Paieškos rezultatai: Juozas Prapiestis

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (V) (video) (20)

Dzūkijos partiazanų atminimui | skyle.lt nuotr.

TIESA APIE DVASIŠKĄJĮ TĖVELĮ

Anądien man vėl pasirodė, kad visa tai kažkoks kliedesys, netiesa, nes niekaip nepritampa prie visų mūsų logiškos ir, sakyčiau, net naivios anų laikų sampratos. Tai tikrai per daug juoda, o mūsų žmonės juk tarsi vaikai, negalintys patikėti tokiu blogiu. Geriau, kad pasaulis būtų tik graži pasaka, kur blogis niekada nenugali.

Gal aš jau pasiklydau tose tamsybėse – juk  visą tiesą žino vien mirusieji, o mano kapstymasis – tik dar viena pasaulio klystkelių interpretacija. Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (IV) (8)

Merkinėje įkurtas partizanų kalnelis. Čia įamžinti visi Dzūkijos partizanai | tautairtevyne.lt nuotr.

VIDAUS AGENTAS-SMOGIKAS  KUROK

Agentai, kurie veikė mūsų panemuniuose:

Nematantis, Peršas, Lapas, Mudryj, Žimas, Vanda, Fortūna, Gardinas, Vėtra, Vitkus, Upriamyj, Kurok, Chitryj, Vilno, Motas, Junoša, Smelyj, Chmuryj, Malka, Žena, Bijūnas, Žvirblis, Jonas, Liūtas, Gaidys, Grodno, Perletas, Janina, Lies, Cement, Paišelis, Brat, Gibas, Bedniak, Andrejev, Lipa, Budras, Liesnik, Beržas, Tikras, Laikrodis, Šepylo, Mikas, Arnoldas, Rozeta, Pistolet…. Iš viso – 46. Gal būta ir daugiau. Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (III) (5)

Partzanu vado Vitkaus-Kazimieraičio atminimui skirtas ženklas | R.Trimonienės nuotr.

KRAUPAUS SCENARIJAUS VEIKĖJAI

1946 m. sausio 28 d. LSSR NKVD komisaras gen. mjr. Juozas Bartašiūnas, NKGB vadovas gen. mjr. Dmitrijus Jefimovas ir SSRS NKGB įgaliotinis Lietuvai gen. ltn. Ivanas Tkačenka išleido direktyvą, kurioje pasiūlė NKGB miestų ir apskričių skyrių viršininkams kiekvienam veikiančiam partizanų būriui sudaryti NKGB darbuotojų grupę, kuri stengtųsi į būrį įvesti vidaus agentus iš veikusių ir legalizuotų buvusių partizanų, Lietuvos kariuomenės karininkų. O kuriami melagingi partizanų būriai turėjo taikyti operatyvines kombinacijas, t. y. provokacijas, klastą ir represijas (2). Skaityti toliau

J.Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (I) (9)

Lietuvos partizanai

2011 m. žurnalas, „Naujasis Židinys-Aidai“ Nr.1-3 spausdino Juozo Prapiesčio straipsnį ,,Puščios slėpiniai“. Redakcijai maloniai sutikus skelbiame šį rašinį dalimis su Algirdo Patacko įvadiniu žodžiu. 

Juozas Prapiestis (g. 1948) – inžinierius, žygeivis, disidentas, rašytojas. 1998 m. Skelbiame pirmąją dalį jo ilgus metus (kalbinant liudytojus ir rausiantis Lietuvos ypatingajame archyve) rengtos ir rašytos studijos, kurią galima pavadinti ir pavyzdiniu mikroistoriniu tyrimu, ir įsigyventa bei išjausta istorija, ryškiomis spalvomis atveriančią Pūščios girios partizanų tragediją, kartu ir sovietų klastos bei agentų smogikų veikimo paslaptis.

Algirdo Patacko įvadinis žodis Skaityti toliau

Kaune duris atvers paroda „Algirdo Patacko „Pastogės“ Lietuva“ (0)

Romualdas Ozolas Ir Algirda Patackas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Spalio 25 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė), bus pristatyta nepaprasta paroda „Algirdo Patacko „Pastogės“ Lietuva“.

„Pastogė“ – užuovėjos alegorija ir kultūrinio pogrindžio žurnalo, kurį leido A. Patackas, Juozas Prapiestis ir Gema Vosyliūtė, pavadinimas.

Tai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Nepriklausomybės Akto signataro, Vytauto Landsbergio asmens sargybinio, kauniečio ir žaliakalniečio A. Patacko interviu pagrindu ir jo paties artimųjų, bendražygių asmeninių archyvų Skaityti toliau

Paroda-instaliacija „Algirdo Patacko „Pastogės“ Lietuva“: apie tuos, kurie ėjo prieš srovę (0)

Algirdas Patackas
Spalio 25 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) pristatoma unikali paroda „Algirdo Patacko „Pastogės“ Lietuva“.

„Pastogė“ – užuovėjos alegorija ir kultūrinio pogrindžio žurnalo, kurį leido A. Patackas, Juozas Prapiestis ir Gema Vosyliūtė, pavadinimas.
Tai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Nepriklausomybės Akto signataro, Vytauto Landsbergio asmens sargybinio, kauniečio ir žaliakalniečio A. Patacko interviu pagrindu ir jo paties artimųjų, bendražygių asmeninių archyvų nuotraukomis sukurtas pasakojimas apie laiką ir Lietuvą, egzistavusią iki Sąjūdžio: paralelinę Lietuvą, tinklą žmonių, turėjusių stiprų vertybinį pagrindą ir norą gyventi savo gyvenimą ne melo visuomenėje.

Parodoje pasakojama apie neprisitaikėlius, nekonformistus, kurie su savimi nekonfliktavo. Nes kompromisas su sistema reiškė dvasinį susinaikinimą. „Neik su velniu obuoliauti“, – sakė A. Patackas. Visgi atsisakymas arba pareiškimas, ką galvoji, galėjo baigtis labai liūdnai: poguliu psichiatrinėje ligoninėje su diagnoze „vialo tekuščaja šizofrenija“ ir mirtimi, kaip A. Patacko vaikystės draugui Mindaugui Tomoniui, arba dešimtmečiu lageryje, socialine atskirtimi, persekiojimu, kaip Povilui Butkevičiui, kurį daug kas tuomet tiesiog vadino gydytoju, mokytoju. Po M. Tomonio tragiškos mirties, įsitraukęs į pogrindžio leidybą, A. Patackas dešimt metų šienavo pievas, dirbo geležinkelio stotyje kroviku, naktimis „Kauko“ restorano sargu. Visgi kaip ir daugelis to meto žmonių, kurie save vadino žygeiviais, romuviečiais, eucharistininkais, kraštotyrininkais, sugebėjo gyventi pilnavertį, tikrą gyvenimą už sistemos ribų.
Apie pogrindžio disidentų tinklą Kaune, kuris pradėjo formuotis maždaug nuo 7 dešimtmečio, žinoma nedaug. Gal todėl, kad to laiko amžininkai ir jų artimieji yra išsiugdę gebėjimą kalbėti atsargiai, pasitikrinti pašnekovą. Gal todėl, kad nuotraukos, kurių negalėjo būti, bet kurios visgi yra, skirtos ne viešumai, bet šeimos atminimui. Niekas asmenukių, susirinkę į slaptas paskaitas ar vakarones, nesidarydavo, tik šimtais leisdavosi į „nacionalines ekspedicijas“ Daukanto keliu, švęsdavo Rasos šventes, važiuodavo į etnines lietuvių žemes Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje, rinkdavosi grupelėmis butuose, diskutuodavo apie Lietuvos istoriją, kultūrą, skaitydavo nakčiai paliktą „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, dalindavosi knygomis, pogrindžio spaudiniais. Visa tai atvedė į virsmą – Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybę.

Paroda atskleidžia keturias temas:

Neginkluoto pasipriešinimo judėjimo pradžią, baltiškosios ir krikščioniškosios Lietuvos paieškas.
Pogrindžio leidybos laikotarpį, pasibaigusį suėmimu.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą Kaune, Kauno Sąjūdžio Sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos įsteigimą.
A. Patacko su bendražygiais parengtų pogrindžio spaudinių, veikalų apie baltiškąją ir krikščioniškąją kultūrą, knygų, išleistų nepriklausomybės laikotarpiu, ekspoziciją.

Nuoširdžiai dėkojame A. Patacko, P. Butkevičiaus artimiesiems, fotomenininkui Romualdui Požerskiui, Margaritai Jasilionytei, Rasai ir Jūriui Ambraziejams už nuotraukas, kuriomis pasidalino. Už interviu medžiagą dėkojame Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorei Ainei Ramonaitei.

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nemokamai apžiūrėti ekspoziciją bus galima visą lapkričio mėnesį.

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Partneriai: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė, Kauno tautinės kultūros centras.

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (20)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Monsinjoro A. Svarinsko atminimui pirmą kartą skambėjo oratorija „Himnas Meilei“ (video, nuotraukos) (0)

Alfonso Svarinsko atminimo vakaras | P. Šimkavičiaus nuotr.

Birželio 12 d. Vilniaus rotušėje iškilmingai pagerbtas ginkluotos pokario rezistencijos dalyvio, politinio kalinio, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nario, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjo, Lietuvos Aukščiausioios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario monsinjoro Alfonso Svarinsko ir Lietuvos partizanų atminimas. Gausiai susirinkę atminimo vakaro dalyviai pirmą kartą išgirdo Lietuvos nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorijos „Himnas Meilei“, skirtos mons. A. Svarinsko atminimui, dalį. Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje buvo aukojamos šv. Mišios už mons. A. Svarinską. Skaityti toliau

Bus pristatytas Juozo Prapiesčio knyga „Amalo uogos“ (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Kovo 27 d., pirmadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.) bus pristatytas žygeivio, Liaudies dainų klubo vadovo, vieno iš pogrindžio žurnalo „Pastogė“ leidėjų ir autorių Juozo Prapiesčio (1949–2013) rinktinė „Amalo uogos“, kurioje sudėti autoriaus jaunystės eilėraščiai, autobiografinės novelės, esė apie pokario partizanų likimus ir kiti kūriniai.

Viena iš naujosios rinktinės dalių – dar 1998 m. išleista J. Prapiesčio knyga apie Gerdašių kaimo žmones „Pasaulė prasdeda sodzun“, nušviesta iš vaikystės atsineštų Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

Seimo bibliotekoje bus pristatytos signataro A. Patacko knygos ir pogrindžio leidiniai (1)

algirdas-patackas-litua-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Gruodžio 10 d., 14 val. Vilniuje, Seimo bibliotekoje (III r., 108 kab.) vyks Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Patacko knygos „Litua“ ir pogrindžio leidinių „Lietuvos ateitis“, „Pastogė“, „ETHOS“ pristatymas.

Seimo bibliotekoje veiks ir A. Patacko knygų paroda, kurioje bus galima susipažinti ir su pogrindžio leidinių už kuriuos 1986–1987 m. A. Patackui buvo iškelta baudžiamoji byla, originalais.

Dėl leidimo įeiti į  Seimą kreiptis pas Nijolę Balčiūnienę tel. 8-616 19417, el. p. nijole.balciuniene@lrs.lt

Lietuvos pogrindžio spauda buvo viena gausiausių ir stipriausių sovietinėje erdvėje, tačiau jai trūko kultūrinio-literatūrinio sando Skaityti toliau

Pogrindžio kultūros žmogus (1)

Juozas Prapiestis

Pro memoria Juozui Prapiesčiui (1947-2013)

Prieš metus mirė Juozas Prapiestis, pogrindžio kultūros žmogus, žygeivis, literatas, savilaidos žurnalo „Pastogė“ redaktorius (kartu su Gina Vosyliūte ir Algirdu Patacku). Turėjo subtilų stiliaus jausmą, rašė prozą ir eilėraščius – mat tarp „pastogininkų“ galiojo nerašyta taisyklė nesispausdinti sovietinėje spaudoje, tad liko nežinomas platesniam ratui skaitytojų. Tik 1982m. išeivių „Aiduose“, redaguojamuose Juozo Girniaus, buvo išspausdinta keliolika „Pastogės“ autorių eilėraščių – aišku, slapyvardžiais. Skaityti toliau

Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge (15)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt sveikina signatarą, Seimo narį Algirdą Patacką rugsėjo 28 d.  atšventusį savo neeilinį gimtadienį. Linkime sveikatos, kovinių ir kūrybinių galių kelyje į Darną ir Tiesą.

