Tolerantiškasis Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, bardas ir rašytojas Justinas Žilinskas, reklamuodamas naujausią profesionalios Holokausto industrijos darbininkės Rūtos Vanagaitės knygą, štai ėmė ir parašė: Skaityti toliau
Nebe tie laikai, kai valdančiosios kompartijos pastatytas Istorijos instituto direktorius draugas J. Žiugžda visiems nurodydavo, kaip ir ką tituluoti, – savo eilinį pasisakymą „karalių“ klausimu pradeda Algimantas Bučys ir priduria, kad Lietuvos „karalių bylos“ atomazga (…) anksčiau ar vėliau turės užsibaigti valstybinės valios aktu, įteisinančiu karališkus senovės Lietuvos valdovų titulus.
Štai taip – nebe tie laikai… Draugas A. Bučys – tai ne koks jums draugas J. Žiugžda – jis ims prastums įstatymą, ir visi sutinkantys ar nesutinkantys – nesvarbu kas – žinos, Skaityti toliau
Lietuvos istorijos perrašymo į „karalių istoriją“ idėja taip lengvai nemirs, ir istorijos mokslas čia bejėgis. Čia susiduriame su kone religiniu tikėjimu, kuriam faktai – tik tarp kitko. Jų teisingumas vertinamas tik iš atitikimo tikėjimo dogmoms pozicijos…
Tokia liūdna mintis neapleido manęs skaitant Algimanto Bučio atsiliepimą „Lietuvių karaliai, kurie buvo“, atsakantį į mano straipsnį „Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo“. Skaityti toliau
Siekis atgaline data pervadinti Lietuvos valdovus – didžiuosius kunigaikščius – slavišku „karaliaus“ titulu tai paūmėja, tai vėl atslūgsta jau seniai. Pirmosios diskusijos šia tema bangos praūžė lietuvių išeivijos spaudoje XX a. viduryje ir antrojoje pusėje, o po nepriklausomybės atkūrimo pasiekė ir Lietuvą. Pirminės šios idėjos versijos buvo formuluojamos itin diletantiškai, nusišnekant net iki to, kad „didžiojo kunigaikščio“ titulą Lietuvos valdovams esą sugalvojęs ir primetęs lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas. Pastaruoju metu šios temos griebęsis Algimantas Bučys, žinoma, tokių primityvių Skaityti toliau
Šiemet yra paskelbti Lietuvos žydų metai. Apie žydus Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ir jai kuriantis mes kalbėsimės su mūsų nuolatiniu svečiu, istoriku Algiu Kasperavičiumi, kuris taip pat dirba Vilniaus universitete.
Žydai Lietuvos moderniosios, naujųjų laikų, valstybės kūrime suvaidino tam tikrą vaidmenį. Per Pirmąjį pasaulinį karą tai buvo pakankamai nukentėjusi grupė.
Duomenų tikslių nėra (kadangi Lietuvos teritorijos ribas sunku nustatyti – kiek gyveno Skaityti toliau
Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Ta proga mes galime panagrinėti ir plačiau Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Ta tema kalbėsimės su XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene.
XVIII amžius yra gana ypatingas amžius, kurį galima išskirti kaip atskirą temą. Seimų istorijoje XVIII amžius taip pat išsiskiria… Skaityti toliau
Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Ta proga galime pakalbėti ir plačiau apie Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Su mumis – istorikas Darius Vilimas, kuris yra tyrinėjęs XVI–XVII a. istoriją, tame tarpe 1564–1566 m. administracinę reformą, kuri svarbi ir parlamentarizmo istorijos atžvilgiu.
Kas keičiasi Lietuvos Seimo istorijoje XVI amžiuje?
Dėl Seimo yra daug ginčų ir daug įvairių versijų, bet XVI amžius vis dėlto pasižymi tuo, Skaityti toliau
Šiandien vėl pakalbėsime Steigiamojo Seimo tema. Mes jau su mūsų svečiu istoriku, Vilniaus universiteto docentu Algiu Kasperavičiumi pradėjome pokalbį apie Steigiamąjį Seimą, kalbėjome apie jo sušaukimo aplinkybes, kontekstą ir asmenis, o dabar pakalbėsime apie pačius Steigiamojo Seimo nuveiktus darbus.
Didžiausi darbai bus Konstitucija, dėl kurios jis ir vadinamas Steigiamuoju Seimu (netgi kartais vadinama „konstituanta“) ir taip pat yra svarbus Žemės reformos įstatymas ir kai kurie kiti darbai. Skaityti toliau
Praėjusį kartą mes jau pradėjome kalbėti apie Steigiamąjį Seimą, kurio šimtmetį šiemet minime, ir šie metai yra paskelbti Steigiamojo Seimo metais. Mūsų svečias Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius jau papasakojo apie visą kontekstą ir rinkimus.
Baigėme tuo, kad į Steigiamąjį Seimą susirinko dauguma krikščionių demokratų bloko atstovų. Jų buvo truputį daugiau kaip pusė, bet buvo ir kitų. Antri pagal deputatų skaičių ir gautus rinkėjų balsus buvo valstiečiai liaudininkai (jie susidėjo iš dviejų grupių). Skaityti toliau
Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Apie šį seimą mes kalbėsimės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu Algiu Kasperavičiumi.
Jau vien paviršutiniškai pažiūrėjus į to meto platesnį kontekstą, matosi, kad Steigiamojo Seimo, steigiamojo parlamento, susirinkimo idėja buvo plačiai paplitusi tuo metu. Netgi Rusijoje po bolševikų perversmo dar jį bandyta sušaukti, nors jį paskui ir išvaikė… Skaityti toliau
Šiemet sukanka 100 metų nuo pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo, tai yra Steigiamojo Seimo, sušaukimo. Ta proga LR Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Tačiau Steigiamasis Seimas buvo tik pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas, o pati parlamentarizmo tradicija yra žymiai senesnė.
Ta proga mes ir pakalbėsime apie pačias Lietuvos parlamentarizmo ištakas.
Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė. Skaityti toliau
Galite patikrinti visus Lietuvos istorijos vadovėlius: 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio nerasite. Apie jį beveik nekalbama ir Lietuvos istorikų studijose, išskyrus nebent Zigmo Raulinaičio penkių knygų ciklą „Lietuvos raiteliai“, kuriame išsamiausiai aprašytos visos XIII a. Pabaltijyje vykusios kovos (ten jis aprašytas „mūšio miške ties Grose“ pavadinimu), o taip pat šių eilučių autoriaus monografiją „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“, išleistą Joniškyje 2017 m. pabaigoje.
Kodėl tiek mažai žinome apie šį mūšį? Kaltas ne šaltinių trūkumas – tai yra išsamiausiai Skaityti toliau
Svarbiausia Rusijai istorinės atminties diena – gegužės 9-oji – šiemet liko be deramo dėmesio. Rusai dėl koronaviruso pandemijos neišdrįso surengti parado, ir griežia dantį ant Baltarusijos, kuri tokį paradą surengė, o ir apskritai rodo vis daugiau nepaklusnumo Rusijai ženklų.
O juk šiemet paradas turėjo būti išskirtinis, jubiliejinis – 75 metų pergalės prieš Vokietiją jubiliejaus proga. Niekas neabejojo, kad tradicinė Rusijai „pobiedobiesije“ šiemet bus itin pompastiška… O štai liko kažkas itin apkarpyto ir nepilnavertiško… Skaityti toliau
Žymiausių viduramžių Lietuvos pergalių sąrašas mūsų istorinėje sąmonėje formavosi kiek chaotiškai ir nėra nuoseklus. Jis tik iš dalies atspindi realią mūšių reikšmę. Didžiulį simbolinį krūvį turintis Žalgirio mūšis, kiek mažesnį – Durbės mūšis, iš tiesų buvo didžiausios lietuvių pergalės karų su kryžiuočiais epochoje. Tačiau trečiajam pagal dydį ir, galbūt, pagal reikšmę mūšiui, 1279 m. kovo 5 d. įvykusiam Padauguvyje, prie Aizkrauklės, dabartinėje Latvijos teritorijoje, pasisekė mažiau. Jį žino tik labiau istorija besidomintys lietuviai, o ir mokslinėje istoriografijoje jis lieka nepakankamai pažintas ir įvertintas. Skaityti toliau
Gegužės 9-ąją, Rusijai minint Pergalės Antrajame Pasauliniame kare dieną, Rusijai simpatizuojantys piliečiai rinkosi Antakalnio kapinėse, kur palaidoti 1944-1945 m. žuvę sovietų kariai.
Dėl karantino šiemet nebuvo sakomos iškilmingos kalbos, kaip ankstesniais metais, tačiau susirinko nemažai sovietine ir Rusijos atributika pasipuošusių asmenų, daugiausia jaunesnio amžiaus, kai kurie dėvėjo sovietinės kariuomenės uniformas. Antakalnio kapinių prieigas saugojo gausios policijos pajėgos. Skaityti toliau
Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Praėjusioje laidoje mes apie jį ir kalbėjome. Tačiau Medininkų mūšis žymi tam tikrą kovų etapą, o po jo kovos tęsėsi.
Mes šiandien pakalbėsime apie tai, kas vyko po Medininkų mūšio, o žymiausias epizodas po Medininkų mūšio yra Pilėnų gynimas.
Kalbėsimės apie tai su Inga Baranauskiene. Skaityti toliau
Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio, kuris įvyko 1320 metais. Tai buvo vienas iš svarbiausių mūšių dėl Žemaitijos.
Mes jau kalbėjome apie kovas dėl Žemaitijos, kaip įvadą šiam mūšiui – parengėme dvi laidas su istorike Inga Baranauskiene. Šiandien mes pakalbėsime apie patį tą mūšį ir apie Gedimino laikų kovas dėl Žemaitijos. Skaityti toliau
Mes tęsiame pokalbį apie kovą dėl Žemaitijos su kryžiuočiais, kuris dedikuojamas vienam svarbiausių šitos kovos mūšių – Medininkų mūšiui, įvykusiam 1320 m. Šiemet sukanka 700 metų nuo šio mūšio.
Tačiau mes aiškinomės kontekstą. Praėjusioje laidoje kalbėjomės apie karo dėl Žemaitijos pradžią. Ji pasirodo esanti 1289 m. Prasidėjo gana staigiai ir dramatiškai.
Toliau seka Vytenio valdymas, kuriam ir paskirsim šią laidą. Skaityti toliau
Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Tai buvo mūšis su kryžiuočiais dėl Žemaitijos, įvykęs 1320 metais.
Ta proga mes kalbamės su istorike Inga Baranauskiene ne tik apie tą mūšį, bet ir apie jo platesnį kontekstą. Šįkart pradėsim iš tolo. Kaip prasidėjo apskritai kovos su kryžiuočiais dėl Žemaitijos? Žemaitiją, kaip žinia, labiausiai puolė Prūsijos kryžiuočiai. Skaityti toliau
Šiemet sukanka 750 metų nuo Karusės mūšio. Mes jau skyrėme dvi laidas šitam mūšiui – prie jo negrįšime. Tačiau po Karusės mūšio kovos nesibaigė. Traidenis (kaip mes jau užsiminėme praėjusioje laidoje) pasiekė svarbią pergalę prie Aizkrauklės ir tarsi tuo užbaigė tą žygį, kuris buvo pradėtas Karusės mūšiu.
Taigi, mes su istorike Inga Baranauskiene pakalbėsime apie Traidenio valdymo pabaigą ir jo laimėta Aizkrauklės mūšį. Skaityti toliau
Prieš 650 metų, 1370 m. vasario 17 d. Prūsijoje, prie Rūdavos, netoli Karaliaučiaus (Kionigsbergo), įvyko mūšis tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino (kryžiuočių) kariuomenių. Jo baigtis seniai tapo ginčų objektu.
Dar XVI a. tarp Prūsijos kronikininkų kilo diskusija, kas laimėjo šį mūšį. Simonas Grunau vaizdingai rašė, kad tuokart prie Rūdavos stojo į mūšį Ordino maršalo Heningo Šindekopfo ir Kęstučio kariuomenės „ir kovėsi visą dieną sniege, nuo ko jis krauju pasruvo, ir broliai mūšį pralaimėjo“. Skaityti toliau
Praėjusioje laidoje mes pradėjome temą „Karusės mūšis“. Kalbėjome apie to mūšio metu valdžiusį valdovą – Traidenio atėjimą į valdžią, jo kilmę – ir priėjome prie paties mūšio. Šitą laidą mes skirsime būtent Karusės mūšiui.
Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė.
Kaip įvyko tas didysis žygis? Jis iš tikrųjų siekė toli. Pats mūšis įvyko ant ledo, žiemą, tarp žemyninės Estijos ir Saremos salos – prie Muhu salos, o žygio metu kariuomenė turėjo pereiti per visą Skaityti toliau
XIII amžius – tai didelių Lietuvos pergalių mūšiuose su kryžiuočiais ir kalavijuočiais šimtmetis. Viena pergalė čia temdo kitos šlovę, ir visos jos nebegali vienodai susirikiuoti mūsų istorinėje atmintyje, todėl lieka užmirštos ar bent primirštos.
Vienas iš tokių neužmirštų, bet gerokai primirštų mūšių, kuriame Lietuvos kariuomenė pasiekė įspūdingą pergalę, įvyko 1270 m. vasario 16 d. ant Baltijos jūros ledo Estijoje, ties Karuse. Šiemet sukankantis 750 metų šio mūšio jubiliejus yra gera proga jį prisiminti, o kartu ir iš naujo įvertinti jo reikšmę. Skaityti toliau
Štai ir įkopėme į 2020 metus, ir šiemet viena pirmųjų sukakčių yra 750 metų nuo Karusės mūšio. Jis įvyko 1270 m. vasario 16 d. Data kalendoriuje sutampa su kita žymia švente, kurią mes visi žinome, ir, ko gero, lieka jos šešėlyje. Bet šiandien mes apie ją būtent ir pakalbėsim.
Kalbamės su istorike Inga Baranauskiene.
Pradėsim pokalbį ne nuo pačio mūšio. Tai yra pirmoji didelė naujojo Lietuvos valdovo Traidenio pergalė. Traidenio Skaityti toliau
Viduramžių Lietuva kovojo dešimtis mūšių su savo priešais. Ypač daug ir sunkių kautynių būta su kryžiuočiais, bemaž du šimtmečius puldinėjusiais Lietuvą. Mes noriai prisimename žymias pergales, pasiektas Saulės (1236), Durbės (1260), Žalgirio (1410) ir kituose mūšiuose. Rečiau kalbame apie pralaimėjimus, o juk tai – ne mažiau svarbi mūsų istorijos dalis, rodanti, kad viduramžių kovos nebuvo vien tik lengvas pasivaikščiojimas nuo vienos pergalės iki kitos. Šiame kelyje teko patirti ir skaudžių pralaimėjimų. Bet po jų Lietuva atsitiesdavo ir rasdavo savyje jėgų tęsti kovą. Skaityti toliau
Naujo Sausio 13-osios „įbrendinimo“ akcija, prasidėjusi 2014-aisiais, nesibaigia. Jau teko rašyti, kad šios idėjos autorius – viešosios erdvės trolis Vaidas Saldžiūnas, įpiršęs tą ženklą su TS-LKD viršūnėlių parama bei pritarimu ir besididžiuojantis prieš visus, kad čia sprendžia jis, o ne kas nors kitas.
Nors, tiesą sakant, eilinių žmonių tarpe šis įžūliai peršamas simbolis darosi vis mažiau populiarus, jo brukimas oficialiais (LRT, mokyklos) ir viešųjų ryšių kanalais Skaityti toliau
Protingas mokosi iš svetimų klaidų, kvailys – iš savo.
Galima be galo apgaudinėti save, kad gyvename teisinėje valstybėje, o mūsų „teisėsaugos“ institucijos saugo teisę ir teisingumą, todėl abejoti jų veiksmais – tiesiog nepadoru, ir taip gali elgtis nebent tik kokie nors marginalai. Policijos pareigūnai teisūs vien dėl to, kad jie – policijos pareigūnai…
„Man pagrindo nereikia. Aš esu policijos pareigūnė. Jūs esate viešoj vietoje, mosuojate Lietuvos trispalve,“ – taip į mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės klausimą, kodėl turėtų prisistatinėti, atsakė policijos pareigūnė Karina Antipova prieš ją areštuodama. Skaityti toliau
Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Jėzuitų misijos metais. Mes jau turėjom vieną pokalbį šia tema su mūsų svečiu Dainiumi Razausku – jis yra religijos tyrinėtojas. Kalbėjome apie jėzuitus – jis pakankamai kritiškai nusiteikęs jėzuitų ir ne tik jų atžvilgiu.
Bet vis dėlto jėzuitai vykdė misijas ir rašė ataskaitas. Šiandien mums tos ataskaitos yra žinių apie to meto Lietuvą šaltinis. Tad pakalbėkim ne tiek, ką jie blogai darė, bet vis dėlto, ką mes iš jų sužinom? Juk tose misijų ataskaitose yra žinių apie mitologiją, apie kaimą, apie tai, kuo gyveno žmonės.
Šiandien mes pakalbėsime dar viena šių metų tema: šiemet yra paskelbti Jėzuitų misijos metai. 1569 metais į Lietuvą atsikrausto jėzuitai ir netrukus įkuria Jėzuitų kolegiją, kuri vėliau išauga į universitetą.
Su mumis – religijos tyrinėtojas Dainius Razauskas. Jo požiūris į jėzuitus – skeptiškas.
„Jeigu visai atvirai pasakius, mano požiūris nėra atskirai į jėzuitus, o į tam tikrą santykį tarp žmonių. Skaityti toliau
Šiandien mes pratęsime temą, skirtą pasaulio lietuvių metams. Jau aptarėme ir kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės, ir išeivijos santykius su Lietuva nepriklausomybės metais. Deja, 1940 metais įvyko okupacija, ir tada išeivijos vaidmuo vėl pasikeitė. Kaip jis pasikeitė, ir ką išeivija darė okupacijos metais, vėl kalbėsime su istoriku Juozu Skiriumi, daugelio knygų apie išeiviją autoriumi, ypač JAV išeiviją. Štai naujausioji sintezė „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“, aišku, duoda atsakymus į tuos klausimus, bet mes juos išgirsime gyvai. Skaityti toliau
Loading ...
Vaikai kviečiami į pasakišką dienos stovyklą su žaidimais, mįslėmis ir… šiurpuliukais
M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis
G. Ronkaitis. Apie globalizatorių įrankius
T. Baranauskas. Tolerantiškasis teisės profesorius Justinas nežino, ar neplėštų parduotuvių
O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
A. Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą
Z. Vaišvila. Patyčia iš Lietuvos tęsiasi. Mes tylime
G. Martišius. Modernybės kultas, saviniekos sindromas
R. Čekutis. Baltarusijoje pasiekta opozicijos vienybė (video)
O. Voverienė. Iizabelė – rezistentė, poetė, rašytoja, Lietuvos patriotė
V. Ruškienė. Vydūno įžvalgos apie likimo vingius ir jų slėpinius
K. Garšva. Valstybės tarnybos turi laikytis valstybinės kalbos įstatymo
T. Baranauskas. A. Bučio karališkojo įstatymo belaukiant…
G. Ilekytė. Kodėl ateityje iš užsienio grįžtančių lietuvių tik daugės?
A. Bučys. Karaliai ir kniaziai Lietuvos istorijoje
D. Apalianskienė. Ar bus galutinai sužlugdytas Honkongo ekonominis klestėjimas?
A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus
S. Aušrys. Spekulianto užmojis nužudyti Ameriką
L. Kovalevskienė. Laimingas ir laisvas menininkas
P. S. Krivickas. Kaip nesididžiuoti tokia pamaina?
B. Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?
D. Šepetytė. Z.Vaišvilos tiesos kainą moka ir jo artimieji (nuotraukos)
J. Survilaitė. Rinkimų išvakarėse
P. S. Krivickas. Nepamirštami metai su Lietuvos radiju
Š. Valentinavičius. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – lietuvių gramatikos specialistas?
Č. Iškauskas. Kaip Lietuva diskriminuoja lenkus…
A. Lapinskas. Lenkijos užsienio reikalų ministras Vilniuje vėl trenkė antausį Lietuvai
A. Lapinskas. Naujas karas su lietuvių kalba
J. Vaiškūnas. Kas sustabdys Skvernelį?
G. Gražulytė, G. Guntoriūtė. Dovydas prieš Galijotą… (nuotraukos)
J. Jonevičiūtė. Penkioliktoji kūrybinė stovykla „Gyvoji etninė kultūra“
