Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Paieškos rezultatai: Kazys Grinius

Prezidentas Kazys Grinius pirmą kartą sveikino kauniečius su Šv. Kalėdomis (0)

svente-kaledos-kaunas_istorineprezidentura-lt

Prieš 150 metų gimęs Kazys Grinius savo trumpo prezidentavimo laikotarpiu taip ir neturėjo progos pasveikinti Lietuvos žmonių su Šv. Kalėdomis – karinis perversmas iš posto Prezidentą išvertė 1926 metais, naktį iš gruodžio 16-osios į 17-ąją, kai iki švenčių buvo likus vos savaitė, o pačioje Prezidentūroje jau ruošti stalai iškilmingai Prezidento 60-mečio šventei.

Ši jubiliato atžvilgiu įvykdyta neteisybė atitaisyta po 90 metų – Prezidentas Kazys Grinius pasveikino susirinkusius istorinių Prezidento rūmų sode artėjančių švenčių proga ir baigė savo kalbą labai optimistine nata: Skaityti toliau

Seime rengiama moksleivių viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“ (0)

Kazys Grinius | Wikipedia.org nuotr.

Balandžio 27 d., trečiadienį, minint Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimų nario, gydytojo publicisto, visuomenės veikėjo Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines, Seime rengiama Lietuvos gimnazijų II–IV klasių ir bendrojo ugdymo mokyklų 10–12 klasių moksleivių viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Renginys vyks Kovo 11-osios Akto salėje, pradžia – 12 val.

Viktorina skirta ne tik supažindinti su Kazio Griniaus asmenybe per gyvenimo vertybių, laisvės ir demokratijos supratimą, Skaityti toliau

Kazys Škirpa nuo nacių išgelbėjo žydų rabiną? (2)

Žydų bendruomenės centre gyvenusį rabiną Šnejersoną aplankė Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje (tuo metu tai buvo K. Škirpa) ir išdavė jam tranzitinę Lietuvos vizą | valstietis.lt nuotr.

Ar naciu apšauktas Lietuvos Respublikos diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa prisidėjo gelbėjant žydų rabiną ir jo pasekėjus? Ar tai darydamas jis bendradarbiavo su Trečiojo Reicho žvalgyba? Tikras istorinis detektyvas. Pokalbis su ilgamečiu LRT laidos apie Lietuvos žydus „Menora“ autoriumi, Stasio Lozoraičio apdovanojimo laimėtoju Vitalijumi Karakorskiu.

– Sakote, atradęs įdomios ir svarbios Lietuvai informacijos, susijusios su žydais, Holokaustu ir informaciniais karais? Skaityti toliau

Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius? (0)

prezidentas-k-grinius_lnb-lt

Dr. Kazys Grinius buvo iškilus XIX–XX a. visuomenės ir kultūros veikėjas, politikas. Nuveikęs daugybę prasmingų darbų, labiausiai lietuvių atmintyje K. Grinius įsirėžė kaip trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Tačiau kuo svarų indėlį į Lietuvos istoriją įnešęs politikas svarbus šiuolaikinei visuomenei? Kiek jis įdomus bei žinomas ir užsienyje, ne tik Lietuvai?

Šia tema mintimis dalijasi filosofas ir istorikas, Pietų Karolinos (JAV) universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis, anglų kalba rašantis knygą apie K. Grinių. K. Skrupskelį kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis Skaityti toliau

Prezidentas K. Grinius bus pagerbtas pašto ženklu (0)

Kazys Grinius

Šiemet minint prezidento dr. Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines Lietuvos paštas išleis proginį pašto ženklą. Jis apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, spalio 29 dieną.

Proginį pašto ženklą, kurio tiražas – 200 tūkst. egzempliorių, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Jame panaudota prezidento K. Griniaus archyvinė nuotrauka. Šio pašto ženklo nominalas – 0,45 euro.

„Šie metai yra skirti prezidento Kazio Griniaus atminimui, todėl ir Lietuvos paštas šią išskirtinę asmenybę ir jos nuopelnus valstybei įamžins pašto ženklu. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Steigiamasis Seimas – koks jis buvo? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Praėjusį kartą mes jau pradėjome kalbėti apie Steigiamąjį Seimą, kurio šimtmetį šiemet minime, ir šie metai yra paskelbti Steigiamojo Seimo metais. Mūsų svečias Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius jau papasakojo apie visą kontekstą ir rinkimus.

Baigėme tuo, kad į Steigiamąjį Seimą susirinko dauguma krikščionių demokratų bloko atstovų. Jų buvo truputį daugiau kaip pusė, bet buvo ir kitų. Antri pagal deputatų skaičių ir gautus rinkėjų balsus buvo valstiečiai liaudininkai (jie susidėjo iš dviejų grupių). Skaityti toliau

V. Krištaponis. Matas Slančiauskas – siuvėjas, knygnešys ir lietuvių tautosakos rinkėjas (3)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

Godus mokslui Skaityti toliau

G. Adomaitis. Švęsdami nepamirškime kančios (2)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondo nuotr.

Kaip žinome, 2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui. Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Kadangi gegužės 15 dieną sukako 100 metų, kai 1920 metais darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas, šiandien apžvelgsime jo sudėtį, priminsime kai kurių narių tragiškus likimus.

Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 90 procentų rinkėjų Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Taurios asmenybės Prezidentas (1)

Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Lėtai per Kauno katedros centrinę navą prie Didžiojo altoriaus artinasi mįslingo veido išraiškos gana žvalus senelis. Atėjęs į presbiteriją, kur tvarkingai išrikiuotos suolų eilės, stabteli, persižegnoja, akių žvilgsnį nukreipdamas į Nukryžiuotąjį, susimąstęs pamažu atsisėda, rankomis pasiremia galvą. Pasigirdus sklindančiai giesmei „Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė“ vėl kilsteli galvą į altoriaus viršuje esantį Kryžių. Akių žvilgsnis nukrypsta vėl į Nukryžiuotąjį, kuris gal priminė jam ir sovietinio okupanto nukryžiuotą Lietuvą, jos žmonių auką, kančią, tremties gulagus. Tai tas pats Kryžius, kaip toje maldos giesmėje, padėjo išlaikyti nepalūžusią dvasios stiprybę, tikėjimą, Lietuvos prisikėlimo viltį. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Dabar, nubloškus svetimųjų naštą,
prabilk visos Tautos vardu,
kalbėk iš švento mūsų rašto,
pašauki protėvių balsu.

Jonas Staliulionis

Su malonumu visada į rankas imu mano kraštiečio istoriko tautotyrininko Jono Brigio naują knygą. Šį kartą – tai „Pasistačius bendrą darbo tikslą“ (Raseiniai, 2017), pavadintą prieš šimtmetį vartojamais protokoliniais terminais, kai tikslai buvo statomi, o ne keliami, formuojami. Tai – enciklopedinio pobūdžio leidinys, papildantis kitas šio Skaityti toliau

Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas (0)

Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Nežinomų kareivių kapai ir amžinoji ugnis Europos bei kitų žemynų žmonėms įprasmina žuvusiųjų už laisvę atminimą. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima pamatyti kovų už tautos laisvę simbolius – paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Nežinomo kareivio kapą ir Amžinąją ugnį.

Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“

Karo muziejus buvo neatsiejamas nuo sodelio ir jo paminklų, kurie įkūnijo valstybingumo idėją bei kovas dėl jos. Skaityti toliau

Kas tas Prezidentas? – nauja fotografijų paroda sodelyje (0)

 
Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kas tas Prezidentas? Pagal šio lotyniško žodžio kilmę tai – žmogus, sėdintis priešakyje. Lietuvos valstybės priešakyje sėdinčio Prezidento institucijos istorija šiemet jau skaičiuoja šimtmetį. Šia proga Istorinė Prezidentūra Kaune pristato archyvinių nuotraukų parodą „Kas tas Prezidentas? Lietuvos Prezidentai ir Prezidento institucija 1919–1940 m.“, kuri pasakoja apie Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas bei kasdienybę.

1919 m. balandžio 4-ąją Lietuvos Valstybės Taryba pirmuoju Valstybės Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Vėliau Respublikos Prezidento pareigas ėjo Aleksandras Stulginskis bei Kazys Grinius. Skaityti toliau

Prieš 100-tą metų Tautai prisiekė pirmasis Lietuvos Prezidentas (6)

Iš kairės: Lietuvos Valstybės Tarybos sekretorius Jokūbas Šernas, pirmininkas Antanas Smetona, pirmasis vicepirmininkas Jurgis Šaulys, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis. Berlynas, 1918 m. LCVA, P-19259 | virtualios-parodos.archyvai.lt, E. Bieber nuotr.

1919 m. balandžio 6 d. Pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje išrinktasis Prezidentas prisiekė Tautai.

Išrinktojo Prezidento Antano Smetonos 1919 m. balandžio 6 d. priesaikos žodžiai:

Aš, Antanas Smetona, Lietuvos valstybės Prezidentas, Tautosatstovybės valia pastatytas šitos aukštos pareigos eiti, Didžiu irVisagaliu Dievu prisiekiu ir pasižadu Lietuvos piliečiams, jųAtstovybės, Valstybės Tarybos akivaizdoje, kad aš mano pilietiškagarbe ir kilniausiais mano Skaityti toliau

Vilnius kviečia viso pasaulio architektus kurti Nacionalinę koncertų salę „Tautos namai“ (video) (10)

Antanas Gudelis (dešinėje) ir Albertas Sinkevičius | S.Žiūros nuotr.

Prasideda tarptautinis Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Architektai iš viso pasaulio kviečiami projektuoti būsimą vieną svarbiausių sostinės erdvių ir teikti savo pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei.

Idėjų konkursas tęsis iki birželio, o 2021 metais prasidėtų kelis metus truksiančios pastato statybos. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai naujojoje salėje bus pakviesti jau 2023 m., kai švęsime Vilniaus 700 metų gimtadienį. Skaityti toliau

R. Šarknickas. Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją? Neleisime! (4)

tautos-namai-profsajungu-rumai-vilnius.lt

Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją. Tokią išvadą galima daryti perskaičius Vilniaus savivaldybės paruoštas naujas viešojo konkurso sąlygas dėl architektūrinės idėjos pirkimo. Ir nesiseka vis tiems mūsų Tautos kūrėjams: Jonui Basanavičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Kaziui Griniui ir kitoms istorinėms Lietuvos asmenybėms. Mūsų valstybė laukė Tautos namų daug dešimtmečių – visą šimtmetį.

Tauro kalno teritorija yra glaudžiai susijusi su istorine Tautos namų idėja, Skaityti toliau

J.S. Berniūnienė. „Varpui“ – 130 metų (0)

Varpas 1889 Nr1.

Sausio 31 d. sukako 130 metų, kuomet pradėtas leisti lietuviškas žurnalas „Varpas“, atlikęs žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime: padėjo suburti pasaulinę lietuvių inteligentiją, leido kristalizuotis jos politinei orientacijai, ragino priešintis rusinimui ir lenkinimui, brandino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės, švietė skaitytojus, įtraukė į literatūros darbą tokių žmonių, kurie anksčiau niekur nebuvo rašę. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui. Skaityti toliau

O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ tartum pastatė paminklus Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui. Pirmoje knygoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda ir pristatomi dailininkų medaliai (0)

•Jonas Basanavičius (1851–1927). 1989. Dail. Skaistė Jūratė Žilienė. Gipsas, liejimas | K. Stoškaus nuotr.

Vasario 8 d., 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, pristatomi šešiolikos dailininkų medaliai, skirti Lietuvos jubiliejui. Taip pat bus atidaroma paroda – „Medalis valstybės atkūrimo šimtmečiui“ ir dailininkės Linos Kalinauskaitės medalio – „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. 1918–2018“ pristatymo renginys.

„Medalio menas glaudžiai susijęs su valstybingumu – tautinių vertybių išlaikymu, svarbiausių valstybės praeities ir dabarties įvykių įamžinimu, valstybei nusipelniusių asmenybių pagerbimu. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauno deputatų klubo išvyka (nuotraukos) (1)

Šakiuose prie dr. Vinco Kudirkos paminklo giedame Kauno deputatų klubo himną (Maironio „Užtrauksme naują giesmę“ ištrauką) | R. Gaidžio ir R. Kazakevičiaus nuotr.

Kauno  Deputatų klubas (jį sudaro įvairių kadencijų buvę miesto savivaldybės tarybos nariai, jo prezidentas – miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius), klubo prezidento pavaduotojo Raimondo Gaidžio iniciatyva, dr. Vinco  Kudirkos mirties 118 metų minėjimo  išvakarėse  ir  artinantis mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, surengė  labai prasmingą išvyką Vinco Kudirkos keliais. Pakeliui sustodavome pasidairyti  ir po kitus miestelius, daugiau žinomus kultūros istorijoje. Malonu, kad šioje kelionėje dalyvavo ne tik klubo nariai, bet ir jų artimieji.

Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu? (37)

Alkas.lt koliažas

Šiais laikais nuolat svarstoma, kaip Europos tautos prieš 75 metus išlaikė holokausto egzaminą. Izraelio Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal) centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurtos organizacijos „Pasaulis be nacizmo“, kurios paskirtis – apšmeižti Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimą ir lietuvių antisovietinių partizanų atminimą, valdybos pirmininkas Rusijos oligarchas Borisas Špygelis tvirtina, kad lietuviai susikirto, pradėję žudyti vietinius žydus anksčiau negu pabėgo Raudonoji armijai ir atėjo Vermachtas, nesiliovė iki pat tos dienos, kai Skaityti toliau

R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai (5)

Profsajungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, Skaityti toliau

S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos (5)

Simonas Jazavita | Asmeninė nuotr.

Vilniaus konferencija, prasidėjusi lygiai prieš šimtą metų – labai reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje.  Būtent joje išsigrynino mintis, kad Lietuvos nepriklausomybės reikia ne tik siekti, bet tai bus padaryta ir jau pakankamai greitai.

Šiame svarbiame darbe dalyvavo pakankamai didelis dalyvių skaičius – virš 200. Be abejo, tai buvo be galo skirtingi žmonės. Dalis jų, buvo aktyvūs ir pastebimi šiuose organizaciniuose reikaluose jau gerokai anksčiau – tarkim Antanas Smetona, Petras Klimas ar didelį Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – paskaita apie prijuostes (0)

Suvalkiečių šventadienė prijuostė. XIX a. II pusė | A. Baltėno (LNM) nuotr.

Šį trečiadienį, balandžio 19 d., 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje) vyks Etninės kultūros vakaras, skirtas prijuostėms. Tekstilininkė, menotyrininkė dr. Miglė Lebednykaitė dalinsis sukauptomis žiniomis ir atsakys į daugelį klausimų. Kodėl lietuviška prijuostė sulaukė tiek dėmesio? Kaip prijuostės tapo kolekcionavimo objektu? Kokie archetipiniai pradai slypi apžadų prijuostėlėse? Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje atidaryta Lietuvos Prezidentui K. Griniui skirta virtuali paroda (1)

Kazys Grinius | lnb.lt nuotr.

Gruodžio 17 d. sukako 150 metų, kai gimė parlamentinės demokratijos Lietuvoje kūrėjas ir veikėjas, Steigiamojo ir I, II, III seimų narys, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės Ministras Pirmininkas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866–1950).

Šių neeilinių sukaktuvinių proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta virtuali paroda „Kazys Grinius – gydytojas, švietėjas, Ministras Pirmininkas ir Prezidentas“.

Joje išsamiai pristatoma K. Griniaus biografija, K. Griniaus visuomeninė veikla bei jo Skaityti toliau

Istorinėje Prezidentūroje vyksta Prezidento Kazio Griniaus dienos (0)

griniaus-dienos_istorineje-prezidenturoje_istorineprezidentura-lt

Prezidento Kazio Girniaus metų finalinis akordas skamba Istorinėje Prezidentūroje Kaune. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį ir to meto prezidento instituciją reprezentuojantis muziejus gruodžio 16 ir 17 d. paskelbė prieš 150 metų gimusio ir prieš 90 metų prezidento priesaiką ištarusio pavyzdinio Lietuvos demokrato Kazio Griniaus dienomis. Šiandien, gruodžio 16 d., rengiama MOKINIŲ diena: ekskursijas apie Prezidentą Kazį Grinių veda Kauno Kazio Griniaus progimnazijos mokiniai. Šeštadienį, gruodžio 17 d., Kazio Griniaus gimimo dieną, į PILIEČIŲ dieną kviečiami visi žmonės, kurie nori daugiau sužinoti apie šios asmenybės gyvenimą ir darbus. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės (tiesioginė transliacija) (1)

Kazys Grinius | Wikipedia.org nuotr.

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) įvyks minėjimas, skirtas Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms.

Minėjime kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, asmeniškai Prezidentą Kazį Grinių pažinojęs Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušra Armonaitė. Skaityti toliau

Paryžiuje pagerbtas prezidento K. Griniaus atminimas (13)

Kazys Grinius | Wikipedia.org nuotr.

Lietuvos ambasadoje Paryžiuje surengtas prezidento Kazio Griniaus (1866–1950) 150-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Minint sukaktį, Lietuvos ambasadoje Prancūzijos sostinėje surengtas susitikimas su humanitarinių mokslų daktaru Algimantu Kasparavičiumi. XX a. Lietuvos istorijos tyrinėtojas susirinkusiems lietuvių bendruomenės nariams pristatė K. Griniaus – jaunystėje aktyvaus kovotojo už laisvą lietuvišką žodį ir spaudą, vėliau politiko, premjero ir prezidento – įvairiapusę ir iškilią asmenybę.

A. Kasparavičius pabrėžė, kad nepaisant trumpos, vos pusmetį trukusios prezidentinės Skaityti toliau

Kauno eglę įžiebti padėjo garsūs menininkai iš Prancūzijos (video) (0)

Kauno sav. nuotr.

Šį šeštadienį, lapkričio 26 dieną, Kauno Rotušės aikštėje buvo įžiebta pagrindinė miesto kalėdinė eglė. Šventės metu kauniečiams išskirtinį pasirodymą surengė gatvės teatro trupė „La Compagnie des Quidams“ iš Prancūzijos.

„La Compagnie des Quidams“ – daugiau nei prieš dvidešimt metų susibūręs kolektyvas visame pasaulyje garsėja savo aukščiausio lygio pasirodymais, teatro, šokio ir cirko visuma. Skaityti toliau

Kviečia filmo apie Prezidentą Kazį Grinių „Kredo: demokratas“ premjera (0)

prezidentas-k-grinius_lnb-lt

Lapkričio 7 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) III a. bendradarbystės erdvėje vyks dokumentinio filmo apie Prezidentą Kazį Grinių „Kredo: demokratas“ premjera. Filmas skiriamas 150-osioms K. Griniaus gimimo metinėms, kurias minėsime gruodžio 17 d. Scenarijaus autorė ir režisierė – LRT laidų vedėja Edita Mildažytė.

Dokumentiniame filme apie trečiąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), vieną pirmųjų Lietuvos demokratų, knygnešį, gydytoją, publicistą ir vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos figūrų, Skaityti toliau

srtfondas Init

Antklodės Internationella frakt transport firma Baldai internetu Magrės baldai Dolovija.lt Kondicionieriai