Aplinkos apsaugos agentūra nuo kitų metų pradės vykdyti nuolatinį Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringą. Šią savaitę Agentūros specialistai pritaikė monitoringo programoje numatytą būdą ir atliko pirmuosius tyrimus. Jų metu 100 metrų ilgio Melnragės paplūdimio atkarpoje iš viso buvo aptikta 786 vnt. šiukšlių. Toks kiekis viršija siektina geros aplinkos būklės vertė – 20 vnt./100 m.

Stebėsena buvo vykdoma visame pakrantės plotyje nuo vandens linijos iki kopagūbrio. Tyrimo metu daugiausiai rasta plastiko šiukšlių: plastiko fragmentų, kamštelių, maišelių, šiaudelių, saldainių popieriukų ir kt. Tarp dažniausiai aptiktų radinių taip pat priskiriamos cigarečių nuorūkos bei stiklo šukės. Melnragės paplūdimyje rasta metalo šiukšlių, popieriaus, tekstilės, parafino, putplasčio, balionų fragmentų ir kitų nenustatytos kilmės šiukšlių.

Nuo 2021 m. Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringą numatyta atlikti skirtingais metų laikais – pavasarį, vasarą ir rudenį. Šiukšles žadama tirti ne tik pakrantėje, bet ir vandenyje bei dugno nuosėdose. Monitoringo programoje numatytos mažiausiai 4 stebėjimo vietos paplūdimiuose ties Klaipėda – Karkle, Nemirseta – Palanga ir Kuršių nerija.

Baltijos jūros šiukšlių monitoringo tikslas – įvertinti Baltijos jūros pakrantės, vandens ir dugno nuosėdų užterštumą šiukšlėmis bei nustatyti su žmogaus veikla susijusius taršos šaltinius. Monitoringas leidžia nustatyti teršiančių šiukšlių sudėtį, kiekį bei erdvinį pasiskirstymą, įvertinti jūros aplinkos būklę ir jos pokyčius bei nustatyti galimus taršos šaltinius.

Baltijos jūros monitoringas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Jūrą teršiančių šiukšlių (įskaitant mikrošiukšles) monitoringas įtrauktas į atnaujintą Valstybinę 2017–2023 metų aplinkos monitoringo programą, kuri papildyta atsižvelgiant į Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB reikalavimus bei geros aplinkos būklės tikslus.