Paieškos rezultatai: Berznyko kapines

I.Gasperavičiūtė. Ar Lietuva išlaikys Berznyko egzaminą? (4)

„Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens“, – prieš mėnesį rašėme „Aušroje“. Besilankantiems Berznyke nekyla abejonių, kad šiuo paminklu siekiama pažeminti Lietuvos karių, žuvusių 1920 m., atminimą. Tačiau paminklas pastatytas ir tam, kad klastojant ar savaip interpretuojant istoriją neigiamai veiktų taip pat lenkų ir lietuvių ateities tarpusavio santykius. Skaityti toliau

I.Gasperavičiūtė. Ar Lenkija išlaikys Berznyko egzaminą? (5)

Irena Anna Gasperaviciute

„Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens. Beje, šios kapinės pastarąjį dešimtmetį tapo tikriausiu lenkų ir lietuvių santykių veidrodžiu.

Kol Vilnius ir Varšuva glėbesčiavosi ir kalbėjo apie strateginę partnerystę, šiose kapinėse kaip grybai po lietaus dygo paminklai. Lietuvoje gimus idėjai tinkamai įamžinti Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija aplankė etninių žemių lietuvių bendruomenes Punske, Seinuose ir Suvalkuose (5)

PLB prie A. Baranausko paminklo | J. Šedauskienės nuotr.

Spalio 7 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos delegacija lankėsi Suvalkų krašte. Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, jo pavaduotojas dr. Stasys Tumėnas ir iš viso pasaulio – Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Šveicarijos, Vokietijos, Danijos susirinkę komisijos nariai ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai pagerbė Lietuvos savanorių kapus Berznyko kapinėse, padėjo gėlių prie lietuvių poeto ir vyskupo Antano Baranausko paminklo ir kapo Seinų bazilikos koplyčioje, aplankė buvusios Seinų kunigų seminarijos Lietuvišką menę. Skaityti toliau

Seime posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (tiesioginė transliacija) (0)

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) | lrs.lt nuotr.

Spalio 9-12 d. 9 val. Seime, posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Komisijos posėdžiuose bus aptarti Tautos referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, Pasaulio lietuvių metų, ateities rinkimų rengimo klausimai. Taip pat bus diskutuojama dėl informacinių karų, kibernetinio saugumo, sveikatos apsaugos problemų bei programos „Globali Lietuva“ ateities vizijos.

Spalio 7 d. komisijos nariai buvo nuvykę į Suvalkų kraštą susitikti su etninių žemių Skaityti toliau

V. Sinica. „Autoritarinės“ Lenkijos istorijos politikos pamokos (8)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Armijos Krajovos (AK) įvykdytos Dubingių gyventojų žudynės 1944 metų birželio 23 dieną buvo vienas tamsesnių Lietuvos istorijos puslapių. Jas pamiršti menkai tepadėjo Vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos veteranų susitaikymas pro sukąstus dantis. Juo labiau nepadeda pasirodančios žinios apie Lenkijos valdžios reguliariai atiduodamą pagarbą AK kovotojams. Pastarąjį kartą pagerbtas ne bet kas, o būtent Dubingių žudynių vadas Zygmuntas Šendzielazas-Lupaška. Lenkijos prezidentas A. Duda pareiškė, kad „naujoji karta turi būti auklėjama Lupaškos pavyzdžiu“. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

Ž. Makauskienė: Paritetas tarp Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių – netinkama formulė (31)

Živilė Makauskienė | propatria.lt nuotr.

Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje daug kalbama ir žinoma apie Lietuvos lenkų tautinę bendruomenę, jos problemas ir aktualijas. To negalima pasakyti apie kitapus sienos, daugiausiai etninėse žemėse Seinų-Punsko krašte gyvenančius Lenkijos lietuvius. Lietuvos politikai ir žiniasklaida juos prisimena dažniausiai tik kai prireikia palyginti jiems ir Lietuvos lenkams suteiktas kalbines teises. Palyginti nedidelė ir pastaruoju metu greitai nykstanti Lenkijos lietuvių bendruomenė per visą XX amžių išsaugojo kalbą, tapatumą ir ryšį su Lietuva. Apie tautiečių už 1920 metais nustatytos sienos gyvenimą kalbamės su Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėja, žurnaliste Živile Makauskiene. Mūsų pašnekovė – buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Palinkėkime vieni kitiems ramybės… (video) (18)

Berznyko kapinės | punskas.pl nuotr.

Ar teko Jums kada nors patirti gėdą už kitų asmenų atliktą veiksmą? Ko gero, taip. Ypač tuomet, kai tokius protu nesuvokiamus akibrokštus padaro žmonės, kuriuos laikai savo artimais bičiuliais, draugais ar netgi broliais Kristuje. Tačiau, kai tampi liudininku sąmoningo patyčių ir šmeižto akcijos, nukreiptos prieš visą tautą ar valstybę, šis jausmas persipina su apmaudu, garbės ir orumo pažeidimu bei dvasiniu pažeminimu.

Visa ši išgyvenimų paletė užvaldo apsilankius vos 3,5 km nuo Lietuvos sienos Seinų valsčiuje esančiose Berznyko kapinėse, kur ilsisi Lietuvos savanorių, Skaityti toliau

L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai? (7)

Linas Medelis | asmeninė nuotr.

Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose.  Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės  puoselėtojų  bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas.

Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“  triuką, kai diskusija imituojama specialiai kviečiant  nelygias jėgas. Prieš pat Velykas (04-14) Rūtos Miliūtės vedama laida „Teisė žinoti“ apie Skaityti toliau

P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose? (0)

Punskas. 1978 m. | Punskas.pl nuotr.

Akivaizdu, kad 1918 metų vasario 16 dieną paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ne baigėsi, o tik prasidėjo tikrieji valstybingumo atkūrimo ir ypač jo įtvirtinimo darbai. Apie tai, koks tai buvo sudėtingas laikotarpis, rašė ne vienas istorikas ir publicistas. Parašyta daugybė straipsnių, mokslinių darbų, surengta konferencijų. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas daugiau ar mažiau palietė kiekvieną lietuvį, nepaisant to, kuriame pasaulio žemyne jis gyveno. Kūrėsi visai kitokia Lietuva, kokios ankstesnės kartos net neįsivaizdavo. Kiekvienas, nepaisant Skaityti toliau

B. Daškevičiaus baudą sumokės Lenkijos lietuviai? (7)

J.S. Kapas Berznyko kapinėse

Seinuose veikiantis Vyskupo Antano Baranausko fondas pranešė, kad Palenkės vaivadijos savivaldos kolegijai Balstogėje apskundė Seinų miesto burmistro Jano Stanislavo Kapo (Jan Stanisław Kap) šių metų sausio 16 d. sprendimą neatleisti fondo nuo nekilnojamo turto mokesčio, kuris už 2013 m. kartu su mokesčiu už mokyklinį autobusiuką siekia daugiau kaip 35 000 zlotų.

Pasak fondo vadovų, Seinų miesto burmistro sprendimas nukreiptas prieš lietuvius, kadangi kitaip sunku paaiškinti sprendimą apmokestinti mokyklinį autobusą ir patalpas, Skaityti toliau

Lenkų ir lietuvių ginčas (16)

Berznykas | punskas.pl nuotr.

Nematyta retenybė, kad Berznyko (Berznykas, arba Beržininkai, lenk. Berżniki – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. – Alkas.lt pastaba)  kapinėse pastatytų paminklų problema taptų lenkams ir lietuviams gyvos, bet ir gana pasvertos, tačiau visų pirma – tiesioginės diskusijos tema, be žiniasklaidos ir svarbiausių institucijų, perteikiančių informaciją. Toks, mūsų manymu, vertingas pokalbis įvyko apskrities tarybos posėdžio metu. Apie ką gi kalbėta?

Šiuo klausimu pasisakė Punsko atstovas, tarėjas Antanas Baudys: Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Gyvenimas paminklų šešėlyje (2)

Živilė Makauskienė

„Kiek Seinų gyventojų turi lietuviškas šaknis? Beveik visi“ – pusiau juokais pusiau rimtai atsako Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Tačiau kilmė šiuo atveju niekaip neaspindi dabartinės gyventojų tautinės sudėties – per paskutinį gyventojų surašymą iš beveik septynių tūkstančių gyventojų lietuvių tautybę deklaravo vos keli šimtai seiniškių. Žymiai daugiau lietuvių gyvena aplinkiniuose kaimuose.

Kai po 85-ečio lietuviško švietimo Seinuose nebuvimo atgimė „Žiburio“ mokykla, buvo abejonių, ar po tokios ilgos pertraukos susirinks norinčių mokytis lietuviškai. Juk paskutinį kartą Seinų mokykloje lietuviškas žodis skambėjo Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Paminklams – ne, kapams – taip (3)

Iškaltas įrašas skelbia, kad įamžinti 1920 metų lenkų karių žygdarbio Lietuvoje ir Baltarusijoje nėra galimybės. I. Gasperavičiūtės nuotr.

Alkas.lt jau nekartą rašė apie lietuvių istorinės atminties ir lietuviškos savigarbos niekinimą Beržininkų  (Berznykų) kapinėse esančiose lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje . Kadangi tas paniekos ir vandalizmo veiksmas yra ne tik sėkmingai ir uoliai tęsiamas, bet ir įgyja vis naujus pavidalus skelbiame dar vieną Petro Maksimavičiaus rašinį apie tai.

***

Neseniai „Aušra“ rašė apie Berznyko kapines ir ten vykdomą neįprastą istorinės atminties žadinimo politiką. Skaityti toliau

Naujiems mokslo metams – nauja istorijos „pamoka“ (3)

Punskas.lt nuotr.

Berznyko (Seinų apskritis) kapinėse greta Lietuvos karių palaidojimo vietos kaip grybai po lietaus dygsta nauji paminklai, atminimo lentos. Šios kapinės jau tapo turistų ir mokyklinių ekskursijų pamėgta vieta. Mat sunku kur nors kitur rasti tokias nepaprastas kapines.

Kol aplink Lietuvos karių kapus klebono pasodinti medeliai neužaugo ir galutinai jų neuždengė, buvo statomos akmeninės plokštės – įvairios formos, spalvos ir dydžio. Jos, matyt, ir turi atlikti tą amžinos „akmeninės uždangos“ užduotį. Skaityti toliau

R. Ozolas. 2013-ųjų kovo 11-oji: revoliucija tęsiasi (72)

Romualdas Ozolas | alkas.lt nuotr.

Revoliucijos paprastai pašalina ar bent nušalina sukilusiųjų požiūriu priešišką, jų siekiams įvykdyti kliudančią visuomenės dalį. Mes į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinę grupę išrinkom (tiesa, tarsi ir balsuodami) visus pasiūlytuosius netgi su visu Sąjūdžio įsikūrimui sukliudyti pasodintu prezidiumu. Išskyrus akademiką Vilką, kuris būti iniciatyvinės grupės nariu atsisakė iš principo, o iš salės atmetėm Aukštikalnienę, ekscentrikę, leidusią sau pernelyg tiesmukai reikalauti bausti kompartiją. Taip pradėjom Persitvarkymą, kuris tęsiasi iki šiol, tolydžio vis aiškiau, čia aš visiškai sutinku su profesoriumi Gediminu Merkiu, tapdamas ir ryškėdamas kaip naujoji okupacija. Tik kitos spalvos – nebe grynai raudonos. Skaityti toliau

Lenkijos lietuvių draugija nori dalyvauti sprendžiant lietuvių klausimus (1)

Alkas.lt nuotr.Kovo 17 d. Seinų „Lietuvių namuose“ įvyko Lenkijos lietuvių draugijos tarybos posėdis. Jo metu išklausyta LLD dalykinės veiklos ataskaita, patvirtintas LLD 2012 metų balansas bei kontrolės komisijos pranešimas. Diskutuota apie dabartinę Lenkijos lietuvių padėtį.

Draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas pastebėjo, kad visuomenė darosi vis pasyvesnė, vis rečiau atsiranda jaunų žmonių, kurie norėtų aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Sakykim, reikėtų žmonių Varšuvoje, kurie norėtų ir galėtų dalyvauti visuomeninėje veikloje, pvz., priklausyti Vyriausybės ir tautinių mažumų komisijai, Skaityti toliau

Grupė signatarų vyks į Lenkiją (8)

PunskasŠ.m. vasario 20 d. išgirdę Lenkijos lietuvių pagalbos šauksmą dėl numatomo lietuvių mokyklų uždarymo, grupė Nepriklausomybės Akto signatarų ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių nutarė vykti į Lenkiją ir susitikę su lietuvių bendruomenės bei įvairių kitų lietuvių visuomeninių organizacijų vadovais, numatytų uždaryti lietuvių mokyklų direktoriais, išsiaiškinti tikrą padėtį apie šių mokyklų būklę, vėliau susitikti su Punsko vadovais ir stengtis juos įkalbėti atidėti sprendimą dėl šių mokyklų uždarymo, kol šis klausimas palankiai minėtoms mokykloms bus išspręstas Lietuvos ir Lenkijos valdžios lygiu. Skaityti toliau

I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose (25)

Irena Gasperavičiūtė

Vasario 6–7 dienomis oficialaus vizito atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras net du kartus susitiko su Lenkijos lietuvių bendruomene. Skaitant žiniasklaidą galima būtų pamanyti, kad nei vienas politikas net tiek dėmesio Lenkijos lietuviams nėra skyręs kaip šis ministras, vykdamas gerinti santykių su Lenkija. Pirmiausia su Lenkijos lietuvių bendruomene ministras susitiko ambasadoje Varšuvoje – pranešė žiniasklaida. Ir nesvarbu, kad tame susitikime dalyvavo trys Varšuvos lietuviai bei dar kažkiek lenkų tautybės Lietuvos piliečių. LRT korespondentė Rūta Lankininkaitė iškilmingai pranešė: „Ministras, vizitą pradėjęs nuo susitikimo su Varšuvos lietuvių bendruomene, sako, Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Per 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo 15 procentų (5)

Lentučių pakabinimas tų lietuviškų kaimų nepadarė labiau lietuviškų

Neseniai, gruodžio 9 d., Punske vykusio Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) tarybos posėdžio metu, tarp kitko, kalbėta apie lietuvių kultūros paveldo išsaugojimą Lenkijoje ir su tuo susijusias problemas. Tai nėra nauja tema. Jau ne kartą apie tai diskutuota, ne kartą bandyta įvairiais būdais tą paveldą registruoti ir išsaugoti.

Nemažai darbo atliko prieš kelis dešimtmečius Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) įsteigta speciali komisija, kuri surinko gana daug informacijos. Nors dėl politinės santvarkos nepavyko daugelio objektų įamžinti ar deramai jų pažymėti, Skaityti toliau

I.Gasperavičiūtė: Berznyke niekinama Lietuva (video) (9)

Berznykas | Ausra.pl nuotr.

„Kaip paaiškinti, kodėl yra taip, kad nors pas mus, Suvalkų krašte, vyksta tiek daug kultūrinių renginių, taip sparčiai nutautėjame?“ – retoriškai klausia Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė.

„Aušros“ redaktorės nuomone, koncertų ir renginių gausybė nestabdo Seinijos lietuvių asimiliacijos. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, lietuviais užsirašė maždaug 5000 gyventojų (apie 16 proc. mažiau nei prieš 10 metų). Yra įvairių priežasčių, dėl kurių žmonės bijo arba nenori prisipažinti esą lietuviai. Viena iš jų vadinasi Berznykas. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Kultūros ministro patarėjas I.Melianas apgailestauja, kad 1918 m. buvo sukurta tautinė Lietuvos valstybė (90)

Prie Lietuvos ambasados Varšuvoje dažnai organizuojami piketai ir demonstracijos, kurių dalyviai reikalauja nediskriminuoti Lietuvos lenkų. „Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu tai nesėkmių virtinė. Lietuvoje ir toliau uždarinėjamos lenkiškos mokyklos ir kultūros centrai, o lenkų kalba yra diskriminuojama“, – apie protestą rašė Lenkijos spauda.

Ar Lietuvos lenkų gynėjų priekaištai yra pagrįsti, „Aušra“ paklausė Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėjo tautinių mažumų klausimais Imanto Meliano. Skaityti toliau

I. Gasperavičiūtė. Kas kam įvarčius muša? (9)

Berznyko kapinės

Kai kurie žmonės tiki bioritmais, kur periodiškai po energijos, intelekto, fizinio, emocinio aktyvumo aukščiausiojo pasiekto taško (kulminacijos) ateina kritimas, o pasiekus žemiausiąjį, kreivė vėl ima kilti. Taigi jeigu tikėtumėm šita kreive ir dar – jei tikėtumėm, kad tie patys dėsniai galioja ne tik žmonėms, bet ir tautoms ar bendruomenėms, sakyčiau, kad Lenkijos lietuviai šiuo metu pasiekę kritinį tašką, ir su džiugia viltimi imčiau laukti, kada kreivė pradės kilti į viršų. Taigi jei tikėtumėme bioritmais…

Tokį beviltiškumą galima patirti stebint, kas vyksta Lenkijos lietuvių klausimais. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Prezidentas pasiūlė palaukti Lietuvos Seimo rinkimų (6)

Petras Maksimavičius

Balandžio 27 d. Seinijoje lankėsi Lenkijos Prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski). Seinuose Prezidentas dalyvavo Seinų priešgaisrinės tarnybos įkūrimo 55 metų jubiliejaus renginiuose, simboliškai įteikė tarnybai vėliavą, apdovanojo nusipelniusius gaisrininkus. Į iškilmes buvo pakviesti taip pat Lietuvos kaimyninių priešgaisrinių tarnybų vadovai bei Lietuvos Respublikos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius. Abiejų šalių priešgaisrinės tarnybos jau daugelį metų bendradarbiauja: rengia bendrus projektus, dalyvauja bendrose pratybose, modernizuoja įrangą. Apie tai, dėkodamas Lietuvos gaisrininkams už bendradarbiavimą, savo pranešime kalbėjo Palenkės vaivadijos priešgaisrinės tarnybos komendantas.

Punske Prezidento vizitas prasidėjo padėjimu gėlių prie paminklo, skirto nužudytiems Skaityti toliau

Lenkijos prezidento viešnagė Punske (video) (6)

„Punskas.pl“ nuotr.

Balandžio 27 d. Punske lankėsi Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski). Punsko bažnyčios aikštėje jį sutiko Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas ir lietuvių bendruomenės atstovai. B.Komorovskis padėjo gėlių prie paminklo, skirto NKVD nužudytiems Lietuvos partizanams,  o vėliau dalyvavo lietuviškose pamaldose Punsko bažnyčioje..

Po pamaldų prezidentas Punsko mokykloje susitiko su Kovo 11-osios lietuvių licėjaus bendruomene ir Lenkijos lietuvių organizacijų, kultūros ir švietimo įstaigų bei Punsko savivaldybės atstovais. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės? (0)

Petras Maksimavičius

Palenkės vaivada Maciej Žyvno (Maciej Żywno) bei jo tarnybos suka galvas, kaip Seinų (kaimiškoje) savivaldybėje lietuviškus kaimus pažymėti dvikalbėmis lentutėmis. Rūpestis dėl lietuvių tautinės mažumos padėties Seinų savivaldybėje pagirtinas, tačiau susidaro įspūdis, kad kaip ir Punsko atveju, ši iniciatyva turi visų pirma politinį atspalvį.

Teisingumo dėlei reikia pripažinti, kad prieš keletą metų Seinų savivaldybėje esančio Burbiškių kaimo gyventojai surinko parašus ir kreipėsi į savivaldybės tarybą dėl jų kaimo pavadinimo dviem kalbomis. Gyventojų kreipimąsi parėmė Lenkijos lietuvių bendruomenė ir kreipėsi ne tik į savivaldybę, bet ir centrinės valdžios institucijas. Skaityti toliau

P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija? (15)

Povilas Jakučionis

Apie tuos ginčus jau labai daug prikalbėta ir prirašyta. Atrodytų, jog nieko daugiau negalima sugalvoti. Nuomonės skamba labai skirtingos, viena kitai prieštaraujančios ne tik iš oponuojančių lenkų ir lietuvių pusių, bet ir tarp pačių lietuvių ar lenkų.

Pradėta nuo kelių šimtmečių istorijos, nuo Liublino unijos iki Suvalkų sutarties sulaužymo ir iki šių dienų problemų. Jei šiuose ginčuose ieškoma tiesos, tai vargu ar padės senų jau užgijusių žaizdų judinimas. Ne bent norima dar kartą įsitikinti, jog ir dabartinės Lietuva bei Lenkija labai skirtingai traktuoja savo tarpusavio santykių istoriją. Įsitikinus dėti tašką po senąja istorija ir toliau nagrinėti lietuvių bei Lietuvos lenkų santykius po 1990 m. Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Skaityti toliau

I.Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių padėtis šiandien (12)

Irena GasperavičiūtėPranešimas, skaitytas Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) suvažiavime.

„Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt“ – tai mūsų visų, po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių, šūkis. Deja, gyvenant svetimoje aplinkoje šis natūralus ir prigimtinis siekis ne visados lengvai ir paprastai įgyvendinamas. Kelią tai pasiekti nusako 1949 m. Vokietijoje priimta „Lietuvių Charta“, o mūsų, Lenkijos lietuvių bendruomenės, veiklos konkrečius tikslus bei veikimo būdus nusako Bendruomenės įstatai. Skaityti toliau

Lenkijos lietuviai jaučia pavojų (8)

Lenkijos lietuvių bendruomenė kreipėsi į Lietuvos ir Lenkijos premjerus prašydama imtis priemonių sustabdyti augantį antilietuviškumą Seinų krašte. Rašte pabrėžiama, kad „nuolat siaurinamas lietuviškų mokyklų tinklas, ignoruojami elementarūs poreikiai mokyklas aprūpinti reikiamais vadovėliais (…) Daugėja pasityčiojimo iš žmonių, kai viešose vietose išgirstama vartojant lietuviškas pavardes ar gimtąją kalbą, atvejų, panaikinta vienintelė lietuviška laida Balstogės televizijoje. Skaityti toliau

ESBO ekspertai domėjosi lietuvių padėtimi Lenkijoje (1)

Petras Maksimavičius

Spalio 20 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Tautinių mažumų aukštojo komisaro atstovai Seinų „Žiburio“ mokykloje susitiko su Lenkijos lietuvių tautinės mažumos organizacijų vadovais, o Punske – su Punsko savivaldybės viršaičiu Vytautu Liškausku bei Punsko savivaldybės švietimo įstaigų direktoriais.

ESBO atstovai Jennifer Croft bei Vincent de Graaf domėjosi Lenkijos lietuvių tautinės mažumos padėtimi Lenkijoje, ypač švietimo problemomis. Susitikdami su Lenkijos lietuvių draugijų vadovais svečiai pažymėjo, kad jau antri metai stebi Lenkijos lietuvių bei Lietuvos lenkų Skaityti toliau