Ta proga skelbiame 2008 m. žurnale „Liaudies kultūra“ spausdintus Algirdo Patacko prisiminimus „Pogrindis virtęs pastoge”. A.Patacką kalbina Saulė Matulevičienė.

Algirdas Patackas – Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, besidomintiesiems lietuvių etnine kultūra pažįstamas kaip originalių etnologinių studijų autorius [1] Skaityti toliau

A.Patackas. Karžygių metas. Varviškės karinės operacijos pamokos. (17)

Varviškės mūšio minėjimas Leipalingyje, 2011 m. | leipalingioparapija.lt nuotr.

Anglų istorikas Arnoldas Toinbis (Arnold J. Toynbee) taip aprašo valstybės ar civilizacijos gimimą – pradžioje patiriamas rūpesčių metas („time of trouble“), o po jo seka „karžygių metas“ („time of heroes“), kuris šiuos rūpesčius ar negandas įveikia. Tokiu terminu drąsiai galime vadinti 1918-23m., kai tautos valia ir jos vadų ryžtas buvo kaip vienas kumštis.

Šiais, 2013-siais metais, minėjome svarbią sukaktį – 95 m. nuo Klaipėdos sukilimo, tiksliau karinės-politinės kampanijos. Tačiau liko primiršta dar viena karinė operaciją, įvykdyta tik porai mėnesių praėjus nuo kovų Klaipėdoje, per kurią žuvo ne ką mažiau Lietuvos karių – savanorių. Skaityti toliau

V. Terleckas. Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. Aukų gainiojimas po vardynus ir jų žudikų slėpimas (16)

2011 m. pabaigoje knygynuose pasirodė ilgamečio sovietinės žurnalistikos atstovo Povilo Masilionio sudaryta ir leidyklos „Politika“ išleista „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“. Leidinyje pateikiami esą „partizanų nužudytų piliečių“ sąrašai, o pratarmėje lietuvių, anglų ir rusų kalbomis rašoma: „Ši Atminimo knyga – tai ne tik kuklus paminklas visoms pokario metų beginklių civilių žmonių aukoms. Tai ir kaltinamasis aktas Lietuvos valdžiai, pokario terorizmą pavertusiai valstybine politika.“ Skelbiame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Doc. dr. Vlado Terlecko parašytą šios knygos teiginių aptarimą. Skaityti toliau

V. Terleckas. Be kompetencijos, su „patikimomis“ čekistų ataskaitomis prieš partizanus (61)

Vladas Terleckas | T.Lukšio nuotr.

Tokius žodžius ištarti verčia Mindaugo Pociaus knygos „Kita mėnulio pusė“ tekstai ir išvados. Ji parašyta disertacijos pagrindu, jai vadovavo antipartizaniškomis nuostatomis išgarsėjęs Liudas Truska. Pagal A. Anušauską, Truska buvo apsuptas ilgamečių „teisinių struktūrų darbuotojų“ (www.alfa.lt, 2011 12 01). Knygą išleido (2009 m.) Lietuvos istorijos institutas. Leidinio objektas (tema) – partizanų kova su kolaborantais 1944–1953 m., kuri autoriaus valia tampa pasakojimu apie neva purve ir kraujuje besimaudžiusių laisvės kovotojų „nusikaltimus“, vos ne jų kova su tauta. Knyga pelnytai sukėlė pasipiktinimo audrą, ją kvalifikuotai kritikavo istorikas Rimantas Jokimaitis, Ričardas Čekutis, Mingailė Jurkutė ir daugelis internautų. R. Čekutis savo komentarus pavadino taip: „Partizanų dergimas – eilinė „mitų griovėjų“ demagogija“. Skaityti toliau