Mokslininkai siekia sisteminių pokyčių (9)

prof. Algimantas Kirkutis | lrs.lt nuotr.

Šių metų liepos 17 d. Klaipėdos universitete įvyko apskritojo stalo diskusija, skirta surasti būdus, kaip pasukti Lietuvos valstybės raidą nuo labiausiai nykstančios link sparčiausiai augančios Europos Sąjungos šalies.

Diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetų mokslininkai, trys Seimo nariai, savivaldybių atstovai, verslo, švietimo, žymūs kultūros veikėjai. Jie vieningai sutarė, kad reikalingi neatidėliotini sprendimai ryškesniems pokyčiams visuomenės gyvenime pasiekti.

2019 m. lapkričio 19 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pristatė Europos žaliąjį kursą, kurio šerdis yra Jungtinių Tautų darnaus vystymo strategija 2030. Prie šio kurso jungiasi didžiulis tinklas tarptautinių, nacionalinių, regioninių strategijų, programų ir planų. Atsižvelgiant į tai, Lietuva taip pat turi rasti būdų, kaip pertvarkyti pagrindines visuomenines sistemas, kurios lemia neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, turi įtakos sveikatai. Svarbu iš naujo įvertinti ne tik technologijas ir gamybos procesus, bet ir vartojimo modelius bei gyvenimo būdą. Diskusijoje buvo akcentuota būtinybė nedelsiant imtis bendrų veiksmų įvairiose politikos srityse, įtraukiant mokslininkus ir visas visuomenės grupes, kad būtų galima užtikrinti reikiamus sisteminius pokyčius.

Tokie sprendimai gali būti padaryti tik aktyviai bendradarbiaujant mokslininkams ir politikams. Keletas svarbiausių šios diskusijos išvadų:

1. Siekti, kad šalies raidoje nebūtų paliktas nuošalyje nė vienas žmogus ir nė viena vietovė;
2. Siekiant valstybiniu mastu priimamų sprendimų efektyvumo, būtinas glaudesnis politikų ir mokslininkų bendradarbiavimas;
3. Būtina siekti perorientuoti šalies evoliucinės raidos kriterijus nuo ekonominių į dvasinius-kultūrinius-socialinius tautos gerovės rodiklius;
4. Pakeisti neoliberalistinius šalies valdymo principus į ES politinės demokratijos ideologiją;
5. Suformuoti „Lietuvos pažangos strategiją 2035“, vadovaujantis „Jungtinių Tautų darnaus vystymo strategijos 2030” ir ES „Europos žaliojo kurso 2050“ planu.
6. Lietuvos pažangos strategijoje išskirti pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų,  kuriame, atsižvelgiant į „Europos žaliojo kurso 2050“ planą, numatyti išskirtinį dėmesį tarpsektoriniam bendradarbiavimui ir agropramoninio sektoriaus plėtrai;
7. Planuojant šalies valdymą, šalia politinių tikslų vadovautis trumpalaikių ir ilgalaikių bandomųjų (pilotinių) mokslinių studijų rezultatais ir turima pasauline moksline patirtimi.

„Žaliojo kurso realizavimo sėkmę lemia dvasinės-kultūrinės-socialinės visuomenės nuostatos, o ne vien ekonominių pasiekimų rodikliai ir BVP. Lietuva, vertinant jos dydį, istorines aplinkybes, susiklosčiusią geopolitinę situaciją, yra ES žaliosios ekonomikos holistinio tvaraus vystymo koncepcijos realizavimui unikaliai tinkantis kraštas. Būtų gaila, jeigu mes to nesuprasime ir nepanaudosime mūsų šalies žmonių gerovei didinti“, – sako prof. Algimantas Kirkutis.

Be bendrų principų aptarimo Klaipėdos universitete, mokslininkų ir politikų diskusijos metu buvo svarstyti ir kiti ne mažiau reikšmingi pasiūlymai, iš kurių pažymėtinas grupės mokslininkų ir politikų parengtas Seimo nutarimo „Dėl nacionalinio pavyzdinio projekto „regionų žaliosios ekonomikos trumposios maisto grandinės darnaus vystymo sistemos“ rengimo ir įgyvendinimo“ projektas. Jį įgyvendinus, bus sudarytos reikiamos prielaidos savivaldybėse užaugintus maisto gaminius be ypatingų apribojimų realizuoti to regiono ar savivaldos gyventojams.

Susitikimo metu nuspręsta, kad diskusiją būtina tęsti toliau ieškant mokslininkų ir politikų efektyvaus bendradarbiavimo galimybių tam, kad ES iškeltos idėjos kuo greičiau ir efektyviau būtų realizuotos mūsų šalyje.