių ir ekonominių pasekmių.

Pagrindinis šios chaotiškos reformos vykdytojas – aplinkos ministras

Skaityti toliau