Nemuno ruože tarp Kauno ir Kuršių marių ketinama ženkliai pagerinti laivybos sąlygas (0)

Nemunas, laivyba | sumin.lt nuotr.

Nemunas, laivyba | sumin.lt nuotr.

Per artimiausius trejus metus Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma stipriai pagerinti laivybos sąlygas – įrengti upės tėkmę reguliuojančias bunas, užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šiuo ruožu bus patogu plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektui įgyvendinti skirta 23,3 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. Bendra projekto vertė – 28,3 mln. eurų.

„Atnaujinta laivyba Nemunu – didžiausia Lietuvos upe – suteiks privalumų ekonominiu, aplinkosaugos ir turizmo atžvilgiu. Atlikus numatytus darbus, tarp Kauno ir Kuršių marių galės saugiai ir patogiai plaukioti keleiviniai laivai ir krovinių baržos. Atsiras galimybė didelius kiekius krovinių perkelti iš kelių ir geležinkelių į upių transportą, taigi gabenti krovinius bus galima gerokai pigiau ir draugiškiau aplinkai“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas J. Narkevičius.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo Nemuno laivakelyje susidarė seklumos. Jų susidarymą skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones. Atnaujinus kelią, bunos sudarys reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo ir kitus priežiūros darbus.

Vidaus vandens kelių direkcijos duomenimis, tokio masto Nemuno tvarkymo darbai nebuvo vykdyti jau beveik 100 metų. Dėl susidarančių seklumų laivybos sąlygos itin pablogėja sausrų metu. Tuo tarpu verslo susidomėjimas galimybe plukdyti krovinius Nemunu jaučiamas jau dabar – atlikus apklausą paaiškėjo, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa sudarys apie 300 tūkst. t per metus.

Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

 

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: