A. Karalius. Viešas pareiškimas dėl vilos Perkūno 11 naikinimo (video) (34)

Audrys Karalius | K. Rimavičiaus nuotr.

Audrys Karalius | K. Rimavičiaus nuotr.

Spalio 21-ąją pasaulis minėjo orumo dieną. Gera proga atsakyti sau į klausimą – o kas gi yra tas orumas? Ar aš pats po spalio 17 konflikto gyvenu oriai? Sakau atvirai – taip.

Suvokiu orumą, kaip asmens, bendruomenės ir tautos gyvenimą pakelta galva. Kai kiekvienas ir visi jaučiamės verti savęs ir vertinami aplinkinių, įskaitant valstybę.

Orumas be pareigos ir atsakomybės – tik tuščia kiliminė sąvoka, apibrėžianti komforto zoną. Orumas praktikuojamas komforto zonos ribose – yra tuščiaviduris, nes be turinio. Jis  neišvengiamai tampa konformistine kontracepcijai, saugant privatų orumą socialiniame vakuume, kaip svarbiausią dvasinį asmenybės turinį.

Šiandieną suprantu, kad suvokiu orumą kitaip. Esu už aktyvų, dalyvaujantį gyvenime „ne dėl savęs“ ir grūdinamą agresyvioje aplinkoje orumą.

Suprantu, kad orumas – ne dovana, ne privilegija ir juolab – ne paveldėjimo keliu gaunama dvasinio komforto būsena.

Orumas man – tarsi skrydžio aukštis, kurį užsitikrini tik asmeninėmis pastangomis, kasdien ir nuolat plasnodamas, nepaisant klimato sąlygų ir greit kintančių aplinkybių.

Orumas – žymi permanentines pastangas, o ne titulą.

Šiandien privalau atsakyti sau ir jums, mano bendraminčiai, – ar P.Rusecko vilos Perkūno 11 gynimo akivaizdoje  aš praradau savo orumą?

Esu tikras, jog ne.

Įvertinęs ilgos trukmės force majeure aplinkybes, panaudojau adekvačias priemones, rezultatui pasiekti – ir jis buvo pasiektas.

Agresorius nutraukė griovimo darbus ir pasišalino iš objekto.

Siekdamas šio rezultato mano protas, patirtis bei nuovoka per tris dienas išbandė visas įmanomas švelnias dialogo priemones, tačiau jos nebuvo rezultatyvios. Ypač ketvirtąją – finalinę dieną, kai buvo skubama ir visas kvartalas skendėjo asbesto dulkėse.

Kaip architektas ir kaip pilietis patyriau ekstremalų išbandymą demonstratyvios architektūrinės agresijos akivaizdoje. Ekstremalų vykdytojo ir užsakovo cinizmą „nematomo stogo šešėlyje“, Statybų inspekcijos VTPSI ir policijos neveiklumą, sadistinį autentiškų vilos elementų traiškymą brutaliausiu būdu, net nebandant jų išsaugoti ir sandėliuoti šalia.

Ir tik greta aiškinimo apie Art deco vertę ir UNESCO Pasaulinį vertybių sąrašą, pasitelkus aktyvią kūno kalbą – stebuklas įvyko!

Staiga grioviko teksto suvokimas pagerėjo 100 kartų.

Ką tik atsikalbinėjęs prisistatyti ir bendradarbiauti su atvykusiu Aplinkos apsaugos inspektoriumi Konstantinu Šumsku, griovikas ūmiai prisiminė, kad jis yra Daurius Grebliauskas. Kad jis be to yra įmonės „Dauriusta“ direktorius, kuri visą savaitę naikina vieną gražiausių Kauno pastatų ir dar prisiminė, kad jokių leidžiančių griovimo darbus dokumentų – jis neturi:

Tuo visi griovimo darbai Perkūno alėjoje ir baigėsi, palikę šiurpų pastato skeletą, bylojantį mūsų valstybės vertybes ir silpnybes.

Todėl Pasaulinės orumo dienos akivaizdoje, klausiu savęs – ar mano orumas Art deco fronte nukentėjo?

Nemanau. Nes svarbiausia Art deco fronte buvo Žaliakalnio, Kauno ir Lietuvos valstybės orumo apgynimas nuo savivalės.

Gal tuo pačiu ir mano orumas įgavo aiškesnių individualių bruožų. Gali būti, kad mano orumo samprata tampa vis mažiau panaši į fotelio revoliucionierių ir koučerių orumo kaukes bei kitus kompiuterių klaviatūromis kuriamus pramanus, su realiu gyvenimu nedaug teturinčius bendro…

PS.
„Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk“ – kartodavo ritualinį priesaką Art deco vilos šeimininkas majoras Petras Ruseckas įteikdamas kardus ir įšventindamas jaunus karininkus I-ojoje Respublikoje. Tikiuosi, kad nesuteršiau vilos Perkūno 11 dvasios.

Titulinė foto: Kipras Rimavičius

Kategorijos: Architektūra, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

34 komentarai

  1. Rasa:

    AČIŪ. Tikrai šiandien labai populiarūs žodžiai: orumas ir tvarumas. Bet jie suprantami menkai, iškraipytai. Trūksta švietimo ir giluminės kultūros, kad suprasti. Erdvę užliejusi laisvės ideologija pasireiškia kaip anarchija.

    • Socialistas:

      Nėra jokios laisvės, yra tik autokratinė liberalizmo savivalė. Bet nėra ko verkšlenti jūs – alko auditorija per rinkimus palaikėte liberalus. Ir taip jau 30 metų ko norit, tą gaunat.

      • Visgi... jei Alkas leis gūūūglint sveikai ir tiesmukai:

        tai žioplinėt nuo pat Santakos Nemuno Neries šventviečių derėtų,
        ir tam pat drąsuoliui A.Karaliui, kur su visa Lietuva po “sabonine” brutualizacija
        (statybine virš ir po’boteline) tūno. Žr. ardymą, darkymą, užstatinėjamomis būdikėmis:
        ht tps://www.google.lt/maps/@54.8972139,23.8815333,3a,75y,90h,90t/data=!3m6!1e1!3m4!1sc8gROi8ibgVH8xI7HbThGQ!2e0!7i13312!8i6656?hl=lt

        Žiauru, kai ne vien Matijošaičiai parazitauja ant Kauno ir visos Lietuvos KŪNO.
        T ū n o

  2. Gražus:

    Apsivemsiu.
    Tas pats kur kitus miestus griauna, žemina ir niekina bendruomenes, šaiposi ir tyčiojasi, prabilo apie orumą. Tokių griovimų nebūtų iš vis Lietuvoje, jei tokie gynėjai realiai siektų išsaugot paveldą, o čia tik imitacija, jau post factum. Pastatas suniokotas. Pasekmė – iki tos dienos įstatymų pažeidimų toleravimas.
    Graudu dėl visos situacijos Lietuvoje, o čia eilinį kartą apie vieną objektą. Apverkėm jau Zapyškį….

  3. :

    šiaip, nesigyręs kūno kalba, džiaukis, kad snukin negavai nuo “griovėjo”, nes jis turėjo pilną teisę gintis nuo tamstos užpuolimo, taip, kaip dabar turi pilą teisę tamstą paduot į teismą dėl smurto. Tai viena. Antra, jei pergyveni dėl tos lūšnos, kokių pilnas Kaunas, inicijuok įstatymo pakeitimus dėl art deco lauko šikinykų nugriovimo, nes tai irgi kultūrinis paveldas. Sarmata tamstai.

  4. Algis:

    Belgijoje lietuviai dirba įmonėse kur ardo asbocementą nuo pastatų.
    Pastatas apdengiamas, specapranga, akiniai, kaukės.
    Jei būtų toks kaip Žaliakalnyje panašus atvejis, tai sulėktų spectarnybos ir paguldę tokį traktoristą uždėję antrankius išsivežtų, čia tik galima padėkoti Audriui.
    Savininko pirkimo ir nuosavybės dokumentuose yra įrašyta paveldo apsaugos zona ir jei jis toks turtingas, tai atstatyti tokį namą yra malonumas ir nekainuos daugiau naujos kažkokios šiuolaikinės formos paieškos šioje istorinėje vietovėje.

    • Pajūrietis:

      Briuselyje buvo išgriauta daugybė neeilinių pastatų savo metu. Ypač, kai statė metro. Dabar stiklainių pilna. Tarp kitko, Briuselyje statybiniai kranai kelia, neša krovinius virš praeivių galvų. Strėlės su blokais sukas virš šaligatvių.

      • Algis:

        Taip, pokariu ir vėliau jie daug išgriovė – kapitalas valdo, kam tie griuvėsiai, bet dabar nagus graužiasi. Ypač švedai, atvažiavę sako, kad mes bent senamiestį išsaugojome. Pas juos ten kur buvo senamiestis jau daug ir istoristinio kičo.

        • Pajūrietis:

          O valdovų rūmai ar ne kičas?

          • Žemyna:

            Drėmaitė ir kiti irgi tą teigė. Ir tai, kad įgyvendinama paskubom, pažeidžiant visas taisykles ir vardan kičo naikinant požemiuose slypinčias vertybes, neleidžiant archeologams kruopščiai, tvarkingai atlikti savo pareigas.

          • Algis:

            Valdovų rūmai arti pavojingos ribos, bet pagal istorinius duomenis. Manau rūmai čia per daug kietai iš viršaus buvo nuleisti ir PST buldozerininkams rūsiai nerūpėjo.
            Vilniuje yra daug, net iš silikatinių plytų pastatų ir sovietmečiu atstatytų. Jei taip, tai ir ta pati Trakų pilis, bet reikia prisiminti kad tuo pačiu metu guduose Vytauto laikų paveldą tiesiog sprogdino.
            Nereikia bijoti medinio pastato. Japonai savo medines šventyklas kas 200m perrenka; tai tuo pačiu ir istorinio statybos amato pamokos pasikartojimas naujajai inžinierių kartai.
            Medinis namas per 200 m sutręšta ir jo restauruoti nereikia kaip dauguma įsivaizduoja. Reikia jį kaip kokį “lego” perrinkti. Paprasčiausiai išrinkti, susinumeruoti, atkruti sunykusias dalis, sveikas išsaugoti ir vėl atgal sudėlioti į vietas. Viskas!

            • Žemyna:

              Na, taip. Ir koks sutapimas – užsakymą vykdė būtent PST. O čia dar vienas sutapimas – PST vadovo pavardė… 🙂

              Taip, galima ir medį iš naujo atstatyti, jei ir tinkamą tam medį naudosi, ir atitinkamai jį paruoši prieš statybas (ar ne poros metų tam prireiks?), ir esi jei tokių darbų profesionalas.
              Vakarai susidūrė su visiška bejėgyste, kai atsipeikėjo po ,,senienų” naikinimo vajaus ir suprato, jog neišmano nei tokio projektavimo. nei kaip konstrukcijas paskaičiuoti, nei jų rankos moka įv. smulkių medžio darbelių, nei žino, katruo galu įrankius laikyti… O suvokė tai, kai patiems prireikė jūroje iš medžio statyti, o pastatus, kurie ten buvo ir galėjo ilgus metus ir studentams ir profesionalams kaip mokymo bazė tarnauti, nugriovė, nes… nemodernu. Griovėjų nesudomino nė tai, kad tiek metų bangų daužytas, potvynių skandintas, druskų graužtas, jis buvo sveikutėlis… Vienkartinio naudojimo daiktų kartos tokie dalykai nedomino.

            • Pajūrietis:

              Algiui: istoriniai duomenys tai kokie konkrečiai?

            • mociute:

              Britu Parlamento rumai (Palace of Westminster) yra islaike senuju – azuoliniu rumu fragmetus – dalis kad ir po daugybes gaisru ir net bombardavimu 1941, fantastisku gotikinio stiliaus rumu vidaus azuoliniu konstrukciju tebepuosia sio didingo pastato vidu .
              Zada atimanti Westminsterio sale ir kitos britu Parlamento rumu medines detales stebina unikalumu ir suteikia ypatingo didingumo bei savotiskos silumos.
              Gaila, kad wikipedia apie si statini i Lietuviu kalba isversta nedovanotinai mazai.
              Taciau nuotraukoje pavadintoje “Vestibiulis” galima pamatyti butent is azuolo pagaminta interjera.

    • mociute:

      britai griovimo metu pila vandeni kad sulaikyti dulkes.

  5. Žemyna:

    Eilinis darbininkas gali būti ir kone beraštis visokių teisinių reglamentų prasme, neskirti architektūrinių stilių, nežinoti, jog griauna paveldą, todėl iš jo atsakomybės reikalauti kažin, ar galima. Nebent, kad nesilaiko darbo saugos taisyklių, sutiko dirbti be apsaugos priemonių.
    Darbų vadovas, priešingai, privalo žinoti, jog viskas, kam jį su darbininkų brigada pasamdė, yra teisėta, nenusikalstama, niekaip nesikerta su įstatymais, potvarkiais, normomis ir pan. (ir ne tik, kaip šiuo atveju, vien apie griaunamą objektą kalba, bet ir apie darbininkų apsaugą). Jis turi pasirašytinai susipažinti su griaunamo pastato savininko turimais pastato dokumentais. Jei pagal dokumentus yra kažkokių kliuvinių, tačiau jis to nepaiso, jis turėtų dalintis atsakomybe už pastato naikinimą kartu su pastato savininku, o taip pat atsakyti už darbo saugos taisyklių nesilaikymą.

  6. T0mas J.:

    Kai pastatas nėra valstybės saugomas paminklas – savininkas gali su juo daryti ką nori, nekenkdamas aplinkiniams. Kai valstybė privačiai nuosavybei suteikia valstybės saugomo objekto statusą (taip sumažindama jo rinkos kainą) – valstybė moraliai PRIVALO atlyginti savininkui nuostolius dėl to – reikia pakeisti įstatymus, kad valstybė privalėtų ne tik moraliai, bet ir TEISIŠKAI.
    Jei privatus pastatas NĖRA saugomas valstybės – savininkas turi moralinę teisę griauti jį kada panorėjęs ir aš visad moraliai palaikysiu taip besielgiantį savininką.
    Perskaičiau kelis straipsnius apie šio pastato griovimą, bet taip ir likau nesupratęs – koks šio namo teisinis statusas? Ką valstybė savo teisės aktuose yra apie jį pasakiusi?

    • Algis:

      Jei turite valstybės saugomą namą, yra numatyta, kad galite kreiptis dėl dalies darbų ar tyrinėjimų atlyginimo.
      Namo negalima statyti be projekto, negalima be jo ir griauti. Toks projektas turi būti suderintas, kad būtų numatyti reikalavimai griaunant. Pvz.: atjungti nuo vandens tiekimo apskaitos, dujotiekio, elektros kad negautum žaibo į paslėpsnius. Aplinkos sauga nurodo nukelti asbesto lapus ir juos dengtame sunkvežime išvežti į nurodytą savartyna, o ne pamesti pamiškėje, už asbesto išvežimą taip pat skiriamos kompensacijos.
      Žinoma tokį griovimo projektą įvertintų ir paveldo saugos tarnybos.

  7. ADA:

    keista situacija: ar tokiais atvejais, jeigu ,,neklausoma teisėtų trijų institucijų reikalavimų“ neturi atvykti policija ir nutraukti neteisėtą veiką? Ar policdijos niekas nekvietė, ar policija tiesiog neatvyko kviečiama? jeigu taip, tai jie atvirai stojo nusikaltimą darančiųjų pusėn. Kitas dalykas yra baudos už tokius veiksmus – kokia bauda priskaičiuota tam savininkui? Girdėjau/ skaičiau, kad priskaičiuota truputį virš 10.000 eurų bauda. Tuo pačiu žinau, kad Kulautuvoje žmogui savo sklype pasistačiusiam namuką ant taškinių pamatų yra priskaičiuota 300 000 eurų bauda už galimai pažeistą kapinyną (nors tai nėra įrodyta). Tada kyla klausimas: kaip apskaičiuojamos tos baudos? ar skaičiavimus ir baudos dydžius veikia tik vadinamas ,,žmogiškasis faktorius“ :), ar naudojama kažkokia neadekvati, bet patvirtinta metodika? Tada visa tai reikia iš esmės keisti, nes paskyrus griovėjui Dauriui Grebliauskui , pvz.; 100 000 eurų baudą, o sklypo savininkui, pvz.; 500 000 eurų baudą, manau, kad jie labai apsigalvotų ir taptų uoliais paveldo saugotojais 🙂 :). o tada gal ir policijos nereiktų?…

  8. ADA:

    beje, dar trumpas klausimėlis: o kas yra sklypo savininkas? Jeigu paskelbta ekskavatoriaus savininko pavardė, tai turėtume žinoti ir sklypo savininko pavardę, nes jis yra pagrindinis sumanytojas ir griovėjas, o ne traktorininkas. Tikrai būtų gražu paskelbti ir pagrindinę pavardę, aišku, jei tai nėra valstybinė paslaptis :). Gal tai koks labai nusipelnęs Kaunui veikėjas, kad taip narsiai tvarkos? – netgi galima daryti prielaidą, kad jis aiškiai ir iš anksto ŽINO, kad jam už tai bus tik pagrasinama mažuoju piršteliu ir tai tik dėl akių :). Gal?… O Karalius – šaunuolis. Tikras, ryžtingas vyras.

  9. Algis:

    Manau čia yra ir didelė Kultūros ministerijos kaltė. Nėra parengta atmintinių medinių namų turėtojams, vien tik pagąsdinimai iš kava kvepiančių kabinetų. O juk tai Žvėrynas, Vilijampolė… ir mūsų miesteliai.
    Medinių namų savininkams atmintinėse galėtų nurodyti ką reikia daryti, į kokias kompensacijas savininkas turi teisę, padrąsinti įsigyti tokius namus. Kabinetuose mažai praktikų, bet patirties pakaktų. Bėda yra, nes šiuo metu tūlas pamatęs medinį saugotiną pastatą bėga nuo jo arba jis tiesiog padegamas ar kaip Žaliakalnio atveju paslapčia nugriaunamas, nes padegti nėra galimybės.
    KM daugiau turi galvoti kaip padėti savininkams, kaip kažką tobulinti, o ne kaip vien tik bausti.

    • Žemyna:

      Žvėryno NE-BĖ-RA. Jis NUŽUDYTAS su visa jo dvasia, kurios buvo įsigėrusios tų namų sienos… Nužudytas Vilniaus savivaldybės carj, bog i vojenskij načalnik – vyriaus. architektams pritariant…
      Ar po to iš jų neturėjo būti atimti diplomai ir vardai?
      Kai iš Narbuto g. išsukama į Kęstučio. atsiveria toks vaizdas: ten, kur dar likę medinukai, tarp jų, į buv. kiemus bei darželius sugebėta net ir po du daugiaaukščius įsprausti taip, kad ten gali filmuoti JAV skurdžių lūšnynus, ar kokio pramoninio rajono vienas ant kito lipančius daugiaaukščius sandėlius. Taip ir mano vaikystės kieme savo leteną pastatė daugiaaukštis. Nebėra šulinio su stogeliu, nei vynuogienojais apraizgytos pavėsinės, nei namelio, nei sodo… O juk jis tiems patiems dg-aukščio žmonėms taip širdį būtų glostęs!

  10. T0mas J.:

    Privati nuosavybė yra ne visuomeninė. Kad ir kaip gražus svetimas daiktas ar namas – ne tavo, nelįsk ir negalima. Dantų nešiepk ir svetimo neliesk.
    Mano kaimynas gražiai piešia. Labai gražiai, mano supratimu. Bet vis nepatenkintas, vis nori geriau, o kai aš pagiriu ir sakau – nurimk, viskas puiku – tada jis ima ir man matant suplėšo. Skauda man žiūtėt, bet ką galiu padaryt? Jo tie piešiniai, na gal turi teisę.. O gal man pasikviest straipsnio autorių ir kažkaip pavyktų atimt iš kaimyno jo piešinius? Tai kas, kad čia jo nuosavybė – atimsim ir bus ne jo. Kokią teisę jis turi plėšyt?! Juk leidimo plėšyt garantuoju kad negavęs!

    • Žemyna:

      Nuosavybė nuosavybei nelygi.
      Net kai nusipirktame tuščiame sklype namą savo rankomis pasistatai, tave saisto daug taisyklių ir įsipareigojimų.
      Šiuo atveju žmogus pirko ne tuščią sklypą, o išskirtinę nuosavybę su saugomo architektūrinio stiliaus namu. Prieš tokį pirkdamas, turi gerai apmąstyti viską – ar gali ir ar nori sau tokį leisti, net jei turimų banknotų pakus šakėmis iš krūvos į krūvą perkrauni? Su tokiu gausi krūvą įpareigojimų ir didžiulę atsakomybę. Ar tikrai esi tiek pamišęs dėl architektūros, ir rūpinimasis tokiais namais – tavo gyvenimo svajonė?

  11. Kita pusė:

    Skandalingiausios pastarųjų dienų Kauno vilos savininkas pagaliau prabilo: „Tiesa yra kitokia – nesu geros architektūros niokotojas“
    – lrytas.lt/bustas/architektura/2020/10/24/news/skandalingiausios-pastaruju-dienu-kauno-vilos-savininkas-pagaliau-prabilo-tiesa-yra-kitokia-nesu-geros-architekturos-nio-16825243/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: