Paieškos rezultatai: Dainius Razauskas

D. Razauskas: Prašau išpjauti visus medžius Turniškėse… (17)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 4 d. garsus lietuvių mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos lauretas dr. Dainius Razauskas išsiuntė viešą prašymą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei. Prašyme reiškiamas susirūpinimas dėl to, kad Vilniuje vaikų darželiui „Kaštonas“ priklausančiame sklype (Antakalnio g. 108) nepagrįstai kertami sveiki medžiai. 

Skelbiame Alkas.lt redakcijos gautą D. Razausko viešą prašymą: Skaityti toliau

D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“ (41)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Kartą sūnus, būdamas gal kokių septynerių metų, išėjo į kiemą pažaisti, nešinas tokiu storu ilgu saldainiu su įdaru. O po kelių minučių sugrįžo be saldainio ir sako:

– Tėti, duok man dar vieną saldainį.
– O tai ką – aną jau suvalgei?!
– Ne, atidaviau draugams.
– Su draugais gražu pasidalinti…
– Ne, aš jiems visą atidaviau. Skaityti toliau

Laidoje apie baltų mitus ir simbolius – D. Razauskas, E. Babenskas ir K. Nastopka (video) (2)

Dainius Razauskas | Youtube.com stop kadras

Balandžio 16 d. per Balticum TV pradėjo kiekvieną sekmadienį transliuoti naujas kultūros laidas skirtas Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“.

A. J. Greimas, skaitydamas paskaitą Vilniaus universitete apie bendrąsias semiotikos problemas, sakė: „Mes gyvenime įmurkdyti kaip šuniukai pasaulyje, kuriame mus supa daiktai, kurie yra reikšmingi, kurie „atakuoja“ mus savo reikšmėmis. Nuo ryto iki vakaro mums visokie ženklai neduoda ramybės (…) Ir šitas reikšmingo pasaulio supratimas gali būti mokslinio tyrinėjimo objektu“. Skaityti toliau

D. Razauskas: Mitologija auga iš sielos (3)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

– Kartą pasakojai, kad, supratęs, jog netikėtai paskaitą skaitysi moksleiviams, o ne studentams, išsigandai, ar sutrikai… Kodėl? 

– Studentai – irgi ne pats geriausias atvejis… nes jų yra įvairių – nelygūs jie suvokimu, apsiskaitymu. Geriausia paskaitas skaityti kolegoms, tyrinėtojams arba bent jau savanoriškai mitologija besidomintiems žmonėms. Tada pasakyta mintis patenka į tam tikrą dirvą, kurioje ji gali būti iš karto įvertinta: žmonės arba pritaria – a, taip, taip, žinom… arba kelia klausimą. Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (51)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

D. Razauskas. Lietuvos ryto žurnalistai per Kūčias turėtų kaukti (43)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dienraštyje Lietuvos rytas, priede Sostinė, 2016 m. gruodžio 23 d. buvo paskelbti mano atsakymai į LR korespondento Artūro Jančio klausimus. Klausimai buvo man atsiųsti raštu, ir atsakiau aš į juos raštu, todėl nesunku palyginti tai, ką žurnalistui nusiunčiau aš (žr. toliau), su tuo, kas pasirodė laikraštyje.

1) Be mano žinios visas pokalbis pavadintas „Tikri lietuviai per Kūčias turėtų maukti alų“. Aš taip ne tik nebuvau sakęs, bet net panašios minties mano atsakymuose nėra! Gal net visai priešinga… Skaityti toliau

D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video) (11)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 23-iąją, Lietuvai švenčiant tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus 165-ąjį gimtadienį, solidžia valstybine J.Basanavičiaus premija, skiriama už etninės kultūros tradicijų plėtojimą, puoselėjimą ir tyrinėjimą, buvo įvertintas žinomas Lietuvos mitologas humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas.

Nuoširdžiai sveikindami su pelnytu įvertinimu, šiandien su laureatu kalbamės apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašios J.Basanavičiaus kurtoji ir šių dienų Lietuvos. Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio) (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

„Mitinis pasaulėvaizdis yra vienintelė galimybė žmogui patirti būtį. Kiek aš galiu spręsti iš palyginimų, senovės lietuvių, baltų mitinis pasaulėvaizdis ne ką tesiskyrė nuo kitų tautų. Iš viso, turėdamas mintyje branduolinę esmę,  o ne smulkmenas, pasakyčiau, kad pasaulyje tėra vienas mitinis pasaulėvaizdis, jokio kito nėra ir niekada nebuvo, “ – teigia D. Razauskas. Skaityti toliau

Pristatyta nauja D.Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“ (video) (1)

Dainius Razauskas ir Radvilė Racėnaitė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta nauja garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo dr. Dainiaus Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“.

Knygos pristatyme dalyvavo: autorius dr. Dainius Razauskas–Daukintis, dr. Radvilė Racėnaitė, knygos recenzentai doc. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Skirmantas Valentas.

Apie Maironį rašyta daug, tyrinėta jo biografija, istorinė-kultūrinė aplinka, kurioje jis susiformavo kaip žmogus ir kaip rašytojas, literatūrinė terpė, kuri veikė jo Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį (36)

dr. Dainius Razauskas | respublika.lt, S.Venckaus nuotr.

Istorinę atmintį, moralines, emocines ir dvasines tautos dominantes saugantys nacionaliniai simboliai spinduliuoja pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą formuojantį, individus į tautą telkiantį, nacionalinį sąmoningumą ir prigimtines kultūrines šaknis palaikantį lauką, sergstintį tautą nuo išsivaikščiojimo ir ištirpimo pasaulio mišrainėje.

Šiandien, kai sistemingai niekinami bei naikinami lietuvių tautos dvasinę teritoriją sergintys simboliai, apie jų svarbą ir būtinybę juos ginti kalbamės su žinomu mitologu, mokslų daktaru Dainiumi RAZAUSKU. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar turėtų mus bauginti gruodžio tamsa? Pašnekovas – etnologas D. Razauskas (audio) (0)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šioje „Alko Radijo“ laidoje „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“ žurnalistas ir Alkas.lt redaktorius A. Antanaitis kalbasi su mitologu, religijotyrininku, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoju, „Liaudies kultūros“ žurnalo vyresniuoju redaktoriumi. dr. Dainiumi Razausku. Skaityti toliau

D. Razauskas. Pirmiausia nubusti, ir tebūnie darna! (25)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastabos Andriaus Konickio knygos Pirmiausia nubusti… Filosofiniai etiudai (Vilnius: Naujoji Romuva, 2006, 336 p.) paraštėse

Prieš aštuonis metus išėjusią, atėjusią pas mane, laukusią manęs, nusivylusią ir pasimetusią, paskui vėl atsiradusią knygą – pagaliau perskaičiau. Prašau negalvoti, neva tai reiškia mano nepagarbų santykį su ja ar net apskritai su knygomis. Anaiptol. Tiesiog aš esu atsidūręs apgultyje – joms visoms kažkodėl manęs labai reikia. Na, su tam tikromis išimtimis, žinoma, kurios savo ruožtu jau vien dėl to mane ima dominti… Tokiomis sąlygomis galima manyti, kad šiai knygai netgi pasisekė Skaityti toliau

D. Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę? (153)

Razausko 0 DSC_8333

Pradėkime nuo to, kas mes esame, kas yra baltai. Baltų pavadinimas – reikia visuomet tai turėti omeny – yra lingvistinis terminas, XIX amžiaus vidury vokiečių kalbininko Georgo Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) pagal Baltijos jūrą įvestas pavadinti tam tikroms kalboms, nuo to laiko vadinamoms baltų kalbomis. Iš jų gyvos, tebevartojamos bėra išlikusios dvi, latvių ir lietuvių, ir dar viena, gyvai nebevartojama, bet rašytiniais šaltiniais pakankamai paliudyta prūsų kalba. Suprantama, anksčiau artimomis kalbomis ar tarmėmis kalbėjo ir kitos aplinkinės gentys, kurios šia prasme irgi priklauso baltams. Skaityti toliau

D. Razauskas. Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę (37)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmiausia – liaukis gyvenęs dėl pinigų.

Jeigu išdrįstum pažvelgti į savo gyvenimą širdies akimi, pamatytum, kad pinigus leisdamas tu vergauji ir kenti dar labiau nei juos uždirbdamas.

Šitaip gyvendamas niekuomet nebūsi laimingas. O nebūdamas laimingas pats, nepadarysi laimingų ir savo artimųjų, jei kartais bandai apsimesti uždarbiaująs dėl jų. Nelaimingas žmogus negali kito padaryti laimingo, nes nuo jo savaime sklinda nelaimė. Žmogus visuomet skleidžia tai, koks jis yra. Tad net jei manai, kad iš tikrųjų sieki laimės kitiems,

Skaityti toliau

D. Razauskas. Kur yra Dievas? (115)

Dainius Razauskas_asmen.nuotr

Pirmiausia, Dievas ir mūsų supratimas apie Dievą, mūsų mintys apie Dievą, mūsų susikurtas daugiau mažiau aiškus Dievo vaizdinys – ne tas pat. Kaip tikrovė – ir mūsų supratimas, mūsų mintys, vaizdiniai apie tikrovę ar tikrovės vaizdinys. Tad kol kas palikime ramybėje Dievą su tikrove ir panagrinėkime savo mintis, savo vaizdinius.

Daug vaisingesnis ir toliau vedantis klausimas, nagrinėjant Dievo vaizdinį, man regis, būtų ne įgrisęs „ar yra Dievas?”, o „kur yra Dievas?”, jei tartume Jį esant. Skaityti toliau

D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė (220)

dainius-razauskas-2012-j.vaiskuno-nuotr-K100

Aš ne „pagonis”, nes „krikščionybė – pagonybė” tėra primesta ideologinė priešprieša. Panašiai bolševikai buvo primetę priešpriešą „proletaras – buržujus”, arba „proletaras internacionalistas – buržuazinis nacionalistas”, ir ta priešprieša turėjo surišti lietuvio sielą sunkiomis kaltės grandinėmis: jeigu aš myliu Tėvynę ir nekenčiu okupantų, vadinasi, tesu smulkus savanaudis niekšas…

Ideologija yra tarsi pjesė, kurioje vaidmenys visiems padalyti taip, kad pagrindinis herojus, o per jį ir pjesės autorius, išeitų nugalėtoju. Ir jeigu priimi „pjesę” už gryną pinigą, Skaityti toliau

D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda (47)

dr. Dainius Razauskas | respublika.lt, S.Venckaus nuotr.

Paprašytas išsakyti savo nuomonę svetimos abėcėlės raidelių klausimu tituliniame Lietuvos valstybės paso puslapyje, žinomas Lietuvos mitologas, religijotyrininkas ir filosofas, habilituotas mokslų daktaras Dainius Razauskas sako nematąs čia jokios lietuvių ir lenkų problemos. Skaudžiausia Lietuvos problema jis vadina valdžią, kurios požiūris į savąją Tautą, valstybę, jos kalbą ir kultūrą ir tuo požiūriu grįsti konkretūs darbai akivaizdžiai byloja, kad Lietuvą valdo arba niekšai, arba kvailiai.

– Lenkija neriasi iš kailio besistengdama priversti lietuvius įteisinti nelietuviškų Skaityti toliau

J.Vaiškūnas ir D.Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio) (34)

Elnias devynergiais | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalėdų proga „Laisvosios bangos“ radijo laidoje „Savaitgalio pasažai“ apie Kalėdų šventės dvasinius slėpinius kalbėjosi etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, mitologas Dainius Razauskas ir laidos vedėja Nijolė Jačėnienė.

Žiemos saulėgrįža daugelyje kultūrų pažymima įvairiomis šventėmis ir apeigomis. Kas slypi už Žiemos saulėgrįžos, Kalėdų vardo, Elnio devyniaragio ir kitų šios šventės tautosakinių ir mitologinių vaizdinių ir svarsto laidos dalyviai.

Klausykite šios laidos garso įrašo: Skaityti toliau

D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video) (22)

dr. Dainius Razauskas

Dr. Dainiaus Razausko, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojo, pranešimas „Lietuvių Dievas“, skaitytas Antrojoje nacionalinėje religijotyrininkų draugijos konferencijoje „Tarpdisciplininiai religijų tyrimai Lietuvoje: problemos ir perspektyvos“.

2012 m. spalio 26 d., Vilnius. Parengė Daiva Liubamirskaitė. Video iš Ugdymo plėtotės centro virtualios vaizdo įrašų bibliotekos, kurioje skelbiami nufilmuoti švietimo renginiai, įvairios videopamokos, pokalbiai su žymiais žmonėmis, reportažai švietimo temomis. Skaityti toliau

D. Razauskas. Artūro Dubonio susinaikinimas (30)

Sovijus | ldkistorija.lt pieš.

Recenzija Artūro Dubonio straipsniui „Ar Sovijaus mitas – senovės lietuvių religijos ištakos?“ (www.ldkistorija.lt)

Tai, kas parašyta Artūro Dubonio straipsnyje „Ar Sovijaus mitas – senovės lietuvių religijos ištakos?“, yra paprasčiausiai netiesa. Jei Dubonis atidžiau įsiskaitytų į Iljos Lemeškino neseniai atliktą fundamentalų tekstologinį 4 išlikusių šio Malalos kronikos tekstų nuorašų tyrimą, kurį nurodo prie literatūros (jame pateikiami ir naujas pažodinis bei literatūrinis Sovijaus mito vertimai), jis pamatytų, kad Lemeškinas netgi daro prielaidą šio sen. rusų kalba parašyto teksto autorių buvus lietuvį… Be to, kai kurie tekste pateikiami mitiniai duomenys patikimai patvirtinami kitų nepriklausomų šaltinių. Skaityti toliau

Mitologas D.Razauskas: lietuviškoji tapatybė – iš savęs ir iš Dievo (67)

Dainius Razauskas

– Susitikome pasikalbėti apie amžinai besisukantį laiko ratą – praeitį, dabartį ir ateitį. Koks lietuviškos tapatybės likimas ir vaidmuo šiame rate?

Iš tiesų tai radikalus istorinis klausimas. Jau XIX amžiuje, dabartinės lietuvių tautos aušroje, žmonės suvokė, kad tapatybė nėra stabili, kad ji keičiasi priklausomai nuo istorinių aplinkybių ir, kad senosios viduramžių Lietuvos tapatybė buvo ne ta pati kaip tautinio atgimimo laikų Lietuvos. Mes tarsi perimame valstybės istorijos tąsą. Jau ta pati tąsa rodytų, kad mes orientuojamės į tapatybes, bet ta raida vis tiek vyksta nuo visų aplinkybių priklausomai. Skaityti toliau

D.Razauskas: Toleruoti neprivalome tik Lietuvos (70)

dr. Dainius Razauskas | J.Vaiškūno nuotr.

Šiandien  mielam, teigiamos konotacijos žodžiui „tolerancija“ netikėtai virtus  gąsdinančiu, kaltinančiu ir Lietuvai nevisavertiškumo kompleksą varančiu  baubu, ryžtamės klausti žinomą Lietuvos baltistą, etimologą,  religijotyrininką ir filosofą, habilituotą humanitarinių mokslų daktarą  Dainių RAZAUSKĄ – ką vis dėlto turėtų reikšti šis žodis ir kodėl niekad  negirdime tolerantiškųjų ES bei mūsų šalies vadovų kalbant apie  toleranciją lietuviams, lietuvybei, Lietuvai? Nejaugi tai – vienintelis  kontekstas, kur žodis „tolerancija“ netinka?

–  Kaip nutiko, kad žodis „tolerancija“, kurį iki įstodami į ES, regis, ir  supratome, ir vartojome, ir didžiavomės laikydami save tolerantiškais,  staiga tapo burtažodžiu, Skaityti toliau

D.Razauskas. Kaupti ir skleisti: dvi nuostatos į būtį, save ir Tėvynę (9)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Iš pirmo žvilgsnio kaupti atrodo gerai, o skleisti – blogai. Kaupti – tai „rinkti, telkti, koncentruoti ką“ [1], sukaupti – tai ir ką „surinkti, sutelkti, suspiesti“, ir perkeltine, psichine prasme „sutelkti, sukoncentruoti dėmesį“, t.y. susikaupti. O štai skleisti šiaip jau reiškia „daryti, kad plistų į šalis“ ir net „eikvoti, švaistyti“, paskleisti – „išsklaidyti, išskirstyti iš krūvos“ ir „išeikvoti, iššvaistyti“, savo ruožtu skleistis reiškia „skirstytis iš būrio, išsivaikščioti“, netgi „griūti, irti“, pasiskleisti – „išsiskirstyti, iškrikti iš būrio“, taigi (pa)sklisti, išsisklaidyti ir panašiai.

Tačiau iš tikrųjų ne taip viskas paprasta. Mat kaupti – tai būti atsigręžus išorėn, nusistačius išorėn. Skaityti toliau

D.Razauskas. Ar tikrai Jonas ir Joninės – krikščioniški žodžiai? (10)

Dainius Razauskas | asmeninė nuotr.

Jonui Vaiškūnui, verkusiam esą jo vardas nelietuviškas, kad neverktų, bet juoktųsi

Pradėkime nuo senovės romėnų dievo Jano, lotynų k. Jānus arba Iānus. Kazimiero Kuzavinio apibrėžimu, tai „senovės italikų saulės kelio, laiko ir metų, durų ir vartų, pradžios ir pabaigos dievas, vaizduojamas su raktu ir dviem veidais – jaunu, atsuktu į ateitį, ir senu, žiūrinčiu į praeitį; jam buvo skirtas sausio mėnuo“. Pats jo vardas yra vienos šaknies su žodžiu iānua ‘durys, vartai, įėjimas’ [1].

Štai kaip apie Janą yra rašęs Rene Genonas (René Guénon): „Janas paprastai turi du raktus. Skaityti toliau

D.Razauskas: technologijos nebūtinai paverčia susvetimėjusiais, atvirkščiai, gali išlaisvinti nuo baimių (1)

Senovės lietuvių mitologija daugeliui atrodo tolimas dalykas. Mitinės dievybės seniai pamirštos, išnykusios kartu su Jogailos iškirstomis šventomis ąžuolų giraitėmis. Tačiau tai tik viena medalio pusė, nes mitinis pasaulis mus pasiekia ir šiandien: per posakius, prietarus ir sunkiai paaiškinamus patyrimus.

LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su mitologu dr. Dainiumi Razausku, neseniai Skaityti toliau

D.Razauskas. „Profesionali“ nemeilė (14)

Dainius RazauskasNoriu grįžti prie skaudulių, kurie šiaip jau niekuomet nesiliaus, neužsimirš, kol Vilniuje liks bent vienas jautrios, gyvos širdies žmogus. Nes jie skauda. Tai brangaus, mylimo mūsų miesto, mūsų Tėvynės sostinės sistemingas naikinimas, prasidėjęs pokary (o gal dar XVIII a.?) ir itin paūmėjęs pastaraisiais dešimtmečiais.

Ta dingstimi noriu ne tik pats kalbėti, bet ir priminti kitų, mūsų kultūros didžiūnų, nesenstančias (deja!) mintis. Pirmiausia – poeto Marcelijaus Martinaičio („Vilniau, kaime mano…“, Kelionė, 2008, Nr. IV/4): Skaityti toliau

D. Razauskas. Dėl „pagonybės“, Lietuvos ir bergždumo (30)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Ne taip seniai lietuviškos kultūros niekintojų biblioteka pasipildė dar vienu kūriniu – Dariaus Barono ir Dangiro Mačiulio knyga „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“, kurio autoriai iškėlė sau tikslą nuvainikuoti, arba paprasčiau tariant, sudirbti Lietuvoje įsigalėjusią legendą apie didvyrišką Pilėnų gynybą.

Daug kam netikėtai moderniųjų kryžiuočių pusėn šiemet stojo ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Skaityti toliau