Paieškos rezultatai: Adolfas Gedvilas

Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas (2)

Adolfas Gedvilas (1935-2017) | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas.

A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją. Skaityti toliau

Ą. Bajor. Šatrijos ugnies šventumu paženklinti (video) (5)

Amžinos ugnies sergėtojų vėliava. Vėliavos autorius Linas Zeniauskis | Ą. Bajor nuotr.

Šiomis dienomis  prigimtinio tikėjimo puoselėtojai mini dvi sukaktuves: prieš metus, rugsėjo 10  dieną, Anapilin iškeliavusio Amžinosios ugnies puoselėtojo vaidilos Adolfo Gedvilo mirties metines (1935-2017) ir rugsėjo 12 d. – metus, kai Amžina šventa ugnis neužgesdama dega Šatrijos piliakalnyje.

Pačioje Žemaitijos širdyje, kur kalno viršūnė kone liečia dangų, kur aplinkui žaliuoja vešlūs miškai ir vos vos matosi tolumoje miestelių  pastatai, gyvastimi vėl pulsuoja Skaityti toliau

Ą. Bajor. Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro (audio, video) (14)

Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ žynys, Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas. Jo mirtis tapo paskatinimu jo pasekėjams tęsti velionio pradėtus darbus – šventoji ugnis jo garbei buvo saugoma visą vėlių laiką (40 dienų), o dabar su savanorių pagalba  bus saugoma amžinai. Šatrijos Romuvos vaidilė Ąžuolė Bajor pasakoja apie ilgą bendruomenės kelią šio svarbaus darbo link.

Adolfas Gedvilas buvo kuklus ir pasišventęs žmogus Skaityti toliau

Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos) (28)

Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 10-11 d., vyko kasmetinė Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga – Baltų Krivulė, kuri šį kartą vyko Latvijoje. Šeimininkai latviai pakvietė visus susirinkti į Sėlos regione netoli Pliavinios (Jekabpils apylinkės) Lokstenės saloje pastatytą dievturių šventyklą.

Ši Baltų Krivulė visiškai pateisino latvių jai parinktą pavadinimą „Darbas  darytoją daro!“, taip pat įvardytą Krivulės uždavinį „Suvokti padarytą, suderinti požiūrius ir susitarti apie tolimesnę veiklą“. Baltų Krivulės programą sudarė apeigos, atstovų pranešimai, visų dalyvių darbas rateliuose, Skaityti toliau

Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (3)

Deivė Gabija Karaliaus Ringaudo dvaro vitraže | rengėjų nuotr.

Liepos 19 d. vėl bus surengta kasmetinė Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno. Pirmą kartą Amžinoji Ugnis ant Šatrijos buvo uždegta 1994 m. liepos 17 d. Tuomet ji nuo Šatrijos buvo perkelta į Ryškėnuose esančią Gedvilo sodybą vadinamą Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį, kuris nuo to laiko tapo šventu Deivės Gabijos alku.

Kasmet vidurvasarį Ugnis vėl keliauja ant Šatrijos kalno. Čia vyksta Amžinajai Ugniai skirtos apeigos.

Liepos 19 d. 12 val. Amžinoji Ugnis bus paimta iš Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro (Adolfo ir Magdutės Gedvilų sodyba, Ryškėnai, Telšių Skaityti toliau

Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (13)

Amžinoji Ugnis

Liepos 20 d.  ant Šatrijos kalno Šatrijos Romuva surengs Amžinosios Ugnies šventę.

„1994 m. ant Šatrijos buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Nuo kalno Amžinoji Ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinyje. Nuo to laiko Židinys tapo šventu Deivės Gabijos alku. Ugnis kasmet per Vidurvasarį nugabenama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies apeigoje, nusiskaistinti Šventa Ugnimi, gauti palaiminimą eiti baltų tikėjimo keliu, parsivežti į namus Šventos Ugnies“, – sako šventės rengėjas Adolfas Gedvilas. Skaityti toliau

A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią (9)

A.Gedvilo knygos viršelis

Balandžio 28 d., Jorės dieną, Kauno ir Telšių romuviečiai aplankė Adolfą Gedvilą jo sodyboje Telšių priemiestyje. Šeimininkas nudžiugino svečius, parodęs savo tik ką pasirodžiusią knygą  „Toks gyvenimas…“ .

Senojo baltų tikėjimo puoselėtoją, tautodailininką Gedvilą žino daugelis, bet ši knyga visapusiškai atskleidžia šią neeilinę asmenybę, pateikia ryškiausius ir nevisiems žinomus jo gyvenimo momentus.

Romuvos naujų laikų sąjūdžio pačioje pradžioje išgirdome apie Adolfą Gedvilą, Telšių tautodailininką. Apie 1993 metus jis ėmė rūpintis suburti Romuvos bendriją Žemaitijoje. 1994 metais liepos 17 dieną Šatrijos kalne buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo aidas (21)

Kadras iš filmo Pavergtųjų sukilimas

Į šių metų Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo, į pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos išrinkimo 100-mečio, į Lietuvių Chartos paskelbimo ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos pasirašytos 1949 m. vasario 16 dienos 70-mečio bei Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio – Vytauto 110-ties gimimo metinių minėjimų garsų aidą darniai įsikomponuoja ir 1941 metų Birželio 23-čiosios dienos – Tautos sukilimo aidas, jo 78 metų sukaktis.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios Skaityti toliau

Žemaičiai švęs Žynių dieną (15)

paplienijos-piliakalnis-a-bingelio-nuotr-google-com

Kovo 9 d. 16-19 val. ant Plinijos piliakalnio (Žarėnų sen., Telšių) vyks šventė „Žynių diena“. Šventę surengs visuomeninis judėjimas „Žemaičių rokunda“ ir Šatrijos amžinosios ugnies vaidilė Ažuolė Bajor.

Plinijos (dar vadinamam Paplienija, Plienija, Žarėnų) piliakalnyje bus pagerbti senojo tikėjimo žyniai, kurie iš kartos į kartą mums perdavė protėvių žinias ir išmintį. Beje, Telšių rajone, rastas vienintelis Lietuvoje žynio kapas, vadinamas Donkalnio žynio kapu. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo vilties žiburėliai (19)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio mėnuo, kaip ir kiekvienais metais,  žymi  mūsų tautą palietusius  svarbius įvykius – lietuviškos spaudos draudimo pradžią, 1926 metais pradėtas transliuoti Lietuvos radijo laidas,  sovietų okupaciją, okupanto vykdytą mūsų žmonių genocidą, tremtį, 1949 metais VLIK-o iniciatyva priimtą Lietuvių chartą, Lietuvos Sąjūdžio gimimą, jo organizuotą Gedimino aikštėje pirmąjį daugiatūkstantinį mitingą.  Šis birželis turės dar vieną istorinį įvykį – Vilniuje bus paskelbtas palaimintuoju mūsų tautos dvasingumo puoselėtojas ir gynėjas, perėjęs visus sovietinių lagerių baisumus – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)

1941 m. Birželio sukilimo memorialas Kauno senosiose kapinėse |  Z. Tamakausko nuotr.

Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą  kaukę  ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos  pasipriešinimą – Birželio  22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau

V. Bartkus. Žemės referendumas laimi?! (64)

Alkas.lt nuotr.

Lietuvos politikos istorijoje dar nebuvo, kad praėjus pusei parašų rinkimo referendumui laiko jo organizatoriai jau turėtų apie 200 tūkst. piliečių pavardžių. Taigi, referendumo surengimas turi šansą, jei bus per anksti neapsidžiaugta ir neatleistos vadžios – Panevėžyje, Radviliškyje, Mažeikiuose dėl Lietuvos žemės nepardavimo stengiamasi išsijuosus. Man piliečių įdirbis ir jų palaikymas yra gražus, nes gajus gimtosios žemės išsaugojimo jausmas tautoje tebėra tvirtas, nors galvos skausmų ir įvairiausių nuomonių dėl  šių visų tiesioginės demokratijos apraiškų – nors vežimu vežk. Skaityti toliau

Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje (3)

Romuvos Krivis tarp Telšių jaunimo

Išvykti į susitikimus pokalbiams apie tradicines tautines vertybes Rytų Žemaitijoje pasiūlė Kelmės mokytojas Valdas Rutkūnas, sumanęs surengti pasidalinimą patirtimi su visuomene, su įvairiose Lietuvos vietose gyvenančiais Romuvos pasekėjais apie tikėjimą, apie dvasines vertybes, apie tai kas telkia žmones, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą.

Pirmiausia susitikome su Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Mokykla gavo šį vardą prieš 20 metų kartu su Sąjūdžiu. Gimnazijos salėje susirinko gausus moksleivių būrys. Skaityti toliau