M. Norbutas. Šunų pragaras Lietuvoje – kada tam užkirsime kelią? (20)

Martynas Norbutas | Asmeninė nuotr.

Martynas Norbutas | Asmeninė nuotr.

Nuo praėjusio penktadienio pradėti vykdyti reidai, kaip įtariama, nelegaliose šunų veisyklose. Iki šiol nustatyti galimi židiniai yra Kretingoje, Tauragėje ir Širvintose. Pragaras – būtent taip rastas vietas vadina jas apžiūrėję specialistai. Deja, nors ir ne tokiais dideliais mastais, žiaurus elgesys su gyvūnais Lietuvoje nėra kažkas naujo. Metų pradžioje Joniškyje pakartas šuo, tokios pat baigties sulaukė pernai šuo Kauno Vilijampolės rajone, o apie augintinių mušimą ar pakastus, prigirdytus šuniukus regionuose retai kas besivargina pranešti.

Iki šiol Lietuvoje gyvūno gyvybė ir sveikata nėra vertybė. Tai rodo ir teisės aktai, ir egzistuojančios baudos, ir kompetencijų stoka institucijose, pagaliau nemažos dalies žmonių nejautrumas bei nenoras aukoti laiką ginant tą, kuris negali apsiginti. Galima, kaip visada, viskuo kaltinti Seimą ar Vyriausybę, tačiau iš tiesų atsakomybė gula ir ant mūsų visų pečių.

Visuotinis čipavimas vis atidedamas

Seimas buvo nusprendęs, kad nuo 2016-ųjų visi šunys ir katės privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Tačiau dėl milžiniško visuomenės spaudimo tais pačiais metais ši nuostata buvo atšaukta. Iki šiol liko tik reikalavimas ženklinti kates, šunis ir šeškus, jei juos ketinama parduoti. Nepaisant draudimo parduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus augintinius, nelegali rinka tiesiog klesti. Interneto skelbimų svetainėse gausu pranešimų apie parduodamus šunis ar kates, o atsakingi pareigūnai, tikėtina, neimituoja pirkimų patikrinti ar gyvūnai yra parduodami laikantis teisės aktų. Jei nelegaliai užsidirbti gali vienas žmogus, akivaizdu, kad nešvariu verslu gali užsiimti ir grupuotės.

Čipų neprivalomumas sukuria užburto rato sistemą, kada konkretaus gyvūno gerovė negali būti nei atsekama, nei pamatuota, nei patikrinta. Pirkėjų nebaudžiamumas perkant nepaženklintą augintinį suteikia paskatas nelegalaus verslo plėtrai. Nelegalūs pardavėjai neretai prisidengia įstatymo paliktomis spragomis šunis veisti juos perduodant arba pasiliekant sau. Oficialiai juk taip ir vyksta – vienas subjektas užtikrina, kad jo laikomi šunys pasidaugintų, o palikuonis perduoda kitam subjektui, kuris konkretaus augintinio ieško. Bet tikrovė juk kita – neteisėtas veisimas atliekamas sąmoningai, siekiant pasipelnyti.

Pardavimo dokumento nėra, abi pusės patenkintos, nes gavo ko nori, o tikimybė, kad viskas iškils į viešumą ir nelegalus veisėjas bus nubaustas – minimali. Dėl tokių nelegalių sandorių kenčia tiek gyvūnai, kurių laikymo sąlygos nelegalaus verslo rengėjams neretai nelabai rūpi, tiek – valstybė, nes sandoriai nedeklaruojami ir mokesčiai nemokami, o retkarčiais ir naujieji augintinio šeimininkai – nes pasireiškus augintinio įgimtoms ligoms pagalbos iš nelegalių veisėjų tikrai nesulauksite.

Belgijoje šunų atpažinimas ir registravimas tapo privalomas dar 1998 m. Tai padaryta dėl didelio pamestų augintinių skaičiaus ir poreikio stebėti šunų prekybą. Čia egzistuojančios registracijos duomenų bazės leidžia greitai atsekti šuns kilmę, vados kilmės vietą, bei susisiekus su naujais šuns šeimininkais nustatyti nelegalius prekeivius. Būtent tai galėtų būti padaryta ir Lietuvoje – bet tam reikia susitarimo, kad čipavimas turi būti. Galbūt ženklinimą patikint ne tik veterinarams, galbūt su valstybės pagalba – bet jis turi atsirasti kuo greičiau. Ne mažiau svarbi ir augintinių atsakomybė, jei šių reikalavimų yra nesilaikoma.

Baudos neatgraso

Lietuvoje už gyvūno nepriežiūrą, žiaurų elgesį ar netinkamas laikymo sąlygas savininkui neretai skiriamas įspėjimas ar labai mažo dydžio bauda. Už žiaurų elgesį su gyvūnais, kankinimą Baudžiamasis kodeksas numato viešųjų darbų, baudos ir net arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų galimybes. Vis dėlto, čia svarbi viena sąlyga – būtina gyvūno žūtis arba suluošinimas.

Administracinių nusižengimų 346 straipsniu numatomos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais ar gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nesilaikymą yra pakankamai nedidelės. Nepaženklinai šuniuko, skirto pardavimui, ir tave pagavo – greičiausiai pirmą kartą atsipirksi trisdešimties eurų bauda. Juk tikrai verta rizikuoti, ar ne? Vieno šuniuko kaina, net neturint kilmės dokumentų, gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Tuo tarpu žiaurus elgesys su gyvūnais mūsų šalyje „įkainotas“ nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Žinant, kad pirmą kartą gavus badą skiriama mažiausia – ar tai nėra juokinga suma? O dar greičiausiai tokį elgesį reikės įrodyti teisme, kur viską lems ne tik įrodymai, bet ir teisėjo gebėjimai bei požiūris į gyvūnus. Kaip ir kiti žmonės, vieniems teisėjams gyvūnai nėra sąmoningi, todėl jų gyvenimo sąlygos nėra labai svarbios, kitiems, kaip ir man, gyvūnai turi jausmus ir asmeninius poreikius, todėl gyvūnų gerovės užtikrinimas yra šeimininko prievolė.

Menki gebėjimai

Būtent anksčiau minėtas augintinio supratimas neretai lemia jo ateitį ištikus bėdai. Pirmiausia – koks žmogus pastebi kankinamą gyvūną ir kaip kokius veiksmus jis atlieka. Vieni tiesiog praeina, kiti – praneša apie tai tarnyboms.

Antrasis egzaminas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir policijos pareigūno veiksmai. Ne visuomet kankinami gyvūnai uždaromi į ankštus narvus, kaip socialinėje erdvėje neseniai paskelbtose nuotraukose. Kankinimas gali būti atliekamas ir garsu, neleidžiant užmigti, pilant vandenį ir pan. Todėl jei pareigūno vertinimas apsiriboja voljero ilgio ir pločio matavimais, patikrinimu ar augintinis turi maisto bei vandens, ar jis turi kur sušilti ar pasislėpti nuo saulės ir lietaus – tuomet tiesa taip ir lieka neatskleista.

Trečiasis egzaminas – teismas. Net ir tuomet, kai pasiseka įrodyti gyvūnų gerovės pažeidimus, paimti gyvūną iš šeimininko yra iš tiesų nelengva. O jei akivaizdaus mušimo ar kankinimo žymių nėra – tikimybė šeimininkui išsisukti nenubaustam patrigubėja. Ir dažnai negelbėja čia net profesionalų vertinimai – juk, kaip sako kai kurie pareigūnai, į šuns galvą neįlysi, o ir pasakyti jis negali.

Įvairių pareigūnų gebėjimų trūkumas Lietuvoje yra pateisinamas dideliu darbo krūviu. Vis dėlto, problema slypi kur kas giliau. Nesama aiškios strategijos ir tikslo šiuos gebėjimus ugdyti, kad tarnautojai ir teismai galėtų ginti ne tik žmonių, bet ir gyvūnų teises. Dar daugiau – nesama požiūrio, jog piliečių empatiją taip pat galima ugdyti, o be jos – šimtai ir tūkstančiai žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų taip ir liks neatskleisti. Galbūt, tik galbūt mes jau bundame. Tik norėtųsi, kad tas pabudimas būtų savaiminis – o ne paskatintas įvykių Kretingoje, Tauragėje ir Širvintose ar dar kitose, galbūt netrukus paaiškėjusiose, vietose.

Autorius yra aplinkosaugininkas, buvęs aplinkos viceministras.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

20 komentarų

  1. Nesileiskit manipuliuojami:

    Pasinaudojus emocine žmonių reakcija į įvykius siekiama prastumti nereikalingus sugriežtinimus ir mokesčius, kiekvieną sykį vis didesnius piliečių laisvių apribojimus. Problema ne įstatymų trūkumas, o jų nesilaikymas. Griežtesni įstatymai palies visų pirma palies eilinius gyvūnų šeimininkus, tomis baudomis, apie kurias svajoja autorius, bus linčiuojama kokia pensininkė, kurios kalytė atsivedė šuniukų, o veislynai vėl pasidarys nematomi, nes tai pelno įstaigos, kurios turės pinigų išsisukti.
    Čia kaip narkomanui užmušus vaiką buvo prastumtas įstatymas dėl didelių “vaikų globos” tarnybų įgaliojimų, kurios dabar gavo teisę draskyti normalias šeimas. Nors tai su įvykiu nesusiję -lyg be to įstatymo pakeitimo vaikų žudymas būtų buvęs teisėtas.
    Būtų gerai, jei veislynai, kurie dėl pelno eksploatuoja gyvūnus (tame tarpe ir legalūs) būtų kontroliuojami, bet įstatymai palies ne juos, o eilinius gyvūnų šeimininkus. Pasiduodami emocijoms žmonės prisirašys peticijų ant savo galvos. Imituojant kovą su nelegaliais veislynais bus smogiama tikriem gyvūnų mylėtojams, kurie,pvz., turėdami pakankamą teritoriją laiko kelis gyvūnus.
    Blogiausia yra tai, kad tokios priemonės sunaikins natūralias vietines šunų ir kačių linijas, kurios su žmonėmis gyvena šimtmečius ir yra tokia pat mūsų paveldo dalis, kaip ir vietinės galvijų ar vaismedžių veislės. Veislynai tokių “nekilmingų” šunų ir kačių jų neveisia, šios linijos tęsiasi tik per pavienius privačių šeimininkų augintinius. Bet jau dabar sunku rasti vietinės kilmės kiemsargiuką, vietoj to tik veisliniai šunys arba tų jų hibridai. O uždraudus žmonėms leisti atsivesti palikuonių savo augintiniam, norėdamas įsigyti šunį ar katę kaimo gyventojas neturės kitos išeities kaip pirkti kokios nors lepios veislės atstovą iš “legalaus” veislyno už kosminę kainą.
    O pinigai, beje, šioje istorijoje vaidina svarbią reikšmę. Didžiausia nelegalių veislynų nuodėmė ne ta, kad jie blogai elgiasi su gyvūnais, o ta, kad jie pardavinėja veislinius gyvūnus už mažesnę kainą nei legalūs, todėl prieš konkurentus ir vyksta kryžiaus žygis. Ir bet kokie draudimai veisti, privalomas čipavimas visų pirma tarnautų veislynų pelnui.

    • Žemyna:

      Na, žmonėms seniai kilo įtarimas, kad įv. kontrolės įstaigos seniai virto ne tuo, kas turi būti, bei kad jų pavadinimas tik rodo, kaip jos pasiskirstė verslą, iš kurio prisidurs sau prie algų už ,,nematymą” to, kas ten dedasi… Kad tai tėra kažkas panašaus į Nepriklausomybės pradžioje buvusius verslo ,,stogus”…

      • Žemyna:

        Tačiau tai yra viena šio masinio nusikalstamumo pusė.
        Bet yra ir kita – REALUS ILGALAIKIS GYVŲ PADARŲ KANKINIMAS. Todėl ,,neužkibimas”, dėmesio nekreipimas būtų BENDRININKAVIMAS. Tie padarėliai KIEKVIENĄ AKIMIRKĄ kenčia, o mūsų ,,pragmatinis požiūris” prisidėtų prie jų kančių ilginimo.
        Ar į šių nusikaltimų tyrimą neturėtų įsitraukti ir PSICHIATRAI? – Ar gali sveikas žmogus dėl savo naudos taip kankinti gyvą padarą, iš jo kančių sau pinigą kalti, o kitas tai stebėti, žinoti ir už priemonių nesiėmimą imti užmokestį?
        Kuo abu veikėjai (veisėjas ir kontrolierius) skiriasi nuo žmones kankinusių fašistų, NKVDistų? Skiriasi tik išorinės aplinkybės – dabar ne karas ir ne pokaris. Aplinkybėms pasikeitus, tokie ir žmonių kankinimo imtųsi. Ramia sąžine tokiu būdu kuriantis ,,šeimos gerovę” ir žmogui nebus jautrus.
        Nesistebėkime, kad mūsų valdininkai abejingi valstybei ir žmogui, kai jie tyli žinodami, kaip jų kolega savo pareigas atlieka – ar šioje, ar kitoje veiklos srityje. Kažkas tyli žinodamas, kad tos gydyklos gydytojas pacientui nežinant išbando naujus vaistus, kitas tyli žinodamas, jog vaikų įstaigas inspektuojantis jo kolega vaikams ,,neabejingas”, kitas uolus ,,darbo planų vykdytojas” be priežasties vaikus iš šeimų plėšia…

  2. Padlyza:

    Lietuviai suvaikėjo. Greitai šunų bėgios daugiau negu vaikų. O gal jau taip ir yra. Ką ten anglai su savo meile šunims. Yra nesveika paklausa, bus ir pasiūla. Viskas iš didelės meilės. 220 000 vilkų žemėje tenka 300 000 000 šunų. Čia yra problema, kad nelieka gyvos gamtos, kurios vietą užima žmogaus žaisliukai. Rinkimų metu labai patogu garą nuleisti medžių ir šunų pagalba.

    • Bartas:

      Kai gyvūnų mylėtojas pasakė , kad jo šuniukas valgo , neiškenčiau, o tu ėdi? Vienžo . Ateitis baisi.

      • ŽEMAITIS:

        Gyvūnai ir valgo ir miršta.
        Nemanau, kad skirtingus žodžius reiktų vartoti kalbant apie žmones ir apie gyvūnus. Visi turi sielą, kuri kitą gyvenimą gali atgimti bet kokiu pavidalu. Tai nėra atsitiktinumas – priklauso nuo tavo elgsenos šiame gyvenime (indai pačią elgseną vadina dharma, o jos suformuotą rezultątą – karma). Nesu induizmo pasekėjas (man labiau imponuoja budizmas). Bet tai daugiau filosofija.
        O būtent toks egzistencijos suvokimas buvo būdingas ir senovės baltams. Ir jie, manau, nematė didesnio skirtumos tarp žmogaus ir gyvūno egzistencijos.
        Taigi, ir žmones, ir gyvūnai valgo, arba ir tie ir tie ėda – sąvokos pavartojimas priklauso ne nuo objekto, o nuo konkrečios elgsenos (esu matęs ėdančių žmonių ir valgančių gyvųnų, nors paprastai būna atvirkščiai).

        • Goda:

          Pritariu. Negaliu atleisti kalbininkams už šį lietuvių kalbos iškraipymą, už tokį tipiškai klerikališką žmonių atskyrimą nuo gyvūnų ir gamtos. Jie daug kvailysčių daro, bet keikiu juos kiekvieną sykį, kai parduotuvėje akys užkliūna už užrašo “ėdalas”. Anksčiau buvo įprasta vartoti žodžius gyvūnų mityba, gyvūnų maistas, gyvūnai minta. Žodis “minta” apskritai gaunasi išbrauktas iš kalbos, nes nelabai vartojamas ir žmonių atžvilgiu. Ar dažnai sakoma “žmonės minta”? O jei gyvūnai minta arba maitinasi, tai turi būti ir gyvūnų maistas.

  3. ŽEMAITIS:

    Daugelio, ypač – vyresnės kartos, Lietuvos gyventojų požiūris į gyvūnus – rimta problema. Tai seniai žinoma. Tačiau pozityvių pokyčių šioje srityje yra. Jei dar prieš porą dešimtmečių kur nors provincijoje žudyti pabodusius ar labiau prasikaltusius suaugusius šunis, kates, taip pat jų vadas buvo “norma”. Tai dabar tai jau retas atvejis, dažnai sulaukiantis ne tik žiniasklaidos, bet ir teisėsaugos dėmesio.
    Tokios tendencijos, be abejo, yra gerai. Jos yra aiškios, tad ilganiui šios problemos neturėtų likti.
    TAČIAU YRA KITA PROBLEMA – MEDŽIOKLĖ PRAMOGAI. Kažkodėl štai šioje srityje miekas nejuda į priekį..,. Įdėjų, kad reiktų uždarausti medžioklę, girdime labai retai. manau, kad pirmiausia todėl, kad medžiotojai turi stiprius lobistus. Be abejo, jiems atrodantys “rimti” argumentai yra niekiniai. Pavyzdžiui, medžioklės šalininkų argumentą “reikia riboti laukinių gyvūnų skaičių” galima labai nesunkiai paneigti, nes riboti galima ne tik žudant, bet ir juos sterilizuojant (kastracija ir pan.) ir po to vėl paleidžiant į laisvę. Tad argumentų jie neturi ir akivaizdžios dvi priežastys – tai aistra žudyti bei noras pasipelnytė. Pirmoji, manau, aktualesnė.
    TAD RAGINU VISUS BŪTI PILIETIŠKAIS IR SIEKTI GYVŪNŲ ŽUDYMO – “MEDŽIOKLĖS” UŽDRAUDIMO.

    • Žemyna:

      +++
      Juolab, kad tos medžioklės paprastai dar tarnauja pasitarimams, kaip ,,teisėtai” nusikalsti prieš valstybę, kaip pasidalinti nusikalstamu būdu gautą pelną, kad ir politikai savo dalį gautų.
      Parduotuvių mėsos skyriai pilni gatavų lavonų. Tik pirk ir valgyk. Ne? Neturėsi malonumo PATS NUŽUDYTI, kraują nuleisti?

      • ŽEMAITIS:

        Taip, medžioklė ŠAIS LAIKAIS – tai tik primityvių aistrų tenkinimas.
        Praeityje (ar tradicinėse visuomenėse kur nors Afrikoje, Amazonijoje ir pan.) – tai pateisinama ir suprantama, nes žmonės neturėjo kito pasirinkimo.
        Ir visi “pasiteisinimai” apie kažkokius “gyvūnų skaičiaus reguliavimus” – tai blefas, nes šias laikais populiacijas reguliuoti galima GEROKAI HUMANIŠKESNĖMIS PRIEMONĖMIS (ne žudant, o sterilizuojant). Juk tos priemonės seniai ir sėkmingai išbandytos (pvz., Gruzijoje ir t.t.) mažinant valkataujančių šunų, kačių populiacijas. Ir dabar Gruzijoje VIS DAR nemažai valkataujančių šunų, tačiau jie visi sterilizuoti.

    • Kitas Praeivis:

      Pasakėte A , pasakykite ir B. Su jūsų logika reiktų uždrausti gyvulių auginamų mėsai dirbtinį sėklinimą , kiaulių laikymą garduose ir aplamai gyvūnų auginimą maistui. Tik įdomu kuom tada tręšite laukus ir ką valgysite ?
      Šiaip Homo Sapien šiai dienai mitybos grandinės viršūnėje. Mes neturime greitų kojų , ilčių , aštrių nagų ir kitų galimybių apart evolicijos eigoje gauto protavimo ir sugebėjimo pasidaryti įrankius , kurių pagalbą esame dominuojanti gyvūnų rūšis planetoje Žemė.
      Jeigu jums nepatinka medžioti , tai jūs to ir nedarykite.
      Bet kokią teisę jūs turite dėl savo nelogiško mąstymo primetinėti savo isitikinimus pavydžiui man ?
      Man patinka žudyti esant poreikiui : maistui , kenkėjus ir tt.
      Bet jeigu jums tai nepriimtina , tai to nedarykite.
      Pavyddžiui Jums po 5-10 metų ” susišvies ” kad kiekvienas vyras turi pabandyti su kitu vyru. Jus čia einate .

      • ŽEMAITIS:

        Su kitu vyru man pabandyti tikrai nesinorės, nes man patinka tik su moterimi 🙂 Bet kitiems draust neketinu. Tegu bando, jei patinka.
        O dėl medžioklės – tai gal neskaitėte mano komentaro? Juk aiškiai parašiau apie “AISTRĄ ŽUDYTI” – kitaip tariant – MALONUMO POJŪTĮ ŽUDANT.
        Yra tokių žmonių, yra tokių aistrų – nenuslėpsit. Aš, būdamas liberalu, to toleruoti tikrai negaliu. Vieni turi aistrą žudyti, kiti – gal kitokias aistras, kurių dalis – jau seniai kriminalizuotos. Kažkada, senovės Romoje, pedofilija nebuvo laikoma nusikaltimu. Dabar tai – nusikaltimas. Tad gal ir medžioklė, arba aistra žudyti kada nors taps nusikaltimu? Būtų puiku.
        Juk medžiojama ne todėl, kad trūksta maisto ar nedavalgę. Juk paprastai medžiotojais tampa TIKRAI NE SKURDŽIAUSIAI GYVENANTYS. Dar provincijos nuskurusį brokonierių labiau pateisinčiau – nes jis gal gyvūną nelegaliai nušovė, nes iš tiesų neturėjo ko valgyti. Tai dar pateisinčiau. Bet kai dideles algas gaunantys buriasi į kažkokius “būrelius” ir žudydami medžioklėje randa malonumą (juk taip – tikrai to nepaneigsi) – tikrai negaliu pateisinti.
        Ir nereikia čia lyginti su mėsos (naminių gyvulių) gamyba. Taip, tai bausu. Niekada ir nė už ką nesutikčiau nei auginti gyvūnus mėsai, nei dirbti skerdyklose. Teisa, nesu visiškas vegetaras. Kartais valgau mėsą, bet labai mažai. Ir ne tiek dėl įsitikinimų – tiesiog nesu mėsos produktų mėgėjas. Man labiau patinka daržovės, pieno produktai. Mėsos vartoju labai mažai. Ir manau, kad lietuviai tradiciškai jos vartoja tikrai per daug. Tai netgi tapę žalingu įpročiu.
        TAD ANKSČIAU NET ESU SIŪLĘS PAPILDOMAI APMOKESTINTI MĖSĄ AKCIZU (KAIP ALKOHOLĮ, CIGARETES IR PAN.). Juk jos vartojimas mūsuose seniai tapo žalingu įpročiu. Nesiveržiu į politiką, bet jei kada tapčiau kokiu Seimo nariu – tai tokį siūlymą tikrai pateikčiau.
        Na, bet uždarausti vartoti mėsą, uždarausti gyvulių skerdimą – tikrai apie tai net negalvoju. Būtų utopoja. Ką padarysi, jei mes turime tookią įdą ir dauguma mūsų negalime misti vien augaliniu maistu. Deja, žmogus iš prigimties visaėdis…
        Tačiau aisstros žudyti, medžioklės tikrai nepateisinu ir nepateisinsiu. IR VISUOMET SIEKSIU, KAD MEDŽIOKLĖ BŪTŲ UŽDRAUSTA! Čia kažkokie “nekalti” įsitikinimai ir pan. Tai visai kas kitą ir gali būti prilyginama tam, kas mūsų visuomenėje laikoma kriminaliniu nusikaltimu. Tai visiškai logiška ir to nepaneigsi. Juk tikriausiai sutiktumėt, kad prievartauti, kankinti žmones ir gyvūnus yra nusikaltama? Ar, anot jūsų, tai taip pat “įsitikinimai”, kurių nevalia net kritikuoti?

  4. ŽEMAITIS:

    Su kitu vyru man pabandyti tikrai nesinorės, nes man patinka tik su moterimi 🙂 Bet kitiems draust neketinu. Tegu bando, jei patinka.
    O dėl medžioklės – tai gal neskaitėte mano komentaro? Juk aiškiai parašiau apie “AISTRĄ ŽUDYTI” – kitaip tariant – MALONUMO POJŪTĮ ŽUDANT.
    Yra tokių žmonių, yra tokių aistrų – nenuslėpsit. Aš, būdamas liberalu, to toleruoti tikrai negaliu. Vieni turi aistrą žudyti, kiti – gal kitokias aistras, kurių dalis – jau seniai kriminalizuotos. Kažkada, senovės Romoje, pedofilija nebuvo laikoma nusikaltimu. Dabar tai – nusikaltimas. Tad gal ir medžioklė, arba aistra žudyti kada nors taps nusikaltimu? Būtų puiku.
    Juk medžiojama ne todėl, kad trūksta maisto ar nedavalgę. Juk paprastai medžiotojais tampa TIKRAI NE SKURDŽIAUSIAI GYVENANTYS. Dar provincijos nuskurusį brokonierių labiau pateisinčiau – nes jis gal gyvūną nelegaliai nušovė, nes iš tiesų neturėjo ko valgyti. Tai dar pateisinčiau. Bet kai dideles algas gaunantys buriasi į kažkokius “būrelius” ir žudydami medžioklėje randa malonumą (juk taip – tikrai to nepaneigsi) – tikrai negaliu pateisinti.
    Ir nereikia čia lyginti su mėsos (naminių gyvulių) gamyba. Taip, tai bausu. Niekada ir nė už ką nesutikčiau nei auginti gyvūnus mėsai, nei dirbti skerdyklose. Teisa, nesu visiškas vegetaras. Kartais valgau mėsą, bet labai mažai. Ir ne tiek dėl įsitikinimų – tiesiog nesu mėsos produktų mėgėjas. Man labiau patinka daržovės, pieno produktai. Mėsos vartoju labai mažai. Ir manau, kad lietuviai tradiciškai jos vartoja tikrai per daug. Tai netgi tapę žalingu įpročiu.
    TAD ANKSČIAU NET ESU SIŪLĘS PAPILDOMAI APMOKESTINTI MĖSĄ AKCIZU (KAIP ALKOHOLĮ, CIGARETES IR PAN.). Juk jos vartojimas mūsuose seniai tapo žalingu įpročiu. Nesiveržiu į politiką, bet jei kada tapčiau kokiu Seimo nariu – tai tokį siūlymą tikrai pateikčiau.
    Na, bet uždarausti vartoti mėsą, uždarausti gyvulių skerdimą – tikrai apie tai net negalvoju. Būtų utopoja. Ką padarysi, jei mes turime tookią įdą ir dauguma mūsų negalime misti vien augaliniu maistu. Deja, žmogus iš prigimties visaėdis…
    Tačiau aisstros žudyti, medžioklės tikrai nepateisinu ir nepateisinsiu. IR VISUOMET SIEKSIU, KAD MEDŽIOKLĖ BŪTŲ UŽDRAUSTA! Čia kažkokie “nekalti” įsitikinimai ir pan. Tai visai kas kitą ir gali būti prilyginama tam, kas mūsų visuomenėje laikoma kriminaliniu nusikaltimu. Tai visiškai logiška ir to nepaneigsi. Juk tikriausiai sutiktumėt, kad prievartauti, kankinti žmones ir gyvūnus yra nusikaltama? Ar, anot jūsų, tai taip pat “įsitikinimai”, kurių nevalia net kritikuoti?

    • ŽEMAITIS:

      ATSIPRAŠAU, KAD TĄ PATĮ KOMENTARĄ ĮKĖLIAU DU KARTUS.
      “ALKO” REDAKCIJAI REOKOMENDUOČIAU SUKURTI GALIMYBĘ KOMENTATORIAMS PAŠALINTI SAVO KOMENTARUS. Manau, visiems tokia galimybė būtų priimtina, nes kartais rašydami pridarome daug kalbos klaidų, ar komentarą patalpiname ne toje vietoje ir pan. Tad jei techniškai nėra sudėtinga, gal pagalvokit apie tokią galimybę?

    • Goda:

      Vėl pritariu. Ne pirmam sakiniui, aišku. Bet medžioklę taip pat vertinu kaip įteisintą žudymą dėl malonumo. Deja, mėgėjų žudyti klubai turi atstovų valdžioje, kurie laikas nuo laiko bando įteisinti tai naktinio matymo prietaisų naudojimą, tai lankus.
      O blogiausia tai, kad būtent šios rūšies žmonės vieninteliai legaliai gali laikyti ir naudoti galingus šaunamuosius ginklus.

    • Kitas Praeivis:

      To Žemaitis

      Jeigu nebūtų auginami gyvuliai mėsai , praktikškai nebūtų kuom tręšti laukus ir neturėtumėte vegetariško maisto.
      Galima užauginti derlių , bet tada reikėtų grįžti į dirvoninę sistemą kuri Lietuvos teritorijoje buvo praktiškai iki XX amžiaus pradžios su labai mažu našumu.
      Dėl medžioklės malonumui. Taip , dabar tai brangi pramoga . Su ja susijusi visa verslo industrija : ginklai , amunicija , medžioklės organizavimas , apranga ir tt.
      Pirmiausia , kad medžioti tokioje urbanizuotoje teritorijoje reikia prižiūrėti medžiolės ūkį. Jūs įsivaizduojate , kad visi medžioską šaudo į viską kas juda ?Taip , tai pramoga ellprieinama tik labiau visuomenės ” elitui ” nuo tų laikų , kaip žmonės pradėjo užsiimti žemės ūkiu.
      Bet jūs neatsakėte savo ilgame komentare į mano klausimą .
      ” Kodėl jūs primetate kategoriškai savo nuomonę kitai visuomenės grupei ? Jeigu jums nepatinka kraujas ir mirtis , o man patinka. Man patinka mėsinėti gyvūną ar paukštį. Kruvinomis rankomis darinėti jo vidaus organus. Stebėti ar jos sveikas buvi ar liigotas.
      , Aš neturiu galimybės mėsinėti žmogaus. Bet aš nereikalauju , kad jūs valgytumėte mėsą ar medžiotumėte , nors jums nepatinka.
      Jūs paprasčiausia to nedarykite.
      Visi sumedžioti gyvūnai yra suvalgomi išskyrūs plėšriuosius.

  5. Žemyna:

    Tikėkimės, kad tampoma po tyrimus bus ne bobutė, kuri ir pati ne ką geriau, ne ką šilčiau ir sočiau už tą savo varganą šunelį gyvena, o sužvėrėję cinikai, kuriems ,,pinigai nekvepia”, kurie gigantišką sadistų verslą įsisteigę. O ta nuo skurdo ir apleistumo gal net kiek kvanktelėjusi bobutė gal net neturės pinigų bilietui iki policijos tyrėjo būstinės nuvažiuoti!
    Ar ir šį kartą leis sau iki to nusiristi – imituoti ,,kontrolę”, nubaudę kelias tokias bobules, nelabai suvokiančias, ko ,,načalnykas” barasi? 🙁 .
    Mūsų valdžia, ,,teisėsauga”, finansininkai, kontrolės tarnybos per visą šį laikotarpį tuo ir pasižymėjo, kad ..kovodavo su šešėliu” ir biudžetą surinkdavo bausdami močiutes, ,,nelegaliai prekiavusias” krapų sauja ar palangėje sukastoje vienintelėje lysvėje užaugintu ridikų pundeliu. O pro milijonines apyvartas darančius praeidavo uodegas pabrukę ir nuleistom akim.

  6. Pajūrietis:

    Dažniausiai šunis daugiabučiuose laiko vieniši žmonės. Dar jaunos poros, kol kas neplanuojančios ar visai nenorinčios vaikų. Kam vyras girtuoklis ar žmona graužikė, kai galima gražiai bendrauti su šuneliu, šeriant jį tik gryna chemija? Kam vaikelis, trukdysiantis karjerai ir kelionėms, kai galima glostyti šunelį ir keisti jo prišlapintas palutes, kada nori? Be to, šuneliu bet kada galima atsikratyti! Kokią įtampą patiria šunelis, kai jis paliekamas vienas namuose, šeimininkams išeinant į darbą, kam įdomu? Niekam. Galima daug prirašyti apie šunų namuose laikymo ypatumus ir grimasas.

    • Bartas:

      Prie to pačio. Bendradarbio išpažintis. Grįžtu namo , šuo mane pasitinka su džiaugsmu. Iš vaikų to nesulaukdavau. Nusiaunu batus , šunelis tarpupirščius išlaižo. Atspėjot, vaikas to nedaro.
      Tai ką aš labiau turiu mylėti?
      Kaime , pas mano diedukus, šuo buvo įdarbintas. Jo pareiga saugoti kiemą nuo svetimų. Jei gyvuliai nuklysdavo , namo parvaryti. Už tai “liuksas” buvo pagirtas ir pašertas. A jazau!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: