D. Kuolys apie švietimą ir kultūrą atkūrus Nepriklausomybę: Rytų Lietuvoje su mokytojais kalbėjau stovėdamas greta Lenino biusto (16)

Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

„Ne viskas pavyko, tačiau pats požiūris, kad moderni Lietuvos valstybė turi remtis laisvu žmogumi, laisva asmenybe, o tą laisvą asmenybę turi ugdyti atnaujinta mokykla, buvo ir lieka labai svarbus“, – sako Darius Kuolys, pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras. Pokalbis su D. Kuoliu – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Nesusitaikę“, skirtos šalies Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui, dalis. Paroda pratęsiama iki lapkričio 15 d.

– Papasakokite, kaip tapote pirmosios Vyriausybės kultūros ir švietimo ministru.

Į kultūros ir švietimo ministrus atėjau raginamas vyresniųjų bičiulių – Sauliaus Šaltenio, Algirdo Patacko, Meilės Lukšienės. Jų paskatintas „ėjau“ su rimtų reformų idėja. Rūpėjo padėti pamatus savarankiškai visuomenei, kurios pagrindine ašimi būtų laisva, kūrybinga asmenybė. Į pirmosios Vyriausybės programą labai aiškiai įrašėme, kad švietimas ir kultūra bus prioritetinė valstybės raidos sritis.

– Kokios nuotaikos tuo metu tvyrojo?

Tuo metu rūpėjo labai daug dalykų: atnaujinti bendrojo ugdymo turinį, keisti pačią švietimo struktūrą, tobulinti pedagogų kvalifikaciją ir kita. Tačiau pasirengimo sisteminėms reformos patirties nebuvo ir politikai dažnai ginčydavosi dėl dalykų, kurie Vakarų Europoje buvo savaime aiškūs. Kita aplinkybė: Komunistų partija dar daug kur veikė kaip vadovaujanti partija. Štai nuvažiavus į Rytų Lietuvą tekdavo kalbėti su mokytojais greta didelio Lenino biusto ir aiškinti, kad mes turėtume eiti Adomo Mickevičiaus, o ne Vladimiro Lenino keliu. Man lenkų vadovai atsakydavo, kad mums svarbus ir Leninas, ir Mickevičius.

– Ar pamenate ir daugiau keistų nutikimų iš anų laikų?

Kai atėjau dirbti į Kultūros ir švietimo ministeriją, joje dar dirbo ministro pavaduotoja, atsakinga už pionierių ir komjaunimo veiklą visos Lietuvos mokyklose. Kai 1990-aisiais pasirašiau įsakymą dėl partijų organizacinės veiklos uždraudimo mokyklose, kilo didelis triukšmas Seime, tuo metu ypač piktinosi Lietuvos komunistų partija, kuri dar turėjo daug svertų savo rankose.

Reikia suprasti, kad net 1990-ųjų pradžioje ministerijos dar vykdė Komunistų partijos centro komiteto įsakymus. Atėjęs į ministeriją radau Centro komiteto nurodymu sunaikintus visus popierius, kuriuos tuo metu buvo siuntusi Komunistų partija LTSR ministerijoms.

Darius Kuolys | Algimanto Žižiūno nuotr.

Darius Kuolys | Algimanto Žižiūno nuotr.

– Kokia buvo visa ko pradžia?

Mėginome dėti konceptualius pagrindus – pradėjome rengti Lietuvos švietimo koncepciją, kuri vėliau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) buvo pripažinta kaip vienas konceptualiausių Rytų ir Vidurio Europos dokumentų. Švietimo ministerijoje mums rūpėjo burti Lietuvos ateities projektavimui intelektualus. Tuo metu prie vieno stalo sėdėjo ir diskutavo Meilė Lukšienė, Vytautas Kavolis, Marcelijus Martinaitis…

– Ko reikėjo naujovėms atsirasti?

Maniau, kad imantis kultūros politikos svarbiausia keisti kultūros ir valstybės santykius. To meto nomenklatūriniai santykiai, kai ministras vienasmeniu sprendimu galėjo nuspręsti, ką finansuoti, ką uždaryti, mums atrodė nepriimtini. Dėl to radikaliai tuos santykius keitėm. Švietimo srityje kalbėjom apie mokyklų savivaldą, taip pat labai rūpėjo atkurti laisvę mokykloje. Iš Maskvos ėjo įsakymai militarizuoti mokyklas, o mes elgėmės priešingai. Prieš 1990-ųjų rugsėjo 1-ąją uždarėme Vilniuje veikusį karinį internatą ir vietoj jo įkūrėme „Lietuvių namus“ – mokyklą, kvietusią tremtinių vaikaičius iš Sibiro, iš kitų kraštų. Tai buvo simbolinis veiksmas.

– Ar buvo koks nors modelis, kuriuo rėmėtės kurdami kultūros ir švietimo pagrindus?

Dėliodami santykių tarp kultūros ir valstybės modelį, suvokėme labai aiškiai, kad amerikietiškas sprendimas patikėti kultūrą privačiam sektoriui Lietuvai netiks: be valstybės paramos nacionalinė kultūra neišsilaikys. Bet labai svarbu, kad valstybės remiama kultūra išsaugotų savarankiškumą, nepatirtų nomenklatūrinio spaudimo. Žiūrėdami į skandinavus mėginome įtvirtinti ištiestos rankos finansavimo principą. Tada atsirado Kultūros ir meno taryba, atsirado ekspertų komisijos, per kurias pradėti skirstyti pinigai kultūrai, – mėginome sukurti lankstesnį finansavimo modelį, kuris labiau atitiktų vakarietiškus principus.

Reikėjo reaguoti į iššūkius, kylančius čia ir dabar, ir kartu stengtis padėti pagrindus ateičiai. Švietimas M. Lukšienės buvo suvoktas kaip laisvos visuomenės savikūros būdas – jeigu mes galime save kurti, tai tik per švietimą. Taip pat švietimui reikėjo atsakyti į visus socialinius, politinius iššūkius. Tuo metu buvo labai nuvertintas mokslas. Pamatėm, kad mokyklas palieka labai daug vaikų. Svarstėm, ką daryti, ir įvedėm privalomą dešimtmetę mokyklą. Suskaičiavom, kad tuo greitu sprendimu sulaikėm daug mokinių, ypač berniukų, mokykloje.

– Kaip šiandien įvertintumėte anuomet pasiektus tikslus?

Ne viskas pavyko, tačiau pats požiūris, kad moderni Lietuvos valstybė turi remtis laisvu žmogumi, laisva asmenybe, o tą laisvą asmenybę turi ugdyti atnaujinta mokykla, buvo ir lieka labai svarbus. Tik gaila, kad per tuos tris dešimtmečius, o ir dabar, jo ne visuomet laikytasi.

– 1990-ieji Lietuvai buvo pokyčių metai, kokie pokyčiai vyko kultūriniame lauke?

Darius Kuolys, 1990 liepa. Švėkšna. | Bernardo Aleknavičius nuotr.

Darius Kuolys, 1990 liepa. Švėkšna. | Bernardo Aleknavičius nuotr.

Nežinomybė šalyje buvo labai didelė, gatvėmis dar važinėjo sovietų šarvuočiai ir Romualdas Ozolas per Amerikos balsą vis pranašaudavo, kad šiai Vyriausybei likusios kelios dienos. Tai buvo natūrali įtampa, kuri sprogo Sausio 13-ąją, ir tiktai po pučo Maskvoje (1991 m. rugpjūtį) toji atmosfera tapo normalesnė.

Galvojom, kaip kultūros žmonėms išsilaikyti radikalių permainų laiku, nes prasidėjo griūtis, tuščias valstybės biudžetas, daug kultūros institucijų, priklausiusių profesinėms sąjungoms, kolūkiams, gamykloms, ėmė byrėti. Tai buvo gaisrų gesinimo laikas. Kūrėme stipendijų sistemą menininkams, Muziejų, Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymus… Siekėme, kad mūsų paveldas permainų laikotarpiu nebūtų išgrobstytas. Tuo metu, pirmaisiais Nepriklausomybės metais, buvo apiplėštas Gintaro muziejus Palangoje. Kiek vėliau, išeivijos Lietuvių fondui skyrus lėšų Lietuvos kultūrai, didelė dalis jų buvo nukreipta į muziejų apsaugą, nes sovietmečiu muziejai buvo be rimtesnės apsaugos.

– Ar yra koks nors dalykas, apie kurį, žiūrint atgalios, negalite pamiršti?

Manau, kad Sąjūdžio lyderiai 1992 m. padarė labai rimtą klaidą neišdirbę visos Seimo kadencijos. 1990-aisiais Lietuvos visuomenė suteikė pasitikėjimą Sąjūdžio parlamentarams ketveriems metams, ir tai, kad Sąjūdis, kitaip nei latvių ar estų Liaudies frontai, neišbuvo viso jam skirto laiko ir neįvykdė iki galo reikalingų reformų, buvo nuodėmė. Buvo susipriešinta Sąjūdžio žmonių rate, o po pirmalaikių Seimo rinkimų pasikeitus politinėms jėgoms daug kas sustojo. Manau, kad jei ketverius metus būtų nuosekliai eita reformų keliu, būtų labiau atsinaujinusi pati visuomenė ir Lietuva užimtų panašias pozicijas kaip Estija. Deja, nuoseklesnio atsinaujinimo neįvyko.

Pokalbis su Dariumi Kuoliu yra Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Nesusitaikę“, skirtos Kovo 11-osios trisdešimtmečiui, dalis. Parodoje pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią nuo XX a. 6 dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys. Paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks iki lapkričio 15 d.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. Komunistas:

    Ką truo norėjo paskayti Kuolys?? Italijoje irgi yra Lenino biustas. Suprask prie Lenino biusto kalbėti – blogas tonas? Ar Kuolys eilinis iš to apties katilo kaip Jovaišas, mokslus baigė LTSR, titulus pelnė LTSR, o dabar Leninas kaltas, kad Lietuva 30 metų “neteisingą” kapitalizmą stato.

  2. LAIKAS ŽINOTI, kad 1179 m.pr.m.e. EGĖJAUS JŪROJE ĮVYKO NE “TROJOS KARAS”, BET ATLANTO- SANTARINI- TERO UGNIKALNIO SUSISPROGDINIMAS! ŠIO UGNIKALNIO SPROGIMAS VIRŠIJO NET KRAKATAU UGNIKALNIO SPROGIMĄ!
    MAT JO METU, NUO ŽEMĖS PAVIRŠIAUS, BUVO “NUŠLUOTI”, HERODOTO VARDIJAMI PASAULIO STEBUKLAI!
    LAIMEI, PRIEŠ ŠĮ SPROGIMĄ, KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, NE TIKTAI BUVO ĮSPĖJĘS REGIONO GYVENTOJUS APIE GRĘSIANČIĄ KATASTROFĄ, BET IR ORGANIZAVĘS REGIONO GYVENTOJUS EVAKUOTIS Į SAUGESNIUS REGIONUS!
    ŠĮ FAKTĄ LIŪDIJA – Į LIETUVĄ ATSIKĖLĘ TRAKAI!
    O PASTARĄJĮ FAKTĄ LIUDIJA, VILNIAUS KATEDROS RŪSYJE, APTIKTAS KERAMIKINIS ARTEFAKTAS, KURIAME YRA ĮAMŽINTI DEŠINIEJI (SVASTIKOS) SAULĖS KRYŽIAI!
    Mat būtent taip SAULĖ SUKOSI PRIEŠ MŪSŲ ERĄ!
    AMŽINA GARBĖ KRIVIŲ KRIVAIČIUI VANDENORIUI! BŪTENT JAM ESAME DĖKINGI IR UŽ “ILIADĄ” bei “ODISĖJĄ”!!! .

  3. Iš Lenkijos:

    Buvęs ŠM ministras D.Kuolys ,nuosaikus nūdienos liberalas,švietimo ir mokslo srityje nuveikė daug gerų darbų.Vis dėlto didžiulė Jo politinė ir moralinė klaida yra tai,kad atsisakė prof. Meilutės Julijos Lukšienės 1988m. labai gerai sukurtos ,,Tautinės mokyklos koncepcijos”,-tad be reikalo kūrė naują Lietuvos švietimo programą grindžiamą vien liberalios ideologijos nuostatomis.Tuomet pakako minėtą Tautinės mokyklos koncepciją papildyti tik krikščioniškomis pagrindinėmis vertybėmis / prof.M.J.Lukšienė buvo ateistė/ ir lietuviškas švietimas ir mokslas būtų įgijęs naują vertingą kultūrinę ir tautinę kokybę.Visa tai iki šių dienų skaudžiai atsiliepė visai Lietuvos švietimo ir mokslo sistemai,kurioje neliko vietos,deja, tautinėms ir krikščioniškoms pamatinėms vertybėms,valstybiniam mąstymui.Didelė politinę ir moralinę skriaudą padarė D.Kuolys kuomet kartu su kitais idėjiniais bendraminčiais ženkliai prisidėjo nuverčiant iš ŠM ministro posto gerai besidarbuojantį prof.Z.Zinkevičių,kuris ypatingą dėmesį skyrė lietuviško švietimo atstatymo pietvakarių Lietuvoje.Kaip bebūtų Gerb.D.Kuolys buvo ir yra nuosaikaus liberalizmo šalininkas.

    • Pajūrietis:

      „Krikščioniškos pamatinės vertybės“? Kuo jos išskirtinės? Nėra jokių tokių išskirtinių vertybių, yra bendražmogiškosios vertybės, jos labai panašios visuose tikėjimuose, kurių Žemėje yra begalė, kaip ir dievų susigalvota – begalė. Kam lietuviams Azijos, Šiaurės Afrikos tikėjimas, kai yra savasis, daug senesnis už prievarta atgabentą?

      • Bartas:

        Ar reikia lietuviams atneštų arabų piemenų sukurtų pasakų (“religijų”)?

        • Pajūrietis:

          „Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs. Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų, o jo sūnus Izmaelis-trylikos metų. Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis. Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.“
          Man tai baisu.

  4. LIETUVOS TRISDEŠIMTMEČIUI SKIRIU ir TREČIĄJĮ bei KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES GEOFIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE BUVO ATRASTI SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA! KAD LIETUVIŲ KALBA YRA PATI SENIAUSIA KALBA ŽEMĖJE, LIUDIJA ir TAS FAKTAS, KAD BŪTENT LIETUVIŲ KALBOS DĖKA BUVO ĮMINTAS ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS”, KURIAM JAU PER 450 000 metų!!!!
    GARBĖ ir ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!!
    LAIKAS LIETUVIŲ KALBAI SUTEIKTI NEMATERIALAUS PAVELDO STATUSĄ!

  5. Žemyna:

    Kas žinote – ,,de Kuolį” labai persekiojo ,,Respublika”.
    Kas buvo to priežastis?

    • Žemyna:

      Zinkevičius, jo veikla, kiek supratau, labai trukdė prezidento VA megztiems draugiškiems LT-PL santykiams. Juos jis aukščiau LT nepriklausomybės, jos orumo kėlė. Gaila, kad dėl jų štai tokia asmenybė, mokslininkas su tokiu stipriu stuburu buvo paaukotas. Net AMB atlaikė ilgą spaudimą išmesti ZZ iš m-jos, pjudymą, o VA suvyniojo kaip šiltą vatą – jis, tartum valdinys, įvykdė ponų įsakymą. Ir tai tapo pradžia – nuo tada abiejų šalių santykiuose LT buvo vis žemiau ridenama ,,lygiateisių kaimyninių santykių” laiptais.

  6. LAIKAS PASAULIUI PAŽINTI : KAS ir KODĖL ŽEMĖJE VYKO?
    O ŠTAI – KAS ir KODĖL VYKSTA? YRA ĮMINTA IR PRANEŠTA, ŽEMĖS JUDĖJIMŲ ATRADĖJO ROMUALDO ZUBINO KNYGOSE : “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praeitis ir ateitis”, “Praregėjimas”, “Tvanai dievai civilizacijos”.
    ĮDOMU YRA TAI, KAD VISI ŽEMĖJE GEOFIZINIAI PROCESAI, KARTOJASI PERIODIŠKAI KAS 3000, 6000, 12 000, 24 000, 48 000, 96 000 metų! PASTARASIS SKAIČIUS ŠALTINIUOSE REIŠKIA – SAULĖS DIEVO PRADŽIAPAČIO METUS!
    BEJA, SAULĖS DIEVAS PRADŽIAPATIS YRA – INDŲ SAULĖS DIEVO BRACHMOS TĖVAS!

  7. Padlyza:

    Kuolį, marš į savo santaros šviesą, ar kaip ten ją, pas Venclovą.

  8. Nuo biusto bakterijų apsivalyti čia::

    Idėja paskutiniam vasaros savaitgaliui: vieta, kurioje galima patirti Lietuvos istoriją
    – lrytas.lt/it/ismanyk/2020/08/28/news/ideja-paskutiniam-vasaros-savaitgaliui-vieta-kurioje-galima-patirti-lietuvos-istorija-16035187/

  9. SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI YRA TAMPRIAI SUSIETI SU LIETUVOS ISTORIJA (PRAEITIMI). PAŽINKITE – PIRMĄJĮ, ANTRĄJĮ, TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS ir PAŽINSITE LIETUVOS PRAEITĮ – ISTORIJĄ NUO SENIAUSIŲJŲ LAIKŲ!!!

  10. Rasa:

    Oi Kuoly, čia jūs padarėte didžiulę klaidą!!! Jūs sunaikinote labai teisingą tautinės mokyklos įdėją ir padiktavote kitą, iš kurios išaugo liberali mokykla – ruošianti nesiorentuojantį Lietuvos istorijoje žmogų, negerbiantį savo tapatumo, užtai tapusi pigia darbo jėga vakarams. Čia jūsų sukonstruota švietimo sistema prisidėjo prie to, kad į mūsų sąmonę lengvai buvo įskiepyta globalios Lietuvos idėja, kurios formuluotė – visiška nesąmonė, ir kuri atlieka juodą darbą. Kai žmogui svarbi tėvynė, jis ją ir kuria, net sunkiose sąlygose. Bet kai jam tėvynė niekalas, kai laisvė suprantama taip liberališkai plokščiai: galimybė išvykti ir pan., tuomet tokia vykdoma politika mažai tautai pavirsta – susinaikinimo nuosprendžiu. Visi prisidėję prie tautinės mokyklos sunaikinimo koncepcijos yra tiesiogiai prisidėję prie savo tapatybės menkinimo per sąmonę, t.y. tautos tirpimo. Čia galim būtų pridėti ir pavardžių sąrašą.

    • Pajūrietis:

      Vikipedija: „Pilietinės visuomenės institutas – 2004 m. vasarą Atviros Lietuvos ir Valdo Adamkaus fondų įsteigta viešoji įstaiga. Pilietinės visuomenės institutas vykdo įvairius Lietuvos Respublikos ir Europos institucijų finansuojamus projektus. Pilietinės visuomenės institutui nuo jo įkūrimo 2004 m. vadovavo direktorius dr. Darius Kuolys, 2012 m. direktore paskirta dr. Ieva Petronytė.“ Džordžas Sorosas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: