Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video) (4)

„Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ | Alkas.lt nuotr.

„Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 8 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks pokalbių ciklo „Kalbos kelias“ pirmasis pokalbis skirtas Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“:

17 val. – diskusija „Rašto kalbos atsiradimas: priežastys ir aplinkybės“, dr. Inga Strungytė-Liugienė, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja
17 val. – diskusija „Lietuviško žodžio paslaptys“ , dr. Jūratė Lubienė, Klaipėdos universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja
17:40 val. – diskusija „Mes kiekvienas esame kalbos kūrėjai“, Audrys Antanaitis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas.

Prieš pokalbį 15 val. renginio dalyviai dalyvaus ekskursijoje po Klaipėdos senamiestį „Prisimenant senuosius kalbos kūrėjus“. Ją ves dr. Arūnas Baublys, Klaipėdos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas. O 16.30 val. Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje įvyks pokalbio dalyvių ir renginio rengėjų Susitikimas su žurnalistais.

„Kalbos kelio“ pokalbių sumanytojas ir rengėjas – naujienų svetainė www.manokrastas.lt. Renginio bendrininkai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Rėmėjas – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Tiesiogiai (nuo 16.55 val.):

Jonas Jablonskis apie 1912–1914 m. | lnm.lt, Jablonskių šeimos nuotr.

Jonas Jablonskis apie 1912–1914 m. | lnm.lt, Jablonskių šeimos nuotr.

Šiais metais gruodžio 30 d.sukaks 160-osios garsiojo kalbininko Jono Jablonskio, sunorminusio lietuvių bendrinę kalbą, gimimo metinės. J. Jablonskis, buvo pirmasis sunorminęs literatūrinę lietuvių kalbą. Kalbininko dėka dabar bendrinėje kalboje mes vartojame savaitės dienų pavadinimus, kalbos sąvokas – kablelis, šauktukas ir pan., matematines sąvokas – daugyba, dalyba ir kt.

Jonas Jablonskis (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis), gimęs 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių raj., mirė 1930 m. vasario 23 d. Kaune. J. Jablonskio darbai ir veikla ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos.

Screenshot_2020-09-08 Jonas Jablonskis, didžiausiu Dievu pasirinkęs lietuvių kalbąSvarbiausi veikalai: „Lietuviškos kalbos gramatika“ (1901 m.), „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1911 m.), „Lietuvių kalbos gramatika“ (1922 m.), „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1925 m.), „Linksniai ir prielinksniai“ (1928 m.). Redagavo Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, Jono Biliūno ir kitų rašytojų kūrinius. Kartu su mokiniais vertė vadovėlius bei grožinę literatūrą.

Išugdė didelį būrį lietuvių kalbos mokytojų, kalbininkų, kurie tobulino bendrinę lietuvių kalbą. 1928 m. gegužės 15 d. apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.

J. Jablonskis galutinai nustatė lietuvių raidyną, įdiegė daugybę naujadarų: dienų pavadinimai (pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis), ateitis, praeitis, rašytojas, mokykla, mokslininkas, linksniai (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas), kalbos terminai (kablelis, kabutės, šauktukas, klaustukas), matematiniai terminai (daugyba, dalyba, skaičius, apskritimas, spindulys), degtukas, atvirukas, valstietis, tautietis.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: