Baltų Krivulė: Pagarba protėvių vėlėms stiprina tautą ir baltų kultūrą (nuotraukos) (25)

Dievturių draugijos didžvaduonis Andrejs Broks | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Dievturių draugijos didžvaduonis Andrejs Broks | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Spalio 17 d. įvyko tradicinė senojo baltų tikėjimo išpažinėjų sueiga – „Baltų krivulė“. Į Krivulę kasmet renkasi prigimtinio baltų tikėjimo išpažinėjai, bendruomenių ir bendrijų atstovai iš Lietuvos, Latvijos ir kaimyninių šalių – Gudijos ir Lenkijos.

Šių metų Krivulė turėjo vykti Latvijoje, tačiau dėl koronaviruso užkrato buvo nutarta ją rengti nuotoliniu būdu – internetu. Krivulė prasidėjo giedant baltų šalių tautines giesmes. Sveikinimo žodžius tarė Latvijos Dievturių sandraugos didžvaduonis Andrejs Broks, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė.

„Krivulė vyko ypatingu laiku – vadinamu vėlių metu. Šių metų Krivulėje buvo kalbama apie protėvių gerbimo apeigas baltų kraštuose. Buvo įdomu klausytis pranešimų, palyginti kaimyninių protėvių pagerbimo papročius ir suvokti, kad mes, baltai iki šiol turime išlikusias žinias apie seniausius laidotuvių ir protėvių pagerbimo bei minėjimo papročius“, – sakė Krivė I. Trinkūnienė.

Krivulėje buvo perskaityti šie pranešimai:

Andris Žukovskis (Svetės dievturių draugijos narys) „Misterija, kuri gyvena per amžius“, Svetės Dievturių draugijos vadovo asmeninė patirtis ir apmąstymai apie pasirengimą Vėlinėms“.  vadovas.

Andrejs Broks (Latvijos Dievturių draugijos didžvaduonis) „Vėlių pagerbimo tradicija – laiko nepaliesti šeimos, giminės ir tautos savasties papročiai“.

Virginijus Kašinskas (Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ garbės vaidila) „Protėvių papročiai laidotuvių apeigose“.

Ala Sidarovič  (Svaikstos bendrijos narė, tradicinės kultūros tyrinėtoja) „Rudeniniai Dziedai Baltarusijoje“.

dr. Ignas Šatkauskas (Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vaidila) „Protėvių dūmos“.

Krivulės dalyviai priėmė bendrą nutarimą kuriame dar kartą paliudijo, kad Latvijos Dievturių sandrauga, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ ir Gudijos baltų „Svajksta“ yra „vienos bendros iš protėvių paveldėtos Senovės baltų religijos tesėjai“. Nutarime pažymimas bendras Krivulės dalyvių siekis „stiprinti Lietuvoje, Latvijoje bei kitose baltų žemėse gyvenančių ir baltų kultūros erdvei priklausančių tautų vienybę ir puoselėti bei perduoti ateinančioms kartoms iš protėvių paveldėtas Senovės baltų religijos tradicijas“. Raginama švenčiant baltiškas šventes gerbti protėvių atminimą, primenama, kad protėvių vėlės yra „nepakartojama baltų kultūros sąvoka, sauganti savyje protėvių atminimą, liudijanti mūsų – dabar gyvenančių žmonių – bendros savasties buvimą, nes protėvių savastis sudaro kiekvienos asmenybės savastį“, o vėlėms skirtos apeigos yra skirtos šios sąsajos palaikymui, perdavimui ir atnaujinimui.

„Kviečiame tęsti šią tradiciją šeimose bei per valstybės renginius ir taip stiprinti savo bei savo artimųjų priklausymą tautai ir bendrai baltų kultūrai“, – rašoma Krivulės nutarime, kurį pasirašė Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Dievturių didžvaduonis Andrejs Broks ir Svajksta vadovas Alesis Mikus (Aleś Mikus).

Kategorijos: Baltų žemėse, Kultūra, Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: