„Mokslo sriuba“: naujasis NASA marsaeigis Raudonojoje planetoje ieškos gyvybės pėdsakų (video) (6)

naujasis NASA marsaeigis Raudonojoje planetoje ieškos gyvybės pėdsakų | LRT nuotr.

naujasis NASA marsaeigis Raudonojoje planetoje ieškos gyvybės pėdsakų | LRT nuotr.

Šią vasarą Marso link buvo sėkmingai paleistas naujasis NASA marsaeigis „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“). Pagrindinis užduoties tikslas – padėti tyrėjams atsakyti į klausimą, ar Marse kadaise egzistavo gyvybė.

„Dėl to yra specialiai pasirinkta užduoties vieta – Jezero krateris. Neveltui jo pavadinimas primena žodį „ežeras“ – jis tą ir reiškia viena iš pietų slavų kalbų. Į šį ežerą tekėjo upė, kuri nešė įvairias nuosėdas ir nuklojo ežero dugną įvairiais nuosėdų sluoksniais. Ten užkoduotos šimtų milijonų metų žinios,“ – pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas Kastytis Zubovas. Marsaeigis „Perseverance“, tirdamas kadaise tyvuliavusio ežero dugną, aiškinsis, ar jame yra fosilijų ar biologinės kilmės liekanų.

 naujasis NASA marsaeigis Raudonojoje planetoje ieškos gyvybės pėdsakų | LRT nuotr.

naujasis NASA marsaeigis Raudonojoje planetoje ieškos gyvybės pėdsakų | LRT nuotr.

Daugiau – laidos įraše:

Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima žiūrėti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius bei www.mokslosriuba.lt

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Mokslas, Švietimas, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Žemyna:

    Na, ir juokdariai – ieško, rausia, kažką kurpia, kai jau seniausiai galėjo sužinoti ir pinigų vėjais neleisti… – Reikia tik Lobačiuvienės paklausti, ir viskas bus aišku, kas, kur ir kaip. Arba Palmiros – ši visai savaitei į priekį numatytų, ar apsimoka ko ieškoti. Sužinotum, jog ši savaitė bus bergždžia, dirbti neapsimoka, važiuotum kur prie vandens, kol šilta, ir gaudytum rudens saulytę.

    • mvasionis:

      Iš tikrųjų, jau dabar aišku, jog Marsas galėjo būti gyvas prieš milijoną metų, kai Saulė buvo kaitresnė. Tada ir buvo kolonizuota bei parengta žmonijai Žemė. Taigi Marsą nuniokojome, o dabar naikiname paskutinę vietą Saulės sistemoje, kur galėtume gyventi. Vietoj beprotiškų lėšų švaistymo Marsui reikėtų jas nukreipti Žemės gyvybingumui ugdyti.

      • Žemyna:

        Taip ir manau, kad mus permeta iš vienos planetos, kurią PRIBAIGĖME, į kitą, o mes vis nepasimokome – rūpinamės ne tuo, ant stovime, kuo kvėpuojame, o varžybomis, kieno produkcijos sąvartynas bus didesnis, kieno vardas turtingiausių lentelės viršūnėje atsidurs.

  2. Pagal viską matosi, kad MĖNULIS kadaise buvo panašus į ŽEMĘ! Tai liudija jame vykę fiziniai procesai. Tikėtina, kad “GALĄ” MENULIUI PADARĖ BUVĘ JOS GYVENTOJAII
    TIKĖTINA IR TAI, KAD MŪSŲ LAIKŲ ŽEMĖS GYVENTOJAI ŽENGIA TUO PAČIU – PERTEKLINIU GINKLAVIMOSI KELIU!
    MOKSLININKAMS LAIKAS NE GINKLUS TOBULINTI, BET TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS PAŽINTI!!!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: