Užventyje pastatytas padėkos gydytojams paminklas (nuotraukos) (1)

Kolektyvinio kalvystės kūrinio statymas | Alkas.lt, V. Tumėno nuotr.

Kolektyvinio kalvystės kūrinio statymas | Alkas.lt, V. Tumėno nuotr.

Liepos 13-17 dienomis Užventyje Kelmės rajone vyko jau 11-oji kasmetinė meninės kalvystės, akvarelės ir keramikos kūrybos stovykla.

Šiemet ji išsiskyrė iškilių Lietuvos kalvių bendru kūriniu „Vaistinė šventagaršvė“. Šio meninės kalvystės kūrinio sumanytojas žymus Lietuvos kalvių kalvis iš Mažeikių krašto Virgilijus Mikuckis. Jis nusprendė Užvenčio dvaro parko tvenkinio saloje pastatyti kalvystės paminklą, skirtą šalies gydytojams, pasiaukojančiai kovojantiems su pandeminiu virusu. Šią mintį simboliškai įkūnija skėtinis augalas, žinomas Lietuvoje – šventagaršvė. Lotyniškai jis vadinamas angelica archangelica, o viduramžių Europoje jam buvo priskiriamos vaisto nuo maro savybės.

Kadangi dabartinio pasaulinio viruso užkrato mastas tolygus marui, autorius tokiu būdu įkūnijo augalijos, gydančios nuo mirtinų ligų mintį. Šio geležyje nukalto augalo žiedo detalėse gausu simetriškų kryžiukų, keliančių sąsajas su apsaugančiu ir gydančiu gydytojų kryžiaus simboliu. Pagal V. Mikuckio projektą šalies kalviai savarankiškai, pateikė savitus techninius augalo žiedo sprendimus: kiekvienas kalvis į stovyklą atsivežė po tris savo kūrybos kaltus šventagaršvės žiedo kotelius. Visus jų kūrinius suvirinus ant vieno stiebo gimė puošnus ir turtingas žiedas, kurį sudaro 42 žiedeliai.

„Vaistinę šventagaršvę“ kūrė Arūnas Degė, Ričardas Grekavičius, Ramūnas Gudaitis, Andrius Janulis, Albinas Jukumas, Juozas Kavaliauskas, Saulius Kronis, Egidijus Latėnas, Virgilijus Mikuckis, Tomas Pacaitis, Eitaras Pokvytis, Evaldas Rimkūnas, Vytautas Slavinskas, Antanas Sodaitis, Stanislovas Špukas, Darius Vilius, svečiai iš Latvijos Edgars ir Glebs Vronskiai.

Kalvių kūrinio atidarymo šventėje dalyvavo šalies gydytojų atstovas Lietuvos Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, apsirėdęs archeologinio stiliaus tautiniais drabužiais. Jis padėkojo visiems Lietuvos žmonėms, kurių susitelkimo dėka pavyko suvaldyti pandemijos proveržį.

Kalviškos kūrybos renginio pabaigoje buvo atidaryta ir šalies kalvių tradicinių geležinių kryžių viršūnių paroda. Tiesa, joje pristatyti ir keli visiškai naujoviški kryžiai. Šių metalinių kryžių autoriai: A. Degė, R. Grekavičius, R. Gudaitis, A. Janulis, A. Jukumas, J. Kavaliauskas, S. Kronis, E. Latėnas, V. Mikuckis, T. Pacaitis, Česlovas Pečetauskas, E. Pokvytis, E. Rimkūnas, V. Slavinskas, A. Sodaitis, S. Špukas, D. Vilius, E. Vronskis, G. Vronskis.

Kūrybinėje stovykloje, plenere darbavosi ir akvarelininkai. Tapytojai iš Lietuvos ir Latvijos kūrė abstrakčiai ekspresyvias bei asociatyviai interpretacines kompozicijas Užvenčio dvaro parko, Ventos upės gamtovaizdžio tema. Dalyvavo akvarelininkai Voldemaras Barakauskas, Gitana Kaltanienė, Valerija Medelinskienė, Loreta Narušienė, Baiba Priedite, Jurga Sidabrienė, Genutė Sutkienė, Virginijus Sutkus, Justė Šaltė, Oksana Vronska.

Kūrybinės stovyklos uždaryme buvo baigtos degti šamoto keramikos skulptūros. Jų autoriai Lietuvos ir Latvijos keramikai. Vilius ir Irena Šliuželiai sukūrė skulptūrinį keramikos objektą ,,Ventė“, o latviai Marite ir Aleksandr Djačenkos sukūrė skulptūrą „Keltininkas“. Abu kūriniai susiję su Ventos upės ir vandens tematika. Kūriniai atliekami ypatingai kaprizinga ir rizikinga technologija. Nulipdyti darbai iš šamoto molio medžiagos iš pradžių natūraliai džiovinami, vėliau, patalpinti į aukšto degimo krosnį, lėtai keliant temperatūrą kaitinami iki 1100 laipsnių temperatūros, po to atvėsinami. Taip išdegti objektai tampa atsparūs drėgmei ir šalčiui ir gali būti eksponuojami po atviru dangumi. Kadangi šios žaliavos šaltinis Latvijoje išseko, autoriams teko eksperimentiniu būdu patiems pasigaminti šią medžiagą. Ypatingas šio technologinio proceso aspektas – jo pabaigos pristatymas žiūrovams. Dėl to, pasitelkę kosminių laivų apšiltinimo medžiagas, naudojamas ir aukštos temperatūros krosnims, autoriai nusprendė sukurti lengvai įrengiamas lauko krosnis, kurių sienoms įrengti pakanka šios plonos apšiltinimo medžiagos.

Pasiekus maksimalią temperatūrą, „krosnies“ sienos atidengiamos ir tada atsiveria įspūdingas kiauravidurių keramikos skulptūrų, kurių viduje liepsnoja ugnis, vaizdas. Siekiant sušvelninti terminį šoką skulptūroms, jas deginanti ugnis kurį laiką „pamaitinama“ apiberiant skulptūras pjuvenomis. Visas šis reginys, palydimas Aistės Smilgevičiūtės ir ansamblio „Skylė“ koncerto po atviru dangumi, apšvietus medžius spalvota šviesa sudarė itin įspūdingą, teatrališką reginį.

Keramikams toks renginys tampa dideliu rizikingu iššūkiu, kadangi dėl galimos menkiausios technologinės klaidos, netinkamų oro sąlygų, tokios skulptūros, baigiant jas degti, gali skilti. Laimei skulptūrų degimas iš esmės buvo sėkmingas ir jomis bus praturtintas Užvenčio dvaro parkas.

Viso sumanymo rengėjai – Albinas ir Milda Knyzeliai. Stovyklą rėmė Lietuvos kultūros taryba, Kelmės rajono savivaldybė, Užvenčio seniūnija, Užvenčio kultūros centras, Paramos fondas „Užvenčio Pegasas“, UAB „Šiaulių karjerai“.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: