Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

V. Krikštaponis. Matas Slančiauskas – išskirtinė, nepakartojama asmenybė

Vilmantas Krikštaponis, www.respublika.lt
2020 09 02 08:00
3
0
SHARES
Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.
Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo Tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

M.Slančiauskas gimė prieš 170 metų – 1850 m. vasario 21 d. Trumpaičių kaime, netoli Rudiškių (dabar Joniškio r.), bežemio medinių indų dirbėjo šeimoje. Tėvas anuo metu buvo laikomas išprususiu žmogumi – mokėjo skaityti, tad ir sūnų, vos sulaukusį penkerių metų, jis pradėjo mokyti skaityti iš lenkiško elementoriaus. Vėliau Slančiauskų Matukui teko mokytis Rudiškių špitolėje pas vargonininką.

Čia jis pramoko ne tik vargonuoti, bet ir pažinti natas bei lietuviškai skaityti. 1857 metus M.Slančiauskas įstojo į Joniškio parapinę mokyklą, kurioje buvo mokoma skaityti ir rašyti lietuviškai.

Sunkios Slančiauskų šeimos materialinės sąlygos (tėvas mirė palyginti anksti) vertė pramokti amato. Taip penkiolikmetis M.Slančiauskas jau tapo siuvėjo mokiniu. Dar po metų jis jau ėjo iš kaimo į kaimą, iš trobos į trobą siūdamas.

Siuvėjas – lietuvių tautosakos rinkėjas

Anuo metu kaimų jaunimas taip ir ieškojo tinkamos progos savaitgaliais užsukti pas vieną ar kitą kaimyną, o ypač ten, kur M.Slančiauskas siūdavo. Čia netrūkdavo pokalbių įvairiomis temomis. Taip keliaujantis siuvėjas, įtraukdamas šeimininko, pas kurį jis siuvo, namiškius ir svečius, kaip dabar sakytume, „dainų varžytuves“, imdavo jam negirdėtas dainas ir kitokią tautosaką užrašinėti. Tai daryti jį pirmiausia paskatino Lauryno Ivinskio sudarytuose ir išleistuose kalendoriuose rasti tautosakos pavyzdžiai. Taip laisvu nuo darbo laiku jis 1866 metais užrašė daug išgirstos tautosakos pavyzdžių, o nuo 1874 metų bandė ir pats kurti eiles, daineles, pasakas. Žinoma yra tik tai, jog M.Slančiausko eiliuotų mįslių ir poezijos 1884 -1886 metais buvo publikuota „Aušros“ lietuviškuose kalendoriuose, o vėlesniais metais ir kitoje lietuvių periodinėje spaudoje.

1876 metais M.Slančiauskas vedė Barborą Čepulytę. Netrukus jiedu susilaukė keturių dukterų: Kristinos, Jadvygos, Elžbietos ir Anelės bei dviejų sūnų, kurie anksti mirė. Be siuvimo, kurį laiką M.Slančiauskas vargonininkavo Žarėnų (dab. Šiaulių r.), Šiupylių ir kitose bažnyčiose. Tačiau šeima tada vertėsi nelengvai.

Mato Slančiausko sodyba Reibiniuose Joniškio raj. | respublika.lt nuotr.
Mato Slančiausko sodyba Reibiniuose Joniškio raj. | respublika.lt nuotr.

Pasirodžius „Aušrai“, 1883 metais M.Slančiauskas organizavo jos platinimą ir pats pradėjo leisti hektografuotą laikraštėlį „Dainų nešėjas“. Šį leidinį anuomet noriai skaitė Žagarės, Šakynos, Gruzdžių ir Joniškio apylinkių jaunimas.

Vargstančių tautiečių pusėje

Visur ir visada M.Slančiauskas stovėjo lengviausiai socialiai pažeidžiamų tautiečių pusėje. Apie tai jis rašė ir ano meto lietuvių periodinėje spaudoje. Savo rašiniuose tvirtino, jog su baudžiavos panaikinimu paprastam žmogui priespauda nepasibaigė. Su užuojauta jis aprašė nesibaigiančias kumečių varginančias keliones iš vieno dvaro į kitą, sunkų jų darbą, menką uždarbį ir beteisę padėtį. M.Slančiauskas vargingiesiems pranašavo, kad „rasis pagalba“, „ateis laikas, ir mums tos pačios žemės po skeliaudį primes“.

XIX amžiaus pabaigoje Lietuvoje pradėjus kurtis savišvietos draugijoms, 1889 metais M.Slančiauskas susipažino su gimnazistu, būsimu kalbininku Jonu Jablonskiu, o dar anksčiau ir su būsimu mediku Liudu Vaineikiu, kuris leisdavo atostogas gimtajame Svirplių kaime. Šių paskatintas, 1889 m. gegužės 1 d. kartu su Jonu Trumpuliu, Augustinu Baranausku, Aleksandru Ratkumi bei Juozu Valiu M.Slančiauskas įkūrė slaptą jaunimo draugiją, pavadinimu „Atgaja“. Tai buvo ne masinė organizacija, kuriai priklausė daugiau nei 10 asmenų.

Draugijos nariai platino draudžiamą pasaulietinę spaudą ir mokslo populiarinimo literatūrą. Visa tai „Atgajos“ draugija gaudavo iš knygnešių. Nors M.Slančiauskas 1888 metais jau buvo radęs kelią į Prūsų Lietuvą, bet jis tik tenkinosi pažintimi su leidėjais, – pats knygų nenešė. Kad įsigytų lietuviškų spaudinių, nuo 1889 metų pradžios naudojosi knygnešio Jurgio Bielinio paslaugomis.

M.Slančiausko pažintys su to meto lietuvių spaudos darbuotojais buvo gana plačios. „Atgajos“ veikimo metais jis kartais susitikdavo su Roku Šliūpu, Juozu Tumu-Vaižgantu, Juozu Miliausku-Miglovara, Kaziu Griniumi, Jonu Jablonskiu, susirašinėjo su Bulgarijoje gyvenusiu Jonu Basanavičiumi, o JAV su Jonu Šliūpu.

Įkliuvo caro žandarams

Nors „Atgajos“ draugijos nariai gerai suprato konspiracijos svarbą, visgi įkliuvo caro žandarams. 1895 m. liepos 18 d. žandarai krėtė ir M.Slančiausko namus. Rado 71 sąsiuvinį su tautosaka, jo paties kūryba, jam rašytų Jurgio Bielinio, Stanislovo ir Liudvikos Didžiulių, Martyno Jankaus, Juozo Miliausko-Miglovaros ir kitų M.Slančiauskui rašytų laiškų, „Atgajos“ draugijos statutą bei lietuviškų kalendorių ir dainų knygelių. M.Slančiauskui buvo paskirtas kardomasis areštas Šiaulių kalėjime. Jis buvo nuteistas ir kalėjime išbuvo vienerius metus ir dvylika dienų, o 1896 m. rugpjūčio 23 d. caro įsakymu trejiems metams buvo ištremtas į Rygą.

Pasibaigus tremties laikui, 1899 metais M.Slančiauskas vedė Oną Zalogytę ir 1900 metais apsigyveno jos tėviškėje Reibinių kaime. Čia jis ir toliau tęsė savo nebaigtus darbus, pirmiausia versdamasis kaimo siuvėjo amatu.

Mato Slančiausko sodyboje Reibiniuose (Joniškio raj.) lankosi Daiva ir Jonas Vaiškūnai | alkas.lt nuotr.
Mato Slančiausko sodyboje Reibiniuose (Joniškio raj.) lankosi Daiva ir Jonas Vaiškūnai | alkas.lt nuotr.

Reibiniuose pas M.Slančiauską apsilankydavo knygnešiai, atgabendavo pasaulietinės bei socialistinės literatūros, užsukdavo lietuviai socialdemokratai, anuomet liaudyje plačiai vadinti „cicilikais“. Tad M.Slančiauskas buvo pravardžiuojamas ne tik bedieviu, bet ir cicilikų vyskupu.

Socialdemokratinės mintys

1904 metais prasidėjus rusų ir japonų karui, M.Slančiauskas atidžiai sekė įvykius tiek carinės imperijos gilumoje, tiek ir Tėvynėje, jausdamas bręstančias permainas, kurios prasidėjo kilus revoliucijai. Jis gerai suprato eilinių lietuvių nuotaikas ir ragino juos stoti į kovą prieš carizmą.

M.Slančiauskas kvietė Tautą vieningai kovoti, nes „iš vieno kai darysime, savo laisvę įsigysime“. Jis skaitė savo eiles slaptuose jaunimo susibūrimuose. Pradėjo bendradarbiauti „Darbininkų balse“, „Naujojoje gadynėje“, „Kovoje“, „Skarde“ bei Anglijoje leistame „Rankpelnyje“. Į šių leidinių redakcijas jis siuntė tiek savo kūrybos, tiek tautosakos, tiek ir korespondencijų iš kaimo žmonių gyvenimo ir su širdgėla kalbėjo, kad „mūsų žmonės tebėra tamsūnai“, sielojosi dėl kaimo žmonių girtavimo, rūkymo, kortavimo, pasakojo, kaip išnaudojami lengviausiai socialiai pažeidžiami tautiečiai.

Nuopelnai etnografijai

Žymūs M.Slančiausko nuopelnai yra ir lietuvių etnografijai. „Aušros“ muziejuje saugomas sąsiuvinis, kuriame sudėti šeši plunksna ir spalvotais pieštukais braižyti kaimų planai, sudaryti 1907 metais. Tik iš M.Slančiausko sudarytos schemos ir tėra šiandien žinoma apie Skaisčio ir Ąžuolupio upelius bei buvusius vieškelius.

Dar viename sąsiuvinyje, saugomame „Aušros“ muziejuje, M.Slančiauskas pateikia XIX amžiaus antroje pusėje vyrų nešiotus drabužius.

Nėra nė menkiausios abejonės, kad M.Slančiauską ir vėlesniais metais domino tautosakos paieškos ir etnografija, tačiau dar labiau pablogėjus sveikatai, 1918 metais ši jo veikla galutinai nutrūko. Iš viso M.Slančiauskas kartu su pagalbininkais surinko nepaprastai daug tautosakos: užrašyta daugiau kaip 4500 vienetų – apie 900 dainų ir kelios iš jų su natomis, 660 sakmių ir pasakų, apie 400 užkalbėjimų, 700 patarlių ir priežodžių, daugiau nei 200 mįslių, 550 įvairių tikėjimų, kaimų planų, vaistų receptų, piešinių ir kt., visa tai vadindamas „niekniekiais ir burtais“.

Mokėdamas kelias užsienio kalbas, jis sudarė tarptautinių žodžių žodynėlį. Jame įrašyti 427 tarptautiniai žodžiai su lietuviškais atitikmenimis.

Nei komunistas, nei ateistas

Savo namuose M.Slančiauskas buvo sukaupęs gausią asmeninę biblioteką. Joje, be grožinės literatūros kūrinių, buvo Aristotelio, Berkono, Dž.Bruno, Č.Darvino, Š.Furje, I.Kanto, D.Milio, F.Nyčės, Platono, Sokrato,
H.Spenserio, B.Spinozos, R.Tagorės, L.Tolstojaus ir kitų žymių žmonių veikalų. M.Slančiausko bibliotekoje buvo ir K.Markso „Kapitalas“ bei „Komunistų partijos manifestas“.

Sovietmečiu teigta, jog M.Slančiausko bibliotekoje būta Vladimiro Uljanovo-Lenino bei Vinco Mickevičiaus-Kapsuko ir Zigmo Aleksos-Angariečio parašytų ir išleistų veikalų, o ypač išleistų po 1917 metų spalį įvykdyto bolševikų perversmo Rusijoje. Tai – visiška netiesa, nes šios bibliotekos savininkas buvo ne toks socialistas, kokio socializmo Lietuvai ir kitoms laisvojo pasaulio tautoms nešėjai buvo Vl.Uljanovas-Leninas, V. Mickevičius-Kapsukas ir Z.Aleksa-Angarietis. LKP ideologai bei propagandistai M.Slančiauską jau po mirties bandė padaryti komunistu ar ateistu.

Tokiu jis niekada savęs nelaikė.

Šnapsas ir tabakas – knygos

M.Slančiausko biblioteka naudojosi ne tik pats jos šeimininkas, bet ir Skaistgirio bei aplinkinių kaimų jaunimas ir kai kurie Žagarės dviklasės mokyklos pedagogai. Dažnai su ironija apie savo bibliotekoje buvusias knygas M.Slančiauskas mažiau išprususiems savo kaimynams sakydavęs: „Čia mano šnapsas ir tabakas“. Į amžiaus pabaigą jis visą gyvenimą kauptas knygas išdalino kitiems.

Visą gyvenimą paskyręs savo Tėvynei ir rūpinęsis savo tautiečių švietimu, išsaugojęs ateinančioms kartoms lietuvių liaudies kultūros lobius, daugelio apleistas ir užmirštas, 1924 m. kovo 11 d. M.Slančiauskas mirė. Švietėjas palaidotas Rudiškių kapinėse.

Mato Slančiausko kapas Rudiškiuose (Joniškio raj.) | J. Vaiškūno nuotr., alkas.lt
Mato Slančiausko kapas Rudiškiuose (Joniškio raj.) | J. Vaiškūno nuotr., alkas.lt

Vienas iš Lietuvos Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, vėliau Lietuvos prezidentas Kazys Grinius pripažino, kad M.Slančiauskas „daug daugiau yra Tėvynei paaukojęs negu iš jos gavęs“.

1927 metais už JAV gyvenusių M.Slančiausko mokinių ir jo gerbėjų surinktas lėšas Rudiškių kapinėse ant jo kapo buvo pastatytas ir atidengtas antkapinis paminklas su įrašytais jo žodžiais: „Dirbau, krutėjau, kiek galėjau. Dabar jau gana“.

Mato Slanciausko žodžiai ant jo kapo paminklo Rudiškiuose Joiniškio raj | J. V.aiškūno nuotr., alkas.lt
Mato Slanciausko žodžiai ant jo kapo paminklo Rudiškiuose Joiniškio raj | J. V.aiškūno nuotr., alkas.lt

Parengta pagal „XXI amžių“

Susiję straipsniai:

  1. V. Krištaponis. Matas Slančiauskas – siuvėjas, knygnešys ir lietuvių tautosakos rinkėjas
  2. T.Dirgėla. Vytautas V. Landsbergis: „Didžiausias švietimas yra namuose, prie pietų stalo“ (video)
  3. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  4. Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės
  5. O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines
  6. A. Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių
  7. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
  8. R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais
  9. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  10. Gintaras Songaila: Ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien
  11. D. Valentukevičienė. Jurgis Dovydaitis ir paskutinė jotvingė
  12. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  13. Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų…
  14. J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai?
  15. L.Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas
  16. Naujame spektaklyje „Tarmių stalas“ atgyjantys medžio drožėjo V.Šiekštelės kūriniai
  17. A. Patackas. Sąjūdžio kareivio laiškas V. Landsbergiui
  18. Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena
  19. Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje
  20. V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas
  21. V. Striužas. Čia mano miškai, čia mano vyrai
  22. D. Savickaitė. Žmogaus darbai tomis dienomis, kurios buvo duotos ir mums
  23. Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą
  24. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  25. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  26. Dr. Romanas Širouchovas: Lietuvių kalba man tapo antra po gimtosios
  27. R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią?
  28. B. Volodzka. Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus
  29. A. Antanaitis: Būkime patys verti savos kalbos
  30. J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia!

Comments 3

  1. Gražina says:
    5 mėn. ago

    O kad dabar kuo daugiau būtų tokių žmonių!

    Atsakyti
  2. Dainius Razauskas says:
    4 mėn. ago

    Ši Slančiausko nuotrauka vieno jo tautosakos rinkinio atvarte kitados man yra padariusi didžiulį poveikį. Kartais maža smulkmena gali atverti milžiniškas erdves – tarsi pro rakto skylutę išvydus dangų… Toks yra Mato Slančiausko žvilgsnis šioje nuotraukoje: jame matyti pati lietuvių senosios tradicijos esmė. Norint, kad ji tavo gyvenime atgimtų, reikia leisti šiam žvilgsniui sužadinti tavo sieloje atitinkamą būseną, o tada padaryti visų minčių, jausmų, sprendimų, poelgių ir vertinimų atskaitos tašku. Ir ims leisti daigus…

    Atsakyti
    • !!! says:
      4 mėn. ago

      +++

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

2021 01 12
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
Stintapūkis Nidoje – ar stintas gaudysime ant ledo?

Nors patys šiemet stintų ir nesužvejosime, jos jau keliauja į prekyvietes

2021 01 09
E. Žiobienė | lrs.lt, O. Posakovos nuotr.

Po slapto balsavimo E. Žiobienė paskirta vaiko teisių apsaugos kontroliere trečiai kadencijai

2021 01 07
Vaikų darželis | sam.lt

Klaipėdoje už darželių nelankančius vaikus mokėti nereikės

2021 01 07
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
8
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
5
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 13
1
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

1991 m. sausis. Prisiminimai – ir labai ryškūs, ir ūkanoti, tarsi trūkinėjantis filmas... Kai kuriuos vaizdus regiu aiškiai, lyg vakar...

Skaityti toliau

Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

by Ditė Česėkaitė
2021 01 12
0
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Nuo sausio 12 d. Kauno pradinių klasių mokiniai, negalint saugiai likti namuose, bus prižiūrimi dviejose miesto įstaigose – Kauno „Nemuno“...

Skaityti toliau

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

by daiva
2021 01 12
7
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

Lietuviškos žiemos – kartais baltos, bet dažniau pilkos, rūškanos – fone, neramių žinių kontekste vis ryškiau iškyla praeities epizodai, primenantys...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3655; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2170; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1749; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1570; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1344; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1277; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Švietimo sistemos laukia pokyčių mokslo metai | V. Petriko nuotr.

Švietimo ministerija primena atsakymus į dažniausius klausimus dėl mokslo metų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai