Šių metų liepos 17 d. Klaipėdos universitete įvyko apskritojo stalo diskusija, skirta surasti būdus, kaip pasukti Lietuvos valstybės raidą nuo labiausiai nykstančios link sparčiausiai augančios Europos Sąjungos šalies.
Diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetų mokslininkai, trys Seimo nariai, savivaldybių atstovai, verslo, švietimo, žymūs kultūros veikėjai. Jie vieningai sutarė, kad reikalingi neatidėliotini sprendimai ryškesniems pokyčiams visuomenės gyvenime pasiekti.
2019 m. lapkričio 19 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pristatė Europos žaliąjį kursą, kurio šerdis yra Jungtinių Tautų darnaus vystymo strategija 2030. Prie šio kurso jungiasi didžiulis tinklas tarptautinių, nacionalinių, regioninių strategijų, programų ir planų. Atsižvelgiant į tai, Lietuva taip pat turi rasti būdų, kaip pertvarkyti pagrindines visuomenines sistemas, kurios lemia neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, turi įtakos sveikatai. Svarbu iš naujo įvertinti ne tik technologijas ir gamybos procesus, bet ir vartojimo modelius bei gyvenimo būdą. Diskusijoje buvo akcentuota būtinybė nedelsiant imtis bendrų veiksmų įvairiose politikos srityse, įtraukiant mokslininkus ir visas visuomenės grupes, kad būtų galima užtikrinti reikiamus sisteminius pokyčius.
Tokie sprendimai gali būti padaryti tik aktyviai bendradarbiaujant mokslininkams ir politikams. Keletas svarbiausių šios diskusijos išvadų:
- Siekti, kad šalies raidoje nebūtų paliktas nuošalyje nė vienas žmogus ir nė viena vietovė;
- Siekiant valstybiniu mastu priimamų sprendimų efektyvumo, būtinas glaudesnis politikų ir mokslininkų bendradarbiavimas;
- Būtina siekti perorientuoti šalies evoliucinės raidos kriterijus nuo ekonominių į dvasinius-kultūrinius-socialinius tautos gerovės rodiklius;
- Pakeisti neoliberalistinius šalies valdymo principus į ES politinės demokratijos ideologiją;
- Suformuoti „Lietuvos pažangos strategiją 2035“, vadovaujantis „Jungtinių Tautų darnaus vystymo strategijos 2030” ir ES „Europos žaliojo kurso 2050“ planu.
- Lietuvos pažangos strategijoje išskirti pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų, kuriame, atsižvelgiant į „Europos žaliojo kurso 2050“ planą, numatyti išskirtinį dėmesį tarpsektoriniam bendradarbiavimui ir agropramoninio sektoriaus plėtrai;
- Planuojant šalies valdymą, šalia politinių tikslų vadovautis trumpalaikių ir ilgalaikių bandomųjų (pilotinių) mokslinių studijų rezultatais ir turima pasauline moksline patirtimi.
„Žaliojo kurso realizavimo sėkmę lemia dvasinės-kultūrinės-socialinės visuomenės nuostatos, o ne vien ekonominių pasiekimų rodikliai ir BVP. Lietuva, vertinant jos dydį, istorines aplinkybes, susiklosčiusią geopolitinę situaciją, yra ES žaliosios ekonomikos holistinio tvaraus vystymo koncepcijos realizavimui unikaliai tinkantis kraštas. Būtų gaila, jeigu mes to nesuprasime ir nepanaudosime mūsų šalies žmonių gerovei didinti“, – sako prof. Algimantas Kirkutis.
Be bendrų principų aptarimo Klaipėdos universitete, mokslininkų ir politikų diskusijos metu buvo svarstyti ir kiti ne mažiau reikšmingi pasiūlymai, iš kurių pažymėtinas grupės mokslininkų ir politikų parengtas Seimo nutarimo „Dėl nacionalinio pavyzdinio projekto „regionų žaliosios ekonomikos trumposios maisto grandinės darnaus vystymo sistemos“ rengimo ir įgyvendinimo“ projektas. Jį įgyvendinus, bus sudarytos reikiamos prielaidos savivaldybėse užaugintus maisto gaminius be ypatingų apribojimų realizuoti to regiono ar savivaldos gyventojams.
Susitikimo metu nuspręsta, kad diskusiją būtina tęsti toliau ieškant mokslininkų ir politikų efektyvaus bendradarbiavimo galimybių tam, kad ES iškeltos idėjos kuo greičiau ir efektyviau būtų realizuotos mūsų šalyje.
Susiję straipsniai:
- Švietimo sistemos laukia pokyčių mokslo metai (video)
- Mokslininkai aptarė senėjančios visuomenės keliamus iššūkius
- Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus
- Mokslininkai ir verslininkai: Kur susitinka idėjos ir pinigai, ten gali įvykti daug stebuklų
- Vyks L. Šopausko ir D. Puslio pokalbis apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės)
- Europos saugumas – bendras Lietuvos ir Vengrijos reikalas
- Seime vyks V Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas
- Lietuvą ir Estiją vienija bendri tikslai (nuotraukos, video)
- Visuomenė galės dalyvauti svarstant teisėjų reputaciją
- Intelektinės nuosavybės apsauga keičiasi
- Seime rengiamos dvi tarptautinės konferencijos, skirtos ES kovos su prekyba žmonėmis dienai paminėti
- Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbiaus diegiant intelektines transporto sistemas
- D. Pavalkis: Mokslas deda pamatus gerovės visuomenei
- Japonijoje pristatomas Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialas
- Lietuvos ir Japonijos mokslo ryšiai – vis aktyvesni
- Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Jūrmaloje aptarė ES darbotvarkę ir dvišalius klausimus
- Prezidentė susitiks su Europos Komisijos vicepirmininke F. Mogerini
- Lietuva, Belgija ir Liuksemburgas sutarė dirbti kartu užtikrinant saugumą
- Laisvės piknike – tūkstančiai Lietuva tikinčių žmonių (video)
- Seimo nariai prašo Europos Komisiją gerbti migrantų kvotas atmetusių šalių suverenumą
- Varšuvoje – ministrai tarėsi dėl NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimo
- Visuomenės svarstymui teikiami siūlymai dėl mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo
- Laiko sukiojimo klausimas jau ant Europos Parlamento stalo
- Išnagrinėjus VSD raštą, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą
- Lietuva nerengia elektroninių rinkimų ne dėl technologijų stygiaus, o dėl politikų baimės?
- Renkami pasiūlymai, kaip pagerinti šeimos mediciną šalyje
- Punios šilo klausimą Aplinkos ministerija sprendžia savų miškininkų tarpe
- Aplinkosaugos politikos formuotojams – visuomenininkų pamokos
- Lietuvos Prezidentas susitiko su Japonijos Ministru Pirmininku
- Briuselyje – ministrų dėmesys ES klimato diplomatijai
Mano manymu – tol kol pagrindiniu gerovės rodikliu bus tik BVP augimas, jokių galimybių sustabdyti mūsų tautos išsivaikščiojimą neturėsime.
Nieko gero nebus ir tol, kol Lietuvos valdžia elgsis su tautine-etnine lietuvių kultūra kaip pamotė, niekins tūkstantmetę mūsų patirtį, kurioje slypi visi tie ES siekiami dalykai. Lietuva galėtų tapti mokytoja visoms (ir ne tik Europos) tautoms, kurios išprotėjo besivaikydamos pelno ir niokodamos Žemę gali pražudyti paskutinę Saulės sistemos gyvybingą planetą. Kitaip Gajos laukia Marso dykumų nykuma.
Pastebėjimai papunkčiui:
1. Siekti nepasiekiamo galima.
2. Glaudesnis visada galimas, tik ar nebus pernelyg didelis IQ skirtumas?
3. Kokie yra „dvasiniai-kultūriniai-socialiniai tautos gerovės rodikliai“?
4. Kokia yra „ ES politinės demokratijos ideologija“, kokiu ES dokumentu ji įtvirtinta?
5. Nauji mokesčiai?
6. „agropramoninio sektoriaus plėtrai“ – tolesnis stambinimas?
7. Lėšų joms skyrimas naujoms studijoms?
Lietuva, vertinant jos dydį, istorines aplinkybes, susiklosčiusią geopolitinę situaciją, yra ES žaliosios ekonomikos holistinio tvaraus vystymo koncepcijos realizavimui unikaliai tinkantis kraštas. Būtų gaila, jeigu mes to nesuprasime ir nepanaudosime mūsų šalies žmonių gerovei didinti“, – sako prof. Algimantas Kirkutis.
Ar tik ne etninė lietuvių kultūra slypi už šių mįslingų tarptautinių žodžių?
Žalioji ekonomika – lietuvių valstiečių ūkis.
Holistinis – visapusiškas niekam nekenkiant ir pasipildant veikimas.
Tvarus – kaip kaimiečio sodyba.
+ + +
Europos žaliojo kurso planas 2050.
Įdomu būtų susipažinti. Pamenu anų laikų TSRS penkmečio planai, KP suvažiavimai, CK plenumai, L. Brežniavo kalbos būdavo paklodėmis laikraščiuose išguldytos, rodomos per tv.. Nejau dabar (prie demokratijos) tai tik politikų ir mokslininkų reikalas?
Tais laikais, kai dėl ,,sosiskų” ar žalio mėsgalio eilėse smaugtasi, nepamenu, kokia (gimtadienio?) proga (bet pamenu, jog po reikšmingo partijos suvažiavimo) susirinko gausi giminė, svečiai jau sėdi prie stalo su šaltais užkandžiais, šnekučiuojasi, o mudvi su mama nuėjome karštų patiekalų nešti.
Kol užsiėmusi mama nematė, ant didžiojo dubens sudėjau pagrindinį, ypatingą patiekalą, gražiai žalėsiais papuošiau, nunešiau ir pastačiau dubenį stalo viduryje. Iš pradžių visi išpūtė akis, tada tėtis paėmė ant jo gulėjusį… laikraštį ir skaito antraštę: ,,TSKP Maisto programa” (kažkaip panašiai). Ten buvo parašyta, po kelių metų parduotuvėse neliks eilių prie maisto…
Dar viena sąsaja su praeitimi (pamąstymui):
Ar bus šitame numatytame plane (iki 2050 metų) keičiama dabartinė (atstovaujama) demokratija į tikrąją (tiesioginę)?
Juk Adolfas Hitleris irgi buvo išrinktas demokratiniu būdu. Jis irgi atstovavo… Nejau dar nepasimokyta iš pasekmių to, kai visuomenės mažuma “atstovauja” daugumą (nebylę, bejėgę, paklusnią). Argi ne tokią pat “demokratiją” turime ir dabar?
Neina nieko suprast, kaip visada. Tarkim, aš mokslininkas, tai kaip man reiktų suprast, ko šitie kolegos siekia? 🙂 Kas tas “žaliasis kursas” ir JT “darnus vystymas”? Ar čia gamtai saugoti ir visam pasauliui dėl to suderintai vystytis, ar priešingai? Taigi ES senbuvėse laukinės gamtos seniai nebėra, viskas sukultūrinta ir parkai tik likę. Politika priešinga vietinių europiečių išlikimui, viskas tik spalvotų imigrantų ir šiaip svetimų šalių žmonių ateičiai užtikrinti. Vietinių gimstamumas neigiamas, niekam tai neįdomu. ES politikai netgi tuo džiaugiasi, susidaro toks įspūdis. Tai gali būti, kad žaliasis kursas reiškia visos augmenijos biomasės deginimą biokuro pavidalu, miškų likučių iškirtimą. Dar žaliasis gali reikšti Europos islamizaciją, nes žalia yra ir islamo spalva. Darnus vystymas gali reikšt turto perdalinimą: iš europiečių atimt, visiem kitiems padalint. Suvienodint gyvenimo lygį visam pasauly.
Sakysite, ko neskaitęs tų kursų dokumentų čia fantazuoju? Palaukit, o kuriam galui juos skaityt? Taigi čia jau kažkokių mūsų “valdovų” parašyta ir nuleista vykdyti, kaip kokiem baudžiauninkams. Mes tapom tik nesvarbūs vykdytojai, niekas net nebežino ką jie mums nusprendė (skaitykit straipsnį…). Tai tada malonėkite paaiškinti suprantamai, ką tie visi “kursai” ir “strategijos” reiškia. Turbūt nelabai suprantamai parašyta, kad tik šitais beprasmiais žodžiais čia prišnekėjo? 🙂 Taigi, viskas būtų labai paprasta, pvz.: nori kad tauta ir rasė neišnyktų – privalai didint vietinių žmonių gimstamumą; nori saugot gamtą, kad ji išliktų sveika – uždrausti miškų kirtimą, ar kažkaip sustabdyti, kad gamtinės sistemos atsistatytų. Bet į tai yra kiti atsakymai, ES juos turi: baltosios rasės nėra, yra tik žmonių rasė (rasės atsiranda, kai svetimiems tai naudinga); natūralios gamtos nėra, yra ištekliai ir biokuras, ir t.t.
Apibendrinant, mokslininkai negali siekti sisteminių permainų. Dabar mokslas – sistemos tarnaitė.