1991 sausio 13-osios tragiškos nakties vaizdai iš Vilniaus miesto ligoninių buvo užfiksuoti ir tuometinio Vilniaus Tarybos deputato Aido Vaišnoro (1963–2016). Suprasdamas įvykių istorinę svarbą A.Vaišnoras suskubo nufilmuoti laisvės gynėjų aukas ir sužeistuosius ligoninėse. Tik dabar vėl, iš naujo šeimos narių atrasta istorinė medžiaga buvo suskaitmeninta ir viešai pristatoma plačiąją visuomenėje.
Filmuota istorinė medžiaga į sūnaus rankas
“Tėvas daug nepasakodavo man apie tų metų įvykius. Filmuotą medžiagą namuose laikyti tuo metu nenorėjo, dėl galimų represijų ar pavojaus pačiam ir šeimai. Matosi, kad norėjo sužinoti ir dokumentuoti viską kas įvyko tą naktį. Močiutė (jo mama) sakė, kad jis tada buvo netoli Raudonojo Kryžiaus ligoninės. Išgirdęs kas vyksta, nedvejodamas griebė video kamerą ir suskubo į ligoninę. Nesenai mano teta užsiminė, kad rado tėvo filmuotos medžiagos kasetes, ir pasiūlė perduoti Lietuvos televizijai. Su dideliu smalsumu peržiūrėjau skaitmeninį variantą kas tada buvo nufilmuota. Mane tai šokiravo”,- apie atrastą video medžiagą pasakoja A. Vaišnoro sūnus fotografas Matas Vaišnoras.
Istorinių liudijimų svarba šiuolaikinėje visuomenėje.
„Užaugo visa karta jaunų žmonių, kurie patys jau negali atsiminti 1991 m. Sausio 13 – tosios bei kritusių už laisvę aukų. Kad jaunimas suprastų tos dienos reikšmę bei prasmę, labai svarbu dalintis ne tik pasakojimais ar atsiminimais, bet ir autentiškais foto vaizdais ar dokumentiniais kadrais, kurie tarsi gyvas tų dienų istorijos liudijimas įsirašys į jaunos kartos atmintį.
Tai tampa dar svarbiau agresyvaus informacinio puolimo akivaizdoje, kai didelei daliai Lietuvos žmonių giliai išgyvenus tų dienų skausmą, atsiranda ir tokių, kurie bando perrašyti mūsų istoriją, neigti akivaizdžią karinę agresiją bei nusikaltimus prieš beginklius Lietuvos gyventojus. Tokie pasakojimai nuolat sklinda iš mūsų kaimyninės valstybės, kuri ir yra atsakinga už tuos nusikaltimus kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, medijos kanalų. Tokiu būdu tos valstybės valdžia kratosi atsakomybės, bando savo nusikaltimus išbalinti įžūliu melu, bando persekioti ir įbauginti nepriklausomos valstybės teisingumą vykdančius asmenis, puikiai suprasdama, jog teks atsakyti prieš tarptautinę bendruomenę.
Taigi, tokie kadrai yra tų dienų liudijimas mūsų jaunajai kartai kas buvo agresorius ir kokiais būdais jie bandė užgniaužti mūsų nepriklausomybę bei Lietuvos žmonių laisvės siekį. Nepasiduokim apgaulei ir abejonėms ir supraskim, jog jie tai daro iš savo pačių baimės”, – dėsto istorikė, Lietuvos kariuomenės Komunikacijos departamento analitike Auksė Ūsienė.
Tie žmonės buvo didvyriai ir tokie liks visados
“Jausmas buvo ypatingas peržiūrint tėvo filmuotą medžiagą. Baimė, drąsa, pasiaukojimas, ašaros, pasakojimai, istorijos blaškėsi ligoninės koridoriais, Sakoma žmogų geriausia pažinsi iš to, kaip jis susitvarko su sunkumais. Tie žmonės buvo didvyriai ir liks visados. Tiesa, svarbu buvo vėl išgirsti savo tėvo balsą, nors ir tokiom aplinkybėm”,- kalba fotografas Matas Vaišnoras.
Svarbu saugoti dokumentuotus liudijimus
“Istorinė medžiaga iš pirmų lūpų visados turį ypatinga reikšmę. Tai yra istorinių įvykių liudijimai kurie ateities kartoms leis geriau suprasti kas vyko ir kokias pasekmes, reikšmę turėjo istoriniai lūžiai. Vizualinė medžiaga mus leidžia tarsi gyvai prisilieti prie to metų įvykių ir turi didelį emocinį užtaisą, ne vien istorinę vertę. Reiktų pabrėžti, jog 1991 metais fimavimo kameros dar buvo retenybė Lietuvoje, tik dabar fimavimo įrenginys yra beveik kiekvieno žmogaus rankose ir savaime suprantams dalykas. Kitas aspektas – svarbu visada atidžiai peržiūrėti savo artimųjų paliekamus archyvus, nes ten gali slypėti ypač brangiistorinė medžiaga”,- apie paviešintus kadrus pasakoja komunikacijų ekspertas Alkas Paltarokas.
Teko nemažai matyti žmonių, tarpukariu, karo ir pokario metais gyvenusių ,,visiems ant tako”, daugybę metų buvusių visų įvykių liudininkais. to išvengusiems ar vėliau gimusiems sunku suvokti šių žmonių reakciją į vieną ar kitą įvykį, poelgį, pasakymą.
Sakoma, kad seni suvaikėja. Jie gyvena savo vaikystės prisiminimuose. Baisu, kad kai kuriems vaikams teko pamatyti, ar ir ilgėliau užsibūti Sausio 13-sios tikrovėje. Jų senatvę kankins
neužgyjantys kruvini prisiminimai…
R.Povilaitis nori bylinėtis su M.Gorbačiovu civiline tvarka
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/r-povilaitis-nori-bylinetis-su-m-gorbaciovu-civiline-tvarka-56-1530470?copied
Aiškėja Sausio 13-osios bylos detalės: paskirta teisėjų kolegija, numatyta nagrinėjimo data
– diena.lt/naujienos/kriminalai/nusikaltimai/aiskeja-sausio-13-osios-bylos-detales-paskirta-teiseju-kolegija-numatyta-nagrinejimo-data-1048537
„LAT pasiekusioje didelės apimties Sausio 13-osios byloje paskirta teisėjų kolegija, tolesni sprendimai dėl bylos nagrinėjimo turėtų būti priimti lapkritį, penktadienį pranešė teismas.”