Valdžia pamiršo kertamus miškus (1)

Gal kirtimu intensyvumas ir sumažejo, taciau tai – laikinas dalykas | Respublika.lt redakcijos nuotr.

Gal kirtimu intensyvumas ir sumažejo, taciau tai – laikinas dalykas | Respublika.lt redakcijos nuotr.

Kinai prieš 5000 metų suformavo pagrindines taisykles, kurios puikiai pritaikomos ir mūsų dienomis. Viena jų skelbia, kad geriausia vogti gaisro metu. Panašu, kad tai šiuo metu Lietuvoje ir vyksta – kol vienas kitą perrėkti besistengiantys politikai garsiai diskutuoja apie įvykius Baltarusijoje, tuo pat metu tyliai atnaujinami miškų kirtimai.

Klyksmas iš Labanoro girios

Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta Lietuvos gamtos saugotojams ir mylėtojams nerimą keliantis įrašas. Jo autorė teigia, kad draugė atsiuntė nuotrauką ir žinutę, jog, nepaisant rengtų akcijų ir mitingų, Labanoro giria toliau sparčiai kertama.

„Kodėl galim vieningai padėti Baltarusijai, o savo Lietuvos neginam, leidžiam naikinti brangiausius mūsų miškus?“ – retoriškai teiravosi įrašo autorė.

Švenčionėlių miškų urėdijos, kuriai priklauso ir Labanoro girininkija, Regioninio padalinio vadovas Giedrius Grincevičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad nerimauti pagrindo nėra, nes kirtimai vykdomi pagal Vyriausybės patvirtintą normą. Jo teigimu, Labanoro girioje kirtimų intensyvumas net yra sumažėjęs.

Tiesa, G. Grincevičius visgi pripažino, kad intensyvumas sumažėjęs tik valstybiniuose miškuose, o informacijos apie privačių miškų kirtimus urėdija neturi.

Labanoro giria (2019 m.) | Respublika.lt redakcijos nuotr.

Labanoro giria (2019 m.) | Respublika.lt redakcijos nuotr.

Sumažėjimas – laikinas

Tai, kad kirtimų intensyvumas galėjo kiek sumažėti, „Vakaro žinioms“ sakė ir gamtosaugos aktyvistas Andrejus Gaidamavičius. Tik, jo nuomone, tai – laikinas dalykas.

„Kirtimai niekada nebuvo sustoję. Vyriausybė prieš kelerius metus padidintos normos taip ir neatšaukė, tad ji yra vykdoma. Nuo rugpjūčio pirmosios, kai baigiasi paukščių perėjimo laikas, kirtimai atnaujinami ir draustiniuose. Taip, šiuo metu Švenčionėliuose miškavežių važinėja mažiau, tačiau neaišku, kas bus rudenį ir žiemą“, – abejonėmis dalinosi pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad miško kirtėjai, tikėtina, pasimokė iš ankstesnių klaidų.

„Praėjusiais metais miškai buvo kertami ypač neatsakingai. Pirma jie buvo iškirsti, o jau tuomet ieškoma pirkėjų. Daliai medienos jų taip ir nebuvo rasta, tad dar dabar, važiuojant Labanoru, galima matyti sukrautas, pūvančių medžių rietuves. Tad jei dabar miškas dar stovi, tikėtina, tik todėl, kad neatsirado pirkėjų. Kai tik tokių bus, neabejoju, kirtimų norma labai greitai bus pasiekta, o gal net ir „netyčia“ viršyta“, – padėtį įvertino gamtosaugos aktyvistas.

Priminė jis ir tai, kad nepaisant visų protestų, Lietuvoje vis dar vyrauja plynieji kirtimai, o draugiški aplinkai yra vienas kitas. Jo žiniomis, labiausiai nustekentos kirtimais yra Biržų ir Labanoro girios, o pastarajai tenka dar ir papildomi „išbandymai“.

 Labanoro giria (2019 m.) | Respublika.lt redakcijos nuotr.

Labanoro giria (2019 m.) | Respublika.lt redakcijos nuotr.

Daržais verčiami miškai

Labanoro girą per Žolinę aplankė apie 100 tūkst. poilsiautojų, tačiau A. Gaidamavičius atkreipė dėmesį į tai, kad toks žmonių kiekis išryškino dar vieną Lietuvos problemą – infrastruktūros trūkumą.

„Savaitgalis buvo ilgas, žmonės atvažiavo pailsėti, tačiau po savęs paliko prišnerkštus, ištryptus miškus. Nors juos irgi galima suprasti, nes per 30 Nepriklausomos Lietuvos metų turizmo infrastruktūra reikiamo dėmesio taip ir nesulaukė. Miškuose trūksta tualetų, šiukšlių konteinerių, poilsinių. Tai lemia, kad turizmas pas mus yra „laukinis“, o Labanoro giriai tai, kartu su kirtimais, yra dvigubas smūgis.

Šiemet pirmą kartą pastebėjau, kad ją paliko vilkai. Jie išėjo, nes pavargo nuo triukšmo, mažėjančio miškų ir didėjančio žmonių kiekio. Jeigu antras pagal dydį Lietuvos miškų masyvas tampa nebetinkamu žvėrims, tai daug ką pasako“, – problemas vardino pašnekovas.

Nesuprato jis ir miškininkų siekio natūralias girias paversti „daržais“.

„Iškerta miško plotą, jį suaria ir pasodina vieną, ar, geriausiu atveju, dvi medžių rūšis. O vėliau verkia, kad puola kenkėjai. Juk tai jau ne miškas, o „daržas“. Natūralioje girioje kenkėjų būtų ribotai, o kadangi turime „daržus“, tai juos būtina saugoti. Ir labiausiai liūdina, kad visa tai vyksta su politikų, kuriems, akivaizdu, gamtosauga ir aplinkosauga nėra pirmenybė, palaiminimu. Renkant naują valdžią, šių dalykų nereikėtų pamiršti“, – apibendrino A. Gaidamavičius.

 Labanoro giria (2019 m.) | Respublika.lt redakcijos nuotr.

Labanoro giria (2019 m.) | Respublika.lt redakcijos nuotr.

Vieni jau nubausti

Gamtai padarytą žalą, neteisėtai kertant ir genėjant saugotinus medžius Kudirkos Naumiestyje, Tilto, Vinco Kudirkos, Bažnyčios, Vytauto gatvėse, turės atlyginti atsakingi asmenys. Žala sudaro 6142,50 euro, jiems taip pat skirtos administracinės baudos, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.

 Labanoro giria (2019 m.) | Respublika.lt redakcijos nuotr.

Labanoro giria (2019 m.) | Respublika.lt redakcijos nuotr.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: