Esminiai skirtumai tarp šių gėrimų kategorijų – grynų vaisių sulčių kiekis galutiniame produkte bei gamybos būdas. Sultyse ir nektaruose vaisių sulčių kiekis bus žymiai didesnis, lyginant su gaiviaisiais sulčių gėrimais. Tačiau nektarai, kaip ir gaivieji sulčių gėrimai, gali būti papildomai saldinami, tuo tarpu sultyse cukraus bus tik tiek, kiek jo buvo vaisiuose, iš kurių sultys išspaustos.

Sultys spaudžiamos iš sveikų, prinokusių, šviežių ar atšaldytų vienos ar kelių rūšių vaisių valgomosios dalies. Sulčių spalva, aromatas ir skonis būdingas tiems vaisiams, iš kurių jis pagamintas, ir šios savybės negali būti koreguojamos maistiniais dažais ir dirbtinėmis kvapiosiomis ar skonį suteikiančiomis medžiagomis. Gaminant vaisių sultis, leidžiama maišyti vaisių sultis ir vaisių tyre. Technologiniais tikslais gali būti naudojamos askorbo ir citrinų rūgštys, natrio ir kalio askorbatai, priklausomai nuo sulčių rūšies – ir kai kurie kiti maisto priedai. Sultys negali būti papildomai saldinamos cukrumi, medumi ar kitomis saldinančiomis medžiagomis, tačiau į pomidorų sultis leidžiama dėti prieskonių, aromatinių žolelių ar druskos.

Iš sulčių gali būti gaminami sulčių koncentratai, sulčių milteliai, kurie gali būti toliau naudojami gėrimų ir kt. produktų gamyboje.

Sultys iš koncentrato nuo sulčių skiriasi tik tuo, kad yra gaminamos koncentruotas vaisių sultis sumaišant su vandeniu (t. y. grąžinamas prieš tai iš sulčių pašalintas vanduo). Kaip ir sulčių ne iš koncentrato gamybos metu, ruošiant šias sultis turi būti išlaikomos pagrindinės vaisių, iš kurių jos pagamintos, sulčių fizinės, cheminės, juslinės ir maistinės savybės. Gaminant vaisių sultis iš koncentrato leidžiama maišyti vaisių sultis ir (arba) koncentruotas vaisių sultis su vaisių tyre ir (ar) koncentruota vaisių tyre.

Nektarai gaminami į vaisių sultis, vaisių sultis iš koncentrato, koncentruotas vaisių sultis, vaisių sulčių miltelius, vaisių tyrę arba jų mišinį pridedant vandens, pridedant arba nepridedant cukrų ir (arba) medaus. Nektarų gamyboje leidžiama naudoti kai kuriuos saldiklius, pieno, citrinų ir askorbo rūgštis, priklausomai nuo nektaro rūšies – ir kai kuriuos kitus maisto priedus. Mažiausias vaisių sulčių ar vaisių tyrės kiekis nektaruose yra reglamentuotas, ir priklausomai nuo vaisių rūšies, gali būti tiek 25, tiek 50 proc. masės galutinio produkto. Nektaro ženklinimo etiketėje privalo būti nurodytas mažiausias vaisių sulčių, vaisių tyrės ar jų mišinio kiekis: „Mažiausias vaisių kiekis…..%“.

Gaivusis sulčių gėrimas yra saldintas gėrimas, gaminamas iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, ir kurio sudėtyje vaisių, daržovių sulčių, jų tyrės arba jų mišinių yra ne mažiau kaip 12 proc. Gaivieji sulčių gėrimai gali būti gazuoti arba negazuoti. Šių gėrimų gamyboje gali būti naudojama įvairesnių maisto priedų, lyginant su nektarų gamyba, be to, leidžiami ir kai kurie dažikliai, kvapiosios medžiagos. Ženklinant gaiviuosius sulčių gėrimus, produkto etiketėje turi būti nurodytas sulčių kiekis, naudotas pagaminti gėrimui.