Paieškos rezultatai: Tautos namai

Vilnius kviečia viso pasaulio architektus kurti Nacionalinę koncertų salę „Tautos namai“ (video) (9)

Antanas Gudelis (dešinėje) ir Albertas Sinkevičius | S.Žiūros nuotr.

Prasideda tarptautinis Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Architektai iš viso pasaulio kviečiami projektuoti būsimą vieną svarbiausių sostinės erdvių ir teikti savo pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei.

Idėjų konkursas tęsis iki birželio, o 2021 metais prasidėtų kelis metus truksiančios pastato statybos. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai naujojoje salėje bus pakviesti jau 2023 m., kai švęsime Vilniaus 700 metų gimtadienį. Skaityti toliau

L. Grumadienė-Kalėdienė. Lietuva – vieninteliai lietuvių tautos namai (4)

Laima Grumadienė-Kalėdienė | Asmeninė nuotr.

Daug kas šiandien suabejojo, ar Kovo 11-osios eisenoje nešamas šūkis „Lietuva – lietuviams!“ neįžeis kitų Lietuvos gyventojų. Norėčiau paklausti jų: o tai, kad Lietuvos Respublikos Konstituciją skelbia lietuvių tauta, neįžeidžia?

Šūkiui „Lietuva – lietuviams!“ jau daugiau kaip šimtas metų, bet būtent todėl, kad buvo šviesių žmonių, jį iškėlusį kaip orientyrą, mes švenčiame ir vėl iš pančių išsivadavusios Lietuvos šimtmetį. Šūkį „Lietuva – lietuviams!“ tada, kai Lietuvoje buvo draudžiama rašyti lietuviškais rašmenimis, paskelbė „Varpo“ laikraštis ir pakvietė priešintis caro okupantams tvirtai Skaityti toliau

R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai (5)

Profsajungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, Skaityti toliau

„Tautos namai“ kviečia apsilankyti „Pavasario rankdarbių dienoje“ (0)

rankdarbiaiŠį šeštadienį, kovo 16 d., nuo 12 iki 17 val., Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1) vyks „Pavasario rankdarbių diena“. Renginyje dalyvauti panoro per 60 įvairaus amžiaus rankdarbių kūrėjų, kurie surengs savo darbų parodas-pardavimus, technikų demonstravimus, skatins bandyti kurti, mokys žiūrovus dirbinius vertinti ir apie juos nusimanyti.

„Pavasario rankdarbių dienoje“ bus pristatytas Lietuvoje vis populiarėjantis Ebru menas. Ne vienas dalyvis prasitarė, kad ruošiasi pasiūlyti gražių velykinių darbelių. Sulaukus gausaus būrio dalyvių, tikimasi sulaukti ir nemažiau žiūrovų. Įėjimas į renginį nemokamas. Skaityti toliau

Tautos namai bus? (1)

Vilniaus profsajungų rūmai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Ūkio ministerija sutarė parengti galimybių studiją – Vilniuje ant Tauro kalno  įkurti Tautos namus.

Ketvirtadienį Vyriausybėje vykusiame pasitarime su Vyriausybės kancleriu Deividu Matulioniu sostinės meras Artūras Zuokas aptarė Tautos namų projekto įgyvendinimo planus, – pranešė savivaldybė.

Mero teigimu, ant Tauro kalno įsikūrę Tautos namai turi tapti kultūros centru su tarptautinius standartus atitinkančia koncertų sale.

„Turime skirti tinkamą dėmesį šiam projektui, apie kurį poetas Justinas Marcinkevičius yra pasakęs: Skaityti toliau

R. Šarknickas. Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją? Neleisime! (4)

tautos-namai-profsajungu-rumai-vilnius.lt

Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją. Tokią išvadą galima daryti perskaičius Vilniaus savivaldybės paruoštas naujas viešojo konkurso sąlygas dėl architektūrinės idėjos pirkimo. Ir nesiseka vis tiems mūsų Tautos kūrėjams: Jonui Basanavičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Kaziui Griniui ir kitoms istorinėms Lietuvos asmenybėms. Mūsų valstybė laukė Tautos namų daug dešimtmečių – visą šimtmetį.

Tauro kalno teritorija yra glaudžiai susijusi su istorine Tautos namų idėja, Skaityti toliau

Besitelkiantis „Tautos forumas“ kviečia į trispalvės 100-mečio eiseną ir mitingą „Lietuva yra čia!“ (6)

Kovo 11-osios eitynės 2013 m. | Alkas.lt, A. Saertanavičiaus nuotr.

Sąjūdžio 30-mečio išvakarėse nevyriausybinės patriotinės organizacijos ir judėjimai pradėjo burtis į platesnį neformalų susivienijimą, telkiamą po „Tautos forumo“ (TF) vardu. Šiuo metu prie TF jau prisijungė: Vilniaus Sąjūdžio taryba, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Vilniaus forumas, Talka kalbai ir tautai,  Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, Jaunimo sambūris „Pro patria“, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti valstybinius gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba.

Balandžio 25 d., 12 val. „Tautos forumas“ kviečia visus Lietuvos likimui neabejingus Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau

Čiurlionio namai kviečia į renginių ciklą „Lietuvių dailės draugijai – 110“ (0)

M. K. Čiurlionis. Saulė. 2007 m. | Rengėjų nuotr.

1907 m. rugsėjo 15 d. (senuoju stiliumi – rugsėjo 2 d.) Vilniuje įsteigta Lietuvių dailės draugija. Besitelkiantis lietuvių menininkų sambūris buvo ne tik ypatingai svarbus akstinas M. K. Čiurlioniui galutinai apsisprendžiant apsigyventi Vilniuje, bet ir nepaprastai reikšmingas reiškinys, kuriant modernios lietuvių tautos tapatybę, žadinant lietuvių kultūrinę savimonę ir valstybingumo aspiracijas. M. K. Čiurlionis aktyviai įsitraukė į lietuvių dailininkų sąjūdį nuo pirmųjų šio judėjimo žingsnių: dalyvavo pirmojoje lietuvių dailės parodoje, pats organizavo antrąją parodą, kūrė Lietuvių dailės draugijos įstatus, projektavo jos veiklą, prie Draugijos inicijavo Muzikų sekciją, aktyviai plėtojo Tautos namų projektą, pirmasis pažadėjo savo darbus dovanoti lietuvių dailės muziejui. Lietuvių dailės draugijos Čiurlionio kuopa labai nusipelnė, superkant ir Lietuvai išsaugant šio menininko palikimą.

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Tautos būtis matuojama laisve (1994) (0)

marcinkevicius3

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 23 metus, bet didele dalimi, deja, tebetinka iki šiol.

– Koks būtų Jūsų žvilgsnis į dabartinę tautos būtį, kaip ją apibūdintumėte?

– Tautos būtis matuojama laisve. Jos žmonių laisve, tos laisvės kokybe. Niekada dar nebuvo paleista (ar išsiveržę) į laisvę tiek žvėries – kruvina, godi, purvina, šlykšti gyvulio laisvė. Jeigu tu negriebi, neapgaudinėji, neplėši, nevagi, nesidrabstai kuo nors dvokiančiu – tai iš televizijos ekrano, iš spaudos puslapių esi atvirai ir tiesiai išvadinamas kvailiu. Skaityti toliau

D. Stancikas. Mano namai – mano tvirtovė (7)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Kai branduolinio karo tarp Rusijos ir Amerikos bijantys lietuviai po Donaldo Trampo pergalės išsigandę klausia: „O kas bus dabar?“, atsakau: „Džiaukitės – dabar sumažės įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono, nebebus pasaulinio karo.“

Tačiau jų akyse matau tik pasipiktinimą – tikras patriotas būtinai privalo tikėtis karo arba mažų mažiausiai naujos Lietuvos okupacijos – kaipgi kitaip? (Įdomu tai, kad dėl okupacijos ir pasaulinio karo ne mažiau baiminasi ir rusai: kaip gūdžiais sovietiniais laikais jie masiškai apmokomi „civilinės gynybos“ NATO užpuolimo atveju.)

Kai stiprėjančia Rusijos galybe įtikėjusiems lietuviams aiškini, kad priešingai – iš savo Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis (0)

Atgimimo azuolyno sodinimas_R.Jasukaitytes nuotr2

Ažūrinė žaluma sklinda nuo pakelės berželių, besikalančioj žolėj – žemės šviesa, kasdien kylanti vis aukščiau, kol pienių pūkai susitiks su nusileidusiu žemėn dangumi…Vykstame į ąžuolyną, o ąžuolaičių šakos dar nuogos – buvo paskutinis balandžio šeštadienis, tradiciškai tapęs Ąžuolyno diena.

Šiek tiek istorijos

Lietuvos Tautinis Atgimimo ąžuolynas pradėtas sodinti 1989-ais. Žmonės jo sodinti važiavo iš visų Lietuvos regionų. Skaityti toliau

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje kviečia į Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės 130-osioms gimimo metinėms skirtus renginius (0)

Ciurlionis-Kymantaite.wikipedija.org

Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės gimimo dieną, kovo 13-ąją (sekmadienį), 15 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į koncertą Lietuvoje, kuriame skambės Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių tekstai ir muzika. Šiuo koncertu  sykiu pagerbiamos ir Nepriklausomybės atkūrimo 26-osios metinės. Čiurlionio muzikines kompozicijas atliks prof. Rokas Zubovas.

Šių metų kovo 13 d. Sofijai Čiurlionienei-Kymantaitei sukanka 130 metų. M. K. Čiurlionio namai (Savičiaus g. 11) pradeda kultūros renginių ciklą, skirtą aktualizuoti rašytojos, dramaturgės, vertėjos, gimtosios kalbos puoselėtojos,  pedagogės, Lietuvos diplomatės, visuomenės veikėjos, vienos pirmųjų lietuvių moterų judėjimo lyderių svarbą lietuvių kultūros istorijoje. Renginių ciklo pirmųjų renginių akcentai – Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių bendros idėjos, kūrybos sąlyčiai.

Skaityti toliau

Paskelbtas konkursas „Mano tautos kostiumas” (nuotraukos) (0)

Tautiniu kostiumu kolekcijos pristatymas_LLKC nuotr

Puikus, puošnus, spalvingas tas mūsų tautinis kostiumas, tad kodėl jo dažniau nedėvėti, kodėl visiems jo neparodyti? Lietuvos liaudies kultūros centras kviečia visuomenę, ypač jaunimą, dalyvauti pirmą kartą rengiamame konkurse „Mano tautos kostiumas“. Puoškitės, ruoškitės, draugus, pažįstamus paraginkit ir fotografuokitės! Pirmojo konkurso etapo dalyviai būtų vertinami pagal kostiumų fotografijas ir išsamius aprašymus, kurių rengėjai lauktų iki birželio 10 d., vėliau – kostiumą tektų demonstruoti!

Mes jau pratinamės didžiuotis tautiniu kostiumu, jį vilkėti, ypač kai norime pasauliui prisistatyti kaip saviti, išskirtiniai, išsaugoję tautos paveldą. Skaityti toliau

Mitas ir tautosaka (3)

Laurinkiene_Namie

Habil. dr. Nijolė LAURINKIENĖ

Kas yra mitas? Ar jį galima sieti su tautosaka ir apskritai su žodine liaudies kūryba?

Mitologija ir tautosaka yra tarytum dvi seserys, susikibusios rankomis ir neretai einančios dviese. Bet vis dėlto jos, nors ir siejamos, daugeliu atvejų negali būti tapatinamos. Prieš aiškindamos mito santykio su tradicine kultūra pobūdį, pirmiausia aptarkime, ar pats mitas gali būti laikomas žodinės liaudies kūrybos rūšimi. Kaip žinoma, žodis mitas yra graikų kilmės. Graikiškai mythos – žodis, sakmė, padavimas.  Skaityti toliau

Kviečia paroda, skirta jubiliejinei Lietuvos dainų šventei „Čia – mano namai“ (0)

aut. Martynas Vidzbelis DAINU SVENTE 2014

Balandžio 22 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) vyks paroda, skirta jubiliejinei Lietuvos dainų šventei „Čia – mano namai“.

Renginyje dalyvaus Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Marija Drėmaitė, Lietuvos liaudies kultūros centro ir Dainų šventės direktorius Saulius Liausa, Skaityti toliau

R.J. Dagys: Liberali pasaulėžiūra veda į lietuvių tautos nykimą (22)

Rimantas Dagys | Wikipedia.org nuotr.

Skelbiame Lietuvos Respublikos Seimo nario ir kandidato į TS-LKD pirmininkus Rimanto Jono Dagio laišką partiečiams, gautą iš TS-LKD sekretoriato.

Gerbiami bičiuliai,

Lietuva vėl išgyvena sudėtingą laikotarpį. Mūsų partijos taip pat laukia nemenki iššūkiai. Stovime prie kaip niekada anksčiau ant svarbaus apsisprendimo, kokioms vertybėms atstovausime – krikščioniškoms ar pseudomodernioms, kopijuodami liberalus, – slenksčio. Kartu tai klausimas apie mūsų nuoseklumą: ar ne tik žodžiais būsime krikščioniškas ir tautiškas vertybes puoselėjančius žmones telkianti bei jų palaikoma jėga? Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Kultūra – mūsų namai? (2)

V.Juozapaitis. Asmenio arch. nuotr.

Prof. Vytautas Juozapaitis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Namai… Juose glūdi visa gyvenimo pilnatvė ir prasmė: vaikystė, mama, tėvas, sodas, dangus, šeima, gimtinė, kaimynai, Tėvynė – visa tai, be ko nebūtų įmanomas savęs suvokimas ir prasmė. Kalbu ne tik apie pastatą, ar kvadratiniais metrais išmatuojamą būstą, be kurio, beje, namų sąvoka taip pat sunkiai įsivaizduojama. Tačiau svarbiausias namų atpažinimo ženklas yra ramybė. Namai yra ten, kur esame laukiami, kur mūsų siela pailsi, kur mus supa artimųjų meilė ir šiluma, kur norisi visada sugrįžti, o juos palikus, iš ilgesio maudžia krūtinę… Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas sulaukė finansinės paramos (0)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

6137 litai – tokia suma atiteko Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui (LLTI). Š. m. sausio mėnesį, institutas kartu su žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstove ir oficialia kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ 300-osioms Kristijono Donelaičio metinėms paminėti pristatė paauksuotą medalį. „Monetų namai“ nuo kiekvieno parduoto medalio 10% skyrė institutui.

Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus Mindaugo Kvietkausko, tai puikus bendradarbiavimo pavyzdys, padėsiantis institutui Skaityti toliau

V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį (79)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Prieš pat Šv. Kalėdas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje pasipylė vis tuos pačius kelis istorikus cituojantys straipsniai, nukreipti prieš Seime dar pernai vasarą užregistruotą Tautos istorinės atminties įstatymą, kaip kaltinama, tariamai siekiantį įvesti istorijos cenzūrą Lietuvoje.

Šios kritikos bangos epicentre VDU istorikas Egidijus Aleksandravičius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys bei VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas. Nerimą kelia šių žmonių apie įstatymo projektą skleidžiama tiesmuka ir lengvai paneigiama dezinformacija. Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas (video) (28)

dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 31 d. Seime įvyko konferencija-diskusija „Lietuvių Tauta – suverenas savo Nepriklausomoje Valstybėje“. Šioje konferencijoje buvo pristatyta dr. Algimanto Liekio monografija „Prezidentinė Lietuva (1919 – 1920, 1926–1940)“. Skelbiame dr. A.Liekio pasisakymo šioje konferencijoje vaizdo įrašą, bei jo parengto pranešimo tekstą.

Apie pirmąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną nemažai rašyta. Tačiau, sekant sovietmečio istoriografija, daugiausia neigiamai, kaip demokratijos smaugėją, tariamai vienos partijos – LTS vadą, fašistą ar profašistą ir pan. Skaityti toliau

Tautos idealų šviesoje – Lietuvos partizanų atminimas (0)

Minėjimo akimirka. Antras iš kairės – Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, toliau – Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius, Krašto apsaugos ministrė, parlamentarė Rasa Juknevičienė, parlamentarė, partizanų A. ir B. Ramanauskų dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė

„Iš istorijos žinome, kad kova ne visada laimima, nors ir kovojama už teisų reikalą. Taip šį kartą atsitiko ir su ginkluotaja Lietuvos partizanų jėga. Tauriausieji Lietuvos sūnūs ir dukros žuvo vienas po kito kovodami su nepalyginamai gausesniu priešu, bet jam nepasidavė. <…> Mes tiek metų laikėmės kovoje tik jos sveikojo kamieno dvasiškai ir medžiagiškai remiami. Mes gyvenome ir kovojome vadovaudamiesi visos tautos kilniais idealais. Tie idealai nežuvo ir tautoje tebėra gyvi.“ – prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų savo atsiminimuose rašė Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės Kovos sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, Vyčio kryžiaus II ir I laipsnių ordinų kavalierius generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Skaityti toliau

Tautos namų idėja bus įgyvendinta iki 2018 metų (0)

Vilniaus profsajungų rūmai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba iškilmingame posėdyje pritarė rezoliucijai, kuria įsipareigojama iki 2018 metų sostinėje įkurti Tautos namus.

„Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą. Justinas Marcinkevičius yra sakęs: „Tauta atstato Valdovų rūmus, nors pati neturi ne tik rūmų, bet netgi namų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Skaityti toliau

V. Visockas. Kur statysime Tautos namus? (6)

Gedimino pilies bokštas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gedimino kalnas pavojuje, Arkikatedros sienos trūkinėja, Valdovų rūmai neužbaigti, Lukiškių aikštė apleista, Tautos namai nepastatyti… Tai anaiptol ne visos bėdos, bet ir jų pakanka, kad skaudėtų širdį.

Kodėl mes tokie nevykėliai? Nieko nesugebam pastatyti, pradėto – užbaigti? Stadioną tik iš trečio karto arba įveiksime, arba griausime. Ir už tai niekas nepasodintas, niekam nuo galvos nė plaukas nenukrito. Panašu į visuotinį sabotažą: juo blogiau, juo geriau. Mokame tik vogti. Milijonais. Vagiame taip, kad mūsų Temidė nieko blogo nemato, nes juk ji – užrištomis akimis. Skaityti toliau

Tautos namų idėja – Tulpių rūmai (0)

Tautos namų atminimo akmens atidengimo iškilmės ant Pamėnkalnio: iš dešinės – poetas Justinas Marcinkevičius, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir „Tautos namų santaros“ pirmininkas Antanas Gudelis | „Mokslo Lietuva“ nuotr.

Neseniai gerai žinomo literato ir visuomenininko Antano Gudelio iniciatyva vėl buvo primintas senokas, dar trečiojo dešimtmečio pradžioje kilęs sumanymas įsteigti Tautos namus. Pabandykime prisiminti tuos senus, gerus, nostalgiškus laikus.

Jau pirmaisiais lietuviškos spaudos atgavimo, o kartu ir tautinės kultūros atgimimo metais kilusi idėja – per Tautos namus sujungti etniškumą, tautiškumą su valstybingumu – vis buvo bandoma įgyvendinti prieš Pirmąjį pasaulinį karą; pirmaisiais Nepriklausomybės metais; trečiojo dešimtmečio pradžioje; taip pat ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ir pabaigoje. Skaityti toliau

Mirė Didysis Tautos Dainius Justinas Marcinkevičius (video) (10)

Skelbiame Justino Marcinkevičiaus mintis parašytas 2006 m. atsakant į  Baltosios anketos klausimus.Anketą parengė rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis. Šios mintys paskelbtos 2009 m. leidyklos Dominicus Lituanus išleistoje knygoje „Baltoji knyga“.

– Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomeninės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to siekti? Skaityti toliau

S.Stoma. Dvidešimt politinės tautos nykimo metų (0)

Saulius Stoma, www.alkas.lt

Saulius Stoma

Jau tapo beveik gero skonio reikalu per Sausio 13–osios minėjimus dejuoti, kad ne tokios Lietuvos tikėjomės. Dvidešimtmetis ypatingai palanki proga. Tačiau dabar neimsiu skaičiuoti, ko Lietuva per šį laiką pasiekė, o ko – ne. Bandysiu atsakyti į klausimą: kodėl taip atsitiko?

Susitelksiu ties esminiu dalyku. Tai – savarankiškos POLITINĖS TAUTOS kūrimas. Manau, visiškas šio tikslo žlugimas ir yra didžioji mūsų nesėkmė. Didžiuma kitų problemų – tik padariniai.

1991 metų pradžios įvykiai žymėjo Atgimimo pabudintos visuomenės pilietiškumo kulminaciją. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tų pačių idealų pašaukti (2)

dr. Vacys Bagdonavičius | lrv.lt nuotr.

Mudu esame bazilioniškiai

Žiūriu į Dubysos ištakų vaizdą paskutinio „Padubysio kronikų“ [1] numerio [2016, Nr. 2(7)] viršelyje ir tiesiog geliančiai jaučiu, koks jis pažįstamas. Jis visai toks pat, kaip beveik prieš 70 metų, kai eidami namo iš Bubių mokyklos kartais iš vieškelio ties plytine, cygelne vadintą, pasukdavom į vingiuotą paupį ir kokį kilometrą paėję jo takiukais, skersai kirsdami mišką pasiekdavome savąjį Gervenų kaimą. Smagiausios tos kelionės būdavo rudenį, kai po kojom čežėdavo lapai, kai po ąžuolais giles rankiodavome ar eglių skujomis (konkorėžiais) apsimėtydavome. Skaityti toliau

Iraniečių maištas skleidžiasi ir Lietuvoje (video) (4)

Iraniečių maištas skleidžiasi ir Lietuvoje | gmgyvai.lt nuotr.

Spalio 19-21 dienomis, Lietuvos melomanų ausis džiugins išskirtinis Irano skambesys. Rahelė Barzegari drauge su „Gian Trio“ lankysis Vilniuje, Palangoje ir Kaune, džiugindami išskirtinio skambesio išsiilgusius klausytojus.

„Ši muzika nukreipta į žmogaus vidų, skirta savęs pažinimui, įsiklausymui į save“, – teigia „Rumi namų“ Vilniuje įkūrėjas, vienas iš „Gian Trio“ narių Dariušas Rasaulis (Dariush Rasouli). Tuo tarpu Rahele Barzegari savo vokalu atkreips dėmesį į moteriškąją Irano pusę. Skaityti toliau

„Suklegos“ 2018 jau čia pat! (video) (0)

Abrahamas Brodis | Kauno etninės veiklos klubo nuotr.

Rugsėjo 27-29 d. Tarptautinė šiuolaikinio ir tradicinio folkloro šventė „Suklegos“ jau devynioliktą kartą sukvies pasaulio muzikos gerbėjus ir atlikėjus po vienu stogu. Postfolkas, folkdžazas, pasaulinė muzika, naujasis amžius – tai tik dalis pavadinimų, kurie apibūdina renginio atlikėjų muziką. Laiko patikrinti ir nauji šiuolaikinės ir tradicinės muzikos projektai net tris dienas džiugins įvairiausių skonių melomanus.

„Suklegos“ stengiasi išlaikyti paprotį ir kviesti artimiausius kaimynus, kad pažintume jų paprotį ir pajustume naujųjų amžių Skaityti toliau