Didžioji dalis šalies gyventojų mano, kad atnaujinimas prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
85 proc. respondentų sutinka, kad Daugiabučių namų atnaujinimo programa prisideda prie Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Net 79 proc. respondentų, esant tinkamoms aplinkybėms, dalyvautų savo daugiabučio namo atnaujinimo procesuose.
Dar labiau gyventojus paskatintų kvartalinės renovacijos galimybė. Dauguma respondentų (82 proc.) lengviau ryžtųsi ataujinimui, jei žinotų, kad namas įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą, kurią įgyvendinant bus atnaujinami visi kvartalo daugiabučiai ir viešieji pastatai, mašinų stovėjimo aikštelės, gatvių apšvietimo tinklai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt.
Norėtų įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius
Beveik du trečdaliai (63 proc.) renovuotinų namų gyventojų norėtų įsidiegti inovatyvias energijos taupymo priemones savo daugiabutyje.
Svarbiausia priežastis, skatinanti diegti atsinaujinančius energijos šaltinius (55 proc.) – galimybė sutaupyti ir gauti mažesnes sąskaitas už sunaudotą energiją. Ketvirtadaliui (26 proc.) apklaustųjų svarbus draugiškumas aplinkai.
„Tyrimo rezultatai rodo didelį gyventojų palaikymą ir programos potencialą. Gyventojai džiaugiasi mažesnėmis išlaidomis ir gerėjančia gyvenimo kokybe, vadinasi programa žengia teisingu keliu,“ – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.
Pasak V. Serbentos, padarytas įdirbis padės siekti aukštesnių energinio efektyvumo tikslų, įgyvendinant pastatų energinio efektyvumo didinimo programas iki 2050 metų.
Tyrimo metu absoliuti dauguma (89 proc.) respondentų pasisakė, teigiamai žiūrintys į valstybės planus, kad ateityje visi gyvenamieji namai būtų energija autonomiškai apsirūpinantys, neteršiantys ir nešildantys aplinkos.
Remiantis BETA duomenimis, šiuo metu šalyje atnaujinama apie 570 daugiabučių. Iš viso nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau nei 2600 daugiabučių.
Susiję straipsniai:
- Bibliotekose lankosi 36 proc. šalies gyventojų, didžioji dalis jų yra jaunimas
- Tyrimas: 14 proc. šalies gyventojų jau svarsto keisti elektros tiekėją
- Ketinama atnaujinti dar 30 tūkst. daugiabučių
- Sukurtas visiems prieinamas Lietuvos daugiabučių atnaujinimo žemėlapis
- Karantino metu daugiau nei pusė gyventojų patyrė papildomų išlaidų
- Ateičiai netaupo beveik pusė gyventojų, o taupantiesiems pristinga finansinės drausmės
- Pandemija teigiamai paveikė gyventojų įpročius – dažniau rankas plauna beveik pusė žmonių
- Penktadalis didmiesčių gyventojų nevairuoja automobilio
- Mažėja gyventojų pakantumas vairavimui išgėrus, rodo apklausa
- Mokslininkų išvada – sugriežtintos priemonės nepaskatino gyventojų negerti
- Mobiliuoju telefonu vairuodami naudojasi du trečdaliai gyventojų, rodo apklausa
- Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigia susiduriantys su padidėjusiu nerimu koronaviruso pandemijos metu
- Tyrimas: 44 procentus Lietuvos gyventojų virš 40 metų kamuoja regėjimo sutrikimai
- Po atliktos apklausos paaiškėjo Lietuvos gyventojų žinios apie erkinį encefalitą ir Laimo ligą
- Suaugę vaikai vis dar prašo tėvų pensininkų pagalbos, atskleidė tyrimas
- Kiek Lietuvos gyventojai nori uždirbti?
- Dauguma lietuvių nepateisina dovanų medikams
- Korupcija tampa vis mažesne problema Lietuvos verslui, rodo tyrimas
- Artimiausiu metu gyventojai išlaidauti neketina
- Lietuviai taupo pinigus, o trečdalis – vis dar „kojinėse“
- Tyrimas: jauni žmonės svajoja gyventi privačiuose namuose, tačiau ne sostinėje
- Investuotojai nueinančios Vyriausybės darbą įvertino gan prastai
- Lenkijos Senato pirmininkas šantažuoja Lietuvą: Lenkijos NATO daliniai negins Lietuvos
- D. Mikutienė: Vyriausybei laiko sukiojimas susuko protą?
- „Kino fondas“ išsiaiškino, kam rūpi lietuviškas kinas
- Statistika, kuri nustebins: kas dažniausiai kėsinasi į mūsų turtą?
- Vairuotojų prašymas vairuotojams: laikytis saugaus greičio ir leisti persirikiuoti
- Keičiasi atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų, dažniausiai draugiją palaiko sutuoktiniai
- Tyrimas atskleidė – mėsos gaminių etiketėse esantys įrašai pirkėjams yra svarbūs
- Apklausa: paskambinus į aptarnavimo linijas labiausiai erzina ilgas laukimo laikas
Lietuviškos jungtinės pajėgos nepritaria tokiam absurdui. Okupacinio komunistinio režimo chuščioviniai narveliai turi sunykti.
Šalčiau, šalčiau… 🙂
O ką daryti juose gyvenantiems žmonėms.
Be to, tų chruščiovinių Lietuvoje ne taip daug. Visur dominuoja sovietmečio pabaigos blokiniai brežneviniai-garbačioviniai 🙂
Beje, tikrųjų chruščiovinių, kurie buvo labai kruopščiai statyti, nevagiant medžiagų, nekeičiant jų GOSTo neatitinkančiomis, naudojant tik tinkamai paruoštą medieną, nechaltūrinant technologijų, nereikia peikti*.
Jie buvo statyti su kone šveicarišku kruopštumu, nes mūsų žvitrieji statybininkai labai norėjo ne šiaip įteisinti tokią DBN statybos technologiją Lietuvoje, bet ir kad taptų šio tipo plokščių gamintojais ir tiekėjais visai SSSR. Komisija juos puikiai įvertino, ir jie gavo KPSS ,,dobro”.
Chaltūra, normų nesilaikymas gerokai vėliau prasidėjo, kai jie jau ,,įsivažiavo”, įsitvirtino. Tada prasidėjo ,,vidinių resursų taupymas”, kad, gaminant ir statant kitiems, ir savam namukui visko, ko reikia, liktų.
O 2-jų kambarių chruščiovkių projektas mane iš viso stebina – jis pralenkė laiką!*. Šie 2k buvo kompaktiški, ir sykiu ūkiškai talpūs. Beje, tualetas su vonia čia nukištas taip, kad kambaryje esantys net ir nežinotų, jog ten esi**. Virtuvėlės durys šalia svetainės, tad patogu, tačiau ji visgi atskirta siena ir durimis, ir taip apsaugo butą, drabužius, minkštus baldus, kad neprisigertų virtuvės kvapų.
Taip, dabar jie nušiurę. Tačiau atnaujinti ir išblizginti, jie puikiai tiktų kaip butai žmonėms be šeimos, kaip butai tiems, kam jie tik pernakvoti ir daiktus laikyti reikalingi, nes toks darbo, gyvenimo būdas (taigi, ir kaip viešbutis), ir kaip nuominiai namai. Net ir nerenovuoto ~42 m2 buto šildymas nebrangus, lyginant su ,,brežnevkėm”.
Taip, buvęs Anti(na)s, – kaip liudija jo dabartiniai pasisakymai, dabar tapęs eNTinu, – pervažiuotų su buldozeriais per miegamuosius (kur gyvena ,,gyventi nemokanti” Sąjūdžio karta). Jo verslui reikalinga teritorija su jau gatava infrastruktūra (mažiausiomis sąnaudomis kuo didesnis pelnas?) ir ne itin nutolusi nuo centro (tokius brangiau parduotų); o dar sukištų namus langas į langą, kad saulės blyksnis tarp jų ir pro langus neprasiskverbtų! – Dabartinių 3 namų vietoje 5 pastatytų – taip 1 m2 sklypo daugiau pelno duotų. Juolab, kad dabar, kaip rodo naujosios statybos, visuomenės sveikatos specialistai nesikiša, nereikalauja griežtai laikytis darbo ir gyvenamųjų pastatų higienos normų. Kai pajudėjo NT veikla, mūsų rajone pirmieji 3 pastatai buvo taip sukišti, kad dieną naktį tenka elektrą pleškinti, per langą gali kone ranka pasiekti kito namo langą. Kitoje gatvės pusėje pastatas pakištas tiesiai po aukštos įtampos el. linija… Ir kažkas po leidimu jį statyti sudėjo savo parašus? Juk tai nusikaltimas, kurio nemato privalančios tai matyti tarnybos, viešojo intereso gynėjai. Taigi, visą rajoną nušluokime ir pagal šį pavyzdį jį užstatykime?
——————————-
* Tik reikia pagalvoti – tais laikais projekte buvo numatyta, o gamykloje gaminta specialiai miegamajam pritaikyto dydžio sieninė spinta… Juk tai buvo negirdėtas buržuazinis išsidirbinėjimas! Bet, jei tokio dydžio ,,kišenėje” statytum baldus, stambesnis žmogus ar invalidas sunkiai ten bepasisuktų. Ta aukšta, erdvi spinta sutaupė daugybę vietos, kad net darbo stalui ir lentynoms vietos liko.
** O jau brežneviniuose priešingai – tualeto durys tiesiai į svetainę atidaromos… Gali be trukdžių iš vieno į kitą įvirsti, jei ką… 🙂
Priklauso nuo to, koks tas atnaujinimas.
Yra didelė klaida pradėti nuo lauko sienų apšiltinimo. Ne visuomet tai aktualu. Pavyzdžiui, mano butas yra perkaitinamas – tikrai šilumos tiekiama daugiau, nei reikia. Išeitį žinau – galima “mikroventiliacijos” pozicijoje laikyti langus arba rūbais dangstyti radiatorius. Tačiau siutinai tai, kad už šilumininkų “dosnumą” tenka permokėti. Puikia visi žinome, kad daugiabučių gyventojai tarpusavyje beveik nebendrauja, dažnai vienas kitą pažįsta nebent “iš matymo”, tad bet koks susitarimas nėra įmanomas. O visi reguliuotojai šilumos mazge reguliuoja kaip jiems patinka.
Tad senų daugiabučių įnovacija TURI BŪTI PRADĖTA NUO ŠILDYMO SISTEMOS KEITIMO. Būtina ją individualizuoti – kad gyventojai patys (ne namas, o kiekvienas butas individualiai) galėtų reguliuoti į butą patenkantį šilumos kiekį, o taip pat mokėti pagal įvestus skaitliukus.
Nesu žaliasis, tad man pirmiausia aktualu 1) ekonomiškumas, tačiau šilumos iššvaistymo sumažinimas neabejotinai turėtų teigiamą įtaką 2) CO2 išmetimui – t.y., mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taip pat turėtų ir teigiamų politinių bei su šalies biudžetų susijusių ekonominių pasekmių:
3) Mažiau lėšų atiteiktų nedraugiškai šaliai Rusijai, iš kurios dažniausiai dujas perkame;
4) Teigiamas poveikis šalies finasų balansui – daugiau lėšų liktų Lietuvoje;
5) Mažėtų biudeto išlaidos socialiai remtiniems (dėl kompensacijų už šildymą).
Taigi, vien privalumai. Stebina, kad nei žalieji, nei prieš Rusiją kovojantys konservatoriai kažkaip “nepastebi” BUTŲ PERKAITINIMO PROBLEMOS.