Sveikiname Dainių Razauską! (nuotraukos) (36)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 21 d.  vienas garsiausių Lietuvos mitologų, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, Alkas.lt redkolegijos narys dr. Dainius Razauskas švenčia savo 60-ąjį gimtadienį.

Alkas.lt bendruomenė sveikina Dainių Razauską su gimtadieniu ir linki neblėstančio kūrybiškumo ir gyvybingumo kūrybos žaibais nušviestame gyvenimo kelyje.

„Išminties spindulių kalaviju apsiginklavęs matematikas, drąsiai žengiantis užmaršties prietemose nugramzdintos pasaulėžiūros sengire, atpažįstantis, atrandantis ir į tautos sąmonės šviesą keliantis regis jau amžiams prarastas prigimtines vertybes – Dainius Razauskas yra nepaprasta dovana mums visiems, gyvenantiems kasdieniais darbais ir rūpesčiais savo dvasinių aruodų sąskaita“, – sako D. Razauską geriausiu bičiuliu laikantis Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas ir priduria, – jaučiu ir žinau, kad 6 ir 0 begalės sumanymų ir svajonių apniktam kūrėjui nėra džiugus derinys, todėl bičiuliui Dainiui yra paruošta dovana vaizdžiai įrodanti, kad 60 – labai mažai ir, kad  priešakyje – daug žadanti ateitis“.

***

Dainius Razauskas (literatūrinis slapyvardis Daukintis) – gimė Vilniuje 1960 m. rugpjūčio 21 d. Nuo 1967 m. iki 1978 m.mokėsi Vilniaus 22-ojoje vid. mokykloje (dabar Daukšos).  Domėjosi fizika, astronomija, bet neturėdamas galimybės studijuoti šių mokslų, pasirinko Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą, kuriame 1983 m. baigė bakalauro studijas. Studijuodamas dalyvavo kasmetiniuose VU filologijos fakulteto renginiuose „Filologijos ruduo“, skelbė noveles bei apsakymus to meto periodiniuose leidiniuose (kaip antai „Jaunimo gretos“, „Nemunas“ ir kt.), o 1990 m. atskira knyga „Vagos“ tapo išleistas jo novelių rinkinys „Pro langą“.

Nuo 1983 m. iki 1990-ųjų dirbo programuotoju (su skaičiavimo mašinomis), paskui – 17-a metų dirbo sargu Nacionalinio dailės muziejaus saugykloje, rašė straipsnius į kultūrinę spaudą.

Ilgainiui polinkis literatūrai ir kartu tiksliesiems mokslams rado pusiausvyrą tradicinės kultūros mokslinių tyrimų srityje, ir nuo 1996 metų jis jau dirba „Liaudies kultūros“ žurnale Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus redaktoriumi (vėliau – vyresniuoju redaktoriumi), pakeliui atsidėdamas savarankiškoms tautosakos, mitologijos, etnologijos, iš dalies kalbotyros studijoms bei tyrinėjimams, iš kurių 2000 m. radosi „Pradų“ leidyklos išleista knyga Ryto ratų ritimai. 2004 metais „Aidų“ leidykla išleido D. Razausko iš latvių kalbos išverstą P. Šmito Latvių mitologiją, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – autorinę mokslinę monografiją, pavadintą Vėjūkas: lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug / wæjyg).

2005 m. Rusijos mokslų akademijoje vadovaujant žymiam kalbininkui, baltistui Vladimirui Toporovui apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Mitologinių sąvokų leksinė-semantinė analizė: „žuvies“ simbolika baltų-slavų tradicijoje (atsižvelgiant į indų-iranėnų duomenis)“.

Tebedirbdamas „Liaudies kultūros“ žurnale Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus vyresniuoju redaktoriumi, D. Razauskas nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2007 m. sausio 31 dienos dirbo Kultūros, filosofijos ir meno instituto Baltų kultūros skyriuje jaunesniuoju mokslo darbuotoju, o nuo 2007 vasario 1 dienos dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Sakytinės tautosakos skyriuje mokslo, nuo 2014 m. – vyresniuoju mokslo darbuotoju. Nuo 2007 m. Vilniaus universitete dėstė „Lietuvių religijos ir mitologijos“ kursą. Nuo 2007 m. iki šiol dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre. Žurnalo „Būdas“ (buvusi „Liaudies kultūra“) vyresnysis redaktorius.

Dainiaus Razausko straipsniai spausdinami „Būde“ (buvusi „Liaudies kultūra“), „Literatūroje ir mene“, „Respublikoje“, „Šiaurės Atėnuose“, Alkas.lt naujienų portale, „Acta Orientalia Vilnensia“ ir kt. leidiniuose. Mokslininkas skaito viešas paskaitas kultūros reginių metu (pvz., per festivalį Mėnuo Juodaragis).

2008 m. „Aidų“ leidykloje išėjo jo studija Vytis simbolikos požiūriu: Baltas raitelis su iškeltu kalaviju; 2011 m. toje pačioje leidykloje – monografija Krosnis mitologijoje; 2014 m. – Lietuvos kultūros tyrimų instituto leidyklos skaitmeniniu pavidalu išleista studija Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo.

Be minėtų knygų, D. Razauskas nuo 2000 m. yra paskelbęs per 100 mokslo straipsnių įvairiuose Lietuvos bei užsienio moksliniuose leidiniuose – kaip antai „Acta Orientalia Vilnensia“, „Liaudies kultūra“, „Senovės baltų kultūra“, „Kultūrologija“ („Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos“), „Tautosakos darbai“, „Балканские чтения“, „Балто-славянские исследования“, „Восток и Запад в балканской картине мира“, „Astronomy and Cosmology in Folk Traditions and Cultural Heritage“ ir kt., – taip pat dalyvavo daugiau nei 50 vietinių bei tarptautinių mokslinių konferencijų.

2016 m. Dainiui Razauskui buvo skirta Jono Basanavičiaus premija.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , .

36 komentarai

  1. Sigita:

    Sveikinu! Lietuvių sielos Dainiui laimingo keliavimo, 60 nupiešus Gyvybės gėlelė gaunasi. Linkiu sveikatos, sveiko požiūrio ir džiaugsmo.

  2. Gerbiamas Dainiau:

    AČIŪ už darbus mūsų Lietuvai ir ne tik. Sveikatos, tvirtybės, neblėstančio kūrybiškumo.

  3. Tadas:

    Viskas praejo, liko tik pelenai ..

  4. Senis:

    Tas niurzgantis Tadukas, matyt, jubiliato vidinis balsas…
    Nepergyvenk, Dainiau. Didysis darbymetis dar priešaky. Tvirtybės!

  5. Joana:

    Sveikinimai p. Dainiui Razauskui gražaus Gimtadienio proga. Daug sveikatos ir kūrybinės sėkmės. Skaitau kiekvieną Jo straipsnį nes man tai yra aktualu, taip pat, gal nekuklu apie tai rašyti, bet esu p. Dainiaus Mamos Birutės Razauslienės auklėtinė ir savo buvusiai Dėstytojai visada jaučiu didelę pagarbą bei padėką.

    • Tadas:

      Perskaitei ir ka? Kas pasikeite tavo ar Lietuvos gyvenime? Vilniuje smeliukas iki siol ant Lukiskiu a. isbarstytas guli, kiek jusu atejo, kad jo ten nebutu? Matyt sian begsite link tarakono valstybes sienos rankom susikibe, pries astrava kovosite, vietinis Austrevicius briuselyj sedi ir vargo nemato pardaves Lietuvos interesus, beprociai sentimentalus jus.. ne jus “rulinat”, bet jus “rulina”, o jus tik dusaujat apsiruke..komentaruose.

    • Tadas:

      Tarybinio stiliaus sveikinimas, dar reikejo prideti “zemai lenkiu galva”..

  6. Vaclovas Mikailionis:

    Vydūnas, Vėlius, Beresnevičius, Dainius — įstabi Lietuvių Tautos eisena link Šviesos, Tiesos ir Drąsos.

  7. Kęstutis:

    Dainiui stiprybės, tvirtybės, protėvių ir Dievų palankumo…

  8. Gediminas Martišius:

    Sveikinu, Dainiau, su jubiliejumi, linkiu neblėstančios energijos mitologinių tyrinėjimų baruose (reikia pavaduoti N. Vėlių ir G. Beresnevičių), ir dar galvoju, kad tik tu vienas gali parašyti gerą knygą apie S. Daukantą… Gražių saulėtų dienų plaukiant Lietuvos upėmis, sveikatos ir prasmingų darbų.

  9. Pajūrietis:

    Te neužpyksta ant manęs visiški humanitarai, bet idealu tada, kai asmenybė yra ir tiksliųjų mokslų/technikos žmogus, ir humanitaras. Tai ne tik kad netrukdo, tai ypatingai padeda… Sėkmės!

    • Tadas:

      Keista asmenybe, biografija daug ka isduoda, tik reikia idemiai skaityti, ne dusauti.

    • Žemyna:

      Todėl dievinau tarpukario inžinierius – jie gavo tvirtus humanitarinio išsilavinimo pamatus. Su tokiais bendraudamas, jautiesi, lyg iš neišsenkamo žinių šaltinio gertum… Deja, jie ne amžini buvo.
      Pokario moksleivių karta dar šio to gavo iš panašiai išsilavinusių mokytojų (jau vien tarpukario gimnazijos baigimas jų išsilavinimui kiek davė!). Gal netgi daugiau iš jų gavo rusakalbių tremtinių vaikai ir studentai, nes Kremlius ir Rusijos mokslo žvaigždyną ten ištrėmė.
      Chruščiovo laikais Rusijoje prasidėjo savotiškas atgimimas (fizikai-lyrikai), bet tai jau vaikystėje gauti ne tie pamatai, tad nebe tas lygis, ne ta kryptis, ir jam jau nepavyko suleisti giliai šaknų ir atsigauti. Dabar jau ir tikslai ne tie. Dabar dėdė Gūglas siūlo išsilavinimą… per pusę metų nuotoliniu būdu. Kažkas KAŽKUR TEN nenori perdėm išsilavinusių, nenori lavinimui nei lėšų, nei laiko ,,prarasti”. Kažką tenkina pusės metų trukmės ,,mokslus” išėję darbo ,,ištekliai”.

  10. ŽEMAITIS:

    Sveikinu. Sėkmės kūrybinėje veikloje!

  11. Vanduo:

    Ačiū už atskleistą Dainiaus gimimo dienos paslaptį!
    Nuotraukos puikios, ypač tos juodai baltos iš vaikystės (ypač patiko ta, kur su sraige ant rankos).
    Palaikau ir suprantu Dainių dėl gimimo dienos nešventimo. Užtenka to, kad jau gimėm šitoj žemėj ir galim švęst kiekvieną savo gyvenimo dieną, visas jas, o ne kurią nors vieną.
    Tegyvuoja Dainius, valio!

  12. Tvankstas:

    Sveikinu su gimtadieniu gerbiamą Dainių – stiprios sveikatos, ilgų gyvenimo metų, per kuriuos dalintumėtės savo sukauptomis žiniomis, būtumėte veiklus dalyvis apvalant nuo drumzlių tikrąją ikikrikštinę Lietuvos ir lietuvių tautos praeitį, Jūs, Dainiau, esate lietuvių tautos dvasinis šviesulys, kuriam linkiu ilgai ilgai šviesti Lietuvos labui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: