Paieškos rezultatai: Tautos namai

R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai (5)

Profsajungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, Skaityti toliau

„Tautos namai“ kviečia apsilankyti „Pavasario rankdarbių dienoje“ (0)

rankdarbiaiŠį šeštadienį, kovo 16 d., nuo 12 iki 17 val., Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1) vyks „Pavasario rankdarbių diena“. Renginyje dalyvauti panoro per 60 įvairaus amžiaus rankdarbių kūrėjų, kurie surengs savo darbų parodas-pardavimus, technikų demonstravimus, skatins bandyti kurti, mokys žiūrovus dirbinius vertinti ir apie juos nusimanyti.

„Pavasario rankdarbių dienoje“ bus pristatytas Lietuvoje vis populiarėjantis Ebru menas. Ne vienas dalyvis prasitarė, kad ruošiasi pasiūlyti gražių velykinių darbelių. Sulaukus gausaus būrio dalyvių, tikimasi sulaukti ir nemažiau žiūrovų. Įėjimas į renginį nemokamas. Skaityti toliau

Tautos namai bus? (1)

Vilniaus profsajungų rūmai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Ūkio ministerija sutarė parengti galimybių studiją – Vilniuje ant Tauro kalno  įkurti Tautos namus.

Ketvirtadienį Vyriausybėje vykusiame pasitarime su Vyriausybės kancleriu Deividu Matulioniu sostinės meras Artūras Zuokas aptarė Tautos namų projekto įgyvendinimo planus, – pranešė savivaldybė.

Mero teigimu, ant Tauro kalno įsikūrę Tautos namai turi tapti kultūros centru su tarptautinius standartus atitinkančia koncertų sale.

„Turime skirti tinkamą dėmesį šiam projektui, apie kurį poetas Justinas Marcinkevičius yra pasakęs: Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau

Čiurlionio namai kviečia į renginių ciklą „Lietuvių dailės draugijai – 110“ (0)

M. K. Čiurlionis. Saulė. 2007 m. | Rengėjų nuotr.

1907 m. rugsėjo 15 d. (senuoju stiliumi – rugsėjo 2 d.) Vilniuje įsteigta Lietuvių dailės draugija. Besitelkiantis lietuvių menininkų sambūris buvo ne tik ypatingai svarbus akstinas M. K. Čiurlioniui galutinai apsisprendžiant apsigyventi Vilniuje, bet ir nepaprastai reikšmingas reiškinys, kuriant modernios lietuvių tautos tapatybę, žadinant lietuvių kultūrinę savimonę ir valstybingumo aspiracijas. M. K. Čiurlionis aktyviai įsitraukė į lietuvių dailininkų sąjūdį nuo pirmųjų šio judėjimo žingsnių: dalyvavo pirmojoje lietuvių dailės parodoje, pats organizavo antrąją parodą, kūrė Lietuvių dailės draugijos įstatus, projektavo jos veiklą, prie Draugijos inicijavo Muzikų sekciją, aktyviai plėtojo Tautos namų projektą, pirmasis pažadėjo savo darbus dovanoti lietuvių dailės muziejui. Lietuvių dailės draugijos Čiurlionio kuopa labai nusipelnė, superkant ir Lietuvai išsaugant šio menininko palikimą.

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Tautos būtis matuojama laisve (1994) (0)

marcinkevicius3

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 23 metus, bet didele dalimi, deja, tebetinka iki šiol.

– Koks būtų Jūsų žvilgsnis į dabartinę tautos būtį, kaip ją apibūdintumėte?

– Tautos būtis matuojama laisve. Jos žmonių laisve, tos laisvės kokybe. Niekada dar nebuvo paleista (ar išsiveržę) į laisvę tiek žvėries – kruvina, godi, purvina, šlykšti gyvulio laisvė. Jeigu tu negriebi, neapgaudinėji, neplėši, nevagi, nesidrabstai kuo nors dvokiančiu – tai iš televizijos ekrano, iš spaudos puslapių esi atvirai ir tiesiai išvadinamas kvailiu. Skaityti toliau

D. Stancikas. Mano namai – mano tvirtovė (7)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Kai branduolinio karo tarp Rusijos ir Amerikos bijantys lietuviai po Donaldo Trampo pergalės išsigandę klausia: „O kas bus dabar?“, atsakau: „Džiaukitės – dabar sumažės įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono, nebebus pasaulinio karo.“

Tačiau jų akyse matau tik pasipiktinimą – tikras patriotas būtinai privalo tikėtis karo arba mažų mažiausiai naujos Lietuvos okupacijos – kaipgi kitaip? (Įdomu tai, kad dėl okupacijos ir pasaulinio karo ne mažiau baiminasi ir rusai: kaip gūdžiais sovietiniais laikais jie masiškai apmokomi „civilinės gynybos“ NATO užpuolimo atveju.)

Kai stiprėjančia Rusijos galybe įtikėjusiems lietuviams aiškini, kad priešingai – iš savo Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis (0)

Atgimimo azuolyno sodinimas_R.Jasukaitytes nuotr2

Ažūrinė žaluma sklinda nuo pakelės berželių, besikalančioj žolėj – žemės šviesa, kasdien kylanti vis aukščiau, kol pienių pūkai susitiks su nusileidusiu žemėn dangumi…Vykstame į ąžuolyną, o ąžuolaičių šakos dar nuogos – buvo paskutinis balandžio šeštadienis, tradiciškai tapęs Ąžuolyno diena.

Šiek tiek istorijos

Lietuvos Tautinis Atgimimo ąžuolynas pradėtas sodinti 1989-ais. Žmonės jo sodinti važiavo iš visų Lietuvos regionų. Skaityti toliau

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje kviečia į Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės 130-osioms gimimo metinėms skirtus renginius (0)

Ciurlionis-Kymantaite.wikipedija.org

Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės gimimo dieną, kovo 13-ąją (sekmadienį), 15 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į koncertą Lietuvoje, kuriame skambės Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių tekstai ir muzika. Šiuo koncertu  sykiu pagerbiamos ir Nepriklausomybės atkūrimo 26-osios metinės. Čiurlionio muzikines kompozicijas atliks prof. Rokas Zubovas.

Šių metų kovo 13 d. Sofijai Čiurlionienei-Kymantaitei sukanka 130 metų. M. K. Čiurlionio namai (Savičiaus g. 11) pradeda kultūros renginių ciklą, skirtą aktualizuoti rašytojos, dramaturgės, vertėjos, gimtosios kalbos puoselėtojos,  pedagogės, Lietuvos diplomatės, visuomenės veikėjos, vienos pirmųjų lietuvių moterų judėjimo lyderių svarbą lietuvių kultūros istorijoje. Renginių ciklo pirmųjų renginių akcentai – Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių bendros idėjos, kūrybos sąlyčiai.

Skaityti toliau

Paskelbtas konkursas „Mano tautos kostiumas” (nuotraukos) (0)

Tautiniu kostiumu kolekcijos pristatymas_LLKC nuotr

Puikus, puošnus, spalvingas tas mūsų tautinis kostiumas, tad kodėl jo dažniau nedėvėti, kodėl visiems jo neparodyti? Lietuvos liaudies kultūros centras kviečia visuomenę, ypač jaunimą, dalyvauti pirmą kartą rengiamame konkurse „Mano tautos kostiumas“. Puoškitės, ruoškitės, draugus, pažįstamus paraginkit ir fotografuokitės! Pirmojo konkurso etapo dalyviai būtų vertinami pagal kostiumų fotografijas ir išsamius aprašymus, kurių rengėjai lauktų iki birželio 10 d., vėliau – kostiumą tektų demonstruoti!

Mes jau pratinamės didžiuotis tautiniu kostiumu, jį vilkėti, ypač kai norime pasauliui prisistatyti kaip saviti, išskirtiniai, išsaugoję tautos paveldą. Skaityti toliau

Mitas ir tautosaka (3)

Laurinkiene_Namie

Habil. dr. Nijolė LAURINKIENĖ

Kas yra mitas? Ar jį galima sieti su tautosaka ir apskritai su žodine liaudies kūryba?

Mitologija ir tautosaka yra tarytum dvi seserys, susikibusios rankomis ir neretai einančios dviese. Bet vis dėlto jos, nors ir siejamos, daugeliu atvejų negali būti tapatinamos. Prieš aiškindamos mito santykio su tradicine kultūra pobūdį, pirmiausia aptarkime, ar pats mitas gali būti laikomas žodinės liaudies kūrybos rūšimi. Kaip žinoma, žodis mitas yra graikų kilmės. Graikiškai mythos – žodis, sakmė, padavimas.  Skaityti toliau

Kviečia paroda, skirta jubiliejinei Lietuvos dainų šventei „Čia – mano namai“ (0)

aut. Martynas Vidzbelis DAINU SVENTE 2014

Balandžio 22 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) vyks paroda, skirta jubiliejinei Lietuvos dainų šventei „Čia – mano namai“.

Renginyje dalyvaus Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Marija Drėmaitė, Lietuvos liaudies kultūros centro ir Dainų šventės direktorius Saulius Liausa, Skaityti toliau

R.J. Dagys: Liberali pasaulėžiūra veda į lietuvių tautos nykimą (22)

Rimantas Dagys | Wikipedia.org nuotr.

Skelbiame Lietuvos Respublikos Seimo nario ir kandidato į TS-LKD pirmininkus Rimanto Jono Dagio laišką partiečiams, gautą iš TS-LKD sekretoriato.

Gerbiami bičiuliai,

Lietuva vėl išgyvena sudėtingą laikotarpį. Mūsų partijos taip pat laukia nemenki iššūkiai. Stovime prie kaip niekada anksčiau ant svarbaus apsisprendimo, kokioms vertybėms atstovausime – krikščioniškoms ar pseudomodernioms, kopijuodami liberalus, – slenksčio. Kartu tai klausimas apie mūsų nuoseklumą: ar ne tik žodžiais būsime krikščioniškas ir tautiškas vertybes puoselėjančius žmones telkianti bei jų palaikoma jėga? Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Kultūra – mūsų namai? (2)

V.Juozapaitis. Asmenio arch. nuotr.

Prof. Vytautas Juozapaitis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Namai… Juose glūdi visa gyvenimo pilnatvė ir prasmė: vaikystė, mama, tėvas, sodas, dangus, šeima, gimtinė, kaimynai, Tėvynė – visa tai, be ko nebūtų įmanomas savęs suvokimas ir prasmė. Kalbu ne tik apie pastatą, ar kvadratiniais metrais išmatuojamą būstą, be kurio, beje, namų sąvoka taip pat sunkiai įsivaizduojama. Tačiau svarbiausias namų atpažinimo ženklas yra ramybė. Namai yra ten, kur esame laukiami, kur mūsų siela pailsi, kur mus supa artimųjų meilė ir šiluma, kur norisi visada sugrįžti, o juos palikus, iš ilgesio maudžia krūtinę… Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas sulaukė finansinės paramos (0)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

6137 litai – tokia suma atiteko Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui (LLTI). Š. m. sausio mėnesį, institutas kartu su žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstove ir oficialia kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ 300-osioms Kristijono Donelaičio metinėms paminėti pristatė paauksuotą medalį. „Monetų namai“ nuo kiekvieno parduoto medalio 10% skyrė institutui.

Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus Mindaugo Kvietkausko, tai puikus bendradarbiavimo pavyzdys, padėsiantis institutui Skaityti toliau

V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį (79)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Prieš pat Šv. Kalėdas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje pasipylė vis tuos pačius kelis istorikus cituojantys straipsniai, nukreipti prieš Seime dar pernai vasarą užregistruotą Tautos istorinės atminties įstatymą, kaip kaltinama, tariamai siekiantį įvesti istorijos cenzūrą Lietuvoje.

Šios kritikos bangos epicentre VDU istorikas Egidijus Aleksandravičius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys bei VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas. Nerimą kelia šių žmonių apie įstatymo projektą skleidžiama tiesmuka ir lengvai paneigiama dezinformacija. Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas (video) (28)

dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 31 d. Seime įvyko konferencija-diskusija „Lietuvių Tauta – suverenas savo Nepriklausomoje Valstybėje“. Šioje konferencijoje buvo pristatyta dr. Algimanto Liekio monografija „Prezidentinė Lietuva (1919 – 1920, 1926–1940)“. Skelbiame dr. A.Liekio pasisakymo šioje konferencijoje vaizdo įrašą, bei jo parengto pranešimo tekstą.

Apie pirmąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną nemažai rašyta. Tačiau, sekant sovietmečio istoriografija, daugiausia neigiamai, kaip demokratijos smaugėją, tariamai vienos partijos – LTS vadą, fašistą ar profašistą ir pan. Skaityti toliau

Tautos idealų šviesoje – Lietuvos partizanų atminimas (0)

Minėjimo akimirka. Antras iš kairės – Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, toliau – Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius, Krašto apsaugos ministrė, parlamentarė Rasa Juknevičienė, parlamentarė, partizanų A. ir B. Ramanauskų dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė

„Iš istorijos žinome, kad kova ne visada laimima, nors ir kovojama už teisų reikalą. Taip šį kartą atsitiko ir su ginkluotaja Lietuvos partizanų jėga. Tauriausieji Lietuvos sūnūs ir dukros žuvo vienas po kito kovodami su nepalyginamai gausesniu priešu, bet jam nepasidavė. <…> Mes tiek metų laikėmės kovoje tik jos sveikojo kamieno dvasiškai ir medžiagiškai remiami. Mes gyvenome ir kovojome vadovaudamiesi visos tautos kilniais idealais. Tie idealai nežuvo ir tautoje tebėra gyvi.“ – prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų savo atsiminimuose rašė Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės Kovos sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, Vyčio kryžiaus II ir I laipsnių ordinų kavalierius generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Skaityti toliau

Tautos namų idėja bus įgyvendinta iki 2018 metų (0)

Vilniaus profsajungų rūmai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba iškilmingame posėdyje pritarė rezoliucijai, kuria įsipareigojama iki 2018 metų sostinėje įkurti Tautos namus.

„Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą. Justinas Marcinkevičius yra sakęs: „Tauta atstato Valdovų rūmus, nors pati neturi ne tik rūmų, bet netgi namų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Skaityti toliau

V. Visockas. Kur statysime Tautos namus? (6)

Gedimino pilies bokštas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gedimino kalnas pavojuje, Arkikatedros sienos trūkinėja, Valdovų rūmai neužbaigti, Lukiškių aikštė apleista, Tautos namai nepastatyti… Tai anaiptol ne visos bėdos, bet ir jų pakanka, kad skaudėtų širdį.

Kodėl mes tokie nevykėliai? Nieko nesugebam pastatyti, pradėto – užbaigti? Stadioną tik iš trečio karto arba įveiksime, arba griausime. Ir už tai niekas nepasodintas, niekam nuo galvos nė plaukas nenukrito. Panašu į visuotinį sabotažą: juo blogiau, juo geriau. Mokame tik vogti. Milijonais. Vagiame taip, kad mūsų Temidė nieko blogo nemato, nes juk ji – užrištomis akimis. Skaityti toliau

Tautos namų idėja – Tulpių rūmai (0)

Tautos namų atminimo akmens atidengimo iškilmės ant Pamėnkalnio: iš dešinės – poetas Justinas Marcinkevičius, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir „Tautos namų santaros“ pirmininkas Antanas Gudelis | „Mokslo Lietuva“ nuotr.

Neseniai gerai žinomo literato ir visuomenininko Antano Gudelio iniciatyva vėl buvo primintas senokas, dar trečiojo dešimtmečio pradžioje kilęs sumanymas įsteigti Tautos namus. Pabandykime prisiminti tuos senus, gerus, nostalgiškus laikus.

Jau pirmaisiais lietuviškos spaudos atgavimo, o kartu ir tautinės kultūros atgimimo metais kilusi idėja – per Tautos namus sujungti etniškumą, tautiškumą su valstybingumu – vis buvo bandoma įgyvendinti prieš Pirmąjį pasaulinį karą; pirmaisiais Nepriklausomybės metais; trečiojo dešimtmečio pradžioje; taip pat ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ir pabaigoje. Skaityti toliau

Mirė Didysis Tautos Dainius Justinas Marcinkevičius (video) (10)

Skelbiame Justino Marcinkevičiaus mintis parašytas 2006 m. atsakant į  Baltosios anketos klausimus.Anketą parengė rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis. Šios mintys paskelbtos 2009 m. leidyklos Dominicus Lituanus išleistoje knygoje „Baltoji knyga“.

– Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomeninės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to siekti? Skaityti toliau

S.Stoma. Dvidešimt politinės tautos nykimo metų (0)

Saulius Stoma, www.alkas.lt

Saulius Stoma

Jau tapo beveik gero skonio reikalu per Sausio 13–osios minėjimus dejuoti, kad ne tokios Lietuvos tikėjomės. Dvidešimtmetis ypatingai palanki proga. Tačiau dabar neimsiu skaičiuoti, ko Lietuva per šį laiką pasiekė, o ko – ne. Bandysiu atsakyti į klausimą: kodėl taip atsitiko?

Susitelksiu ties esminiu dalyku. Tai – savarankiškos POLITINĖS TAUTOS kūrimas. Manau, visiškas šio tikslo žlugimas ir yra didžioji mūsų nesėkmė. Didžiuma kitų problemų – tik padariniai.

1991 metų pradžios įvykiai žymėjo Atgimimo pabudintos visuomenės pilietiškumo kulminaciją. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę (24)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Mūsų kartai teko išskirtinė laimė sulaukti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau ar džiaugiamės? Ar didžiuojamės? Ar Tauta, tikroji ir vienintelė Lietuvos valstybės steigėja, didžiuojasi savo kūriniu?

Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja, prieš šimtą metų subrendo ir iškilo iš pačių Tautos gelmių. Todėl nieko vertos buvo abejonės, ar Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės aktą, išreiškė visos Tautos valią – Vasario 16-osios aktą kūnu pavertė Tauta, stojusi ginklu ginti trapios, ką tik užgimusios nepriklausomybės. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV) (video) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją, antrąją ir trečiają rašinio dalis skaitykite ČIA, ČIA ir ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, Skaityti toliau

R. Grigas: Svarbiausia atgauti tautinį orumą (31)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Jei kažkam apsiverčia liežuvis tarti, kad, delsdama įteisinti svetimas raides pasuose, Lietuva neva patiria finansinių nuostolių (teko girdėti, kad save gerbianti valstybė keistų abėcėlę kitos valstybės užgaida?), tai savo ruožtu galėtum tęsti, o kiekgi finansiškai ji netenka nepardavinėdama muziejinio paveldo. Nors galų gale pakaktų susiskaičiuoti, kiek finansiškai atsieina lietuviškas menkavertiškumas, kiek milijonų ar net milijardų iš biudžeto nuteka jį ramstantiems užsienio žiniuoniams, vadinamiesiems ekspertams. Kunigas Robertas Grigas sako, kad bene svarbiausias uždavinys Lietuvai yra susigrąžinti tautinę savigarbą.

Skaityti toliau

Piliakalnių sąšauka nuo Aukštųjų Šančių piliakalnio (0)

KKC Tautos Namai 2017 09 22d.19v.Aukštųjų šančių piliakalnis
Projekto „Kauno piliakalniai mena…“
renginys „Rudens lygiadienis. Baltų vienybės diena. Piliakalnių sąšauka.“ ant Aukštųjų Šančių piliakalnio.

Programoje

Apeiga prie Perkūno ąžuolo ir Senojo baltų kalendoriaus.
Aukuro ugnies užkūrimas. Kauno Romuva.
Piliakalnių sąšaukos ugnies palabinimas. Ansamblis „Alda“.
Prof.  Valdas Rakutis. „Apie baltų istoriją, vienybę ir siekius“.
Architekto Jono Lukšės parodos „Kauno piliakalniai“, skirtos Piliakalnių metams, pristatymas.
20 val. Vinco Kudirkos  „Tautiška giesmė“ – Lietuvos himnas Baltų vienybei.

Kviečia Kauno kultūros centras „Tautos namai“, bendrija „Kauno Romuva“ ir Aukštųjų Šančių bendruomenės centras.

 Renginys nemokamas
Daugiau informacijos kvietime arba Kauno kultūros centras „Tautos namai“
Vytauto pr. 79, LT-44321 Kaunas
tel. 8 37 309 659

Baltų vienybės diena VDU (0)

Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės, kurios teisėtai, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune, įkūrėme Veiverių fakultetą, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose, Šeduvoje, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Amatininkystės, Informacinių technologijų, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas, mokosi užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, latvių, o nuo šių metų rudens ir švedų), vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo, Linijinių šokių, Meno terapijos, Floristikos, Keramikos studijose“, – pasakoja R. Čepurnienė.

SLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus, susitikimus, taip pat keliones ir ekskursijas.

„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“, „Pasivaikščiojimai po Kauną“, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą, Italiją, Stokholmą, Krokuvą, Varšuvą, Šiaurės Lenkiją, Baltarusiją, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė.

Rugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, K. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.
Pranešėjai:

Lietuva:
dr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas, „Vilnijos“ draugija), prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras), Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas).

Latvija:
Dr. prof. Inese Spīča, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas), Margarita Poriete (Latvijos tautos namai), Rygos lietuvių mokyklos atstovai.

Lenkija:
Sigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“), Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija), Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija), Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis.

Rugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28
Stasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas
Svečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija), Adaži (Latvija) koncertas.

Organizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija, Punsko valsčius, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras.

Partneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys, Punsko Senosios klebonijos muziejus, Punsko LKN, Adadži rajono pensininkų draugija, Vilnijos draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas.

Renginio globėjas Kazys Starkevičius.
Renginio draugas Laurynas Kasčiūnas.

Informacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571, el. paštas r.cepurniene@gmail.com

Baltų vienybės diena VDU (0)

Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės, kurios teisėtai, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune, įkūrėme Veiverių fakultetą, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose, Šeduvoje, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Amatininkystės, Informacinių technologijų, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas, mokosi užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, latvių, o nuo šių metų rudens ir švedų), vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo, Linijinių šokių, Meno terapijos, Floristikos, Keramikos studijose“, – pasakoja R. Čepurnienė.

SLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus, susitikimus, taip pat keliones ir ekskursijas.

„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“, „Pasivaikščiojimai po Kauną“, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą, Italiją, Stokholmą, Krokuvą, Varšuvą, Šiaurės Lenkiją, Baltarusiją, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė.

Rugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, K. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.
Pranešėjai:

Lietuva:
dr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas, „Vilnijos“ draugija), prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras), Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas).

Latvija:
Dr. prof. Inese Spīča, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas), Margarita Poriete (Latvijos tautos namai), Rygos lietuvių mokyklos atstovai.

Lenkija:
Sigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“), Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija), Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija), Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis.

Rugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28
Stasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas
Svečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija), Adaži (Latvija) koncertas.

Organizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija, Punsko valsčius, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras.

Partneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys, Punsko Senosios klebonijos muziejus, Punsko LKN, Adadži rajono pensininkų draugija, Vilnijos draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas.

Renginio globėjas Kazys Starkevičius.
Renginio draugas Laurynas Kasčiūnas.

Informacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571, el. paštas r.cepurniene@gmail.com

„Suklegos 2017“ kviečia pasiklausyti įvairios muzikos (0)

„Marga muzika“ | Šventės rengėjų nuotr.

Priešpaskutinį rugsėjo savaitgalį, kaip ir kiekvienais metais, Kaune klegės tradicinės ir modernios muzikos atlikėjai iš Belgijos, Švedijos, Airijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Jau 18-ąjį kartą vykstantis tarptautinis tradicinio ir šiuolaikinio folkloro renginys „Suklegos“ kviečia įvairių muzikos stilių gerbėjus pasiklausyti postfolkloro, folkdžiazo, pasaulinės muzikos ir kitų eksperimentinių projektų.

Šiemet šventės rengėjai dovanoja net tris vakarus, pripildytus nepakartojamų pasaulio muzikos garsų, įdomių kompozicijų, projektų ir tradicinės įvairių tautų muzikos. Skaityti toliau