D. Apalianskienė. Ar bus galutinai sužlugdytas Honkongo ekonominis klestėjimas? (2)

Honkongas | lt.m.wikipedija.org nuotr.

JAV Prezidentas D.Trampas, liepos 14 d., susitikime su spaudos atstovais Baltųjų rūmų sodelyje, akcentavo  itin griežtų sankcijų prieš Kiniją priėmimo būtinybes, iškilusias dėl Kinijos neteisėtų agresyvių  veiksmų Honkongo (Hong Kong)  teritorijoje, kuri, kaip žinoma, pagal tarptautinius susitarimus lyg šiol  turėjo laisvos  autonominės  teritorijos statusą, nežiūrint, kad nuo 1997 metų, vėlgi, pagal tarptautinius susitarimus – Honkongas oficialiai pradėjo priklausyti Kinijai. Anksčiau Honkongas (1842–1997 m. ) buvo Jungtinės Karalystės kolonija.

Nors Honkongas  pasaulyje buvo pripažįstamas kaip ir atskira valstybė, iš tiesų (de jure)  – tai Kinijos Liaudies Respublikai priklausantis specialusis administracinis regionas, kuris, pagal susitarimą su Kinija – turėtų išlaikyti savo autonomiją iki 2047 metų ir tik tuomet jau galėtų būti pilnai integruojamas į Kinijos sudėtį. (2018 metų duomenimis – Honkongo teritorijoje – plotas 1108 km², gyveno apie 7,4 mln. gyventojų.)

Kinijos valdžia paskutiniais metais vis labiau siaurino Honkongo ne tik ekonomines laisves, bandydama visaip kontroliuoti jos laisvą ekonominį vystymąsi, laisvą tarptautinį bendradarbiavimą su pasauliu, bet taip pat ribojo ir Honkongo politines demokratines laisves, teises, bandydama  įtakoti Honkongo vietinės valdžios rinkimus ir kas svarbiausia – visai neseniai patvirtindama tam regionui  „Nacionalinio saugumo  įstatymą“. Tai jau Kinijos įstatymas, nukreiptas prieš bet kokias demokratinių teisių, laisvių išraiškas Honkonge – tokias laisvių išraiškas jau  įvardijant nusikaltimais.

„Nacionalinio Saugumo Įstatymas“ Honkonge galutinai  įsigalios nuo šių metų rugsėjo mėnesio.  Pagal šį įstatymą,  bet kuris žmogus  kažkaip  kritikuojantis Kinijos vyriausybę ar siūlantis kokį tai separatizmą –  ar ir kitokiais  veiksmais sukeliantis „rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“ – bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jau pagal Kinijos įstatymus.

Pagal šį įstatymą, Honkongas automatiškai praranda, bet kokį savo savarankiškumą ir tampa jau tiesiogiai Kinijos valdoma dalimi. Šis Kinijos žingsnis sulaužė, jau čia mano  minėtą,  Kinijos–Britanijos,  dar 1997 m. pasirašytą bendrą deklaraciją, sutartį, kuri buvo patvirtinta ir Jungtinėse Tautose – ir joje įtvirtintą  svarbų  principą – „viena šalis, dvi sistemos“. Kinija tuomet iškilmingai prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti, kad Honkongas išlaikys „aukštą autonomijos laipsnį“, aprėpiantį žodžio ir susirinkimų laisvę, daugiapartinę sistemą ir teisės viršenybę“.

Taigi, toks agresyvus Kinijos žingsnis Honkonge kelia susirūpinimą ir kitoms, šalia Kinijos esančioms, teritorijoms, kaip, sakysime, Taivaniui ar, ir Pietų Kinijos Jūrai, kurias Kinijos Liaudies Respublika traktuoja kaip savo įtakos zonomis ir teritorinių pretenzijų taikiniais. 

Honkongas lig šiol buvo žymus savo mažais mokesčiais, stipriais pasaulinės reikšmės finansiniais centrais, sparčiausiai pasaulyje diegiamomis pažangiomis technologijomis, bendru importu ir eksportu. Palanki mokesčių sistema, sudarė puikias sąlygas privačiam verslui.  Savo būstines ir atstovybes Honkonge turi daugelis stambių tarptautinių bendrovių ir bankų.

JAV, kaip ir kitos pasaulio šalys, ypač Jungtinė Karalystė – griežtai kritikavo Kiniją dėl Honkongui  primesto „Nacionalinio saugumo įstatymo“. JAV Senatas  vienbalsiai patvirtino įstatymo projektą, kuriuo numatomos sankcijos Kinijos pareigūnams, besikėsinantiems į Honkongo autonomiją.

Prezidentas D. Trampas, šiomis dienomis, priėmė Prezidentinį įstatymą (executive order), pagal kurį Honkongas nuo šiol bus Amerikos traktuojamas, vertinamas tik kaip Kinijos dalis, taigi Kinija įstatymiškai pavertusi Honkongą jau Kinijos dalimi, tuo pačiu praranda ir bet kokias Honkongo anksčiau  turėtas ekonominio vystymo,  prekybos  privilegijas ir pan. „Su Honkongu dabar bus elgiamasi lygiai taip pat, kaip ir su žemynine Kinija – jokių  privilegijų, jokio ypatingo ekonominio statuso ir jokio jautrių technologijų eksporto“, – kartojo JAV Prezidentas. Honkongas ilgą laiką buvo lygiavertis  JAV ekonominis partneris ir tuo pačiu konkurentas, ypač kas liečia bankininkystę, naujausių technologijų vystymą, jų diegimą į pasaulio ekonomiką.

JAV prezidentas D.Trampas, liepos 14 d., galutinai atšaukė Honkongo anksčiau turėtą privilegijuotą prekybos statusą ir pasirašė  teisės aktą dėl sankcijų bankams, turinčių tapti atoveiksmiu Kinijos vykdomam laisvių varžymui tarptautiniame finansų centre.

JAV šalies vadovas apgailestavo dėl Honkongo  šiandieninės padėties, pabrėždamas, kad Honkongas greičiausiai jau niekada nebus toks, koks buvo anksčiau.

Nežiūrint  pasaulinės COVID–19 pandemijos, Honkonge lyg šiol vyksta žmonių protesto demonstracijos prieš Kinijos savivaliavimus toje teritorijoje, taip pat pastebimi dažni gyventojų susistumdymai su Kinijos armija ir policija.

Būtina pabrėžti, kad JAV Prezidentas Kiniją kritikuoja ne vien tik Honkongo klausimais. D.Trampas labai griežtai  atsiliepė apie Kinijos nepakankamas pastangas, slopinant  koronaviruso protrūkį savoje šalyje.