Paieškos rezultatai: baltų šventadieniai

Baltų šventadieniai: vestuvės, gimtuvės, vardynos (video) (1)

30-2

Du artimiausius sekmadienius televizijos laidose ‚‚Baltų šventadieniai“ kalbėsime apie lietuvių tradicines šeimos šventes – vestuves, gimtuves ir vardynas.

Vestuvės švenčiamos labai įvairiai. Etnologė Irena Čepienė, tyrinėjusi lietuvių tradicines vestuves ir parengusi ne vieną mokslinį darbą, šiuolaikines vestuves pagal šventimo pobūdį sugrupavo į keturis tipus, tai – „minimalistinės vestuvės; originalios vestuvės, kurių pobūdis yra pramoginis; vestuvės, kuriose persipynę senieji ir naujieji vestuvių papročiai, kai šventei vadovauja piršlys (svotas) su svočia, ir tradicinės vestuvės, kuriose atliekamos senos kilmės simbolinės apeigos.“ Skaityti toliau

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ (video) (1)

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ | Rengėjų nuotr.

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ pratęs ankstesniuosius: 2017 m. rengtą TV laidų ciklą „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ (pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į įvairių baltų kultūros sričių mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas) ir 2018 m. TV laidų ciklą „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ (buvo pristatytos unikalios Lietuvos vietovės, apie kurias pasakojami padavimai).

Laidose „Baltų šventadieniai“ aiškinsimės, kokios yra pagrindinės baltų šventės, Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ linki „gyvo žalio“ (2)

Zaluma-3

Rengiant laidas apie senąsias baltų šventes, iškyla begalė klausimų ir dėl jų pavadinimų, ir dėl turinio, kuris slypi po pavadinimais, ir jų pasklidimo po Lietuvą vietų bei laiko, nes kalendorių buvo ir yra įvairių, pvz., Mėnulio, Saulės, Žemdirbių ir kitų. Naujausiose laidose papasakosime apie Jurginių šventę, turinčią net keletą pavadinimų, ir „Žemdirbių kalendorių“ bei pakviesime į Jorės šventę – parodysime, kaip ji buvo švenčiama ant Pyplių piliakalnio praėjusiais metais.

Jurginės seniau buvo vadinamos kitaip – Pergrubrinėmis, Perkūninėmis. Skaityti toliau

‚‚Baltų šventadieniai“ – apie Pavasario lygiadienį ir Gandrines (video) (0)

Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje | Rengėjų nuotr.

„Senųjų švenčių pagrindą ir struktūrą sudaro gamtos ir augalijos vegetacinio ciklo kritiniai taškai, tačiau švenčių esmėje glūdi svarbiausių žmogaus būties įvykių išgyvenimas metafizinėje plotmėje. (…) Šventinė nuotaika kuriama, palikus kasdieninę buitį, nusiskaistinimu. Įprasto gyvenimo tėkmės pakeitimas pažymimas ir apeigomis. Išeinant iš kasdieninės laiko tėkmės, į  sakralią šventės erdvę įžengiama pro vartus. Bet tai tėra tik simbolinė išraiška to nuskaistėjimo, kuris turėtų vykti žmogaus sieloje“, – knygoje „Rėdos ratas“ rašo etnologas Aleksandras Žarskus. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Apie Adventą, viltį ir gerumą (3)

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis

Kai pirma šalna pakanda  lapus ir vėjas baldosi už lango, artėja Adventas. Žengiame paskutinį žingsnį į žvarbią gruodžio naktį. Ir sniego paklotai matosi ne tik laukuose – ant miesto stogų. Lėtai nutupia snaigė ant delno. Norisi tvirtai suspausti , kad niekur nedingtų šis trapus mažytis stebuklas. O kad su baltu snaigių pūku kristų širdin šviesios viltys, nemeluotas džiaugsmas, švelnumas!

Tai virsmas, kuris, nori to, ar ne, vis tiek vyksta.  Vyksta aplinkoje. O mumyse? Kur krypsta mūsų žvilgsnis? Kur skrieja  mintys? Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Lietuvių kalba Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 102–133). Ištraukos:

Kalbas, kuriomis Vilniaus vyskupijos bažnyčiose sakomi pamokslai, reikalauta žymėti 1828 ir 1830 metų vizitacijose. Tose vizitacijose akivaizdžiai ignoruojami Lydos aps. lietuviai. Antai 1828 metų Asavos bažnyčios vizitacijoje nurodyta, kad parapijoje gyventojų, kalbančių svetima, t.y. lietuvių, kalba, nėra. Todėl ir pamokslų kalba nenurodyta, kaip savaime suprantama. Deja, net po šimtmečio didesnė šios parapijos gyventojų dalis dar kalbėjo lietuviškai. Tais pačiais metais Varenavo ir Žirmūnų bažnyčiose būdavo sakomi tik lenkiški pamokslai. Skaityti toliau