Liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atidarė renginį „Kviečiame dalintis istorija“, pristatydamas pasakojimą apie istoriką, rašytoją, vieną pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simoną Daukantą.
„S. Daukantas yra tas žmogus, kuris tiesė kelius į mūsų nepriklausomybę, mūsų valstybės sukūrimą. Savo gyvenimo moto jis išreiškė labai aiškiai ir suprantamai: „Mano knygelės ne mokytiems vyrams, jos – mamoms, kurios mokys savo vaikus Lietuvos istorijos. Ir kad jos nesuklystų, aš rašau šiuos raštus ir padedu joms auklėti jaunąją kartą lietuvybės ir valstybės stiprinimo dvasia“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad nors S. Daukanto sudėtingus, originalius, sodrius žemaitiškus tekstus gerai pažįstame retas, šis žmogus yra visų mūsų gyvenimuose, jo vardu pavadinta ir aikštė šalia Prezidentūros.
Prezidentas papasakojo mažai girdėtų faktų apie šią asmenybę: apie artimą Simono ryšį su mama, įskiepijusia jam Tėvynės meilę, gan spygliuotą S. Daukanto būdą ir griežtus principus, verslumą bei didžiulę trauką tyrinėti Lietuvos metriką, ieškoti joje lietuvybės šaknų, didžiųjų protėvių didybės. „Tai žmogus, kuris padarė labai daug, įkvėpė mums stiprybės, kurią nešiojamės širdyje ir šiandien“, – kalbėjo šalies vadovas, pacitavęs J. Marcinkevičiaus poemos „Daukantas“ monologo žodžius: „Atmintis nepavergiama. Vienintelė atmintis nepavergiama. Kol atmeni, tol ir esi. Gyvybei tolygi atmintis, gerbiamieji, gyvybei!“
Prezidento rūmų kieme istorijos fragmentais taip pat dalinosi iškiliausi šalies istorikai, visuomenininkai ir meno kūrėjai. Prof. Dr. Alfredas Bumblauskas pasidalino Mindaugo karūnavimo istorija, brolis Astijus Kungys papasakojo apie karvedį J. K. Chodkevičių, Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas atskleidė viduramžių ir renesanso Lietuvoje paslaptis. Istorija dalinosi ir prof. Liudas Mažylis, Norbertas Černiauskas ir kiti. Istorijos fragmentais dalinosi ir Prezidentas Valdas Adamkus.
Susirinkusiems koncertą dovanojo Aistė Smilgevičiūtė, Merūnas Vitulskis, „Baltos varnos“, Saulius Petreikis ir „Saulės broliai“ bei kiti.
Susiję straipsniai:
- Skulptorius A. Bosas: istorija ir dailininkas – dailininko istorija
- Du šimtus vaikų vienijantis choras Vilniuje išdainuos Lietuvos istoriją
- Prezidentas kviečia diskutuoti apie nacionalinę atminties politiką
- Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija
- Kviečiam susipažinti su Vilniaus istorija per septynis Gedimino pilies bokšto langus
- Prezidentas G. Nausėda: Sausio 13-ąją mums padėjo Ukrainos žmonės, šiandien mūsų eilė padėti jiems (video)
- G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I)
- Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius?
- Trakai kviečia susipažinti su Lietuvos karo aviacijos istorija
- A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti
- V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
- Prezidentas su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkiją
- Prezidentas pateikė siūlymus Seimo rudens sesijai
- Prezidentas išvyksta į Pasaulio ekonomikos forumą Davose
- Klaipėdos krašto sukaktis sujungs meną, istoriją ir žmonių kartas
- Chodkevičių rūmuose V.Levandausko knygos „Lietuvos mūro istorija“ pristatymas
- R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
- R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
- Prezidentas Palangoje palydėjo vaikus pirmąsyk pamatyti jūros
- Lietuvos prezidentas G. Nausėda perskaitė pirmąjį metinį pranešimą (video)
- Prezidentas laikinam mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms siūlo skirti 500 mln. eurų
- Prezidentas grąžino Seimui įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miško žemės
- Prezidentas pasirašė Seime priimtą biudžetą: žengtas mažas žingsnelis mažinant socialinę atskirtį
- Prezidentas prašo Teisėjų tarybos patarimo dėl šešių teisėjų atleidimo
- Mažosios Lietuvos muziejus minės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
- Prezidentas užsienyje gyvenantiems lietuviams: visi mes esame viena tauta
- Iš praeities į dabartį: nematytos Lietuvos šimtmečio nuotraukos spalvotai
- Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą
- Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtoje diskusijoje – apie signatarų indėlį kuriant Lietuvos Respubliką
- Kirkilų apžvalgos bokšte – „Skambantys amžių laiptai“ (video)
Ekscelencijos patarėjai Prezidentui medžiagą pranešimui pateikė susietą su S. Daukantu, jo aikšte Vilniuje. Būtų buvę geriau, jeigu pranešimo medžiaga būtų buvusi susieta su pačiu Mindaugu. Jo laikais turėjome struktūrines astronomijos observatorijas Palangoje ir Vilniuje, kur be teleskopo galima buvo sterbėti planetų aplinkui Saulę apsisukimo periodus imtinai iki Saturno, registravome Mėnulio, Saulės užtemimus, žvaigždynų padėčių pasikeitimą Observatorijose turėjome ugnele ratu einančius Saulės kalendorius, kur laiką kaupėme mesdami į medžio drevę akmenėlius su žymėmis (Matas Pretorijus).
Supratome, kad Saulę, Žemę, žmones, planetas, žvaigždynus yra sukūręs Kūras, Kūronas, t. y. nuo mūsų nepriklausomas dangaus Aukščiausiasis Kūrėjas. Todėl Romos pasiuntiniui dėl karūnavimosi MIndaugas išreiškė sutikimą išsireikšdamas, kad “mūsų ir jūsų dievai tie patys”. Gal kitų metų MIndaugo karūnavimo proga Jo Ekscelencijos patarėjai pažvelgs į karūnąvimąsi kitomis akimis ir Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda pažvelgs į mūsų “pagoniškos” (paganus, lot. – valstietis, sodietis) valstybės virtimą krikščioniškąja dar toli iki S. Daukanto. Jo Ekscelencijai, kaip ir Mindaugui, pripažįstančiam Aukščiausiojo Kūrėjo buvimą toli iki Kristaus gimimo, to labai nuoširdžiai palinkėčiau.
Kad patarėjas pajėgtų daugiau papasakoti, reikia daugiau žinoti, daugiau gyveni9mo dešimtmečių TAM, o ,,pažangiems” vėjams skyrus būti 🙂
o NE ,,pažangiems” vėjams
Vėl kažkoks nevykęs vaikiškumas parodytas, ir kam čia tokią dieną reikalinga plačiau nesidomėjusiam istorija Prezidentui tapti istoriku… Baisiai nerimtai, neintelektualiai viskas atrodo… Tauta yra visa galva aukštesnio lygio…