Gyventojai kviečiami išrinkti pamainą Katedros aikštės beržui (9)

Katedros aikštės beržas | vilnius.lt nuotr.

Katedros aikštės beržas | vilnius.lt nuotr.

Daugiau nei 60 metų su Vilniumi augęs beržas baigia savo istoriją. Rūpinantis praeivių saugumu, nudžiūvęs medis artimiausiu metu bus pašalintas, o vilniečiai jau šiandien kviečiami pareikšti savo nuomonę renkant, kas jį turėtų pakeisti – kitas beržas, klevas ar ąžuolas.

Arboristai nustatė, kad jau antrą sezoną nebežaliuojančio medžio kamienas tręšta, o šakos trupa nuo bent kiek didesnio vėjo. Kamieno priekelminė dalis yra pažeista medieną ardančių grybų, o kamieno rytinėje pusėje pastebėta kinivarpų įgraužų. Atlikus specialų gręžinį nustatyta, kad pakitusi ir medienos spalva, kas taip pat patvirtina medžio žuvimą.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos specialistai, kurių prižiūrimoje teritorijoje yra ir didysis Katedros aikštės beržas, šį medį, tuomet dar visai jauną, pastebėjo dar prieš įrengiant jubiliejinį akmenį užfiksuotuose aikštės vaizduose. Tad ir skaičiuojama, kad jo amžius – apie 60 metų „pajauninant“. Savivaldybės turima informacija, maža tikimybė, kad beržas sodintas iš anksto, jubiliejinių metu proga ruošiantis įrengti memorialinį akmenį.

Želdinių specialistų vertinimu, ribotą plotą turėjusį, prie akmeninės sienelės pasodintą beržą dėl šių aplinkybių galima vertinti kaip nugyvenusį maksimaliai ilgą ir gražų gyvenimą. Pažymėtina, kad dar vienas svarbus veiksnys, kad daugiau nei įprastai fiksuojama mieste nudžiūvusių medžių, yra netipinė žiema.

„Stengiamės išsaugoti kiekvieną brandų medį, net apramstome pasvirusius, jei tai gali pailginti jų gyvenimą, kai kuriuos sprendimus gal net būtų galima vadinti emocionaliais. Bet kartais būna atvejų, kuomet jau visomis įmanomomis priemonėmis medžio atgaivinti nebepavyksta, – komentavo prižiūrėti šios teritorijos medžius direkcijai talkinančio Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė. – Ir beržo Katedros aikštėje atvejis – kaip tik toks. Jo vietoje atsodinsime naują, kuo ilgaamžiškesnį medį, prie kurio parinkimo, tikimės, prisidės ir gyventojai.“

Naujas, vilniečių išrinktas, medis šalia Vilniaus 650-osioms metinėms 1973 metais pastatyto jubiliejinio akmens bus pasodintas vos sulaukus rudens – tinkamo medžiams sodinti laiko. Bus užsakomas didžiausias, kokį tik galima rasti Lietuvos ar užsienio augalininkystės ūkiuose, sodinukas – su suformuotomis kapiliarinėmis šaknimis, palengvinsiančiomis jo prigijimą.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

9 komentarai

  1. mykolas:

    Ilgaamžiškumas – tai teorijoje. Viską lems aplinkos sąlygos, ne tik genetika. Kažkoks virusas puola vyšnias mano sodyboje – po kokių penkių metų pradeda džiūti kai kurios šakelės, tai ne dėl drėgmės trūkumo. Atsiprašau už lyrinius nukrypimus. Čia, šioje aikštėje dabar siūlau pasodinti drebulę. Kad primintų, jog dalis tautiečių buvo kinkadrebiai. Kiti, kad ir kieti, bet fanatikai.

  2. T0mas J.:

    Pagarba Vilniaus žmonėms, kad saugo medžius. Kaune deja yra kitaip..
    Aš balsuoju už BERŽĄ. Saugokim tradicijas – buvo beržas, tebūnie beržas.

  3. Rokas:

    Šioje vietoje visi medžiai žus. Reikia plėsti žemės plotą aplink medį!!!

    • mvasionis:

      Be abejo, čia reikėtų pasodinti tik ĄŽUOLĄ. Tai liudija mitopoetinė tautos atmintis. “Eglėje – žalčių karalienėje” išreikšta giluminė senovės būklė: eglė – šiaurės Europos globėja, turėjusi tris vaikus – ąžuolą, beržą ir uosį. Tai yra baltoslavogermanų protautės kodas. Uosis – germanų šventasis medis Igdrasilis, baltams/aisčiams – ąžuolas, slavams belieka berželis. Kai 1973 metais buvo statomas akmuo Vilniaus kaip miesto ir Lietuvos sostinės 650 metų jubiliejui paminėti vyravo sovietinė slaviška dvasia, todėl ir beržas buvo pasodintas. Dabar, kai turime galimybę tapti savimi, reikėtų sodinti ĄŽUOLĄ. Gaila, ten vietos šaknims bus per maža. Gal reikėtų išvis atkurti ąžuolų giraitę, kokia buvo prieš septynetą amžių, kai čia buvo Perkūno žinyčia.
      Gaila, kad dabar mieste vis dar vyrauja “moteriška” liepa, liudijanti nuolankumą ir nevyrišką pakantumą…

  4. Vytautas:

    Ąžuolas labiausiai tiktų. Lietuviams šventas medis.

  5. Vanduo:

    Paprastasis lietuviškas ąžuolas prasmiškai tikrai čia labiausiai tiktų, tik kad apklausoje žmonėms kažkodėl siūloma rinktis raudonąjį ąžuolą, atvežtinį, ne mūsiškį. Meskit akį į apklausą savivaldybės svetainėje vilnius.lt.

    • Žemyna:

      Mūsų savivaldybės veiksmai ir miesto ūkio tvarkymas kuo toliau, tuo labiau primena ,,Sopranus” arba ,,Aštuonkojį” (su komisaru Kataniu).
      Gal šiandien atkreipėte dėmesį į tai, kad klientams, kurie moka už savo sukauptų atliekų svorį, vežėjai prirašo jo kelis kartus daugiau, negu iš tikrųjų išvežė? Žmonės pradėjo tikrinti, patys prieš iškviesdami juos pasvėrė, ir išlindo yla iš maišo…
      Taip ir su medžiais – rūpinasi, kad kuo brangiau miestui jie kainuotų.

  6. Pajūrietis:

    Gyventojai tik pareikš savo nuomonę, o nuspręs kas: tie niekinantys Lietuvos istoriją, kalbą ir aukas, žuvusias už Lietuvą? O ar tiesa, kad seniau katedros vietoje degė šventoji ugnis, stovėjęs pagonių aukuras, gal ir pagonių šventykla griaustinio dievui Perkūnui buvo? Kur visa tai šiandien? Turėtų būti pasodintas ąžuoliukas, kuriam būtų sudarytos visos sąlygos prigyti ir gražiai augti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: