Karantinas ir su juo susiję ekonomikos iššūkiai šiemet gerokai išretino gretas tų, kurie nori išmokti naujų darbų. Tačiau besimokantieji dabar tai daro kur kas tikslingiau ir renkasi ateityje paklausius darbus.

Užimtumo tarnybos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius visose paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo 4,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai yra net 41,3 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pokyčius profesiniame gyvenime ryžtingiau įgyvendinti nusiteikę vyrai – jie sudaro 55,2 proc. tarp įgyjančių naujas kvalifikacijas. Tuo tarpu moterų sumažėjo 3,2 proc. Daugiausiai įgyti profesiją nori jaunuoliai iki 29 metų – jie sudarė 32 proc., vyresni nei 50 metų – 27,1 proc., o ilgalaikiai bedarbiai – 21,3 proc.

„Skaitmenizacijai ir robotizacijai keičiant verslo profilius, inovatyvioms darbo vietoms bus reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, todėl neseniai buvo patvirtintas reikalingų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų bei kvalifikacijų poreikis“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.

Tikimasi, kad tai padės kryptingai rengti profesinį mokymą ir pameistrystę, pirmenybę teikiant aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijoms ir kompetencijoms įgyti. Galimybes mokytis turės ir dirbantieji, jei įmonė po darbuotojo profesinio mokymo ketina perkelti į aukštesnes pareigas.

„Siekiame, kad atsirastų naujos kartos profesinio mokymo programos, mūsų tikslas – pereiti prie atnaujinto ir kokybiškesnio programų turinio, gerinti klientų galimybes rinktis“, – pabrėžė G.Vitė.

Žmonės pastaruoju metu aktyviau renkasi veiklas, susijusias su naujausiomis technologijomis ir šalies ūkiui kuriančiomis pridėtinę vertę – programinės įrangos testuotojo, metalo apdirbimo staklininko, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, multimedijos paslaugų teikėjo, Java programuotojo, žiniatinklio programuotojo ir kt. Šias profesijas per devynis mėnesius ryžosi įgyti dvigubai daugiau asmenų (289), palyginti su 2019 m.

Norinčių mokytis IT programų daugėja ne tik tarp jaunimo, bet naujoves mėgina ir vyresnio amžiaus asmenys, norintys persikvalifikuoti. Šiais metais visose amžiaus grupėse paklausi žiniatinklio programuotojo modulinė profesinio mokymo programa, kurią rinkosi 165 asmenys. Daugiau pageidaujančių įgyti sandėlio operatoriaus ir suvirintojo kompetencijas. Pernai populiaresnės buvo metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonterio bei pardavėjo programos.

Šiais metais profesiniame mokyme iš viso dalyvavo 3,7 tūkst. asmenų, 160 pradėjo dirbti pagal pameistrystės sutartį, 349 asmenims organizuota stažuotė, 206 pasinaudojo neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemone.

Moterų įsitraukimas į profesinio mokymo programas buvo gerokai mažesnis nei vyrų (41,6 proc. nusprendė įgyti naują kvalifikaciją), tačiau jos aktyviau naudojosi kitomis paramos mokymuisi priemonėmis. Pagal pameistrystės sutartį jų įsidarbino 58,1 proc., stažuotėje dalyvavo 64,8 proc., neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinime – 56,5 proc.

Nusprendę keisti darbo profilį, žmonės įgijo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko ir kasininko, žiniatinklio programuotojo, sandėlio operatoriaus amatus. Daugiausiai darbo ieškančių žmonių paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo Alytaus, Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.

Įgijusiems amatą, daug lengviau įsijungti į darbo rinką. Beveik 69 proc. asmenų, įgiję naują kvalifikaciją, sugrįžta į darbo rinką ir po 6 mėn. išlieka naujuose darbuose (pernai – 72,1 proc.), 60 proc. dirba po 12 mėn. ir 58 proc. – po 24 mėn. Šiais metais, palyginti su 2019 m., pastebimas profesinio mokymo ir pameistrystės trumpalaikės integracijos rodiklio mažėjimas.

Per šių metų devynis mėnesius kas trečias (77,9 tūkst.) darbo ieškantis asmuo neturi profesinio pasirengimo. Jų skaičius išaugo 17,9 proc., palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Ilgalaikių bedarbių, neturinčių profesinio pasirengimo, išaugo 91,7 proc., jaunimo – 79,3 proc., 50+ – 27,2 proc. (2020 ir 2019 m. sausio 1 d.).

Darbo rinkoje poreikis didėja kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams – jiems laisvų darbo vietų išaugo 5,8 proc., palyginti su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu.