Dėl pandemijos nemažai lietuvių liko be atostogų: gydytojai pataria būtinai pailsėti (0)

Nugaros masažas | „SPA Vilnius“ nuotr.

Nugaros masažas | „SPA Vilnius“ nuotr.

Į rudens darbų rutiną nemažai gyventojų sugrįžo taip ir nepailsėję. Skrydžių bendrovės skaičiuoja atšauktus maršrutus, šalys įsiveda vis daugiau draudimų, o gyventojai neskuba keisti atostogų įpročių ir laukia ribojimų pabaigos. Tai liudija ir ne itin didelis Lietuvos kurortų užimtumas – nors pajūryje buvo beveik sausakimša, tačiau, pavyzdžiui, Druskininkai nepasiekė nė 50 proc. viešbučių užimtumo. Gydytojai ir psichologai pasidalijo patarimais, kaip įveikti nuovargį ir netaupyti atostogų sąskaita. Taip pat, siekdami padėti atostogų netekusiems gyventojams, šalies sanatorijos ir SPA centrai sukūrė sumanymą, skirtą tiems, kas šiemet buvo priversti atšaukti kelionę ar skrydį.

Neįvyko dešimtys tūkstančių skrydžių

„Oro navigacijos“ duomenimis, įprastai aviacijai vasaros pabaiga būdavo intensyvi, tačiau šiemet bendras praėjusio mėnesio skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje, palyginus su pernai rugpjūčio mėnesiu, mažėjo 56 proc. ir sudarė beveik 12 tūkst. skrydžių, o tranzitinių skrydžių skaičius mažėjo 60 proc. (8,3 tūkst. skrydžių). Nemaža dalis šių neįvykusių kelionių – taip ir neišsipildę gyventojų atostogų planai.

„Nors jau prasidėjo ruduo, aviacijoje vis dar tęsiasi vasaros laikotarpis, prasidedantis kovo pabaigoje ir pasibaigiantis spalio gale. Vasaros visuomet būdavo pikinės ir oro erdvės apkrova jų metu būdavo didžiausia. Tačiau Covid-19 viską pakeitė. Naujausi tyrimai rodo, kad keturi iš penkių keliaujančiųjų mieliau renkasi likti namuose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad aviacinė krizė kol kas tik gilės“, – teigia VĮ „Oro navigacija“ vadovas Marius Beliūnas.

Poilsiautojų planus ne tik Lietuvoje keitė ir kiti ribojimai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje daugelis gyventojų nutarė atsisakyti atostogų dėl paskelbtos susibūrimų ribojimo taisyklės, pagal kurią viešoje vietoje būriuotis gali tik ne didesnės nei šešių žmonių grupės, rašo „The Guardian“. Nors nėra žinoma, kiek ilgam gali tekti taikyti įvairius apribojimus, žmonės vis dar tikisi, kad palaukus kelias savaites gyvenimas sugrįš į buvusias vėžes, todėl savo planus atidėlioja.

Atostogų atidėliojimas kelia pavojų sveikatai

Vis dėlto gydytojai ir psichologai pataria atostogų neatsisakyti, ypač dabar, kai ir taip tenka gyventi didesnio nerimo apsupty. Psichologė ir knygų autorė Asta Blandė pastebi, kad atostogų nereikėtų tapatinti su kelionėmis, o vietoje to – ugdyti įprotį ilsėtis reguliariai.

„Kartais tarp atostogų ir kelionių esame linkę dėti lygybės ženklą. Išties, gali būti, kad šie patyrimai keliauja kartu, papildydami vienas kitą, tačiau atostogos savyje talpina kur kas daugiau. Jei kelionės yra kaip galimybės, tai atostogos – tikra žmogaus gyvenimo būtinybė. Tai – pertrauka, atsitraukimas nuo kasdienės įprastos rutinos, skirtas atgauti fizines ir dvasines jėgas, kad galėtume sugrįžti į rutiną. Atsisakę pertraukos, iš savo vidinio banko imame jau ne jėgų rezervus, o „paskolas“, už kurias vėliau tenka mokėti chronišku nuovargiu, pašlijusiais santykiais darbe ar šeimoje, perdegimu ir sveikatos problemomis. Nuovargis – tai griaunanti jėga, kurios išvengtume, jei per metus bent po keletą kartų turėtume norą, įprotį, nuostatą pasirūpinti savimi ir skirti laiko malonioms, netikėtoms veikloms“, – teigia A. Blandė.

Gydytojas kardiologas Rokas Navickas, vadovaujantis „SPA Vilnius“, įspėja, kad nuovargis mūsų kūnui gali pridaryti nemažai žalos. Jis primena, kad teoriškai sveikata susideda iš kelių dedamųjų: 11 proc. nulemia medicina, 22 proc. – genetika, 7 proc. – aplinka, net 24 proc. priklauso nuo socialinių aplinkybių, o daugiausia – 36 proc. – nuo mūsų pačių elgsenos. Deja, 2017 metais atliktas „Spinter“ tyrimas atskleidė, kad net 41 proc. Lietuvos gyventojų teigia niekad nesportavę ir nesimankštinę.

„Kodėl gi nepradėjus nuo to, kas daro stipriausią įtaką sveikatai – nuo mūsų elgsenos? Judėjimo trūkumas – vienas didžiausių pavojaus veiksnių. Tuo tarpu sportas gali būti tiek aktyvus – kaip treniruotės, tiek pasyvus, kaip medicininis kūno masažas. Taip pat svarbu laiku valgyti, rinktis kokybišką maistą ir mažesniais kiekiais, tačiau skanauti su pasimėgavimu. Gultis reikėtų praėjus bent trims valandoms po vakarienės, o nuo buities kartais pasislėpti ten, kur viskuo yra pasirūpinta už mus – nuo ryte keptos duonos iki lauke išaugintų daržovių“, – patarimais dalijasi R. Navickas.

Masažas | „SPA Vilnius“ nuotr.

Masažas | „SPA Vilnius“ nuotr.

Auksinė poilsio taisyklė

Norintiems išvengti nuovargio ar net išsekimo, gydytojas R. Navickas primena auksinę taisyklę, pagal kurią kasdien 8 valandos turėtų būti skiriamos sau, 8 miegui ir 8 darbui. Tiesa, šiandien daugeliui tai yra nelengvas iššūkis, todėl jei nepavyksta skirti tų aštuonių valandų, reikėtų susirinkti jas per pilnavertį savaitgalį.

„Žinome, jog nuo tada, kuomet atsirado elektroniniai laiškai išmaniuosiuose įrenginiuose, visų darbo diena pailgėjo vidutiniškai 45 minutėmis. Per karantiną dažnas darbo vietą perkėlė į namus, kas dar labiau ištrynė darbo ir poilsio skirtį. Tokiu būdu atsakingumu pasižymintiems žmonėms neretai pasireiškia abejingumo, nuovargio, pervargimo ar net profesinio perdegimo požymiai. Dėl šių priežasčių dabar, labiau nei bet kada, turime patys sau padėti, rasdami progų pakeisti aplinką, pilnai atsijungti nuo el. laiškų, atsakomybių, darbo problemų ir skirti laiko sau, šeimai, mėgstamai veiklai. Pasaulio ekonomikos forumo ir Harvardo verslo mokyklos tyrimas atskleidė, kad save prižiūrintis žmogus yra net 3,1 karto darbingesnis“, – teigia „SPA Vilnius“ vadovas.

Jis pastebi, kad vis daugiau įmonių suteikia darbuotojams ilgesnes atostogas, suprasdami, jog sveikame kūne atsiranda kūrybiškumas, noras dirbti, nuoširdus atsidavimas daromai veiklai. Gydytojas tikina, jog geros atostogos yra tokios, kurių metu žmogus gali daryti tai, kam įprastai nelieka laiko. Tai gali būti kokybiškas ir laiku patiektas maistas, pilnavertis miegas, įvairios veiklos kūnui ar protui, kaip knyga, pasivaikščiojimas po samanotą mišką, gal sporto treniruotė su patyrusiu treneriu, o gal gydomasis giliųjų nugaros raumenų masažas, purvo įvyniojimai ar kitos specialiai parinktos procedūros.

„Savęs turėtume paklausti, kada paskutinį kartą jautėmės išties pailsėję ir nuoširdžiai norėjome eiti į darbą? O juk reikia tiek nedaug, tiesiog gero, pilnaverčio, savalaikio poilsio ir vertybės bei motyvacija sugrįžta į savo vietas. Lietuvoje turime išskirtinės kokybės sveikatinimo ar gydymo paslaugas teikiančias įstaigas, pripažįstamas tarptautiniais kokybės sertifikatais. Čia kuriamos ir teikiamos klinikinį poveikį turinčios procedūros ir šios paslaugos yra išties lengvai prieinamos. Todėl ir mūsų SPA kolektyve sėkmę matuojame tuo, ar klientas išvyko būdamas laimingesnis negu atvykdamas. Jei atsakymas teigiamas, tuomet savo darbą, dėl kurio kasdien keliamės, padarėme gerai“, – teigia gydytojas kardiologas.

Sveikatinimo atostogų galimybės Lietuvoje

Pasak Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančiosios direktorės Linos Nosevič, pasikeitusios sąlygos paskatino Lietuvos sanatorijas ir SPA paslaugas teikiančius viešbučius gerokai išplėsti paslaugų ratą, sukurti programas „viskas įskaičiuota“ aptarnavimą mėgstantiems poilsiautojams. Tokius lankytojus domina ne tik pilnas maitinimas, bet ir užimta, turininga poilsio programa.

„Dauguma sanatorijų ir SPA centrų suskubo poilsio netekusiems gyventojams į pagalbą ir sukūrė sumanymą „Atostogauk sveikai“. Jos metu, iki pat Kalėdų, pateikus bet kokį neįvykusios kelionės įrodymą, daug kur bus taikoma nuolaida sanatorinio gydymo ir sveikatinimo programoms, sudaromos individualios poilsio programos,“ – teigia asociacijos vadovė.

Jos teigimu, nors Lietuvoje pakankamai sunku nuspėti gerą orą, ypač rudenį, tačiau sveikatinimo paslaugoms tai neturi jokios reikšmės – pasilepinti kūno procedūromis malonu bet kokiu metų laiku ir ypač, kai už lango – vis šalčiau.

Keliauti trukdo užimtumas ir sveikatos problemos

Vasarą skelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pirmąjį ketvirtį, dėl nuo kovo mėn. 16 d. įvesto karantino, Lietuvos gyventojai į užsienį keliavo 15,3 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones po šalį, Lietuvos gyventojai įvardijo didelį užimtumą (39 proc.), nenorą keliauti (13 proc.), sveikatos problemas (13 proc.), nepakankamas pajamas (9 proc.) bei kitas priežastis (26 proc.).

L. Nosevič teigimu, vartotojų įpročiai keičiasi lėčiau negu pandemijos padėtis. Nemažai klientų vis dar tikisi, kad viskas greitai praeis ir galima bus grįžti prie įprasto gyvenimo būdo. Vis dėlto žinovai vis atsargiau žiūri į trumpalaikius spėjimus ir pataria ruoštis tam, kad kitokia kasdienybė užtruks. Todėl būtina išmokti gyventi nauju ritmu, tausoti save ir savo sveikatą, reguliariai ilsėtis bei vengti nuolatinės įtampos.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Pilietinė visuomenė, Psichologija, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: