Sumanymas sukurti pirmąjį Lietuvoje šunų darželį, kuriame jie gyventų kaip tikruose namuose Povilui Butkevičiui kilo prieš septynerius metus, kai draugė paprašė pasaugoti du jos šunis išeidama atostogų. Ji nenorėjo jų palikti tiesiog šunų viešbutyje, kur šunys yra uždaromi aptvaruose ar narvuose po vieną, nes jos šunys buvo labai bendraujantys, draugiški. „Nėra, kur palikti, kad būtų ramu“, – šie draugės žodžiai Povilui labai įstrigo ir jis pradėjo mąstyti, jog Lietuvoje reikia kažko kitko nei šunų viešbučiai. Taip kauniečiui gimė sumanymas sukurti „Šunų darželį“, kuriame šunys neuždarinėjami į aptvarus, nerišami grandinėmis ir gyvena tarsi namuose.
Įdomiausia tai, jog prieš atsirandant šiam darželiui Povilas svarstė apie vaikų darželį, buvo gauta nemažai reikalingų leidimų, vyko patalpų pritaikymo veiklai darbai. Supratus, jog keliami reikalavimai yra milžiniški ir nenusimato jų pabaigos, Povilas tiesiog sustojo ir šiuo sprendimu dabar labai džiaugiasi. Apsvarstęs iš aplinkos kylantį poreikį, įvertinęs namų įrengimą, jis suprato, jog „Šunų darželis“ – pats geriausias sumanymas. Per dvejus metus vyras įgijo Gyvūnų prižiūrėtojo amatą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, susipažino su šunų viešbučiais Graikijoje bei šiaurės Amerikoje ir jau septintus metus sėkmingai vykdo veiklą.
Antrieji namai šunims
„Priimame šunis ir kelioms valandoms, ir keliems mėnesiams. Esame puiki išeitis mažųjų triukšmadarių šeimininkams, kurie skundžiasi šunų lojimu. Turime šunį, kuris jau tris metus kasdien vežiojamas pas mus dėl šios priežasties. Porai valandų dažniausiai palieka iš kitų miestų atvažiavę žmonės, kada reikia atlikti tam tikras užduotis, laukia kažkoks renginys. Pusė metų buvo ilgiausias laiko tarpas, kada mums buvo paliktas šunelis“, – pasakoja Povilas ir priduria, jog darželyje šunys yra suskirstomi pagal dydį ir būdą bei aršumą.
„Mums daug paprasčiau kai šuo draugiškas, nelinkęs vyrauti ir pakenčia kitus šunis. Tačiau ne visi tobuli. Aršius kitų atžvilgiu atskiriame dėl jų pačių ir kitų saugumo. Tada toks pikčiurna daugiau laiko praleidžia su mumis, atskirai eina pasivaikščioti ir žaidžia tik su žmonėmis. O jei labai piktas, tai tiesiog atsiprašome ir nepriimame“, – teigia Povilas ir priduria, jog priimami tik paskiepyti ir sveiki šunys.
Panemunėje veikiančiame darželyje daug žalumos, visai šalia teka Nemunas. „Įprastiniuose viešbučiuose šunis uždaro atskiruose aptvaruose. Aš juos vadinu „arklidėmis“. Šunys tampa atskirti, tarsi narve, lyg už bausmę. Po jaukios namų aplinkos, toks pokytis gali būti didžiulis sukrėtimas. Pas mus to nėra. Darželinukai gyvena kaimą primenančioje aplinkoje. Kasa duobes, voliojosi, tad tenka dažnai juos prausti prieš atiduodant šeimininkams. Šunys gyvena namo-darželio kambariuose, kur stovi sofos, jų guoliai, visą laiką būna kartu didesniais ar mažesniais būreliais. Prisiimu atsakomybę už tai, kas čia vyksta. Noriu, kad jie pavargę, sveiki ir laimingi išvažiuotų namo bei vėl trokštų sugrįžti. Vieni prisitaiko greičiau, kiti, senesni šunys, kiek ilgiau. Kiekvienas šuo yra nepakartojamas, atsižvelgiame į kiekvieną asmeniškai,“ – darželio išskirtinumus pristato šeimininkas.
Nuolatinis bendravimas su šeimininkais
Povilas pasakoja, jog jam svarbu ne tik šunų gerovė, bet ir tai, kaip jaučiasi šeimininkai. „Kartais palikdami savo mylimus šunelius, šeimininkai labiau jaudinasi nei jų gyvūnai. Šunys iš karto čia randa veiklos. Stengiuosi nuolat šeimininkams pranešti trumposiomis žinutėmis, vaizdo pranešimais, skambučiais apie jų šunelius. Pirmosiomis naujų darželinukų dienomis šeimininkai skambina labai dažnai ir tikrai reikia juos raminti. Po to staiga įvyksta persilaužimas, nes mato, kad šuo atsipalaidavęs, laimingas. Visada stengiamės šeimininkus supažindinti su galimais nelaimingais atsitikimais. Juk ir vaikų darželiuose visko nutinka“, – pasakoja Povilas.
„Įgijęs gyvūnų prižiūrėtojo amatą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre – įgijau ir didesnio pasitikėjimo savimi. Tai dariau labai sąmoningai, juk mokslus baigęs žmogus kelia didesnį pasitikėjimą ir žmonėms. Jie jaučiasi saugiau, kai mylimą šunį palieka ne savamoksliui, o turinčiam žinių apie šunų fiziologiją, elgesio savybes, higienos procedūras, pirmąją veterinarinę pagalbą ir tt.“
Įkvepia augantis poreikis
Anot „Šunų darželio“ vadovo, Lietuvoje profesionalios gyvūnų priežiūros paslaugos dar tikrai turi kur plėstis. Šiuo metu Povilas šunų priima tiek, kiek geba pasirūpinti, nes dirba vienas. „Šiai dienai kartais jau nebespėju patenkinti poreikio. Užsakovai jau žino, kad norint palikti žiemos švenčių dienomis, ilgųjų savaitgalių metu rezervuoti vietą reiktų bent mėnesį į priekį, nes vietos greitai užsipildo“, – pasakoja Povilas ir priduria, jog jam ši veikla – yra jo gyvenimo būdas ir pomėgis. Taip pat Povilas džiaugiasi, jog lietuviai vis daugiau dėmesio pradeda skirti savo šunims – užsiima jų mokymu, veda į kirpyklas, rūpinasi jų sveikata.