Ketvirtadalis mirtinas traumas darbe šiais metais patyrusių darbuotojų – dirbantys pirmus metus naujoje darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, iš gautų 24 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe – 6 atvejai, kai žuvo ilgesnio darbo stažo darbovietėje neturintys darbuotojai. Trečdalis sunkių nelaimingų atsitikimų darbe taip pat įvyko darbuotojams, kurių stažas įmonėje nesiekia vienerių metų.

Dažniausiai tokie darbuotojai sunkiai ar mirtinai nukenčia statybos, apdirbamosios gamybos, transporto, žemės ūkio sektorių įmonėse. Šiais metais darbe žuvo 5 ir sunkias traumas patyrė 19 pirmus metus dirbančių darbuotojų iš minėtų sektorių.

Nereta priežastis – kontraktinis ar terminuotas statybos darbų pobūdis. Kituose sektoriuose – padidintas krūvis ir trumpesni terminai užduotims atlikti, viršvalandžiai.

„Kai darbininkui mokama nuo pasiektų rezultatų, natūralu, kad jis stengiasi daugiau uždirbti. O taupant laiką ir jėgas didesniam rezultatui pasiekti, pradedama nepaisyti saugos reikalavimų. Ypač jei taip elgiantis kurį laiko nieko neatsitinka, tuo pradedama piktnaudžiauti ir toliau rizikuojama. Be to, pavargę darbuotojai ne visuomet tinkamai įvertina galimus pavojus ar grėsmes saugiam darbui,“ – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Pirmus metus dirbantys darbuotojai mirtinas ir sunkias traumas dažnai patiria per pirmą darbo mėnesį. Žuvusiųjų per pirmą darbo mėnesį skaičius nuosekliai mažėja: nuo 8 žūčių 2016 m. iki 2 – 2019 m. Šiais metais per pirmą darbo mėnesį sunkius sužeidimus patyrė 7 darbuotojai, kurių stažas iki vienerių metų, o mirtinų atsitikimų neįvyko.

Nors pastarųjų kelerių metų duomenimis, pradedančių darbuotojų žūčių darbe mažėja, darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė. Tai nebūtinai vien jauni žmonės. Tai ir vyresni, jau turintys darbo stažą darbuotojai, tačiau pakeitę specialybę ar profesiją, ar pradėję dirbti naujoje darbo vietoje.

Atsitikus nelaimei darbe dažnai paaiškėja, kad daugumos profesinis pasirengimas ir kvalifikacija nebuvo tokie, kokių reikėjo atliekamam darbui. Atsižvelgiant į tai, darbdaviams reikėtų atsakingiau organizuoti darbus, daugiau dėmesio skirti darbuotojų mokymui, aiškiai informuoti apie visus galimus pavojus darbe bei būdus nelaimėms išvengti, praktiškai įsitikinti, jog jie gali saugiai vykdyti pavestus darbus.

Nelaimingų atsitikimų tyrimų analizė rodo, jog dalis darbdavių įmonėse, kuriose įvyko nelaimės, tinkamai nesirūpino darbuotojų priežiūra ir kontrole, neorganizavo mokymų, neteikė išsamesnių instrukcijų darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus, nevertino profesinės rizikos.

Didesnė rizika pirmus metus dirbantiems darbuotojams gali kilti ne tik dėl patirties stokos, bet ir dėl psichologinės adaptacijos naujoje darbo vietoje. Tik pradėję dirbti, dažnai jie nedrįsta paklausti, kaip saugiai atlikti skirtas užduotis, ką daryti ir į ką kreiptis, jei kyla neaiškumų ar pavojus atliekant kokį nors darbą, arba – jei atsitiktų nelaimė.

„Pagrindinė darbuotojo saugos taisyklė – elgtis darbe taip, kad nei sau, nei kitam nesukeltų pavojaus. Tai reiškia nesiimti jokių savavališkų veiksmų, nesiimti užduočių, kurių atlikti nebuvo apmokytas, – vardina S. Balčiūnas. – Nemažai nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl pačių darbuotojų neatsargumo, kai jie nesilaikė darbo tvarkos taisyklių, nedėvėjo asmeninių apsaugos priemonių ar tiesiog nepagalvojo, kad jų elgesys gali sukelti labai rimtas pasekmes.“