Viena iš labiausiai pastebimų bruožų dabartinėje darbo rinkoje yra žmonių, ypač jaunesnių, noras kurti kažką savo ir būti nepriklausomam nuo darbdavio. Nors sumanymas pagirtinas, jauni verslininkai dažnai neįvertina galybės atsakomybių. Viena iš jų – tinkamai tvarkoma buhalterija. Būtent šis veiksnys gali lemti įmonės sėkmę arba kainuoti labai daug laiko ir pinigų.
Daugelis kompanijų įkūrėjų neįvertina, kad veiksminga buhalterinė veikla gali svariai prisidėti prie vidinių veiklos procesų sėkmės. Įmonės „Inkonta“ vadovė Diana Malinauskienė, turinti 15 metų patirtį įmonės finansų tvarkyme, įvardina pagrindinius iššūkius ir veiksnius, į kuriuose reikėtų atkreipti dėmesį.
Pasirinkimo galvosūkis
Pagal Lietuvos įstatymus, kiekviena įmonė (išskyrus mažąsias bendrijas ir individualią veiklą atliekančius asmenis) privalo samdyti diplomuotą buhalterį. Pagrindiniai pasirinkimai yra trys:
- vidinis buhalteris;
- individualią veiklą vykdantis samdomas buhalteris;
- buhalterijos įmonė.
Vidinio buhalterio didžiausias pliusas yra aktyvus asmens įsitraukimas į įmonės veiklą – kompanija tampa ne buhalterio klientu, o komandos nariu. Tokiu būdu supaprastėja visi procesai, nes bendraujama yra tiesiogiai.
Visgi, patyrusiam buhalteriui jaunos įmonės apskaita ir kitos su buhalterija susijusios užduotys neužtrunka daug laiko, nes kompanija neaptarnauja didelio pinigų srauto, neišrašo daug sąskaitų. Tai lemia, kad buhalterio pilni gebėjimai yra neišnaudojami.
Remiantis „Cvonline“ duomenimis, vyriausiojo specialisto alga Lietuvoje gali siekti nuo 1400 eurų, o pridėjus dar ir darbo vietos išlaidas toks specialistas tampa tikrai brangus jaunos įmonės biudžetui.
Atitinkamai galima samdyti buhalterį, dirbantį pagal individualią veiklą. Toks sprendimas būtų finansiškai patrauklesnis negu samdoma įmonė ar įdarbinamas specialistas. Iš kitos pusės individualiai dirbančiam asmeniui gali stigti patirties tam tikrose industrijose arba kolegų, su kuriais galėtų pasitarti. Taip pat, tokią veiklą vykdantys asmenys gali neturėti prieigos prie technologiškai pažengusių apskaitos programų.
Šie pavojai būtų sumažinti pasirinkus buhalterinę įmonę, nes įprastai joje dirba įvairių sričių žinovai, dirbantys su naujoviškomis programomis. Taip pat, buhalterinė įmonė gali pasidalinti patirtimi bei gerosiomis praktikomis, kurias sukaupė per ilgametę patirtį su kitais užsakovais. Patarti mokesčių, finansų, teisiniais klausimais bei padėti pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis.
Aišku, reikia atsižvelgti ir į tai, kad samdomos įmonės kaina bus didesnė nei individualią veiklą vykdančio buhalterio, tačiau gali įnešti naujovių įpročių kūrimo vyksme.
Įpročių stoka
Nepaisant to, kad buhalterinės apskaitos negali atlikti įmonės vadovas, jis lieka atsakingas, kad buhalteriui (įskaitant ir samdomas įmones) būtų teikiamos visos reikalingos žinios. Kai įmonė plečiasi, žinias buhalteriui (sąskaitas-faktūras, sutartis, ataskaitas) pradeda siųsti ne tik vadovas, bet ir kiti komandos nariai, todėl itin svarbu susikurti savo procesus, kurie padės veiksmingai valdyti žinias.
Neturint tinkamai veikiančio mechanizmo, kompanijos gali susidurti su padėtimis, kai dalis dokumentų nėra priduodami laiku ar išvis nėra pateikiami. Daugelyje industrijų verslo atstovai susiduria su griežtu reguliavimu, todėl už netinkamai vedamą buhalterinę apskaitą gali būti skiriamos ir baudos.
Taip pat, nei viena įmonė nenorėtų turėti problemų su metinėmis ataskaitomis, prekių ar paslaugų likučių skaičiavimu ar nusidėvėjimo skaičiavimu. Tačiau, D. Malinauskienė sako, kad pirmais kartais tokios klaidos pasitaiko dažnai, nes įmonėse nebūna susikūrę buhalterinės apskaitos procesai. Kaip pavyzdžiui, veiksmų automatizavimas, laikymasis griežto režimo, pareigų pasiskirstymas bei bendravimo aiškumas.
Šioje padėtyje ypatingai laimi tos kompanijos, kurios samdo buhalterines įmones, nes jos ne tik administruoja pačią apskaitą, tačiau pasidalina ir kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų. Įmonė turi diplomuotus finansininkus, teisininkus, kurie pataria sutarčių ruošimo klausimais, laiku pateikia ataskaitas mokesčių įstaigoms ir pataria sunkiais klausimais. Jaunam verslininkui lieka daugiau laiko verslo vystymui, nes nereikia užsiimti dokumentų tvarkymu ir buhalteriniais klausimais.
Besikeičianti tvarka
Aptarti iššūkiai yra tik keli iš daugelio su kuriais susiduria jaunos įmonės. Buhalterinės apskaitos reglamentai Lietuvoje keičiasi ir pagal dabartinius įstatymų pasiūlymus atsakomybių jaunoms įmonėms tik didės. Todėl išliekamąją vertę turi aiškus buhalterinės apskaitos procesas, diegiami teisingi įpročiai bei tinkamai pasirinktas partneris.
Cia buhalteriniu kompaniju reklama? Mane mokino kaip tik i tokias nesikreipti, nes joms tu esi eilinis ir ant taves dzin, nes simtus tokiu jie turi. Geriau samdyt individualiai dirbanti, o kai imone paaugs, savo turet.
O pavadinimas turėjo būti toks: „Su kokiais buhalteriniais ir statistikos iššūkiais susiduria visos įmonės?“
Taip, visos susiduria. Skirtumas tas, kad mažyliai vos su tiesioginiais darbais susitvarko, o buhalterijai nei laiko, nei pinigų samdyti apskaitininką neturi. Todėl juos galima smaugti.
O dičkį smaugti? Nebent kvailys to imtųsi – juk dičkis ne kokį vieną sulysusį buhalterėlį, o visą pulką jų ir teisininkų bei stogą Seime turi. Kovai ne tik su valdininkais, bet ir su pačia valstybe. Sudirbs šlapiai (ne Putino žodyno prasme šlapiai, o tą prasme, kad tu prakaitu apsipylęs prieš jį, bent po kelis milijonus mokesčių kasmet nusukantį, sėdėsi, ir dar velnių gausi už ,,nelankstumą” bei ,,LT verslo žlugdymą”).