Ketvirtadienis, 28 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

A. Karalius. Viešas pareiškimas dėl vilos Perkūno 11 naikinimo (video)

Audrys Karalius, www.pilotas.lt
2020 10 22 02:05
34
0
SHARES
Audrys Karalius | K. Rimavičiaus nuotr.

Audrys Karalius | K. Rimavičiaus nuotr.

Audrys Karalius | K. Rimavičiaus nuotr.
Audrys Karalius | K. Rimavičiaus nuotr.

Spalio 21-ąją pasaulis minėjo orumo dieną. Gera proga atsakyti sau į klausimą – o kas gi yra tas orumas? Ar aš pats po spalio 17 konflikto gyvenu oriai? Sakau atvirai – taip.

Suvokiu orumą, kaip asmens, bendruomenės ir tautos gyvenimą pakelta galva. Kai kiekvienas ir visi jaučiamės verti savęs ir vertinami aplinkinių, įskaitant valstybę.

Orumas be pareigos ir atsakomybės – tik tuščia kiliminė sąvoka, apibrėžianti komforto zoną. Orumas praktikuojamas komforto zonos ribose – yra tuščiaviduris, nes be turinio. Jis  neišvengiamai tampa konformistine kontracepcijai, saugant privatų orumą socialiniame vakuume, kaip svarbiausią dvasinį asmenybės turinį.

Šiandieną suprantu, kad suvokiu orumą kitaip. Esu už aktyvų, dalyvaujantį gyvenime „ne dėl savęs“ ir grūdinamą agresyvioje aplinkoje orumą.

Suprantu, kad orumas – ne dovana, ne privilegija ir juolab – ne paveldėjimo keliu gaunama dvasinio komforto būsena.

Orumas man – tarsi skrydžio aukštis, kurį užsitikrini tik asmeninėmis pastangomis, kasdien ir nuolat plasnodamas, nepaisant klimato sąlygų ir greit kintančių aplinkybių.

Orumas – žymi permanentines pastangas, o ne titulą.

Šiandien privalau atsakyti sau ir jums, mano bendraminčiai, – ar P.Rusecko vilos Perkūno 11 gynimo akivaizdoje  aš praradau savo orumą?

Esu tikras, jog ne.

Įvertinęs ilgos trukmės force majeure aplinkybes, panaudojau adekvačias priemones, rezultatui pasiekti – ir jis buvo pasiektas.

Agresorius nutraukė griovimo darbus ir pasišalino iš objekto.

Siekdamas šio rezultato mano protas, patirtis bei nuovoka per tris dienas išbandė visas įmanomas švelnias dialogo priemones, tačiau jos nebuvo rezultatyvios. Ypač ketvirtąją – finalinę dieną, kai buvo skubama ir visas kvartalas skendėjo asbesto dulkėse.

Kaip architektas ir kaip pilietis patyriau ekstremalų išbandymą demonstratyvios architektūrinės agresijos akivaizdoje. Ekstremalų vykdytojo ir užsakovo cinizmą „nematomo stogo šešėlyje“, Statybų inspekcijos VTPSI ir policijos neveiklumą, sadistinį autentiškų vilos elementų traiškymą brutaliausiu būdu, net nebandant jų išsaugoti ir sandėliuoti šalia.

Ir tik greta aiškinimo apie Art deco vertę ir UNESCO Pasaulinį vertybių sąrašą, pasitelkus aktyvią kūno kalbą – stebuklas įvyko!

Staiga grioviko teksto suvokimas pagerėjo 100 kartų.

Ką tik atsikalbinėjęs prisistatyti ir bendradarbiauti su atvykusiu Aplinkos apsaugos inspektoriumi Konstantinu Šumsku, griovikas ūmiai prisiminė, kad jis yra Daurius Grebliauskas. Kad jis be to yra įmonės „Dauriusta“ direktorius, kuri visą savaitę naikina vieną gražiausių Kauno pastatų ir dar prisiminė, kad jokių leidžiančių griovimo darbus dokumentų – jis neturi:

Tuo visi griovimo darbai Perkūno alėjoje ir baigėsi, palikę šiurpų pastato skeletą, bylojantį mūsų valstybės vertybes ir silpnybes.

Todėl Pasaulinės orumo dienos akivaizdoje, klausiu savęs – ar mano orumas Art deco fronte nukentėjo?

Nemanau. Nes svarbiausia Art deco fronte buvo Žaliakalnio, Kauno ir Lietuvos valstybės orumo apgynimas nuo savivalės.

Gal tuo pačiu ir mano orumas įgavo aiškesnių individualių bruožų. Gali būti, kad mano orumo samprata tampa vis mažiau panaši į fotelio revoliucionierių ir koučerių orumo kaukes bei kitus kompiuterių klaviatūromis kuriamus pramanus, su realiu gyvenimu nedaug teturinčius bendro…

PS.
„Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk“ – kartodavo ritualinį priesaką Art deco vilos šeimininkas majoras Petras Ruseckas įteikdamas kardus ir įšventindamas jaunus karininkus I-ojoje Respublikoje. Tikiuosi, kad nesuteršiau vilos Perkūno 11 dvasios.

Titulinė foto: Kipras Rimavičius

Susiję straipsniai:

  1. Piliečiai pareikalavo, kad būtų atstatytas griaunamas Ruseckų namas Kaune (nuotraukos, video)

Comments 34

  1. Rasa says:
    3 mėn. ago

    AČIŪ. Tikrai šiandien labai populiarūs žodžiai: orumas ir tvarumas. Bet jie suprantami menkai, iškraipytai. Trūksta švietimo ir giluminės kultūros, kad suprasti. Erdvę užliejusi laisvės ideologija pasireiškia kaip anarchija.

    Atsakyti
    • Socialistas says:
      3 mėn. ago

      Nėra jokios laisvės, yra tik autokratinė liberalizmo savivalė. Bet nėra ko verkšlenti jūs – alko auditorija per rinkimus palaikėte liberalus. Ir taip jau 30 metų ko norit, tą gaunat.

      Atsakyti
      • Visgi... jei Alkas leis gūūūglint sveikai ir tiesmukai says:
        3 mėn. ago

        tai žioplinėt nuo pat Santakos Nemuno Neries šventviečių derėtų,
        ir tam pat drąsuoliui A.Karaliui, kur su visa Lietuva po “sabonine” brutualizacija
        (statybine virš ir po’boteline) tūno. Žr. ardymą, darkymą, užstatinėjamomis būdikėmis:
        ht tps://www.google.lt/maps/@54.8972139,23.8815333,3a,75y,90h,90t/data=!3m6!1e1!3m4!1sc8gROi8ibgVH8xI7HbThGQ!2e0!7i13312!8i6656?hl=lt

        Žiauru, kai ne vien Matijošaičiai parazitauja ant Kauno ir visos Lietuvos KŪNO.
        T ū n o

        Atsakyti
  2. Gražus says:
    3 mėn. ago

    Apsivemsiu.
    Tas pats kur kitus miestus griauna, žemina ir niekina bendruomenes, šaiposi ir tyčiojasi, prabilo apie orumą. Tokių griovimų nebūtų iš vis Lietuvoje, jei tokie gynėjai realiai siektų išsaugot paveldą, o čia tik imitacija, jau post factum. Pastatas suniokotas. Pasekmė – iki tos dienos įstatymų pažeidimų toleravimas.
    Graudu dėl visos situacijos Lietuvoje, o čia eilinį kartą apie vieną objektą. Apverkėm jau Zapyškį….

    Atsakyti
    • !!! says:
      3 mėn. ago

      +++

      Atsakyti
    • Živilė says:
      3 mėn. ago

      Stebuklas, kad dar yra tokių orių , tvirto stuburo žmonių kaip gerb.arch.Audrys Karalius. Jo principingumas ir nesitaikstymas su neteisybe – įkvepiantis pilietiškumo pavyzdys ! Labai reikėtų jo pagalbos ir išsaugant rašytojo Prano Mašioto vilą Viduje daug autentikos, bet dėl nelegalaus priestato išbrauktas iš KVR…. Bet yra paveldo apsaugos zonoje. Kultūros departamentas tikrai pamena kaip entuziastų dėka Kačerginėje išsaugotos net 3 medinės prieškario vilos, surinkus daugybę parašų, minant departamento slenksčius, kreipiantis į specialistus palaikymo ir užkertant kelią nugriovimui. Gaila, kad tada nesumąstėme kreiptis į gerb. architektą. Palaikykime jį !

      Atsakyti
      • Ramūnas says:
        3 mėn. ago

        https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/07/03/zmones/uz-savivale-v-matijosaicio-kaciuniskes-dvare-bauda-valstybei-vis-dar-nesumoketa/

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 mėn. ago

          betgi tas žmogus – niekuo dėtas. Jis – auka!
          Įsivaizduokit: ryte išgeria kavos, eina į darbą, kaip žmogus, dirba, stengiasi. Vakare grįžta namo, ir nei namų, nei kiemo neatpažįsta – viskas kitaip! Ir staiga visi puola jį, nors, kaip sakė telefonu, jis neinformuotas! Nežino, nei kam skųstis, nei į ką kreiptis… Ir dar baudos visus 280 E išplėšė…

          Atsakyti
  3. Aš says:
    3 mėn. ago

    šiaip, nesigyręs kūno kalba, džiaukis, kad snukin negavai nuo “griovėjo”, nes jis turėjo pilną teisę gintis nuo tamstos užpuolimo, taip, kaip dabar turi pilą teisę tamstą paduot į teismą dėl smurto. Tai viena. Antra, jei pergyveni dėl tos lūšnos, kokių pilnas Kaunas, inicijuok įstatymo pakeitimus dėl art deco lauko šikinykų nugriovimo, nes tai irgi kultūrinis paveldas. Sarmata tamstai.

    Atsakyti
    • Memelschvanz says:
      3 mėn. ago

      Ko A. Karaliui sarmatytis? Kad jis elgiasi kaip padorus pilietis? Ir nesislėpdamas už jokių pseudonimų. Priešingai nei Tamsta, brukdamas uodegėlę po šluota.

      Atsakyti
  4. Algis says:
    3 mėn. ago

    Belgijoje lietuviai dirba įmonėse kur ardo asbocementą nuo pastatų.
    Pastatas apdengiamas, specapranga, akiniai, kaukės.
    Jei būtų toks kaip Žaliakalnyje panašus atvejis, tai sulėktų spectarnybos ir paguldę tokį traktoristą uždėję antrankius išsivežtų, čia tik galima padėkoti Audriui.
    Savininko pirkimo ir nuosavybės dokumentuose yra įrašyta paveldo apsaugos zona ir jei jis toks turtingas, tai atstatyti tokį namą yra malonumas ir nekainuos daugiau naujos kažkokios šiuolaikinės formos paieškos šioje istorinėje vietovėje.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      3 mėn. ago

      Briuselyje buvo išgriauta daugybė neeilinių pastatų savo metu. Ypač, kai statė metro. Dabar stiklainių pilna. Tarp kitko, Briuselyje statybiniai kranai kelia, neša krovinius virš praeivių galvų. Strėlės su blokais sukas virš šaligatvių.

      Atsakyti
      • Algis says:
        3 mėn. ago

        Taip, pokariu ir vėliau jie daug išgriovė – kapitalas valdo, kam tie griuvėsiai, bet dabar nagus graužiasi. Ypač švedai, atvažiavę sako, kad mes bent senamiestį išsaugojome. Pas juos ten kur buvo senamiestis jau daug ir istoristinio kičo.

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          3 mėn. ago

          O valdovų rūmai ar ne kičas?

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            3 mėn. ago

            Drėmaitė ir kiti irgi tą teigė. Ir tai, kad įgyvendinama paskubom, pažeidžiant visas taisykles ir vardan kičo naikinant požemiuose slypinčias vertybes, neleidžiant archeologams kruopščiai, tvarkingai atlikti savo pareigas.

          • mociute says:
            3 mėn. ago

            o kokia akustika buvo tuose pozemiuose!
            Fantastiki budavo koncertai, nepakartojamas pojutis kurio neatstos nei tuntas tokiu “budziu” a la “valdovu rumai…..

          • Algis says:
            3 mėn. ago

            Valdovų rūmai arti pavojingos ribos, bet pagal istorinius duomenis. Manau rūmai čia per daug kietai iš viršaus buvo nuleisti ir PST buldozerininkams rūsiai nerūpėjo.
            Vilniuje yra daug, net iš silikatinių plytų pastatų ir sovietmečiu atstatytų. Jei taip, tai ir ta pati Trakų pilis, bet reikia prisiminti kad tuo pačiu metu guduose Vytauto laikų paveldą tiesiog sprogdino.
            Nereikia bijoti medinio pastato. Japonai savo medines šventyklas kas 200m perrenka; tai tuo pačiu ir istorinio statybos amato pamokos pasikartojimas naujajai inžinierių kartai.
            Medinis namas per 200 m sutręšta ir jo restauruoti nereikia kaip dauguma įsivaizduoja. Reikia jį kaip kokį “lego” perrinkti. Paprasčiausiai išrinkti, susinumeruoti, atkruti sunykusias dalis, sveikas išsaugoti ir vėl atgal sudėlioti į vietas. Viskas!

          • Žemyna says:
            3 mėn. ago

            Na, taip. Ir koks sutapimas – užsakymą vykdė būtent PST. O čia dar vienas sutapimas – PST vadovo pavardė… 🙂

            Taip, galima ir medį iš naujo atstatyti, jei ir tinkamą tam medį naudosi, ir atitinkamai jį paruoši prieš statybas (ar ne poros metų tam prireiks?), ir esi jei tokių darbų profesionalas.
            Vakarai susidūrė su visiška bejėgyste, kai atsipeikėjo po ,,senienų” naikinimo vajaus ir suprato, jog neišmano nei tokio projektavimo. nei kaip konstrukcijas paskaičiuoti, nei jų rankos moka įv. smulkių medžio darbelių, nei žino, katruo galu įrankius laikyti… O suvokė tai, kai patiems prireikė jūroje iš medžio statyti, o pastatus, kurie ten buvo ir galėjo ilgus metus ir studentams ir profesionalams kaip mokymo bazė tarnauti, nugriovė, nes… nemodernu. Griovėjų nesudomino nė tai, kad tiek metų bangų daužytas, potvynių skandintas, druskų graužtas, jis buvo sveikutėlis… Vienkartinio naudojimo daiktų kartos tokie dalykai nedomino.

          • Pajūrietis says:
            3 mėn. ago

            Algiui: istoriniai duomenys tai kokie konkrečiai?

          • mociute says:
            3 mėn. ago

            Britu Parlamento rumai (Palace of Westminster) yra islaike senuju – azuoliniu rumu fragmetus – dalis kad ir po daugybes gaisru ir net bombardavimu 1941, fantastisku gotikinio stiliaus rumu vidaus azuoliniu konstrukciju tebepuosia sio didingo pastato vidu .
            Zada atimanti Westminsterio sale ir kitos britu Parlamento rumu medines detales stebina unikalumu ir suteikia ypatingo didingumo bei savotiskos silumos.
            Gaila, kad wikipedia apie si statini i Lietuviu kalba isversta nedovanotinai mazai.
            Taciau nuotraukoje pavadintoje “Vestibiulis” galima pamatyti butent is azuolo pagaminta interjera.

    • mociute says:
      3 mėn. ago

      britai griovimo metu pila vandeni kad sulaikyti dulkes.

      Atsakyti
  5. Žemyna says:
    3 mėn. ago

    Eilinis darbininkas gali būti ir kone beraštis visokių teisinių reglamentų prasme, neskirti architektūrinių stilių, nežinoti, jog griauna paveldą, todėl iš jo atsakomybės reikalauti kažin, ar galima. Nebent, kad nesilaiko darbo saugos taisyklių, sutiko dirbti be apsaugos priemonių.
    Darbų vadovas, priešingai, privalo žinoti, jog viskas, kam jį su darbininkų brigada pasamdė, yra teisėta, nenusikalstama, niekaip nesikerta su įstatymais, potvarkiais, normomis ir pan. (ir ne tik, kaip šiuo atveju, vien apie griaunamą objektą kalba, bet ir apie darbininkų apsaugą). Jis turi pasirašytinai susipažinti su griaunamo pastato savininko turimais pastato dokumentais. Jei pagal dokumentus yra kažkokių kliuvinių, tačiau jis to nepaiso, jis turėtų dalintis atsakomybe už pastato naikinimą kartu su pastato savininku, o taip pat atsakyti už darbo saugos taisyklių nesilaikymą.

    Atsakyti
  6. T0mas J. says:
    3 mėn. ago

    Kai pastatas nėra valstybės saugomas paminklas – savininkas gali su juo daryti ką nori, nekenkdamas aplinkiniams. Kai valstybė privačiai nuosavybei suteikia valstybės saugomo objekto statusą (taip sumažindama jo rinkos kainą) – valstybė moraliai PRIVALO atlyginti savininkui nuostolius dėl to – reikia pakeisti įstatymus, kad valstybė privalėtų ne tik moraliai, bet ir TEISIŠKAI.
    Jei privatus pastatas NĖRA saugomas valstybės – savininkas turi moralinę teisę griauti jį kada panorėjęs ir aš visad moraliai palaikysiu taip besielgiantį savininką.
    Perskaičiau kelis straipsnius apie šio pastato griovimą, bet taip ir likau nesupratęs – koks šio namo teisinis statusas? Ką valstybė savo teisės aktuose yra apie jį pasakiusi?

    Atsakyti
    • Algis says:
      3 mėn. ago

      Jei turite valstybės saugomą namą, yra numatyta, kad galite kreiptis dėl dalies darbų ar tyrinėjimų atlyginimo.
      Namo negalima statyti be projekto, negalima be jo ir griauti. Toks projektas turi būti suderintas, kad būtų numatyti reikalavimai griaunant. Pvz.: atjungti nuo vandens tiekimo apskaitos, dujotiekio, elektros kad negautum žaibo į paslėpsnius. Aplinkos sauga nurodo nukelti asbesto lapus ir juos dengtame sunkvežime išvežti į nurodytą savartyna, o ne pamesti pamiškėje, už asbesto išvežimą taip pat skiriamos kompensacijos.
      Žinoma tokį griovimo projektą įvertintų ir paveldo saugos tarnybos.

      Atsakyti
  7. ADA says:
    3 mėn. ago

    keista situacija: ar tokiais atvejais, jeigu ,,neklausoma teisėtų trijų institucijų reikalavimų“ neturi atvykti policija ir nutraukti neteisėtą veiką? Ar policdijos niekas nekvietė, ar policija tiesiog neatvyko kviečiama? jeigu taip, tai jie atvirai stojo nusikaltimą darančiųjų pusėn. Kitas dalykas yra baudos už tokius veiksmus – kokia bauda priskaičiuota tam savininkui? Girdėjau/ skaičiau, kad priskaičiuota truputį virš 10.000 eurų bauda. Tuo pačiu žinau, kad Kulautuvoje žmogui savo sklype pasistačiusiam namuką ant taškinių pamatų yra priskaičiuota 300 000 eurų bauda už galimai pažeistą kapinyną (nors tai nėra įrodyta). Tada kyla klausimas: kaip apskaičiuojamos tos baudos? ar skaičiavimus ir baudos dydžius veikia tik vadinamas ,,žmogiškasis faktorius“ :), ar naudojama kažkokia neadekvati, bet patvirtinta metodika? Tada visa tai reikia iš esmės keisti, nes paskyrus griovėjui Dauriui Grebliauskui , pvz.; 100 000 eurų baudą, o sklypo savininkui, pvz.; 500 000 eurų baudą, manau, kad jie labai apsigalvotų ir taptų uoliais paveldo saugotojais 🙂 :). o tada gal ir policijos nereiktų?…

    Atsakyti
  8. ADA says:
    3 mėn. ago

    beje, dar trumpas klausimėlis: o kas yra sklypo savininkas? Jeigu paskelbta ekskavatoriaus savininko pavardė, tai turėtume žinoti ir sklypo savininko pavardę, nes jis yra pagrindinis sumanytojas ir griovėjas, o ne traktorininkas. Tikrai būtų gražu paskelbti ir pagrindinę pavardę, aišku, jei tai nėra valstybinė paslaptis :). Gal tai koks labai nusipelnęs Kaunui veikėjas, kad taip narsiai tvarkos? – netgi galima daryti prielaidą, kad jis aiškiai ir iš anksto ŽINO, kad jam už tai bus tik pagrasinama mažuoju piršteliu ir tai tik dėl akių :). Gal?… O Karalius – šaunuolis. Tikras, ryžtingas vyras.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 mėn. ago

      Reiktų peržiūrėti dviejų dienų LRT ir LRyto TV žinių įrašus. Rodė ir pavardę sakė. Jis kovingai nusiteikęs.

      Atsakyti
  9. Algis says:
    3 mėn. ago

    Manau čia yra ir didelė Kultūros ministerijos kaltė. Nėra parengta atmintinių medinių namų turėtojams, vien tik pagąsdinimai iš kava kvepiančių kabinetų. O juk tai Žvėrynas, Vilijampolė… ir mūsų miesteliai.
    Medinių namų savininkams atmintinėse galėtų nurodyti ką reikia daryti, į kokias kompensacijas savininkas turi teisę, padrąsinti įsigyti tokius namus. Kabinetuose mažai praktikų, bet patirties pakaktų. Bėda yra, nes šiuo metu tūlas pamatęs medinį saugotiną pastatą bėga nuo jo arba jis tiesiog padegamas ar kaip Žaliakalnio atveju paslapčia nugriaunamas, nes padegti nėra galimybės.
    KM daugiau turi galvoti kaip padėti savininkams, kaip kažką tobulinti, o ne kaip vien tik bausti.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 mėn. ago

      Žvėryno NE-BĖ-RA. Jis NUŽUDYTAS su visa jo dvasia, kurios buvo įsigėrusios tų namų sienos… Nužudytas Vilniaus savivaldybės carj, bog i vojenskij načalnik – vyriaus. architektams pritariant…
      Ar po to iš jų neturėjo būti atimti diplomai ir vardai?
      Kai iš Narbuto g. išsukama į Kęstučio. atsiveria toks vaizdas: ten, kur dar likę medinukai, tarp jų, į buv. kiemus bei darželius sugebėta net ir po du daugiaaukščius įsprausti taip, kad ten gali filmuoti JAV skurdžių lūšnynus, ar kokio pramoninio rajono vienas ant kito lipančius daugiaaukščius sandėlius. Taip ir mano vaikystės kieme savo leteną pastatė daugiaaukštis. Nebėra šulinio su stogeliu, nei vynuogienojais apraizgytos pavėsinės, nei namelio, nei sodo… O juk jis tiems patiems dg-aukščio žmonėms taip širdį būtų glostęs!

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        3 mėn. ago

        ponia Žemyna, viskas yra laikina, v i s k a s…

        Atsakyti
  10. T0mas J. says:
    3 mėn. ago

    Privati nuosavybė yra ne visuomeninė. Kad ir kaip gražus svetimas daiktas ar namas – ne tavo, nelįsk ir negalima. Dantų nešiepk ir svetimo neliesk.
    Mano kaimynas gražiai piešia. Labai gražiai, mano supratimu. Bet vis nepatenkintas, vis nori geriau, o kai aš pagiriu ir sakau – nurimk, viskas puiku – tada jis ima ir man matant suplėšo. Skauda man žiūtėt, bet ką galiu padaryt? Jo tie piešiniai, na gal turi teisę.. O gal man pasikviest straipsnio autorių ir kažkaip pavyktų atimt iš kaimyno jo piešinius? Tai kas, kad čia jo nuosavybė – atimsim ir bus ne jo. Kokią teisę jis turi plėšyt?! Juk leidimo plėšyt garantuoju kad negavęs!

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 mėn. ago

      Nuosavybė nuosavybei nelygi.
      Net kai nusipirktame tuščiame sklype namą savo rankomis pasistatai, tave saisto daug taisyklių ir įsipareigojimų.
      Šiuo atveju žmogus pirko ne tuščią sklypą, o išskirtinę nuosavybę su saugomo architektūrinio stiliaus namu. Prieš tokį pirkdamas, turi gerai apmąstyti viską – ar gali ir ar nori sau tokį leisti, net jei turimų banknotų pakus šakėmis iš krūvos į krūvą perkrauni? Su tokiu gausi krūvą įpareigojimų ir didžiulę atsakomybę. Ar tikrai esi tiek pamišęs dėl architektūros, ir rūpinimasis tokiais namais – tavo gyvenimo svajonė?

      Atsakyti
  11. Ramūnas says:
    3 mėn. ago

    “architektas”

    Atsakyti
  12. Kita pusė says:
    3 mėn. ago

    Skandalingiausios pastarųjų dienų Kauno vilos savininkas pagaliau prabilo: „Tiesa yra kitokia – nesu geros architektūros niokotojas“
    – lrytas.lt/bustas/architektura/2020/10/24/news/skandalingiausios-pastaruju-dienu-kauno-vilos-savininkas-pagaliau-prabilo-tiesa-yra-kitokia-nesu-geros-architekturos-nio-16825243/

    Atsakyti

Komentuoti: Ramūnas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Per dvi valandas buvo surinkta daugiau nei 200 parašų | S. Pikšrio nuotr.

Piliečiai pareikalavo, kad būtų atstatytas griaunamas Ruseckų namas Kaune (nuotraukos, video)

2020 10 21
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuotr.

Trakų senamiesčio širdyje – įžūli savivalė, naudojantis karantinu

2020 05 04
Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų…

2020 03 17
Tarnyboje žuvusio pareigūno šeimos nariams paskirta 10 metų atlyginimo dydžio kompensacija

Valstybės institucijos neužkerta kelio pareigūnų fizinei jėgai ir savivalei

2020 03 07
Lietuvą pasveikino pasaulio vadovai

O. Voverienė. Naujametinis žvilgsnis į ateitį

2019 12 31
KC „Garsas‘‘ | Panevėžio m. savivaldybės nuotr.

Panevėžiečiai siekia neleisti griauti „rekonstruojamo“ kino centro „Garsas“

2019 09 04
F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai

F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai

2019 06 04
Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

K. Stoškus. Orumas neturi nieko bendra su prabanga

2018 10 20
Statomi daugiabučiai Vilniaus senamiesčio širdyje – prie prie Misionierių ansamblio | Lietuvos.link nuotr.

N. Puteikis: Statybas Misionierių ansamblyje vykdanti įmonė bando įbauginti viešojo intereso gynėjus

2018 03 26
Įtariama, kad nebaigtos statybos Vilniuje prie Misionierių vienuolyno įregistruotos neteisėtai

Įtariama, kad nebaigtos statybos Vilniuje prie Misionierių vienuolyno įregistruotos neteisėtai

2017 07 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilnius kviečia ieškoti geriausių sprendimų dėl Nacionalinės koncertų salės
Architektūra

Vilnius kviečia ieškoti geriausių sprendimų dėl Nacionalinės koncertų salės

2021 01 28
VMI paslaugos nuotoliniu būdu | VMI nuotr.
Lietuvoje

Sunkumų dėl COVID-19 patyrę individualią veiklą vykdantys gyventojai jau gali kreiptis dėl pagalbos

2021 01 28
Nauja stebėjimo sistema leis tiksliau žinoti kokiu oru kvėpuoja kauniečiai
Gamta ir ekologija

Nauja stebėjimo sistema leis tiksliau žinoti kokiu oru kvėpuoja kauniečiai

2021 01 28
Padėtis keliuose pagerėjo, bet budrumo prarasti negalima
Gamta ir žmogus

Padėtis keliuose pagerėjo, bet budrumo prarasti negalima

2021 01 28
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantieji turi suskubti sumokėti įmokas „Sodrai“

2021 01 28
Kompiuteris | Artūro Žuko nuotr.
Gamta ir žmogus

VVKT įspėja dėl siūlomų neaiškios kilmės Vaistų, neva apsaugančių nuo COVID-19

2021 01 28
Šventosios uostas perduotas Palangos savivaldybei
Lietuvoje

Ekonomikos komitetas – už Šventosios jūrų uosto atstatymą

2021 01 28
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Lietuvoje

Dėl pirmumo teisės neturinčių asmenų skiepijimo aplinkybių Žalgirio klinikoje pradėtas ikiteisminis tyrimas

2021 01 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • PILIEČIAMS apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
  • Rimtas konfliktas apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Leonas apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Vitalis apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilnius kviečia ieškoti geriausių sprendimų dėl Nacionalinės koncertų salės
  • Sunkumų dėl COVID-19 patyrę individualią veiklą vykdantys gyventojai jau gali kreiptis dėl pagalbos
  • Nauja stebėjimo sistema leis tiksliau žinoti kokiu oru kvėpuoja kauniečiai
  • Padėtis keliuose pagerėjo, bet budrumo prarasti negalima

Skaitomiausi straipsniai

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 1056; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 936; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Sudie, svajonių Amerika peržiūrėta: 458; komentarų: 28
  • Pokarvių mūšiui – 760 peržiūrėta: 445; komentarų: 8
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos) peržiūrėta: 425; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Piliečiai pareikalavo, kad būtų atstatytas griaunamas Ruseckų namas Kaune (nuotraukos, video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 10 21
11
Per dvi valandas buvo surinkta daugiau nei 200 parašų | S. Pikšrio nuotr.

Per dvi valandas buvo surinkta daugiau nei 200 parašų | S. Pikšrio nuotr. Spalio 19 d....

Skaityti toliau

Trakų senamiesčio širdyje – įžūli savivalė, naudojantis karantinu

by Jonas Vaiškūnas
2020 05 04
0
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuotr.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuotr. Gegužės 4 d. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (TINP) pranešė,...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų…

by Kristina Aleknaitė
2020 03 17
3
Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr. Bevaikščiodami Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio takais, prisiminėme ir knygnešius....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • PILIEČIAMS apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
  • Rimtas konfliktas apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Leonas apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Vitalis apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Daugiau šia tema apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Klaipėdoje – paroda, skirta senųjų Klaipėdos miesto kapinių 200-osioms įkurimo metinėms

Klaipėdoje – paroda, skirta senųjų Klaipėdos miesto kapinių 200-osioms įkurimo metinėms

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai