Paieškos rezultatai: Marija Gimbutienė

J.Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video) (2)

M.Gimbutienė, 1970 m.

Šiemet sausio 22 d. minėjome vienos žymiausių pasaulio mokslininkių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeologės, profesorės Marijos Birutės Alseikaitės Gimbutienės 90-ąsias gimimo metines. Garbiosios mokslininkės nuopelnai kultūros istorijos, archeologijos tyrinėjimų srityje yra plačiai pripažinti ir įvertinti, tačiau Marija Gimbutienė nebuvo tik sausa  akademinė mokslininkė, ji ne tik tyrinėjo seniai išnykusias iš pasaulio žemėlapio kultūras, tautas ir jų pasaulėžiūras, ji degte degė noru mūsų protėvių palikime rasti tas vertybes, kurias galima būtų perimti mūsų nūdienos dvasiniams poreikiams ir lūkesčiams tenkinti.

Visa Marijos Gimbutienės veikla, jos darbai ir žodžiai spinduliuoja mums begaline meile ir rūpesčiu dėl mūsų Tautos dabarties, Skaityti toliau

Marijai Gimbutienei – 90 (video) (1)

M. Gimbutienė, 1976 m., Vengrija, LMAVB F339-69

Šiandien sausio 22 d. minime vienos žymiausių pasaulyje mokslininkių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeologės, profesorės Marijos Birutės Alseikaitės Gimbutienės 90-ąsias gimimo metines. Ta proga LTV2 kviečia žiūrėti garbiosios mokslininkės atminimui skirtas laidas:

sausio 22 d. 17.05 val.  M. Gimbutienės kūrybinis portretas 1993 metų žurnale „Lietuvos kronika“;
sausio 23 d.  21.40 val. M. Gimbutienės pokalbis su rašytoju Kaziu Saja jos namuose Kalifornijoje;
sausio 23 d. 22.15 val. 1994 metų „Lietuvos kronika“ – atsisveikinimas su Marija Gimbutiene. Skaityti toliau

2021-ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais (1)

Prof. Dr. Marija Gimbutienė | Monikos Boirar nuotr.

Gruodžio 3 d. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė, 2021-uosius nusprendė paskelbti Marijos Gimbutienės metais.

M. Gimbutienė buvo archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai.

Priimtu dokumentu įvertinama išskirtinė jos asmenybė ir jos darbų įtaka Lietuvos archeologijai, antropologijai, archeomitologijai – Skaityti toliau

Siūloma 2020 ir 2021 metus skelbti E. Šimkūnaitės, M. Gimbutienės ir Archyvų metais (2)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Gegužės 17 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimų projektus, kuriais siūloma 2020-uosius paskelbti Eugenijos Šimkūnaitės metais ir 2021-uosius – Marijos Gimbutienės ir Archyvų metais.

Atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 100 metų nuo habilituotos biologijos mokslų daktarės E. Šimkūnaitės gimimo, Seimo narys Arūnas Gumuliauskas pristatė pasiūlymą 2020-uosius skelbti Eugenijos Šimkūnaitės metais. Kaip pabrėžiama pateiktame dokumente, E. Šimkūnaitė išstudijavo ir moksliškai aprašė vaistažolinius augalus, gebėjo lyginti lietuvių Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymų vakare – pažintis su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais (1)

Akmenės rajono tyrimai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kovo 14 d., 17 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje, rengiamas trečiasis skaitymų vakaras, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais.

Pavasarį, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija visus, besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norinčius sužinoti daugiau, kviečia į penkioliktuosius žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtus skaitymus. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymų vakarus (0)

Marijos Gimbutienės skaitymai 2018 | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija, visus besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais vėl sukvietė į Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiamą, antrąjį žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtą skaitymų vakarą, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir pasiekimais. Skaityti toliau

Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai (0)

Apyrankė | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. 17 val. – Balandžio 11 d. 17 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3., penkioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

„Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norintys sužinoti daugiau. Nuo vasario iki balandžio, dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Lietuvoje“, Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymuose bus pristatyti naujausi mūsų krašto paveldo tyrimo duomenys (programa) (2)

Gimbutienes skaitymai XIV_lnm.lt

Kovo 1 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks jau keturioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Tai jau antroji Marijos Gimbutienės Skaitymų tęstinė konferencija, kurioje pranešimus skaitys dr. Vykintas Vaitkevičius „Akmenys su duobutėmis Lietuvoje naujausių tyrimų duomenimis“ ir dr. Mindaugas Bertašius „Senovės apeigų pėdsakai Marvelės kapinyne“.

Šioje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks XIII M. Gimbutienės skaitymai (0)

Marija Gimbutienė. 1947 m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Balandžio 13 d. 17 val. tryliktą kartą Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą.

Paskutinis šių metų Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras skiriamas archeologijos sklaidai visuomenėje. Skaityti toliau

Nacionaliniame muziejuje vyks XIII Marijos Gimbutienės skaitymai (programa) (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

Kovo 16 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė skaitys pranešimą Stepių geoglifai.

Tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai.

Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks XIII M. Gimbutienės skaitymai (1)

M.Gimbutienes skaitymai_lnm.lt

Kovo 2 d. 17 val. tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą.

Skaitymuose bus plačiai aptariami naujausi visoje Europoje žinomo akmens amžiaus gyvenviečių komplekso Šventojoje tyrinėjimai.

Pasitelkę naują tyrimų įrangą, naudodami šiuolaikinius metodus, archeologai Gytis ir Skaityti toliau

Kviečia M.Gimbutienės skaitymų vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2)

M.Gimbutienė, 1970

Vasario 19 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) prasidės tradiciniai Marijos Gimbutienės skaitymai.

Žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921-1994) dedikuotus skaitymus Lietuvos archeologų draugija ir Lietuvos nacionalinis muziejus rengia vienuoliktą kartą. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų archeologinių temų ratą: tyrėjų asmenybes ir archeologijos mokslo istoriją, probleminius krašto apgyvendinimo klausimus, artefaktų tyrimus ir rekonstrukcijas. Skaityti toliau

Marijos Gimbutienės skaitymuose archeologai pristatys Nemuno vidurupio tyrinėjimus (0)

www.alkas.lt

Nacionalinis muziejus, tripadvisor.com nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos archeologijos draugija, tęsia vakarų ciklą Marijos Gimbutienės skaitymai.

Aštuntus metus rengiami visuomenei skirti skaitymai dedikuojami Marijai Gimbutienei, žymiausiai lietuvių archeologei, tyrinėjusiai Senosios Europos civilizaciją.

Šiandien kovo 3 d. 17 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LMN) įvyks antras šių metų vakaras iš ciklo Marijos Gimbutienės skaitymai. Jis bus skirtas Archeologinių paminklų tyrinėjimai Nemuno vidurupyje. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į M.Gimbutienės skaitymus VIII (4)

www.alkas.lt    

Nacionalinis muziejus, tripadvisor.com nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos archeologijos draugija, tęsia vakarų ciklą Marijos Gimbutienės skaitymai.

Aštuntus metus rengiami visuomenei skirti skaitymai dedikuojami Marijai Gimbutienei, žymiausiai lietuvių archeologei, tyrinėjusiai Senosios Europos civilizaciją.    

Šiandien vasario 3 d. 17 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LMN) įvyks pirmas šių metų vakaras iš ciklo Marijos Gimbutienės skaitymai. Jis bus skirtas eksperimentinei archeologijai. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Liūdesys ir pagarba, išėjus Didžiajam Mokytojui (12)

Edvardas Gudavičius 1999 m. | V. Valuckienės nuotr.

Du ideologiniai vienminčiai – R. Valatka ir A. Nikžentaitis – abu, regis, pagarbiai  liūdintys dėl  profesoriaus  Edvardo Gudavičiaus  mirties, savo veidaknygėse surašo neįtikėtinai  ideologizuotą „in memoriam“.
Cituoju:  „Istorijos Maestro išėjo. Ačiū už tai, kad jis buvo. Manau, apie profesorių Edvardą Gudavičių geriau už profesorių Alvydą Nikžentaitį nepasakysi“, rašo  savojoje, atviroje  publikai  veidaknygėje ponas R. Valatka (2020.1. 27). Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (29)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

V. Deniušas. Palemono palikuonys (II) (2)

Kimbrai įsibrauna į Italiją. 1860 m. E. Bendemano graviūra | Berlyno meno ir istorijos archyvo nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Kimbrai ir jų palemoniados

Kaip jau nekartą minėjome, greičiausiai, būdami keltais, kimbrai VIII a. pabaigoje atsikraustė į aisčių pakrantę, nes skubėjo užimti nusisukusias nuo Aismarių naująsias Krono žiotis. Neišvengiamai pakilus vandens lygiui šiaurinėse aisčių mariose, nuskandintuose pakrantėse žvejų gyvenviečių išties turėjo nebelikti, todėl Ulmiganijos žemė jiems tikrai galėjo pasirodyti menkai gyvenama. Skaityti toliau

A. Radušytė. Tacito aisčiai ir kregždės (4)

ox.pl nuotr.

Parama Lietuvai

…Na, skaitau, skaitau, bet vis tiek mažai žinau: dr. Rolandas Kregždys rašydamas įspūdingą mokslinę monografiją (ji išleista 2012 m.) daug kur rėmėsi Andžėjumi M. Kempinskiu (Andrzej M. Kempiński), tačiau su šiuo lenkų autoriumi iki šiol nebuvau susidūrusi, o internetas tepateikia Kempinskio viešbutį Vilniuje. Bėgte bėgu į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

– Nėra. Mes jo darbų neturime. Skaityti toliau

Atidaroma karpinių ir keramikos paroda, skirta Piliakalnių metams (0)

Donato Repeikos keramikos darbas „Deivės Motinos ikona“ (2015 m., molis, šamotas) | V. Jocio nuotr.

Rugsėjo 12 d. 15 val. Etninės kultūros globos tarybos buveinėje (J. Tumo-Vaižganto 4-1, Vilnius) atidaroma karpinių ir keramikos paroda, skirta Piliakalnių metams. Parodoje susitinka dvi materijos – lengvai sudūlantis popierius ir ilgus tūkstantmečius išliekanti keramika. Karpinių ir keramikos meistrus apjungia dėmesys Lietuvos istorinės atminties liudininkams – piliakalniams ir baltiškojo provaizdžio pasauliui.

Karpinius piliakalnių tema pristato įvairiose Lietuvos vietose gyvenantys ir kuriantys karpinių meistrai: Skaityti toliau

Profesija – etnomuzikologas: kalbamės su prof. Daiva Račiūnaite-Vyčiniene (video) (0)

Prof. Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė | Asmeninė nuotr.

–  Kokie keliai veda į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją? Kada ir kaip jaunuoliai apsisprendžia rinktis sunkų etnomuzikologo, muziko, muzikologo darbą? Koks būtinas pasirengimas – kur ir kaip?

– Keliai ne visai tie patys – nelygu į kokią specialybę stojama. Aišku, daug specialybių – styginių, fortepijono, pūtikų ir kt., kai grojama kokiu nors instrumentu, reikalauja rengimosi nuo mažens – ar muzikos mokykloje, ar M. K. Čiurlionio meno mokykloje, ar Juozo Naujalio ir kitose. Jie, ar jų tėvai kryptingai siekia tikslo ar įsivaizduoja žiną, kad jų vaikas gros tuo instrumentu visą gyvenimą. Taip nulemiamas vaiko likimas, o kartais galvoti Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: birželis (0)

Žolynų turgus Vilniuje. 2012 m. | Keičio Kagio Keiichi Kagi) nuotr.

Birželis – jau vasaros pradžia. Jis ilgai vadintas sėmeniu. Ar nebus jo dabartinis vardas susijęs su žodžiu biržė, biržyti. Taip įvardijamas šiaudų kuokštelio (ar šakelės) įkišimas į žemę sėjant, kad būtų pažymėta, iki kur krito sėjami grūdai. Tai buvęs labai svarbus darbas. Sėjėjas pirmą šiaudų kuokštą sudėdavo kryžiumi ir prispausdavo žemės grumstu – tai vis dėl sėjos, derliaus sėkmės. Neužsėta plynė pasėliuose buvo laikyta ženklu, kad kas nors iš šeimos naujo derliaus duonos jau nebesulauks… Bet dar įtikinamiau, kad šis mėnuo bus skirtas medžių medžio – beržo – garbei. Ir ne be reikalo! Sveikatos šaltinis – jo sula, pumpurai, lapai… Vantos – ne tik dėl Skaityti toliau

18-osios Vilniaus knygų mugės tema: Lietuviški ženklai pasaulyje (1)

Vilniausknygumuge.lt nuotr.

Vasario 23 – 26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyksiančios Vilniaus knygų mugės tema atskleis mugės lankytojui, kiek daug lietuviškų vardų garsina Lietuvą pasaulyje. Lietuviški ženklai – tai Lietuvos žmonės, išsibarstę po daugelį pasaulio žemynų, savo kūryba, mokslu, atradimais, idėjomis turtinantys kitų šalių kultūrą, meną ar mokslą, o tuo pačiu paliekantys ryškius pėdsakus ir įvairialypiame Lietuvos kultūros paveiksle. 2017-ųjų Vilniaus knygų mugė mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti, o tuo pačiu – pamatyti kiek daug esame atradę, sukūrę, patyrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos. Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugės rengėjai: svarbiausia – parodyti, kiek daug pasaulyje Lietuvos (1)

Vilniaus knygu-muge_2017Vasario 23–26 d. vyksianti tarptautinė Vilniaus knygų mugė lankytojus kvies kalbėtis, svarstyti ir pažinti, ką Lietuva yra davusi ir gali duoti pasauliui, kaip atrodome iš šalies, ir kaip patys save suvokiame. Mugės rengėjų teigimu, tokia plati tema – tai atviras kvietimas pokalbiui, įkvėptas noro atrasti, kiek daug esame sukūrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos.

„Lietuviški ženklai pasaulyje“ – galimybė apžvelgti, kur esame

Lietuvos literatūros ir tautosakos Instituto (LLTI) leidybos centro vadovo ir mugės organizacinio komiteto nario Gyčio Vaškelio teigimu, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Jau 11-tąjį kartą dailininkės Gražinos Didelytės gerbėjai susirenka į „Andainės“ šventę (0)

Gražinos Didelytės sodyboje | R.Jasukaitienės nuotr.

Dailininkės Gražinos Didelytės sodyboje prie aukuro, sumūryto iš lauko riedulių, vyko šventiška, jau tradicine tapusi popietė, vadinama dar „Andeinės“ diena“. „Andeinė“– dailininkės paveikslų ir ekslibrių galerija, įkurta Dainavos girios vidury, Rudnios (arba mažybine forma Rudnelės, nes iš visų Varėnos rajone esančių Rudnių  mažiausia) kaime, nutolusiame nuo Marcinkonių per 8-etą kilometrų. Tai dailininkės bičiulių, jos meno gerbėjų susitikimo vieta – vis tuo pačiu laiku – paskutinįjį rugsėjo šeštadienį, 15 valandą.

„Nei laiko, nei vietos pakeisti negalima“, – sako dabartinis galerijos savininkas, G. Didelytės kūrybinių teisių paveldėtojas, Skaityti toliau

Atmintys V. Teorinio mąstymo reikalingumas (1)

DSC08589-1200

Kartą, betvarkydama archyvą, įsiskaičiau į 1995 m. sausio 31 d. Liaudies kultūros“ žurnalo, kuriam vadovavau 25-erius metus, redakcinės kolegijos posėdžio stenogramą. Tame posėdyje pradėjome diskutuoti, iš kur toks visuomenėje, tiksliau, iš kai kurių asmenų sklindantis priešiškumas etninei kultūrai. Pokalbiui pretekstą sudariau pati, kalbėdama apie tuomet spaudoje pasirodžiusius priešiškus etninei kultūrai ir žurnalui Alfredo Bumblausko pasisakymus.

Man įdomūs, konceptualūs Ingės Lukšaitės ir Norberto Vėliaus tuometiniai pasisakymai. Skaityti toliau

A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę (94)

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais formuotas vietinių kultūrų – nuo Svidrų-Madleno iki Narvos ir brūkšninės keramikos. Taip tvirtina archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algirdas Girininkas. Skaityti toliau

I. Šlajus. Džozefas Kempbelas ir Lietuva (video) (6)

Džozefas Kempbelas, Big Suras, 1982 m. | Ketlinos T. Kar nuotr.

Iš karto reikia pasakyti, kad žymusis amerikiečių mitologas Džozefas Kempbelas (1904–1987) nėra nei lankęsis Lietuvoje, nei turėjęs su ja kokių nors tiesioginių ryšių. Tokią antraštę pagrindžia keletas kitų priežasčių.

Pirmiausia – 2015 m. rudenį sulaukėmė pirmosios Dž. Kempbelo knygos lietuvių kalba. Tai neeilinis įvykis, nes iki šiol lietuviškai buvo prieinami vos keletas šio anglų kalba rašiusio autoriaus straipsnių [1]. „Herojus tūkstančiu veidų“ (The Hero with a Thousand Faces) dienos šviesą išvydo 1949 m. Nuo tada knyga nesyk leista pakartotinai, išversta į daugiau kaip 25 kalbas. 2011 m. žurnalas Time įtraukė ją į šimto reikšmingiausių negrožinės literatūros kūrinių, išleistų nuo žurnalo įkūrimo (1923 m.), sąrašą. Šiandien ši žinomiausia Kempbelo monografija – jau ir Lietuvos knygynuose. Skaityti toliau

R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos (81)

rimantas-matulis-alkas-j-vaiskuno-nuotr

Eugenijaus Jovaišos knygos Aisčiai – kilmė1 ir Aisčiai – raida2 paskatino parašyti šį straipsnį, kuriame bandysiu ieškoti jungiančių grandžių tarp E. Jovaišos pateiktų archeologijos mokslo duomenų, Algirdo Patacko knygoje Litua3 skelbiamos teorijos, jog baltai vos ne nuo ledynmečio yra mūsų girių vietiniai gyventojai ir Česlovo Gedgaudo4 bei Jūratės Statkutės Rosales5 teorijų, kuriose senovės baltai yra artimai tapatinami su getais – gotais ir apima didesnę Europos ir net Artimųjų rytų dalį. Šiuose tyrinėjimuose labai didelį poslinkį suteikė E. Jovaišos ir kitų artimai dirbusių pagalbininkų naujausi bandymai nustatyti Ptolemėjo geografijoje minimų tautų gyventas vietas. Taigi, kaip galima bandyti suderinti šias iš pažiūros visiškai prieštaraujančias viena kitai teorijas? Skaityti toliau

G. Žiemys. Ugnies ir vandens ženklai indoeuropiečių pasaulio kūryboje (25)

Toras su stebuklinguoju kūju, galios juosta ir krivūle | kb.dk, Danijos Karališkosios bibliotekos  rankraščio nuotr.

Kai kurių mūsų vartojamų ženklų analizė byloja, kad mes jau esame užmiršę pirminę jų prasmę. Paprastas pavyzdys – raidė T. Jinai turi nuostabią savybę – slaptą ryšį su mūsų senuoju dievu Perkūnu. Kai pabandome sudaryti griausmo ar jam giminingų dievų sąrašą (1), didžioji dauguma vardų prasideda ta pačia raide T. Turbūt tai ne atsitiktinumas:

– Taara, Toora, Tuuri (estų, suomių, karelų) – dangaus ir griausmo dievas;
– Taranis – griausmavaldis keltų mitologijoje;
– Taru – chetų ir chatų griausmo dievas; Skaityti toliau

Pavasario švenčių papročiai ir simboliai (1)

Verbos-001

Balandžio 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“. Parodos kuratorės – Violeta Dubnikienė ir Edita Prelgauskienė – maloniai sutiko pristatyti visą parodą. Beje, svarbu paminėti, kad Lietuvos nacionalinis muziejus išleido ir šią parodą pristatantį katalogą „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“ (2015, Vilnius: LNM).

Margutis, kaip gyvybės, atsinaujinimo, vaisingumo simbolis išliko svarbus per visas pavasario šventes: nuo Velykų iki Sekminių. Skaityti toliau