Autoriaus archyvas: Tomas Baranauskas

T. Baranauskas. Lietuvių pergalei Karusės ledo mūšyje – 750 (7)

2020 02 16 10:30

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

XIII amžius – tai didelių Lietuvos pergalių mūšiuose su kryžiuočiais ir kalavijuočiais šimtmetis. Viena pergalė čia temdo kitos šlovę, ir visos jos nebegali vienodai susirikiuoti mūsų istorinėje atmintyje, todėl lieka užmirštos ar bent primirštos.

Vienas iš tokių neužmirštų, bet gerokai primirštų mūšių, kuriame Lietuvos kariuomenė pasiekė įspūdingą pergalę, įvyko 1270 m. vasario 16 d. ant Baltijos jūros ledo Estijoje, ties Karuse. Šiemet sukankantis 750 metų šio mūšio jubiliejus yra gera proga jį prisiminti, o kartu ir iš naujo įvertinti jo reikšmę. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Traidenio iškilimo paslaptys (video) (1)

2020 02 16 08:00

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir įkopėme į 2020 metus, ir šiemet viena pirmųjų sukakčių yra 750 metų nuo Karusės mūšio. Jis įvyko 1270 m. vasario 16 d. Data kalendoriuje sutampa su kita žymia švente, kurią mes visi žinome, ir, ko gero, lieka jos šešėlyje. Bet šiandien mes apie ją būtent ir pakalbėsim.

Kalbamės su istorike Inga Baranauskiene.

Pradėsim pokalbį ne nuo pačio mūšio. Tai yra pirmoji didelė naujojo Lietuvos valdovo Traidenio pergalė. Traidenio Skaityti toliau →

T. Baranauskas. Strėvos mūšis: pralaimėjimas, nepalaužęs Lietuvos (14)

2020 02 02 09:00

Viduramžių Lietuva kovojo dešimtis mūšių su savo priešais. Ypač daug ir sunkių kautynių būta su kryžiuočiais, bemaž du šimtmečius puldinėjusiais Lietuvą. Mes noriai prisimename žymias pergales, pasiektas Saulės (1236), Durbės (1260), Žalgirio (1410) ir kituose mūšiuose. Rečiau kalbame apie pralaimėjimus, o juk tai – ne mažiau svarbi mūsų istorijos dalis, rodanti, kad viduramžių kovos nebuvo vien tik lengvas pasivaikščiojimas nuo vienos pergalės iki kitos. Šiame kelyje teko patirti ir skaudžių pralaimėjimų. Bet po jų Lietuva atsitiesdavo ir rasdavo savyje jėgų tęsti kovą. Skaityti toliau →

T. Baranauskas. Prekyba Sausio 13-aja: Neužmirštuolė – Monikos Navickienės prekės ženklas (61)

2020 01 14 00:12

Monikos Navickienės komercinė veikla su nuosavu prekės ženklu 2016 m. | Alkas.lt ekrano nuotrauka

Naujo Sausio 13-osios „įbrendinimo“ akcija, prasidėjusi 2014-aisiais, nesibaigia. Jau teko rašyti, kad šios idėjos autorius – viešosios erdvės trolis Vaidas Saldžiūnas, įpiršęs tą ženklą su TS-LKD viršūnėlių parama bei pritarimu ir besididžiuojantis prieš visus, kad čia sprendžia jis, o ne kas nors kitas.

Nors, tiesą sakant, eilinių žmonių tarpe šis įžūliai peršamas simbolis darosi vis mažiau populiarus, jo brukimas oficialiais (LRT, mokyklos) ir viešųjų ryšių kanalais Skaityti toliau →

T. Baranauskas. Tokia policija – grėsmė nacionaliniam saugumui (132)

2020 01 05 09:48

Protingas mokosi iš svetimų klaidų, kvailys – iš savo.

Galima be galo apgaudinėti save, kad gyvename teisinėje valstybėje, o mūsų „teisėsaugos“ institucijos saugo teisę ir teisingumą, todėl abejoti jų veiksmais – tiesiog nepadoru, ir taip gali elgtis nebent tik kokie nors marginalai. Policijos pareigūnai teisūs vien dėl to, kad jie – policijos pareigūnai…

„Man pagrindo nereikia. Aš esu policijos pareigūnė. Jūs esate viešoj vietoje, mosuojate Lietuvos trispalve,“ – taip į mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės klausimą, kodėl turėtų prisistatinėti, atsakė policijos pareigūnė Karina Antipova prieš ją areštuodama. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Jėzuitų misijos ir Lietuva (video) (17)

2019 12 31 17:37

Dainius Razauskas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Jėzuitų misijos metais. Mes jau turėjom vieną pokalbį šia tema su mūsų svečiu Dainiumi Razausku – jis yra religijos tyrinėtojas. Kalbėjome apie jėzuitus – jis pakankamai kritiškai nusiteikęs jėzuitų ir ne tik jų atžvilgiu.

Bet vis dėlto jėzuitai vykdė misijas ir rašė ataskaitas. Šiandien mums tos ataskaitos yra žinių apie to meto Lietuvą šaltinis. Tad pakalbėkim ne tiek, ką jie blogai darė, bet vis dėlto, ką mes iš jų sužinom? Juk tose misijų ataskaitose yra žinių apie mitologiją, apie kaimą, apie tai, kuo gyveno žmonės.

Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Jėzuitų misijos Lietuvoje: vaikai naudoti prieš tėvus? (video) (31)

2019 12 26 08:00

Šiandien mes pakalbėsime dar viena šių metų tema: šiemet yra paskelbti Jėzuitų misijos metai. 1569 metais į Lietuvą atsikrausto jėzuitai ir netrukus įkuria Jėzuitų kolegiją, kuri vėliau išauga į universitetą.

Su mumis – religijos tyrinėtojas Dainius Razauskas. Jo požiūris į jėzuitus – skeptiškas.

„Jeigu visai atvirai pasakius, mano požiūris nėra atskirai į jėzuitus, o į tam tikrą santykį tarp žmonių. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: JAV lietuviai sovietmečiu ir po jo (video) (0)

2019 12 22 19:14

Juozas Skirius | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pratęsime temą, skirtą pasaulio lietuvių metams. Jau aptarėme ir kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės, ir išeivijos santykius su Lietuva nepriklausomybės metais. Deja, 1940 metais įvyko okupacija, ir tada išeivijos vaidmuo vėl pasikeitė. Kaip jis pasikeitė, ir ką išeivija darė okupacijos metais, vėl kalbėsime su istoriku Juozu Skiriumi, daugelio knygų apie išeiviją autoriumi, ypač JAV išeiviją. Štai naujausioji sintezė „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“, aišku, duoda atsakymus į tuos klausimus, bet mes juos išgirsime gyvai. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Pirmoji Lietuvos Respublika ir JAV lietuviai (video) (0)

2019 12 14 23:23

Juozas Skirius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsim vėl Pasaulio lietuvių metams skirta tema. Praėjusį kartą kalbėjom apie Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių paramą besikuriančiai Lietuvos valstybei, o dabar kalbėsim apie santykius tarp Amerikos lietuvių ir Lietuvos jau tai valstybei susikūrus, Tarpukaryje.

Su mumis kalbasi istorikas Juozas Skirius, daugelio knygų Amerikos lietuvių tema autorius, tame tarpe apie Lietuvos valdžios santykius su Amerikos lietuviais 1926–1940 metais, taip pat apibendrinanti studija „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Kaip Amerikos lietuviai padėjo atsikuriančiai Lietuvos valstybei? (video) (3)

2019 12 06 08:15

Šiandien mes pakalbėsime viena tema, bet skirta net dviem šiemet Seimo paskelbtiems metams, tai yra Laisvės kovų metams ir Pasaulio lietuvių metams.

Su mumis kalbėsis istorikas Juozas Skirius – daugelio knygų išeivijos tema autorius. Ypač išskirtina naujausioji, apibendrinanti monografija „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais“. Ji išėjo visai neseniai – pernai metais, tų metų išvakarėse. Turbūt mažai kas Lietuvoje šitokiu būdu pasitiko Pasaulio lietuvių metus – kapitalinis darbas…

Ir iš tikrųjų 1918 metai kaip tik yra beveik pradžia tų laisvės kovų Lietuvoje. Nors Amerikoje kovos nevyko, bet Amerikos lietuviai nebuvo abejingi. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Ką mums sako ir kaip prarandami vietovardžiai? (video) (15)

2019 09 30 17:34

Filomena Kavoliutė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs (be kitų sukakčių ir istorinių minėjimų) ir Vietovardžių metus. Vietovardžiai taip pat, be kita ko, yra istorijos šaltinis. Ta proga mes kalbamės su geografe, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto darbuotoja dr. Filomena Kavoliute. Ji nemažai tyrinėjo vietovardžius, naujausia jos knyga – „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“ – apie jau išnykusius, panaikintus vietovardžius (kaimovardžius).

Ką iš tikrųjų galima pasakyti apie vietovardį – ką jis sako? Štai K. Būga vietovardžius yra pavadinęs „žemės kalba“. Ką ta žemė mums kalba vietovardžiais? Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Ką sako naujausi Žemaitijos piliakalnių tyrimai? (video) (9)

2019 09 28 14:00

Gintautas Zabiela ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt., J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Žemaitijos metus, todėl šios laidos tema bus susijusi su Žemaitija. Kadangi laidos svečias – žinomas archeologas, piliakalnių tyrinėtojas iš Klaipėdos universiteto Gintautas Zabiela, pakalbėsim apie Žemaitijos piliakalnių naujausius tyrimus, kuriuos Gintautas ir vykdė.

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio metais teko tirti keturis piliakalnius Žemaitijos teritorijoje – istorinėje Žemaitijoje. Garsiausias piliakalnis yra Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Karas dėl Lietuvos istorinės atminties – šių dienų Laisvės kova (3)

2019 09 26 15:12

Rasa Čepaitienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas yra paskelbęs šiuos metus Laisvės kovų atminimo metais. Matome ir žemėlapyje, kad tos kovos buvo iš tiesų dinamiškos, kito sienos. Dabartinė Lietuva gimė ne taip paprastai.

Tačiau pirmasis savanoris Kazys Škirpa šiais metais buvo pažemintas Vilniuje, išbraukiant jo vardą iš Vilniaus žemėlapio, tai yra K. Škirpos alėja tapo Trispalvės alėja – nuasmeninta. Štai toks paradoksas. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Tremties atmintis: sibiriečių, tremtinių ir kolaborantų perspektyvos (video) (5)

2019 09 19 01:27

Šiandien mes pasikalbėsime apie tremčių atmintį su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja rasa Čepaitiene.

Ką gi darė tie sovietiniai kolaborantai, kurie asmeniškai ir jų palikuonys dabar siekia sovietinio revanšizmo, juodindami tuos žmones, kurie kovojo prieš juos ar jų pirmtakus, tėvus? Tremtiniai yra pasisakę dėl Noreikos lentos grąžinimo. Tai buvo oficialus jų pareiškimas Ariogaloje. O štai sovietinė tardytoja Faina Kukliansky (kurios tėvas buvo ypatingų bylų tardytojas) yra kitoje pusėje. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Turėjome savo dangų ir savo žemę (video) (12)

2019 09 14 08:00

Šiandien mes pakalbėsime apie dangišką temą, tai yra, ką senovės lietuviai žinojo apie žvaigždes ir apie dangaus skliautą. Su mumis studijoje – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Kas ta etnokosmologija ir ką ji tyrinėja? Ji susideda iš dviejų žodžių: ethnos – tauta, o kosmologija – tai apibendrintos žinios apie visatą, apie visumą. Ir, ką tauta mąsto apie visumą, apie pasaulį, apie dangų, apie dangaus šviesulius, ta mokslo sritis Lietuvoje gavo tokį vardą, nors pasaulyje ta sritis vadinama ir kitais vardais: etnoastronomija, arba kultūrinė astronomija, netgi dar kažkada buvo vadinama astroarcheologija, archeoastronomija. Skaityti toliau →

M. Sėjūnas. Artėja 1940-tieji? (51)

2019 08 29 22:58

Atminimo lenta Vilniuje, ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato kabojusi iki 2019 m. liepos 27 d. | Wikipedia.org nuotr.

„Škirpos ir Vėtros“ precedentas, istorinių faktų revizija, šįsyk sukėlė didžiausią pastarojo meto politinę audrą, pasėjo nesantaiką ir kaip niekad suskaldė pilietinę visuomenę. Vieniems atrodo, kad Vėtros „nukarūnavimas“ – istorinio teisingumo misija, kitiems – kad tai valstybės, jos didvyrių, kertinių simbolių pažeminimas, smūgis valstybingumo pamatams. Deja, diskusija net ir aukščiausiame politiniame lygmenyje virto emocijų jūra, o ne faktų ir argumentų analize. Vieni išvadinti promaskvietiškais išdavikais, kiti – fašistais, nacių kolaborantais ir šunimis.

Siūlau, atmetus emocijas, pažiūrėti į šį labai svarbų valstybei įvykį nesivadovaujant Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Šaulių sąjunga – kitokia kariuomenė? (video) (6)

2019 06 28 07:45

Mindaugas Nefas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie Šaulių sąjungą, kadangi šie metai yra paskelbti Šaulių sąjungos metais ir Šaulių sąjungai sukanka 100 metų.

Su mumis – disertacijos „Šaulių sąjungos ideologijos raiška Lietuvos visuomenėje 1919-1940 m.“, apgintos 2017 m., autorius Mindaugas Nefas.

Kas ta Šaulių sąjunga, kuo ji reikšminga? Ar tai nėra tiesiog viena iš visuomeninių organizacijų, Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Ką A. Smetonos valdymas davė Lietuvai? (video) (9)

2019 06 25 20:33

Algis Kasperavicius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes tęsime pokalbį apie vieną žymiausių Lietuvos istorijos veikėjų, prieškario Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, atsižvelgiant dar ir į tai, kad šie metai Seimo yra paskelbti Antano Smetonos atminimo metais.

Su mumis pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Praėjusioje laidoje mes aptarėme ankstyvąjį A. Smetonos veiklos etapą iki jo pirmojo išrinkimo prezidentu dar Lietuvos Taryboje. O susirinkus Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Antano Smetonos kelias į didžiąją politiką (video) (7)

2019 06 21 15:27

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais (nemažai atmintinų datų šiemet yra paskelbta), todėl mes šioje laidoje pakalbėsime apie Antaną Smetoną.

Kalbamės su Vilniaus universiteto istoriku, mums jau gerai pažįstamu Algiu Kasperavičiumi.

Taigi, kas tas A. Smetona? Pradėkim nuo kilmės, nes seniau valdovai kildavo iš labai kilmingų giminių, šiuo atveju – ne taip. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Kaunas kaip laikinoji sostinė (video) (0)

2019 06 12 22:07

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs ir Laikinosios sostinės atminimo metais, nes 1919 m. sausio 2 d. Lietuvos sostinė dėl karinių veiksmų buvo perkelta į Kauną ir ten užsibuvo faktiškai visą tarpukario laikotarpį – kiek gyvavo Pirmoji Lietuvos Respublika.

Apie šitą laikotarpį, apie tai, kaip Kaunas tapo laikinąja sostine, ką jis davė Lietuvai, mes kalbamės su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.

Taigi, kokios aplinkybės privertė Lietuvos sostinę perkelti į Kauną, kuriame ji niekada nebuvo? Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Nepriklausomybės kovos su lenkais (video) (3)

2019 06 07 08:10

Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie vienas dramatiškiausių kovų Lietuvos nepriklausomybės kovų istorijoje – kovas su lenkais. jos buvo ne tik nepriklausomybės kovos, bet faktiškai užsitęsė (bent jau pasyvia forma) beveik iki pat nepriklausomybės pabaigos.

Su mumis studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Kaip prasidėjo kovos su lenkais ir kokią jos reikšmę turėjo? Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Nepriklausomybės kovos: kovose su bolševikais gimusi kariuomenė (video) (0)

2019 03 31 22:39

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Šiandien toliau kalbėsimės apie Nepriklausomybės kovas, kadangi šiemet yra ir Nepriklausomybės kovų atminimo metai – jų šimtmetis (skaičiuojant muo 1919 metų).

Mūsų studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Pakalbėkim konkrečiau apie pačias kovas. Kaip jos prasideda? Iš pradžių Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. vasario 16 d. , ir kaip ir niekas nevyko… Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Nepriklausomybės kovos: su kuo kariauta? (video) (2)

2019 03 29 12:02

Šiemet yra ypatingi metai. Seimas yra paskelbęs bent kelias sukaktis, ir viena iš jų yra Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai. Apie jas šiandien ir pakalbėsime su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.

Kas tos Nepriklausomybės kovos? Pirma apsibrėžkim chronologiją, nuo kada iki kada jos vyko?

Chronologija – nuo 1919 m. sausio pabaigos, arba vasario pradžios. Čia gali būti įvairi nuomonė. O užsibaigė, jeigu neskaičiuotume atskirų susirėmimų prie sienos, Skaityti toliau →

„Feisbukas“ uždraudė kviesti pasirašyti už V. Radžvilo komitetą (12)

2019 03 27 22:00

„Feisbuko“ reakcija į paramą V. Radžvilo komitetui | Raimondo Navicko koliažas, facebook.com/blogeris.zeppelinus

Iš „Feisbuko“ šiandien buvo pašalintos visos nuorodos į oficialų Vyriausios rinkimų komisijos administruojamą „Rinkėjo puslapį“, kuriame piliečiai gali pasirašyti už visuomeninio rinkimų komiteto „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ dalyvavimą 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą. Kitų partijų ir komitetų palaikymo puslapiai, kaip ir pats „Rinkėjo puslapis“ apskritai, tuo tarpu nėra blokuojami.

„Feisbukas“ automatiškai neleidžia paskelbti jokių nuorodų į V. Radžvilo komiteto parėmimo puslapį Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Aisčiai ir Roma: Kiek tiesos Palemono legendoje? (video) (13)

2019 03 25 22:34

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie Žemaitijos ir Lietuvos seniausias ištakas. Tai vėl bus laida, skirta Žemaitijos metams. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Seniausios ištakos (galima jas vadinti ir legendinėmis, ir, kažkiek, archeologinėmis) dar XVI amžiuje ieškotos I mūsų eros amžiuje. Tai yra, Lietuvos metraščiai pradeda Lietuvos ir, visų pirma, Žemaitijos istoriją (nes nuo jos viskas prasideda Lietuvos metraščiuose) I amžiumi, Nerono laikais, kai neva atkeliauja į Lietuvą Palemonas.

Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Kryžiaus žygių pėdsakais: nuo Romos iki Lietuvos ir Žemaitijos (video) (5)

2019 03 19 15:08

Šiemet yra Žemaitijos metai. Ta proga pakalbėsime plačiau – ir apie Žemaitiją, ir apie visą Lietuvą. Tačiau tema būtų kryžiaus žygiai Žemaitijos ir Lietuvos likime ir popiežių reikšmė juose.

Taip jau atsitiko, kad daugelis Lietuvai reikšmingų sprendimų buvo priimama ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų, ir vienas iš tokių dalykų yra kryžiaus žygiai.

Kalbamės su istorike, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskiene. Kur mums reikėtų ieškoti tų pagrindinių sprendimų Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Žemaitija prieš 800 metų (73)

2019 03 06 15:27

Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais ir padarė tai ne atsitiktinai. Šiemet sukanka 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos paminėjimo 1219 metų Lietuvos ir Volynės kunigaikščių taikos sutartyje. Kaip tik apie Žemaitiją prieš 800 metų ir pakalbėsime ta proga. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Iš tikrųjų galima būtų sakyti, kad 1219 metai – tai pirmoji tikrai paliudyta Žemaitijos istorijos data, bet mes turim ir žymiai ankstesnę datą. Štai Žemaitijoje (kaip mes dabar ją suprantame), Skaityti toliau →

T. Baranauskas. Istorijos keitimas „gimtadieniais“ – nauja istorijos primityvinimo mada? (10)

2019 01 25 13:17

Pernai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo suorganizuota triukšminga ir, matyt, nepigi viešųjų ryšių akcija „Su gimtadieniu, Lietuva“. Šią frazę kaip papūgos kartojo elitinės „žvaigždės“ ir visame pasaulyje nufilmuoti užsieniečiai, šio šūkio fone net Vytautas Landsbergis perskaitė savo jausmingą sveikinimą Lietuvai…

Tas pats atsitiko ir su Vilniumi. Ilgai snaudusi Vilniaus savivaldybė staiga ėmėsi švęsti… „Vilniaus gimtadienį“! Ir ruoštis Vilniaus „700 metų jubiliejui“, kuris laukiamas 2023-aisiais. Skaityti toliau →

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (IV) (7)

2018 10 09 08:15

(Taip pat skaitykite I dalį, II dalį ir III dalį)

Antrasis penktos klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ skyrius skirtas jau tikrajai istorijai – nuo valstybės susikūrimo iki Liublino unijos, o tiksliau – iki Vytauto Didžiojo mirties, nes sulig Vytautu Lietuvos politinė istorija čia ir užsibaigia: lieka tik Vilniaus šv. Onos bažnyčios pastatymas (jai skirta visa pamoka) ir seniausios knygos bei pirmoji lietuviška knyga (joms skirtos dvi pamokos). Žodžiu, kad kariavome su kryžiuočiais, penktokui dar leista kažkiek patirti, bet Skaityti toliau →

T. Baranauskas. „Kelias” į niekur… (III) (9)

2018 10 08 08:15

(Taip pat skaitykite I dalį ir II dalį.)

Tęskime liūdesį ir neviltį keliančio 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ apžvalgą. Ketvirtoji tema įvardyta „Kovos su priešais“. Skirtingai, nei prieš tai buvusiame skyrelyje paminėti neįvardyti „priešai“, kurie žinančiam atpažįstami kaip kryžiuočiai, šie yra skandinavų vikingai ir trumpai paminėti slavai. Skyrelis pradedamas tiesiog šaltinio citata apie Apuolės užpuolimą 854 m. Kas tai per šaltinis, Autoriui neaišku, anot jo, tai parašęs kažkoks „IX amžiaus vokiečių kronikininkas“, iš tikrųjų gi – Hamburgo-Bremeno arkivyskupas šv. Rimbertas, aprašęs savo pirmtako šv. Anskaro gyvenimą… Skaityti toliau →