V. Macienė, J. Naktinis. Baltų pėdsakai Kroatijoje? (video) (141)

Kroatės tautiniais rūbais | wikipedia.org nuotr.

Kroatės tautiniais rūbais | wikipedia.org nuotr.

Pasirodo, yra tų pėdsakų, tik reikia netingėti apsidairyti. Prasidėjo viskas nuo to, kad  krito į klausą didelis dainų Kroatijoje  panašumas į Lietuvoje dainuojamas. Kolektyvinės, liūdnokos, neįprasti pietų slavams žodžiai. Pvz., daina „Oj oraje oraje“ (visas čia siūlomas dainas galite išsikviesti per You tube, parašę dainos pavadinimą). Nujaučiant, kad čia baltų įtaka, verčiame  „Oi, ariau ariau“. Kroatai neturi žodžio arti. Artimiausias jiems yra oranje – žemės dirbimas.

Kaip ir dera slavams, klėtį jie vadina ambar. Iš kurių baltų atėjo daina „Pri staroj kletici“, kurią prieš kelis dešimtmečius dainavo ansamblis Složni brati (Sutariantys broliai)? (mums klėtis, latviams klēts, gudams klec). Gal tai buvo antroji baltų banga, kurios kaimus Kletnaja, Kletno, Kletišin dar  užtikome cariniame imperijos 19a.vidurio žemėlapyje, sudarytame jau po 1863 metų sukilimo.

Aliaksiejus Dziermantas, paklaustas, kas tai yra gudai, atsakytų jums – tai gudiškai kalbantys baltai. [A.Dziermantas. Baltarusiai: genealogija iki trisdešimtosios kartos, A.Mikuličiaus knygos recenzija. www.alkas.lt]. O kokia dar galėtų būti šio žodžio prasmė? Nesigilinant čia į žodžių gudai – gotai  galimai per klaidą kažkada primestą ryšį, pastebėsime: gal žodis gudai kilo nuo žodžio gudet‘ –  gausti, ūžti, kaukti – pratisai (ir liūdnokai) dainuoti, kitaip pasakius, rodo jų dainavimo manierą. Todėl, kai mums siūloma paklausyti „Pjesme gudačkih sastava – violinom do srca“ , žodynas tai siūlo suprasti kaip styginių ansamblį, o mes nuo savęs pridėsime – tai choru liūdnai gaudžiančių žmonių ansamblis. Paklausykite „Zelen lišče goru kiti“ – žali lapai kaip kalnų banginis.

Dainingiausia vieta mums pasirodė Krapinos – Zagorjės apskritis. Upelį, tekantį per apskritį, jie vadina Krapina, didesnę upę – Drava. Nedaug trūksta iki papiliečių Ravo – Rovėjos. Ansamblis Veseli Podravci (Laimingi podraviškiai), jei iškviestumėte juos per You tube, padainuotų jums „Na ovom bijelom svetu“– šiame baltame pasaulyje. Baltame – daug kur taip prasiveržia šis baltų dažnai vartojamas apibūdinimas. Tie patys dainuoja „Ja sam momak Bilogorac“ – aš, mamyčiukas prie Baltojo kalno. Pas mus ir Latvijoje Mamertas (išnykstantis vardas), pas juos momak. Visų žodžių prasmė ta pati: mamyčiukas, mamytės numylėtinis.

Iš Žaliosios girios prasideda ir netoli Pasvalio įteka į Lėvenį upė Istras. Cariniame imperiniame žemėlapyje vietovėje Sebež (šį žodį traukia išversti Čia Subėgę) rasite ne tik upę Istra, bet ir ežerą tuo pačiu pavadinimu. Kroatijoje viena apskritis taip pat vadinama Istra. Tad kam priklauso savintis šį žodį – baltams ar slavams?

Kodėl už 2 000 km dainuotos dainos mums tiek pat labai patinka, kaip ir dainuotos Dainavos krašte? Kaip vaizdžiai pasakė vienas Satkūnų kaimo pagyvenęs vyriškis, jei dainuotų toli, kur žodžiai jau susilieja, manyčiau, kad lietuviai dainuoja, – toks didelis panašumas. Panašumas – tai kol kas literatūrinis terminas, Nedaug padirbėjus, jį galima būtų formalizuoti, paversti turinčiu matematinę išraišką. Turime tam tikrą patyrimą, aiškinantis muzikos kūrinių panašumus. Kad muzika nėra tik decibelai, kad dar svarbu, kokia nuotaika su ja perduodama, kokiems klausytojams tai paduodama. Kad jo didenybė žodis ne visada pakankamai atspindi, kiek ta ar kita muzika patinka. Vienas sakys – mane veža, kitas – sklandau padebesiais, trečias – man šiaip sau, dūzgia ir tiek. Kuriam iš jų labiausiai patiko? Susipainiosite mėgindami  žodžius palyginti. Čia geriau tinka jo didenybė skaičius, kad ir penkių balų sistemoje. Mes susipratome žengti žingsnelį toliau. Klausytojų prašėme nediskutuoti su savimi ar kaimynu, su žurnalais, išjungti logiką. Patykoti, kol atsakymas ateis iš vidaus, iš širdies, iš pasąmonės, šiuolaikiniais žodžiais pasakius. Geriausiai šiam žaidimui  tinka mokytojų kolektyvai. Jie įpratę daug ką vertinti, belieka paprašyti, kad įjungtų pasąmonę.

Kai muziką klauso ir vertina  grupė žmonių, pradeda veikti  (kaip sako matematikai) didžiųjų skaičių dėsnis, tuomet  galima apie tos muzikos sukeliamus pojūčius   papildomai dar kai ką sužinoti. Neaiškiai pasakėme? Įsivaizduokite ilgąją pertrauką „Saulės“ gimnazijoje. Atrodo, atsipūsk, pakramsnok, papildyk organizmą vandeniu, pasikeisk įspūdžiais su kolega. Šįkart ne. Per ilgąją pertrauką dar reikia  nubėgti į didelę klasę, susėsti ten po vieną ir ir išklausyti, ko pageidauja čia apsilankę svečiai – keistuoliai. Sužinojome neįprastai daug. Davėme jiems paklausyti dviejų tautybių, netoliese dabar gyvenančių,  liaudies melodijų nuotrupas, rusinų ir slovakų, kurios labai panašios. Rusinų melodijos jiems aiškiai labiau patiko. Taigi, melodijos būtent tų, kurie kažkada pro mus prieš keletą šimtmečių praėjo. Buvo mūsų kaimynai, giminės, kad ir laikinai. Galvojome, kad atsitiktinai toks pajautimas susiklostė. Bandymą pakartojome su Nemunėlio Radviliškio mokytojais. Ir vėl tas pats. Reiškia po tiek šimtmečių sielų giminingumas išliko. Sakome aiškiau: iš giminingų sielų išeina ir pasigirsta panašiai skambančios melodijos. Kur jos lindi pasislėpusios? Vargu ar tik balso stygose, dar kažkur kitur, kas šias suvirpina.

Kai kuriuose kolektyvuose apsilankius, paaiškėjo, kad juos sujaudinančių melodijų paieška nedomina, kad geriausią muziką jie jau radę. Tai piniginių banknotų šlamėjimas…                     

Liaudies  sukurta melodija lieka ilgam, tik žodžiai greičiau išsitrina, pranyksta, jie pakeičiami naujais, irgi aktualiais tam laikotarpiui. Paklausykite ansamblio Jankecova klapa (traukia pavadinti juos Jankaus vyrukais) dainą „Mila majko“ – mieloji motinėle. Na? Ką ši melodija primena? Nieko? O ar teko jums kada nors gyvenime girdėti dainą Neišeik neišeik tu iš sodžiaus? Nereikia norėti, kad per tiek epochų ir sukrėtimų būtų šimtaprocentinis sutapimas, bet jis didžiulis. Kad melodija atsitiktinai kūrėjų atspėta, tikimybė labai maža. Greičiausiai ji buvo atnešta iki čia. Ar taip galėjo būti?

Atsiverskite Rimanto Matulio knygos „Lietuvių tautos kilmė“ 24 puslapį ir viską suprasite. Kad hunų klajojimo laikais tarp Austrijos ir Vengrijos buvo darinys Litovia (čia prie R. Matulio prisideda S. Daukamtas ir J. Ochmanskis). Truputį į pietus ir jau Zagorje – saugesnė vieta nei viduryje tarp besiformuojančios Austro – Vengrijos imperijos. Šie lituanai nepasižymėjo karingumu. Jų dainose nesigiriama karo žygiais. Pavyzdys – daina „Tko če tebe curo liubit“ – tas, kas tave labai myli (ans. Podvinčani).  Jos daugiau ilgesingos, parodo stiprų empatijos ir kolektyviškumo jausmą.  „Pokraj puta lipa procvjetala a pod lipom draga zaplakala“ – prie kelio liepa pražydo, o po liepa brangioji pravirko. „U svijetu bez majki“ – po pasaulį be motinos. „Poletjele biele vile“ –praskrido baltos laumės (siūloma taip versti). Baltos – tai, kaip jau sakėme,  baltų dažnai duodamas apibūdinimas. Jų beveik visą puslapį pririnkome per buvusią imperiją [Nijolė Dikmanaitė, Vigilija Macienė, Jonas Naktinis. Kiek toli buvo nuėję baltai? Panevėžys, 2020 p. 10]. Kodėl vilė? Kroatams laumė tai juk vještica. Ar tik nebus čia priklydęs senasis padavimas, kad į paukščius pereina mūsų vėlės? Vėlė – vilė?

Įstrigę su vilė, klausydami kitą  dainą, buvome atidesni. Tuo labiau, kad vienas iš daugelio klausytojų už tų 2 000 km pastebėjo, kad pusė tos dainos žodžių paimta iš 16 amžiaus, kita pusė iš 19 amžiaus, o šiandien dainos tekste, kaip perskaitėme, užrašyti panašiai skambantys, bet neturintys sutaikomos prasmės žodžiai. Tai daina „Polegala trava detela“ – atsigulė žolėje vaikelis (ans. LADO).  Jau  pirmame punktelyje išgirstame „crvena bitita“ – raudona bitelė. Bitelė – tai juk baltų pėdsakas. Visai  kitaip, nei slavų pčala, pčela, bdžola, pščola. Antro punktelio pradžioje laukė dar viena staigmena: „jom ižėla bitala“ – tai taip arti papiliečių (kupiškėnų tarmė), sakančių jom įgiala bitala ir toli nuo slavų (jego užalila pčela). Kas atnešė į šį kraštą žodį bitala, jei ne patys baltai? Ansamblio pavadinimas Lado primena mums dievybę, kurios vardą senovėje kartodavo jaunimas pievose, pražydus gėlėms,  rateliu eidami, svyruodami (Motiejus Strijkovskis, Nijolė Laurinkienė).

Tų baltais atsiduodančių žodžių (liekanų iš Litovijos) sutikome ir daugiau. Nema dana – nėra dienos, te danas – tos dienos, desne ruka – dešinė ranka, kuta – kūta (papiliečiai – kupiškėnai),tvartas, kletj jau minėjome, sedi moja draga – sėdi mano brangioji, trečia – trečioji, kad projde – kada praeina, kai praeina, kao nekad – kaip niekada. Ta proga paklausykite dainos (ans Narodni dar – liaudies dovana): „Volim te danas kao i nekad“ – myliu, beveliju tas dienas kaip niekada. Įstrigę  mūsų dainos ir šokiai, kur minimas jievaras. Kroatams grana javora – klevo šaka.

Svirat  – kroatams reiškia ne tik svyruoti, bet ir žaisti, šokti. Zasvirat – užgroti.   Iškvieskite Oliverą Dragojevičių ir paklausykite dainos „ Svirajte nočas za moju dušu“ – Grokite, naktys, už mano sielą, kai ją suskaudės… Vietovardžius, vandenvardžius su šaknimi svir,- aptikome toli Šiaurėje, prie pat Ledinuotojo vandenyno, o daugiausia dabartinėje Baltarusijoje.

Dainuojančių pavardės sako mums, kad galėjo būti ne viena baltų banga į šį kraštą. Jei taip nebuvo, tuomet reikia iš naujo apsvarstyti pavardžių užuomazgų atsiradimo laikotarpį.

Prie  Pasvalio Šimonių kaimas, į pietus nuo Kupiškio Šimonys, Papilio dvare Sauginių kaime 17 a. užrašyti  Šimonys, Šimėnas, Latgaloje buvo pavardė Šimaškova, prie Svirių buvo kaimas Šimianeli. O štai Kroatijoje Ruža Šimunovič ir Stepjan Sabljarič kažkada dainavo dainą „Kad poletiš lastavice mala“ – kai pakilsi kregždute mažoji. Kokiu keliu iki čia atėjo Šimunovič?

Trečiokai pasirodė ne tik Papilio žemėje (Treciakanis, Trečiokas). Latgaloje Treciaks, Traciaškova, Treciekova. Į pietus (dabar Baltarusija) kaimai Tretiaki, Tretjaki, Tretjakovcy. Ansamblio Veseli Bedekovčani (Laimingi Bedaliai) duetas Marija Trčak ir Franjo Boroš prieš 50 metų dainuodavo dainą „Oj pelin pelinček“, žodynas patarė versti tai į  ‚Oi, slieke sliekeli‘.

Broliai Mikuličiai  su ansambliu Štuparčani padainuos jums ne mažiau lyrinę dainą „Nježne oči“ – švelniosios akys.  Ypač didelė Mikuličių pavardės įvairovė Latgaloje. Mykulan, Mikuliak, Mikulič, Mikulis. Prisiminkite A. Mikuličių ir jo knygą, kurią šiame tinklapyje analizavo Aliaksiejus Dziermantas.

Biržų krašte baltiškų pavardžių Tumas, Tumosas, Tuomėnas, Tamonis, Tumonis įvairovė. Į pietus, buvusioje LDK, žemėlapyje matėme kaimus Taimonovo,  Tomcyn, Tomonoviči, Tomaši, Tumaši.  Ir štai, Zagorjės krašte  grojama Tomekova polka.

Naujiesiems valdantiesiems įsitvirtinus, imtos naikinti liūdnokų žmonių, kaip aišku iš pavardės kamieno, (melancholikų?)  Markūnų pavardės. Pervadino juos Morkūnais – gavosi morkas graužti mėgstantys žmogeliai. Ištisi kaimai buvo vadinami Markūnais (pvz., prie Saločių) ir toliau į pietus – Markoviči, Markovo, Markuny. Zagorjės krašte vienas ansamblis taip pat pasivadino Markovice.

Gal  pagrįstai mums atrodo, kad vietomis kroatai pasireiškia kaip baltų ir slavų lydinys? Sapnuojame, kad kažkurią vasarą susidarys jungtinių pajėgų (kalbininkų, etnomuzikologų, istorikų, biologų) ekspedicija į Zagorje. O biologai kam? Genčių, tautų mišinį tiriant, net ir plaukų spalvos apibūdinimas svarbu, nekalbant jau apie DNR pasą.

Kategorijos: Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Etninė kultūra, Kultūra, Skaitiniai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

141 komentaras

  1. Tvankstas:

    Šį straipsnį teko perskaityti vos keliolikai minučių praėjus po pasirodymo, apėmė keliariopi pojūčiai : tiek daug ‘liaudiškos etimologijos’, kad ilgai nesiryžau ką nors pasakyti.
    Ir patiko, ir nepatiko.
    Negaliu kalbėti hrvatiškai, bet skaitau ir suprantu šia kalba jau geras dešimtmetis, keletą knygų paskaitęs, daugybę straipsnių, Youtube turiu užsisakęs keletą hrvatiškų šaltinių, labai dažnai klausau Terezos Kesovijos (prirodė Neli Paltinienė), Mišo Kovač, dar eilės kitų dainininkų.
    Pačioje straipsnio pradžioje žagtelėjau : ‘orati’ yra ‘arti’.
    Daugybė netikslumų, daugybė pritempimų : ‘kada’, ‘tada’ tiek hrvatiškai, tiek lietuviškai, kirčiuoja jie pirmąją A, visi bendraties veiksmažodžiai baigiasi kaip ir lietuviški -ti, yra išlaikę net senesnių grynuolių, pvz. ‘valaditi’ – ‘valdyti’.
    Labai gražius žodžius turi įvairiems vaisiams, daiktams, dalykams, duosiu porą pavyzdėlių.
    ‘Smokva’ yra ‘figa’, bet hrvatų kalboje nėra ‘smukti, smogti’, tai tik lietuvių kalboje ir ‘smova’ yra skolinys iš lietuvių kalbos. Galėtume ir mes savo lietuvių kalbai susigrąžinti ‘smokva’, gal ‘smukva’.
    ‘Abrikosas’, yra skaudus lietuvio ausiai, tai naudoja hrvatai ‘kaisija’, gražus lietuviškas ‘skaistijas’ ar ‘skaistis’ trumpiau, tai bendras žodis Balkanams ir Anatolijai, prieš gerą tūkstantį metų dar kalbėjusiems lietuvių tarmėmis, atėję turkai atrado ‘skaistija’ ir naudoja šiandien kaip ‘kaisija’, tik dėl bėdų ištarti ‘skaistija’.
    Pasidomėkite, kokiu veiksmažodžiu turi mūsų ‘vaidinti’, mūsų svetimybes ‘aktorius’ ir ‘teatras’ kaip gražiai lietuviškai vadina.
    Daugybė upėvardžių ir vietovardžių Hrvatijoje buvo išlaikę iki krikšto gražius lietuviškus, nesumeluoto skambesio : Narenta (dab. Neretva), Skardona (Scardona, dab. Split (?, gal ir kuris kitas)), Raguza (Ragusa – pažvelkite, rago išvaizdos, gal tiksliau būtų Ragūža),… Iki šiandienos išlikę jau nedaug : Drava (Strava), Dalmatija (Delna+Aitija, laikykite delną nykščiu į viršų, tai Dunojus, toliau suprasite patys),…
    Hrvatų akademikas Radoslav Katičič yra parašęs “Uz početke hrvatskih početaka”, Split, 1993, kur labai gražiai pateikia begales lietuviškumo, pats to nesuvokdamas, įrodo, kad prieš krikštą 863 m. dab. Hrvatija kalbėjo lietuvių tarme.
    Paskaitinėkite hrvatų – anglų ar vokiečių kalbų žodyną, neatsigrožėsite lietuviškų žodžių gausa. Jie išliko iš lietuviakalbystės laikų dab. Hrvatijoje.
    Dėl DNR galiu nuraminti – hrvatų genetika labai skiriasi nuo lietuvių, o tie lietuviakalbiai, kurie atėjo nuo Dunojaus į Lietuvą gelbėdamiesi ir atnešė dainas apie Dunojų, Dunojėlį, paprasčiausiai ištirpo dab. lietuvių tarpe,
    Kristaus laikais visa Europa už Romos imperijos sienos kalbėjo lietuvių tarmėmis, o ir patys liaudynai (lotynai), kalbėjo lietuvių tarme, ką labai aiškiai įrodė J. Lelys savo “Lotynų ir lietuvių kalbų bendrybių žodynas”.
    Laikas lietuviams užsiimti ne kolonizatorių primesta lituanistika, bet lietuvotyra (litvovedenije), kaip prisakė Didysis V. Toporovas.

    • Žemyna:

      O gal SMOKVA su SMOKU (skoniu, gardumu, gardumynu) gimininga?
      Dar viena reikšmė – blogas kvapas (angl. smogas?)

      Atsiprašau, jei ir be mano priminimo jau seniausiai tai darote. Atsisėsti ir rašyti gali, tik kai tam tinkamas laikas ir vieta, kai esi daug medžiagos surinkęs.
      Ar kelionėse ką nors sudominusio matydamas, mąstydamas apie tai, ką matote, padiktuojate savo mintis, įspūdžius, spėliones telefonui – kas neužsimirštų, kad neprarastumėte jų?

      • Tvankstas:

        Paprastai rašau pasisakymus iš atminties, keliaudamas nieko nepasižymiu, grįžęs peržvelgiu internetines žinias, žemėlapius, žodynus, kelyje mėgaujuosi ir neužkraunu savęs pasižymėjimais vien tam, kad pasigrožėčiau vaizdais su vietovardžių vardais. Nelabai mėgstu važiuoti dieną greitkeliais, važiuoju paprastesniais keliais 80 ar 90 km /h.

        • Žemyna:

          Tokiu atveju mano protui tai visai neįkandama – KAIP įmanoma tiek aprėpti, tiek ir taip tiksliai įsiminti, žaibiškai tuo pasinaudoti net ir čia, komentaruose, užpilant mus tokiais gausiais pavyzdžiais … Jokiam žmogui tai neduota, o Tamsta, atrodo, tiesiog žaidžiate surinkta medžiaga…

          • Tvankstas:

            50 nuošimčių yra įgimta, 50 nuošimčių yra laisvalaikio skaitiniai, kai joks profesorius netašo galvos lyg savo baudžiauninkui, neniekina ‘kaip Tamstai toli iki priimtų tiesų supratimo’.
            Štai kad ir po šiuo straipsniu vien apie hrvatų kalbą – panaudojau gal dešimtą dalį žodžių, tai ta žinojimo gausa leidžia parinkti taikliausiai duomenis norimai minčiai išreikšti, netgi su šypsenėle, nesivarginant, nupilant lašą iš gausybės rago.
            Tas lengvas šokinėjimas per kalbas vėlgi skaitytoją pastato lyg į nesvarumo būklę, vargina – gyvenime apie savo darbą negaliu su jokiu žmogumi kalbėtis ilgiau kaip 2-3 minutes, daugiausia 5 – paprasčiausiai nesugeba klausytojas išlaikyti dėmesio, jį užvaldo bandymas susivokti, nelieka dėmesio toliau klausytis, matau jo akyse esant protui ir kūnui nesvarume.
            Rašau tam internete, kad pažadinti lietuvius pažinti per savo kalbą, kaip raktą, Žmonijos istoriją (I. Kanto priesakas).
            Vis daugiau žmonių pasijungia, kas man džiugu dirbant tyliai ir ramiai toliau. Viešo bendravimo vengiu ir vengsiu, nes man nepriimtinos Tiesos paieškos siekiant apgauti akimirkos triuku, tuo labiau priešininkui pereinant į pakeltą balsą, duodant suprasti savo padėtį, nuopelnus mokslui, lyg taip pasiekiama Tiesa.

            • Žemyna:

              Gaila, bet komentaruose (jokiame portale) nėra galimybės skiltimis pavyzdžius pateikti.
              Skaitytojui tai būtų pavaizdžiau, įtikinamiau, kai greta, vienoje eilutėje būtų tas pats ar giminingas žodis keliomis kalbomis, arba senosiomis ir šių dienų kalbomis (žodžio kelionė laike ir erdvėje)
              Ar net kad toks žaidimas, galvosūkiai internete atsirastų – gal patrauktų jaunimą tokia proto mankšta – tik į sudėtingumo laipsnius reiktų atsižvelgti…
              Co Pan na to?

            • Tvankstas:

              Kamuoja ir mane daug metų mintys – kaip geriau pateikti ?
              A. Dolgopolskis visą gyvenimą dirbo – rinko įvairių kalbų žodžius 500 žodžių, gavosi virš 2000 puslapių didoniškas (titaniškas) žodynas, bet išvadų jokių.
              Swadesh sąrašas 200 žodžių (atseit, pagrindinių) visoms kalboms yra labai silpnas, kai susiduriu su 300 kalbų palyginimu – daugybė žodžių neįtraukti, kita dalis neturi prasmės.
              Duosiu pavyzdį iš lietuvių ‘ieškoti’ ir slavų kalbų palyginimo : hrvatų ‘tražiti’, rusų ‘iskat’ ‘, lenkų ‘szukac’ (mūsų ‘šukos’, kažkaip pranykęs ‘šukinti’), bet trrrr – čekams ‘šukač’ (tikėtina, kad iš ‘šūkčioti’) – tai dulkintis,… Ką mes matome ?
              Jei dar pridėti vokiečių ‘suchen’, nyderlandų ‘zoeken’, švedų ‘söka’, tai matome, kad ‘šukinti’ yra bendras, bet nebūtinai bendras, daugeliui lietuvių tarmių, šiandien virtusių garbingomis kalbomis su pačių pasikėlimu iki dieviškųjų.
              Taip, galima duoti ilgomis ir nuobodžiomis lentelėmis, kurios bus įdomios siauram žinovų rateliui.
              Tada klausimas, jei duoti lentelėmis – kokia bus darbo apimtis ? 30 ar 60.000 A4 dydžio puslapių 12 numerio raidėmis ? Kaip sudėti palyginimui bent 120 kalbų žodžius – tai gausis, jei kiekvienos kalbos stulpeliui skirsime 5 cm, nei daug nei mažai – 6 m ilgio eilutė ? Vien žodžiui ‘bala’, kai reikės įtraukti nama, zulu, bantu kelių kalbų, hadza, sandawe, masajų, berberų, keletą Aitupijos kalbų,… – kas skaitys 6 m ilgio eilutę ? O juk ta ‘bala’ įvairiose kalbose gali virsti ir ‘ežeru’, ir ‘jūra’ ar net ‘dangumi’ – tai rašyti pastabas, nuorodas į kitą 6 m eilutę ?
              Man neteko matyti knygos su 6 m ilgio puslapiais.
              Prašau suprasti ne kaip mano atsigrasymą, bet kūrybinius ieškojimus, matant iškylančius erškėčiuotus užtvarus.
              Baisiausia, kad lengviausia įrodyti lietuvių kalbos pamatus viso pasaulio kalbose yra genitalijų ir dievybių jungtimis. SIAUBAS.

              • Žemyna:

                Ne, ne, ne – turiu galvoje ne visą Tamstos surinktą lobyną, o tik kažkokia proga, kažkokiu tikslu, ar pasirinkus kažkokią temą, pateikti nedidelį gabalėlį (kad ir čia Tamstos pateiktų pavyzdžių dalelę) bei užduotį – gal pagaus kieno protą, gal kažkas jaunas ar net moksleivis Tamstos dėka susidomės, praregės, gal kalbos ar istorijos mokytojui pakiš mintį, ir iš to išeis dideli dalykai? Tamsta priekyje tartum vėliavnešys, vadas, o paskui Tamstą pulkas jaunų kalbos mokslu sudomintų tyrėjų? Sudomintų anksčiau, negu ją į savo rankas perims tokios ir tokie, kaip neseniai visur žiniasklaidoje žibėjusi ,,pažangaus” požiūrio į kalbą porelė. Bet tam reikia laiko, žinoma. Taip iš karto nešaus mintis į galvą.
                O gal įmanoma ratilais aplink pasirinktą senutėlį aisčių žodį ir iš jo sklindančiais spinduliais? Jis centre tartum Saulė, spinduliai rodo žodžio raidą laike, o ratiluose … – ? Kitos kalbos, raida jose ir laike?
                Vėl suku Tamstai galvą. 🙂
                Nekreipkite dėmesio. Tai fantazijos.

      • Tvankstas:

        Anglų ‘smog’ tikėtina turi v. ‘smaugti’, tai lietuviškas ‘smaugas’, virtęs anglams ‘smog’. Bet iš kur jie teisingą veiksmažodį panaudojo, ar ne nuo Šventynės krantų prie Kylio palikę protėvių žemę 5 amžiuje ir po beveik 1500 metų tiksliai panaudoję, išsikvietė protėvių dvasias ?

    • Kažin:

      Bet ‘smokva’ gretintina ir su liet. smaukti, susmauktas, o ‘kaisija’ – su liet. vaisius, kvasas, vaisija, visti.

      • jonas antrasis:

        Man kažkaip nekelia abejonių, kad smokva kilo nuo senųjų kupiškėnų žodžio smokus.

        smokus

        • Baugas:

          Jei chorvatai abrikosą vadina ‘SMOKVA’, tai lenkams ‘SMACZNO’ yra skanu. Ar jaučiate semantinę giminystę? O juk prieš 1750 metų ankstyvieji lenkai ir baltieji chorvatai buvo kaimynai Priekarpatėje, kol “tautų kraustymasis” neišgijo vienų į šiaurės vakarus iki Baltijos, o kitų į pietvakarius iki Adrijos.
          Smaczny, smaczniego, smakowac…
          Lietuviai iš lenkų irgi perėmė ‘smakavoti’ – skanauti, ragauti.
          Nei ‘smaukti’, ‘susmauktas’, juolab ‘smaukyti’ prie abrikoso nepridėsi…

          • Baugas:

            Jei chorvatai abrikosą vadina ‘SMOKVA’, tai lenkams ‘SMACZNO’ yra skanu. Ar jaučiate semantinę giminystę? O juk prieš 1750 metų ankstyvieji lenkai ir baltieji chorvatai buvo kaimynai Priekarpatėje, kol “tautų kraustymasis” neišgijo vienų į šiaurės vakarus iki Baltijos, o kitų į pietvakarius iki Adrijos.
            Smaczny, smaczniego, smakowac…
            Lietuviai iš lenkų irgi perėmė ‘smakavoti’ – skanauti, ragauti.
            Nei ‘smaukti’, ‘susmauktas’, juolab ‘smaukyti’ prie abrikoso nepridėsi…

            Atsiprašau, “jei chorvatai figą vadina ‘SMOKVA…

          • jonas antrasis:

            prisimenu gimtinėje senuosius sakydavusius ‘pasmožyt’ (.paskaninti) Dar ‘smokus” (nuo jo jau ainu nekoks smokus). Pridedu gudų ‘smak’, latvių ‘smuks” (dailus, gražus) ir rinkinys smokvai suprasti pasipildo.

            • Žemyna:

              įdomu. Neteko su tokia prasme susidurti.
              Lenkų paveiktoje LT dalyje kartais lenkiškąjį ,,(po)smažycj” vietoje ,,pakepti” ,,adaptuodavo”.

              • Baugas:

                SMAK lenkiškai yra skonis…
                Tai senieji lietuviai ir perėmė ‘smakavoti’ – skanauti.
                Ir dar sako ‘smakas’ – tas, kuris smaližiauja…
                Iš lietuvių liaudies dainos žodžių neišmesi:
                “Jų čebatai girgždėjo, šilkai čežėjo.
                Jie kaip kvietkai kvepėjo,
                arielką gardžiai SMAKAVOJO.
                Seni kavalieriai jojo – žirgai klupojo.
                Dvarą prijojo – nuo žirgų nudribo.”

          • Tvankstas:

            Dar prieš 863 m. tiek pakarpatės žmonės, tiek Karpatas su savo svita (baltieji hrvatai), nusiųstas Moravijos karaliaus valdyti apytiksliai dab. Hrvatiją, kalbėjo lietuvių tarme.
            Lenkų ‘smaczno’ – skanu turi v. ‘smaginti’, ‘smagintis’, buvo būdvardis ‘smagnus’ (mums liko kaip ‘smakas’), toliau ‘smakny’, dar toliau tapo ‘smaczny’, ‘smakowac’ yra padarytas iš ‘smakny’, tai antrinis veiksmažodis iš lietuviško skolinio.
            Dėl ‘smokva’ – nežinau nei vieno vaisiaus ar daržovės, kuris gautų sau pavadinimą pagal skonį, paprastai tai pagal ypatybę, todėl laikausi v. ‘smukti’, kaip pradinio kilmės žodžio.
            Dėl ‘smog’, vėlgi anglai neturi nieko gražaus, o lietuviai turi tikrai senesnį v. ‘smaugti’ su AU vietoje O.
            Jei nepajėgiate susekti minčių, tai priminsiu, kad ‘abrikosas’ hrvatiškai, ir turkiškai iš lietuviakalbio anatoliško yra ‘kaisija’, pilnai lietuviškai – SKAISTIJA ar SKAISTIJAS. Veiksmažodį lietuvišką manau surasite.

            • Visgi dera trumpai drūtai pasakyti, kad yra pamirštamas liet. v. maukti – ‘gardžiai gerti’, maukas – ‘gurkšnis’.

              Taigi kroatų figos pavadinimas ‘smokva’ (su galūne -‘va’) yra atsiradęs pagal tai, kad, matyt, iš jos buvo gaminamas gardžiai maukiamas – geriamas gėrimas. Būtent galūnė ‘va’ (smokva) patvirtintų, kad kroatišką pavadinimą ‘figa’ gavo nuo iš jos gaminamo gėrimo pavadinimo, dėl galūnės dar plg. gėrimą pavadintą ‘gaiva’, gal ir ‘kava’. Be abejonės iš liet. ‘maukti’ yra liet. tarm. “smokavoti’ – ‘gurkšnoti’, smokas – ‘maukus’, smakas (plg. liet.- ‘ryja kaip smakas pakulas’). Čia suartėjama su ‘maukus’ reikšme ‘ryjamas’.

              Dėl kroatų ‘kaisija’ – ‘abrikosas’ pavadinimo kilmės, tai, pasikartosiu, pridurdamas, jį siečiau su liet. vaisius, veisti, kas reiškia, kad jis nebuvo laukinis, o pačių užsiveisiamas (užsiauginimas). Pagal tą požymį ir ‘kaisija’ pavadinimą yra gavęs… Nors ‘kaisija’ klbiškai veikiau tiesiogiai vestinas iš liet. ‘įtaisyti, įtaisas’ šaknies ‘tais-‘, reiškiančios artimą žodžių ‘veisti, vaisus’ semantinį požymį.

              • jonas antrasis:

                jonas – Kažin. Jūsų pasūlyme pradėti žiūrėti nuo ‘maukti’ jaučiu logiką. žodis ‘pasmožyt’ yra jau toliau. Pasmožyk masų unt ilgo stovėjimo pipirais – tam, kad įgytų kitokį kvapą ir kitokį skonį. Lieka trys galimi pirminiai žodžiai: maukti, smak, smokus.

            • Baugas:

              Jeigu imame Jūsų teiginį, kad senovės lietuviakalbių žodis ‘smagintis’ reiškė ‘skaniai valgyti’, o ‘smagnus’=skanus – tai taip išeitų, kad galvos dalis ‘smakras’, turėjo formą ‘smagras’. O gal mes praradome senąjį veiksmažodį ‘smakintis’? Tuomet logiškai būtų ir ‘smakras’, ‘smakas’, ‘smakavoti’, ‘smakauti’, ‘maukti’, ‘maukas’…

              • Smakras yra iš kitos giminės – jis iš makaruotis, maskatuotis – pagal tai, kad yra laisvai ‘pakabintas’, kraiposi.

                • Baugas:

                  Tarkim, kad iš v. ‘makaruotis’, tai tada būtų ‘makaras’->’makras’.
                  O aš manau, kad pirminis buvo ‘smaguras’ ir dėl patogesnio tarimo sutrumpėjo į ‘smagrą -> smakrą’…
                  Tai susiję su smagrus, smaginti, smagus… ir gal lenkų ‘smažyc’ – kepti.
                  “Ot, kad gardžiai smaguriavau, net per smakrą varvėjo”.
                  Smaguras-smagras-smakras,
                  smagru-smagu-skanu,
                  smagrinti-smaginti-kepti.
                  Dar turim sudurtinį ‘smagratis’, o tai susiję su judėjimu, o ne su kabėjimu…

                  • Žodyje ‘smakras’ pradinis ‘s’ yra laikomas kaip priešdėlinis. Atsiradęs kaip mirtis – smertj.
                    ‚Smaguriauti‘ yra iš smagus – “malonus’, o smagu yra tai, kas ‘maga’ – ko norisi, geidžiama. Tad čia ‘smakro’ giminystei nebėra vietos…

    • jonas:

      Sutinkame, kad vietomis tekste per maža aiškumo. Pvz., Kokiu keliu iki čia atėjo Šimunovič? Reikėjo: Kokiu keliu iki čia atėjo pavardė Šimunovič? Tad kas konkrečiai mūsų aiškinime Jums netiko, nepatiko?

      • Tvankstas:

        Daugybė pavadinimų, pavardžių, kurie yra pritempti prie lietuviškumo, jokie baltai neturėjo jokios įtakos, nes tokie atsirado tik Nesselmann galvoje 1835 m.
        Kaip paaiškinus ? Štai šaknys mark-, mork-. Pirmiausia, tai lietuviško v. ‘merkti’ vaikai tapo graikiškai ‘markos’, liaudyniškai ‘marcus’, vėliau perimti slavų kalbų, kad ir lietuviakalbiai germanai panaudoję (Van)Danmark, Telemark (Tolimarka), pinigas “marke”, kaip vokiečiams.
        Hebrajų Simon / Šimon (klausantis) vėliau su krikščionybe išplito ir su S, ir Š pradiniais garsais, taip kad su lietuviškumu nėra jokio ryšio.
        Štai VYTIS paliko ryškų įspaudą Balkanuose : vitez hrv. – serb. reiškia karį – raitelį, tas pat rumunų, buvusių dakų, kalboje, nors ir buvo nepaprastai lotynizuojami per prievartą : žudant vyrus, berniukus, mergaites, merginas, moteris pasiliekant kaip grobį ir apsėklinant teisinga romėniška sėkla, namuose kalbant jau teisinga liaudynų kalba.
        Štai tas -vič išliko kaip VYČIO garbė prie pavardės visiems be išimties slavams, o prasidėjo šis perėmimas Moravijos karalystėje nuo 863 m., ko nereikėjo tais pat metais apkrikštytiems bulgarams, jau praradusiems trakų kalbos įtaką, kalbėjusiems po prostu trakiškai – bulgariškai, -vič Lenkijoje atsirado po 966 m., Kainugardo Rasoje – po 985 m.
        Jokie baltai negalėjo turėti įtakos Balkanuose, nes tų baltų niekada nebuvo.
        Balkanai kalbėjo lietuvių tarmėmis iki Romos, kuri mažai turėjo įtakos sodžiams, iki krikšto kalbėjo lietuviakalbiškai, tai matome visų be išimties pietinių slavų kalbose : 1) slovėnų (tai ta pati, perskirta madjarų 895 m., šiaurinė šaka slovakų, bet abeji pasakys apie save ‘slovensko’, ‘slovėniškas’, išlaikydami dvi lietuviškas priesagas -ėn- ir -išk-), 2) ta pati kalba a) serbų – b) hrvatų, ir c) bosnių – ta pati, skiriasi tik tarminiai žodžiai ir tikėjimo atnešti žodžiai, 3) juodkalniečių, sukurta dirbtinai iš serbų tarmės, siekiant dar 19 amžiaus pradžioje užkirsti Serbijai kelią prie jūros, 4) makedonų, sukurta iš bulgarų tarmės, 19 amž. pasinaudojant Bulgarijos nusilpimu, atplėšiant apie 100 km juostą nuo Bulgarijos ir iš Skopjės krašto sukuriant Š. Makedoniją, su tikslu gauti išėjimą į jūrą per Tessaloniki, kartu pasiimant P. Makedoniją iš Osmanų imperijos, 5) bulgarų, kuri gavo pavadinimą nuo Volgos totorių bulgarų, pakviestų 680 m. Miklagardo / Konstantinopolio būti skydu iš šiaurės, sutramdyti trakus, pavergiant juos bulgarams.
        863 m. Kirilo ir Metodijaus krikštas pagal Konstantinopolio apeigas buvo beprotiškai įžūlus antausis Romai, todėl atskyrė nuo Bažnyčios metropolitą Fotijų, abu krikštytojai buvo iškviesti į Romą, sugrįžo tik Metodijus (Kirilas neabejotinai buvo nunuodytas), kol 1054 m. įvyko schizma (skėsma) tarp Romos ir Konstantinopolio.
        Vėliau Roma susigrąžino Moravijos karalystės stačiatikius čekus, slovakus, pietinius lenkus, servyčius (sorbus / vendus), hrvatus, slovėnus, taip pat madjarizuotus panonus ir gepidus, stačiatikiais taip ir liko serbai, bulgarai (makedonai taip pat).
        Šitą pasakojimą parašiau tam, kad padėtų suvokti, jog tikrai negalima taip paprastai, lyg su drąsa po 3 bokalų, vardinti Balkanų vietovardžius, pavardes kaip lietuviškus iš pirmo žvilgsnio, gal meilės, kai atpalaiduoja alus.

        • jonas antrasis:

          Sakote, daugybė pritempimų prie lietuviškumo pavardėse.Lietuviškumas mums nebuvo svarbu. lyginome ką radome skirtingose teritorijose Na, pažiūrėkima dar kartą visi (Hrvati — Liet arba Latg. arba Baltgud):
          Dudek – Dūda, Dudonis, Gabrič – Gabrá, Gabrėnas, Jurič – Jūrėnas, Kovačič – Kovalis, Kukec – Kukenis, Kukelka; Pepelko – Pelanis; Stančič – Stekionis, Stančikas; Šimunovič – Šymanis, Šimonis; Trčak, Tretinjak – Trečiokas, Treciakanis; Jukič – Jukonis; Zunec – Zujus; Kur čia pritempimai? Kuo gražiausi sutapimai už 2000 km. Kad būtų stipriau, pridėsiu dar vieną sutapimą anksčiau nesakytą. .Mekinič Grgur – Mekas Jonas. Laikotarpiai, kada jie gyveno ne tie patys, bet šiuo (sutapimų) požiūriu tai juk nesvarbu.

          • Tvankstas:

            Pabandykite kurią porą išnagrinėti taip : hrvatišką – ir hrvatiškais, ir lietuviškais žodžiais, lietuvišką – lietuviškais žodžiais, pasižiūrėkite, ar tai nėra šaknis hebrajiško, graikiško ar liaudyniško žodžio, visiems naudojamiems žodžiams suraskite veiksmažodžius, kaip PRIVALOMĄJĄ nagrinėjimo dalį, nenumuilinkite priebalsių, kaip Zunec – Zujus atveju, būtina paaiškinti tokiu atveju virsmą N – J. Nejaugi Jums lietuviai Stekionis ir Stančikas yra iš tos pačios šaknies ?

        • jonas antrasis:

          Aš nesiečiau Šimunovič su hebrajais, Iš kur prie Pasvalio Šimonių kaime galėjo būti hebrajų įtaka?. Kamieninis man yra šim. Prisiminkite senąjį žaidimą Šimas.Dainuojama ir šokama: Šimus mon dada Šimiena tatula /2 kartus/, aš pas Šimų visados, pas man Šimus niekados /2 kartus/. O Markovice pradžios mums irgi toli nereikėjo ieškoti Merkti (liet) ir mārks (lat.) Pas baltus.

          • Lietuvių kalba sena, taigi negali būti, kad ji neturėjo savų vardų žmonėms. Tad nėra jokio pagrindo lietuvių pavardes vesti iš hebrajų, graikų ar lotynų, esant jų garsiniam panašumui į šiųjų vardus. Beje, tas žaidimas Šimus pagal tekstą, regis, turi mitiškumo. Tad pvrd. Šimunovič gali būti patikimai siejama su liet. Šimonis, o ši gretintina su pvrd. Trimonis. Žinant, kad liet. trys – lenk. ‘trzy’ (tariama ‘či’) įžvelgti šių kroatų ir liet.pavardžių panašumą kaip neginčijamą hebraiškumą atkrenta. Juolab, kad “Šimus” žaidimo mitologiškume dar galima įžvelgti ne buitinius (žemiškus), o astronominius motyvus. Taigi Šim-/Šym- kalbinis baltiškumas yra begalinio senumo. Beje, neatmestina ir tai, kad tarp Kristaus mokytinių galėjo būti ir lietuvis (baltas) Simonas. Iš to galėjo rastis, kad šis vardas hebraiškas.

    • jonas antrasis:

      Ponas Tvankstai, pasakykite aiškiau, konkrečiau – kas mūsų aiškinime ir kodėl Jums netiko, nepatiko?

      • Tvankstas:

        Atminkime, kad kalbiniams pokyčiams didžiausią įtaką visada turi tikėjimo pervarta, toliau seka užkariavimai : būti užimtiems ar būti ponais.
        Paimsiu vieną ištrauką iš straipsnio :
        “Broliai Mikuličiai su ansambliu Štuparčani padainuos jums ne mažiau lyrinę dainą „Nježne oči“ – švelniosios akys. Ypač didelė Mikuličių pavardės įvairovė Latgaloje. Mykulan, Mikuliak, Mikulič, Mikulis. Prisiminkite A. Mikuličių ir jo knygą, kurią šiame tinklapyje analizavo Aliaksiejus Dziermantas.”
        Taip, gali būti Mikulis ir panašūs būti iš lietuviško v. ‘mikti’, mikčioti’, štai prūsai vadino vokiečius ‘mikšais’ (gal ir mūsiškai ‘mikčiais’), bet gali būti ir nuo Michail, Micho, lietuviakalbėse tarmėse visiškai netariamo CH garso, ką lietuvių kalba iki šiandien išlaikė savo žodyne, tada CH tampa K.
        Tas pat su straipsnyje minimais kitais vietovardžiais, pavardėmis – taip, gali būti lietuviakalbiškos šaknys, bet gali būti paprasčiausiai per hebrajų, graikų, liaudynų kalbas atėjusių vardų panaudojimas krikščioniškoje aplinkoje, jau tapus slavais.

        • jonas antrasis:

          Lyg ir šviesiau darosi. Mes autoriai, kaip istorikai – savamoksliai, ėmėme teritoriją nuo pat Daugavos pradžios, kur yra daug vandenvardžių, vietovardžių su šaknimi balt,-, nuo Latgalos sukome Švenčionių ir Svirių link (žinant kroatų ‘svirat”, ‘zasvirat”. Prie Lydos užtikome miestelį Bielicy (194 kiemai 1865 m), prie Slucko didelį kaimą Beliči (apie 1865 metus jame buvo 67 kiemai), kol pasiekėme grojančius ir dainuojančius kroatus. Jų šokis VRTIKOLO mums papiliečiams priminė įrenginį – kolvartų – ratelį siūlams suverpti.

          • Žemyna:

            Gal klystu, ar kažko nepagavau, tačiau ,,biel-” iš ,,balt-” BY vietovardžiuose nebent tik palyginti neseniai galėjo būti išvesta, ir tik naujoms gyvenvietėms, kai netoliese bei aplink Baltiją senovėje gyvenusias gentis imta baltais vadinti. O iki to baltų gentys aisčiais (aesti) vadintos. Su spalva lyg ir neturėtų nieko bendro rasti? Nebent šiek tiek aisčių tarmę mokėję, žodį ,,baltas” girdėję, sutapatino jį su ,,Baltija”… Arba viską supainiojau.

            • jonas antrasis:

              Galvojau, kuo galima būtų pakeisti žodį baltai, kurių (žodžių) daugiausia buvo LDK teritorijoje..Supratau, kad Neselmanui ne šiaip ant seilės užėjo, bet kad pati gamta pašnibždėjo.Pilna įrodymų, kad kažkada Šiaurėje buvo šilta, ilgai pro tektoninius lūžius veržėsi šiluma. Kad ir kaimas Akulova (Ryklių). Dabar žinoma, kad rykliai renkasi vandens tekinius, kurių temperatūra aukštesnė nei 16 laip.Nepaprastai vertingas kaimo pavadinimas Bielaja gar’ (Baltieji svilėsiai). Kartografų užreg.19 a. viduryje. Primityvu būtų suprasti kaip po didelio gaisro atsigavusį kaimą. Lietūs per pusmetį tuos svilėsius būtų nuplovę. Čia metų metais iš gilumos ėjo i karštis paviršiuje iki baltumos išdegindavęs žolę. Todėl apie šias vietas galime kalbėti kaip apie genčių katilą, genčių lopšį. Didysis išsiveržimas Islandijoje, pavadintas Hekla 3 (pekla?) tikriausiai sušvelnino ugnies katilo įtempimus Žemės centre Šiaurėje prasidėjo ilgai trukęs pašaltėjimas. Šilumos išlepinti protėviai buvo priversti traukti į pietus. Tie siūlai su panašiais pavadinimais rodo giminės kelią Pvz.,Treciakanis, Trečiokas, Tretiaki, Tretjaki, Tretjakovcy ir pagaliau Kroatijoje Trčak, Tretinjak

            • jonas antrasis:

              kai kurie Biel,- taip ir liko neišversti, prigijo, toks buvo gyvenimas. Bielinis Bielskis, Bieliakas . Tik latgaliuose ir tokie ir kitokie.Baltarag, Baltiens, Baltinis, Baltys, Baltrans, Baltuv. Bielaski, Bielevič, Biely, Bielis, Bielikovski, Bielevič.

          • Tvankstas:

            VRTIKOLO – tai lietuviškai VARTIKŪLIS.
            Kažkada liaudynai iš ‘vežikulas’ pasidarė ‘vehiculus’, kas šiandien angliškai ‘vehicle’.

        • jonas antrasis:

          žinodamas, kokiu liūdesiu dažnai dvelkia kroatų dainos, aš Mikuličių atsiradimą Kroatijoje siečiau su ,mikls’ – drėgnas Minkštas,drėgnas, skystas, dažnai susigraudinantis Ne veltui siūlėme jums paklausyti Nježne oči.Ši daina gerai iliustruoja Mikuličių prigimtį.

  2. jonas:

    Jonas – Žemynai. Mano gimtinėje, kurią senieji žmonės vadindavo Kajugaliu (pavadinimas, galimai kilęs iš sėlių kāju gals ), žodžio kvapas nebuvo, visi sakydavo SMOKUS. (pvz.,Vokar vėžiam mašlų, tai šindiaj no dropanų nekoks smokus…). Gal nuo figos kai kuriems savotiškas kvapas sklisdavo ir iš to radosi SMOKVA. Su studentais kažkada žaisdavome tokį mokslinį žaidimą. Reikėdavo atsidaryti indą, pauostyti ten esantį objektą ir penkių balų sistemoje parašyti, kaip patiko pasklidęs kvapas, Daugelio objektų kvapai darydavo panašų įspūdį. Bet būdavo staigmenų. Atmintyje įstrigo, kad gailių kvapui vieni rašydavo 5, kiti 2 ar 1.Kokia už to slypi biochemija, neišryškinome.

    • Žemyna:

      Kaip įdomu – dar neteko su šia tarme susidurti. Kupiškėnus girdėjau savaip šnekant, bet tai buvo paties Kupiškio gyventojai, tad gal jų tarmė jau šiek tiek atitolusi nuo kaimo žmonių grynos šnektos.
      Ir prašau, akivaizdus pavyzdys, kaip toli pasklinda žodis, ar bent jo šaknis – ir Karpatuose, ir sėlių žemėje, ir DB, atrodo, nuo jo nepabėgo.
      Dėl figų – bent tos, kurių pirmą ir paskutinį kartą prieš daugybę metų nupirkau, skleidė kažkokį techninį kvapą, tartum degalų. Nežinau, ar tai joms būdingas kvapas , ar tik tą derlių netvarkingomis, varvančiomis mašinomis apdorojo. Jei natūralus, tai nieko keisto, kad gavo ,,smirdžių” vardą.
      O kvapai – taip, reaguojame į juos skirtingai. Kažin, ar reakcijos į kvapus negalima naudoti sveikatos diagnostikai? Pvz., kai autobuso salone ar ankštoje patalpoje nuo ko sklisdavo stiprus saldus kvepalų kvapas, kai kam iš aplinkinių akyse nuo jo temo, o tai moteriai būtent tokio gal labai reikėjo, gal jos savijautą gerino. Kiek pastebėjau, tokį mėgo atvykėlės iš Pietų, ar bent iš gerokai šiltesnių kraštų.

      • jonas:

        Jonas – Žemynai ir kitiems. Kai aš naujokas kalbotyroje ir istorijoje, tai kaip tas darželinukas leidžiu sau apie supantį pasaulį kitaip pasakyti. Smokva galėjo kilti nuo smoko, bet gal galėjo atskilti nuo žodžio smuks – dailus, gražus? Taigi toks to vaisiaus pavadinimas dėl formos ar dėl kvapo? Prisiminkite šias dienas: vieni pirmųjų požymių, pasigavus naująjį virusą, yra uoslės ir skonio praradimas keletui dienų. Kaip vyksta viruso gyvenimas mūsų organizme? Dabar mūsų, gamtos tyrinėtojų, jau neformali keturių grupė. Žemyna, Tvankstas ir du Jonai. Jonas Pirmasis – tai redaktorius Jonas Vaiškūnas. Dailindamas autorių mintis, jis pasiūlė dainą ‘Oj oraje oraje’ paklausyti, kai ją dainuoja Bora Drljaca su grupe. Visas įdomumas kitur. Bora 1972 metais dainavo dainą ‘ Oj suvajo’. Kokia šio žodžio prasmė? Net jei žinau Neretvą Kroatijoje ir Neretą bei Suveinieki Pietų Latvijoje. Toliau užsikertu. Padėkite.

        • Žemyna:

          Suvajo?! Pasaka! Net širdyje užgrojo – SUVAJO!

          Forma lėmė? Taip, žinoma – kodėl gi ne.

        • Kažin:

          Visai gali būti, kad “suvajo” – tai svajoti, svaja, svajonė.

          • jonas antrasis:

            Nepilnai susigaudau kalbų vystymosi dėsniuose, bet pabandysiu prisidėti.Kažin kaip senovėje buvo pasakoma ‘svajoti’? Pvz., senieji papiliečiai nesakydavo svajoju apia tų dienų, bat – laukiu tos dianos. Latviams svajoti – sapņot.Kroatams svajoja – svaka. Kroatų Neretva, Neretna ir suvajo man kažkodėl siejasi su Pietų Latvija, kur yra Nereta (upė ir miestelis) ir miesteliu Suveinieki. Lyg ir akligatvis čia. Grįžtu prie dabartinių kroatų, Jiems SUVAJA – sausas, taigi, pagal baltus gauname – nuvytęs Oj suvajo – oi nuvyto. Dainą Oj oraje oraje iš melodijos supratome, kad dainuojama apie sunkų darbą, todėl mums išėjo Oi ariau ariau

            • jonas antrasis:

              Pasitaisau, galutinę nuomonę rašau aiškiau. SUVAJO – SUVYTO.

            • Tvankstas:

              Hrvatų Neretva, bet iki krikšto buvo NARENTA.
              Kaip Jums lengva žarstytis aiškumais – nežinantis yra drąsus, žinantis yra bailus.

            • Kažin:

              Visgi “suvajo” laikytinas su priešdėliu ‘su’ sudarytu žodžiu. Gretintinas su liet. suveiti – suvėjo, tarmiški gali būti ir suvajo (suajo). Čia gali būti giminingas net ir žod. ‘savaitė’.
              Jaunimas subatos vakrėliais suveidavo pasilinksminti, padainuoti. Tai galėjo būti vadinama ‘suvėjomis”. Subata yra iš “su+būti”, taigi yra iš tų pačių reikšmių sudarytas žodis.
              Lietuvių dainose yra žodis “vijo lizdą” pelėda, tad ‘suvytas lizdas’ gali būti pavadinamas “suvyja”, taipogi panašus. Dar yra iš tos pačios srities žodis ‘vilioti – suvilioti’.
              Tokias matyčiau žodžio ‘suvajo’ lietuviams artimas reikšmes žvelgiant į dainą lietuviškai. Vargu ar būtų pagrindo ‚suvajo‘ sieti su ‘sausas, suvyto’. Veikiau išeitų, kad tai – erotinė, įsimylėjimo daina…

      • jonas antrasis:

        Kupiškėnų tarmė nra vienalytė. Jei Kupiškyje Jums sakys NOMAS, tai mano gimtinėje išgirstumėte NOMUS, KLOJIMUS, – tokia neaiški U galūnėje. Kuo išsiskiria ši tarmė iš kitų? Tai iš karelų arba suomių sėliai tikriausiai pasiskolino dvigarsį –oi-, kurį atnešė į kupiškėnų tarmę.Boila, loima, koilis, moigyt, doigus, roibus, doiktus, kunigoikštis, įsipoiniojo, voikšto, troiško,
        žoibus, loibus, kloidžiot. Gentims maišantis atsirado kietieji garsai. Kur mano bus parašyta Y, tai reikš slavišką ы: Sutikau mergialy. gėriau gėriau, pomečiau galvaly, važiovo pas carieny, apsivilkau smeriny suknaly…Šiandien svarbiausia, kad išskėlėte kibirkštį iš smoko.

        • jonas antrasis:

          Taisau klaidą. Ne smeriny suknaly, bet smertiny suknaly turi būti. O kupiškėnų tarmės žodžių daug yra pas K. Donelaitį [Jonas Albertas Naktinis. Kristijono Donelaičio “Metų” kalba ir hipotezė apie krivičių – gudų migraciją. Krantai,2014, 4, 73-75].

          • Tvankstas:

            Krivyčiai ir gudai yra skirtingų lietuviškų tarmių broliai, tai nieko keisto, kad K. Duonelaitis (gal laikas atėjo vadinti tikrąja lietuviška pavarde, nesilankstant nei vokiečiams, nei rusams, nei kitiems, kurie praradę lietuviakalbiškumą prarado UO, liko su skurdžia O, ir niekaip neįstengia ištarti UO) naudojo lietuviškus žodžius, kurie bendri ir lietuvių gentims krivyčiams ir gudams. Nieko keisto, jei naudojo ir angulių nuo Šventynės prie Kylio dab. Vokietijoje naudotus žodžius, kaip ir liaudynų, šiems dar nenususus iki lotynų.
            Viską apjungia LIETUVIŲ KALBA.

      • jonas antrasis:

        Teisingai galvojate. Reikėjo po 20 m pasidomėti, kaip pasikeitė sveikata tiems, kurie, studentais būdami, gailių kvapui rašydavo 5 ir tiems, kurie rašydavo 2. Gal būtume ką nors apčiuopę. Rasti dėsningumai gali būti.vienu sakiniu pasakomi. Pvz., moterys, kurios neperneša degtinės, dažniau suserga vėžiu.Tai nereiškia, kad pradėk gerti ir tapsi atspari. Taip nebus.Tai išsankstinei prognozei.Jei tavo organizmas nesusitvarko su padidintu kiekiu tokios medžiagos, tai didesnė tikimybė, kad nesusitvarkys ir su svetimomis tapusiomis ląstelėmis.

  3. jonas:

    Jonas antrasis – Tvankstui. Stebitės, kad labai jau viskas persunkta ‘liaudiška etimologija’? Ko daugiau tikėtis, jei, klausydami kroatų dainų, mes pavėluotai pajutome tą patį, ką jūs daug seniau savo instrumentais užčiuopėte. Pasivyti jūsų – jau nebepasivysime (nesugebėjome periferijoje didesnės grupės sudaryti), dabar svarbu, kad atsilikimas nedidėtų. Nenustoja stebinti tas didžiulis kolektyviškumo jausmas, kuris trykšta iš jų dainų, dainuotų prieš pusę amžiaus. Kaip stebina kaimynų baltų kolektyviškumas, kai jie tiek laiko mušami, žalojami, žudomi sugeba priešintis tironams. Baltai, gyvenantys Lietuvoje, tą kolektyviškumo jausmą ko gero yra nesugražinamai praradę. Net ir Jūs, gerbiamas Tvankstai, pastebėjote: kiekvienas čia eina atskirai ir gali būti perlaužtas kaip šiaudelis. Argi tai ne Jūsų pasakyti žodžiai?

    • Tvankstas:

      Esu buvęs greta hrvatų, serbų, bosnių. Jei kuriam būčiau priminęs jo pasakytus žodžius, nuo tos akimirkos mūsų draugystė būtų pasibaigusi, negana to – su visa jų draugija. Niekada nei karto taip nepasielgiau, nes jie priima atgal gautus jų pasakytus žodžius kaip įžeidimą. Lietuviai jau neturi to supratimo.
      Manau, kad dirbti darbą draugijoje yra svarbiau, negu priminti kas ką kada ir kur pasakė.

      • jonas antrasis:

        Atsiprašau už tą priminimą. Ne įžeisti norėjau, Aš taip pat manau. Bet Tamsta taip vaizdžiai pasakėte, kad ilgam užsiliko.

      • Žemyna:

        Ir aš nesuprantu,
        Juk dažnai net ir vaikai, kažką aiškindamiesi ar teisindamiesi savaime cituoja, kuo jie rėmėsi, stengdamiesi teisingai pasielgti: ,,Bet gi tu sakei/mokei, jog … … … !”
        Dažnai ir ginant žmogų stengiamasi jo paties, ar kito kažkada sakytais žodžiais jį išteisinti. Pagaliau ir mūsų studijos nemaža dalimi rėmėsi ne tik klasikų, bet ir egzaminuojančio dėstytojo darbų citatomis.

  4. jonas:

    jonas antrasis – Tvankstui. Šiuolaikiniai genetiniai metodai galingi. Jei sugeba pamatyti skirtumus net tarp šiaurės rytų aukštaičių ir aukštaičių – vilniškių, o čia, kur taip daug lietuviškų žodžių – nieko bendro? Reikia tą prieštaravimą išsiaiškinti. Tuo labiau, kad tai liečia senus laikus kur pavardės ir kiti pavadinimai bei žodžiai nebesiekia. Buvo proga, išsityriau ir aš savo genų rinkinį. Gavau kodą su kažkokiom raidėm ir skaičiais. Laikas ėjo, duomenų banke pas juos kaupėsi kitų tyrimų rezultatai. Vieną dieną gaunu pranešimą, kad genetiškai artimiausias man yra tokia tai pavarde žmogus.- Kiek jūsų kalboje tas artimas gali būti? – klausiu. Prieš kokį tūkstanr\tį metų galėjote turėti bendrą protėvį, – atsakė biologai. Yra ką čia Kroatijoje veikti. Nenuleiskime rankų.

  5. Tvankstas:

    Pirmiausia noriu tarti keletą pastabų dėl dainų „Oj ora je ora je“, kuri verčiama kaip „Oj aria jis aria jis“, ir antros dainos „Oj Suvajo moje rodno mesto“ ( „Oj Suvaja mano gimta (-s) vieta / mieste“).
    Esant tiksliai surašytiems dainų žodžiams tampa aiškiau. Pirmoji daina nereikalauja daugiau paaiškinimų, kai žinoma, kad „orati“ yra „arti“.
    Dėl antrosios dainos „Suvajo“ (šauksmininko linksnyje), tai yra slėpinių, kadangi nuo 863 m. krikšto slavų kalba kaip naujakalbe lyg esperanto, visa buv. Jugoslavija (prašau suprasti mane ir priimti – tai ta pati tauta, išdraskyta dėl trijų religijų skirtumų, visų tų naujų valstybių kalbos tėra tarmės, reikia pridėti dar bulgarų, nors tai atskira šalis visą XX amžių- bet tai atskiras platus pokalbis) pavadinimais yra paversta lyg Kaliningradskaja sritis.
    Suvaja yra vietovė, jų keletas tokiu pavadinimu buv. Jugoslavijoje. Hrvatų kalboje ‚suv‘ – ‚sausas‘, ‚suša‘ – ‚išdžiūvimas‘, prisiminus slavišką šaknį ‚such-‚ mūsų ‚sausas‘. Mūsų ‚sAUsas‘, rodo buvus ‚savasas‘, bendravardiklinant su Ch ir Š, gauname pradinį ‚SaVaGšaDa(-s)‘. Neatmestinas ir išlikęs lietuviakalbiškas Suvaja iš ‚su-vei/vy-(ti)-ėja“, bet tam reikia žiūrėti užrašus kronikose, kad įrodyti.
    Daug pavadinimų yra užrašyta rinkinyje „Orbis Latinus“, kurie kažkiek pakraipyti, bet išlaikę labai daug pradinio lietuviakalbiškumo.
    Iki šiandien išliko pusiasalis Istria ( prisiminkime : upė prie Maskvos Istra, upė prie Panevėžio Įstra, upė Rytprūsiuose Insrutis / Įsrutis, upė Vokietijoje Unstrut, vietovė Dunojaus žiotyse Istria, vietovė Ronos žiotyse prie Marselio Ystres, Norvegijoje Istra,…).
    Man teko susitikti su serbu iš Serbijos Respublikos (atskilusi nuo Bosnijos ir Hercegovinos), paklausiau : gal žinai tokį miestelį tavo krašte – Derventa, atsakė – aš jame užaugau, ten mano tėvai, visa giminė, klausiu – ką reiškia serbiškai, atsako – gal su medžiu susiję (‚drvo‘ serb./ hrv. yra ‚medis‘).
    Tai lietuviakalbiškumo grynuolis DERVENTA su nenuginčijama priesaga -ent-.
    Žvelkime po pasaulį ir surasime daugybę : Derwent ežeras Anglijoje, Derbent miestas Dagestane, vienuolynas Rumunijoje Dervent, Dervent upė Turkijoje / Bulgarijoje, daug turkų didžiuojasi savo pavarde Dervent, kur dar persų Darband,…

    • jonas antrasis:

      Dar kartą perklausiau dainą, tikrai, girdisi du žodžiai ora je ora je, Mes kažkurioje vietoje perskaitėme oj oraje oraje ir nuklydome. Ar nebus tai kilę iš ‘oriot’ (piktai rėkia), vėliau šiaip taip išėjome į tikrąjį kelią. Kaip galima du žodžius čia apjungti? Jiems gal ir nieko, kai jie gerai žino kiekvieną. Su Suvajo išaiškinimu sutinku.

  6. Tvankstas:

    Pabandysiu padaryti hrvatų – lietuvių kalbų bendrų žodžių sąrašėlį (pasidėjęs po ranka savo santraukas, pasižymėjimus). Bus tik žiupsnelis dėl pasisakymų glaustumo po straipsniu.
    Neišvengiamai teks sujungti su kitų įvairių kalbų žodžiais, kad suvokti lietuviakalbiškumo didybę laike per 70.000 metų ir Žemės plotuose.
    Hrvatų kalba turi nemažai turkų kalbos žodžių, kurie dažnai yra iš lietuviakalbių anatolų pasisavinti skoliniai, kas yra svaiginančiai įdomu.
    bara – bala, turėkime omeny, kad Hadza / Sandawe žmonės Tanzanijoje (pasilikę nuo mūsų protėvių prieš 65.000 metų, ‚bala‘ vadina ‚ežerą‘. Garsas L yra atsiradęs dėl Down sindromo, nesugebant ištarti R, hrvatai yra stebėtinai išlaikę tą R,
    batine – smūgis, mūsų ‚badynė‘, v. ‚besti‘,
    bosti – besti,
    brdo – kalnas, prad. VaRaDa, suom. ‚vuori‘, turime Voruta, kas reiškė ‚aukštumą‘, ir vietovės, ir kilmingojo vietą, gal sostą, Aitiupijoje šiandien ‚veredas‘ reiškia sritį,
    breskva – persikas, lenk. vadina ‚brzoskwinia‘, tai gal ‚brakšva‘, ‚brakšvynia‘,
    brz – greitas, mes turime dar ‚veržlus‘, ‚varžus‘, prisiminkime rusų šunų veislę ‚borzoj‘,
    bubreg – inkstas, turk. /anatolų ‚böbrek‘,
    cena – kaina, dar Hrvatijos pinigas yra ‚kuna‘, ‚kunica‘ yra ‚kiaunė‘, ikikrikštiniais laikais tarp lietuviakalbių atsiskaitymo vienetas buvo kiaunės kailiukas, neužmirškime ir Kaenugard < Kiaunugardas, šiandieninis Kiiv, Ukrainos sostinė,
    crn – juodas, prūsų tarmėje ‚kirsnas‘ – ‚juodas‘,
    crta – linija, prad. ‚kerta‘,
    čvrst – tvirtas, iš ‚tvirstas‘,
    čup – letena, ‚čiupa‘, v. ‚čiupti‘,
    dagnja – geldelė, ‚dugna‘,
    diči, vns. es.l. 1 asm. dignem – kelti; dygti; išpūsti,
    drag – mielas; geriausias; brangus; ‚draugus‘, ‚draugas‘
    drumusati – sukrėsti, sukratyti, ‚drumsti‘,
    glumiti – vaidinti, ‚gluminti‘,
    grb – herbas, ‚garba‘, ‚garbė‘,
    grm – krūmas,
    gusle – gauslė (panaši į kankles),
    gust – tankus, ‚glaustus‘,

  7. Tvankstas:

    hleb – duona, ‚glaipa‘, ‚klaipa‘,
    hrast – ąžuolas, ‚garastas‘ (gareistas – į viršų kylantis),
    hrt – kurtas,
    istok – rytai, ‚ištekas‘,
    izvor – šaltinis, ‚išvaras‘,
    jačina – stiprumas, ‚jėgyna‘,
    jegulja – vingilys, ungurys,
    jemstvo – užstatas, ‚imstva‘,, v. ‚imti‘,
    jetra – kepenys, ‚ėtra‘,
    kaiš – diržas, ‚kaišas‘, v. ‚kišti‘,
    kajsija – abrikosas, ‚skaistija‘,
    kandža – nagas (katino, tigro, erelio,…),
    klompa – klumpė, v. ‚klumpti‘, nyderlandų ‚klompen‘ iš v. ‚klumpti‘, tarmiškai ‚klompti‘,
    klupa – suolelis, v. ‚klupti‘,
    krš – krūsnis,
    krompir – bulvė, palyg. ‚krumpli‘ madjariškai,
    kuča – namas, ‚kūtė‘,
    kuka – kukis,
    kupiti – pirkti, v. ‚kaupinti‘,
    lak – lengvas,
    luk – lankas,
    mačka – katė, kaip ‚minkšta‘, madj. taip pat ‚mačka‘, graikų ‚felinos‘ iš lietuviško ‚švelnynas‘,
    magla – migla,
    malina – avietė, ‚malaina‘,
    mečka – meška,
    medved – lokys, ‚meduėda‘, mūsų Medvėgalis,
    mek – minkštas,
    miris – kvapas, ‚smirdis‘,
    most – tiltas, v. ‚mesti‘, ‚mosti‘,
    nesvrstan – nesuveržtas,
    obilje – perteklius, ‚apipiltis‘,
    oblak – debesis, ‚aplanka‘,
    oblast – sritis, ‚apiplasta‘, v. ‚apiplasnoti‘,
    optužiti – apskųsti, ‚aptūžti‘,
    osvit – aušra, ‚auššviesta‘,
    oštar – aštrus,
    ozepsti – apimti šalčiui, atšalti, ‚atžvarb(s)ti‘,
    panj – kelmas, ‚pjaunis‘, palyg. rusų ‚pen‘ ‘ ‚

  8. Tvankstas:

    pastrmka – upėtakis, palyg. madj. ‚p.i.s.t.rang‘, lenk. ‚pstrąg‘ (tarti pstrong), ‚p.i.s.t.rangas‘, v. ‚p.i.s.t.i‘ + v. ‚rangytis‘,
    pega – daigas, , ‚bėga‘, ‚veiga‘, v. ‚veiti – eiti,
    ponor – praraja, ‚panara‘, kai upeliukas sukišamas į didelio skersmens vamzdį ar tunelį, tokia vieta vadinama ‚panar‘ iš liaudynų kalbos,
    potapšati – belsti, ‚patapšnoti‘,
    potok – upelis, ‚patakas‘, madj. ‚patak‘,
    potvrda – patvirtinimas, sertifikatas, ‚patvirda‘,
    potvrditi – patvirtinti,
    prag – slenkstis, ‚pereiga‘,
    prase – paršas,
    pričvrstiti – pritvirtinti,
    prokelj – pumpuras, ‚prakėlis‘,
    prst – pirštas,
    prsten – žiedas, ‚pirštenis‘,
    pšenica – kvietys, ‚vaišenyčia‘,
    rulja – banda, ‚ralia‘,
    ruševina – griuvėsiai, ‚kruševyna‘,
    rušiti – griauti, ‚krušti‘,
    sajam, berza – birža,
    sanduk – dėžė, ‚sandėk(l)a‘, v. ‚sudėti‘,
    sanke – rogės, ‚slankė‘, v. ‚slysti‘,
    sednica – posėdis, ‚sėdnyčia‘,
    sekira – kirvis, v. ‚segti‘,
    siv – pilkas, ‚šyvas‘,
    sluga – tarnas, ‚slauga‘, v. ‚slaugyti‘,
    smeče – šiukšlė, ‚išmeta‘,
    smokva – figa, ‚smukva‘, v. ‚smukti‘,
    sok – sultys, ‚sunka‘, v. ‚sunkti‘,
    sokna – suknia,
    sramota – sarmata,
    srna – stirna,
    stablo – medžio kamienas, ‚stabla‘, ‚stabala‘, v. ‚stieptis‘,
    staklo – stiklas, ‚sutekla‘, v. sutekėti‘, Stiklestad yra miestas Norvegijoje (šiauriau Trondheim (Taurantakaimas)), kur žuvo soste paskutinis Norvegijos karalius nekrikščionis 1030 m.,
    stubac – stulpas (kolona),
    sukob – ginčas, ‚sukabas‘, v. ‚susikabinti‘,
    suprug – sutuoktiniai, ‚suspraugai‘, v. ‚susprau(g)sti‘,
    surla – straublys, v. ‚šliurpti‘,
    sused – kaimynas, ‚susėdas‘, v.‘susėsti‘,
    suton – sutema,

  9. Tvankstas:

    škrt – šykštus, taupus; ‚skurdus‘, v. ‚skursti‘,
    talas – banga, v. ‚teliuškenti, teliuškuoti‘, iš to paties kilo ir graikų ‚thalassa‘, šitu atradimu labai didžiuojuosi, nes tik pradėjęs savo domėjimąsi perskaičiau, kad graikai niekaip negali nustatyti pačio graikiškiausio žodžio ‚jūra‘ –‚teliuška‘, išliko ‚thalassa‘, hrv. ‚talas‘ davė raktą,
    tok – ėjimas, ‚takas‘,
    trg – turgus, v. ‚turkti, turktis‘,
    trn – spyglys, ‚dūrinys‘, v. ‚durti‘,
    tržište – rinka, ‚turgystė‘,
    tvrd – tvirtas,
    ukus – skonis, ‚užkandas‘,
    ulaz – įėjimas, ‚užlandas‘,
    uvo – ausis, šie abu žodžiai nusako pradinį bendrą žodį ‚avasis‘,
    vitez – raitelis, DĖMESIO – jiems raitelis karys iki šiandien išliko kaip VYTIS, tai rodo, kad jie jau 5 amžiuje verždamiesi į Romą puikiai žinojo VYTIES reikšmę, žinojo esant garbingus VYTIGUDUS, kurie užėmę Romą, nukeliavo gyventi į Iberijos pusiasalį,
    voče – vaisius,
    vočka – uoga,
    vrba – verba,
    vrh – viršus,
    vuk – vilkas,
    vuna – vilna,
    zet – žentas,
    zvoniti – skambinti, v. ‚žvangėti‘, jų karaliaus vardas Zvonimir, madj. ‚hangos‘ / garsas – ‚žvangas‘, gr. ‚fonos‘ / garsas – ‚žvangas‘.
    Daugybės žodžių nerašiau, nes tai panašu visose kitose slavų kalbose, kai kurių nerašiau lietuviškų veiksmažodžių, palikdamas skaitytojo lavinimuisi, nebijoti suklysti.
    Man labai gaila, kad dr. S.J. Laučiūtė vylėsi parašyti žodyną apie baltizmus slavų kalbose, deja, sušlubavus sveikatai, taip niekas iki šiol nesiėmė. Man pačiam užtenka tų savų išrankų, man jos perteklinės, netgi čia pateiktų žodžių didžiosios dalies nereikės mano darbams.

  10. Tvankstas:

    Dar užmiršau :
    čorba – sriuba, v. ‘sriaubti’, dar ir turkų / anatolų ‘čorba’.

  11. žara- zara,zoran:

    Zaisdavau krepsini su vienu kroatu, jo vardas Zoran…
    klausiu kokia vardo reiksme?
    atsako: saule tekanti ar saules spindesys….
    po tiek metu prisiminiau, taigi …žara lietuviskai
    žara- zara,zoran

    • jonas antrasis:

      Ačiū Tvankstui už daug apimantį žodynėlį. Mūsu dabar penki: Tvankstas, Žemyna, Kažin ir du Jonai. Daugiausia lauktuvių gavo jonas antrasis.Ačiū visiems. Jei kils dar kokių samprotavimų, rašykite. Laikas nuo laiko prie mūsų diskusijos vis grįšiu.

    • Tvankstas:

      Dėkui, kad priminėte vardą Zoran. Man paklausus hrvato, ar jo vardas reiškia aušrą, žarą, jis pritarė.
      Su šiuo vardu vyko tolesnis mano atradimas.
      Dab. Nitra Slovakijoje buvo Moravijos karalystės sostinė, kai karalius Šventavaldis (gr. Sfentoploukos, Kirilui ir Metodijui vykdant krikštą, vėliau Sviatopluk, dar vėliau Swiatopolk) 863 m. leidosi apkrikštijamas ir taip pat karalystę apkrikštyti.
      Mane kamavo tas NITRA pavadinimas, pagaliau radau Zirnitra, galvoju Žėrnitra, bet vėlgi neišbaigtumas.
      Buvo galimybė skaityti bibliotekoje įvairiomis kalbomis laikraščius, tai serbų “Vjesti” buvo pastovus skyrelis apie gilią serbų senovę, kur labai jau gražiai serbų lietuviakalbystė prieš krikštą išlįsdavo, jiems patiems nenutuokiant.
      Kartą sutinku žodį ‘zera’ – tai auksinė karaliaus – žynio tunika. Įvyko trumpas sujungimas : tai ŽĖRA MITRA, taip vadinama buvo pradžioje NITRA.
      Turėkime omeny, kad Dimitros, Dmitry, Dmitrij pradžioje buvo DIDMITRA (žr. Č. Gedgaudo atodangą).
      Lietuvių ‘tvirtovė’ labai gražiai išlikusi hravatiškai (ir sebiškai) ‘tvrđava’ (tarti tvrdžava).

      • Baugas:

        Gerb. Tvankstai, pasigendu chorvatų tautos savivardžio etimologijos išaiškinimo.
        Kai prieš kelis metus buvau Dubrovnike, gidė labai stengėsi paaiškinti, kad chorvatų tautos pavadinimas, kilo per chorvatų karių tarnybą Prancūzijos karaliams. Būk tai, chorvatai dėvėjo ryškias raudonai-baltai languotas skareles po kaklu ir todėl juos prancūzai ėmė vadinti ‘hrovats’, nuo prancūziško ‘cravate’ – kaklaraištis. Žinoma, tokia legenda kelia tik juoką…
        Aš tai gidei pasakiau, kad chorvatai atėjo nuo Karpatų ir ten gyveno augindami gyvulius – karves ir avis. Todėl jų vardas kilęs nuo ‘karvė’ – karvatai iš Karpatų. Tai maniau, kad ta gidė mane suės savo piktu žvilgsniu.
        O ką manote Jūs?

      • Tvankstas:

        Hrvatų akademikas Radoslav Katičič yra parašęs “Uz početke hrvatskih početaka”, Split, 1993, kurioje išnagrinėtas Hrvatska, hrvat atsiradimas. Tai sutapo su mano pačio padarytu atradimu sau iki perskaitytos šios knygos.
        Moravijos karalius paskyrė vietininką dab. (apytiksliai) Hrvatijai sau pavaldų bajorą iš Lenkijos pakarpatės (maždaug nuo Krokuvos), kuris buvo vadinamas pagal savo kilmės vietą Karpat, Karbat, Karvat, krikštytojai graikai rašė ir Karpatos, bet labiau jiems ištariamas buvo Chrobatos (turėkime omeny, kad graikams pradinis žodis ‘šarmas’ – spalva, tapo ‘chromos’), kadangi Karpato pavaldiniai niekaip negalėjo ištarti Chrobatos, jie pradėjo tarti Hrovatos, Hrvatos, Hrvat, vėlgi dėl tarminio ypatumo – praleisti balsius.
        Hrvatijos vardas su ‘karve’ turi bendro tik tiek, kad jos pradinis žodis buvo GaRaVa, kiek trumpesnis už Karpatų pradinį.
        Taip pat R. Katičič aprašo ir Serbijos – Srbije, serbas – srb, atsiradimo aplinkybes, kai dab. (apytiksliai) Serbijai buvo atsiųstas vietininkas iš Sorbijos (dab. Vokietijoje dar iki šiol gyvena sorbai), noriu pridėti – iš šervysčių, kurių vardas labai gražiai išlaikytas Zerbst miesto pavadinime (tarp kitko, Rusijos imperatorė Jekaterina II pagal mergautinę kilmę buvo von Zerbst), tai iš to vietininko iš šervysčių krašto ir išliko šiandien Srbije, srb, …
        Dabar dėl Karpatų kalnų vardo. Pradinis buvo GaRaVaDa (kalnas+vada), nudilo iki Karpat, dgs. Karpaty, o Krokuvos – GaRaGaVa (kalnas+gava), turėkime omeny, kad ‘gowe’ išlikusi lietuviakalbių germanų ir palanžonių (polensanus) kaip vietos, srities pavadinimas, vokiečiai ir šiandien turi Gau – sritis.
        Tarp kitko, Alpių vardas (seniau nustačiau GaRaVa) madjarams išlikęs Arpa (užtikau prieš 2-3 savaites), kas patvirtina pradinį GaRaVa(Da). Tikėtina, kad ir Karpatų, ir Alpių kalnų grandinės pirmiausia buvo Garavada vadinama bendru vardu.
        Kai hrvatai atvyko samdomais kariais tarnauti Prancūzijoje, tai vėlgi dėl savo kaklaryšių, prancūzams jis ‘cravatte’ tapo, lenkai iš prancūzų pasičiupę ‘kravat’ vadina, o pasiekus anglus šitai naujovei, pastarieji pagal savo sugebėjimus ištarti išvartė į ‘croate’ (kroeit), o šalį pradėjo vadinti Croatia (Kroeiša).

  12. Astronomas, geofizikas Romualdas Zubinas:

    Vienas iš mano įmintų šaltinių yra Frydricho Šlėtės knyga “KELTAI TARP ALEZIJOS ir PERGAMO”. BEJA, KELTAI BUVO LIETUVIŲ PROTĖVIAI!
    Prieš MŪSŲ ERĄ, SAULĖ TEKĖJO ATLANTO PUSĖJE. TODĖL protėviai iš ALTAJAUS KALNŲ PATRAUKĖ TEKANČIOS SAULĖS LINK! Paskui protėvių, per visą EURAZIJĄ, APTINKAMAS PROTEVIŲ KURGANŲ ŠLEIFAS!
    Protėviai VAKARŲ EUROPAI atnešė – Holštato kultūrą, metala. raštą, – ir t.t.
    SKAITYKITE NURODYTĄ KNYGĄ IR PAŽINSITE 3000 metų mūsų praeitį – iki NAUJOSIOS EROS!!

    • jonas:

      pagal mano surinktus duomenis genčių katilas buvo kažkur Karelijoje ar apie Ilmenio ežerą, tiksliau dabar iš atminties nepasakysiu. Čia, susidūrus Rytų Europos ir Uralo tektoninėms plokštėms, iš Žemės ilgą laiką prasiveržė šiluma. Tai sudarė labai palankias sąlygas žmonijai vystytis. Tverės žemėje, kurioje Didysis kunigaikštis Algirdas susirado sau antrąją žmoną, pirmajai mirus, aptikome padavimą apie pasaulio pradžią, kuris gerai derinasi su geologiniais įvykiais prie Ilmenio ežero. Pasaulio pradžia, sakoma jame,- tai pelkė, kurioje pradžioje nieko daugiau nėra, tik purvas ir vanduo. Ir tik vėliau, Šviesai besirungiant su Tamsa, iškyla grumstai, pasirodo žolytės, gėlytės, uogos… Jos didenybė Uoga,kurią ir šiandien vertiname už polifenolų sankaupą (avietės, bruknės, mėlynės, (gal ten augdavo ir medliava?), spalgenos, šermukšniai, vaivorai, žemuogės) prasausėjusiose pelkėse buvo svarbus mitybos šaltinis ankstyviesiems žmonėms. Prie pelkių daug vietų, kurias mėgsta pagrindinis priešuždegiminis vaistas – vingirai. Tie patys, kurių arbatą liaudies daktarė Eugenija Šimkūnaitė rekomenduodavo pagerti.
      Tas žodis Il‘men‘ tiek buvo svarbus keliaujančioms Karpatų link gentims (ugrosuomiams, rusinams–rutenams), kad jį randame kaip ežero arba kaimo pavadinimą iki pat Karpatų kalnų

  13. Astronomas, geofizikas Romualdas Zubinas:

    Nuo EROS pradžios gyvename ŠIAURINIAME Žemės pusrutulyje. Kiekvienais metais Šiaurinis Žemės ašigalis 0.08 radialiniais laipsniais, pakrypsta į SAULĘ! Nuo 2500 – iki 3500- jų metų ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE bus tiktai – DIENA ir VASARA! Pietiniame – tiktai ŽIEMA! Suprantama, kiekvienais metais kinta klimatas ir kiekvienoje ŽEMĖS JUOSTOJE!
    Nuo 2500 -jų iki 3500 -jų metų VYKS ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA! Nuo 3000 -jų metų DABARTINIS ŠIAURINIS ŽEMĖS AŠIGALIS TAPS PIETINIU, PIETINIS – ŠIAURINIŲ!!!

  14. Tvankstas:

    Yra toks hrvatų kalboje žodis ‘tražiti’, reiškia ‘ieškoti’.
    Įdomu atsekti, kad abu : ir ‘tražiti’ ir liaudynų ‘trans’ yra iš lietuviško ‘trankstyti’, ‘trenkti’.

    • Žemyna:

      O lietuviškai su judėjimu, vykimu kur nors susiję – kurių galų taip toli trenkeisi , kur trankeisi ?! Rusiškai – tranžiritj?

      • Tvankstas:

        Taip, susiję.
        Rusiškas ‘tranžiritj’ irgi susijęs, bet tikėtina, kad atėjo iš prancūzų kalbos, reikia pasitikslinti, manau, kad yra toks ‘trangir’, gal ‘trengir’ (abu tarti vienodai – tranžyr) – ‘išlaidauti’, kol nepatikslinau, negaliu teigti (dabar toli nuo prancūziškos enciklopedijos).
        Jei yra ‘trangir’, tai jo kilmė iš ‘trankstyti’.

    • Kažin:

      Visgi manau, kad hrv. ‘tražyti’ – “ieškoti” labiau dera su liet. raižyti – ieškant ko nors ir neradus sakoma: išraižiau skersai išilgai.

  15. Tvankstas:

    Po Moravijos karalystės krikšto 863 m. naujakalbė slavų kalba turėjo daugybę bėdų, kurias labai puikiai aprašė Maskvos prof. S. Bernšteinas. Liturgijai buvo panaudota begalė graikiškų žodžių, kiek hebrajiškų, bet reikėjo ir vietinių žodžių, kaip ‘būti’, ‘gyventi’, ‘dirbti’, ‘mokyti’,…, kurie buvo naudojami, taip gimė puskalbė po prostu.
    Kiekvienoje tarmėje sodžiuose žmonės kalbėjo senąja lietuvių tarme, kaip vagamariai (čekai), kuriems jų karalius 1347 m. pasikvietė vienuolius glagolitus iš Hrvatijos, kurie gyveno šeimose ir mokė namuose kalbėti ‘slaviškai’, kaip teisinga kalba.
    Štai Jogailai priėmus krikštą, apkrikštijus Lietuvą, pasirodo, kad Lenkijoje vis dar didūnai, palenkėnai, galyčiai kalba velniška savo senąja kalba, tai užsigavusi karalienė Jadvyga pakvietė 1390 m. tuos pačius glagolitus iš Hrvatijos.
    XXI amžiaus pradžioje Lietuvos vyriausybė pasikvietė lenkų vienuolius, paleido Lenkijos TV kanalus šviesti Vilnijos po prostu nutautėliams mokytis Varšuvos tarties lenkų kalbos – ‘…kim ty jestesz ? – jestem maly polak…’, kad tokia skanduotė įaugtų į jaunojo Vilnijos žmogaus sielą būti lenku.
    Su 985 m. Kainugardo Rasos krikštu teisingos slavų kalbos mokyti masiškai vyko bulgarų vienuoliai, taip atnešdami kietus garsus, būdingus totorių bulgarų kalbos garsynui.
    Turėkime omeny, kad mongolų totorių jungas tėra stačiatikių bažnyčios pasaka – vyko pilietinis karas su samdiniais mongolais totoriais, paliekant iš 12 mln. tik 4 mln. žmonių, priėmusių teisingą tikėjimą.
    Konstantinopolis labai naudingai surengė didžiulių plotų apkrikštijimą, samdiniams mokėdamas už galvų kapojimus prisiplėšimu. ‘Nėra žmogaus, nėra kitatikio’.

  16. Astronomas, geofizikas Romualdas Zubinas:

    Kada šio puslapio lankytojai, paims į rankas FRIDRIKO ŠLETĖS KNYGĄ “KELTAI TARP ALEZIJOS ir PERGAMO ” ir pažins mūsų protėvius KELTUS ( Nuo liet. – KELTIS – PERSIKELTI), kurie VAKARŲ PASAULIUI ATNEŠĖ KULTŪRĄ ir KALBĄ?!
    Laikas baigti platinti “VIRUSUS” apie SENIAUSIĄJĄ ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBĄ KURIAI JAU PER 96 000 metų!!!!

  17. Astronomas, geofizikas Romualdas Zubinas:

    HERODOTO SKITAI, KELTAI (nuo liet.- KELTIS), MAHATMOS GANDŽIO – ARIJAI, KURGANŲ TAUTOS – VISI JIE BUVO, YRA – ir PER AMŽIUS BUS – LIETUVIAI!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

  18. Juro klausimas Tvankstui:

    Tvanskai ar zinote apie moneta su Galindo vardo
    paminejimu is romenu imperatoriaus VOLUSIANUS (251-253m.)
    laikotarpio…
    Radau labai idomu 2017m. Ilya Tarasov teksta apie gailindus:
    ht tps://i.on.lt/s/SaCwpiS2RXpRNF2#pdfviewer

    • Tvankstas:

      Labai dėkingas už nuorodas.
      251 m. Roma pasikvietė imperatoriumi galindą, nes jau tokį nuosmukį buvo pasiekusi, kad nieko nepajėgė užsiauginti – nei padorių valdovų, nei gabių karvedžių. Prieš tai 69 m. pasikvietė Viešpačionį (Č. Gedgaudo atlietuvinimas iš Vespasianus), kurio sūnūs Didus (Titus) ir Domitianas valdė iki 96 m., pakelta Roma ūkiu, bet ne karais, dar sužibėjo sekančius du dešimtmečius, kai valdė Trajanas ir vėl lėtas nuopolis iki 251 m.
      Iljos Tarasovo straipsnis puikus, kiek anksčiau nuorodą buvo davęs gerb. Kęstutis.
      Širdingai dėkoju už nuorodas, gerb. Jurai, jeigu ką rasite, duokite žinoti, man norisi būti nustebintam, nors retkarčiais.

      • Juras:

        Mano spejimas yra, kad
        Volusianus nebutinai buvo galindas,
        bet ,kad romenai kale monetas
        su valdancio valdovo vardu ir provincijos/tautos vardu
        Nes jos buvo skirtos naudoti butent vienoje is imperijai
        priklausanciu arba lojaliu teritoriju…
        Kas dar idomu kad data yra vos ne pusantro simto metu anksciau
        nei zinomas visigetu/gudu Romos nukariavimas…

        Dar nukrypstant nuo temos apie SKIRIu genti ( kuria germanai pri-skiria germanams)
        Bandziau surasti vokieciu zodyne zodzius su SKIR saknimi….
        Nieko….nulis…,o lietuviu kalboje daugybe zodziu su sia saknim…
        Tas Pat ir su RUGI ir RUGIJA…
        Kiek daug atradimu dar musu laukia …

        • Tvankstas:

          Tas GALINDAS buvo labai svarbus, kaip patikinimas, kad pinigas yra vertingas, atitinka vertę, bet ne koks variokas viduje.
          Po mūšio Tautonių miške ir pralaimėjus Romai, vis labiau ryškėjo lietuviakalbių pranašumas dėl sukurtos SĖDULOS / balno, buvo samdomi raiteliai su balnais, žadami dideli pinigai, bet svarbiausia buvo apgaulė – žuvo raitelis ir atsilyginama po mirties nebent avižomis.
          Galindas reiškė ir valdovą iš nenukariauto krašto, tai ne koks dalmatas, gaulis ar bristonas – visi provincialai, praėję pro romėnų arką – jungą, iš paniekintųjų kažkada.
          Vytigudai Romą užėmė, pasibaisėję neturtu ir ekonomine suirute, išėjo į Ispaniją klestinčios savo valstybės kurti, kas truko beveik 300 metų.
          Dėl antros pastraipos – Didysis V. Toporovas labai aiškiai pasakė apie būtiną naują mokslą LIETUVOTYRĄ.

          • Baugas:

            SĖDULA -> SĖDLA-> (slavų SIADLO-SIODLO-SIEDLO).
            Net latviai balnus vadina ‘SEGLA’, o estai ‘SADUL’…
            Anglai – SADDLE, prancūzai – SELLE, ispanai – SILLIN, vokiečiai – SATTEL, italai – SELLA, danai – SADLL…
            Tai kodėl lietuviai žirgus ‘balnoja’, o ne ‘sėdloja’?
            Mes, davę, tokį kertinį terminą, visai Europai, staiga patys to termino nenaudojame… Gal mes esame tik kalbinės evoliucijos periferija – mutacija, o slavų, germanų ir anglosaksų tautų katilas – tikrieji lietuviakalbių sekėjai?
            Ką apie tai sako LIETUVOTYROS žiniavaldai?

            • Baugas:

              Suradau, kad Toporovas pritarė vokiečių kalbininkams, jog lietuviai ‘BALNĄ’ perėmė iš prūsų kalbos:
              “Pr. BALGNAN ‘balnas’ artimiausias atitikmuo – liet. bal̃nas. Senovės lietuvių ‘balgnas’ laikomas skoliniu iš prūsų kalbos.”
              Taigi aiškėja, kad lietuviai gavo civilizacijos gurkšnį iš prūsų. Įdomu, kuriame amžiuje tai įvyko, gal 5-7 amžiuje?

          • Tvankstas:

            Prajuokinote savo abiem pasisakymais : ir klausimu, ir atsakymu, negana to, įrodėte, kad lietuviai buvo pirmieji ‘valginų’ meistrai.
            Pasidomėkite balno gamyba – apvelkamas arba ‘valginas’.

      • mociute:

        butu be galo idomu suzinoti gerbiamo Tvanksto ir kitu nuomone apie isskirtinai savitos Vengru kalbos atsiradima vidurio Europoje?
        Pries daugeli metu lankantis Vengrijoje “sovietskyj turist” statuse teko girdeti kad vengru kalba yra panasi (similar) su Mordoviu kalba?

        • Vengrų kalba priklauso tai pačiai ugrofinų kalbų grupei, kaip ir estai, suomiai, karelai, komiai, mordviai ir t.t. Būtent iš tų vietų (kažkur nuo Valdajaus aukštumų) vengrai atėjo per Volynę į dabartinę vietą, kurioje yra Vengrija, ir nugalėję ten gyvenusius avarus įsitvirtino, apsigyveno ir iki šiol gyvena. Tai trumpai būtų tiek tos istorijos….

          • Baugas:

            Vengrai atėjo ne į tuščią vietą Panonijos žemėje, ten jau gyveno lietuviakalbiai pavergti avarų. Todėl vengrai, išviję avarus, autochtonams buvo tik nauji okupantai, su svetima nesuprantam kalba.

          • mociute:

            neteko gyvai girdeti mordviu kalbos taciau estu suomiu ir vengru -taip. Taciau vengru kalba tikrai nepanasi i suomiu – estu….

            • Kalbos mokslas tas kalbas laiko giminėmis… Tiesa, dar sovietmečiu Baltarusijoje (regis, vietuvėje prie Bieloviežo girios) buvo ratas jotvingių – lenkų žodynėlis, matyt, kunigo naudotas pamokslams rengti, tai jame yra jotv. žodžių panašių su vengriškais. Tačiau apie gilesnius tyrimus šiuo atžilgiu girdėti neteko.
              Gal dar galima būtų čia pridurti, kad Vengrijos dalies – Panonijos vardas gali būti jotvingiškos kilmės. Jotv. panike, prūs. panno yra ‘ugnis’.

        • Tvankstas:

          Madjarų kalba man yra pati įdomiausia (po lietuvių), surinkusi žodžius nuo Baikalo iki Gibraltaro. Noriu parašyti atskirą knygą apie daugiapakopius ryšius per kitas kalbas tarp madjarų ir lietuvių. Madjarų šiandieninėje kalboje 30-40 nuošimčių žodžių yra tiesiogiai gautų lietuviškų šaknų žodžiai.
          Esu davęs žiupsnelį tokių žodžių dar 2011 m. spalio – lapkričio mėnesiais po A. Patacko straipsniu ‘Blago blogis dėsnis’, nesunku susirasti per Alko ieškyklę, pasirašydavau tuomet ‘besidomintis’. Pasisakymuose duota ir kitų kalbų žodžių sąrašėliai.
          Manau tikrai bus įdomu pasiskaityti, taip pat ir straipsnio autoriams.
          Lituanistas akademikas Z. Zinkevičius savo ‘Nespecialistų rašliava’ (tarp kitko, man labai patinka laikas nuo laiko pasiskaitinėti dar ir dar) labai užsipuolė V. Valiukevičių, kuris pradėjo rašyti apie madjarų ir lietuvių bendrus žodžius.
          Šiandienai esu pasistūmėjęs nesulyginamai daugiau, prieš pusmetį pagaliau nustačiau žodžio ‘liszt’ (tarti list) – miltas atsiradimo aplinkybes (Ferenc Liszt yra pasaulinio garso kompozitorius, buvo pianistas virtuozas).
          Lietuvių ‘malti’ atitinka ir madjarų šaknį ‘mal-‘, lietuvių ‘malūnas’ madjarams ‘malom’, tai pirmiausia buvo ‘malysta’, su lietuviška priesaga -yst-, kaip ‘draugas’ > ‘draugystė’, atsiradusi iš jausmo vienas kitam draugams, ši priesaga labai gerai išlaikyta suomių kalbos linksnyje, pvz. Helsinki – Helsingistä, iš Helsinkio.
          Laikui bėgant, tikėtina jau madjarizacijos metu, iš ‘malysta’ liko ‘liszt’.
          Lituanistas akademikas Z. Zinkevičius apsijuokė dėl šiandieninės madjarų kalbos – tūkstančiai žodžių yra lietuviškų šaknų, jiems surašyti reikalingas didžiulis didžiulis žodynas, arba trečia dalis dab. madjarų kalbos žodyno.
          Įdomiausia yra aptikti iš kitų kalbų, kaip pvz. nuo Baikalo, madjarų žodžius, jakutų (sacha), buriatų/ mongolų, altajiečių, tiurkų, turkų per anatolus, hrvatų, slovėnų ar slovakų, pastarųjų trijų dėka pajausti panonų ir gepidų lietuviškas tarmes.

  19. Astronomas, geofizikas Romualdas Zubinas:

    LIETUVIO Krivių Krivaičio Vandenoriaus EPE “ILIADA”, yra minimas DZEUSO(dievo!) ir HEROS (Gerosios deivėsI) sprendimas – siųsti AUKSO VILNOS Į KAUKAZO KALNUS! (1350 m.pr.m.e.) ! Šią užduotį atlikti paskyrė – ŽEMĖS DREBĖJIMĄ SIMBOLIZAVUSIAM JASONUI, PELENUS SIMBOLIZAVUSIAM HERAKLIUI, ir CUNAMĮ SIMBOLIZAVUSIAM JŪRŲ DIEVO POSEIDONO ANUKUI – TĘSĘJUI! Netenka abejoti, kad VISI HEROJAI ( GERIEJI), buvo gamtos pagimdyti geofiziniai procesai! VISI HEROJAI (GERIEJI) SIMBOLIZAVO 1350 m.pr.m.e. ĮVYKUSĮ ATLANTO – SANTARINI UGNIKALNIO SPROGIMĄ, kurio metu , anot šaltinių, CUNAMIO BANGOS siekė 150 metrų aukščio! JUOS NUO ŽEMĖS PAVIRŠIAUS NUŠLAVĖ ir TUO METU KLESTĖJUSI OLBIJOS MIESTĄ!
    TIKTAI LIETUVIŲ KALBOS DĖKA GALIMA BUVO ATRAKINTI SENIAUSIĄJĄ PRAEITĮ!!!
    MAT, MŪSŲ PROTĖVIAI JĄ NUOLAT STEBĖJO ir UŽKODAVO AINIAMS!!!

  20. jonas antrasis:

    Suskaičiavau, kad, prieš prasidedant JAV prezidento rinkimams, mūsų dabar jau šaunioji septyniukė susidarė. Tvankstas, Žemyna, Kažin, Gaubas, Zubinas ir du Jonai. Ir visai nesvarbu, ar asmenų yra tiek pat, kiek slapyvardžų. Labai gerai viskas čia sumeistruota. Tik dabar pradėjau gaudytis, pramokau dirbti. Ačiū Jonui PirmajamDar išsiaiškinau kad Zubo vardas prasidėjo nuo Volgos bolgarų kunigaikčio provaikio,gavusio čia, Šiaurėje, prieglobstį. Bet idomiausi yra netoli Tichvino (tykus?) kaimai: Zubakina (dėl burnos kitokios formos? dėl radinių žemėje?), Ovino (avino?), Cvylevo (Sviliai?), Selišče (sėliai?), Pikaliovo (pykti?), Gavšina (gauti, sugauti?), ež. Zamyšskoje (užumiškio?), upelis Dymskoje (dūmai verždavosi?), upelis Piardomlia (dujos iš jo verždavosi?). Zencova (zenkiai), Malyje Zelency (žalieji), Zelenkina, Zechina – Zelenskiai ir zenkiai reiškė tą patį – jaunumę. Akad. Z.Zinkevičius kažkodėl neprisipažino (ar per daugybę darbų nepamatė), kad jis irgi iš zenkių kilęs, Pridėkime kaimą Verigovščįna, ežerą Verigovskoje ir jūs suprasite iš kurios vietos mūsų ministro protėviai. vērīgs – akylas, pastabus. O nuo Verygos pereiti prie kaimo Varygina nedrįstu, man per sunku. Čia Jūsų, kolegos, duona. Jūsų įdirbis ir patyrimas visai kitokie.

  21. Astronomas, geofizikas Romualdas Zubinas:

    Kompozitoriaus ir dirigento ZUBIN META pavardė, kaip žinau, yra kilusi iš Indijos!
    Zubinų pavardę mini ir Česlovas Gedgaudas, ir Teodoras Narbutas. Pastarasis KNYGOJE ISTORIJA, net prideda ZUBINŲ HERBĄ – su ŽALČIAIS ir STRĖLĖMIS.

  22. Astronomas, geofizikas Romualdas Zubinas:

    ŠVENTASIS RAŠTAS! SENASIS TESTAMENTAS! PRADŽIOS KNYGA! TAI YRA ADOMO GIMINĖS MEDIS!!! Jame NUO 7627 metų yra išvardinti ADOMO GENTAINIAI – KRIVIŲ KRIVAIČIOAI, kurie 5600 metų iki mūsų EROS stebėjo ŽEMĖJE vykusius geofizinius procesus!!!
    430 metais, Konstantinui I paskelbus KRYŽIAUS KARĄ LIETUVAI (RYTŲ EUROPAI), kuris TĘSĖSI IKI LIETUVOS “VADINAMOJO” KRIKŠTO, buvo išnaikinti visi KRYVIŲ KRIVAIČIAI! PASAULIS, iki mūsų laikų, yra paniręs i TAMSĄ!!!! NEBEŽINO NEI PRAEITIES, NEI ATEITIES!!!

  23. Klausot LRT dabar?:

    Pokalbio su M.A. Pavilioniene?
    Be kitko, ir apie tai, kad ir ji mano, jog per šimtmečius išsaugotą lietuvių kalbą verta saugoti, ir kad jos gyvenimui dabl jū raidė nepakenktų. Kalbėta ir apie ministrų postus bei jos labai gerą politiką sūnų.

  24. Plotki o panach i paniach:

    VU docentei dr. D.Švambarytei skiriamas garbingas Japonijos apdovanojimas
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/vu_docentei_dr_dsvambarytei_skiriamas_garbingas_japonijos_apdovanojimas/

    SVEIKINIMAI!

  25. Tvankstas:

    Kiek čia prirašiau apie hrvatų kalbą, tai tiek netgi knygoje nebus – 2000 puslapių vargu užteks, tai visiems slavams kažin ar 40 puslapių bus, hrvatams abejoju ar 1 puslapis bus. Tema aiški ir nuobodi, lyg minti dviratį staklėse.
    Yra žymiai įdomesnių, kaip Mata gyvila (civilizacija), kurios žmonių kalboje išlikę ir nuostabūs raktai į skaitmenis, išplitusi iš Taivanio per visus žemynus, prieš 4.000 metų atvežusi žemės riešutus iš Peru į Kiniją ir Indiją, kaip majų, kaip actekų, jų kalbos ypatybė – galūnės -tl, kas nuostabiai atitinka lietuvių -s, o ta -s, kaip moteriškos giminės, jau nama kalboje yra.
    Priešinkinės ir inkų gyvilos svaigina savo lietuviakalbiškumo išliekomis, o tiltas Taino (Antilai) – Guanche (Kanarai) yra žadą atimantis.
    Aino Japonijoje – štai kvapą gniaužiantys ryšiai su lietuvių kalba, perduota ir japonų kalbai.
    Visa istorija, kurią mes galime rasti ir pasiskaityti bibliotekų lobynuose, yra egoeuropinė (Europa yra didelio žvėries Azijos galva, kažkas labai gražiai nusakė), užmirštant kitas gyvilas, kurios ar kurių likučiai buvo sugriauti europiečių su šaunamaisiais ginklais, nutraukiant jų gal net pranašesnį vystymąsi (tiek Centrinė, tiek Pietinė Amerika tuo metu labai lenkė kitus žemynus augalų kultūrinimu, agronomija, …), kas buvo sutrukdyta neturint tokių pačių ar dar galingesnių ginklų.

  26. Tvankstas:

    Atsiprašau – Ainu.
    Sunku dabar suvokti, kaip būtų pasaulis vystęsis be europiečių užkariavimų kituose žemynuose, nusiaubiant abi Amerikas, Afriką, Aziją.
    Atneštos ligos Amerikoje siaubingai išžudė, pvz. Antiluose iki raupų 1517 m. gyveno 150.000 taino, po epidemijos liko 500 (penki šimtai). Meksikoje liko apie trečdalis vietinių gyventojų. Ir taip toliau.
    Afrika nustojo vystytis – žemynas užsiėmė brolžudišku vergų gaudymu 300 metų, sunyko verslai, žemės ūkis, prekyba, nutrūko ekonominiai ryšiai.
    Kiek mažiau nukentėjo Azija.

    • Baugas:

      Tvankstai – labai gera pastaba apie europiečių “atradėjų” misijas.
      Kartais, pamąstau, kad panašiai būtų ir mums, jeigu į mūsų žemę užklystų kokia ateivių ekspedicija. Graudu, kai pagalvoji, kokis buvo žiaurus Amerikos, Okeanijos vietinių likimas, atvykus užkariautojams – žemių atradėjams – krikščionybės diegėjams…

      • Tvankstas:

        Lietuvis vyras 1380 m. buvo 175 cm, 1480 m. – netgi 165, 1880 m. dar vis 165 cm, 1980 m. – pagaliau vėl 175 cm, lietuviai (‚beraščiai netikėliai‘) 1380 m. atlikdavo tokias galvos trepanacijas, kurios sugrįžo į Lietuvą atgal 1980 m., kaip nepaprastas šiuolaikinės medicinos pasiekimas.
        Daugiau apie lietuvių gydymo būdus senatikystės laikais galima pasiskaityti Č. Gedgaudo knygoje, surašyti OBJEKTYVŪS duomenys.
        Kur dar tai, kad lietuviai, kaip paskutiniai Europos niekšai tiems laikams 1380 m., maudėsi pirtyse, upėse, ežeruose, kai visi krikščionys skendėjo sutrose, utėlėse, blusose, užteko pagal Šv. Jeronimą krikščioniui nusiprausti visam gyvenimui Kristumi krikštijant.
        Į kokią dvasinę, kūnišką ir ūkinę prarają nustūmė krikščionybė lietuvius 600 metų, galima duoti dar gausių pavyzdžių, kaip buvo sugriautas ir sunaikintas dvasinis ir ūkinis gyvenimas, tauta paversta vergais, skendėjusiais nepritekliuose, skurde, ligose, duonos kasdieninės paieškose, kai vienintelis rūpestis amžinai slėgė – turėti nors ką pavalgyti, kad vaikai nemirtų iš bado, ypač nederliaus metais, žmonės buvo paversti fiziologiniais padarais.

    • jonas antrasis:

      Baigiantis aptarimui, įsitikinome, kad mūsų straipsnio pavadinimas neblogas, atitinka buvusius įvykius ir nėra reikalo jo kitokiu keisti. Iš genčių lopšio Šiaurėje buvo judama į Pietus, į Vengriją, Kroatiją, Bulgariją, nekalbant jau apie Ukrainą. Padovanotu žodynėliu priminėte jaunystėje girdėtus žodžius. Pvz., rušiti – nerušiok tos molkų stirtos, bo golia subyrėt‘. Žodžio garava – kad tai būtų karvė ar korva – neįkertame. Susidarė įspūdis, kad lietuviškus žodžius Kroatijoje siekiama ištrinti. Žodyne nėra žodžių ora je, oraje, orati, likęs tik oranje – žemės dirbimas. Jei neturėtume žodynėlio, dainą verstume ‚oi dirbau dirbau žemę‘ vietoj Jūsų išaiškinimo ‚ oi ariau ariau‘. Kitoje dainoje žodį ; bitita‘ aprašyme jie pakeičia ‚kitica‘, neturinčiu čia prasmės. Kas tai – žemas raštingumo lygis ar tyčiniai veiksmai?
      Prie Pasvalio Dobuzgola, Dobužių palivarkas, o Budapešto centre ( sakoma kad nuo 1084 metų jau žinoma) Dobuzi gatvė.
      Papilio žemėje Gabrá. Prie Saločių Gabriūnas, Latgaloje Gabran Gabrun, Kroatijoje Gabrič, Bulgarijoje miestas Gabrovo. Kadangi netoli Gabrovo yra vietovė Sevlijevo, spėjame, kad su Gabrovais atkeliavo kažkiek sėlių.
      Mekų giminės kelią ištyrėme nuo Karelijos iki pat Slucko [Indra Drevinskaitė ir kiti. Krantai, 2020, 2]. Ukrainoje jis Manko (menkas). O štai Hrvatijoje 16 a.pab. – 17 a. pr. gyveno MEKINIČ GRUGOR, svečenik i gradiščanski pisatelj. Jūsų pareiga pasidomėti, kokia buvo tarmė, kuria jis rašė. Mes tegalime pasiūlyti paklausyti dainą ‚Sinek z Grada‘ kurią dainavo brača Grden. Gal kai kada suvoksime, koks ryšys tarp brolių Grden ir Grodno (Gardino), buvusio LDK žemėje.
      Jei liaudies dainos niekada nedomino, palyginkite Dzūkijoje ir Kroatijoje margintus kiaušinius.
      Mārks – markotnus (papiliečiai sakydavo) – Markūnai – Markovice (Kroatija).
      Jei prireiks faktų arčiau genčių lopšio, lengvai tai gausite internetu: Biržų J.Bielinio biblioteka – kraštotyra – Jono Alberto Naktinio knygos.

  27. Tvankstui: Nuoroda i interaktyvu zemelapi su baltisku vietovardziu paplitimu:

    Man labai patiko google interaktyvus zemelapis su baltisku vietovardziu paplitimu
    Valentyn Stetsyjuk tekste “Ancient Balts Outside Ethnic Territories”

    ht tps://www.v-stetsyuk.name/en/Baltic.html

    • Tvankstas:

      LABAI DĖKINGAS, gerb. Jurai, už nuorodas apie Valentino Steciuko (Valentyn Stetsyuk) darbus, jo internetinę svetainę.
      Pasitikrinau ir straipsnių buvimą Academia.edu – ten jų daugybė. Pateikia labai daug žinių, išrankų, kas nepaprastai vertinga.
      Dėl virtualaus žemėlapio su lietuviakalbiškais vietovardžiais – AČIŪ už gerą pasiūlymą, esu sužavėtas galimybėmis parodyti skaitytojams lietuviakalbiškus vandenvardžius ir vietovardžius visuose žemynuose, taip pat iš senųjų raštų, pridedant skliaustuose šiandieninį, pvz. Raseinė (Seine), Dievaris (Tiber), Eisteris, Vandunojus (Hister, Donau, Duna, Danube),Pereiga (Praha), Balatonis (Balaton), Vindobona < Vandavanda (Wien, Beč, Becs), Ansloga (Oslo), Stiklestatas (Stiklestad), Statynas (Stettin, Szczeczyn), Užuvaja (Ushuvaia) Ugnies Žemėje, Kainugardas (Kiiv), Miklagardas (Konstantinopol, Istanbul), Mazgava (Moskva), Varžuva (Warszawa), Mainiškas (Mensk, Minsk), Gudoniškas (Danzig, Gdansk), Garagova (Krakow), Žėramitra (Nitra), Didikaka (Titicaca), Virška Pampa (Villca Pampa, Villcabamba), visas Istras, visus Švent-, Vytigudyna (Vitigudino), Augšta (Aosta), Žvėrynas (Schwerin), Varanyka (Berenice), Sasandra (Sasandra), Vava Manadava (Bab el-Mandeb), Knysna (Knysna, tarti Naisna), Žiemalaga (Himalay), Dievastis (Tibesti), Garamaga (Ormuz), Garavaga (Arabija), Matyna (Medina), Vandavara (Vannavara), Senkuva (Sinop), Taurynas (Torino), Gandrabūra (Gandrabura), Vandagara (Angara), …
      Pradžiuginote mane sekmadienio ryte, nepaprastai. AČIŪ, gerb. Jurai.

      • Juras:

        Gerb.Tvankstai,
        esu suzavetas Jusu nuosirdzia aistra, ieskojimais ir darbu Lietuvotyrai,
        Bet maldauju, nesileiskite buti iveltas i samokslo teorijas ir panasu slamsta
        Kuris deja toks populiarus siandien ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje,
        Bukite objektyvus,issamiai tikrikinte saltinius,supraskite siandienos
        Karstojo Informacinio karo padeti,ir kur yra Tiesos ir Lietuvos Valstybes interesai…
        Dieve palaimink!

  28. Juras -Tvankstui: papildymas apie interaktyvu zemelapi:

    Dar papildau kad google maps yra galimybe paciam susikurti
    interaktyvu zemelapi, puikus irankis…

  29. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas:

    BALTŲ PĖDSAKAI KROATIJOJE ir ne TIKTAI KROATIJOJE?!
    Prašau atsiversti FRYDRICHO ŠLĖTĖS knygą “KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO”!
    TAI LIETUVIŲ PROTĖVIŲ – KELTŲ (NUO LIETUVIŠKO ŽODŽIO KELTIS – PERSIKELTI – ATSIKELTI!!!) RAIDOS KELIAS nuo 700-jų m.pr.m.e. iki 700- m.e.m.I!
    NEATIDUOKIME NIEKAM MŪSŲ PROTĖVŲ GARBINGIAUSIOS PRAEITIES?!

    • albertas:

      Ar aš teisingai suprantu? Pagrindinai buvo du genčių srautai senovėje: vienas iš Indijos į vakarus, kitas iš šiaurės į pietus?

      PRŪSAI ESTAI SUOMIAI RUSINAI – RUTENAI KARELAI MARIAI SAMIAI

      LATVIAI SĖLIAI UGROSUOMIAI GUDAI KRIVIČIAI

      LITOVIA PIETŲ SLAVAI

      DAKAI PERSIJA INDIJA

  30. Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas:

    Gerbiamas Albertai! Visais laikais ŽMONĖS migravo ir migruos – priklausomai nuo SAULĖS!
    KUR? ir KADA? bus SAULĖ, priklauso NUO PIRMOJO – ANTROJO – TREČIOJO bei KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIŲ JUDĖJIMŲ!
    Tam būtina pažinti ne tiktai keturis ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, bet ir SAULĖS JUDĖJIMO GEOFIZIKĄ bei ASTRONOMIJĄ!
    Šia tema yra išleistos mano knygos : “PERKŪNAS”. “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”. “PAŽADINTA PRAEITIS”. “PRAREGĖJIMAS”, “PRAEITIS IR ATEITIS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”!
    Pagarbiai autorius astronomas geofizikas hidrologas ir t.t rzubinas@gmail.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: