Aukščiausiosios Tarybos gynėją A. Sakalauską prisimenant (1)

Kasp garbės sargyba prie paminklo | V. Mintaučkio nuotr.

Kasp garbės sargyba prie paminklo | V. Mintaučkio nuotr.

Rugpjūčio 21 d., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį ir Lietuvos valstybės paskelbimo demokratine respublika šimtmetį, prie paminklinio akmens žyminčio paskutinės sovietų agresorių nužūdyto savanorio Artūro Sakalausko žūties vietą, vyko iškilmingas minėjimas. Jame dalyvavo savanorio mama Genutė Sakalauskienė, pagarbą atidavė pagarbą LR Prezidento, Seimo ir vyriausybės atstovai, Nepriklausomybės akto signatarai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės ir padalinių bei visuomeninių organizacijų atstovai, Aukščiausiosios Tarybos (AT) gynėjai, Artūro Sakalausko bendražygiai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai 

savanoriai, Laisvės gynėjų sąjungos, Atsargos karininkų sąjungos atstovai, rikiuotėje Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos aštuntosios rinktinė kariai, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo devintosios rinktinės šauliai.

Iškilmingas minėjimas prasidėjo Valstybės himnu, skaitomas jo ekscelencijos, Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kreipimasis:

„Prieš dvidešimt devynerius metus užgesęs vieno žmogaus gyvenimas iki šiol šviečia ryškiausia šviesa. <…> Pasiaukojama tarnyba, – jis labiau negu kas nors kitas nusipelnė gyventi nepriklausomoje šalyje, tačiau ši teisė iš jo buvo kuo brutaliausiai atimta. Už šio taško liko žeminanti lietuvių tautos priespauda, nuo šio taško skaičiuojame tvirtesnius savarankiškos valstybės žingsnius. Savanoris Artūras Sakalauskas ir kiti žuvę gynėjai stojo ginti Tėvynę, suvokdami šalies laisvę, kaip aukščiausią asmeninę ir pilietinę vertybę.“

Šios šeimos istorija liudija, kokia didi yra kartai iš kartos perduodama laisvės idėja, tapusi neatsiejama lietuviškos tapatybės dalimi – kario senelis Antanas Kvietkauskas buvo Vyčio kryžiaus kavalierius, praėjus vos keliems mėnesiams nuo tragiškų rugpjūčio įvykių, žuvusio kario mama Genovaitė, tėtis Pranas ir sesuo Aušra prisiekė Lietuvai ir tapo savanoriais.

Gėles neša Garbės kuopos kariai | V. Mintaučkio nuotr.

Gėles neša Garbės kuopos kariai | V. Mintaučkio nuotr.

Mitinge kalbėjo AT pirmininkas Vytautas Landsbergis, AT gynėjas, dabar Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vilkelis, savanoris nuo 1993 metų dabartinis KASP vadas plk. Dainius Pašvenskas.

Savanorio motina Genovaitė Sakalauskienės kalboje nuskambėjo žodžiai: – Visi kartojo žodį „laisvė“, tik tu, sūnau, mirties glėby gulėjai. <…> Ašarų nebėra… matau laisva Tėvynė sparčiai žengia naujovių, mokslo ir ateities keliu. Linkiu, kad drąsiai žengtų, niekad nesuklystų ir prisimintų už Tėvynės laisvę žuvusius vaikus“.

AT gynėjas pagerbtas tylos minute, aidėjo trys salvės, Garbės kuopos kariai vainikus dėjo nuo Prezidentūros, LR Seimo ir Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės. Prie paminklo atminties ženklu gulė artimųjų, bendražygių, nevyriausybinių organizacijų ir mitingo dalyvių gėlės, KASP karės išnešė gėles į Antakalnio kapinių Laisvės gynėjų memorialą.

Minėjimo pabaigoje, koncertuojant Vilniaus įgulos karininkų ramovės ansambliui „Vilnelė“, tų dienų dalyviai bendravo ir dalinosi prisiminimais, skanavo kareiviškas vaišes.

Kategorijos: Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Skaitiniai, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Gediminas Martišius:

    Tavo ryžtas ginti Tėvynės laisvę tegul kaip sakalas sklando virš Lietuvos, už kurią paaukojai gyvybę, Artūrai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: