„Saulė sodą sodino…“ apie Kaukynes ir delmonus (video) (1)

16_1

„MJR Kaukynes XXI½“ | Laidos „Saulė sodą sodino…“ stop kadras

Po pertraukos su naujomis laidomis vėl sugrįžta laidų ciklo „Saulė sodą sodino…“, skirtas Tautodailės metams. Laidos bus rodomos, kaip įprasta, kiekvieną sekmadienį 9 val. per Balticum TV.

Šį sekmadienį (rugsėjo 20 d.) „kaukinėsime“. Šiuolaikinės baltų kultūros šventės „Mėnuo Juodaragis“ vasaros pabaigoje kvietė į ypatingą vyksmą – Kaukynes. Pasak šventės rengėjo Ugniaus Liogės, „Amatų kiemas „Mėnuo Juodaragis“ programoje jau daugelį metų gyvena savo atskirą gyvenimą ir yra tapęs savotiška „švente šventėje“, kur gyvenimas sukasi savu ratu. Skirtingai nuo kitų amatų švenčių, šio kiemo, ar net galima sakyti – viso miestelio – veiksmą kasmet diktuoja paskelbta tema. Šiais metais  dėl pasaulį palietusių įvykių ir dėl viruso grėsmės pasikeitusios kasdienybės pagrindine tema tapo mitologiniai kaukai ir kaukės, primenančios ne tik apie saugumo priemones, bet ir gilesnę kultūrinę praeitį, surištą su kaukių nešiojimu ir mistiškų padarų – kaukų – gėrybėmis“.

16_2

Laidos stop kadras

Laidoje pamatysime, kaip tautodailininkai Algirdas Juškevičius ir Erikas Čypas drožia tradicines lietuviškas kaukes ir „kepa“ lietuviškus čipsus, festivalio MJR savanorės Ema Srauna ir Eglė Nedzinskaitė padeda atvykusiems į festivalį susikurti kaukes. Taip pat sužinosime ir apie mitologinius kaukus, ir apie lietuviškas ristynes, ir kitokių įdomybių. Skambės autorinių muzikos kūrinių fragmentai, kuriuos atliks patys autoriai – Kristijonas Lučinskas ir Marija Žemaitytė.

16_3

Laidos stop kadras

Po savaitės (rugsėjo 27 d.) kviesime į Klaipėdos Etnokultūros centrą, kur susitiksime su siuvinėjimo meistre Irena Ungaro, etnologe dr. Elena Matulioniene ir jos dukra Ieva. Kalbėsime apie ypatingą siuvinėtą rankdarbį – delmoną.

16_4

Laidos stop kadras

„Delmonas tarmiškai dar vadintas taše, kapše, krapšte, kišene, daumonu, diržiuku. Duomenys apie XVII–XVIII a. dėvėtus krepšelius yra fragmentiški. Išsamiau yra tyrinėti XIX a. pab.–XXI a. tekstilės krepšeliai. Lietuvninkės juos dėvėjo prie kasdieninių ir šventinių drabužių. XX a. 7–8 dešimtmetyje, išaugus folkloro ansamblių veiklai ir tautinių drabužių poreikiui, ši detalė pradėta dėvėti su Mažosios Lietuvos tautiniais rūbais. Gamintos muziejų eksponatų kopijos, autorinės variacijos.“ (Elena Matulionienė, „Klaipėdos krašto tautiniai drabužiai“, leidinys „Tautosakos darbai“, 57)

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro pateikta Mažosios Lietuvos vertybė – delmonas šiais metais į traukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Puošni lietuvininkių tautinių rūbų detalė, gausiai dekoruotas tekstilės krepšelis, tapo regioną pristatančiu ženklu.

Ievos Matulionytės atkurtas delmonas | rengėjų nuotr.

Ievos Matulionytės atkurtas delmonas | rengėjų nuotr.

Senaisiais laikais visos lietuvių moterys siuvinėjo, ir tai buvo savaime suprantama. Mūsų dienomis siuvinėjama retai, tačiau siuvinėjančių dar yra. Klaipėdos etnokultūros centre nuolat rengiami didelio susidomėjimo sulaukiantys praktiniai delmonų siuvinėjimo užsiėmimai ir, tuo pačiu, puoselėjama moterų kūrybiškumą ugdanti siuvinėjimo tradicija.

Laidos kūrybinė grupė: Nijolė Jačėnienė (režisierė), Jonas Tumasonis-Adominis, Saulius Gudas (operatoriai), Rimantas Navickas (montuotojas), Kristijonas Lučinskas (kompozitorius), Laurynas Bolnis (videografikas), Sigutis Jačėnas (tekstų skaitovas). VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, informaciniai partneriai – interneto portalas Alkas.lt, dienraštis „Vakarų ekspresas“.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Žemyna:

    Laaabai patinka delmonai…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: