A. Matulevičius. Apie bendrą gėrį ir bendrų reikalų tvarkymą (55)

A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A.Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš gerą trečdalį amžiaus ištrūkus iš sovietinės „tautų brolijos“ mes nelabai susimastę ėmėmės viską keisti. Dažnai tas keitimas buvo barbariškas griovimas.Kai kas stebisi, kodėl dabar žmones nesidomi Sąjūdžio idėjomis. Atsakymas žiaurus, bet paprastas. Dauguma jaučiasi apgauti dalies Sąjūdžio lyderių. Pamenu pirmiausia kas buvo pažadėta, tai, kad gyvensime ženkliai geriau nei prie sovietų. Ir tai nebuvo melas. Tai buvo tiesa. Taip galėjo ir turėjo nutikti. Deja įvyko, kaip toje patarlėje… norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada. Juk virš 1 milijono praktiškai pabėgusių arba priverstų pabėgti iš Tėviškės ir pusė milijono gyvenančių žemiau skurdo ribos. Kas tai laimėjimas? Ar baisi GĖDA? Suprantu, kad tiems kurie gyvena kaip Rojuje nes turi pigius tarnus dirbančius už trupinius, galima buvo per dešimtmetį susikrauti ne vieną milijoną, o šimtus, o kam ir milijardą.

Deja tai ne tie kurie garsina savo išradimais Lietuvą pasaulyje, o atvirkščiai. Tačiau jų negali per daug, išskyrus tuos kurie realiai pasivogė, apkaltinti, nes taip buvo leista. Tokia buvo sukurta sistema. Sistema dėl kurios Tautos nebuvo atsiklausta ar ji jai pritaria. Mes beveik visi buvome už Nepriklausomybę, bet ne už savų nesąžiningą ir ne dorą elgesį. Ir didžiausia problema yra ta, kad ta sistema ne tik buvo, bet ji yra ir toliau plečiasi ir net bujoja. Suprantama  žmonėms prispaustiems prie kasdienių rūpesčių, sudėtinga perprasti šių problemų gilumines priežastis. Jie pakeiksnoja valdžią ir vėl leidžia tai sistemai egzistuoti. O objektyviai vertinant parazituoti. Nes tai ne dora, kurianti, skaidri ir visiems teisinga sistema. O iškraipytų ideologinių dogmų mišrainė, kurios esmė prisidengiant lyg tai modernumu, pateisinti gobšumą, naudos siekimą bet kokia kaina ir su purvais sumaišyti tuos, kurie pabando šiai sistemai paprieštarauti. Tai iškreipta  demokratija.

Mūsuose tai gyvuoja dėl to, kad žmonės išėję iš totalitarizmo bijosi paprieštarauti vyraujančiai viešajai nuomonei, nes bus užsipulti ir suniekinti. O jaunesni nelabai žino kitų alternatyvų nei jiems viešai įperšama. Be to mūsų švietimo sistema ir didžiulę įtaką formuojant viešąją nuomonę turinti žiniasklaida, dėl ne visiškai suprantamų motyvų, vengia platesnių diskusijų ir neskatina nuomonių įvairovės. Per daug viešame gyvenime patyčių ir neapykantos kurstymo. Gyvename skandalų kasdienybėje. Gražaus gyvenimo siekį pakeitėme erzacu. Tikras tūkstantmečiais patikrintas vertybes kaip Gėris, Atjauta, Solidarumas, Nuoširdumas, pasiaukojantis darbas – iškeitėme į aukso veršio garbinimą.

Kyla logiškas klausimas ar tai iš vis gali pasikeisti. Manau, kad sunkiai, bet gali. Ir tai nepakeis jokie rinkimai. Tai pakeisti gali tik plataus masto geranoriška diskusija. Bet prieš ją pradedant privalome susitarti ir suprasti, kad tų šalių, kurios klesti kaip Šveicarija, Norvegija, Švedija, Danija, Vokietija ir daugelis kitų esminė šio gerbūvio sąlyga buvo ir yra tai, kad jos sugeba susitarti dėl pagrindinių dalykų, vertybių ir veiksmų.

Manau mūsuose visiškai apleistas ir net nenagrinėjamas klausimas apie bendruomenės ir individo santykius. Apie bendrą ir asmeninį gerbūvį. Mes šiuos fundamentalius dalykus tiek sumenkiname ir suvulgariname, kad susidaro įspūdis, jog ne čia gyvenantys žmones patys yra atsakingi  už pasirinktą gyvenimo būdą, o kažkokie ateiviai. Dar kaltinama seniai išnykusi sovietinė sistema ir neegzistuojanti valstybė. Nors jos neigiama įtaka dalinai egzistuoja, bet rafinuočiau. Tai vykdoma per buvusių ir naujų slaptųjų tarnybų mums infiltruotus asmenis, bet tai atskira tema. Apie ją kitą kartą.

Nors esame susipriešinę ir specialiai pjudomi, tikiu, kad vis tik galima susitarti dėl kelių svarbių dalykų. Pirma tai dėl bendro gėrio ir valstybės galimybių tą gėrį puoselėti, saugoti ir didinti. Antra dėl bendruomeniškumo prioriteto prieš atgyvenusį individualizmą. Juk pasiklausius kai kurių šių mano teiginių apologetų tai reikėtų valstybę kaip tokią sunaikinti ir tada visi laimingai gyventų. Sutinku su jais. Tik viena svarbi pastaba, ką jie nutyli. Gyvensime ne XXI amžiuje, o  pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje. Manau tikrai 99% Lietuvos piliečių to netrokšta. Tada susitarkime, o kokia turi būti ta mūsų valstybė. Prašau nepainioti su valdžia ir jos institutais. Valstybė tai mes. O jos reikalų tvarkymui t.y. mūsų bendro gyvenimo reikalų tvarkymui ir sukuriamos tos valstybės institucijos.

Tik problema, kad jos pamiršta, kad tuos reikalus tvarko ne sau, o mums visiems ir privalo juos tvarkyti dorai, skaidriai ir visiems naudingai. Pirma išvada, kad reikalinga vieša diskusija, apie tai kaip efektyviau tvarkyti bendrus mūsų reikalus, kad būtų patogu, naudinga ir teisinga mums visiems. Reikalinga ne tik diskusija, bet jos pasėkoje labai rimti veiksmai, kurie leistų sutvarkyti mūsų valstybės – bendruomenės gyvenimą šiuolaikiškai moderniai ir svarbiausia bent daugumai suprantamai. Nebegalime aklai kopijuoti kas buvo kažkada sukurta kitur.Ten yra ir gerų, o taip pat ir nevykusių pavyzdžių. Sutinku, kad gerąją patirtį tikrai galime ir turėtume pasinaudoti. Tačiau ir patys turime pasirinkti būdus ir priemones kaip išlikti šiame audrų blaškomame pasaulyje.

Problemų daug, bet manau raktinės yra mūsų požiūris į privačią ir valstybinę nuosavybę. Neginčiju privačios nuosavybės, bet ir nelaikau jos kokia tai šventenybe. Manau, kad tokias pat teises naudingai tarnauti bendram gėriui turi ir valstybinė nuosavybė. Esu už mišrią ekonomiką. Pažangios Skandinavijos valstybės įrodė valstybinių įmonių naudą, kuriant bendrą gėrį. Kaip ir skaidri, dora socialinė partnerystė tarp privataus verslo ir valstybės valdymo institucijų.

Pavyzdžiui Danijoje miestų centrinio šildymo tinklas yra pelno nesiekianti sritis, o tik paslaugą gyventojams teikiančios įmonės. Matome kaip galingiausioje pasaulio valstybėje JAV subliuško prasimanymas apie privačios medicinos visagalybę. Tuo tarpu Kanadoje valstybinė sveikatos sistema pasirodė kur kas geriau. Yra masė pavyzdžių, kur valstybinės įmonės ir pati valstybė gali padėti išjudinti eilę ypač inovatyvių veiklos sričių, kur privatininkas nebūdamas garantuotas greita nauda nieko nenori daryti.

Atskiro dialogo reikalauja ne tik mokesčių sistema, bet ir pasenęs požiūris į atlygį už darbą. Juk prie šiandienos aukštųjų technologijų sukuriama nauja vertė jau yra ne tik davusio pinigus šį verslą pradėti nuosavybė. Tai kolektyvinis intelektualinis produktas, nes be išmanių, gabių žmonių tos vertės sukurta nebūtų. Išvada reikia nors dalinai pereiti prie naujos vertės sąžiningesnio paskirstymo. O ką jau bekalbėti, kad  švietimo bei medicinos sferos darbuotojai taip pat kuria naują ir labai svarbią vertę, kurią ekonomistai dar neišmoko teisingai įvertinti.

Ir pabaigai vienas klausimas. O koks mokestis pats neteisingiausias? Atsakymas akivaizdus – PVM. Jis sumokamas vartotojo. Ir tuos 21% vienodai moka ir tūlas milijonierius ir pensininkas. Taip, kad iš tų valstybės duotų 200 €. Praktiškai valstybei grįžo po 42 €, taip, kad realiai gavome ne 200, o 158 €. Taip, kad susimastyti yra apie ką. Tik norint susitarti mums prireiks milžiniškos kantrybės ir gabių moderatorių. O susitarti privalome, nes to reikalauja laikmetis.

Autorius yra ekonomikos mokslų daktaras, LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, politikos ir verslo ekspertas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

55 komentarai

  1. Stebėtojas:

    Labai nuoširdus palinkėjimas valdžiažmogiams: Eikite jūs visi ten… kur bulkos nesueina!!!

  2. Padlyza:

    Aš irgi visada maniau, kad pagonys turi kažką bendro su socialdemokratais:)

  3. Komunistas:

    Ekonomikos mokslų daktaras meluoja. Prie kapitalizmo niekada negyvens žmonija geriau, nes kapitalizmas paremtas kitų išnaudojimu. O tai reiškia, kad egrai gyvena tik saujelė kurios gerbūvis pastatytas ant daugumos vargo ir nepritekliaus.
    Šiuo klausimu prof. Gylys yra atviri prisipažinęs, kad keičiantis santvarkoms jis puikiai suprato, kad ne visi gyvens ekonomiškai geriau.

    • -.-.-:

      kliedesiai apie išnaudojimą. Kapitalizmas pagrįstas privačia nuosavybe ir mainais laisvoje rinkoje, kurioje nusistovi prekės kainos. Išnaudojimas yra toje sistemoje, kur kainos yra nustatomos administratyviai, o ne laisvų mainų rinkoje pagrindu. Marksistai neįvertina, kad dabartiniame pasaulyje kiekvienas dirbantysis pardavinėja ne tik savo darbo laiką, kuris tekainuoja pragyvenimo kaštus, bet kartu ir pats yra kapitalistas – turi reikiamų įgūdžių ir žinių kapitalą, dėl kurio jo darbas vertinamas daugiau negu tik pragyvenimo kaštai. Be to, galimybės investuoti, leidžia paprastam darbininkui tapti kartu ir kapitalo dalininku, – ir ne tik savo darbovietėje, bet ir kitose įmonėse. Tai yra, kapitalistiniame pasaulyje visi yra daugiau ar mažiau kapitalistai.

      • LosAngeles:

        apie isnaudojima kliedesiai? siuo klausimu, visgi, reiketu gerai isiklausyti i tai kas pasakyta… panasu, kad kapitalistine sistema paremta butent isnaudojimu. o apie laisva rinka tai jus dar karta gerai pagalvokite 🙂 pavyzdziu sociai kada ji neveikia, o esme labai paprasta: jei tik galima susitarti, kam tai naudinga- susitars. ‘muzika uzsako kas pinigus moka’, zinote turbut si posaki. negi tikrai manote kad maksimos savininku ir eiliniu kasininku galimybes ‘uzsakyti muzika’ yra vienodos

        • -.-.-:

          vadinamųjų laisvos rinkos klaidų taisymu užsiima pati visuomenė, tiksliau – valstybė. Visgi tie keli tipai lasivos rinkos klaidų – tai tik išimtys iš taisyklės, kai rinkos dėl tam tikrų priežasčių negali būti arba joje negali nusistovėti rinkos kaina. Tos išimtys niekaip nepaneigia pačio principo. Apie tai jau ekonomistai yra seniai išdiskutavę, tad patarimai “gerai įsiklausyti” (tiesą pasakius, į neišmanančio tauškalus) ar “dar kartą gerai pagalvoti” – visiškai netinkami.

          Antroji Jūsų komentaro dalis niekaip nesusijusi su išnaudojimu, todėl keista, kam apie tai iš viso užsiminėte. Ji susijusi – su turtine nelygybe, ir tai, mano galva, geriau ir teisingiau nei visuotinė lygiava, kai gerai dirbantys dirba ir už save, ir dar, papildomai, už visus kitus.

          • LosAngeles:

            drisciau teigti , antroji dalis net labai susijusi, ir neapsimeskite naiviu… turtine nelygybe labai susijusi su isnaudojimu, ir ypac tokiose valstybese kur itin isigaleje oligarchines strukturos. paaiskinsiu truputi (netikiu kad esate nepajegus to suprasti, bet…) – kas turi lesu, tas gali per jas daryti ir itaka, kurios neturintis lesu tikrai nepadarys. kas turi lesu tas stengsis jas panaudoti taip, kad kuo labiau jas padidinti ir kuo maziau butu konkurentu. neisvengiamai ‘purvini zaidimai’, kuriu pavyzdziu Tevyneje, velgi, daugiau negu sociai. kapitalizmas- sistema, paremta godumu. kuo daugiau prikaupti, surinkti, paimti, isigaleti ir t.t.
            vat jusu komentaro antra dalis gal ir ne i tema, nors gal ir nesupratau ka norejote pasakyti. visko gali buti… sistemu palyginimu neuzsiimdinesiu, galima pasakyti tik tiek, kad savu privalumu jos turi abi, kaip ir trukumu. per daug nesipleciant, kaip pagrindini kapitalistines sistemos trukuma galima pamineti butent polinki isnaudoti silpnesniji…

    • Stebėtojas:

      O prie komunizmo žmonija gyvens geriau?! 🤯 Tada atleisk, Tamsta, daugiau klausimų neturiu… Kaip sakoma, kam kas, o čigonui – arklys. 🤗

      • Kęstutis:

        Aršiai ginantys komunizmą (sovietinį) ar kapitalizmą tai tokio pačio mąstymo žmonės tik, kad pakibę už skirtingų kraštutinumų. Sovietmetyje vieni rėkė, kad Leninas atėjo “visiems laikams”, taip dabar rėkią, kad kapitalizmas atėjo “visiems laikams”, kai iš tikrųjų kapitalizmas su pirmosiomis perprodukcijos krizėmis tapo atgyvena, anti ekonomika ir civilizacijos stabdys… Skatinti vartojimą, kad “ekonomika nesustotų”…? Tada jau reikėtų tiesiai šviesiai paklausti – ar mes dirbame tam, kad (anti) ekonomika nesustotų ir tie kas už jos stovi “nenuskurstų”, ar mes dirbame tam, kad patys geriau gyventume? Skatinti vartojimą ir mažinti CO2 dujų išmetimus į atmosferą??? Čia tas pats kas ligonį tuo pačiu metu marinti ir gaivinti, ir kuo tai pasibaigs??? Tokia iškrypėliška antiekonomika priveda prie iškrypėliškų visuomeninių santykių, ko net nereikią įrodinėt, bet keletas skaičiukų reikėtų pateikti… Jei prieš 35 metus vienas dešimtadalis turtingiausiųjų valdė puse pasaulio turtų, tai šiai dienai jau vienas nuošimtis turtingiausiųjų valdo tą patį turtą. Turto koncentracija per 35 metus pasaulyje padidėjo 10 kartų… Bet tai dar ne viskas, 10 pasaulio turtingiausiųjų šiai dienai turtingesni už pusę neturtingiausiųjų žemės gyventojų, o tai arti 4 milijardų žmonių. Patys save paklauskite – ar tikrai tas vienas milijardierius “dirba” daugiau ir geriau už tą kitą milijardą žmonių kurie kartu sudėjus vis tie už jį neturtingesni??? Tada iš kur tie turtai?… Pradėkite mąstyti ir gyventi ne praeitimi bet ateitimi – kaip mes gyvensime, nes kapitalizmas neatėjo visiems laikams, tik išsigimėliai, o gal tik nesveiki žmonės norėtų kiek įmanoma ilgiau ištęsti tą sau palankų dabartinį laiką…

      • Socialistas:

        Edelma Trust Barometer 2020 ataskaitoje (www.edelman.com/sites/g/files/aatuss191/files/2020-01/2020%20Edelman%20Trust%20Barometer%20Global%20Report_LIVE.pdf)
        atsiverskite 12 psl. ten juodau ant balto parašyta, kad 56% žmonijos nusivylę kapitalzmu. Nusivylusiųjų skaičius kasmet didėja.
        Ir labai įdomu būtų išgirsti nuomonę tų, kurie pripažįsta, kad kapitalizmas save jau sneiai išsėmė, bet lygiai taip pat neigia, kad teisinga kryptis žmonijai – komunizmas. Kokia jūsų siūloma alternatyva? Turime tik tokį pasirinkimą: socializmas ar barabarizmas, trečio kelio nėra.

        • ŽEMAITIS (neoliberlas - socialistui):

          Manau, kad kapitalizmas turi ateitį ir niekuomet neišnyks.
          O tie 56% nusivylusių – tai labai mažai. Praeityje socialistinio liumpeno buvo dar daugiau. Gal netiksli staistika? Nenustebčiau, jei tokių “nusivylusių” būtų ir apie 80%.
          Bet tai nieko nereiškia, nes tie nusivylėliai – iš esmės tamsūs neišsilavinę, visuomeniškai neaktyvūs burbekliai. Kokių visuomet buvo ir bus.
          O liberalizmas, laisvoji rinka – tai išsilavinusių, politiškai aktyvių žmonių ideologija. Ir jie dominuoja visose gyvenimo srityse. Tad viskas veikė, veikia ir veiks pagal principą “ŠUNYS – LOJA, KARAVANAS – EINA”. Tegul sau loja – tai įprastas, visiems laikams būdingas fonas.
          JEI NEBŪTŲ KAPITALIZMO, LAISVOS RINKOS, TAI VISIŠKAI SUSTOTŲ BET KOKS PROGRESAS. Ir aplamai – visi nieko neveiktų, nes nebūtų motyvacijos. Tad tokia situacija gali egzistuoti tik santykiani trumpą laiką.
          TAIGI – KAPITALIZMAS – DĖSNINGAS REIŠKINYS. O socializmas – tai iškrypimas, kurį anksčiau ar vėliau sunaikina aplinka. Iš esmės visas veikia pagal Darvino evoliucijos teorijos principus.

          • Socialistas:

            Nusišneki. Pagal tavo logiką išeina, kad Uspaskichai, Matijošaičiai, Mockai, Karbauskiai, Abramovičiai, Trump’ai ir t.t.- labiausiai išsilavinę žmonės pasaulyje? Nejuokink. Jei taip infantiliškai viską vertini, tai nepamiršk, kad labiausiai išsilavinę yra profesoriai. 1917 m Leninas Ciūriche irgi netikėjo, kad įvyks darbininkų ir valstiečiių revoliucija, o ji visgi įvyko. Todėl kur karavanas nueis, pamatysim, bet kad kapitalizmas išsisėmė ir jis turi keistis, tai faktas. Evoliucija tokia: vergovė -> feodalizmas -> kapitalizmas -> socializmas -> komunizmas. Arba kita alternatyva: vergovė -> feodalizmas -> kapitalizmas -> fašizmas. Trečias kelias – tavo liberalizmas, kurio didžioji planetos gyventojų dalis atsikando ir nebenori, o į kurią pusę pasuks – kairę ar dešinę, ateitis parodys.
            PS nepasakok pasakų apie laisvą rinką. Ji laisva kaip kelnės, tik reik nepamiršti kas tas kelnes nešioja. Pabandytų “Anykščių vynas” eksportuoti savo Vorutą į Italiją ar Prancūziją, vietiniai vyndariai sudaužytų rytų europiečių produkciją, nes jiems nereikalinga konkurencija ir šioje vietoje baigiasi tavo laisva rinka.
            Laisva rinka – tai kaip autobusas be maršruto, važiuos ten, kur nurodys daugiausiai sumokėjęs keleivis.

          • Kęstutis:

            Na jūs ir prisistatėte, kad jūsų mąstymas kai urvinio žmogaus. Tai taip žmonija ir gyvena kol kas – kaip urviniai žmonės, tik kad akmeninius kirvukus pakeitė kitais įrankiais… Taip yra, bet ar taip turėtų būti? Jei žmonija nepakils virš instinktyviojo mąstymo ir nepasieks pakankamo sąmoningumo, tai “trauks” jau nebeilgai… Beždžionė su automatu blogas derinys, bet jei beždžionės dar turi ir branduolinį ginklą…

  4. Julius:

    “Viešojo gėrio” specialistas yra Povilas Gylys (tas, su bakenbardais, nes dar yra keletas ta pačia pavarde), tai gerai būtų su juo suderinti, o tai baisiai užpyks…

  5. Pajūrietis:

    Permečiau parašymą akimis, labai susijaudinau ir nesustoju gailiai šnirpšti: koks nuoširdžiausias rūpestis, kokios gilios įžvalgos!

  6. Gabrielė:

    Su dideliu susidomėjimu perskaičiau šį iškilaus daktaro Matulevičiaus straipsnį. Sakykite kas dar pas mus taip aiškiai supranta ir įvardija valstybės gilumines problemas. O iš komentarų matosi, kad mūsų tauta tikrai pagiežinga, supriešinta ir nuskriausta. Tačiau patys savimi turime pasirūpinti, nes niekas kitas už mus to nepadarys.

  7. Sandra:

    Visada skaitau Algimanto straipsnius. Jie mane paperka, kad jis sugeba gan sudėtingus dalykus išaiškinti paprasta žmonių kalba. Jo čia išsakomi siūlymai yra labai svarbūs ir būtini norint išsaugoti Lietuvą kaip valstybę.

  8. Gražina:

    Jo mintys atrodo labai teisingai. Kiek galima juo pasitikėti kaip buvusiu aktyviu komunistu. Tarybiniais laikais užėmė ne mažas pareigas. Įdomu, ką tuo metu A. Matuleičius galvojo, ko linkėjo Lietuvai ir Lietuvos žmonėms?

    • Kęstutis:

      Jūs nelabai pergyvenkite dėl “to” Matulevičiaus kuris buvo komunistas, jis jau seniai numiręs, taip kaip ir jūsų vaikystė… Išmokite išjungti savo “vidinį autopilotą” kuris dažniausiai būna “pakibęs” ir dažniausiai už praeities. Gyvenimas keičiasi, žmonės keičiasi, svarbu laiku pastebėti tuos pokyčius…

      • Gražina:

        Supratau. Tada siūlau jį rinkti į Seimą. Jei jis pasikeitė, tai galima juo tikėti. Jei dirbs, kaip kalba, turėsime bent vieną Seimo narį, kuris tikrai dirbs LIetuvai

      • Pajūrietis:

        Niekas nesikeičia, žmonės nesikeičia, viskas kartojasi, istorija kartojasi.

        • Socialistas:

          Taip, niekas nesikeičia, karjeristai ir liko karjeristais – saldžialiežuviais melagiais. Jie niekada nebuvo tikri komunistai, į partiją stojo tik iš išskaičiavimo. Už tokius jus balsuojate jau 30 metų, todėl lygiai tiek pat laiko dūsaujate ir piktinates, naiviai tikėdami, kad jūsų balsai kažką lemia, ir kad vieną kapitalistų statytinį pakeitus kitu, iš esmės pasikeis jūsų gyvenimas. Naivuoliai.

        • Kęstutis:

          Dažniausiai žmonės apie kitus sprendžią pagal save…

          • Socialistas:

            O pagal ką turėtų spręsti jei ne pagal save? Aš palyginu ar kitas žmogus atitinka mano moralinius kriterijus ar ne ir iš to darau išvadas. O tu moki kitaip vertinti?

            • Kęstutis:

              Stengiuosi žmogų vertinti pagal tai, kaip jis “įsipaišo” į bendrą žmonijos paveikslą. Mano “moraliniai kriterijai” (dorovinės pažiūros) – žmonijos išgyvenamumas, pagal tai ir vertinu. Neturiu, arba bent jau labai stengiuosi neturėti išankstinės nuomonės ar kokių nors “nepajudinamų” pažiūrų. Stebiu save ir savo mąstymą – ar jau nepradėjau “pakibinėti”… atidžiai…

              • Socialistas:

                Miesčioniškas mentalitetas yra pateisinti ydas ir blogį. Tavo “įsipaišo” būtent taip ir suprantu, pvz Uspaskis pavogė milijonus, bet jis gerai įsipaišo į prisitaikėlių, veidmainių, išnaudotojų, vagių visuomenę. Išlaikė žmogus orų veidą, nusivalė snarglius į alkūnę ir pirmyn su šūkiu “atsakau už savo žodžius”. Kitaip tariant tu linkęs toleruoti įteisintus vagis, visokio plauko niekšus ir nusikaltėlius jeigu jie įsipaišo į bendrą žmonijos paveikslą (suprask liko nesugauti ir nenubausti). Tada nesuprantu ko jūs nuolat piktinatės esama sitaucija, juk į valdžią išsirinkote būtent tokius – niekšus, kurie gerai įsipaišo į bendrą jūsų paveikslą. Nejaugi apie vagis ir niekšus nevalia turėti išankstinės nuomonės?

                • Kęstutis:

                  Man atrodė, jog aš labai aiškiai parašiau – ŽMONIJOS IŠGYVENAMUMAS mano mąstymo atskaitos taškas, pagal tai ir vertinu… žmogus savo gyvenimu prisideda prie žmonijos išgyvenamumo, ar žmogus su savo veikla prisideda prie žmonijos neišgyvenamumo… Ar čia dar reikėtų ilgai ir nuobodžiai aiškinti kaip aš vis tik vertinu visuomenės sąskaita parazituojančius???

  9. -.-.-:

    apie klausimą pabaigai. Realiai gavote 200 EUR, o ne 158 EUR. Toliau jau su jais elkitės kaip norite – pirkite prekes, kurių kainoje yra išskiriamas PVM, ar pirkite be jo (jei pardavėjas – ne PVM mokėtojas, arba perkate turguje), ar mokėkite PVM kitai valstybei (jei perkate kitose ES šalyse), o gal net atidėkite vartojimą ateičiai. Valstybei iš tų 200 EUR irgi grįžta ne 42 EUR, o gerokai daugiau – praktiškai gal net daugiau negu 200 EUR, nes kiekvienas ekonomikoje panaudotas euras pasidaugina, tik ne iš karto. Ekonomistas tą turėtų žinoti.

  10. Su tom visom gerovėm tušti paistymai. Apie jas tuščiai paistė socialistai, komunistai, kiti “svieto lygintojai”, dabar prezidentai paisto. O į tai žmonės turi seną kaip pasaulis atsakymą: gerai ten, kur mūsų nėra…

  11. mykolas:

    Paprastas pavyzdys. Prieš kelis mėnesius buvo mūsų televizijoe laida Forumas. Galėjai visokias nuomones išgirsti. Kodėl laidos neliko? Kai kam patogiau, kad būtų tik viena nuomonė? Kaip vienintelė partija ir jos CK nurodė. Kitas pavyzdys. Kaip sprendžianas klausimas – kam atiduoti mažametę mergaitę? Vietoje to, kad iki galo išsiaiškinus, atsiunčiami keli būriai omonininkų, kurie veikia pagal bltr. išdirbtą modelį (kuo skaudžiau primušti jiems kelio neužstojančius žmones).Kur mes vedami, genami?

  12. Socialistas:

    Labiausiai paplitusių mitų iš Lietuvos istorijos paneigimas:
    youtube.com/watch?v=SZFXslXXj2c&t=166s

  13. Romas:

    Diskutuoti neturint valdžios, tai, kaip ant vandens su šakėmis rašyti…
    Demokratijos pradžioje, kai į puodynę mesdavo juodą arba baltą akmenėlį, buvo prasmingiau.

  14. Diedas:

    htt ps://www.youtube.com/watch?v=iqSU-Guzvsg

    • Žemyna:

      Įspūdinga!
      Išsaugokite ir neužmirškite lapkričio 7, kovo 8 ir dar kokia nors proga šią nuorodą priminti
      (O savo slapyvardį tomis dienomis gal keiskite į „Экземпляр народного достояния” 🙂 ? )

  15. Bendro gėrio tvarkyba::

    A. Zdramys:
    Lietuvos biudžete veriasi vis didesnė skylė: skola pasieks katastrofinę ribą?
    – diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/lietuvos-biudzete-veriasi-vis-didesne-skyle-skola-pasieks-katastrofine-riba-983917

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: