Sutvarkytą Biržiškų šeimos kapavietę ženklins antkapinis paminklas „Kelias“ (3)

Sutvarkytą Biržiškų šeimos kapavietę ženklins antkapinis paminklas „Kelias“ | L. Penek. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Sutvarkytą Biržiškų šeimos kapavietę ženklins antkapinis paminklas „Kelias“ | L. Penek. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Artėjant Mirusiųjų atminimo dienai sutvarkyta Biržiškų šeimos kapavietė. Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos, jo žmonos Bronislavos Šėmytės-Biržiškienės ir brolių Vaclovo bei Viktoro Biržiškų, iškilmingai perlaidotų Rasų kapinėse, atminimas įamžintas antkapiniu paminklu „Kelias“.

Projekto autorius skulptorius Mindaugas Junčys kiekvienam šeimos nariui sukūrė po atskirą antkapinį paminklą, jų kaip asmenybių individualumą išryškindamas varijuojančiais antkapinių plokščių aukščiais ir pločiais, skirtingais plokštės linkimo kampais, skirtingais želdiniais.

„Kiekvienam asmeniui sudėtas atskiras „kelias“. Jis prasideda nuo žemės gana grubiai apdirbtu akmeniu, tęsiasi laisvos formos, dinamišku siluetu ir pereina per „žydėjimo“ zoną, kyla į viršų, kur įgauna aiškesnę ir konkretesnę formą. Čia akmens paviršius tampa: aiškus ir stabilus. Pradžia nuo žemės, o pabaiga kylanti į dangų. Kelio pradžioje daugiau neaiškumo ir laisvumo, kartu daugiau jėgos ir veržlumo. O kelio pabaigoje lyg ir viskas tampa aiškiau, daugiau pastovumo. Tai atspindi atsirandančios tiesios linijos, labiau apdirbtas akmuo“, – sumanymą aiškina autorius.

M. Biržiškos kapavietę taip pat žymi paminklo „Kelias“ dalimi tapęs granitinis Signataro ženklas. Tokie ženklai puošia visus Vasario 16-osios Akto signatarų kapus.

 Sutvarkytą Biržiškų šeimos kapavietę ženklins antkapinis paminklas „Kelias“ | L. Penek. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Sutvarkytą Biržiškų šeimos kapavietę ženklins antkapinis paminklas „Kelias“ | L. Penek. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kapavietės sutvarkymo projektas atrinktas dar vasarą, Lietuvos nacionaliniam muziejui paskelbus atviras varžytuves. Kapavietės įpaminklinimas ir sutvarkymas kainavo 48 tūkst. eurų. Lėšas tam skyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kapavietės sutvarkymo projekto sumanymą Biržiškų šeimos palikuonys palaikė, paminklą pašventinti žadama kitų metų vasarą, kai į Lietuvą galės atvykti JAV gyvenantys artimieji.

 Sutvarkytą Biržiškų šeimos kapavietę ženklins antkapinis paminklas „Kelias“ | L. Penek. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Sutvarkytą Biržiškų šeimos kapavietę ženklins antkapinis paminklas „Kelias“ | L. Penek. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos kultūros ir literatūros istorikas Mykolas Biržiška (1882–1962) ir jo šeimos nariai – žmona Bronislava Šėmytė-Biržiškienė (1879–1955), broliai Vaclovas (1884–1956) ir Viktoras Biržiškos (1886–1964) Rasų kapinėse Vilniuje iškilmingai perlaidoti 2018 m. liepos 11 d.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Rasa:

    Pagaliau teikėsi sutvarkyti mūsų didžiūnų poilsio vietą. Už tokį kiaulišką delsimą net ačiū nesinori sakyti.

  2. Albinas Vaškevičius:

    Tai štai ką reiškia prarasti patį didžiausią turtą valstybę. Mes balsuodami gi ir patikime patį didžiausią turtą – valstybę seimo nariams. Todėl turėtume balsuoti labai atsakingai. Prieš balsuojant reiktų susipažinti su išsamiomis kandidatų biografijomis susidedančiomis iš septynių biografijų:
    1. Mokymosi biografija
    2. Darbo b.
    3. Partinė b.
    4. Visuomeninės veiklos b.
    5. Kūrybinės veiklos b.
    6. Ryšių su KGB b.
    7. Tikėjimo b.

    • Žemyna:

      Kažkada vis siūliau, kad tie, kas turi pretenzijų i savivaldos, šalies bei ES politiko karjerą, į atsakingą valdininko postą, į renkamas ar per konkursą skiriamas vietas, atvirai ir viešai teiktų savo kandidatūrą – prieš kokius dvejus metus registruotųsi tam skirtoje svetainėje, kur pateiktų dar ir daugiau duomenų apie savo bei sutuoktinio išsilavinimus, darbovietes, pareigybes, stažą; verslą, turtus bei sąskaitas bankuose šalyje ir užsienyje; apie giminystę (ir svetur), verslo, politinius ar kt. ryšius su šalies ir užsienio įtakingais asmenimis, politikais, valdininkais; apie savo nesutarimus su įstatymais ir kt. duomenis bei gyvenimo faktus, interesus, nesuderinamus su valstybės tarnyba ar politiko veikla.
      Tai leistų atitinkamoms tarnyboms iš anksto pasidomėti, ar tarp pretendentų nėra tų, kieno biografijos faktai turėtų iš karto užkirsti kelią bent į dalį siekiamų veiklos sričių, neleistų net dalyvauti rinkimuose. Tada gal sumažėtų atvejų, kai tarnybos tik po rinkimų sužino ar pateikia faktus apie neleistinus ryšius, biografijos ,,juodąsias skyles”, kai tą asmenį jau saugo neliečiamybės įstatymas.
      Į patikrą galėtų atsiliepti ir pilietinės organizacijos, atskiri piliečiai, kaimynai, bendramoksliai, bendradarbiai ir kt., pateikti savo rekomendacijas ar neigiamus faktus. Jų pateikti duomenys padėtų tarnyboms (jie turėtų būti supažindinti su atsakomybe apie melagingą atsiliepimą).
      Dabar dangstomasi ne jiems skirta ,,asmens duomenų apsaugos” tvora, ir net dalies Seimo narių anketose vos keli duomenys pateikiami, ir tai neatidžiai, netiksliai.
      Išankstinis išsamus viešas savo pretenzijų deklaravimas gal bent kiek apvalytų giminystės ir bendrų interesų tinklais apraizgytą valstybės bei savivaldybių tarnybas, renkamus postus, leistų rinkėjui ne paknopstom, o atidžiai susipažinti su tų, iš ko rinksis, gyvenimu ir darbu, visuomenine ar politine veikla.
      (Pszepraszam, jei kur sakinius nei šiaip, nei taip suraizgiau 🙂 )

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: